Category: Straipsniai – 2014

Pigiomis prostitutėmis paverstos nepilnametės, kurių sąvadautojams teisėjai tik pabaksnojo pirštu, o iš aukų net viešai išsityčiojo, išgirdo ir gerų žinių: Lietuvoje teisingumas yra, bet jo kaina – labai didelė. Vienai nepilnametei ir jai atstovavusiam advokatui bei prokurorams tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) pavyko įrodyti, kad teisėjai turi ginti nusikaltimų aukas, o ne jas tokiomis pavertusius sąvadautojus. 

Tris nepilnametes (14-15 metų) mergaites prostitutėmis pavertę Mažeikių rajono gyventojai Petras Navickas ir Remigijus Motuzas, kurių teisėjai net „nepasodino“ už grotų, o tik nurodė per metus išdirbti po 150 val. senelių globos namuose, vėl bus priversti stoti prieš teismą.
LAT teisėjai Alvydas Pikelis, Gintaras Goda ir Aurelijus Gutauskas panaikino Šiaulių apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendį, kuriuo sąvadautojams buvo skirtos švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės – nuteistiesiems grėsė įkalinimas nuo 2 iki 8 metų.

Teisėjai žiūrėjo vienpusiškai: aukas ne gynė, o kaltino

Galutinius ir neskundžiamus verdiktus priimantis kasacinės instancijos teismas nutarė, kad apeliacinės instancijos teisėjai privalo iš naujo įvertinti P. Navickui ir R. Motuzui skirtų bausmių dydžius – esą sąvadautojams suteikdami išskirtinę malonę teisėjai motyvus išdėstė vienpusiškai, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, kurios galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

Anot teisėjų, tik išimtiniais ir ypatingais atvejais gali būti skiriamos švelnesnės bausmės.

„Vien tik tokios aplinkybės kaip prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, iš dalies atlyginta padaryta nukentėjusiosioms žala, šeimos sukūrimas ar vaikų turėjimas, teigiamos darbdavių ir (ar) mokslo įstaigų charakteristikos nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui“, – pažymėjo LAT.

Teisėjai taip pat pabrėžė, kad prostitutėmis priverstos dirbti nepilnametės buvo pažeidžiamos, socialiai nebrandžios bei naivios, troškusios kuo greičiau suaugti ir savarankiškai priimti sprendimus dėl savo gyvenimo, o P. Navickas ir R. Motuzas tuo savanaudiškais tikslais ir pasinaudojo.

„Nuteistieji P. Navickas ir R. Motuzas, pasinaudodami nukentėjusiųjų nepilnamečių nepatyrimu ir pažeidžiamumu, įkalbėjo jas verstis prostitucija bei vykdė nusikalstamas veikas, siekdami nusikalstamų tikslų ir motyvuojami nusikalstamų bei savanaudiškų paskatų“, – LAT pažymėjo, kad tarptautinėje bendruomenėje, kaip ir Lietuvoje, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys vaikų apsaugai nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. Anot teisėjų, šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečių įtraukimas į prostituciją pakenkė vaikų sveikatai, psichologiniam ir socialiniam vystymuisi. „Vertimosi prostitucija žala nepilnametėms yra akivaizdi, tai neigiamai veikia nepilnamečių psichinę būklę – pažeidžia emocinę, dvasinę būseną, kelia gėdos bei kaltės jausmų plėtrą, depresiją, slopina empatiškumą, – grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pabrėžė LAT teisėjai. – Prostitucijos patirtis taip pat neigiamai veikia nepilnamečių socialinius ryšius – ugdo aukos sindromą, nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ryšius, nepasitikėjimą aplinkiniais, skatina agresyvumą.“

Dėl to, kad buvo įtraukta į prostituciją, anot teismo, viena nukentėjusioji labai išgyveno, buvo save sužalojusi, gulėjo ligoninėje, o kita mergaitė pati tapo sąvadautoja.

Teisėja išsityčiojo: jas pamatytumėte, komentarų nereikėtų

Panaikinti sąvadautojas skirtas švelnes bausmes prašė Generalinės prokuratūros prokurorė Dainora Miliūtė, prašiusi vyrus nuteisti kalėti po pustrečių metų, ir vienos nukentėjusiosios advokatas Dalius Poviliauskas, manantis, kad sąvadautojai už grotų turi praleisti penkerius metus. Nukentėjusiąją merginą šiuo metu globoja prekybos žmonėmis aukomis besirūpinančios organizacijos „Caritas“ darbuotojos. Mažeikių rajono gyventojams paskelbtas švelnus nuosprendis buvo sukėles ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą – Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), prašydami Šiaulių apygardos teismo teisėjai Irenai Ivanovienei iškelti drausmės bylą.

Savo pareiškime instituto atstovai nurodė, juos pribloškė teisėjos DELFI pasakyti žodžiai apie nusikaltimo aukas. „Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos I. Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo“, – rašoma ŽTSI pareiškime. „Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – po nuosprendžio paskelbimo teisėja DELFI pareiškė, kad prieš ginant nukentėjusiųjų interesus pirmiausia reikėtų į jas pasižiūrėti.

Tačiau teisėjų etikos sargai nutarė, kad į pensiją išeiti tuo metu besiruošusi teisėja I. Ivanovienė nieko blogo nepadarė, tik išsakė savo poziciją. Be to, etikos komisija tada pažymėjo, kad dabar jau iš darbo išėjusios teisėjos nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas (kaip žinia, jis dabar panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas).

Dirbo „tik“ 20 dienų

Bylos duomenimis, mažeikiškiai P. Navickas ir R. Motuzas nuo 2009-ųjų gruodžio 22 iki 2010-ųjų sausio 13-osios į prostituciją įtraukė tris nepilnametes: vienai buvo 15, o dviem – po 14 metų. Merginų, kurios „ieško dosnaus vyruko už paramą“, paslaugos buvo reklamuojamos Mažeikių regioninės televizijos eteryje. Į skelbimus atsiliepusiems vyrams nepilnametės teikdavo seksualines paslaugas už 100 litų – visa tai vykdavo ne tik išnuomotame bute, bet ir automobiliuose.
Gautą uždarbį kompanija dalydavo į tris dalis – merginai atitekdavo 40 Lt, o vaikinams – po 30 Lt. Sąvadautojai buvo sulaikyti, kai jais susidomėjo Mažeikių policijos pareigūnai – viena nepilnametė kreipėsi į ligoninę, kur apie išnaudojimą papasakojo gydytojui, o šis – policijos komisarui. Netrukus pareigūnai apsimetė klientais – namuose buvusios dvi nepilnametės jiems nurodė, kad seksualines paslaugas suteiks už 200 Lt. Kai pareigūnai padėjo pinigus ant stalo, mergaitės ėmė nusirenginėti… Paaiškėjo, kad vos per 20 dienų nepilnametės buvo aptarnavusios keliolika vyrų.

 Patyrė tikrą košmarą: jie žinojo, kad neturiu tėvų

„Kartą žiūrėjome televiziją ir pamatėme skelbimus, kaip vyrai ieško merginų už materialinę paramą – tuomet sutarėme, kad taip galima užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – vėliau pareigūnams prisipažins P. Navickas ir R. Motuzas. Tuo metu jie jau gyveno su 15-mete.

Ši nukentėjusiąja pripažinta mergina pareigūnams smulkiai papasakojo, kokiose vietose ir kada priiminėjo seksualinių paslaugų ištroškusius vyrus, kiek šie jai mokėjo ir kaip pinigus ji dalinosi su sąvadautojais. Tuo metu kita mergaitė, pabėgusi iš socializacijos centro, sakė, kad draugė ją pakvietė atvažiuoti į Mažeikius, o kai čia atvyko, iš karto sulaukė pasiūlymo dirbti prostitute. „Atsisakiau“, – sakė tuo metu 14 metų mergaitė. Tiesa, po savaitės ji sutiko su sąvadautojų pasiūlymu. „Buvau moraliai, psichologiškai labai lengvai paveikiama, nes gyvenau socializacijos centre, neturėjau tėvų, o jie pasinaudojo mano lengvabūdiškumu, naivumu“, – dėl savo klaidos ašaras liejo nepilnametė. Ji teigė, kad po šios „draugystės“ su mažeikiškiais išgyveno tikrą košmarą – net buvo priversta gydytis. Prostitute dirbti atsisakė ir kita keturiolikmetė, tačiau „po trijų dienų įkalbinėjimo“ sutiko.

„P. Navickas man liepė sakyti klientams, kad man jau 19 metų“, – pareigūnams kalbėjo maždaug 9 vyrus aptarnavusi nepilnametė. Ji, kaip ir kitos mergaitės, vyrams prisistatydavo išgalvotais vardais. Keturiolikmetė taip pat prisipažino, kad kartą seksualinių paslaugų užsigeidė ir R. Motuzas – kadangi ši atsisakė jį patenkinti oraliniu būdu, buvo sumušta.

„Dėl visų šių dalykų patyriau išgyvenimus, buvau save susižalojusi“, – prisipažino nukentėjusioji. Būtent ji vienam gydytojui papasakojo, kaip yra verčiama dirbti prostitute – sąvadautojai to net neįtarė, nes mergaitė jiems nurodė, kad turi trumpam išvažiuoti savo reikalais. Pasak nukentėjusiosios, sąvadautojai žinojo, kiek jai ir kitoms mergaitėms buvo metų. Tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino ir kelis vyrus, kurie naudojosi nepilnamečių paslaugomis. Vienas jų – Nerijus G. teisinosi, kad nė neįtarė, jog bendrauja su mergaite. „Ji sakė, kad yra pilnametė“, – teisinosi vedęs vyras.

Likimo nuskriausti vaikai – potencialios aukos
Kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ir socialinės rizikos šeimose, ne kartą yra pabrėžęs ir LAT. Pasak teisėjų, gyvenimo, ugdymo bei auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo ir pan. stoka lemia tai, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu ir artimu bendravimu, dovanomis, įtikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį ir pan.

Taip pat potencialiomis aukomis yra specialiųjų mokyklų ugdytiniai (su intelekto sutrikimais), kurie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus. Potencialiomis prekiautojų vaikais aukomis yra socialinės rizikos šeimų vaikai, valkataujantys, elgetaujantys vaikai, „gatvės vaikai“.
„Darytina išvada, kad vaikai į prekybos žmonėmis, komercinio seksualinio išnaudojimo tinklą gali patekti ir dėl tėvų patiklumo, ir savo noru, suvilioti galimybės gauti gerą užmokestį, gyventi gerai aprūpintą gyvenimą, pamatyti pasaulį ir kt.“, – konstatavo LAT, analizavęs Lietuvos teismų praktiką. Dainius Sinkevičius Publikuota 2014 m. lapkričio 19 d. 

http://www.delfi.lt

Visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla ir tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. 

Šiandien Lietuvoje yra stebimos įvairios prekybos žmonėmis formos: seksualinis moterų išnaudojimas, priverstinės santuokos, įvairaus amžiaus žmonės, tarp jų ir paaugliai bei mažamečiai vaikai, išvežami į užsienio šalis vykdyti įvairių nusikaltimų, moterys ir vyrai, ieškodami pelningesnio darbo užsienyje, dažnai nežmoniškomis sąlygomis dirba menkai, o kartais ir visai neapmokamus darbus. Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį Lietuvoje, pabrėžtina, kad Lietuva yra aukų kilmės šalis. Nors lietuviai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, iš kurio vėliau ištrūkti yra labai sunku, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis, tačiau prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje. Kaip, kodėl ir kas dažniausiai patenka į prekybos žmonėmis tinklą bei kokios yra pagalbos nukentėjusiesiems suteikimo galimybės, buvo kalbėta Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykusių mokymų metu. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnams apie prekybos žmonėmis tyrimus – statistiką, nusikaltėlių naudojamą strategiją, ikiteisminio tyrimo problematiką, pranešimą parengė Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro vyresnysis tyrėjas Justinas Kuzmickas, nukentėjusiųjų psichologinį portretą nupiešė psichologė Justina Tinterytė, o su pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms galimybėmis, pagalbos reikšmę bei nukentėjusiųjų identifikavimo kriterijais supažindino ilgametę šio darbo patirtį turinti Lietuvos Caritas atstovė Marytė Puidokienė. Akcentuota prevencinio darbo svarba, užkardant šios rūšies nusikalstamas veikas. Mokymai buvo skirti apylinkės inspektoriams ir nepilnamečių reikalų policijos pareigūnams, kurie turi prižiūrimas teritorijas ir gerai pažįsta ten gyvenančius žmones. Todėl pirmiausia jie turi atkreipti dėmesį į asmenis, neturinčius darbo ir pajamų, turinčius skolų, nemokančius užsienio kalbos, kurių gyvenime staiga atsiranda „geradarių”, padedančių išspręsti problemas – pasiūlo nemokamai sutvarkyti dokumentus, nuvežti į užsienį ir įdarbinti. Būtina atkreipti dėmesį ir į iš užsienio grįžusiojo pasakojimą, kad jam buvo padengtos kelionės išlaidos, iš jo paimtas asmens tapatybės dokumentas, nebuvo leidžiama susisiekti su artimaisiais, buvo grasinama, dirbo ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo žadėta. Prekeiviai žmonėmis, norėdami išvilioti žmones į užsienio valstybes, dažniausiai naudoja šiuos būdus: – tikina, kad dirbant užsienyje galima greitai užsidirbti daug pinigų,
– tikina, kad jei nepatiks darbas, bet kada bus galima sugrįžti namo,
– „paskolina” pinigų kelionei į užsienį ir nuperka būtiniausius jai reikalingus daiktus,
– sudaro fiktyvią darbo sutartį su neegzistuojančiu darbdaviu,
– paveda užverbuoti merginas „gerai” draugei, kaimynui, giminaičiui,
– parenka nuotakas neegzistuojantiems jaunikiams,
– siūlo turistines keliones po šalį ir parenka „šeimas”, galinčias apgyvendinti merginas užsienyje,
– ragina susiruošusias merginas kuo skubiau apsispręsti, kad nespėtų pasitarti ir kad nepersigalvotų. Prieš priimant tokį viliojantį pasiūlymą, būtina pasidomėti jį pateikusiu asmeniu. Jeigu tai įmonė (įdarbinimo, modelių agentūra), reikia pasidomėti ar jos veikla legali, informacijos apie ją galima rasti internete, būtina prašyti sutarties ir įdėmiai su ja susipažinti. Jeigu darbas siūlomas užsienio valstybėje, būtina realiai įvertinti ar siūlomas atlygis atitinka Jūsų išsilavinimą bei profesinius gebėjimus, užsienio kalbos žinias. Nusprendus pasinaudoti pasiūlymu, vykstant į užsienio valstybę, negalima atiduoti savo dokumentų, artimiesiems būtina palikti visą informaciją apie asmenis, su kuriais ar pas kuriuos yra vykstama. Sugrįžusiems ar deportuotiems į Lietuvą nukentėjusiesiems būtina žinoti, kad yra žmonių, kurie padės susitvarkyti gyvenimą ir pradėti jį iš naujo, tik jokiu būdu nereikia tylėti. Lietuvos Caritas teikia pagalbą asmenims, apgaule išvežtiems į užsienio šalių ar Lietuvos viešnamius, moterims, merginoms, kurios sutiko užsiimti prostitucija, bet jaučiasi paniekintos, apgautos, žeminamos. Pagalba taip pat teikiama asmenims, kurie buvo parduoti išnaudojimui, fiktyvioms vedyboms, nusikalstamai veiklai, elgetavimui.

Lietuvos Caritas kontaktai Šiauliuose: Kražių g. 15, tel. 8 653 74459, el. paštas: siauliai@anti-trafficking.lt . 

Prekybos žmonėmis klausimais taip pat galima kreiptis tel. 8 618 31105, 8 698 04903 (visą parą), el. paštu prekybazmonemis@policija.lt . 

Šiaulių aps. VPK informacija

Ilgą laiką nuo prekeivių žmonėmis dažniausiai nukentėdavo jaunos moterys ir merginos, kurias išveždavo į sekso vergiją. Tačiau paskutiniu metu situacija keičiasi – į prekeivių žmonėmis pinkles vis dažniau pakliūva vyrų ir netgi vaikų. Bene jauniausiam, pasmerktam vergovei, tebuvo 13 metų. Laimė, vaikui pavyko pabėgti. Jauniausia auka 

 Viename atokiame Lietuvos rajone gyvenęs vaikas į geraširdžiais dėdėmis apsimetusių pirklių rankas pakliuvo neatsitiktinai. Pastarieji paprastai aukų ir ieško probleminėse ar asocialiose šeimose, kur vaikai ir ne tik vaikai, bet ir jaunos merginos ar moterys, nepatiria nei meilės, nei šilumos, kur pinigų stinga ne tik būtiniausims prekėms, bet net ir maistui. Rytis (vardas pakeistas) ir augo panašioje šeimoje. Tėvai girtuokliaudavo, tad savo vaikams skirti dėmesio nebuvo kada. Kai tie „geradėjai“ pasiūlė „dovanėlę“ Ryčiui – girdi, nieko nematęs, niekur nebuvęs, nuvešim mes tave Londono apžiūrėti – tai tėvams nė netoptelėjo mintis, kad tie „dėdės“ ne Londono apžiūrėti jų sūnų veža, o ketina jį įkinkyti nusikaltimus daryti. Gavę pinigų alaus bambaliui, pasirašė dokumentus, kad sutinka išleisti nepilnametį sūnų ir vėliau nė nepasidomėjo, kaip jam sekasi… O nuvežtam į Didžiosios Britanijos sostinę vaikinukui buvo pareikšta, jog nuo šiol jis privalės … vogti. Berniukui buvo nurodyta, iš kur ir ką jis turi pavogti ir pristatyti savo „globėjams“. Nusikaltėliai, apgaule išvežę vaiką į užsienį, pagrasino jam, jei šis priešintųsi, nusukti sprandą. Laimė, kad ir įbaugintas vaikas stengėsi išlaukti progos, kada galės pabėgti. Jam pasisekė pasislėpti nuo savo išnaudotojų, o Lietuvos ambasada padėjo vaikui grįžti į Lietuvą. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltininkai nustatyti, o berniuką apsiėmė globoti „Lietuvos Carito“ socialinės darbuotojos.  

Padaugėjo vyrų – vergų 

 Neseniai Biržuose vykusioje konferencijoje „Padėk sau ir kitiems“, į kurią susirinko ne tik kriminalistai, specializavęsi prekybos žmonėmis bylose, bet ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, „Lietuvos Carito“ atstovės, psichologai, buvo pateikta ne tik statistika, kiek pavyko išgelbėti aukų iš išnaudotojų nagų, bet ir naujos žmonių išnaudojimo tendencijos. „Neseniai išimtinai kalbėdavome tik apie moteris, kurios buvo gabenamos seksualiniam išnaudojimui, tačiau paskutiniu metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kad prekiautojų žmonėmis aukomis tampa ir vyrai, ir net vaikai, – sakė „Lietuvos Caritas“ atstovė Renata Karpovienė. – Vyrai dažniausiai vežami į Vokietiją, Švediją, kur yra verčiami daryti nusikaltimus: jie šiose šalyse ne tik vagiliauja, bet ir įgyvendina nusikaltėlių Lietuvoje jau seniai puikiai įvaldytą sukčiavimo meną. Daugėja vaikų, kurie išvežami, o vėliau išnaudojami pornografijai. Tai žymiai daugiau pajamų nešanti nusikalstama veikla nei, tarkim, vagiliavimas ar elgetavimas“. 

 Kaip atpažinti?  

Konferencijos metu buvo aiškinama, kaip atpažinti ne tik potencialią auką, bet ir buvo bandoma keliais štrichais nupiešti prekeivio žmonėmis portretą. „Aukų paprastai ieškoma skurdžiai besiverčiančiose, asocialiai gyvenančiose šeimose, ypač kaimuose, aukų su įvairiomis negaliomis, – aiškino situaciją Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Organizuoto musikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) 2-ojo skyriaus viršininkas Alfredas Gineika. – Nusižiūrėtai aukai sakoma: „Ką tu čia turi? Nieko. Važiuojam, mes parūpinsim tau darbą ir vargo nematysi.“
 Pasak A. Gineikos, prekeiviai žmonėmis yra atidirbę ir kitus verbavimo modelius. „Jei auka mergina, tai būna, jog siekiama jos dėmesio, įvairiomis smulkiomis dovanomis stengiamasi įgyti pasitikėjimą, vėliau imama kalbėti apie meilę ir vestuves, – pasakoja prekeivių žmonėmis verbavimo vingrybes ONTB 2-ojo skyriaus viršininkas. – Kai auka psichologiškai paruošta – besąlygiškai tiki savo mylimuoju, šis staiga pasiūlo važiuoti į užsienį, užsidirbti „bendro gyvenimo pradžiai“. Ir mergina nė nesusimąsto, jog tai pinklės – abu važiuoja, abu dirbs! Tačiau vos nuvažiavus į svečią šalį mergina dažniausiai išprievartaujama keletos „mylimojo“ draugų, o po to parduodama į viešnamį – kaip taisyklė, albanams ar pakistaniečiams. Panašiai nutinka, jei merginos ar vaikinai užkimba ant taip vadinamo „Webmodelio“ skelbimo, kuriame rašoma, kad modeliu galima tapti net nemokant jokių užsienio kalbų“. „Prekeivio žmonėmis portretą sunku nusakyti, – sakė psichologė Asta Ladauskienė. – Paprastai tai niekuo neišsiskiriantis vyras, sugebantis įtikimai kalbėti, puikus psichologas, žinantis, kaip elgtis su auka: kurią paspausti, įbauginti, o kurią – „imti“ gražiuoju“.

  Matoma tik viršūnė  

Tiek pareigūnai, tiriantys prekybos žmonėmis bylas, tiek „Lietuvos Caritas“ socialiniai darbuotojai bei psichologai, padedantys atsitiesti prekybos žmonėmis aukoms, vienu balsu tvirtina, kad tai, kas išplaukia į viešumą yra tik ledkalnio viršūnė. „Aukos bijo kalbėti. Jos bijo ne tik kad su jomis bus susidorota ar dar kartą jos bus išvežtos į vergiją ir ten vėl patirs baisias kančias, bet bijo, kad jos liks nesuprastos, bijo, kad visuomenė apkaltins jas pačias, – dalijosi savo patirtimi psichologė A. Ladauskienė. – Sekso vergijoje baisų pažeminimą – tiek fizinį, tiek psichologinį – patyrusios merginos sunkiai grįžta į normalų gyvenimą. Jas nuolat persekioja baimė vėl būti parduotai, jos bijo vyrų. Pastebėjau, kad net psichologui vyrui jos negali atsiverti, nes šis jų akyse yra tarsi blogio įsikūnijimas – juk paprastai ir suteneriai su savo aukomis elgiasi maloniai, o vėliau iš jų kaip įmanydami tyčiojasi ir net luošina jas fiziškai. Po patirto košmaro šioms moterims sunku užmegzti ilgalaikius santykius, sukurti šeimą, jos neapsieina be vaistų, nereta pražūsta alkoholio liūne ar net ryžtasi savižudybei. Jas nuolat persekioja baimės ir kaltės jausmas. Tuo labiau, kad ir visuomenė kol kas sunkiai tiesia tokioms aukoms pagalbos ranką“. Psichologė įsitikinusi – net, jei nusikaltėliai pasodinami į kaltinamųjų suolą, aukos teismuose patiria didžiulį išbandymą – joms tenka vėl ir vėl pasakoti apie patirtas kančias, kurias nori kuo greičiau užmiršti. Anot, A. Ladauskienės, nors visada šalia jų būna „Carito“ atstovės, pasirengusios pagelbėti ir padrąsinti nukentėjusiąją, įstatymdaviams derėtų atkreipti dėmesį ir pakoreguoti baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad aukos nebūtų traumuojamos vėl ir vėl, kad jų parodymų, užfiksuotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pakaktų ir joms nebereikėtų dalyvauti teismo posėdžiuose bei dar ir dar kartą susitikti su savo išniekintojais.
 Kaip taisyklė, tokių bylų nagrinėjimas tęsiasi gana ilgai ir prekiautojai žmonėmis įvairiomis priemonėmis stengiasi jas vilkinti, išvengti bausmės, neretai bandydami paveikti net nukentėjusiąsias – grasinimais ar pinigais versdami pakeisti parodymus. 

 Ir keičiasi, ir ne 

 Anot „Lietuvos Caritas“ atstovės, projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės, valstybės pozicija šios problemos sprendime gerokai pasikeitusi į gerąją pusę. „Valstybė pripažįsta šios problemos egzistavimą ir skiria pajėgas jai spręsti, tačiau atskiruose sektoriuose situacija kiek kitokia. Didmiesčiuose pradedami tik 1 – 2 ikiteisminiai tyrimai, aukoms pagalbą teikia tik nevyriausybinės organizacijos“, – sakė K. Mišinienė. Be to, didesnio dėmesio šiai problemai spręsti (gal greičiau – neleisti nusikaltimui įvykti) pasigendama ir iš savivaldybių bei seniūnijų socialinių darbuotojų, švietimo įstaigose dirbančių pedagogų. „Prie kiekvieno žmogaus mes nepastatysime po specialistą“, – ne kartą atsišaukė socialiniai darbuotojai. Tačiau, anot kriminalistų, tiriančių prekybos žmonėmis bylas, tiek socialiniai darbuotojai, tiek pedagogai geriausiai žino šeimas, kuriose auga vaikai, galintys tapti potencialiomis prekeivių žmonėmis aukomis. Globos namų darbuotojai taip galėtų būti atidesni, atkreipti dėmesį, kai prie jų globotinių ima sukiotis įtartini žmonės. Pedagogai – nors jie tvirtina, kad tai tėvų pareiga – galėtų nebūti abejingi, jei pasikeičia mokinio elgesys ar išvaizda.  Kad galima užkirsti kelią nusikaltimui papasakojo vieno nedidelio Lietuvos miestelio mokykloje dirbanti pedagogė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų paviešinta. „Iš pradžių ši moksleivė didelių bėdų mums nekėlė, – pradėjo pasakojimą nemažą patirtį darbe su vaikais turinti pedagogė. – Tačiau po truputį ji ėmė vis dažniau dingti iš pamokų, ėmė ryškiai dažytis, pasikeitė jos elgesys – tapo įžūlesnė. Mes, pedagogai, susirūpinome, nes išsiaiškinome, kad ta mergaitė ėmė draugauti su gerokai vyresniu už save vaikinu. Nors iš pažiūros vaikinas neatrodė galintis turėti blogų kėslų, tačiau sunerimom, kai toji moksleivė pareiškė kartu su savo kavalieriumi važiuosianti į Olandiją… Mūsų patarimų ji nė neketino klausytis, todėl kreipėmės į kriminalistą, kuris dirba su prekybos žmonėmis bylomis ir puikiai žino galimas situacijas. Šis išsikvietė vaikiną pokalbiui. Nežinome, apie ką buvo kalbama ir ar tikrai buvo ketinama išvežti mūsų moksleivę į sekso vergovę, mes taip pat nežinome. Tik viena smulkmena – į Olandija jie taip ir neišvažiavo. Mergaitė liko mokytis… “

VIETOJ KOMENTARO

 „Lietuvos Caritas“ psichologė Asta Ladauskienė:  Jau minėjau, kad mūsų visuomenė greita pasmerkti prekybos žmonėmis aukas, ypač merginas, išvežtas seksualiniam išnaudojimui. Tačiau ne viskas taip yra, kaip kartais mums atrodo. Pateiksiu tokį pavyzdį. Du angelai keliavo iš vieno vienuolyno į kitą. Kelionė buvo tolima, jiedu pavargo, išalko, buvo apdulkėję ir purvini. Ir priėjo vieno ūkininko vartus. Tai buvo turtingas žmogus. Įsileido jis angelus pernakvoti, tačiau nepasiūlė nei nusiprausti, nei pavalgyti, tik paguldė apleistoje patalpoje ant grindų. Rytą vienas angelas pamatė sienoje skylę ir ją gražiai užtaisė. Angelai iškeliavo toliau. Kitą vakarą jie priėjo varganus namus, kur šeima su daug vaikų teturėjo vieną lovą ir vieną varganą karvutę. Šeimininkas maloniai priėmė angelus, leido nusiprausti, užleido vienintelę savo lovą, kad keliauninkai gerai pailsėtų. Atsikėlę rytą angelai pamatė verkiantį šeimininką – nugaišo jų vienintelė maitintoja – karvutė. Tad angelas ir sako kitam: „Kodėl tu neišgelbėjai to gerojo žmogaus karvutės? Tam šykštuoliui net skylę sienoje užtaisei, o šį vargšą apleidai“. Angelas atsakė: „Ne visada yra taip, kaip atrodo. Naktį giltinė buvo atėjusi to vargšo žmonos, tai aš padariau, kad ji pasiimtų karvutę… O šykštuolio sieną užtaisiau todėl, kad joje buvo paslėpti lobiai – kad jis jų nerastų…“

TIK FAKTAI:

 – Pastebimos naujos prekybos žmonėmis tendencijos: darbinis išnaudojimas, išnaudojimas kriminalinėms veikoms bei fiktyvios santuokos. Viena pagrindinių prekybos žmonėmis sričių išlieka prostitucija. Pagrindine šalimi, į kurią vežamos aukos iš Lietuvos – Didžioji Britanija. Tačiau jos gabenamos ir į Skandinavijos šalis, Airiją, Ispaniją, Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. – Maždaug 60 procentų prekybos žmonėmis aukų išvežama, 40 procentų išnaudajami čia pat, Lietuvoje.   – Dažniausiai į nusikaltėlių pinkles pakliūva moterys, ypač vienišos mamos. Tačiau jau fiksuojama, kad prekeivių žmonėmis aukomis tampa ir studentai, globos namų auklėtiniai ir net jaunos šeimos.  – „Lietuvos Caritas“ prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms kasmet suteikia pagalbą 100-120 žmonių visoje Lietuvoje. Šalyje yra pradėta apie 40 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis.   

Aurelija Žutautienė
 Publikuota 2014 m. lapkričio 05 d. http://www.balsas.lt

Jeigu tau grasina ir tu bijai, įrodyk, kad iš tikrųjų grasinimai buvo realūs, o baimė – pagrįsta. O jeigu įrodyti negali, negalvok, kad esi nusikaltimo auka.

 „Man nepakako duomenų žmogui nuteisti, vis tik prekyba žmonėmis yra rimtas nusikaltimas“, – prisipažįsta Klaipėdos apygardos teismo teisėja Regina Bertašienė. Jos teigimu, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. „Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo vertinamos kaltinamojo naudai“, – griežta įstatymo raide vadovaujasi R. Bertašienė. Taip pirmoji byla, kurioje kaltinimai dėl prekybos žmonėmis, kai į užsienį buvo pasikėsinta išvežti vyrą, turėjusį vogti įvairias prekes iš parduotuvių, baigėsi kaltinamojo pergale – nekaltas. Tokia baudžiamosios bylos baigtis nustebino ir prokurorus, ir nukentėjusįjį, ir prekybos žmonėmis aukas ginančios organizacijos „Caritas“ vadovus. Tačiau istorijoje, dėl kurios skauda ne tik nusikaltimo aukai, taškas dar nepadėtas – prokuratūra jau ruošia apeliacinį skundą ir sieks, kad Klaipėdos teisėjos verdiktas būtų pakeistas. „Koks žmogus yra pažeidžiamas mūsų šalyje? Galbūt gerbiamiems teisėjams reikėtų dažniau išeiti už savo „rato“ ribų, pasidomėti, koks už teismo salės vyksta neturtingųjų ir silpnųjų gyvenimas?“ – po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo stebėjosi programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. 

Glaudėsi kur tik galėjo

 Išteisinamasis nuosprendis buvo paskelbtas netrukus 21-ąjį gimtadienį švęsiančiam Tauragės gyventojui Dovydui Račkauskui, pravarde Obuolys. Jam kaltinimai buvo pateikti dėl to, kad jis praėjusių metų birželį verbavo, o paskui reikalavo kartu važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. Jo nusižiūrėta auka – nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo bei pragyvenimo šaltinio neturintis tauragiškis Kęstutis D. Anot prokurorų, D. Račkauskas pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu – jis neturi motinos, iki ketverių metų augo vaikų namuose, o kai iš kalėjimo grįžo tėvas, augo su pamote. Devynias klases mokykloje šiaip ne taip baigęs Kęstutis D. vėliau tėvo namus paliko ir ėjo per žmones prašyti darbo, glaudėsi kur tik galėjo. Vyras į užsienį nebuvo išvežtas – pamatęs, kad prie namų jo atvažiavo paimti D. Račkauskas ir dar vienas vaikinas, Kęstutis D. užsirakino duris ir „geradario“ neįsileido, o išsikvietė policijos pareigūnus. Šie patvirtino, kad Kęstutis D. buvo labai išsigandęs, prašė jį apsaugoti. Kad bijojo, jog bus išvežtas į užsienį, Kęstutis D. aiškino ir ikiteisminio tyrimo, ir teismino nagrinėjimo metu. „Iki šiol jaučiu baimę, o po šio įvykio negalėjau ramiai vaikščioti po Tauragę, bijojau, kad susitiksiu Obuolį“, – sakė jis.  

Geriau liks Lietuvoje, nei vergaus užsienyje 

Kęstutis D. pasakojo, kad su D. Račkausku susipažino birželio 19-ąją prie bendrabučio. „Jis man pasiūlė važiuoti į užsienį vogti prekes iš parduotuvių, sakė, kad nuveš ir pasirūpins apgyvendinimu, maistu, o už parduotas vogtas prekes dar ir gausiu pinigų, – pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas vyras. – Sutikau važiuoti, pagalvojau, kad visai neblogai būtų užsidirbti.“ Tačiau vyras savo nuomonę netrukus pakeitė – pasikalbėjęs su buvusia D. Račkausko mergina Jūrate L. nutarė, jog geriau gyvens Lietuvoje, nei turės vergauti užsienyje. „Ji man sakė, kad Obuolys mane apgaus, privers vogti ir visas prekes jam atiduoti, o pinigų už tai nemokės – ji taip pat sakė, kad jeigu nevogsiu, „gausiu į galvą“, bus kaip ir kitiems, susidėjusiems su Obuoliu“, – teisme kalbėjo Kęstutis D. Po kelių dienų sutikęs D. Račkauską Kęstutis D. pasakė, kad pakeitė savo nuomonę ir niekur nevažiuos. „Už bazarą reikės atsakyti“, – anot nukentėjusiojo, tada pasakė Obuolys. „Supratau, kad būsiu suspardytas, jis sakė, kad vis tiek atvažiuos manęs pasiimti“, – pasakojimą tęsė nukentėjusysis.

 Vogti vienam nepatogu – reikia, kad kas nors pridengtų

 Tuo metu D. Račkauskas nepripažino, kad panaudodamas grasinimus verbavo Kęstutį D. „Tada neturėjau darbo, todėl man kilo mintis važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių – tai esu daręs jau anksčiau, – sakė jis. – Vogti vienam yra nepatogu, reikia, kad kas nors pridengtų, todėl nutariau susirasti bendrininką. Kęstutį D. man kaip tinkamą kandidatą pasiūlė vienas pažįstamas – esą jis yra neramios dūšios, visur kiša rankas, vagia. Taip pat sakė, kad jis yra vargšas, neturi gyvenamosios vietos ir darbo, o toks žmogus man tiko, nes kiti mano draugai turi darbus, šeimas ir nebūtų kartu važiavę.“ D. Račkauskas neslėpė, kad planavo važiuoti į Prancūziją – su Reimso mieste gyvenančiu bičiuliu jau buvo sutaręs, jog šis leistų apsistoti jo namuose. „Kai Kęstučiui D. pasiūliau, jis sutiko, o kai po kelių dienų jį sutikau kartu su kitais žmonėmis, jis pareiškė, kad jau niekur nevažiuos, bet pamaniau, jog taip jis kalba tik prie kitų žmonių“, – tvirtino kaltinamasis. Vyras neslėpė, kad Kęstučiui D. grasino, sakydamas, jog „už bazarą reikės atsakyti“, tačiau tikino, jog nieko nepadarė net tada, kai prieš išvykstant į Prancūziją šis pasislėpė bendrabučio kambaryje. „Išvažiavau, o kai grįžau atgal į Lietuvą, mane sulaikė policija“, – teigė Obuolio pravardę turintis vyras. Kad jo jau ieško policija, D. Račkauskas žinojo dar negrįžęs į Tauragę – telefonu susisiekęs su buvusia drauge vyras sužinojo, kad jam gresia nemalonumai dėl galimos prekybos žmonėmis. „Bet tai tą asilą, (necenzūrinis žodis – aut. past.) į dvišimtę bačką (necenzūriniai žodžiai – aut. past.), aš jį…“ – vyro pokalbį užfiksavo pareigūnai. Dar prieš grįždamas į Lietuvą D. Račkauskas paragavo kalėjimo duonos Vokietijoje – rugsėjį jis buvo sulaikytas už turto grobimą, iš kalėjimo buvo paleistas tik gruodį. 

Teisėja: jis toks pats, kaip ir dauguma, gyvenančių kaime 

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. Bertašienė nutarė, kad D. Račkauskas negali būti nuteistas už pasikėsinimą Kęstutį D. prievarta išvežti į užsienį. Teisėjai sukėlė įtarimų ne tik tai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyras yra nepagrįstai priskirtas prie pažeidžiamų asmenų grupės, bet ir grasinimai, kurių esą net nebuvo. „Nukentėjusiojo apbibūdinta jo socialinė padėtis, išsilavinimas ir kitos aplinkybės niekuo neišskiria jo iš didelės dalies jo bendraamžių, ypač gyvenančių kaimo vietovėje“, – pažymėjo teisėja. Jos teigimu, D. Račkauskas nepripažino, kad Kęstutį D. bendrininku pasirinko dėl jo sunkios materialinės padėties ar socialinio pažeidžiamumo. Teismas neįžvelgė ir to, kad kaltinamasis nukentėjusįjį būtų verbavęs važiuoti į užsienį vogti iš parduotuvių. „Verbavimas pasireiškia įstatyme išvardintais asmens valios palenkimo būdais – naudojama apgaulė, fizinis smurtas, asmens priklausomumas ir pan.“, – teisėjos nuomone, nenustatyta, kad D. Račkauskas nukentėjusiajam būtų grasinęs. Anot teismo, Kęstutis D. pradėjo Obuolio bijoti ne dėl jo pasakytų žodžių apie bazarą – baimė atsirado tik po buvusios šio draugės pasakojimo apie galinčius grėsti nemalonumus. „Kitų asmenų suteikta informacija, paskatinusi nukentėjusįjį bijoti kaltinamojo, negali būti vertinama kaip nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis“, – rašoma kol kas dar neįsiteisėjusiame nuosprendyje.

 KOMENTARAI

Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo teisėja: Išteisinau kaltinamąjį, nes nepakako duomenų, įrodančių, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Buvo nustatyta, kad jis pagrasino nukentėjusiajam, pasakydamas, „už bazarą reikės atsakyti“. Tokią frazę pripažino ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis. Daugiau byloje nebuvo nieko tokio, kad nukentėjusysis turėtų pagrįstą baimę – bijoti ir tikėtis, kad jis tikrai bus per prievartą išvežtas. Ta nusikalstama veika nebuvo pabaigta, tiesiog nukentėjusysis užsirakino duris, o kaltinamasis išvažiavo į jas pabeldęs. Visos abejonės yra kaltinamojo naudai, kaip visada. Nukentėjusysis pirmą kartą buvo pažadėjęs važiuoti, iš viso su kaltinamuoju jis kalbėjosi du kartus. Vieną kartą sutarė, kad važiuos, o antrą kartą jau nukentėjusysis abejojo ir pokalbio pabaigoje pasakė, kad nevažiuos. Kaltinamasis sakė, kad jis suprato, jog nukentėjusysis taip pasakė tik dėl to, kad aplinkui buvo daugiau žmonių, girdinčių tą pokalbį. Mano požiūriu, šioje byloje pritrūko grasinimų realumo. Man nepakako duomenų žmogui nuteisti, vis tik prekyba žmonėmis yra rimtas nusikaltimas. Ar ta baimė tikrai buvo pagrįsta, ar buvo tik pagrįsta kitų žmonių kalbomis, šiuo atveju sunku pasakyti. Tai yra vertinimo dalykas. Gal prokurorui atrodė vienaip, man – kitaip.Kai tuos žmones pamatai, kai išgirsti, kai pasiklausai jų pasakojimus – man susidarė tokia nuomonė, kad nepakanka duomenų nuteisti tą žmogų. Kad nors tie grasinimai būtų išsakyti tam nukentėjusiajam asmeniui, o tie grasinimai, kad „tu bijok to žmogaus“… Juk tai pasakė kaimynė. O ar ji pagrįstai pasakė, ar nepagrįstai? Tai ne paties kaltinamojo grasinimas. Tai buvo svarbi priežastis išteisinant. Nežinau, kaip nukentėjusįjį reikėtų vertinti – ar jis vargšas? Tokios išskirtinės būklės kaip ir nebuvo, kaip ir jis pats susikūrė tokią savo padėtį. Kaip maniau, taip ir įvertinau nuosprendyje, o aukštesnis teismas dar kažkaip pasakys – ar pritars mano nuomonei, ar prokurorui, sunku pasakyti. Ruslanas Ušinskas
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras: Būtinai skųsime nuosprendį, nes, mano namynu, kvalifikacija buvo teisinga – D. Račkausko veika atitinka prekybos žmonėmis kvalifikaciją. Na, teismas įvardija keletą aplinkybių, kodėl nesutinka – tai ir verbavimo nebuvimo bei kad neva nebuvo daromas poveikis nukentėjusiajam. Manau priešingai – tų duomenų užtenka, įrodyta, kad buvo ir verbavimas, ir daromas poveikis. Negalėčiau pasakyti, kad jis nebijojo – jeigu žmogus užsidaro kambaryje, užsirakina ir kviečiasi policiją, o policija atvažiavusi patvirtina, kad nukentėjusysis išėjo iš to kambario visas drebėdamas, bijodamas, ar tai nėra grasinimas ir bauginimas nukentėjusiajam? Teismui pasirodė, kad tai nėra grasinimas, bauginimas. Aš manau priešingai. Mano manymu, teismas nepagrįstai išteisino. Kristina Mišinienė
Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė: Šiandien matome principinę kovą tarp teisėsaugos ir nusikaltėlių, prekiaujančių žmonėmis, stumiančių juos į įvairias išnaudotojiškas situacijas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis – pirmasis Lietuvoje dėl naujų prekybos žmonėmis formų – yra netikėtas ir nuviliantis. Praktiškai benamio statusą turintis asmuo nėra pažeidžiamas?Tai kas tada yra pažeidžiamas mūsų šalyje? Galbūt gerbiamiems teisėjams reikėtų dažniau išeiti už savo „rato“ ribų, pasidomėti, koks už teismo salės vyksta neturtingųjų ir silpnųjų gyvenimas? Tai daug minčių sukeliantis teisėjos sprendimas išteisinti kaltinamąjį, manau, kad nuosprendis būtinai turi būti apskųstas.  

Dainius Sinkevičius 

Publikuota 2014 m. spalio 31 d. http://www.delfi.lt

Prienų rajono policijos komisariato salėje surengtoje diskusijoje buvo kalbėta, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus, aptartos pagalbos galimybės, pristatytas Lietuvos „Carito“ vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Renginyje dalyvavo šio projekto socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė, Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas, Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, Švietimo skyriaus, Policijos komisariato atstovai

Labai svarbu bendradarbiauti

Apie Lietuvos „Carito“ vykdomą projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pasakojo socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė. Jų organizacija teikia visokeriopą pagalbą žmonėms, kurie buvo išnaudoti prostitucijai, prievartiniams darbams, nusikaltimams vykdyti, fiktyvioms santuokoms užregistruoti, padeda moterims ir merginoms, nukentėjusioms nuo seksualinės prievartos.

– Norint sustabdyti nusikaltėlius, padėti nukentėjusiems žmonėms, labai svarbus bendradarbiavimas, – sakė J.Juškevičienė.

Panašiai kalbėjo ir Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas:

– Meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė – tai yra visų mūsų kelias. Kaip bebūtų gaila, bet ir prekeiviai, ir parduodamieji dažniausiai yra krikščionys. „Drungni“ krikščionys. Šiandien katalikų bažnyčios institucijos, bendradarbiaudamos su valstybinėmis institucijomis, daug daro, padėdamos prekybos žmonėmis aukoms. Mūsų darbas nebus vaisingas, jei nesujungsime jėgų. Ir nesvarbu kokį tikėjimą išpažįstame, kokiai partijai jaučiame palankumą. Vieni kitiems stenkimės padėti, pasidalindami savo patirtimi, savo išmintimi.

Jis linkėjo visiems išsinešti kuo daugiau patirties ir prisidėti, kad pasaulis būtų gražesnis ir geresnis.

Prienų rajone prekybos žmonėmis atvejų neužfiksuota

Prienų socialinių paslaugų centro Socialinio darbo organizatorės darbui su socialinės rizikos šeimomis Ingos Barkauskienės teigimu, nors jai nežinomi prekybos žmonėmis atvejai, tačiau Prienų rajone šiuo metu į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įrašytos 199 šeimos, kuriose auga 410 vaikų. Šios šeimos susiduria su finansinėmis problemomis, tėvystės įgūdžių stoka, jose piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnai būna konfliktiški tarpusavio santykiai.

– Šie žmonės yra potencialios prekiautojų žmonėmis aukos, – sakė I.Barkauskienė.

Pagal nelankančių mokyklos vaikų duomenų bazės duomenis, Prienų rajone tokių vaikų yra 262. Pasak Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistės Laimutės Jančiukienės, statistika neatspindi tikrosios situacijos, nes į duomenų bazę patenka ir vyresni nei 16 metų vaikai, kuriems neprivaloma lankyti mokyklos, ir su tėvais į užsienį išvykę vaikai, kurių tėvai nėra deklaravę išvykimo, ir vidury mokslo metų pakeitę gyvenamąją vietą ir mokyklą. Tačiau, specialistės manymu, mūsų mažame rajone, kur visi vieni kitus pažįsta, sunku būtų nepastebėti, jei vaikas išvyktų nežinia kur – taptų prekybos žmonėmis auka.

Prienų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Dainius Butrimas taip pat sakė, kad per pastaruosius metus Prienų rajone dėl prekybos žmonėmis nėra pradėta ikiteisminių tyrimų. Nors šalyje tokių atvejų daugėja. Jis išskyrė dvi pagrindines rizikos grupes: žmones iš socialinės rizikos šeimų bei asocialius asmenis, užsiimančius elgetavimu.

Į prekeivių žmonėmis tinklą dažniausiai patenka apgaule

Viešnios iš Caritas organizacijos papasakojo, kad šis gana dažnas nusikaltimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: priverstinis vertimasis prostitucija ar pornografija, priverstinis darbas arba paslaugos, išnaudojimas nusikaltimų vykdymui, neteisėta organų transplantacija arba pardavimas, priverstinė arba fiktyvi santuoka ir kt.

Prekiautojų žmonėmis aukomis dažniausiai tampa žmonės iš socialinės rizikos šeimų, bedarbiai, turintys priklausomybių, įsiskolinę, žemo išsilavinimo, skurdžiai gyvenantys, turintys protinę ar fizinę negalią, vienišos moterys, nesugebančios išlaikyti mažamečių vaikų – visi tie, kuriais lengva manipuliuoti.

Pasak J.Juškevičienės, dažnai susigundoma pasiūlymu užsienyje neva dirbti tarnaite, žemės ūkyje ar kitur. Tačiau atvykus paaiškėja, koks darbas laukia iš tikrųjų.

– Prieš kelerius metus populiariausias prekybos žmonėmis būdas buvo psichologinė prievarta ir apgaulė, dar seniau – grasinimai, fizinė prievarta, dabar dažniausiai nusikaltėliai naudojasi žmonių priklausomumu ir pažeidžiamumu. Tokias galimas aukas nusikaltėliai akylai seka, stebi, analizuoja, atsirenka ir pradeda verbuoti vykti į užsienį, – kalbėjo J.Juškevičienė.

Atkreipti dėmesį

Viešnios ragino atkreipti dėmesį į žmones, neturinčius darbo ir pajamų, turinčius skolų, nemokančius užsienio kalbos, kurių gyvenime staiga atsiranda „geradarių“, išsprendžiančių tas visas problemas – kurie „iš geros širdies“ pasiūlo nemokamai sutvarkyti dokumentus, nuvežti į užsienį ir įdarbinti. Sužinojus tokius atvejus, reikia susisiekti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar policija ir, siekiant įvertinti riziką, kalbėtis su galima prekiautojų žmonėmis auka.

Negalima nekreipti dėmesio ir išgirdus iš užsienio grįžusio žmogaus pasakojimą, kad jam buvo padengtos kelionės išlaidos, jis nekontroliavo savo asmens tapatybės dokumento, nebuvo leidžiama skambinti artimiesiems, jam buvo grasinama, jis dirbo ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo žadėta, didėjo jo skolos ir pan.

– Kartais žmonės, net ir suprasdami, kad jie dalyvavo nusikalstamoje veikloje, bijo pasakoti, nes jiems gėda, kartais mano, kad jiems paprasčiausiai nepasisekė, – sakė su nukentėjusiais lietuviais dirbanti J.Juškevičienė.

Svarbus visuomenės informavimas

Išnaudojamomis aukomis gali tapti ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai. Caritas atstovės pateikė keletą pavyzdžių iš savo darbo. Jos papasakojo apie į sekso vergiją patekusią merginą, kuri vietoj darbo šiltnamyje pateko į viešnamį Olandijoje, taip pat apie vyruką, išvykusį į Ispaniją dirbti alyvuogių plantacijoje, o tiksliau apie jo vergavimą tariamiems darbdaviams, kur lietuviai buvo išnaudojami, mušami ir esą skolingi jiems už kelionę, maistą, higienos priemones, ir jauną vaikiną, kurį buvo ruošiamasi įtraukti į vagių iš automobilių gaują Vokietijoje.

Šiems nukentėjusiems Caritas teikia ne tik psichologinę, bet ir materialinę, teisinę pagalbą. Pasak šios organizacijos atstovių, kasmet jie padeda maždaug 1000 žmonių.

– Žmonės turi kuo daugiau žinoti apie galimas grėsmes ir kokių būtina imtis atsargumo priemonių, kad netaptume prekybos žmonėmis aukomis, taip pat žinoti, kur prireikus kreiptis pagalbos, – sakė viena iš šio susitikimo organizatorių Prevencinio poskyrio specialistė Edita Kubilienė.

Renginio pabaigoje buvo parodytas dokumentinis filmas „Price of sex“ („Sekso kaina“) apie jaunų Rytų Europos moterų, įtrauktų į seksualinio išnaudojimo pragarą, likimus, jų išnaudojimo priežastis, kuris taip pat sukėlė daug diskusijų.

Laima Duoblienė

Publikuota 2014 m. spalio 29 d. http://www.gyvenimas.eu