Category: Straipsniai – 2013

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai įtarimus dėl prekybos vyrais pareiškė 11 asmenų, ieško daugiau nukentėjusiųjų, kurie buvo verčiami daryti nusikaltimus užsienyje, rado ir paėmė ginklų, šaudmenų, pinigų, narkotikų.

Ilgalaikis tyrimas pradėtas 2013 m. birželio mėn. Panevėžio teisėsaugos atstovai į pagalbą pasitelkė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus bei Marijampolės pataisos namų pareigūnus. Marijampolės pataisos namuose ir Panevėžio, Kėdainių miestuose bei Marijampolės r. atliktus 15 kratų, pareigūnai sulaikė 7 įtariamuosius, siejamus su Panevėžio mieste veikiančia nusikalstama grupuote. Sulaikyti asmenys policijai yra žinomi, ne kartą teisti.

Tai panevėžiečiai M. A., gimęs 1979 m., teistas 7 kartus, K. Š., gimęs 1987 m., teistas 2 kartus, A. K., gimęs 1983 m., teistas 2 kartus (sulaikytas Vokietijoje, Norvegijoje), A. V., gimęs 1982 m., teistas 2 kartus, I. V., gimęs 1979 m., teistas 1 kartą (sulaikytas Vokietijoje), A. N., gimęs 1977 m., teistas 3 kartus (sulaikytas Vokietijoje) ir Kėdainių miesto gyventojas A. B., gimęs 1982 m., neteistas, A. B., gimęs, 1984 m., teistas 9 kartus.

Trys įtariamieji yra nuteisti ir atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose: Panevėžio rajono gyventojas S. Ž., gimęs 1989 m., 4 kartus teistas, panevėžietis M. Z., gimęs 1986 m., teistas 4 kartus ir kaunietis A. D., gimęs 1981 m., teistas 9 kartus.
Šie įtariamieji nuo 2013 m. kovo mėn. iki liepos mėn., veikdami organizuotoje grupėje, iš anksto susitarę daryti labai sunkius nusikaltimus, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo 12 nukentėjusiųjų, kuriuos vertė daryti nusikalstamas veikas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
Kratų metu pas įtariamuosius rasti ir paimti šaunamieji ginklai – karabinas, dujinis pistoletas, perdirbtas į kovinį, šratinis automatas, priskiriamas A kategorijos ginklams, 3 šratiniai ginklai, priskiriami C kategorijos ginklams, taip pat paimta šaudmenų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių priklausomybę ir kiekius nustato Kriminalistinių tyrimų centro specialistai.

Policija praneša, kad minėti asmenys įtariami vykdę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje („Prekyba žmonėmis“). Ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskr. VPK ONTB tyrėjai, kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai, siekdami objektyviai ir išsamiai surinkti įrodymus, nustatyti kitus nukentėjusiuosius, prašo Panevėžio apskrities gyventojų, kurie buvo išvežti ir verčiami daryti nusikaltimus, darbo dienomis kreiptis į ONTB pareigūnus tel. (8 45) 503 013, atvykti į 325 kabinetą Panevėžyje, Tulpių g. 60. Asmenys, turintys informacijos, tačiau vengiantys viešumo, gali kreiptis anoniminiu tel. (8 45) 503 333 arba anoniminiu elektroniniu paštu panevezioontb@gmail.com.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai dėkoja Lietuvos Carito darbuotojoms už nuolat teikiamą pagalbą pareigūnams ir nusikaltimų aukoms ir glaudų bendradarbiavimą.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad:
1. Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

3. Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas tiesiogiai padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos. 

4. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Tapusi ES nare Lietuva ne tik gavo galimybę mokytis iš kitų valstybių, bet ir susidūrė su naujais iššūkiais. Atsivėrus sienoms, sukruto ir suteneriai, prekeiviai žmonėmis, o ES šalių pareigūnų pranešimai vis pasipildo eilutėmis apie sulaikytas prostitutes iš Lietuvos.
Todėl mūsų šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos skelbia, jog norint konstruktyviai spręsti šią problemą būtinas ne tik platus bendradarbiavimas, bet ir visuomenės sąmoningumas, švietimas ir prevencija.

Baudžiame ir prostitutes, ir klientus

Lietuvoje prostitucija nėra legalizuota. Nors karts nuo karto mūsų politikai prasitaria apie galimybę legalizuoti šią veiklą, šiuo metu šalyje galioja abipusės nuobaudos principas – atsakomybė numatyta prostitutėms ir jų klientams. Bauda už vertimąsi prostitucija ir tokių paslaugų pirkimą Lietuvoje yra gana nemaža. Pirmą kartą už tai įkliuvusios moterys gali atsipirkti 300 lt. bauda, tačiau ne pirmą kartą sulaikytos prostitutės ar jų klientai turėtų susimokėti net iki 1000 lt. Be to, numatyta ir arešto galimybė. Statistika skelbia, kad mūsų šalyje didžiausia prostitucijos mąstai egzistuoja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o mažesniuose miestuose registruojamų prostitučių skaičius gerokai mažesnis.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, su prostitucija bei ją lydinčiomis problemomis kovojama vyriausybiniu lygiu. Prie šių pastangų prisideda ir tarptautinės bei Lietuvos neyriausybinės organizacijos, kurios dalyvauja įvairiose programose, skirtose kovai su prostitucija bei prekyba žmonėmis. Lietuva taip pat priėmė naujus įstatymus, įgyvendindama Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis direktyvą. Šalies pareigūnai taip pat vykdo įvairias priemones, šioje srityje bendradarbiauja su Europolu.

Vis dėlto, situacija išlieka įtempta. Štai 2011 m. administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl vertimosi prostitucija ar atlygintino naudojimosi prostitucijos paslaugomis Lietuvoje surašyta net 22 proc., daugiau negu ankstesniais 2010 metais. Apie tai, kodėl fiksuojami vis dar dideli prostitucijos mastai, sutiko papasakoti šią sferą gerai pažįstančios nevyriausybinių organizacijų atstovės.

Kompleksinė problema

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė, atstovaujanti vieną iš nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su prostitucijos aukomis, pasakojo, jog organizacija šiuo metu vykdo kelias programas, susijusias ir su pagalba prostitucijos aukoms, taip pat teikiama emocinė parama telefonu nemokama linija (8 800 66366) bei veikia laiškų grupė (pagalba@moteriai.lt). Paklausta, kokias tendencijas ji pastebinti Lietuvoje ir Europoje, moteris pasakojo, kad šis reiškinys yra daugialypis. 

„Šiandieną nuo prostitucijos nukentėjusių asmenų mastai ne tik kad nemažėja, bet atvirkščiai – didėja, tapdami latentiškesni. Tai reiškia, kad sunkiau pasiekiama pagalba įtrauktiems į šį reiškinį asmenims“, – sakė ji. Pasidomėjus, kodėl prostitucijos problema didėja, D. Puidokienė pabrėžė, jog prie to stipriai prisideda ekonominė, politinė, socialinė situacija, migracija, prekybos žmonėmis problema, kokybiškos pagalbos nukentėjusiems trūkumas ir kt. iššūkiai. Pasak moters, situaciją komplikuoja ne tik materialūs veiksniai, bet ir vertybių niveliacija, požiūris į prostituciją, seksualinių paslaugų pirkimą, jų reklamavimą, pagaliau į moterį ir vyrą, jų tarpusavio santykius. Greta kitų veiksnių, D. Puidokienė pabrėžė ir dėmesio sutelkimą tik į pasiūlą.

Moteris patikino, jog darbo praktikoje pastebėjusi, kad problemų yra ir visuomenės, valstybinių institucijų požiūryje, nes „aukoms dažnai tenka susidurti su ironija palydimu požiūriu, neva, jos jau tokios gimusios ir ar verta dar kažką keisti, kad joms padėti“. Todėl, pasak D. Puidokienės, „bet kokia visuomeninė, į konkretų žmogų, o ne į gražiai atrodančias ataskaitas orientuota iniciatyva, siekianti spręsti problemą, turi būti sutinkama valstybinių institucijų darbuotojų su pagarba ir noru padėti, ypač kai dirbama su itin traumuojančią buvimo prostitucijoje patirtį turinčiais žmonėmis“.

Prostitutės profesija neturi tapti norma

Pasidomėjus, ar situacijos Lietuvoje negalėtų pagerinti kai kuriose ES šalyse įteisintas prostitucijos legalizavimas, D. Puidokienė išsakė kritišką požiūrį į tokį kovos su prostitucija būdą. „Problema didėja ir tuo požiūriu, kai mes svarstome prostitucijos legalizavimo klausimą. Vadinasi mūsų sąmonėje seksualinių paslaugų pirkimas pamažu tampa norma. O tai jau rimta problema. Ar nebus taip, kad vieną dieną įsigyti profesiją siūlančių institucijų sąraše puikuosis prostitutės profesija ir mūsų tai visiškai nestebins? Manau, kad apie tai turime jau dabar mąstyti ir elgtis atsakingai“, – sakė ji. Moters įsitikinimu, „legalizavimas ar net palankus požiūris į jį leidžia vyrams laisvai pirkti moteris bei jausti, kad jų elgesys yra pateisinamas, kad tai yra normalu“. D. Puidokienė pabrėžė, jog „prostitucija yra industrija, kuri kyla iš žemo moters socialinio statuso ir moters perkėlimo į sekso objekto vaidmenį“.

Centro vadovė taip pat kalbėjo apie kitų ES šalių patirtį šioje srityje. Ji teigė, kad „kitų šalių prostitucijos legalizavimo patirtis rodo, jog legalizavus prostituciją, problemų – nusikalstamumo, seksualinės prievartos, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio ir t.t ne sumažėjo, o atvirkščiai – padaugėjo“.
Paklausta, ką mano apie nuobaudų sistemą Lietuvoje, D. Puidokienė pabrėžė, kad jos manymu neteisinga, jog už vertimąsi prostitucija baudžiamos moterys, tuo tarpu paslaugų pirkėjų nubaudžiama dešimtis kartų mažiau. Pasak centro vadovės, „kitose Europos Sąjungos šalyse, tokiose kaip Švedija, prostitucija jau senai oficialiai pripažįstama kaip netoleruotina prievartos prieš moteris ir vaikus forma“.

D. Puidokienei pritarė ir „Lietuvos caritas“ vykdomos programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. Jos teigimu, „prostitucijos legalizavimą reikia vertinti neigiamai, nes išnaudojimo esmė lieka nepakitusi“. 

Moteris pabrėžė, kad tariamas rūpestis dėl saugesnės aplinkos ir nusikalstamumo sumažinimo iš esmės kalba apie kliento saugumą ir galimybes suteneriui vykdyti savo veiklą. „Amsterdamo meras kalba apie legalizavimo trūkumus: įvairių nusikaltimų išaugimą prostitucijos kvartaluose, prekybos žmonėmis suintensyvėjimą, pajamų slėpimą, prastą miesto įvaizdį“, – sakė ji. Moteris pabrėžė, kad nuomonė, jog legalizavus prostituciją pasipildys šalių biudžetai – netiksli. „Kalbant apie pajamas į biudžetą, reikia pabrėžti, kad iki šiol nei Vokietija, nei Olandija nesurinko jokių ženklesnių pajamų į savo biudžetus iš „Raudonųjų žibintų kvartalų“, – sakė projekto koordinatorė.

Schemos Europoje ir Lietuvoje panašios

Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė taip pat išsakė požiūrį į šią problemą. Ji teigė pastebėjusi, kad schemos, kaip Lietuvoje ir Europoje patenkamą į prostitucijos pasaulį, ilgą laiką nekinta. „Jau daugiau nei 20 metų veikia viena iš populiariausių pardavimo i prostituciją schemų, t.y., kai merginas suvilioja taip vadinamas draugo ar vaikino modelis. Šiuo atveju, ypač jaunas merginas suvilioja prekeiviai žmonėmis, prižadėdami meilę, vedybas. Kai mergina prijaukinama, jai pasiūloma kartu važiuoti į užsienį gyventi ar ieškotis darbo, o iš tikrųjų ji parduodama į sekso vergiją. Antra labai paplitusi schema yra darbo užsienyje pažadas. Žmonės išvyksta aklai, susižavėję didelio atlygio pasiūlymais, nepasidomi, kur važiuoja, pas ką, ką ten veiks. Taip pakliūnama į prekybos žmonėmis tinklą. Abu modeliai tinka ir Lietuvai, ir kitoms Europos valstybėms“, – pasakojo ji. Trečia schema Europoje, pasak organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovės – kai šeimos narius parduoda už skolas, kaip sekso vergus. 

Kaip ir kitos pašnekovės, ji teigė pastebėjusi, jog visuomenė vis dar labai smerkia sekso industrijos aukas, dėl to net tais atvejais, kai aukoms pavyksta išsigelbėti, jos sunkiai adaptuojasi visuomenėje. „Ši tema vis dar yra nepatogi, nors problema tikrai didelė – pasaulyje tai vienas iš didžiausių verslų. Į prostitucijos gniaužtus patenka įvairiausio sluoksnio, amžiaus, išsilavinimo, lyties asmenys, tad tai neatitinka nusistovėjusio stereotipo, kad įklimpsta tik labiau socialiai pažeidžiami asmenys“, – sakė moteris.

Prevencijai pasitelkė ir internetą

Pasak R. Dičpetrienės, kovoje su prekyba žmonėmis ir iš to kylančiu prostitucijos reiškiniu be kitų priemonių labai svarbi ir prevencija. „Mūsų organizacija nuo 2010 m. vykdo prekybos žmonėmis prevenciją. Vedame mokymus, kaip apsisaugoti nuo prekeivių žmonėmis, bandome žiniasklaidos kanalais viešinti problemą, mokome jaunimą. Tą darome ir naudodami filmuką „Dvi mažos mergaitės“ – jį galite rasti internete. 

Taigi, pasak „Gelbėkit vaikus“ vadovės, atpažinti, jog mergina verbuojama užsiimti prostitucija ar jau įtraukta į šį liūną, galima skiriant didesnį dėmęsį šalia mūsų esantiems žmonėms, ypač paaugliams. „Vienas iš požymių, ypatingai paauglių atveju – vaikas pasidaro uždaras, nelanko pamokų, pas vaiką atsiranda nauji daiktai, pinigai neaišku iš kur. Taip pat gali pasireikšti agresyvus elgesys, ypač jei anksčiau tas vaikui buvo nebūdinga“, – sakė moteris.

„Be to, važiuojant dirbti į užsienį reikėtų labai gerai patikrinti, pas ką važiuojama, koks bus darbas, sužinoti visas darbo ir gyvenimo sąlygas. O jei kyla kažkokių įtarimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į tos šalies, į kurią vykstama, ambasadą, kad patikrintų duomenis“, – patarė ji.

Gediminas Dubonikas

2013 m. rugsėjo 24 d. Šalčininkėlių Šv. Jurgio bažnyčios parapijos namuose vyko apskrito stalo diskusija „Prekybos žmonėmis ir prostitucijos problemos prevencija ir pagalbos nukentėjusiems prieinamumas Šalčininkų krašte“. 

Apskrito stalo diskusiją, padedamos Šalčininkų rajono savivaldybės, organizavo Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinės darbuotojos. Lietuvos Caritas žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ar prostitucijos, pagalbą teikia nuo 2001 m. Iki šių metų projektas veikė Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose bei Klaipėdoje, o nuo šių metų duris atvėrė naujas skyrius Vilniaus arkivyskupijoje. Šio skyriaus atidarymas suteikia galimybę efektyviau reaguoti į krizinius atvejus bei teikti pagalbą jos reikalingiems žmonėms Vilniaus mieste ir rajone bei visame Vilniaus krašte, tame tarpe ir Šalčininkų rajone. Diskusijoje dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės, prokuratūros, policijos, vaikų globos namų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie neliko abejingi Lietuvos Caritas projekto ,,Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ problematikai. Susirinkusius apskrito stalo dalyvius pasveikino Šv. Jurgio bažnyčios parapijos administratorius kun. Zdzislav Bochniak ir palinkėjo įsiklausyti į aptariamą temą bei įgytas žinais pritaikyti savo darbuose. Šalčininkų savivaldybės socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič dėkojo Lietuvos Caritas už suorganizuotą renginį ir išreiškė viltį, kad išgirsta informacija leis labiau įsigilinti į problematiką. Prisistatydami diskusijos dalyviai išreiškė susidomėjimą aptariama tema, tačiau visi vienareikšmiškai tvirtino, kad prekybos žmonėmis Šalčininkų rajone nėra, su tokiais atvejais niekas nesusidūrė. 

Diskusijos pradžioje Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Janina Pavlovskaja išsamiai pristatė, kas tai yra prekyba žmonėmis pagal Lietuvos įstatymus, pagrindines prekybos žmonėmis tendencijas, naujas prekybos žmonėmis formas (išnaudojimą vergiškam darbui, išnaudojimą nusikalstamoms veikoms vykdyti) ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pateikiamą statistiką dėl prekybos žmonėmis kasmet iškeliamų bylų. Taip pat pristatė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prioritetus bei vykdomas prevencines priemones siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis. Lietuvos Caritas darbuotojos pristatė pagrindines prekybos žmonėmis priežastis: prekyba žmonėmis egzistuoja pirmiausiai todėl, kad egzistuoja paklausa seksualinėms paslaugoms, neapmokamam arba beveik neapmokamam darbui, pigiems vogtiems daiktams. Tuo naudojasi nusikaltėliai, kurie stengiasi patenkinti šią paklausą, verbuodami, gabendami bei parduodami žmones prostitucijai, vergiškam darbui, nusikalstamai veiklai vykdyti (vagystėms, plėšimams, psichotropinių medžiagų gabenimui ir platinimui) bei kraunasi iš šios veiklos milžiniškus pelnus. Siekdami pelno, planuodami nusikaltimus prekeiviai žmonėmis naudojasi žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, sunkia padėtimi (finansinėmis problemomis, perspektyvų nebuvimu, informacijos ir išsilavinimo stoka, beviltiškumo, vienišumo jausmu), verbuoja juos ir paverčia prekybos žmonėmis aukomis. Socialinės darbuotojos taip pat apžvelgė, kaip bėgant metams ir vykdant projektą keitėsi prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje, kaip kito aukų verbavimo būdai: nuo brutalaus smurto ir grobimų dienos metu, apsukraus ir gudraus įtraukimo į prostituciją prisidengiant pažadais surasti gerą darbą užsienyje iki atviro ir savanaudiško naudojimosi prastoje socialinėje aplinkoje gyvenančiomis ar protinę negalią turinčiomis merginomis. Ypač buvo akcentuojama, kokios gyvenimo sąlygos ir situacijos gali būti priežastis kodėl žmonės atsiduria prekyba žmonėmis užsiimančių nusikaltėlių pinklėse. Diskusijos pabaigoje susirinkusieji turėjo klausimų dėl tam tikrų atvejų, kurie galėtų būti susiję su prekyba žmonėmis, domėjosi kada ir kur jų kolegos, kurie nedalyvavo susitikime galėtų gauti informacijos apie prekybą žmonėmis, kvietė bendradarbiauti. Deja, Šalčininkų rajone, kaip ir kituose panašiuose Lietuvos kampeliuose, kur yra aukštas nedarbo lygis, o viena iš didžiausių jaunų žmonių svajonių yra emigruoti, nusikaltėliams yra palanku regzti prekybos žmonėmis tinklus. Reikia tikėtis, kad nauja informacija, savivaldybės institucijų bei Šalčininkų bendruomenės domėjimasis prekybos žmonėmis tendencijomis, tarpusavio bendradarbiavimas paskatins išsiaiškinti prekybos žmonėmis atvejus, nubausti nusikaltusius asmenis, padėti nukentėjusiems žmonės bei užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje.

Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ kontaktai Vilniaus krašte:

Odminių g. 10, Vilnius
Soc. darbuotoja Akvilė Čeponienė
Tel. 8 646 37827
el.p. vilnius@anti-trafficking.lt

Publikuota 2013 m. rusgėjo 29 d., www.krastonaujienos.lt

Narkotikų primaitinta, grupės vyrų prievartauta šešiolikmetė dėl visko pati kalta. Tokios versijos laikosi Kauno policininkai. Paauglės tėvų teigimu, pareigūnai jai pagalbos rankos neištiesė nei tuomet, kai buvo prievartaujama, nei po to.

Pareigūnai atsuko nugarą

Eilinėje kauniečių šeimoje, su rūpestinga mama ir patėviu bei jaunesne sesute gyvenanti šešiolikmetė šiandien nelanko mokyklos. Didelės įvairių narkotikų dozės ir masiniai prievartavimai paauglę palaužė per kelias savaites. Kol kas nežinoma, kada ji atsities ir ar bus nustatyti kaltininkai. Merginos tėvai ir artimieji įsitikinę, kad nusikaltėliai nežinomi dėl abejingų policijos pareigūnų kaltės. Liudytojų teigimu, policininkai traukė pečiais, kai nepilnametė buvo prievartaujama, o vėliau ją įkalbinėjo sakyti, kad viską darė savo noru.

“Šis pavyzdys rodo, kad policija nei gina mūsų, nei saugo, nei padeda. Akivaizdus pareigūnų bejėgiškumas, nenoras dirbti savo darbo. Matyti, kad jiems taip tiesiog patogiau”, – policijos pareigūnų abejingumas šokiravo Lietuvos “Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” socialinė darbuotoja Milita Žičkutė.

Įsiminė besikeičiantys veidai

Gabijos (tikras vardas redakcijai žinomas) gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai ji šią vasarą susipažino su aštuoneriais metais vyresniu vaikinu. Merginos mama kategoriškai uždraudė bendrauti su anksčiau teistu kauniečiu, tačiau, regis, jo atsikratyti nepavyko. Prieš mėnesį paauglė ėmė dingti iš namų, sugrįžusi būdavo apsvaigusi, išbalusi, elgėsi nebūdingai, ją krėtė šaltis, pykino. Tėvai įtarė, kad dukrai kažkas vis pakiša narkotikų, tačiau merginos nusaugoti nepavyko. Paskutinį kartą ji prapuolė rugpjūčio pabaigoje.

Paskutinio vasaros pirmadienio vakarą Gabija pati paskambino jos ieškančiam tėvui ir pranešė, kad buvo įviliota ir prievarta laikoma vieno V.Putvinskio g. daugiabučio bute. Dukros vaduoti išskubėjęs tėvas šaukėsi policijos pagalbos, tačiau pareigūnai tryško abejingumu. Pasak tėvo, į nurodytą vietą atvykę policininkai pareiškė, kad be pastiprinimo į butą nesiverš, ir pagrasino, kad vyro laukia sankcijos, jei paaiškės, kad pranešimas melagingas. Pagalbos maldaujančiam tėvui pareigūnai išvažiuodami pažadėjo, kad vėliau atvyks padėti galintys specialistai, tačiau jie nepasirodė. Iki kitos dienos vidurdienio prie buto durų lūkuriavęs vyras pats įsiveržė į vidų. Iš buto spruko keli vaikinai, Gabija buvo leisgyvė.

Išvaduota apsvaiginta ir išprievartauta mergina buvo perduota medikų globai. Jie merginos organizme aptiko penkių rūšių narkotinių medžiagų: nuo kokaino iki amfetamino. Rasta ir psichotropinių vaistų pėdsakų. Narkotikų prifarširuota mergina prisimena ne viską. Ryškiausiai įstrigo keistas svaigulys ir besikeičiantys vyrų veidai.

“Mergaitę bandoma įtraukti arba ji jau įtraukta į prostituciją. Už jos stovi suteneriai, kurie ją pratina prie narkotikų, pelnosi iš jos kūno, ją naudoja kaip daiktą, perleidžia iš rankų į rankas”, – pasakojo M.Žičkutė.

Svaigulį ir besikeičiančius vyrų veidus Gabija teprisiminė ir po vieno ankstesnio savo pradingimo. Tąkart ji svaiginta ir prievartauta Ramučiuose.

Įkalbinėjo keisti pasakojimą

Prievartavę paauglę vyrai nenustatyti iki šiol. Regis, policija jų nė neketina ieškoti, nes Gabijos apklausos protokole rašoma, kad mergina svaiginosi ir su nepažįstamų vyrų grupėmis santykiavo kone savo noru.

“Protokole surašyta visai kitokia istorija, nei Gabija pasakojo prieš ir po apklausos. Ji sakė, kad Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai įtikinėjo, kad nieko kaltinti neverta, nes bus tik blogiau – neva tyrėjai pas ją vis važinės į namus ir mokyklą, todėl viskas iškils į viešumą, visi sužinos”, – pasakojo M.Žičkutė.

Gabija buvo apklausiama Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, motinai laukiant už palatos durų, nes dukra prie jos nenorėjo pasakoti visų išgyvenimų.

“Apklausa atlikta akivaizdžiai pažeidžiant reikalavimus, – aiškino M.Žičkutė. –Apklausiant nepilnametį privalo dalyvauti jo tėvai arba globėjai, o šiems negalint – Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. O šiuo atveju pareigūnai be psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbos mergaitę kamantinėjo apie jai labai skaudžius dalykus. Ji ne tik nesulaukė užuojautos, bet buvo spaudžiama, gąsdinama.”

Policininkei skauda galvą

Lietuvos “Carito” darbuotojai teigia bylos numarinti neleisiantys. Šiuo metu ieškomas teisininkas, kuris padėtų atstovauti Gabijos ir jos šeimos interesams.

„Mamos tikėjimas teisėsauga šiuo metu yra visiškai palaužtas. Vietoj pagalbos jai skirta nuobauda už vaiko nepriežiūrą“, – stebėjosi M. Žičkutė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas už vaiko nepriežiūrą Gabijos mamai įteiktas po to, kai vieno iš pabėgimo iš namų metu mergina aptikta gurkšnojanti alkoholinius gėrimus.

„Įdomiausia, kad ji buvo rasta kažkokiame bute su nepažįstamu pilnamečiu vyru, kuris tų gėrimų jai ir davė, tačiau nubausta mergaitės motina, – pasakojo M. Žičkutė. –Gabijos bylą kuruojanti policijos specialistė atvirai sakydavo, kad jai nuo Gabijos mamos skambučių skauda galvą ir ji nebesiruošia nieko daugiau daryti.“

Dienraščiui su minima policijos darbuotoja pasikalbėti nepavyko. Ji šiuo metu atostogauja. Nepavyko išgirsti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) nuomonės. „Pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jį atlikus, galėsime atsakyti į klausimus. Jeigu paaiškės, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai, Kauno apskrities VPK vadovybė spręs dėl jų atsakomybės“, – raštu „Kauno dienai“ atsakė policijos atstovai.


Tadas Širvinskas

Publikuota 2013 m. rugsėjo 18 d. “Kauno diena”

Lietuvos „Carito“ organizacijos projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė atvirauja: Tauragės regionas vienas labiausiai pažeidžiamų visoje šalyje. Dar labiau projekto vadovę glumina tai, kad Tauragėje, kaip niekur kitur, projekte įvardinta problema yra ignoruojama. O svarbiausia, jos nemato ar nenori matyti tie, kurie tuo turėtų domėtis pirmiausia.

Prekyba žmonėmis tikrai reali

　–Prekybos žmonėmis problema seniai aktuali Lietuvai. Tačiau iki šiol diskutuojama dėl šio reiškinio mastų: daugelis instancijų dėl to nesutaria. 2012 m. vasarą netgi buvo patobulintas įstatymas – LR Baudžiamasis kodeksas papildytas apibrėžiant, kokios yra prekybos žmonėmis formos mūsų krašte. Dabar jau numatyta atsakomybė už tai, kad asmenys parduodami „prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais“, – aiškino projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė.

K.Mišinienė pastebi, kad Tauragės regione dažniausiai fiksuojami nusikaltimai, susiję su vagystėmis, jų organizavimu užsienio šalyse: Skandinavijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Pastebima, jog aukomis šiems nusikaltimams vykdyti organizatoriai pasirenka pažeidžiamus ir dažnai nuo jų priklausomus asmenis: nepilnamečius, bedarbius, vienišas motinas, kenčiančius nuo priklausomybių žmones.

　– Nusikaltėliams labai paranku, jog pasitikėjimas tokiais asmenimis mūsų visuomenėje yra menkas. Tuomet pareigūnai ir socialinės tarnybos sunkiai identifikuoja juos kaip nukentėjusiuosius. Ar yra mieste pradėtas bent vienas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, ar tokia byla yra pasiekusi teismą? Ne. Todėl drąsiai sakau, kad šiandien mūsų jau tikrai nebetenkina tradiciniai atsakymai, kad žmonės nesikreipia, kad liudytojai bijo ir keičia parodymus, – lieja karčią tiesą K.Mišinienė.

Abejinga visuomenė

„Carito“ darbuotojoms neramu, kad tarp nukentėjusiųjų ar šiuo metu išnaudojamų asmenų nepilnamečių visada panašiai tiek pat. K.Mišinienės nuomone, nepilnamečių kelionės į užsienį, nežinia iš kur atsiradusios pajamos, progresuojantis asocialus elgesys turėtų bendruomenėje ne tik kelti apkalbas, bet ir būti rimtas signalas atsakingoms tarnyboms susėsti prie bendro stalo ir kartu ieškoti išeičių. Projekto vadovė neabejoja, kad daugelis atsakingų asmenų, pareigūnų teisinasi ir randa daug priežasčių, dėl kurių gali būti sunku padėti vaikams ir suaugusiesiems, įtrauktiems į nusikaltimų, išnaudojimo liūną. Jiems K.Mišinienė pataria pagalvoti, kad tas asmuo gali būti kiekvieno iš mūsų vaikas ar artimasis.

　– O jeigu rytoj nusikaltėlių čiuptuvai apraizgys mūsų vaikus, negi vis tiek tylėsime? Manau, kad ne. Tokiu atveju ieškosime supratimo, pagalbos ar bent jau užuojautos. Todėl kviečiu visus, kurie turi skaudžios patirties, nori gauti pagalbos ar pasitarti dėl jos, kreiptis į mūsų skyrių Tauragėje (K.Donelaičio 21, el. paštas taurage@anti-trafficking.lt),– ragina projekto vadovė K.Mišinienė.

Lietuvos „Carito“ organizacijos projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ iniciatoriai skyrių Tauragėje atidarė šiemet birželį. Skyrius įsteigtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, o Tauragės savivaldybė, suprasdama šio projekto svarbą, leido naudotis patalpomis Socialinių paslaugų centre.

Konkretus atvejis

Pašnekovė ir jos kolegė Tauragėje Karina Remeikytė prisimena dar visai neseniai mieste vykusią istoriją (ją aprašė „Tauragės kurjeris“, 2013 m. Nr.47 „Pagalbos šauksmas redakcijai: „Padėkite! Aš nebenoriu vogti!“). Tąsyk į redakciją atėjęs benamis guodėsi, kad policija jo nenori nė girdėti – išvijo lauk, kai vyras pasiguodė, kad jį per prievartą veža į užsienį vagiliauti. Priminsiu, kad tauragiškis tąkart sutiko kalbėtis tik tuo atveju, jeigu jam padėsime. Taip jis pateko „Carito“ globon. K.Mišinienė ir K.Remeikytė garantavo, kad buvęs benamis pats pareiškė nebenorįs ne tik vogti, bet ir vartoti alkoholį. Nuo to laiko (birželio mėnesio) tauragiškis, „Carito“ darbuotojų teigimu, laikosi puikiai.

　– Pasitaiko visokių dienų: būna, kad jam atsibosta mūsų kontrolė, bet jis pats norėjo pakeisti savo gyvenimą. Todėl laikosi. Vis dar turime vilties, kad šįkart pareigūnai nenuvils, kad ne tik tinkamai sureaguos į buvusio benamio ir vagies istoriją, bet ir padės atsakomybėn patraukti tuos, kurie jį į šią veiklą įtraukė, – kalbėjo K.Mišinienė.

Pasirūpino nelaimėlio saugumu

Reikia priminti, kad birželį tauragiškis minėjo, jog tie patys asmenys į nusikalstamą veiką traukia ir yra įtraukę daug asmenų, ne jį vieną. Kai tauragiškio interesus ėmė ginti ta pati „Carito“ atstovė K.Mišinienė, pareigūnų dėmesys iš policijos išvytam ir į redakciją atėjusiam vyrui pasikeitė visiškai: skambino pareigūnai tiek iš sostinės, tiek iš uostamiesčio, sujudo ir tauragiškiai. Mūsų laikraščio herojus tąkart dar nespėjus jo istorijai pasirodyti spaudoje iš Tauragės buvo išgabentas. Taip „Caritas“ siekė užtikrinti jo saugumą. Vyras atsisakė bendrauti su Tauragės policijos ir prokuratūros pareigūnais. To jam nepavyko išvengti. Nors policininkai norėjo su juo pasikalbėti dar, kol šis buvo mūsų mieste, jo apklausti jiems teko vykti į jo dabartinį gyvenamąjį miestą. Ten pat jis buvo apklaustas ir prokurorų.

　– Kurį laiką delsėme, nenorėjome viešai kalbėti: laukėme, koks bus pareigūnų sprendimas. Ir dabar dar nėra aišku, kuo visa ši istorija pasibaigs. Tik tiek, kad šįkart pavyko iškovoti, jog kažkas imtųsi ginti paprasto žmogaus. Ikiteisminis tyrimas dėl šios istorijos buvo pradėtas, – sakė prekybos žmonėmis problemomis užsiimanti K.Mišinienė.

Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas vakar patvirtino – tyrimas tebevyksta:
– Ieškome to žmogaus, kuris, tauragiškio teigimu, jį per prievartą keletą metų vežė į įvairias šalis vagiliauti. Paskelbta jo paieška. Turime žinių, kad jis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Bet kol kas įtariamojo nesulaikėme. O kol šis asmuo neapklaustas, tyrimo tęsti negalime. Tačiau darome viską, kad byla pasistūmėtų.

Bendradarbiauti pasirengę

Ikiteisminį tyrimą, apie kurį kalba jį kuruojantis prokuroras, atlieka Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai. Komisariato viršininkas Remigijus Rudminas tikina, kad pirmąkart girdi apie nepakankamą bendradarbiavimą su Lietuvos „Carito“ organizacija.

　– Tyrimas, apie kurį kalbate, vyksta ir galbūt netgi baigiamas. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai komisariate atliekamas tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Ne vieną tokį atlikome ir atliekame šiuo metu. Tokius tyrimus pradedame ne tik tais atvejais, kai kreipiasi pati auka, kreiptis gali ir aukos artimieji. Todėl jeigu yra žinančių apie prekybos žmonėmis atvejus, ragintume kreiptis – padėsime kuo galėsime. Komisariate dirba ne vienas žmogus, o visas padalinys, kuris rūpinasi prekybos žmonėmis aukomis. Žinoma, „Caritas“ yra labiau globėjiška organizacija ir žmonės, ypač pažeidžiama visuomenės dalis, mieliau renkasi ne policiją, o „Caritą“. Tačiau mes puikiai tarpusavyje bendradarbiaujame. Bent jau taip maniau iki šiol. Norėčiau, kad minimo projekto vadovė susisiektų asmeniškai su manimi ir tiesiai šviesiai pasakytų, kokia konkrečiai pareigūnų veikla jos netenkina. Manau, kad taip metami kaltinimai labiau „burbulas“ nei tikrovė. Gal ji tokius pačius laiškus, kaip jūsų redakcijai, siuntinėja po visą Lietuvą ir visus bando įtikinti, kad problema aktuali yra būtent tame rajone ar regione, – kalbėjo R.Rudminas.

Policijos komisariato viršininkas pabrėžė, kad su „Carito“ darbuotojomis iki šiol buvo bendraujama ir bendradarbiaujama itin glaudžiai ir naudingai. R.Rudminas paragino visuomenę nepasitikėti viskuo, ką sako viena arba kita pusė:

– Nėra absoliučios tiesos, – baigė pokalbį Tauragės AVPK viršininkas.

Žydrūnė Jankauskienė　

Žeminančiomis sąlygomis Belgijoje tualetus valę užsieniečiai, tarp kurių buvo ir lietuvis, buvo pripažinti prekybos žmonėmis aukomis. Tai Belgijos teisininkai sunkiai įrodinėjo net ketverius metus, rašo „Lietuvos rytas“.

Keliasdešimt naujųjų vergų iš Rytų Europos nuo 2005 iki 2008-ųjų po 15 valandų per dieną be jokių poilsio dienų valė tualetus degalinių greitojo maisto restoranuose „Carestel Motorway Services” prie autostradų Belgijoje. Visi užsieniečiai neturėjo jokių ryšių šioje šalyje ir nemokėjo nė vienos svetimos kalbos. Jie buvo atvykę iš Bulgarijos, Rumunijos, Moldovos, Maroko, Kazachstano, Vokietijos. Tarp jų buvo ir vienas lietuvis, užverbuotas Vokietijoje.

Žmonės gaudavo labai mažą atlyginimą, neturėdavo pertraukų tarp darbo valandų, o pinigus buvo žadama sumokėti tik pasibaigus darbo sutarčiai. Bendrovė „Carestel Motorway Services” darbuotojų nebuvo apdraudusi ir vežiojo juos iš vienos degalinės į kitą, kad išnaudojamų užsieniečių neaptiktų inspektoriai. Darbuotojus kamavo odos uždegimas ir alergija – šios ligos atsirado nuo chemikalų, naudojamų patalpoms dezinfekuoti. Tačiau nė vienam jų nebuvo suteikta gydytojo pagalba.

Verbavo per laikraščius

Šios bylos ištakos siekia 2004-ųjų pabaigą. Tuomet keliose Rytų Europos šalyse laikraščiuose pasirodė skelbimai, kad legaliam darbui Belgijoje ieškoma valytojų. Buvo pageidaujama darbuotojų vyrų. Sigitas (vardas pakeistas) apie šį skelbimą sužinojo iš kito lietuvio būdamas pas savo seserį Vokietijoje.

„Gente pasirašiau sutartį, kad esu įdarbintas valytoju. Sutarties teksto nesupratau. Buvo aišku tik tai, kad man mokės 450 eurų per mėnesį”, – pasakojo vyras.

„Kodėl sutikote dirbti už tokią menką sumą?” – pasiteiravau.

„Man sakė, kad gausiu maitinimą ir bus apmokėta nakvynė. Vokietijoje darbo nesusiradau, o sesers šeimai buvau tapęs našta”, – atsakė Sigitas.

Gyveno pusbadžiu

Atvežti į Gentą darbuotojai iš karto buvo išvežioti po degalines prie autostradų. Valytojams buvo paaiškinta, kad jie turės iš klientų rinkti pinigus už naudojimąsi tualetu – apie 50 euro centų. Kas dvi valandas reikėjo patikrinti, ar patalpos švarios, ir jas dezinfekuoti.

„Po savaitės paprašėme pinigų, bet iš pradžių nemokėjo nė cento. Mums paaiškino, kad viską mes gauname – valgyti ir darbo drabužius. Tačiau iš tiesų buvome pusalkaniai. Maistas buvo apdžiūvęs. Mus maitino tuo, kas likdavo nuo klientų ir nebuvo išpirkta nuo vakar dienos”, – skundėsi Sigitas.

Kadangi darbo vietos kas kelias dienas buvo keičiamos, valytojai nesuspėdavo išsikalbėti, kas kokiomis sąlygomis dirba. Jie nuolat buvo stebimi personalo, kad nebendrautų su lankytojais ir negalėtų pasiskųsti. Antrąjį darbo mėnesį smarkiai susirgo kartu dirbęs moldavas. Į Belgiją jis buvo atvežtas per Rumuniją.

„To vyro inkstai buvo nesveiki. Matyt, sušalo sėdėdamas ant sanitarinio mazgo grindų, kai šveitė plyteles. Tuomet ir paaiškėjo, kad nesame apdrausti ir jokios gydytojo pagalbos negalime gauti”, – pasakojo Sigitas.

Kelerius metus pusvelčiui tualetus šveitęs Sigitas tik grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad turėjo teisę gauti didelę kompensaciją už tai, jog buvo paverstas prekybos žmonėmis auka. Vyras lankė kursus ir bendravo su psichologais. Didžiausia jo problema – nevisavertiškumo jausmas.

„Kodėl neprašiau kompensacijos už išnaudojimą? Pirmiausia buvo gėda pripažinti, kad nesugebėjau savęs apginti. Dažnas vyras verčiau nukentės negu prisipažins, kad elgėsi kaip mulkis. Be to, bijojau, kad būsiu išsiųstas iš Belgijos. Labiausiai to bijojo bulgarai ir rumunai. Tačiau ir aš nenorėjau važiuoti namo, nes niekas manęs ten nelaukė – tiktai nedarbas”, – kalbėjo buvęs tualetų valytojas.

Šiuo metu Sigitas dirba viename prekybos centrų Kaune. Jis tvirtina, kad tikrai nebūtų pakliuvęs į žeminančias sąlygas Belgijoje, jeigu jam kas nors būtų paaiškinęs jo teises.

Byla dar nebaigta

Ši išnaudojimo darbe byla Gente buvo išnagrinėta pernai. Vokietijos darbdavys sumokėjo 528 tūkst. eurų baudą už darbo teisės pažeidimus, o partneriai Belgijoje – 99 tūkst. eurų. Nusikaltimo organizatoriai nubausti laisvės atėmimo bausmėmis nuo vienų iki ketverių metų ir piniginėmis baudomis nuo 2 iki 59 tūkstančių eurų. Taip pat konfiskuotas automobilis, kuriuo buvo vežiojami tualetų valytojai. Tačiau nuteistieji kalėjime dar nesėdi – jie kreipėsi į apeliacinį teismą.

Nesuprato, kad buvo aukos

– Kuo išskirtinė ši byla? – pasiteiravo „Lietuvos rytas” Gento (Belgija) prokuroro Danny Meirsschauto.

– Nagrinėjant išnaudojimo darbe bylas labai sudėtinga įrodyti, kad šis nusikaltimas yra priskirtas prie prekybos žmonėmis kategorijos.

Pagal Belgijos baudžiamąjį kodeksą, prekyba žmonėmis apibūdinama kaip asmenų verbavimas, gabenimas, perdavimas, apgyvendinimas, šių asmenų kontrolė ar kontrolės perdavimas siekiant šiuos asmenis įdarbinti žmogiškąjį orumą žeidžiančiomis sąlygomis. Šiuo atveju buvo naudojamasi itin pažeidžiama tų asmenų padėtimi. Jie neturėjo kito pasirinkimo – tiktai leisti save išnaudoti. Savo šalyse jie neturėjo pajamų, nes ilgai negavo darbo, o Belgijoje buvo izoliuoti nuo visuomenės, negalėjo sulaukti pagalbos. Belgijoje šių žmonių atlygis už darbą buvo gerokai menkesnis už šalies atlyginimo minimumą, o darbo sutartys – fiktyvios.

– Valytojai noriai davė parodymus teisėsaugininkams?

– Jie bijojo ir painiojosi. Kai kurie netgi melavo apie gautą atlyginimą už darbą ir teigė, kad jiems mokėjo daugiau.

Taip jiems patarė darbdavys.

– Ar darbininkai, kurie buvo išnaudojami, gavo kompensacijas?

– Ne. Pagrindinė problema – jie nesuvokė savęs kaip išnaudojimo aukų ir vengė duoti parodymus teisme.

Kai kurie jų tvirtino, kad savo gimtosiose šalyse apskritai neturėjo jokių pajamų, todėl net menki atlyginimai jiems buvo išeitis.


Audronė Urbonaitė

Lietuvoje kyla nauja nusikaltimų banga. Šįkart taikinyje – paaugliai. Tautiečių išvežti į užsienį jie „įdarbinami“ vagimis iš parduotuvių ir kitų vietų. Atsisakiusieji vogti arba pavogę ne tai ir tiek, kiek įsakyta, patiria psichologinį bei fizinį smurtą.

Tarp išvežtųjų – 14-metis

Nusikaltimai, kai nepilnamečiai apgavyste išvežami į užsienį ir ten smurtu verčiami vogti, šiemet neaplenkė ir Šiaulių regiono. Pernai tokių veikų nebuvo užfiksuota, o šiemet jau ne viena. Policijoje tyrimų kol kas vienetai – nukentėjusieji, jei pavyksta apsieiti be teisėsaugos įsikišimo, dėl susidorojimo baimės atsisako atskleisti detales ir organizatorius.

Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje. Įtariama, kad, naudodamiesi 16-mečio šio rajono gyventojo pažeidžiamumu ir priklausomumu, galimai buvo pelnomasi iš jo teisėtos ar neteisėtos veiklos. Lietuvoje panašių bylų jau yra nemažai. Nusikaltėlių aukos – 15-os–18-os metų jaunuoliai. Tarp išvežtųjų – ir 14-metis.

„Atsitiktinės“ pažintys

„Lietuvos Caritas“ vykdo projektą, kurio tikslas – suteikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms. Astai Lučinskienei, „Lietuvos Carito“ Šiaulių skyriaus socialinei darbuotojai, teko bendrauti su ne vienu į nusikaltėlių pinkles patekusiu paaugliu, dažniausiai sužalotu ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

A. Lučinskienės papasakotos parduotų vaikų istorijos pasibaisėtinos. Paaugliai, įvilioti į pinkles, tampa ne tik nusikaltimų aukomis, bet ir patys padaromi nusikaltėliais. Nusikaltimų schema, rodo A. Lučinskienės papasakotos istorijos, visuomet panaši. Nusikaltėliai aukų gali ieškoti prie mokyklų, masinio susibūrimo vietose, paaugliai gali būti „atsitiktinai“ užkalbinami gatvėje. Pasikliaunama „pirmu žvilgsniu”: pagal jauno žmogaus aprangą, eiseną. Verbuotojas įvertina, iš kokio socialinio sluoksnio yra jo nužiūrėta auka. Paauglys užkalbinamas – galbūt pasiteiraujama elementariausių dalykų, galbūt pasiūloma užsirūkyti, jis pavaišinamas, vėliau gali būti nuperkama drabužių, papildoma banko ar telefono sąskaita.

„Tie jaunuoliai paprastai kilę iš nepilnų, dažnai socialinės rizikos šeimų, kurios neturi nuolatinių pragyvenimo šaltinių, – patirtimi dalijasi A. Lučinskienė. – Natūralu, kad šie vaikai nori užsidirbti mokyklai, geresnei aprangai, kitiems dalykams, taigi verbuotojų sekamos pasakos apie tai, kaip galima užsidirbti nedirbant tarsi užhipnotizuoja.“

Kelionė

Jei paauglys pasirodo „tinkamas tolesnei realizacijai“, „draugystė“ tęsiasi. Kol vieną dieną naujieji pažįstami prasitaria išvykstantys verslo reikalais į užsienį ir lyg tarp kitko paaugliui pasiūlo vykti kartu, esą jam tai gera proga susipažinti su svečia šalimi, papramogauti.

Jei nepilnametis iš girtaujančios šeimos, gauti tėvų sutikimą kelionei į užsienį nebūna sunku – tėvams arba nerūpi, kur ir su kuo važiuoja jų vaikas, arba jie netgi palaimina tokią kelionę. Ne išimtis ir atvejai, kai tėvų sutikimas ar asmens tapatybės dokumentai yra suklastojami. Klastotėse kartais nurodomas melagingas amžius. Vaikai, dažniausiai po kelis, išvežami lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais, kartais išskraidinami. Populiariausios valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys.

Rožinės svajonės subliūkšta

Į užsienį nuvežto vaiko laukia tautiečiai „darbdaviai“. Jie paauglio svajones apie geresnį gyvenimą sužlugdo be užuolankų pasakydami, kad jis ne pakeliauti atvežtas, o turės dirbti – vogti. Iš nepilnamečio paimami visi jo turimi dokumentai.

„Lietuvos Carito“ darbuotojams vaikai papasakojo, kad jie apgyvendinami skurdžiomis sąlygomis. Apgautam paaugliui pateikiama griežta darbo instrukcija: nurodomi konkretūs daiktai, kuriuos reikės pavogti ir pristatyti „darbdaviui“. Nurodomos ir konkrečios darbo vietos – parduotuvės, mašinų stovėjimo aikštelės ir t.t. Grobis – parfumerija, papuošalai, drabužiai, mašinų detalės. Įsakoma, kokių konkrečiai firmų, markių ir už kokią sumą teks vogti.
 

„Paaugliai pasakoja, kad nusikaltimus organizuojantys tautiečiai nepripažįsta, jokių prašymų ar maldavimų juos paleisti, – vaikų išgyvenimus prisimena A. Lučinskienė. – Jie prigrasinami vykdyti tai, kas įsakyta, kitaip imamasi smurto.“ „Darbdavys“ vogti apmokytą paauglį nuolatos stebi – atveža jį prie konkrečios parduotuvės ir nenuleidžia akių iki to momento, kai vaikas su grobiu išeina pro duris. Jei paaugliai atsisako vogti arba nepavagia, kas liepta, jie būna mušami ar kitaip kankinami. Vaikams vis žadama, kad jiems atiteks nemaža suma, bet paprastai negauna nieko, atlygis – maistas, kurį taip pat tenka vogti, ar rūkalai.

Išsigelbėti – įkliūti vagiant

Galimybė išsigelbėti iš paspęstų pinklių – minimali. Vienintelis šansas – įkliūti vietos policijai. Todėl kai kurie paaugliai mėgina atkreipti parduotuvės apsaugos dėmesį, kad būtų sulaikyti ir perduoti policijai. Sulaikius tokius nepilnamečius nevyriausybinių organizacijų ir užsienio ambasados atstovai kreipiasi į Lietuvos ambasadą. A. Lučinskienės žodžiais, paaugliai sugrąžinami į Lietuvą pažeisti, sugniuždyti, jie bijo kalbėti, bijo, kad, teisėsaugai pradėjus tyrimą, sulauks grasinimų ir gali būti per prievartą išvežti ir verčiami vogti.

Nukentėjęs paauglys, rodo patirtis, dažniausiai nenori jokios pagalbos, kategoriškai atsisako psichologų, teisininkų patarimų – jis jaučiasi nesaugus. Todėl kalbinamas paprastai kartoja, kad jo niekas neišvežė arba kad nieko nenori žinoti ir prisiminti. Tačiau žodis po žodžio pavyksta prakalbinti.

Prasideda ilga sužaloto vaiko reabilitacija.

Edita Karklelienė

Jungtinių Valstijų ekspertai, kalbėdami apie prostituciją šalies viduje, vis dažniau pavartoja terminą „prekyba žmonėmis“. Įstatymų leidėjai, policija ir prokurorai taip pat keičia savo senas nuostatas ir daugiau dėmesio skiria sąvadautojų ir klientų gaudymui bei pagalbos prostitutėms teikimui.

„Ši problema panaši į buitinio smurto problemą“, – kalba Michaelas Antonas (Maiklas Entonas) iš Kuko apygardos, kuriai priklauso ir Čikaga, dorovės padalinio vadovas. – Sako, kad jos gali tiesiog pasitraukti“. „Bet tai nėra taip paprasta“, – priduria jis.

Ilinojuje ir dar keliose valstijose nuo šių metų prostitucija nebelaikoma nusikaltimu. Taip pat šalyje daugėja valstijų, kuriose nepilnamečiams negali būti pateikti su prostitucija susiję kaltinimai. Todėl Kuko apygardos prokurorai suformavo kovos su prekyba žmonėmis padalinį, taip tikėdamiesi pričiupti daugiau sąvadautojų.

Pagal 2010 metais Niujorko valstijoje priimtą įstatymą moterims, kurios sugeba įrodyti, kad buvo verčiamos užsiiminėti prostitucija, gali būti „išvalytos“ bylos, panaikinant įrašus apie jų teistumą už šį nusikaltimą. Pasak tokio „išvalymo“ advokatų, tokiu būdu moterims atsiveria platesnės galimybės susirasti tinkamą būstą ir darbą. Kalifornijoje neseniai buvo priimtas 35 įstatymas, numatantis griežtesnes laisvės atėmimo bausmes prekiautojams žmonėmis.

„Turime tokį tobulos aukos paveikslą – tai žmogus, kuris yra raktu užrakintas kambaryje, prirakintas ir negali pats užsidirbti pinigų“, – sako su nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis dirbanti advokatė Catherine Longkumer (Ketrin Longkumer). Tačiau prieš kitas aukas naudojama subtilesnė, nors taip pat paralyžiuojanti prievarta, sakė ji. Dažnos sąvadautojų naudojamos priemonės yra bauginimai ir pripratinimas prie narkotikų.

„Tiesa yra ta, kad tie prekiautojai yra labai gudrūs, – sakė C. Longkumer. – Galima naudoti daug psichologinės prievartos būdų žmogui suvaržyti, galima grasinti – jeigu pabandysi pabėgti, būsi deportuota arba tavo šeima nukentės. 

Neseniai Kuko apygardos Čikagos kalėjimo anoniminių prostitučių grupės susitikime savo istorijomis pasidalino kelios moterys. Šioje apygardoje moterims, kurios sutinka priimti pagalbą, kaltinimai prostitucija nepateikiami, tačiau jos vis tiek gali būti teisiamos už narkotikų naudojimą arba tvarkos pažeidimus. Viena 33-jų metų kalinė prisiminė, kaip sunkiai ji išsivadavo nuo savo širdies draugo, kuris buvo ir jos sąvadautojas, kurio ji bijojo. Moteris pasakojo, kad buvo priklausoma nuo narkotikų ir, kaip prisipažino, pinigų. „Paprastai aš nedrįsčiau daryti tokių dalykų, kokius dariau apsvaigusi nuo narkotikų, – pasakojo ašaromis apsiliejusi moteris susitikime. – Blaivi aš nedrįsčiau verstis prostitucija“. Panašių pasakojimų pareigūnai išgirsta neretai.

„Dar niekada nesutikau prostitutės, kuri pasakytų – toks buvo pagrindinis mano gyvenimo tikslas, – sakė dorovės padalinio Anahaimo policijoje seržantas Craigas Friesenas (Kreigas Frisenas). – Visada į tokį gyvenimą jas kas nors atveda. Jas kas nors išnaudoja“.

Dokumentai rodo, kad nuo 2011 metų rugpjūčio iki 2012 metų spalio Anahaimo policija suėmė ir apkaltino 38 sąvadautojus ir suteikė pagalbos 52 moterims, kurios, kaip buvo nustatyta, tapo prekybos žmonėmis aukos. Nors keturios iš jų grįžo prie savo verslo.

„Lietuvos Caritas“, bendradarbiaudamas su Londono policija, Didžiosios Britanijos nevyriausybinėmis organizacijomis „Rehab“ ir „Stop the Traffik“, pradėjo vykdyti naują projektą „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“ (angl. ECAT), kurį planuojama užbaigti kitų metų pabaigoje. Projektas paremtas žmogaus teisių, vaiko teisių, lyčių pažeidžiamumo ir tarptautinio bendradarbiavimo principais.

ECAT projekto tikslas – plėtoti prevenciją bei reabilituoti ir integruoti prekybos žmonėmis aukas. Svarbiausiais savo uždaviniais projekto vykdyme „Lietuvos Caritas“ įvardija visuomenės sąmoningumo apie tai, kas yra prekyba žmonėmis ir kokios yra galimos jos formos, didinimą ir bendruomenių skatinimą netoleruoti prekybos žmonėmis.

„Džiaugiamės, kad tarptautinės bendruomenės įvertino mūsų organizacijos ilgametę patirtį kovoje su prekyba žmonėmis bei seksualiniu išnaudojimu ir pakvietė mus bendradarbiauti šiame novatoriškame projekte. Visada esame pasiruošę iš kolegų mokytis ir perduoti savo sukauptas žinias,“ – pasakojo ECAT projekto koordinatorė Lietuvoje Kristina Mišinienė.

Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių nusikaltimų, deja, šiuo metu gana plačiai paplitęs pasaulyje ir dar vadinamas šiuolaikine vergijos apraiška. Į prekiautojų žmonėmis tinklą patenka socialiai ir emociškai pažeidžiami vyrai, moterys ir vaikai. Prekyba žmonėmis, kintant socialinėms ir ekonominėms aplinkybėms, taipogi keičia savo veidą, įgauna vis naujas formas, todėl kovojant su šiais nusikaltimais, šiurkščiai ir žiauriai pažeidžiančiais žmogaus teises, atimančiais iš aukų garbės ir orumo jausmą, itin svarbu bendradarbiauti ir dalintis patirtimi su tarptautiniais partneriais.

Socialinių darbuotojų teigimu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kovai prieš prekybą vaikais. „Yra begalės priežasčių, kodėl vaikai patenka į prekiautojų žmonėmis rankas. Dažnai tai vaikai iš socialinės rizikos, skurdžių šeimų, apleisti tiek fiziškai, tiek emociškai, turintys mokymosi ar elgesio sutrikimų. Neretai šiems vaikams stinga ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir socialinių įgūdžių ir žinių apie prekybą žmonėmis, o kelią nusikaltėliams neretai atveria socialinės priežiūros stygius, aplinkinių abejingumas ar neigiamas nusistatymas prieš sudėtingesnio likimo vaikus,“ – apgailestavo K. Mišinienė. Vis dėlto patekti į prekiautojų rankas dėl patiklumo ar mažo informuotumo gali ir vaikai iš rūpestingų šeimų, todėl, norint užkirsti kelią vaikų išnaudojimui, specialistų bendradarbiavimas yra būtinas.

„Lietuvos Caritas“ ECAT projekte yra atsakingas už mokomosios prevencinės medžiagos sukūrimą. Pradedant projektą buvo numatyta aplankyti 20 vaikų globos namų įvairiuose Lietuvos regionuose, iš jų šiuo metu jau aplankyti devyni. Projekto darbuotojai džiaugiasi, kad globos įstaigų administracijos „Carito“ atstovus noriai įsileidžia ir labai laukia jų organizuojamų prevencinių paskaitų. „Bendraudami su globos įstaigų darbuotojais pastebėjome, kad daugeliui iš jų reikalingos informacijos taip pat stinga, todėl žinių plėtojimas būtinas ne tik jaunuoliams, bet ir su jais dirbančiam personalui,“ – pasakojo „Lietuvos Carito“ socialinė darbuotoja Erika Panova.

Nepilnamečiai iš globos namų yra itin pažeidžiama grupė, kuri dažnai tampa lengvu prekiautojų žmonėmis grobiu, kadangi patikliai žvelgia į žmones, žadančius geresnę rytdieną ar meilę, kurios jiems stinga. Socialinės darbuotojos teigimu, akivaizdu, kad jiems dažnai stinga net elementariausių žinių apie prekybą žmonėmis, jie vengia apie tai kalbėti: „Dažniausiai globos namų auklėtiniai klausia: ar prostitucija vyksta ir Lietuvoje? Ar berniukus irgi parduoda? Kaip parduoti žmonės išsilaisvina?“ – teigė E. Panova.

Socialinių darbuotojų teigimu, nepilnamečių domėjimasis šia problema yra skurdus, nes tai – nemaloni tema, jiems nejauku apie tai kalbėti, minėti kasdienybėje retai vartojamus žodžius – prostitucija, prievarta ir t.t. Pastebima, kad nepilnamečiai nesuvokia prekybos žmonėmis formų įvairovės, dažnai ją tapatina su prostitucija ar organų donoryste: pasakojimai apie išnaudojimą darbui ar nusikaltimams jiems – naujiena.

Renginiuose vaizdinės medžiagos pagalba pristatoma prekybos žmonėmis problematika, bandoma vaikus įtraukti į gyvą ir įdomią diskusiją. „Dažnai vaikai suvokia, kad prekyba žmonėmis yra reali ir svarbi problema, bet, jų nuomone, tai vyksta kažkur toli nuo jų ir jiems patiems taip nutikti negali. Siekdami parodyti realią situaciją skaitome jiems „Lietuvos Carito“ klientų parašytas savo gyvenimo istorijas, kurios vaikus itin sudomina, pažadina jų smalsumą ir paskatina aktyviau įsitraukti į užsiėmimą. Realūs išgyvenimai vaikams padeda plačiau atmerkti akis ir suvokti, kad tokias istorijas išgyvena ne tik filmų ar knygų herojai,“ – patirtimi dalijosi E. Panova.

„Caritas“ Lietuvoje – Romos katalikų bažnyčios Caritas organizacijų tinklas, siekiantis socialinio teisingumo visuomenėje bei teikiantis įvairią socialinę pagalbą Lietuvoje. Praėjusiais metais pagalba buvo suteikta 335 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Nuo 1989 metų atkūrusi savo veiklą, organizacija vienija 300 profesionalių darbuotojų ir apie 2500 savanorių visoje šalyje ir yra didžiausias Lietuvos valstybės socialinės pagalbos partneris.

Tirdami prekybos žmonėmis bylą Panevėžio apskrities pareigūnai Telšiuose sulaikė du šiauliečius, kurie po jiems pareikštų įtarimų ir skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių toliau tęsė savo nusikalstamas veikas ir bandė daryti poveikį nukentėjusiosioms.

Policijos pareigūnai praneša, kad rugpjūčio 1 d. Panevėžio ir Šiaulių apskričių pareigūnai atliko kratas Šiauliuose ir sulaikė du šiauliečius, įtariamus prekyba žmonėmis. V. J., gimusį 1988 m., kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas ir D. Š., gimęs 1988 m.

Šiauliečiai įtariami verbavę, išnaudoję įvairaus amžiaus merginas pornografijai ar priverstiniam darbui.

Išklausę įtarimus ir gavę švelnesnes kardomąsias priemones, šiauliečiai ir toliau plėtojo savo nelegalų verslą. Be to, bandė daryti poveikį nukentėjusiosioms.

Pareigūnai užfiksavo, kaip įtariamieji, norėdami išsisukti nuo kaltinimų, susisiekė su nukentėjusiąja ir jai padavė pinigus, už kuriuos norėjo nupirkti melagingus merginos parodymus. Įtariamieji buvo sulaikyti rugpjūčio 14 d., kai perdavė pinigus nukentėjusiajai. Rugpjūčio 16 d. jiems teismas skyrė kardomąją priemonę – sulaikymą 3 mėnesiams.

Šį tyrimą dėl prekybos žmonėmis Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai pradėjo po vienos nukentėjusiosios skundo. Atlikdami tyrimą, pareigūnai nustatė, kad įtariamieji internetinėje erdvėje viešindavo skelbimus, siūlydami „webmodelio“ darbą ir, pasinaudoję jiems siunčiamais gyvenimo aprašymais, pasirinkdavo pažeidžiamas merginas, ir, žadėdami gerą užmokestį, vėliau ir grasindami, jas įtraukdavo į savo neteisėtą veiklą – merginos buvo išnaudojamos pornografijai.
 

Policijos duomenimis, merginos turėdavo būti apsinuoginusios prieš internetines kameras ir vykdyti visus internetinių klientų prašymus, neretai sunkiai suvokiamus. Įtariamieji, siekdami gauti didesnį pelną, versdavo merginas kuo ilgiau bendrauti su internetiniais klientais. Nukentėjusiosios vietoj žadėtų tūkstančių geriausiu atveju gaudavo kelis šimtus litų.

Policija tęsia tyrimą, ieško nukentėjusių merginų, paprastai, bijančių viešumo ir visuomenės pasmerkimo, besigėdijančių, nedrįstančių kreiptis į policiją. Pareigūnai prekybos žmonėmis aukas siunčia į Lietuvos Caritas. Ten joms suteikiama speciali pagalba.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai pastebi vis naujų žmogaus išnaudojimo būdų, kuriuos sumaniai pritaiko apgaule pasipelnyti siekiantys asmenys.

Norėdami užkirsti kelią nusikaltimams, pareigūnai prašo nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis arba ką nors žinančius apie tokias aukas atvykti į Panevėžio apskr. VPK Panevėžyje, Tulpių g. 60, paskambinti telefonu (8 45) 503 062 arba parašyti elektroniniu paštu panevezioontb@gmail.com. Anonimiškumas garantuojamas.