Category: Straipsniai – 2012

Ar teko pažinti žmonių, patyrusių prekybos žmonėmis siaubo pinkles, pažvelgti į jų akis ir pamatyti begalinį skausmą, pažeminimą, tuštumą, beviltiškumą…

Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė dirba su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis Telšių vyskupijoje (Klaipėdos skyrius). Socialinės darbuotojos teikia tokiems žmonėms psichosocialinę pagalbą. Taip pat vykdo prevencinę veiklą. Prie pagalbos teikimo nukentėjusioms moterims talkina ir savanoriai.

Lietuvos Caritas projektas “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pradėtas vykdyti nuo 2001 metų. Projektas veikia penkiuose skyriuose: Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir centrinė būstinė Kaune.

Projektas finansuojamas Vokietijos katalikiško fondo „Renovabis“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas jau vykdomas 10 metų, todėl turi sukaupęs nemažai darbo patirties dirbant su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis.

Pasak R. Karaliūnaitės ir L. Vėlavičiūtės, didžiausi projekto rezultatai – suteikta pagalba nukentėjusioms moterims ir merginoms, padėjimas joms atsitiesti po patirtų išgyvenimų, traumų, prievartos, smurto.

Dažnai visuomenė tokias moteris smerkia, niekina teigia, jog jos pačios savo noru atsidūrė prostitucijoje, pasirinko tokį gyvenimo kelią, tai kodėl joms reikėtų padėti? Tačiau niekas nesusimąsto apie tai, dėl kokių priežasčių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, kas ją privedė prie to, jog ji tapo prekybos žmonėmis auka.

„Girdime daug istorijų iš nukentėjusių moterų, nepilnamečių merginų, kaip jos atsidūrė prostitucijoje, ar prekybos žmonėmis tinkle, ir nei viena iš jų nėra pasakiusi, jog ten atsirado todėl, kad norėjo ar patiko būti prievartaujamai. Dažnai visuomenė smerkia tokias moteris, kaltina jas, tačiau niekada nekalba apie tuos, kurie perka moteris. Juk vis dėlto paklausa gimdo pasiūlą…

Toks visuomenės požiūris tikrai neskatina nukentėjusių moterų ieškoti ar kreiptis pagalbos, o atvirkščiai – jas stigmatizuoja. Juk klientai – praktiškai nebaudžiami, apie juos nekalbama, jie tarsi apgaubiami šydu, deja, nukentėjusios moterys nuolat viešinamos,“ – apie nukentėjusių moterų problemas pasakoja pašnekovės.

Pasirodo, kad dažnai merginos ir moterys į prekybos žmonėmis tinklą pakliūva iš mažesnių miestelių, kaimų, nes jų dažnai nepasiekia informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo prekiautojų žmonėmis, kaip verbuojamos merginos moterys ir netiki, kad apskritai tai – vyksta.

„Tokios moterys retai ieško ar kreipiasi pagalbos į organizacijas pačios, o jeigu ir ateina, į kokį socialinės paramos skyrių ar į kitą įstaigą, tai nesako, jog yra prekybos žmonėmis aukos, nes požiūris į jas yra aiškus. Deja, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai net išsilavinę įstaigų darbuotojai, smerkiančiai žiūri į tokias moteris ir kaltina dėl patirtos nelaimės jas pačias.

Todėl moteris nenori ir nebeieško pagalbos. Problema ta, jog kartais net profesionalūs darbuotojai nesugeba tinkamai įvertinti susiklosčiusios nukentėjusio asmens situacijos, tiesiog nesugeba tinkamai identifikuoti prekybos žmonėmis ar prostitucijos atvejų.

Pasitaiko, jog darbuotojai užsimerkia prieš prekybos žmonėmis problemą, motyvuodami, kad tai – moters pasirinkimas arba tiesiog pabrėžia, jog tokių atvejų pas jų nėra.“

Pasak pašnekovių, kad moteris atsitiestų ir pradėtų gyventi savarankiškai – tai priklauso nuo individualios situacijos. Vienoms prireikia pusės metų, kitoms – metų ar kelių. Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, o išsikapstyti iš bėdos užtrunka ilgai.

„Mes moteris stengiamės palaikyti visokeriopai. Dažnai tampame joms artimiausiais žmonėmis, būna, kad nuo jų nusigręžia ir patys artimiausi, dėl to, kad jos tapo prekybos žmonėmis aukomis. Pirmiausia, nesmerkiame jų ir joms nemoralizuojame, nes puikiai matome ir suprantame, kodėl jos atsidūrė tokioje situacijoje. Dažnai tai būna psichikos sveikatos sutrikimų turinčios moterys ar merginos, vaikų globos namuose augančios merginos, skurde esančios moterys, tėvų nemeilę, smurtą, prievartą patiriančios merginos, moterys. Suteikiame joms visą reikiamą psichosocialinę pagalbą,“ – sako specialistės.

„Vienas iš mūsų projekto siekių yra tai, jog mes norime atstatyti socialinį teisingumą, tai reiškia apginti nukentėjusias moteris ir atvesti sutenerius, prekiautojus žmonėmis iki teisiamųjų suolo, kad jie atsakytų už padarytus nusikaltimus”.

Iš tiesų nukentėjusių moterų ir merginų nuo prekiautojų žmonėmis skaičius yra didelis, tačiau gaila, jog jos nesikreipia į policiją ar kitas organizacijas galinčias joms padėti. Deja, užfiksuojami tik keletas, nors realiai tokių atvejų yra žymiai daugiau…“

Gali kreiptis asmenys nukentėję iš bet kurios Lietuvos vietos.
Lietuvos Caritas projektas „Pagalba prostitucjos ir prekybos žmonėmis aukoms“ kontaktai:
Taikos pr. 29a, Klaipėda. 
El.paštas: klaipeda@anti-trafficking.lt 
Tel.nr: 867818791
www.anti-trafficking.lt.

Ateityje Lietuvoje turėtų nestebinti ne tik statybininkai iš Azijos, bet ir azijietės prostitutės. Taip prognozuoja mokslininkai ir nevyriausybinininkai, prostitučių antplūdį siejantys ir su planuojamos naujos atominės elektrinės statybomis. Svarstoma, kad sekso darbuotojų iš Azijos Lietuvoje gali būti jau ir dabar.

Pasak Vytauto Didžiojo universitete vizituojančios profesorės iš JAV Sienos koledžo Aušros Park, į Lietuvą iš aplinkinių šalių įvežamos priverstinės prostitucijos aukos. Mūsų šalyje prostitucija užsiima rusės, baltarusės, ukrainietės, kitų šalių atstovės.

„Lenkijoje, be Rytų europiečių, jau yra atvežta ir kinų prostitučių. Lenkiją pasieks aukos ir iš kitų Azijos šalių. Tik laiko klausimas, kada į Lietuvą bus atvežtos merginos ir moterys iš Azijos. Kas gali žinoti, galbūt jų jau ir yra“, – DELFI sakė A. Park.

Prostitučių iš Azijos įvežimą ji sieja su Lietuvoje jau dirbančiais statybininkais iš Kinijos. Mokslininkės teigimu, šioje nusikalstamoje veikloje, kaip ir versle, veikia ekonominiai principai: jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Pasak A. Park, Lietuva yra ne tik šalis tiekėja, bet ir šalis, į kurios rinką orientuojamasi.

Užklups nepasiruošusius?

„Visiškai su tuo sutinku. Ir manau, kad mus tai užklups visiškai nepasiruošusius. Manau, gerai pasižiūrėję, ir šiandien pabėgėlių centruose jau rasime šių aukų“, – A. Park prognozėms dėl prostitučių iš Azijos pritaria organizacijos Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Tiesioginių duomenų apie į Lietuvą dirbti prostitutėmis įvežamas merginas organizacija neturi, tačiau bendraujant su įvairiomis tarnybomis, pabėgėlių centrais apie tokius atvejus išgirstama. „Štai buvo mergaitė iš Kongo – ji parduota Maskvoje, o paskui atsidūrė Lietuvoje. Taip pat girdime iš policijos pareigūnų kalbant apie baltaruses moteris, kurios į Lietuvą atvežamos. Manau, didmiesčiuose paieškojus ir identifikavus šitas moteris, tikrai rastume, kad Lietuva jau irgi tapusi tikslo šalimi“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pašnekovės teigimu, Lietuva iki šiol buvo laikoma aukų kilmės ir tranzito šalimi. Tikslo šalimi dažniausiai įvardijamos Vakarų Europos šalys. „Tačiau manau, kad Lietuva kažkuria prasme jau irgi yra tikslo šalis. Ateityje šios tendencijos dar labiau turėtų stiprėti“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, kadangi Lietuvoje jau kuriasi kai kurių Azijos šalių bendruomenės, pavyzdžiui, verslo, prie jų gali jungtis ir kitos socialinės grupės. „Ten, kur galima keliauti, kur vyksta migracija, ten visi ne tik teigiami, bet ir neigiami reiškiniai gali būti. Žmonių migracijos negalime sustabdyti“, – sakė ji.

Tūkstančiai neatvažiuos

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja sako, kad Lietuva daugiau tranzitinė prostitučių šalis. „Nėra taip, kad jos čia autobusais vežamos. Yra priverstinė prostitucija, prekyba žmonėmis, ir yra tų, kurios prostitucija verčiasi savo noru“, – aiškina N. Kurčinskaja.

Pasak jos, jei į Lietuvą iš Azijos atvažiuos darbininkų statyti naujos atominės elektrinės, gali būti paklausa ir prostitutėms iš Azijos. „Kad čia vežtų dešimtimis tūkstančių, taip nebus, bet ir iš policijos žinome, kad pagal prekybos žmonėmis mastą pirmaujame Europoje“, – sakė pašnekovė.

N. Kurčinskajos teigimu, užsienietės prostitutės į Lietuvą ir prievarta įvežamos, ir pačios atvažiuoja. „Būna, kad atvažiuoja iš meilės. Štai teko susidurti su lenkaite, kuri susipažino su berniuku iš Mažeikių. Susirašinėjo internetu, ji čia atvažiavo dėl meilės. O kai tik atvažiavo, jis ją užrakino ir pradėjo reikalauti, kad ji aptarnautų jo draugus, paskui jį. Buvo sugalvotas verslas, kad ji neštų pinigus“, – pasakojo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Dirba, bet savo noru

Kad šalyje dirbtų prostitutės iš užsienio, Lietuvos policija tėra girdėjusi.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, merginų iš užsienio, kurios būtų verčiamos priverstinai dirbti Lietuvoje ir dėl to būtų pradėtas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, nėra nustatyta“, – DELFI teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Visgi, policijos žiniomis, yra atvejų, kai merginos iš užsienio prostitucija užsiima savo noru. Konkrečios statistikos apie šalyje dirbančias prostitutes užsienietes Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi.

Mindaugas JACKEVIČIUS

Prekyba moterimis, prostitucijos vergovė kai kam atrodo kažkur toliuose sklandantys mitai, kasdien su tuo susiduriantiems žmonėms – kraupi tikrovė.

Per pirmuosius šių metų mėnesius dešimt merginų ištrūko iš sekso vergijos ar įžūlių prievartautojų nagų ir tapo Panevėžio vyskupijos „Carito“ globotinėmis. Merginoms nuo 15 iki 21 metų, o skaudi gyvenimo patirtis netilptų ir keliose knygose. Dauguma šių merginų – rajono gyventojos.

Prekyba moterimis, prostitucijos vergovė, nors apie tai visu balsu bandoma šaukti jau gerą dešimtmetį, klesti ir šaknijasi vis labiau.
Ne veltui naujasis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas savo veiklą pradeda būtent nuo bandymo pagaliau užnerti apynasrį įžūliems prekeiviams žmonėmis. Sudaroma speciali darbo grupė, kuriai pavesta aiškintis, kaip sėkmingiau tobulinti Lietuvoje veikiančią prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinavimo sistemą. Speciali darbo grupė imasi stiprinti kovą su prekeiviais žmonėmis.
 
Vergovės pradžia – pažadai

Nuskriaustas merginas globojanti Panevėžio vyskupijos „Carito“ socialinė darbuotoja Neringa Ramonaitė viliasi, kad toks ministro sprendimas duos apčiuopiamų rezultatų. „Prekybos moterimis mastai didžiuliai, nukenčia vis daugiau jaunų, jokios gyvenimo patirties neturinčių merginų. Tik mažai daliai pavyksta išsivaduoti, bandyti pamiršti patirtą prievartą, pradėti gyvenimą iš naujo. Kitos nuskriaudžiamos žiauriau“, – tikina N. Ramonaitė.

Pagalbos ranką tiesiančiai socialinei darbuotojai merginos atskleidžia skaudžios patirties paslaptis. „Istorijos skirtingos, o pradžia – tokia pati: patikėjo gero atlyginimo, lengvo darbo, gražaus gyvenimo, meilės pažadais“, – pasakoja „Carito“ atstovė.

Štai dar nė pilnametystės nesulaukusiai rajono gyventojai iš skurdžiai gyvenančios šeimos už darbą kavinėje moterų pirkliai žadėjo keturių tūkstančių eurų atlyginimą per mėnesį.
Sakė, kad reikės tvarkyti patalpas, plauti indus, prižiūrėti aplinką. Įtaigiai pasakojo, įtikino, jog jokio pavojaus nebus, ir mergina drąsiai žengė naujo, rožinėmis spalvomis šviečiančio gyvenimo keliu.
Realybė pasirodė žiauri – sutenerių prievartauta, mušta, paskui parduota į sekso vergiją, tik laimingai susiklosčius aplinkybėms sugebėjo pabėgti ir pasiekti gimtinę.
Kai kurioms moterims pasakoma, kokį darbą reikės dirbti, bet nė viena nenumano, į kokią vergiją važiuoja iš tikrųjų.
 
Visi kartu
 
Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms projekte dirbanti N. Ramonaitė sako, kad realiai pagelbėti galinčią jų tarnybą pačios nukentėjusios merginos retai suranda. Grįžusios jos dažniausiai nežino kur kreiptis, neturi reikiamos informacijos. Kartais užtarimo ieško Savivaldybėje, seniūnijose, policijoje.
„Mes pačios per įvairias instancijas susirandame nukentėjusias merginas ir pasiūlome joms savo pagalbą, kuri dažniausiai mielai priimama“, – sako N. Ramonaitė.

„Caritas“ prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms siūlo psichosocialinę reabilitaciją, pastogę, materialinę pagalbą, socialinio darbuotojo, psichoterapeuto, juristo konsultacijas, padeda įsigyti darbinę kvalifikaciją. Nukentėjusiosios gali kreiptis tiesiogiai į Topolių al. 12, 60 kabinetą, arba skambinti visą parą veikiančiu telefonu 8-634-79523.

Vergijos siaubą patyrusiosioms padedanti socialinė darbuotoja įsitikinusi: kovojant prieš šių laikų piktžaizdę – prekybą žmonėmis būtina vienyti visas jėgas.
Tas jėgas jau ketinama burti. Naujoje darbo grupėje Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų ministerijų, Generalinės prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Nacionalinės teismų administracijos, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro, Lietuvos „Carito“ atstovai. Planuojama, kad darbo grupė dirbs keletą mėnesių, o darbo rezultatus pateiks iki šių metų spalio 15 dienos.
 
Bylos teismuose
 
Ministras pripažįsta: prekyba žmonėmis yra ne kas kita, kaip šiuolaikinė vergijos forma. Kovai su ja turi būti išnaudotos visos galimybės.
Tiesiogiai su šios vergijos aukomis bendraujančios N. Ramonaitės tikinimu, prievartautojai darosi vis žiauresni, nesiskaito su jokiomis priemonėmis, kad tik į pinkles įviliotų, parduotų merginas ir gautų kuo daugiau pelno. Juk prostitucija – vienas pelningiausių verslų. Yra didžiulė paklausa, neišvengiamai atsiranda, nesvarbu kokiu būdu, ir pasiūla.

Kovoti nelengva. N. Ramonaitė sako, kad nukentėjusios merginos, ištrūkusios į laisvę, baiminasi susidurti akis į akį su skriaudėjais, ne visada atskleidžiama tiesa, bijoma keršto.
Tačiau, laimei, baudžiamosios bylos vis dažniau pasiekia teismus.
Panevėžio apygardos teismo atstovė Jolita Gudelienė informuoja, kad 2011 metais teisme buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis. Pripažinti kaltais ir nuteisti 8 asmenys – trys moterys ir penki vyrai.
Šiuo metu teisme nagrinėjamos 4 baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis. Šiose bylose nusikalstamomis veikomis kaltinamas 31 asmuo (4 moterys, 27 vyrai), nukentėjusiomis pripažintos 13 moterų.
 
Žiaurūs pasikartojimai
 
Kadangi visa bylų medžiaga yra nevieša, o teismo posėdžiai būna uždari, bylų turinys neatskleidžiamas.
„Bylas dėl prekybos žmonėmis vienija panašios merginų verbavimo ir pardavimo istorijos. Modelis tipinis: verbuojamos socialiai pažeidžiamos merginos – jaunos, iš asocialių šeimų, lengvo neįgalumo, neturinčios pragyvenimo šaltinio ir panašiai. Joms žadamas gerai mokamas darbas užsienyje – pavyzdžiui, pardavėjos, padavėjos, indų plovėjos, derliaus rinkėjos“, – pasakoja J. Gudelienė.

Merginoms pagaminami asmens dokumentai vėliau iš jų paimami. Patikėjusios viliojamais pažadais merginos išvežamos į Vokietiją, Angliją, Ispaniją ar kitas šalis. Ten perduodamos kitiems asmenims, apgyvendinantiems jas kokiame nors nuomojamame būste, arba būna parduodamos sąvadautojams.
Tik tada merginoms pasakoma, kokiam darbui atvežtos. Dar paaiškinama, kad turės atidirbti tam, kad padengtų sąvadautojų patirtas gabenimo ar kitokias išlaidas. Jeigu merginos nesutinka ar priešinasi, būna sumušamos, prievartaujamos, prieš jas vartojama psichinė prievarta – grasinama susidoroti su namuose likusiais artimaisiais ir pan.
Bandančiosios pabėgti paprastai būna parduodamos į kitą viešnamį. Kai kurioms pavyksta pasprukti ir apie save pranešti vietos policijai, dar kitas išlaisvina policijos pareigūnai, demaskuojantys tokia veikla užsiimančias nusikaltėlių grupuotes.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

Publikuota 2012 m. balandžio 28 d. Panevėžio krašto dienraštyje “Panevėžio balsas”

Balandžio 25 d. Panevėžio pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje vyko konferencija „Prekyba žmonėmis: realijos, tyrimas, problemos“. 

Joje dalyvavo l. e. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas Mindaugas Ambraziūnas, to paties komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro, Panevėžio miesto, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio, Biržų rajonų policijos komisariatų pareigūnai, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rimkus ir prokurorė Nida Grunskienė, Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Pranas Šimkus, Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės, Panevėžio savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Audronė Grainienė.

Konferencijos dalyviai po dokumentinio filmo „Sekso kaina“ peržiūros susipažino su Lietuvos „Caritas“ įgyvendinamu projektu. Neringa Ramonaitė, viena projekto koordinatorių Panevėžyje, pabrėžė, kad projektas įgyvendinamas nuo 2001 metų, Panevėžio apskrityje – nuo 2004-ųjų. Per šį laikotarpį daugiau nei 100 moterų Panevėžio apskrityje „Caritas“ suteikė pagalbą, padėjo sugrįžti į normalų gyvenimą, nugalėti baimę ir nepasitikėjimą. N. Ramonaitė pabrėžė, kad „Caritas“ darbuotojos ieško į sekso vergiją parduotų moterų, skatina duoti parodymus, teikia medicininę ir psichologinę pagalbą. „Caritas“ bendradarbiauja su daugeliu institucijų ir organizacijų, o su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu glaudus bendradarbiavimas vyksta ne vienerius metus.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, prokurorai ir teismo atstovai kalbėjo apie problemas, iškylančias tiriant bylas dėl prekybos žmonėmis, paaiškino, kodėl tyrimo procesas toks ilgas, kalbėjo apie ilgą teisinės pagalbos prašymų įvykdymo laukimą, įtariamųjų ir nukentėjusiųjų migraciją, pabrėžė, kad Panevėžyje dėl prekybos žmonėmis iškelta daugiausia bylų šalyje, kad kai kuriose bylose įtariamųjų 13, 12, 10, todėl teismą baudžiamosios bylos ne taip greitai pasiekia.

Konferencijoje daug kalbėta apie būtinybę išnaudoti visas galimybes, kad moterys, merginos, ypač nepilnametės, būtų apsaugotos nuo galimybės tapti prekybos žmonėmis aukomis. Panevėžio „Caritas“ darbuotojai ir Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai jau pradėjo prevencijos akcijas. Viena jų neseniai vyko Panevėžio rajone, Linkaučiuose. Planuojama susitikti su Panevėžio mokyklų vadovais, socialiniais pedagogais, žiniasklaidos atstovais, kad aktyvėtų prevencija ir daugiau informacijos gautų miesto bendruomenė.

Kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie XXI a. tra­ge­di­ją – pre­ky­bą žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jai, pa­gal­bą sek­so ver­gi­ją ken­tu­sioms mo­te­rims tei­kian­čios „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ dar­buo­to­jos stve­ria­si už gal­vų. Ne­re­tai in­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma dvip­ras­miš­ka, su leng­va šyp­se­na, ne­va pro­sti­tu­ci­jo­je at­si­dū­ru­sios mer­gi­nos pa­čios kal­tos, o in­for­ma­ci­ją pa­ly­di vulgarios nuo­trau­kos. 

„Kaž­ko­dėl nu­ty­li­ma, kad iš tik­ro ant­žmo­giai ir dva­sios skur­džiai yra bū­tent su­te­ne­riai, pre­ky­bą žmo­nė­mis organizuojan­tys vy­rai ir mo­te­rys. Į su­te­ne­rių tink­lus pa­ten­ka­ma ir per vie­ną die­ną, o tai, ką mer­gi­noms ten­ka kas­dien pa­tir­ti iš jo­mis be­si­nau­do­jan­čių vy­rų – neap­si­ver­čia lie­žu­vis pa­sa­ko­ti. Pros­ti­tu­ci­ja – vy­rų pro­ble­ma. Kol vi­suo­me­nė ją to­le­ruos, tol apie ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses kal­bė­ti ne­ga­lė­si­me“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koordi­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui. 

Pros­ti­tu­ci­ja – taip pat pre­ky­ba žmo­nė­mis

Kas­met į pro­jek­tą „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ įgy­ven­di­nan­tį „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ Šiau­lių skyrių pa­gal­bos krei­pia­si 20 nau­jų pro­sti­tu­ci­jos au­kų. Vie­nas mer­gi­nas su­si­ran­da pa­čios dar­buo­to­jos, ki­tas nu­krei­pia ki­tų tar­ny­bų spe­cia­lis­tai ar­ba at­ve­da pa­gal­bą jau gau­nan­čios drau­gės. Iš sek­so ver­gi­jos iš­trū­ku­sios mo­te­rys at­vyks­ta su­ža­lo­tos fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­kai, tad pir­miau­sia joms tei­kia­ma me­di­ci­ni­nė ar psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba, so­cia­li­nė parama. Pros­ti­tu­ci­jo­je iš­nau­do­tas mo­te­ris ten­ka pa­ly­dė­ti pas įvai­rių li­gų gy­dy­to­jus, pa­dė­ti at­si­gau­ti psi­cho­lo­giš­kai, pasi­rū­pin­ti jų sau­gu­mu, at­sta­ty­ti nu­trū­ku­sius ry­šius su šei­ma, o vė­liau pa­dė­ti įsi­gy­ti spe­cia­ly­bę, ras­ti dar­bą. 

„Lie­žu­vis neap­si­ver­čia pa­sa­ko­ti, ką mo­te­ri­ms pa­da­ro su­te­ne­riai ir jo­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai. Jos pa­ver­čia­mos alkoho­li­kė­mis, nar­ko­ma­nė­mis, yra prie­var­tau­ja­mos įvai­riais bū­dais, pjaus­to­mos, kan­džio­ja­mos, pla­ka­mos, ant jų šlapi­na­ma­si. Ne vie­na pro­sti­tu­ci­jos su­žlug­dy­ta mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog pri­si­ger­da­vo, kad nie­ko ne­be­jaus­tų, kol ja naudoja­ma­si“, – sa­ko Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui. 

Anot pa­šne­ko­vės, kai vi­suo­me­nei pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie pro­sti­tu­ci­ją, ji pa­tei­kia­ma tar­si su šyp­se­na, ne­va moterys pa­čios no­ri tuo už­siim­ti. „Šiau­lių re­gio­ne ne­bu­vo nė vie­no at­ve­jo, kai mo­te­ris pa­ti no­rė­jo bū­ti ko­kio nors sutene­rio nuo­sa­vy­bė, par­da­vi­nė­ja­ma, že­mi­na­ma. La­bai re­tai pa­vie­niai as­me­nys par­duo­da mo­te­rį į sek­so ver­gi­ją. Dažniau­siai tai or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka, iš­ti­sa sek­so in­dust­ri­ja. Su­te­ne­riai ir pre­kiau­to­jai žmo­nė­mis – itin žiau­rūs žmo­nės, pui­kiai iš­ma­nan­tys au­kos psi­cho­lo­gi­ją ir tuo be­si­nau­do­jan­tys“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pre­ky­ba žmo­nė­mis pro­sti­tu­ci­jos tiks­lais – vie­na po­pu­lia­riau­sių nu­si­kals­ta­mu­mo for­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu at­si­ran­da ir nau­jų pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų. Į už­sie­nį jau par­duo­da­mi vai­kai, paaug­liai, ku­rie ver­čia­mi tap­ti iš­mal­dos pra­šy­to­jais ar va­gi­mis. Net pro­sti­tu­ci­ją sa­vo ša­ly­je M. Pui­do­kie­nė va­di­na pre­ky­ba žmo­nė­mis. Nes tai – smur­to for­ma.M. Pui­do­kie­nė sa­ko, kad mer­gi­nos į sek­so ver­gi­ją ga­li pa­tek­ti per vie­ną die­ną, ta­čiau pa­dė­ti at­si­sto­ti joms ant ko­jų prirei­kia ne vie­ne­rių me­tų. Pros­ti­tu­ci­ja iš mo­ters ati­ma ne tik kū­ną, bet ir sie­lą. Mo­te­ris bū­na pa­lū­žu­si, su­tryp­ta, bejėgė ir jai pa­dė­ti rei­kia itin daug pa­stan­gų. Po ke­le­rių me­tų pro­sti­tu­ci­jos mo­te­ris ne­ten­ka so­cia­li­nių įgū­džių, pasitikėji­mo sa­vi­mi ir ki­tais žmo­nė­mis, ne­ti­ki, kad jai pa­si­seks grįž­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Jai ten­ka mo­ky­tis gy­ven­ti iš nau­jo. 

„Ne­re­tai pa­si­tai­ko, kad mer­gi­nos, įtrauk­tos į pro­sti­tu­ci­ją, net pri­si­ri­ša prie sa­vo kan­kin­to­jų. Ne­no­ri jų at­skleis­ti policijai, pa­vie­šin­ti var­dų, nes joms gai­la su­te­ne­rio šei­mos – žmo­nos, vai­kų. Tai, kad ji pa­ty­rė bai­sią trau­mą, bu­vo prie­var­tau­ta, že­min­ta, dau­žy­ta, tar­si pa­mirš­ta“, – sa­ko dar­buo­to­ja.Ne pa­slap­tis, kad į pre­ky­bos žmo­nė­mis pink­les pa­ten­ka la­biau­siai so­cia­liai ir psi­cho­lo­giš­kai pa­žei­džia­mos nepilnametės, mo­te­rys. Dar vai­kys­tė­je jos yra pa­ty­ru­sios sek­sua­li­nę ar fi­zi­nę prie­var­tą šei­mo­je, eko­no­mi­nį ne­pri­tek­lių, daž­nai net ne­tu­rin­čios ar­ti­mų­jų. Mer­gi­na ne­re­tai net ne­su­vo­kia, kad bu­vo pa­žeis­tos jos tei­sės, kad ji bu­vo ap­gau­ta.

Su­te­ne­riai – dva­sios skur­džiai

Vi­suo­me­nė ne­re­tai smer­kia mer­gi­nas, pa­te­ku­sias į pro­sti­tu­ci­ją, ta­čiau prieš ką nors smer­kiant rei­kia ap­si­mau­ti jo batus ir nuei­ti tą ke­lią, ku­rį pa­sta­ra­sis nuė­jo.„Su­te­ne­riai, pre­kei­viai mo­te­rų kū­nais, vy­rai, gau­nan­tys pel­ną iš ki­tų žmo­nių skaus­mo, gy­ve­na tarp mū­sų, yra kie­no nors tė­vai, kie­no nors vai­kai, ta­čiau kal­bant apie pro­sti­tu­ci­ją jie tar­si pa­mirš­ta­mi. Vi­suo­me­nei at­ro­do sa­vai­me supranta­ma, kad mo­te­ris yra skir­ta vy­ro įgei­džiams ten­kin­ti, tar­si ji bū­tų daik­tas, ku­rį ga­li­ma pirk­ti ir par­duo­ti“, – sako pa­šne­ko­vė. 

Koor­di­na­to­rės tei­gi­mu, vy­rams net iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­ma ži­nia, kad mo­te­rį ga­li­ma pirk­ti. „Vy­rus pre­kiau­ti žmo­nė­mis ska­ti­na no­ras už­dirb­ti daug pi­ni­gų. Vy­rams – ver­ty­bių su­maiš­tis, jie tik­ri dva­sios skur­džiai. So­cia­li­nės rizikos šei­mo­je gy­ve­nan­čią mer­gai­tę nuo vai­kys­tės sle­gia įvai­rios pro­ble­mos ir tuo gud­riai pa­si­nau­do­ja­ma. Prostitucija – tai su­si­kau­pu­sių pro­ble­mų – skur­do, smur­to – pa­sek­mė. Pa­si­nau­do­ja­ma nu­skriaus­ta mo­te­ri­mi ir per ke­le­rius me­tus ji bū­na taip su­ža­lo­ja­ma, kad net pa­tiems su­te­ne­riams bū­na ne­be­rei­ka­lin­ga“, – sa­ko M. Pui­do­kie­nė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, ypač skau­du, kai į pro­sti­tu­ci­jos liū­ną įtrau­kia­mos 13-14 me­tų mer­gai­tės. „Ko­kie tie vy­rai, ku­rie taip el­gia­si? Kas pa­lai­ko tuos as­me­nis, da­ran­čius nu­si­kal­ti­mus? Čia jiems rei­kia pa­gal­bos“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.So­cia­li­nei dar­buo­to­jai As­tai Lu­čins­kie­nei, taip pat dir­ban­čiai šia­me sky­riu­je su nu­ken­tė­ju­sio­mis mo­te­ri­mis, ypa­tin­gą nuo­sta­bą ke­lia vis pa­si­girs­tan­čios kal­bos apie pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą. Juk tai vy­rų prieš mo­te­ris vir­še­ny­bės įteisinimas. Juk ta­da apie ly­čių ly­gy­bę ne­ga­li­ma net kal­bė­ti. Tai bū­tų vals­ty­bės do­va­na su­te­ne­riams, žmo­nių pardavėjams ir nu­si­kal­tė­lių pa­sau­liui. 

Bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai. Paaiš­kė­jo, kad re­tas ku­ris no­ri, jog jų ar­ti­mas žmo­gus už­sii­mi­nė­tų pro­sti­tu­ci­ja. 75 pro­c. mo­te­rų ir 52 pro­c. vy­rų pa­si­sa­ko prieš pro­sti­tu­ci­jos le­ga­li­za­vi­mą.Pa­sak A. Lu­čins­kie­nės, ša­ly­se, kur pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ga­li­zuo­ta, tik pa­blo­gė­jo kri­mi­no­ge­ni­nė si­tua­ci­ja, pa­dau­gė­jo išnau­do­ji­mo for­mų, ne­le­ga­lios nu­si­kals­ta­mos vei­kos – do­ku­men­tų klas­to­ji­mo, pre­ky­bos nar­ko­ti­kais, mo­te­rų ve­ži­mo pro­sti­tu­ci­jai iš tre­čių­jų ša­lių. 

Ei­na pas pro­sti­tu­tes, nes ne­ken­čia mo­te­rų?

Kal­bant apie pro­sti­tu­tes, daž­nai var­to­ja­mas žo­dis „ma­lo­nu­mai“, ta­čiau psi­cho­lo­gai sa­ko, jog iš tie­sų rei­kė­tų kal­bė­ti apie skaus­mą, liū­de­sį, šird­gė­lą, pa­gie­žą ir ne­si­bai­gian­čią sa­vig­rau­žą.Moks­li­nin­kų at­lik­ti ty­ri­mai skel­bia, kad vy­rų, ku­rie lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes, skai­čius ski­ria­si pri­klau­so­mai nuo ša­lies, ku­rio­je jie gy­ve­na. Pa­vyz­džiui, JAV per­ka­mo sek­so pa­slau­go­mis nau­do­ja­si 16 pro­c., Tai­lan­de – net 90 pro­c. vy­rų. Dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio ša­lių šie skai­čiai svy­ruo­ja tarp 16 ir 39 pro­c. Da­lis vy­rų lan­ko­si pas pro­sti­tu­tes dėl ne­nu­mal­do­mo sek­so po­rei­kio, ta­čiau yra to­kių, ku­riems rim­ti san­ty­kiai at­ro­do per daug ri­zi­kin­gi, juos gąs­di­na in­ty­mu­mas. Pros­ti­tu­tė ne­rei­ka­lau­ja jo­kio grįž­ta­mo­jo emo­ci­nio ry­šio ir tam tik­ra prasme „ra­mi­na vy­ro psi­chi­ką“. 
Kai ku­rie eks­per­tai yra įsi­ti­ki­nę, kad lan­ky­tis pas pro­sti­tu­tes vy­rus ska­ti­na mi­zo­gi­ni­ja – nea­py­kan­ta mo­te­rims. Pa­sak jų, vy­rai, ku­rie daž­nai per­ka sek­so pa­slau­gas, ne­ken­čia mo­te­rų. Šie vy­rai trokš­ta, kad mo­te­rys jiems pa­klus­tų, ir sek­so me­tu daž­nai jas že­mi­na. 

Psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, jog ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys vy­rai yra psichiškai ne­svei­ki, pro­ble­miš­ki ir t. t. Jie ga­li ir ne­tu­rė­ti jo­kių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų, tie­siog tai ga­li bū­ti im­pul­sy­vus įgim­to la­bai stip­raus ins­tink­to pa­ten­ki­ni­mas.„To­kie at­ve­jai daž­nes­ni, kai var­to­ja­mas al­ko­ho­lis ar ki­ti svai­ga­lai. Tai pa­tvir­ti­na ne­se­niai ki­lęs skan­da­liu­kas dėl vie­no gar­saus po­li­ti­ko el­ge­sio. Kal­bant apie to­kius vy­rus, daž­niau su­si­du­ria­ma su ne­pa­kan­ka­mais so­cia­li­niais įgū­džiais: nemo­kė­ji­mu bend­rau­ti, už­megz­ti san­ty­kius su mo­te­ri­mi, ne­ge­bė­ji­mas įsi­pa­rei­go­ti ir pan. Ki­ta ver­tus, vi­sa tai, kas išvar­dy­ta, ga­li bū­ti at­si­ra­dę dėl vai­kys­tės pa­tir­čių, per­ne­lyg griež­to auk­lė­ji­mo, vi­di­nio men­ka­ver­tiš­ku­mo jaus­mo, bend­ro ne­ri­mas­tin­gu­mo, pa­sau­lio su­vo­ki­mo kaip ne­sau­gaus ir t. t.“ – sa­ko jis.

A. Nor­kaus tei­gi­mu, skir­tin­gais at­ve­jais ga­li su­veik­ti skir­tin­gi veiks­niai, čia sun­ku nu­sta­ty­ti bend­rą dės­nin­gu­mą. Vis dėl­to bend­ra ten­den­ci­ja tik­rai yra – kad pa­si­nau­do­tų mo­te­ri­mi už pi­ni­gus, vy­ras tu­ri per­lip­ti per sa­vo mo­ra­li­nį slenks­tį ar­ba, anot spe­cia­lis­tų, įveik­ti „su­pe­re­go konf­lik­tą“. Vie­nų tas slenks­tis yra aukš­tes­nis, ki­tų – že­mes­nis. 

Ego­cent­riš­ki, ag­re­sy­vūs, abe­jin­gi ki­tiems

Psi­cho­lo­gas sa­ko, kad pre­kiau­to­jus žmo­nė­mis ga­li­ma api­bū­din­ti ki­taip. „Ty­ri­mai ro­do, kad to­kiems as­me­nims (ir vyrams, ir mo­te­rims) bū­din­gas stip­riai iš­reikš­tas psi­cho­tiš­ku­mo bruo­žas. Jį nu­sa­ko ego­cent­riz­mo, ag­re­sy­vu­mo, abejin­gu­mo ki­tiems po­žy­miai. To­kie žmo­nės ne­lin­kę de­rin­tis prie ki­tų, daž­nai bū­na prie­šiš­kai nu­si­tei­kę ki­tų at­žvil­giu, žiau­rūs, be­jaus­miai, lin­kę į ri­zi­ką ir nei­gian­tys pa­vo­jų. Pap­ras­tai jie ven­gia ar­ti­mų as­me­ni­nių san­ty­kių, pir­me­ny­bę teikia „nuas­me­nin­tam“ sek­sui, pa­si­žy­mi ri­zi­kin­ga sek­sua­li­ne elg­se­na, pvz., sek­sas su bi­sek­sua­lais ir gru­pi­nis sek­sas“, – sa­ko jis.

Pa­sak psi­cho­lo­go, to­kiems žmo­nėms sun­ku su­pras­ti ki­to as­mens jaus­mus, jie ne­tu­ri em­pa­tiš­ku­mo. To­kia as­me­ny­bė daž­niau­siai su­si­for­muo­ja dėl emo­ciš­kai ne­pa­lan­kių są­ly­gų anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, kai vai­kas ne­pa­ti­ria ma­mos mei­lės, ar­tu­mo, men­kai ten­ki­na­mi ar vi­sai ne­ten­ki­na­mi jo pri­si­ri­ši­mo, pri­klau­so­my­bės, mei­lės po­rei­kiai. 

Ko­dėl pro­sti­tu­tės pri­si­ri­ša prie kan­kin­to­jų, ima net juos gin­ti?

A. Nor­kus sa­ko, kad dar Mar­kas Tve­nas į sa­vo įžy­mio­jo he­ro­jaus To­mo So­je­rio lū­pas įdė­jo min­tį, jog be­lais­vių mo­te­rų žu­dy­ti ne­ga­li­ma – jas rei­kia lai­ky­ti ur­ve ir bū­ti man­da­giam. Ta­da po ku­rio lai­ko jos pa­gro­bė­ją pa­mils ir jo­kiu bū­du ne­no­rės grįž­ti na­mo.„Tik po ke­lių de­šimt­me­čių šve­dų psi­chiat­rai šį reiš­ki­nį pa­va­di­no Stok­hol­mo sind­ro­mu. Tai pa­ra­dok­sa­lus psi­cho­lo­gi­nis reiš­ki­nys, kai sa­vo skriau­dė­jui pra­de­da­mi jaus­ti tei­gia­mi jaus­mai. Iš prin­ci­po tai yra gy­ny­bi­nė pa­są­mo­nės reak­ci­ja, ky­lan­ti dėl prie­var­tos ir pa­vo­jaus gy­vy­bei grės­mės. Stip­raus emo­ci­nio šo­ko są­ly­go­mis įkai­tai, be­lais­viai (bū­tent to­kios yra prie­var­ta į pro­sti­tu­ci­ją įtrauk­tos mo­te­rys) tar­si su­si­ta­pa­ti­na su sa­vo skriau­di­kais, ima tei­sin­ti jų el­ge­sį, ne­tgi perima jų po­žiū­rį“, – sa­ko jis.Kuo di­des­nė as­mens izo­lia­ci­ja, tuo grei­čiau ir in­ten­sy­viau for­muo­ja­si Stok­hol­mo sind­ro­mas. Iš pra­džių mo­te­rų pasąmo­nė lie­pia joms ne­si­prie­šin­ti ir to­kiu bū­du iš­veng­ti fi­zi­nio smur­to, vė­liau su­si­for­muo­ja iš­kreip­ta nuo­sta­ta, kad nu­si­kal­tė­lis ne­pa­kenks au­kai, jei bus vei­kia­ma iš­vien. Taip pa­laips­niui pra­de­da­ma siek­ti smur­tau­to­jo glo­bos. Išlaisvintos to­kios mo­te­rys ga­li rū­pin­tis, kad bū­tų su­ma­žin­ta baus­mė skriau­di­kui, lin­ku­sios in­ten­sy­viai su juo bend­rau­ti. 

Oksana Laurutytė 

Balandžio 17 d. „Lietuvos Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Šiaulių skyrius ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius organizavo apskrito stalo diskusiją tema „Prekybos žmonėmis problematika Joniškio krašte“.

Renginyje dalyvavo įvairių institucijų atstovai. Renginio pradžioje dalyvius pasveikino ir gero, produktyvaus darbo palinkėjo Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis.

„Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Šiaulių regione, socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė pristatė nuo 2004 m. vykdomą veiklą, apie teikiamos psichosocialinės pagalbos ypatumus prekybos moterimis aukoms. Ji pabrėžė, kad nukentėjusiųjų sėkminga reabilitacija ir reintegracija neturi būti vien tik nevyriausybinės organizacijos atsakomybė, nes aukos „kelyje“ dalyvauja įvairios žinybos, institucijos – todėl yra būtina tarpžinybinė komunikacija, bendras veikimas. Darbuotoja paminėjo, kad nuo 2004 m. Joniškio savivaldybėje jų organizacija suteikė pagalbą daugiau kaip 30 nukentėjusių merginų ir moterų ir ši statistika labai neramina.

Diskusijoje kelti klausimai, kaip reikėtų institucijoms bendradarbiauti teikiant pagalbą nukentėjusioms merginoms ir moterims, koks kiekvienos institucijos vaidmuo, kokios bendradarbiavimo galimybės. Dalyvių nuomone, norint suteikti efektyvią pagalbą moterims, patekusioms į prekybos žmonėmis nusikalstamų grupuočių paspęstas pinkles, reikalingas operatyvus tarpžinybinis keitimasis informacija.

Švietimo įstaigų, medicinos, socialinių, teisėsaugos institucijų darbuotojai, suteikę informaciją jau daugelį metų su prekybos žmonėmis problema dirbančiai nevyriausybinei organizacijai „Lietuvos Caritas“, gali išgelbėti merginų ir moterų gyvenimus, suteikti joms galimybę gauti kvalifikuotą socialinę ir psichologinę pagalbą, užkirsti kelią prekybos žmonėmis organizuoto nusikalstamumo tolimesniam plitimui.

Diskusijoje dalyvavę teisėsaugos atstovai Joniškio RPK viršininkas Gintautas Narušis ir Šiaulių apskrities VPK ONTB viršininkas Remigijus Dereškevičius supažindino su prekybos žmonėmis problemos teisiniais aspektais Šiaulių apskrityje.

Diskusijos metu iškeltas prekybos žmonėmis prevencijos klausimas. Prevencija prasideda šeimoje ir mokykloje pasitelkiant švietimo ir socialinės pagalbos teikimo priemones. Dalyviai aktyviai pasisakė ir aptarė tarpžinybinės pagalbos prekybos žmonėmis darbo grupės Joniškio rajono savivaldybėje kūrimo, informacijos sklaidos, švietimo priemonių organizavimo klausimus.

Nutarta artimiausiu metu surengti seniūnijų socialinių darbuotojų, seniūnų, mokyklų socialinių pedagogų, atsakingų savivaldybės administracijos specialistų susitikimą ir jame aptarti prekybos žmonėmis problematiką Joniškio krašte ir tarpžinybinės komunikacijos klausimus.

Apskrito stalo diskusijos dalyviai priėjo prie išvados, kad būtina stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos teikimo aukoms srityje, keisti visuomenės neigiamą požiūrį į nukentėjusias moteris, įveikti jų socialinę atskirtį ir skatinti visų socialinę atsakomybę.
 

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai perdavė nagrinėti apygardos teismui dar vieną nusikaltimų žmogaus laisvei baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu – prekyba žmonėmis įtariami keturi asmenys – G. P., J. V., A. K. ir R. Š.

Įtariama, kad kartu su prekybos žmonėmis organizuotos grupės nariais veikę ir kiekvienam numatę atskirą užduotį keturi bendrininkai, pasinaudodami nukentėjusiosios, neturėjusios pragyvenimo šaltinio, kitais socialinio ir psichologinio pažeidžiamumo aspektais, apgaule siekė ją įtraukti į prostituciją ir pelnytis iš šio verslo. Bendrininkai, pažadėję merginai gerai apmokamą darbą, savo nusikalstamus kėslus įvykdė – byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo išgabenta į užsienį ir parduota.

„Kasmet mūsų prokurorams pavyksta atskleisti vis daugiau šių žmogaus orumą žeidžiančių nusikalstamų veikų ir nustatyti kaltuosius – šiuo metu teisme nagrinėjamose penkiose baudžiamosiose bylose prokurorai prekyba žmonėmis kaltina 33 asmenis. Aštuoni nuteistieji, teismo pripažinti kaltais į prostituciją pardavę 22 nukentėjusias merginas, jau yra sulaukę bausmių. Vienoje bylų trys nukentėjusiosios, gyvenančios užsienyje, pirmą kartą buvo apklaustos nuotoliniu būdu – pasitelkus garso ir vaizdo priemones. Nuoseklus prokurorų ir tyrėjų darbas su į prekeivių pinkles įtrauktomis merginomis, Caritas nuoširdi pagalba ir globa – šios bendros visų pastangos pelno nukentėjusiųjų pasitikėjimą, todėl Panevėžyje pernai pasisekė ištirti daugiausiai šalyje su organizuota prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų ir perduoti bylas teismui“,- teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.

Pasak Panevėžio apygardos prokuratūros vadovo Justino Pupkos, apsukrūs prekeiviai, pasinaudodami sunkia ekonomine situacija ir siekdami sau turtinės naudos, nepaiso įstatymų ir jokių dorovės nuostatų – pardavinėja žmones kaip prekes, net nepilnametes merginas ir vaikus, pelnosi iš jų įtraukimo į prostituciją. Prokurorai siekia, kad pavyktų ištirti ir į teismą perduoti ne pavienius asmenis, bet organizuotas nusikalstamas grupes, ir tokiu būdu būtų suardomas nusikalstamos veiklos tinklas. Daug pastangų pareikalaujančias ir įrašytas į prokurorinės veiklos prioritetus prekybos žmonėmis bylas, susijusias su prostitucijos verslu, padeda tirti tarptautiniai teisiniai susitarimai ir geranoriška užsienio kolegų pagalba, nors kartais atsakymų į teisinės pagalbos prašymus tenka ilgokai palaukti“,- teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.

Teisme šiuo metu yra nagrinėjamos penkios su organizuotu nusikalstamumu susijusios prekeivių žmonėmis baudžiamosios bylos, kuriose valstybinį kaltinimą palaiko Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Šiuo metu ikiteisminiai tyrimai atliekami dar aštuoniose su organizuotu nusikalstamumu susijusiose prekybos žmonėmis baudžiamosiose bylose.

Šiuos ikiteisminius tyrimus atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimus organizuoja, kontroliuoja ir jiems vadovauja arba patys tiria Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Bendruomenės pareigūnai kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologu Arūnu Norkumi dalyvavo Šiaulių profesinio rengimo centre vykusioje  respublikinėje metodinėje-praktinėje konferencijoje „Moderni vergija. Žvilgsnis iš vidaus“.

Pareigūnai ir psichologas konferencijos metu pristatė prekybos žmonėmis aktualijas Lietuvoje ir pasaulyje. Akcentuotos psichologinės įtraukimo į prostitucijos liūną priežastys.

Organizuota prekyba moterimis priverstinės prostitucijos tikslais yra vienas iš pelningiausių verslų, kuris eina po tokių kriminalinių nusikaltimų, kaip prekyba narkotinėmis medžiagomis ir ginklais. Norint sumažinti šią problemą, reikia spręsti ekonomines problemas, ypač nedarbo, kurti naujas darbo vietas, didinti socialines garantijas, kelti visuomenės dorovę, organizuoti jaunimo užimtumą. Prostitucijos prevencijai būtina panaudoti visas informacijos priemones. Reikėtų griežtai uždrausti paslėptą prostitucijos reklamą spaudoje.

Šiaulių Carito atstovės pristatė prekybos moterimis aukų reabilitacijos ir reintegracijos procesą, praktinius pastebėjimus. Jos konstatavo, kad jokiu būdu negalima atstumti moters, pakliuvusios į prostituciją, bet reikia jai suteikti pagalbą, padėti reabilituotis. Dingusių žmonių šeimų paramos centro darbuotojos kalbėjo apie jų vykdomą prevencinę projektinę veiklą prieš priverstinę prostituciją ir prekybą žmonėmis. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė pristatė pranešimą „Traumos nelaisvė: Jei būčiau augusi normalioje šeimoje…“. Pranešimo autorė teigė, kad daug neigiamų padarinių būtų galima išvengti, jei vaikui šeimoje būtų skiepijamos gerosios vertybės. Pranešėja taip pat kalbėjo apie tai, kokią žalą vaikui daro asociali šeima ar gyvenimas globos namuose. Konferencijos metu savo nuomones išreiškė Profesinio rengimo centro ir Šiaulių gimnazijų moksleiviai. Jaunimas pristatė mokymo įstaigose atliktus tyrimus apie seksualinę prievartą, diskutavo, kaip išvengti pavojų, vykstant dirbti į užsienį.

Konferencijoje buvo aptartos prekybos žmonėmis ir prostitucijos problemos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi šiandien prekyba žmonėmis suvokiama kaip viena iš vergijos formų ir pripažįstama kaip vienas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų.

Kovo 12 dieną Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (toliau – Panevėžio apskr. VPK ONTB) pareigūnas kartu su Lietuvos Caritas darbuotoja lankėsi Panevėžio rajono vaikų globos namuose Linkaučių kaime ir Linkaučių pagrindinėje mokykloje. Ten susitiko su 13-16 metų mergaitėmis. Susitikimo tikslas – prekybos žmonėmis ir vaikais prevencija.

Prekyba žmonėmis dažnai vadinama XXI amžiaus tragedija, nes šiandien tai viena pelningiausių nusikalstamo verslo sričių. Dažniausiai į prekybos žmonėmis pinkles patenka labiausiai socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės – moterys, vaikai, jaunos merginos. Vyravusį pasaulyje skeptišką požiūrį „pačios kaltos, ieško lengvo uždarbio” keičia nuostata, kad prekyba žmonėmis – rimtas nusikaltimas. Vis daugiau valstybių susirūpina aukų apsauga. Tačiau nedaugeliui moterų ir merginų pavyksta ištrūkti iš prekeivių spąstų. Tos, kurioms pavyksta tai padaryti, susiduria su begale problemų – laukia sunki reintegracija į visuomenę, ilgalaikės socialinės ir psichologinės problemos. „Būtent todėl labai svarbu, – teigia Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnas, – suprasti ir jaunoms merginoms išaiškinti šio tarptautinio reiškinio priežastis”.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai ne pirmus metus glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Caritas Panevėžio vyskupija ir pagrindžia prekybos žmonėmis faktus, teikia aukoms pagalbą. Šiemet taip pat kartu imtasi vykdyti prevencijos priemones. Pernai Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai dėl prekybos žmonėmis pradėjo 7 ikiteisminius tyrimus (vienas jų – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnį dėl prekybos vaikais). Pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su Anglijos, Danijos pareigūnais. Būtent dėl tokio bendradarbiavimo pernai Danijoje iš vergijos išlaisvinta viena mergina. Šiemet pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnį.

Susitikimų metu mergaitėms išaiškinti verbavimo ypatumai, parodytas filmas apie prostituciją, viešnamius užsienyje. Po filmo diskusijos metu atsakyta į klausimus, paskelbta informacija, kur kreiptis sulaukus dviprasmiškų pasiūlymų dėl įdarbinimo barmenėmis, manekenėmis ir kt. Mergaitėms, sulaukusioms tokių pasiūlymų, verta paskambinti Panevėžio apskr. VPK ONTB tel. (8 45) 503 200 (darbo valandomis), pranešti anoniminiu elektroniniu paštu panevezioontb@gmail.com arba kreiptis į Lietuvos Caritas Panevėžio vyskupiją tel. 8 634  79 523, el. p. panevezys@anti-trafficking.lt.
 
Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnai ir Lietuvos Caritas darbuotojos tęsia tikslinę prevenciją, kviečia apskrities mokymo įstaigos kreiptis į ONTB dėl susitikimų nurodytu numeriu ir primena Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

„147 straipsnis. Prekyba žmonėmis
Tas, kas pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo asmenį, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba sumokėdamas pinigus ar suteikdamas kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš šio asmens prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.
Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų.

157 straipsnis. Vaiko pirkimas arba pardavimas
Tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.
Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį arba ląstelių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

162 straipsnis. Vaiko išnaudojimas pornografijai
Tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos
Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba gabeno nepilnametį asmenį jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos,  baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

308 straipsnis. Įtraukimas į prostituciją
Tas, kas įtraukė asmenį į prostituciją, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tas, kas įtraukė į prostituciją materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtraukė į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.”

Panevėžio aps. VPK informacija

Lytinio smurto auka, sutikusi atskleisti savo skaudžią istoriją, stoja prieš teismą. Nuteisti ją reikalauja vyras, kurį ji kaltina dėl savo baisios praeities.

Kada susvyruoja tikėjimas, kad lytinio smurto auka sulauks deramos pagalbos iš teisėsaugos?

Kai tikrai žinai, kas nutiko prievarta į prostituciją įtrauktoms jaunoms merginoms, tačiau esi priversta stebėti teismo procesą, kuriame galimas nusikaltėlis drąsiausią savo auką bando paversti kaltinamąja.

Iš Reginos (vardas pakeistas), kurią Renatas Girdvainis apgaulės būdu buvo uždaręs išnuomotame bute Šiauliuose ir vertė teikti erotines paslaugas klientams, skriaudikas reikalauja 100 tūkstančių litų už garbės ir orumo įžeidimą.

Tai nutiko po to, kai mergina sutiko, kad ja besirūpinanti „Caritas” organizacija papasakotų šią istoriją „Lietuvos rytui”.

Vaizdavo įsimylėjėlį

Maždaug prieš metus iš „Caritas” organizacijos „Lietuvos ryto” korespondentai gavo patikrintų faktų apie Šiaulių verslininko R.Girdvainio veiklą. Ji buvo susijusi su prievartiniu jaunų merginų, studenčių, įtraukimu į prostituciją.

Šis vyras, tuomet vadovavęs bendrovei „Centrum Dina”, apgaule įkalbėjo trečio kurso studentę Reginą imti paskolą verslui ir atidaryti masažo saloną.

Ieškančią darbo studentę jis prisipratino vaizduodamas įsimylėjėlį, nes suprato, kad iš katalikiškos šeimos kilusiai dvidešimtmetei tiesiai pasiūlyti tapti prostitute negalės.

Pinigų parūpino iš draugo

Apsimesdamas, kad padės jai atidaryti ajurvedinio masažo saloną, R.Girdvainis iš savo pažįstamo Romo Sitniko merginos vardu pasiskolino 47 tūkstančius litų.

Sutarties raštas ir pinigai liko pas R.Girdvainį.

Jį mylinti ir savo draugu laikanti mergina buvo įgrūsta į išnuomotą butą teikti erotinių paslaugų vyrams. Buvęs mylimasis besipriešinančią studentę mušė ir gąsdino, kad praneš apie jos elgesį tėvams ir sukompromituos.

„Psichologinė ir fizinė prievarta buvo tokia baisi, kad aš negaliu atsigauti iki šiol, nors nuo įvykio jau praėjo treji metai”, – kalbėjo Regina.

Ištrūkusi mergina dėl patirtos prievartos kreipėsi į teismą. Bandydamas šiai bylai užbėgti už akių R.Girdvainis apkaltino auką, kad ši jį šmeižia, ir taip pat kreipėsi į teismą.

Prisistatė svetimais vardais

R.Girdvainis 2008 metais pinigus pelnėsi skelbdamas, kad ieško darbuotojų medicininio masažo salonui.

Ant kabliuko užkibusioms studentėms tvirtino, kad jos bus pasiųstos į kursus. Ir turės pinigų užsimokėti už studijas.

„Lietuvos ryto” redakcija yra surinkusi informacijos apie keturias R.Girdvainio aukas, kurias šis verslininkas apgaulės būdu bandė priversti teikti lytines paslaugas.
Ketvirtoji mergina dar svarsto, ar savo istoriją viešinti spaudoje.

Joms visoms R.Girdvainis prisistatydavo svetimais vardais, žadėjo pamokyti medicininio masažo ir įdarbinti.

Pakliuvo ir neįgalioji

Netrukus po Reginos į spąstus buvo įviliota dar viena studentė, lengvą negalią turinti mergina iš nedidelės gyvenvietės Šiaulių rajone. Šiame straipsnyje ji vadinama Anele.

„Kai policija aptiko R.Girdvainio „masažo” saloną, paskyrė man baudą. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas. R.Girdvainis laukdavo manęs vakarais prie namų. Jis reikalavo, kad aš pakeisčiau parodymus teisme ir nesakyčiau tiesos.

Labai jo bijojau, todėl paklusau. Jis daužydavo ir gąsdindavo Reginą, kuri buvo uždaryta nuomojamame bute. Negalėjau nebijoti”, – verkdama kalbėjo Anelė.

Mergina negalėjo sulaikyti ašarų. Ji slėpė tiesą nuo savo tėvų ir jaudinosi, kad R.Girdvainis arba jo bendrininkai vėl nepasirodytų prie šeimos namų.

Kaimynai pastebėjo sąvadautoją

„Kai tame R.Girdvainio salone įsidarbinau, jis pats parveždavo po darbo mane namo, nes suprato, kad tėvai manęs ieškos, jei naktį nepareisiu.

Bet aš vis tiek susipainiojau – vienąsyk iš baimės melavau tyrėjams, o kitą kartą sutrikusi sakiau tiesą”, – sakė Anelė.

Kalbinti kaimynai patvirtino matę R.Girdvainį nuosavų namų gatvėje, kur gyvena nukentėjusi studentė ir jos tėvai.

Gudrauti nemokanti Anelė vienai kaimynei yra prasitarusi, jog R.Girdvainis yra davęs jai pinigų, kad mergina pakeistų parodymus teisme.

„Vėliau aš dalyvavau televizijos laidoje ir ten pasakiau tikrą tiesą apie tai, kad jis ieškodavo merginų teikti lytines paslaugas vyrams. Bet tai paaiškėdavo tiktai tada, kai pradėdavau dirbti”, – kalbėjo Anelė.

Vyras buvo žadėjęs padengti policijos Anelei skirtą baudą, kuri jai buvo skirta per reidą. Pažado jis netesėjo. Regina ir apklausti kaimynai tvirtina, kad suteneris pasinaudojo neįgalios mergaitės pažeidžiamumu.

Kitas dvi žurnalistų apklaustas aukas R.Girdvainis įkalbinėjo teikti lytines paslaugas klientams kitoje darbo vietoje.

Siūlėsi išgauti informaciją

R.Girdvainio advokatas Arūnas Koskus Šiaulių apylinkės teisme iš žurnalistės reikalavo tikslios informacijos, kuri iš aukų kurias nusikaltimo detales yra atskleidusi „Lietuvos rytui”.

Buvo verčiama pasakyti, kuriai iš jų priklauso frazės, apibūdinančios smurtautojo elgesį.

Kai žurnalistė atsisakė atskleisti informacijos šaltinius, R.Girdvainis ir jo advokatas A.Koskus pribloškė teismą prašydami leidimo patiems išgauti iš redakcijos informaciją.

Teisininkas elgėsi taip, tarsi nė sykio nebūtų girdėjęs, jog lytinio smurto aukoms sąvadautojai grasina, gąsdina jų artimuosius, siūlo paimti pinigų, kad aukos pakeistų parodymus.
R.Girdvainio ir jo advokato A.Koskaus reikalavimą teisėja Eleonora Matulaitienė atmetė. Tada buvo pateiktas reikalavimas nušalinti teisėją.

Tyrimo šaltiniai – įvairūs

Rengiant straipsnį žurnalistų surinkti faktai buvo lyginami su „Caritas” organizacijos sukauptais R.Girdvainio aukų parodymais.

Žurnalistai yra apklausę liudytojus, gimines, kaimynus, konsultavęsi su teisininkais.

Daugelis detalių paaiškėjo pamažu, nes socialinės darbuotojos ilgus mėnesius teikė aukoms, nukentėjusioms nuo lytinio smurto, psichologinę ir teisinę pagalbą.

Reikia ugdyti socialinį jautrumą
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams užsakė tyrimą apie paslaugų, teikiamų lytiškai išnaudojamoms moterims bei prekybos žmonėmis aukoms, efektyvumą.

Tyrimas atskleidė, kad moteris, patekusi į prostitucijos vergovę, patiria itin didelį visuomenės nejautrumą ir nesupratimą. Kai auka išvaduojama, ji nebūtinai sulaukia realios pagalbos.

Tyrimas atskleidė, kad tos pagalbos nesuteikia ne tik visuomenė, bet ir teisėsaugos specialistai. Lytinio smurto auka nepasitikima, o tai moterį dar labiau stumia į nepasitikėjimą ir vergovę.

Neretai tie, kurių profesinė misija – padėti žmogui, patekusiam į bėdą, ypač vyrai ar vyriškų profesijų atstovai, yra įsitikinę, kad tapsmas prostitute yra savanoriškas apsisprendimas ir nėra reikalo jai iš esmės padėti.

Jei iš tiesų norima aukoms padėti, reikia ugdyti socialinį jautrumą – gebėjimą atpažinti aukos pažeidžiamumą kritinėmis situacijomis. Tai galioja ir visuomenei, ir tarnyboms, kurios dirba su prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis.”

Tyla skatina sekso industriją
Kristina Mišinienė, „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė

„Prostitucijos tema laikoma nepatogia Lietuvoje. Tyla skatina sekso industrijos klestėjimą Lietuvoje. Nebylus požiūris, kad aukos kaltos pačios, trukdo teisėsaugai išsiaiškinti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus ir organizatorius.

Nukentėjusiųjų skaičius didėja, nes sekso paslaugų vartotojų, užsakovų ir organizatorių atsakomybė ir bausmės jiems – pernelyg menkos.

Nusikaltėliai turi pinigų pasisamdyti kvalifikuotų advokatų, o nukentėjusiosios turi tenkintis valstybės pagalba, kuri nebūtinai būna efektyvi.

Lietuvos „Caritas” teikia pagalbą maždaug 100 nukentėjusių šalies moterų, bet aukų yra apie dešimt kartų daugiau. Į statistiką patenka tik tie lytinių nusikaltimų atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas.

O realiai jo net nesiimama, jeigu kreipiasi ne grupė, o viena nukentėjusioji ir ji neturi liudininkų, kurie sutiktų duoti parodymus.

Tada policija sako, kad ieškos kitų tų pačių nusikaltėlių aukų, o tai dažniausiai reiškia, jog tyrimas taip ir neprasidės.”

Pabandyk liudyti – išlėksi į orą
Nida Grunskienė, Panevėžio prokurorė

„Naiviausias priekaištas aukai – kodėl ji nėjo į policiją? Todėl, kad merginai arba moteriai sakoma: „Tik pabandyk: tavo tėvų namas išlėks į orą!” Arba: „Tavo vaikams bus blogai – daugiau jų niekada nepamatysi!”

Privalu suprasti aukos psichinę būseną: ją kamuoja gėda, pažeminimas ir kaltės jausmas. Moteris ima manyti, kad taip nutiko dėl jos pačios menkavertiškumo, todėl renkasi tylą.

Net jei nukentėjusioji pasiryžta demaskuoti savo skriaudėjus, dažniausiai pavyksta nustatyti ne nusikaltimo organizatorius, o tik pagalbininkus – verbuotojus, vežėjus, saugotojus. Tik tuos asmenis prievartą patyrusi moteris būna mačiusi.

Tiksliai įvertinti psichologinę aukos būseną yra labai svarbu. Blogiausia, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti psichologiniai argumentai teismui neretai neturi jokios vertės, nes įstatymas reikalauja objektyvių įrodymų.”

Audronė Urbonaitė