Category: Straipsniai – 2012

Skaudžiai į prostituciją įtrauktos nepilnametės istorijos pabaigos dar nematyti. Balsas.lt rašė, apie 17-metę, kuri pabėgo iš namų ir atsidūrė manipuliuoti žmonėmis puikiai gebančių sąvadautojų „globoje“. Šiuo metu dar vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau pasiekta bent tiek, kad Ugnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pripažinta nukentėjusiąja. Nors šių metų pradžioje sulaikyta policijos pareigūnų ji buvo nubausta už vertimąsi prostitucija.
 
Didžiąją dalį Ugnės istorijos Balsas.lt aprašė pirmajame straipsnyje, todėl šįkart didesnis dėmesys sutelktas į tai, kaip būtų galima padėti iš prostitucijos išsivadavusioms merginoms kaip įmanoma lengviau sugrįžti į normalaus gyvenimo ritmą. Nedera pamiršti, kad prostitucijos aukomis dažniausiai tampa merginos, kurioms likimas ir taip pašykštėjo gyvenimo džiaugsmo. Ne išimtis ir Ugnės istorija…
 
Patyčios mokykloje

Ugnė pasakojo, kad su problemomis susidūrė mirus jos tėvui. Tuomet mama pradėjo gerti, o mergaitė buvo pradinukė, todėl nuolat jautė nepriteklių. Ne iš pirmo karto, tačiau portalui Balsas.lt nepilnametė visgi prisipažino, kad pradinėse klasėse nesutardavo su vaikais.
 
„Visada buvau tylesnė. Niekur su klasės draugais neišeidavau, todėl nesutardavau su jais. Iš vaikų išgirsdavau kandžių replikų dėl aprangos. Būdavo taip, kad žinodavau, jog mano mama neturi tiek pinigų, kiek kitos mamos. Stengdavausi neimti į galvą, tačiau ne visada pavykdavo. Skaudindavo toks jų elgesys“, – pasakojo Ugnė.
 
Kalbinama mergina sakė, kad persikėlus gyventi pas sesė į kitą miestą ir pradėjus lankyti naują mokyklą – problemos išnyko.
 
Mokslai merginai gerai niekada nesisekdavo. Jai patikdavo su menu susijusios pamokos: „Labiausiai dailė ir muzika. Šiemet baigiau devintą klasę. O nuo rugsėjo būtinai eisiu į 10 klasę, bet užaugusi svajoju tapti vizažiste. Gyventi norėčiau Klaipėdoje, ten yra giminaičių, tiesa, su jais nelabai bendrauju.“
 
Dėl ateities – abejonės…

Jaunai merginai teko patirti tiek šilto, tiek šalto. Todėl po to, kai ji atsidūrė saugioje aplinkoje, viską dėlioja iš lėto. Greičiausia todėl Ugnė šiek tiek sutrinka išgirdusi klausimą, ar įsivaizduoja, jog kada nors galėtų sukurti šeimą ir viską pamiršti?
 
„Ne, tikriausiai, kad ne. Bendrauti ir susikalbėti su žmonėmis tapo sunkiau. Bent jau taip, kaip anksčiau pavykdavo. Čia, suprantama, kalbu apie vyrus. Šiuo metu svarbiausia užbaigti mokslus. Po kurio laiko gal viskas pasikeis. Pakeisiu aplinką ir matysim“, – svarstė Balsas.lt pašnekovė.
 
Mergina taip pat prisiminė, kad vos tik sugrįžo pas seserį, kilo tam tikrų problemų. „Sesuo pyko ir nesuprato, kas man nutiko. Tačiau vos tik suvokė, tada priėmė atgal į savo širdį. Vėliau mėgino padėti, norėjo, kad nekaltinčiau savęs. Vėliau, kai susibendravau su sese, nebesijaučiau tokia prislėgta. Ryšys su ja tapo geresnis. O minčių, kad vėl galėčiau bėgti iš namų, nebeliko“, – užtikrino Ugnė.
 
Apie pavojų vaikams, kurie nusprendžia sprukti iš namų, nepilnametė kalba tarsi viską patyrusi suaugusioji. „Didelis pavojus. Tave gali nužudyti arba išvežti į užsienį. Supratau, kad bėgti iš namų yra labai nesaugu. Tada sutrinki ir nebežinai, kur dėtis. Pamenu, kad kai pabėgau iš namų, nuotaika buvo gera. Bet kai atsidūriau prostitucijoje, pasijutau blogai. Norėjosi pabėgti ir pasislėpti. Bijojau, kad kas nors sužinos. Bijojau grįžti namo, nes maniau, kad niekas nesupras manęs“, – tvirtino Ugnė.
 
Grasinantis skambutis

Ištrūkusi iš prostitucijos mergina taip pat nesijautė itin saugi. „Tokių grasinimų nebuvo. Mane baugino patys įvykiai. Ir svarstydama bėgti, pagalvodavau apie tai, kas gali nutikti, todėl nedrįsdavau“, – pasakojo 17-metė.
 
Mergina prasitarė, kad netrukus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kur ji buvo pripažinta nukentėjusiąja) sulaukė skambučio. Paskambinęs vyriškis grasino merginai ir liepė nieko nepasakoti: „Sakė, kad jei prasitarsiu, tada pati žinau, kas gali nutikti. Išsigandau ir padėjau ragelį. Daugiau jis nebeskambino.“
 
Problema iš šalies…

Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė portalui Balsas.lt pasakojo, kad Ugnei labai sunku kalbėti apie savo praeitį.
 
„Viskas vyko pakankamai neseniai, todėl užsimiršti jai pavyks dar negreit. Jeigu apskritai pavyks viską ištrinti iš atminties. Ji bijo, kad apie ją kažkas sužinos“, – pasakojo R. Karaliūnaitė.
 
Anot jos, suteneriai puikiai išmano pažeidžiamų moterų, merginų psichologiją, todėl geba jas įtraukti ir išnaudoti prostitucijai. Dažniausiai prostitucijos aukomis tampa merginos iš skurdžios, nepasiturinčios aplinkos, patiriančios tėvų nepriežiūrą, smurtą. Merginos nelanko mokyklos, turi daugybę psichologinių problemų, nes vaikystėje ar paauglystėje buvo patyrusios seksualinę prievartą. Su artimaisiais jų tarpusavio ryšiai silpni, nėra artumo, meilės jausmo.
 
Įprastas šantažas

R. Karaliūnaitė pasakojo, kad praktikoje susiduriama su įvairiais nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejais. Bet pasprukti iš to liūno pavyksta toli gražu ne visoms: „Dažniausiai jos būna įbaugintos sąvadautojų. Prieš merginas naudojamas šantažas, grasinimai, smurtas. Jie gali sakyti, kad mes tave filmavome, fotografavome, todėl jei nepaklusi, paviešinsime visą šią informaciją. Arba papasakosime tavo artimiesiems, kur tu esi, ką tu veikti, kuo užsiimi… Mergaitės to labai išsigąsta, nes kaip įprasta jų ryšiai su artimaisiais ir taip būna silpni, todėl bijo, kad jie gali apskritai nutrūkti.“
 
Anot R. Karaliūnaitės, klientų smurtas prieš merginas, įvairių paslaugų reikalavimas, žeminimas yra toks akivaizdus, kad tampa nesuvokiama, kaip pareigūnai taip ramia sąžine baudžia nepilnametes, užuot pasistengę išsiaiškinti visas aplinkybes.
 
Balsas.lt pateikia Kaune įsikūrusio Psichoterapijos konsultacijų centro psichiatrės–psichoterapeutės Živilės Paulauskienės komentarą:
 
Nesirenka savo noru

Pradėsiu nuo to, kad retai pasirenkama tapti prostitute. Dažniausiai ja tampama susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir esant sudėtingai asmeninio gyvenimo istorijai. Kartais dėl to, kad jos nemato kitos įmanomos išeities.
 
Net tuomet reta įsivaizduoja, ką tai realiai reiškia, kad seksas su nepasirenkamais partneriais neretai suteiks jausmą, jog kūnas yra žalojamas, pažeidžiamos kūno ir asmenybės ribos, lyg leistų už pinigus badoma peiliu. Dažnai, mergina sekso metu tarsi atsiriboja nuo savo kūno, ilgainiui ima nemėgti savo kūno ir savęs.
 
Kai kalbame apie 16–18 metų merginas, manau, išvis negalime net minėti apie laisvą pasirinkimą. Jų dar galutinai nesusiformavusios nei vertybinės sistemos, nei asmenybės struktūra. Jos dar yra paauglės ir problemoms spręsti dar gali rinktis situacijai labai neadekvačius būdus.
 
Maža to, dažniausiai jos ateina iš šeimų, kuriose neturėjo galimybių įgyti normalių įgūdžių tvarkytis su savo sunkiais jausmais, realiai susivokti situacijoje (pvz., mama geria alkoholį, o ne ieško pagalbos ir paguodos mirus vyrui, negedi kartu su dukra). Dažniausiai jos jaučiasi labai nesaugiai šiame pasaulyje, dėl to dažnai pasitiki tais, kurie gražiau pakalba, lyg „supranta“ jų norus ir poreikius, žada „užtikrinti“ bent minimalų „saugumą“.
 
Nesaugi aplinka

Deja, jos patenka į visiškai nesaugią aplinką. Saugumas yra vienas iš bazinių žmonių poreikių. Vaikystėje jį užtikrina tėvai. Normaliai mes susiformuojame jausmą, kad pasaulis yra pakankamai saugus gyventi, mes nežūsim, yra žmonių kuriais galime pasitikėti, sulauksime pagalbos, jei reikės, galėsim savim pasirūpinti, galėsim „sukontroliuoti“ situaciją.
 
Tai yra lyg tam tikras psichologinis stuburas. Kai susiduria su sąvadautojų grasinimais, sulaužomi saugumo pamatai, tarsi sulaužomas tas stuburas, gyvenimas nebėra jos rankose,  neaišku kuo gali pasitikėti ir kiek turėsi „sumokėti“ už tai, kad galėtum gyventi.
 
Tai labai gąsdina, nes jos kūnas jai taip pat, atrodo, nebepriklauso. Jų savęs vertinimo kartelė ir taip būna žema, o atsidūrus tokioje situacijoje pastoviai jaučia pažeminimą. Tikriausiai tas ir yra sunkiausia, kad jaučiasi nebegalinčios „sukontroliuoti“ savo gyvenimo, jaučia grėsmę gyvybei, pasišlykštėjimą savim ir pasauliu, ir jaučiasi negalinčios niekuo pasitikėti.
 
Potrauminis stresas

Dažniausiai iš prostitucijos ištrūkusioms merginoms būna potrauminio streso sutrikimas. Kuo jis pasireiškia? Visų pirma netikėtai grįžtančiais sunkios patirties prisiminimais. Jie gali užplūsti tiek išgirdus griežtesnį vyro balsą, tiek pamačius kažką primenančio buvusią patirtį, tiek šiaip prisiminus ar miegant, sapnuose.
 
Tie prisiminimai yra labai nemalonūs, vėl jaučia tą pažeminimo jausmą, skausmą, baimę. Jie gąsdina ir vargina. Jei tenka pasakoti, tai pasakoja neretai tarsi be jausmų, lyg kalbėtų ne apie save, o apie kažką kitą. Labai dažnai jaučia gėdą ir varginantį bejėgišką pyktį, kurį joms kartais suku sukontroliuoti.
 
Nuo pykčio protrūkių kenčia artimieji. Lengvesniais atvejais vyrauja prislėgta nuotaika, nerimas, neviltis. Sakyčiau visas vargina grįžtantis pažeminimo jausmas ir gėda. Tai lemia, kad ima vengti žmonių, kad nenori pasakoti apie savo patirtį – tiek dėl skausmingų prisiminimų, tiek dėl baimės likti nesuprastai ir pasmerktai.
 
Ir kodėl gi jos vėl turėtų kažkuo pasitikėti? Tai ir trukdo tiek užmegzti naujas pažintis, tiek susirasti darbą, tiek kurti šeimą. Sunkiausia padėti išmokti vėl pasitikėti ir atskirti, kuo galima pasitikėti ir kuo negalima.
 
Sulaukia pašaipų

Yra merginų, kurios sugeba šią savo patirtį priimti, su ja susitaikyti ir toliau kurti normalų gyvenimą, tačiau ir jos pasakoja, kad neretai susiduria su aplinkinių smerkimu, pašaipomis, jei sužino, kad jų gyvenime buvusi prostitucija, kad ir ne laisva valia.
 
Daugeliui sunku suprasti, kodėl joms tai atsitiko, vis tiek laiko jas laisvo elgesio, „suteptomis“. Tokie stereotipai gajūs. Visuomenei būdinga jas pačias kaltinti, sakysim, pati kalta, nes pabėgo iš namų ir panašiai. Žmonėms per sudėtinga įsigilinti, kodėl pabėgo, kas jos širdyje dėjosi.
 
Na ir tuos smerkiančius gali suprasti, kai apgalvoji situaciją. Pavyzdžiui, sūnus draugauja su labai šaunia, universitete studijuojančia mergina, jie ruošiasi tuoktis ir ji pasipasakoja, kad kažkada teko verstis prostitucija… kaip jaustumėtės?
 
Partnerio supratimas

Šeiminius santykius kurti tokioms merginoms nelengva, nes būdingas pasišlykštėjimas vyrais ir intymiais santykiais. Būna svarbus principas, kad intymumas būtų tik pačios merginos iniciatyva. Jei gyvenimo partneris žino apie buvusią patirtį ir gali tai suprasti, intymus gyvenimas susiklosto sėkmingai.
 
Dažnai šios merginos pergyvena ir dėl to, kas bus, jei apie jų patirtį ilgainiui sužinos jų vaikai. Man nepasitaikė sutikti nei vienos, kuri manytų, kad galėtų apie tai kažkada papasakoti net jau suaugusiems savo vaikams.
 
Gėdos, pažeminimo jausmai ir, vis tiek esantis, kad ir neadekvačios kaltės jausmas, nenoras susidurti su sunkiais pergyvenimais vėl, o kartu aplinkinių nesupratimas, o kartais ir nenoras klausytis „šlykščių“ skausmingų istorijų ir verčia jas atsitverti tylos siena.
 
Pats pasakojimas joms būna labai sunkus, o jei dar nesulaukia supratingo atsako, tai renkasi viską „užkasti“.  Išsipasakoja tiems, kas jų klauso ir supranta, nekritikuoja ir gali ramiai klausyti. Kartais nepasakoja tiems, ką labiausiai brangina, kad jų neskaudintų.
 
Sudėtingi santykiai

Į prostituciją dažniau patenka tos, kurių santykiai su artimaisiais ir draugais yra sudėtingi. Jei mergina turi draugų, tai jau vien tai, kad jie liks šalia bus tikra pagalba. Nukentėjusiai merginai svarbu, kad ją išklausytų ir pakęstų jos nuotaikos svyravimus.
 
Viena iš trauminės patirties pasekmių yra ta, kad merginos nustoja kurti ilgalaikius planus, mažai tikisi iš gyvenimo. Artimieji ir draugai, jei tokių yra ir su jais verti pasitikėjimo santykiai, galėtų padėti kurti realius gyvenimo planus ir juos realizuoti. Jie galėtų padėti mokytis, būti šalia, kai sunku ir padrąsinti, jei kas nesiseka.
 
Aš dirbu psichoterapeute ir dažniau susiduriu su sudėtingesniais atvejais. Man tekę kalbėtis tik su viena, kuri pati buvo pasirinkusi verstis prostitucija. Dirbo legaliai užsienio šaly, realios prievartos nepatyrė.
 
Dabartinėje jos aplinkoje niekas nežinojo kuo ji dirbo, bet ji vargo nuo to, kad turi gėdingą paslaptį, naktimis prabusdavo išpilta prakaito iš nepaaiškinamos baimės. Lyg ir nepatyrė realaus smurto, bet vis tiek jautėsi labai sužalota.
 
Lietuvos „Caritas“ projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ skyrių kontaktai:
 
Kauno Arkivyskupija:

Papilio g. 5, Kaunas  tel. (8 37) 32 33 00, 8672-17335
 
el.p. caritas@anti-trafficking.lt

Panevėžio vyskupija:

Topolių al. 12, 60 kab., Panevėžys Tel. 8 634 79523,

el.p. panevezys@ant-trafficking.lt

Telšių vyskupija:

(Klaipėdos skyrius)

Taikos pr. 29a, Klaipėda, Tel, 8 678 18791,

el.p. klaipeda@anti-trafficking.lt

Šiaulių vyskupija:

Kražių 15, Šiauliai, Tel. 8 653 74459,

el.p. siauliai@anti-trafficking.lt

Vilkaviškio vyskupija: 

(Marijampolės skyrius)

Bendoriaus g. 2, Marijampolė, Tel. 8 631 53173,

el.p. marijampole@anti-trafficking.lt

Daugiau informacijos: www.anti-trafficking.lt

Audrius Bareišis

Publikuota www.balsas.lt, 2012 m. liepos 17 d.

Šešiolikmetė mergina laiko už mažos rankutės kelių mėnesių kūdikį. Jau ūgtelėjęs dvimetis – mažylio brolis. Pagal Lietuvos teisę visa trijulė būtų laikoma vaikais, mat nei vienas dar nesulaukė pilnametystės. Tačiau paauglė – šių dviejų berniukų mama, todėl jau porą metų teismo sprendimu ji visiškai atsako už save, dabar ir už savo vaikus.

Kontroliuoja motinystę

Emancipacijos (nepilnamečio pripažinimo veiksniu) mergina nesureikšmina, nes, pasak jos, gyvenimo sąlygos ją dar prieš pastojant ir ištekant privertė suaugti kur kas anksčiau nei brendo vienmečiai. Patėvis neišleisdavo jos, dar visai mažos, į mokyklą, kad vyresnėlė rūpintųsi mažesniais broliais ir seserimis, nes mama išvažiuodavo į darbą. Paauglė, nuo pat vaikystės globojusi kitus vaikus, nebaigė vidurinės, nes būdama penkiolikos pastojo, o dabar jau turi du vaikus.

Visi jie yra Lietuvos ateitis. Ar ta ateitis šviesi, priklausys ir nuo jauną šeimą supančios bendruomenės, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų supratingumo ir pagalbos. Dabartis to supratingumo stokoja – nepilnametę motiną linkę greitai nuteisti ne tik gydytojai, seniūnijos specialistai, bet ir jos pačios artimieji.

Gydytojai jauną mamytę vertina su atsarga – trumpalaikes raudonas nuospaudas ant kūdikio odos, atsiradusias nuo laikymo rankose, jie linkę palaikyti smurto žymėmis, o ankstesnį išsirašymą iš ligoninės gydymuisi namuose – vaiko nepriežiūra. Šie ir panašūs atvejai netrunka būti pranešti vaikų teisių specialistėms, kurios dabar saugo jos sūnus, nors nesugebėjo apsaugoti jos pačios prieš kelis metus, kai ji artimoje aplinkoje patirdavo nuolatinę seksualinę prievartą.

Trūksta mamos palaikymo

Valstybės tarnautojos tapo grasinimo įrankiu pačios merginos šeimoje – kaltindama dukrą nepakankamu rūpinimusi anūkais, barnio įkarštyje vaikų atėmimu merginai graso ir jos motina.

„Mama grasino, kad iš manęs paims vaikus. Socialinės darbuotojos buvo atėjusios ir jai sakė, bet aš jau nebenoriu tikėt, nes motina čia gali būti viską sugalvojusi. Labai stipriai susipykau su mama, net nenoriu bendraut su ja. Dėl to konflikto pas tetą prisiglaudžiau laikinai. Kur man eit? Tai stengiuosi, ieškausi darbo, kartu ir buto ieškausi. Žinau, vaikus reikia žiūrėti, bet iš dviejų šimtų neišsilaikysiu“, – guodėsi mergina.

Įpratę teisti pasakytų, kad ji pati kalta dėl susidariusios situacijos. Bet įvertinus šio trumpo gyvenimo istoriją dabartinis scenarijus neatrodo blogiausias. Mergaitė augo su seneliais iki pradėjo eiti į mokyklą. Prisijungimas prie gimdytojos šeimos prasidėjo motinos ir patėvio apsilankymu pas senelius, kuomet prisiėjo naujam vyrui jau šešerių sulaukusią dukrą parodyti. Tąkart mergaičiukė slėpėsi po stalu, bet persikrausčius gyventi su jais, tai nebegelbėjo… Nuolat vyrą aukščiau vaikų stačiusi motina taip pat elgiasi ir su naujai parsivestu vyru, anam sėdus į kalėjimą.

„Mama draugą gina išvien. Buvau aštuntą mėnesį nėščia su antruoju sūnum, aš gindama mamą dar pati gavau nuo jo. Šitoj vietoj ryte man guzas buvo. Dar šešiolika metų man nebuvo, aš negalėjau pati rašyt, parašė motina pareiškimą. Vėliau motina atsiėmė tą pareiškimą, nutarė atleisti, nei manęs klausė… Na, paklausė – ar tu jam atleidai? Na ką man daugiau reikėjo sakyt? Atleidžiu… Na tai ką. Jis tuo pasinaudojo, motina juo labiau tiki“, – pasakoja savo kailiu mamos prioritetus patyrusi mergina.

Vaiko globa tik emancipavus

Kai mergina sutiko savo būsimą vyrą, jie greitai tapo artimi. Abiem gyvenime trūko meilės, o prievartos ir smurto sužalotos sielos alko supratimo ir rūpesčio. Ankstyvi lytiniai santykiai dažni prievartą patyrusių mergaičių gyvenime, nes trumpą ir skurdžią gyvenimišką patirtį turinčios mergaitės tiesiogiai sieja meilę su seksu. Nepaisant to, jauniesiems įsimylėjėliams keturiolikmetės nėštumas buvo netikėtas, nes prievartautai mergaitei buvo suplėšyta gimda ir specialistai sakė, kad ji negalės turėti vaikų.

Pagal Civilinį kodeksą tik šešiolikos sulaukę nepilnamečiai tėvų, globos institucijų ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais. Aptariamu atveju teismas su Vaikų teisių skyriaus palaiminimu savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir pareigas leido penkiolikmetei.

Anot Kazlų Rūdos Vaikų teisių skyriaus vedėjos, egzistuoja keli emancipacijos būdai: kuomet kreipiasi pats asmuo ir įrodo galintis išgyventi ir turintis kur gyventi arba kitas kelias – vedybos. Išskirtiniais atvejais veiksniais pripažįstami vaikai nuo keturiolikos metų. Šią situaciją išskirtine darė nėštumas.

„Viską sprendžia teismas. Pas mus tik tėvai turi ateiti ir pateikti prašymą. Mes jam prieštaraujam arba ne. O visa kita sprendžia teismas“, – savo indėlio teisiniame virsme nesureikšmino specialistė.

Ji gerai pažįsta socialinės rizikos šeimoje augusią paauglę ir pripažįsta, jog ji nebuvo pasirengusi suaugusių gyvenimui. „Jinai pati yra vaikas, bet tai čia jų pasirinkimas, mes negalime uždrausti jiems tuoktis“, – sako savivaldybės darbuotoja. Jei paauglė nebūtų buvusi emancipuota, ji negalėtų auginti savo kūdikio, globa turėtų būti suteikta kažkam kitam.

Vyras ne visad ramstis

Merginos vertybės persidėliojo pagal suaugusios, šeimoje gyvenančios moters realybę. Svarbiausi jai vaikai ir vyras. Ji susigraudinusi pasakoja, kad per pastaruosius keturis metus pirmą kartą nusipirko sau naujus batus – lig šiol asmeninius poreikius mergina aukojo dėl vyro ir vaikų gerovės.

Toks scenarijus giliai įaugęs į motinų pasąmonę, ir skurdžiose šeimose ne vien Lietuvoje moterys valgo prasčiau, puošiasi kukliau ir leidžia sau mažiau tam, kad riebesnis kąsnelis tektų kitiems šeimos nariams. Deja, šioje jaunuolių šeimoje merginai už nuolatinį aukojimąsi nedėkojama. Vaikų namuose išaugusiam vyrui net ir savo rankomis ėmus uždirbti duoną ne iki galo suprantama, kad jo patogesnė buitis nėra savaime susikurianti.

Viešnagės pas merginą metu jos jauną šeimą purtė krizė: vyrą pagal etatų mažinimą atleido iš darbo, jis dingo iš namų ir savaitei pasinėrė į išgertuves, nors anksčiau problemų su alkoholiu neturėjo.

„O vyras savaitę laiko geria. Jam atžalos nerūpi. Vyras nesupranta, kad vaikams reikia ir mamos, ir tėčio… Anksčiau taip negerdavo, kai su manim buvo, negerdavo beveik iš viso. Būdavo išgeria savaitgaliais buteliuką, bet aš žinau, kad jis geria su manim“, – naujų rūpesčių užklupta pasakoja mergina. Nors ir kamuojama tokio vyro elgesio, skaudinama įžeidimų, mergina tikina jį mylinti ir bendrą gyvenimą su vyru matanti lengvesnį
Neturi savo kampo

Gerai, kad jaunajai motinai nuolat padeda seneliai, ji gauna Europos Sąjungos paramą maistu, neseniai į pasaulį atėjusiam mažyliui padeda Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto darbuotojai.

Savo kampo, o dabar ir pajamų beveik neturinčiai šeimai neteko sulaukti pagalbos iš savivaldybės. Pas tetą laikinai prisiglaudusi mergina tikėjosi gauti socialinį būstą, tačiau miestelyje laisvų būstų nėra, o jei ir atsilaisvintų koks vienas, tai šeima su mažamečiais vaikais negalėtų ten kraustytis, nes kažkas sąraše laukia ilgiau.

Tiesa, yra laisvas butas avariniams atvejams, kuriame sudarytos galimybės priglausti padegėlius ar kitokių nelaimių ištiktus žmones. Čia ir kyla klausimas, ar šeimos situacija pakankamai apverktina, kad ji galėtų laikinai gyventi tuščiame savivaldybės bute? Valstybės tarnautojos to nepasiūlė, ir mergina ketina pasinaudoti vienintele alternatyva – šešiems mėnesiams prisiglausti senelių namuose, kur turėtų savo kambarėlį.

Išgyventi būtina parama

Valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir žmonių parama – tai būdai šiai dviejų berniukų motinai pasirūpinti savo šeima. Akivaizdu, ji visomis savybėmis atitinka pašalpų gavėjo, mokesčių mokėtojų išlaikytinio paveikslą, bet kaltų ieškoti vėlu, šeimai gyventi reikia.

Jei ji išgyvens šiuos sunkius laikus bent pusėtinai, yra viltis, kad tie du mažyliai išaugs mylinčioje aplinkoje, kur motinai nereikėtų nuolat grumtis dėl išgyvenimo tiek, kad neliktų jėgų šypsenai, apkabinimui ir geram žodžiui. Tie du berniukai gali išaugti į vaikinus, kurie mokės gerbti moterį ir šeimos vertybes, supras savo atsakomybes, ir užbaigs skurdo, smurto, alkoholizmo, asocialumo, priklausomybės nuo pašalpų ratą.

Lina Rumbutytė

Kai pabėgau iš namų, nuotaika buvo gera. Norėjau būti laisva. Bet viskas, kas vyko po to, labiau priminė siaubo filmą nei gražią pasaką. Dabar tą suprantu ir noriu, kad jokia kita mergaitė nekartotų mano klaidų“, – taip pokalbį su portalu Balsas.lt pradėjo 17-metė Ugnė (redakcijai tikrasis merginos vardas žinomas), kuri būdama vos 16-os pateko į sąvadautojų paruoštas prostitucijos pinkles.
 
Sunki vaikystė

Ugnė augo pilnoje šeimoje, kol netikėtai mirė tėtis. „Buvau jo numylėtinė“, – prisiminė mergina. Po tėvo mirties kilo problemų. Darbo neturėjusi ir rūpesčių naštą ant pečių perėmusi motina pradėjo vartoti alkoholį.
 
Netrukus šią šeimą pastebėjo socialiniai darbuotojai. Kadangi alkoholizmo problemos nebuvo tinkamai sprendžiamos, nutarta Ugnę paimti iš šeimos. „Atsidūriau vyresnės sesės namuose. Bet problemos tuo nesibaigė. Manęs sesuo nenorėjo niekur išleisti. Praleisdavau mokyklos šokius ir susitikimus su draugais. Bijodavo, kad kažkas nenutiktų. Sesuo per daug jaudinosi, bet aš to nesupratau, todėl ir sprukau iš namų“, – pasakojo Ugnė.
 Išvedė iš kelio

Tačiau griežtas sesers auklėjimas nebuvo vienintelė priežastis sprukti iš namų. „Susidėjau su tokiomis merginomis, kurios išvedė iš kelio. Jos pasiūlė sprukti iš namų. Ilgai nedvejojau, nes man sakė, kad atvykti kviečia draugai. Taip pirmą kartą atsidūriau toje kompanijoje“, – sakė Balsas.lt pašnekovė.
 
Mergina prisiminė, kad vaikinai siūlė trumpai pabūti. Tą patį vakarą Ugnė su viena drauge išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, trečioji draugė pasakė, kad už nuomą jos turės atsilyginti sekso paslaugomis.
 
„Iš pradžių sakėme, kad gal sutiksim, o gal ne. Bet neturėjome, kur dėtis. Juk pabėgome iš namų. Todėl galiausiai sutikome. Tačiau pirmas įspūdis buvo labai sunkus. Vienoje vietoje vyko šventė, ten mus atvežė. Po kurio laiko, naktį, atėjo viena draugė ir pradėjo verkti sakydama, kad nebėra pinigų, kuriuos ji „užsidirbo“. Gerai, kad aš nebuvau „to“ padariusi, todėl nesijaučiau taip blogai. O mano draugėmis pasinaudojo ir nepaliko pinigų“, – pasakojo Ugnė.
 
Vežiojo iš miesto į miestą

Nepilnametė pabrėžė, kad niekas jos nemušė, tačiau baimė augo kiekvieną dieną. Apsistojusios viename miestelyje, jos vėliau buvo vežamos iš vieno miesto į kitą. Vienas iš pagrindinių miestų, kur buvo organizuojama nepilnamečių prostitucija, – Mažeikiai. Viską organizavo keli asmenys. Merginoms likdavo tik paklusti, nes priešingu atveju joms buvo grasoma išmesti į gatvę.
 
Netrukus nutiko dar vienas dalykas. Vienos iš draugių vaikinas pradėjo jos ieškoti ir liepė tučtuojau grįžti namo. Ši taip ir padarė. Todėl Ugnė liko tik su viena pažįstama: „Iš pradžių manėme, kad tą draugę išvežė į užsienį. Nežinojome, kur iš tiesų ji dingo, bet vėliau ta draugė paskambino ir pasakė, kad mūsų ieško policija (kaip dingusių be žinios). Sakė, kad policija žino, kur mes esame, todėl liepė išvykti. Tada paskambinome buvusiam klientui ir paprašėme kitos vietos. Jis sakė, kad už tai reikės atsiskaityti prostitucija. Mes sutikome, nes nebuvo kitos išeities.“

Grasinimai sukapoti į gabalus

Vienas atvejis Ugnei ilgam įstrigo į atmintį. Ji su drauge buvo atvežtos į viešbutį. Čia jas pasitiko gana agresyviai nusiteikę klientai. „Smurtaujama buvo tik kartą. Tada norėjau pabėgti, bet durys buvo užrakintos. Mums grasino sukapoti į gabalus ir įbetonuoti arba įmesti į tvenkinį. Labai išsigandome. Draugė bandė paskambinti mus atvežusiems asmenims, tačiau šie telefonu neatsiliepė“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi 17-metė.
 
Mergina prisiminė, kad tame viešbutyje klientai iš pradžių siūlė vartoti kokainą. Jie sakė, kad bus lengviau atsipalaiduoti. Bet merginos atsisakė, o šie vis dėlto vartojo. Ir būtent vėliau kilo jau minėtas agresijos priepuolis ir pasipylė grasinimai.
 
Mergina pasakojo, kad niekas negrasino jos išvežti į užsienį: „Bet to labai bijojau, nes, kaip jau minėjau, anksčiau manėme, kad tą draugę išvežė. O dar viena mergina pasakojo, kad tie žmonės tuo užsiima. Tačiau laimei taip nenutiko.“
 Galiausia, po viešnagės viešbutyje Ugnės ir kitos draugės keliai išsiskyrė. Todėl viena likusi mergina buvo išprašyta iš buto, kuriame iki tol glaudėsi. „Tada paskambinau buvusiam klientui. Paprašiau jo išnuomoti butą. Taip vėl susiradau pastogę, nors žinojau, kaip teks atsilyginti. O lemtingu tapo vienos pažįstamos skambutis. Ji pasiūlė klientą. Sutikau, nes tuo metu labai reikėjo pinigų“, – pasakojo Balsas.lt pašnekovė.
 
Nepilnametė susitiko su klientu, bet šis netikėtai apsižiūrėjo palikęs pinigus automobilyje. Tada jiems kartu einant  automobilio link iš visų pusių apsupo policija. „Sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Apklausė be vaikų teisių atstovų. Išlaikė nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Vėliau parvežė namo. Baudą dėl vertimosi prostitucija išrašė sesei, nes ji yra mano globėja“, – prisiminė Ugnė.
 
Anot nepilnametės, pareigūnai buvo nusiteikę priešiškai jos atžvilgiu: „Labai jautėsi, kad jie mane kaltina. Ir net bandė įtikinti, kad aš pati dėl visko kalta. Nežinojau, kad apklausoje turi dalyvauti suaugęs asmuo, o jie man to nepasakė. Tiesiog išrašė baudą ir paleido.“
 
Buvo sunku išsipasakoti

Keturi mėnesiai pragaro – tiek laiko Ugnė buvo verčiama teikti sekso paslaugas – ir galimybė atsitiesti. Todėl itin svarbu buvo sugrįžti pas artimiausius žmones. Šiuo atveju, seserį, nes mamai, kaip tikina Ugnė, jaunėlės likimas nė motais.
 
„Sesuo dabar viską žino. Ne iš karto, bet galiausiai išsipasakojau. Užtrukau gal mėnesį, kol galėjau su ja apie tai pasikalbėti“, – pasakojo nukentėjusi mergina.
 
Šiuo metu ji ir kitos dvi draugės yra saugiose vietose. Vyksta ikiteisminis tyrimas, o merginoms priskirtas nukentėjusiųjų nuo prostitucijos statusas.
 
Kartu su Ugne pokalbyje dalyvavusi Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė piktinosi, kad policija tiesiog išrašė baudą nepilnametės artimiesiems:
„Buvo grubiai pažeistos nepilnametės teisės. Ji nubausta už vertimąsi prostitucija, tačiau apklausta be įstatyminio atstovo. Kodėl nebuvo pakviestos Vaiko teisių apsaugos atstovės? Nepilnamečių prostitucija egzistuoja, tačiau tai yra užslėptas reiškinys. Tai yra organizuota veikla, kurioje sąvadautojai pardavinėja nepilnametes mergaites, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, vyrų poreikiams tenkinti. Niekas net nepasidomėjo, kaip mergaitė įklimpo į prostitucijos liūną. Ir niekam neparūpo, kokios aplinkybės tai lėmė…“
 
Anot R. Karaliūnaitės, policija tiesiog išrašė baudą, nors turėjo aiškintis, kodėl nepilnametė pabėgo iš namų. „Jiems, tokie dalykai turėtų būti įdomūs. Bet pareigūnams buvo lengviau paskirti baudą. Dažniausiai nukentėjusios merginos traktuojamos, kaip pusiau nusikaltėles, pusiau liudytojos, dėl to jos nebesupranta savo vaidmens ir teismuose nesugeba pateikti, papasakoti to, ką išgyveno, patyrė. Nukentėjusiosios jaučiasi nesaugios duodamos parodymus, bijo, kad joms grasins, šantažuos, persekios ir vėl teks išgyventi tą patį košmarą. Mes norime, kad nukentėjusiosios dalyvautų apklausose, tačiau jos turi vykti pagal įstatymus, kad mergaitės, moterys būtų kuo mažiau traumuojamos ir laikomos nukentėjusiomis, o ne nusikaltėlėmis, – teisėsaugai priekaištavo R. Karaliūnaitė
Įtariamieji laisvėje

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova nebuvo linkusi itin atvirauti apie sudėtingą bylą. Šiaip ne taip pavyko išpešti, kad šiuo metu nukentėjusiomis pripažintos trys nepilnametės (kaip ir pasakojo Ugnė).
 
O į klausimą dėl įtariamųjų taip pat sutinkama atsakyti tik labai abstrakčiai: „Tokie tyrimai yra labai sudėtingi. Tai vieni iš tų slaptų tyrimų, kurių viešinimas gali pakenkti. Galiu pasakyti, kad įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos yra pareikšti trim asmenims. Iš pradžių buvo skirti suėmimai, tačiau dabar – švelnesnės kardomosios priemonės. Kokios tiksliai, įvardyti nenorėčiau.“
 
Balsas.lt primena, kad už tokį nusikaltimą yra baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.
 
Prokurorė pasakojo, kad sąvadautojai dažnai savo aukų ieško internete. „Būtent internetinėje erdvėje slypi daugiausia pavojų, o susekti galus būna gana sudėtinga. Susieti visą nusikalstamą grandinę tampa iššūkiu. Tačiau sąvadautojai nebūtinai priklauso kažkokiam tinklui. Yra ir pavienių žmonių, sumaniusių taip „užsidirbti“. Visko pasitaiko“, – pasakojo prokurorė D. Voskoboinikova.
 
Prisistato draugais

Portalui Balsas.lt prokurorė pasakojo, kad, kalbant apie įtraukimą į prostituciją, būna įvairių situacijų. „Dažnai sąvadautojas prisistato kaip draugas. Įgauna merginos pasitikėjimą. Lietuvoje yra naudojamas tarptautinės patirties bendras modelis. Kažkoks asmuo, nebūtinai sąvadautojas, susidraugauja su potencialia auka. Merginos dažniausia būna iš nedarnių šeimų, lengvai pažeidžiamos. Joms trūksta bendro supratimo apie supantį pasaulį, o tas „draugas“ vėliau atveda merginą į prostituciją“, – pabrėžė D. Voskoboinikova.

Anot prokurorės, kartais pakanka smulkmenos, kad mergina užkibtų ant sąvadautojų kabliuko: „Yra tokių merginų, kurios nesulaukia taip trokštamo dėmesio šeimoje. Tada kitų asmenų elgesį internete ar bendraujant telefonu supranta kaip to trūkstamo dėmesio rodymą. Jos jaučiasi reikalingos, vertinamos, nors iš tikrųjų jomis norima pasinaudoti“, – apgailestavo Balsas.lt kalbinama prokurorė.
 
D. Voskoboinikovos teigimu, sunkiausia tokiose bylose yra rasti prostitucijos paslaugomis besinaudojančius klientus: „Jų duomenų niekas neviešina. Tačiau kai išsiaiškiname, bandome taikyti teisines priemones. Būtent ta naudojama prievarta ir pinigų perdavimas yra sunkiausia išsiaiškinami dalykai.“
 
Kita problema, pačios aukos nenori per daug pasakyti ir atvirauti. „Vienos bijo, kitos nenori. Arba ateityje planuoja kažkuo panašiu užsiimti. Be jokios abejonės tokį žmogų sunku prakalbinti. Jos gyvena baimėje, nežinomybėje, be ateities ir dabarties planų. O pasitaikė atvejų, kai į prostituciją įtrauktos merginos tarsi ir bijo, lyg ir nenori vergauti, bet didžiuojasi tuo prieš drauges“, – pasakojo D. Voskoboinikova.
Teismo išaiškinimas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė iš pradžių pažėrė šiek tiek statistikos, kad pavyktų įsivaizduoti, kokia yra nepilnamečių, įtrauktų į prostituciją, situacija.
 
Pavyzdžiui, 2009 m. iš viso dėl prostitucijos bausti 378 asmenys. Iš jų 5 nepilnamečiai. Po metų bendras skaičius sumažėjo iki 326, tačiau nepilnamečių įkliuvo jau 6. Tuo tarpu 2011 m. dėl prostitucijos įkliuvo net 413 asmenų, tačiau nebėra išskirtos nepilnamečių kategorijos.
 
Tačiau pažymėtina, kad 2011-aisiais už naudojimąsi prostitucija nubausta 17 vyrų, kas prieš kurį laiką, regis, buvo iš viso neįmanoma.
 
Sugrįžus prie Ugnės istorijos ir to, kad nepilnametė policijoje buvo apklausta be įstatyminio atstovo, R. Stankevičienė apgailestavo, jog taip nutiko: „Tačiau bendravimo tvarka aprašyta įstatymuose. Galiu pasakyti, kad Baudžiamasis kodeksas (BK) aiškiai reglamentuoja visus procesinius veiksmus, kai vaikas yra nukentėjusysis, liudininkas ar įtariamasis. BK aiškiai nustato, kada gali būti kviečiami ir kada privaloma kviesti įstatyminius atstovus. Tačiau prostituciją reglamentuoja ATPK (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). O jis nenumato tokių procesinių veiksmų, kad privaloma tvarka turi būti kviečiamas įstatyminis atstovas.“
 
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino tokią situaciją. Istorija buvo šiek tiek kitokia, tačiau nepilnametis taip pat buvo apklaustas be pašalinių asmenų. Jam policija skyrė baudą, tačiau teismas atmetė pareigūnų iniciatyvą. Vis dėlto, LVAT išaiškino, kad ATPK nėra BK, kur viskas turi būti griežtai įsprausta į rėmus. Anot teismo, ATPK bylose bet kokie įrodymai gali būti vertinami kaip faktiniai duomenys.
 
Policija prieštarauja

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis paprašytas įvertinti tam tikro regiono pareigūnų veiksmus teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sunku komentuoti kažkokį faktą, nežinant visų įvykio aplinkybių.
„Kalbant bendrai, už vertimąsi prostitucija ar atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis baudžiama nuo 300 iki 500 litų. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys iki šešiolikos metų, išskyrus tam tikrus įstatyme numatytus atvejus“, – pasakojo R. Matonis.
 
Tačiau policijos atstovas tvirtino, kad apklausiant jaunesnį kaip 18 metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas: „Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. Kaip tuo konkrečiu atveju viskas vyko, negaliu pasakyti.“
 
R. Matonis užsiminė, kad visuomet norėtųsi glaudesnio ir aktyvesnio bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Tačiau priduria, kad konkrečiose bylose pasitaiko įvairų niuansų, bet kalbant bendrai, yra nusistovėjusi tvarka, kuri veikia ir ypatingų problemų neįžvelgiama.

Audrius Bareišis

Publikuota www.balsas.lt 2012 m. liepos 13 d.

Pre­ky­ba žmo­nė­mis, nu­si­kals­ta­mas pro­sti­tu­ci­jos vers­las nė­ra to­li­mas mi­ra­žas. Per sep­ty­ne­rius veiklos me­tus Lie­tu­vos “Ca­ri­tas” Šiau­lių re­gio­ne dir­bo su dau­giau kaip 150 mo­te­rų ir mer­gi­nų, įtrauk­tų į nusikals­ta­mą pro­sti­tu­ci­jos veik­lą. Da­lis au­kų – ne­pil­na­me­tės.

Vie­nos mer­gi­nos is­to­ri­ja

Jo­niš­kie­tė Lau­ra (var­das pa­keis­tas – aut. pa­st.) – vie­na iš au­kų, pa­te­ku­sių į pro­sti­tu­ci­jos pink­les. Vaikys­tė­je bu­vu­si ge­ra mo­ki­nė, jud­ri, gy­vy­bin­ga mer­gai­tė, lai­min­ga au­go iki paaug­lys­tės. Kai ėmė šly­ti tė­vų san­ty­kiai, at­si­ra­do trin­tis tarp ma­mos ir duk­ros. Nors tė­vas už­tar­da­vo, Lau­ra jau­tė­si nepageidauja­ma, ma­mos ne­my­li­ma. Iš na­mų pa­bė­go, kai ga­vu­sią dve­je­tą su­mu­šė mo­ti­na. Kad iš­gy­ven­tų, pra­dė­jo pre­kiau­ti tur­gu­je. Dirbda­ma mer­gi­na ne­lan­kė mo­kyk­los. Pre­ky­ba jai ge­rai se­kė­si, pa­ka­ko pi­ni­gų mais­tui, dra­bu­žiams. Po pus­me­čio Lau­rą su­lai­kė po­li­ci­ja ir nu­ve­žė į lai­ki­nuo­sius vai­kų glo­bos na­mus. Po ku­rio lai­ko ji sugrį­žo na­mo. Lau­rai pra­dė­jo ne­si­sek­ti mo­kyk­lo­je, vai­kai ją lai­kė „ki­to­kia“, šai­pė­si iš šei­mos. Iš moky­to­jų mer­gi­na sa­kė ne­su­lau­ku­si pa­gal­bos. Ne­su­ge­bė­da­ma su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis paaug­lė pra­leis­da­vo pa­mo­kas, grį­žo dirb­ti į tur­gų, ėmė bend­rau­ti su nar­ko­ma­nais. 16 me­tų, ne­ži­no­da­ma, kaip kvai­ša­lai vei­kia, pir­mą kar­tą su­si­lei­do „širkos“. Per iš­ger­tu­ves bu­vo iš­prie­var­tau­ta. Į po­li­ci­ją ne­si­krei­pė, bi­jo­da­ma kerš­to. Išė­jo į gat­vę Su­lau­ku­si 24-erių sa­ko at­si­dū­ru­si vi­siš­ka­me dug­ne. No­rė­da­ma gau­ti pi­ni­gų nar­ko­ti­kų do­zei, ro­mų tabo­re pri­žiū­rė­jo vai­kus, tvar­kė na­mus. Drau­gių pa­stū­mė­ta išė­jo į gat­vę. Ten, kur nu­si­kal­tė­liai, teisti, te­ko ko­vo­ti už sa­vo vie­tą kaip vil­kui. Lau­rai kas­dien kir­bė­jo min­tis: ar grįš gy­va? Per va­ka­rą, nak­tį tu­rė­da­vo nuo 4 iki 7 klien­tų. Kad už­si­mirš­tų, iš­tver­tų pa­si­šlykš­tė­ji­mą, to­liau leidosi he­roi­ną. Be do­zės jau ne­ga­lė­jo gy­ven­ti. Iš liū­no, į ku­rį pa­puo­lė, Lau­ra iš­si­kaps­tė po ypač žiau­rios egze­ku­ci­jos. Nar­ko­ti­kų do­zę pa­ža­dė­jęs klien­tas, įvai­riais bū­dais ten­ki­no sa­vo po­rei­kius, mu­šė ją, sura­ki­no ant­ran­kiais. Įg­rūs­tą į au­to­mo­bi­lį nu­ve­žė į sa­vo na­mus. Po tri­jų pa­rų iš­nau­do­ji­mo, kan­ki­ni­mų ją nuo­gą pa­li­ko nuo­ša­liuo­se so­duo­se, už­ra­ki­nęs kem­pe­ry­je. At­si­tik­ti­nai užė­ju­si mo­te­ris iš­kvie­tė policiją. Da­bar Lau­ra ban­do at­si­ties­ti, nors pri­si­pa­žįs­ta, kad la­bai sun­ku, dėl nar­ko­ti­kų „ba­do“ pa­ti­ria abstinen­ci­ją, jau­čia­si nua­lin­ta bu­vu­sio gy­ve­ni­mo. Tarp nu­ken­tė­ju­sių­jų ir ne­pil­na­me­tės Pa­na­šių is­to­ri­jų Lie­tu­vos Ca­ri­tas pro­jek­to „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė iš­girs­ta nuo­lat. Kon­fe­ren­ci­jo­je apie pre­ky­bą žmo­nė­mis Jo­niš­kio kraš­te ji at­sa­kė į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus. Kiek, jū­sų duo­me­ni­mis, Šiau­lių ap­skri­ty­je yra į pro­sti­tu­ci­jos tink­lą pa­te­ku­sių mer­gi­nų, moterų?

Per sep­ty­ne­rius veik­los me­tus Šiau­lių ap­skri­ty­je te­ko dirb­ti su dau­giau kaip 150 į pro­sti­tu­ci­jos pinkles pa­kliu­vu­sių mo­te­rų ir mer­gi­nų. Dau­giau­sia jų – iš Šiau­lių mies­to, tarp ra­jo­nų pir­mau­ja Joniš­kis. Iš ten tu­rė­jo­me 20 nu­ken­tė­ju­sių­jų. Jos bu­vo įvai­raus am­žiaus, ne­ma­ža da­lis – nepilnamečių.Ne vi­sos mer­gi­nos iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Yra at­ve­jų, kai mer­gi­nų šei­mos pa­si­tu­rin­čios. Pavyzdžiui, mer­gi­na iš­vy­ko stu­di­juo­ti. Su­si­pa­ži­no su vai­ki­nu, ne­ge­rian­čiu, tu­rin­čiu ge­rą au­to­mo­bi­lį. Šis jai pir­ko do­va­nų, pri­si­vi­lio­jo, o pa­skui, kai mer­gi­na įsi­my­lė­jo, pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti, ro­dy­ti jos nuo­gos nuo­trau­kas, ku­rias pa­ts da­rė, ža­dė­da­mas pa­vie­šin­ti, jei ne­dirbs pro­sti­tu­te. Pa­bū­gu­si mer­gi­na pasiduoda. Ku­rį lai­ką apie jos pa­dė­tį nie­ko ne­ži­no net tė­vai. Vis dar ne­pa­si­ti­ki tei­sė­sau­ga Ne vi­si at­ve­jai išaiš­ki­na­mi ir skriau­dė­jai nu­bau­džia­mi, mer­gi­nos ne­si­krei­pia į po­li­ci­ją. Ko­dėl?
Au­kos įbau­gi­na­mos. Su­te­ne­riai smur­tau­ja, gra­si­na. Iš­vež­tos ir par­duo­tos mer­gi­nos pir­miau­sia tu­ri atidirb­ti sko­lą už ke­lio­nės iš­lai­das, mais­tą, būs­tą. Pas­kui at­si­ran­da ki­tos sko­los, pa­vyz­džiui, neį­ti­ko klien­tui. Mer­gi­nos taip pa­vei­kia­mos psi­cho­lo­giš­kai, kad kar­tais net apie su­te­ne­rius kal­ba nea­dek­va­čiai: sa­ko, tas bu­vo ne­blo­gas, tik tru­pu­tį ap­dau­žy­da­vo, o ki­tas – smau­gė vir­ve, skan­di­no, da­rė įvai­rius žiau­rius da­ly­kus, ki­toms lie­pė žiū­rė­ti. Nu­si­kal­tė­lius, už­sii­man­čius pre­ky­ba žmo­nė­mis, sun­ku išaiš­kin­ti, su­dė­tin­ga ap­kal­tin­ti. Su­te­ne­riai merginoms pir­miau­sia lie­pia iš­si­nuo­mo­ti bu­tą – tai yra „bor­de­lį“ sa­vo var­du, lie­pia joms dė­ti skelbimus į laik­raš­čius, siųs­ti ži­nu­tes į te­le­vi­zi­ją bė­gan­čia ei­lu­te, kad ieš­ko rė­mė­jų. Pas mus patekusios mer­gi­nos daž­nai iš pra­džių ne­sa­ko, kad tu­rė­jo su­te­ne­rį, „sto­gą“. Pros­ti­tu­ci­ja – la­bai pel­nin­gas vers­las, kaip ir gink­lai, nar­ko­ti­kai. Žmo­gų ga­li­ma par­duo­ti daug kar­tų. Tu­rė­jo­me mer­gi­ną, ku­ri bu­vo par­duo­ta 13 kar­tų į skir­tin­gas už­sie­nio ša­lis. Su­te­ne­ris mer­gi­nas laikydavo so­do na­me­ly­je, už­ra­ki­nęs, sau­go­ma­me šu­nų. Šiuo me­tu jis at­lie­ka baus­mę.Po­li­ci­jos, tei­sė­sau­gos nu­ken­tė­ju­sio­sios pri­ven­gia, nes dar ne­pa­si­ti­ki pa­rei­gū­nais, ma­no, kad jų parody­mais ne­ti­kės. Tu­rė­jo­me tarp­tau­ti­nę by­lą ir nu­ken­tė­ju­si mer­gi­na liu­di­jo ki­to­je ša­ly­je, bet ne Lietuvo­je. At­si­ties­ti truk­do vi­suo­me­nės abe­jin­gu­mas Mo­te­riai, iš­gy­ve­nu­siai sek­sua­li­nę, fi­zi­nę ir psi­cho­lo­gi­nę prie­var­tą, sun­ku at­si­ties­ti. Tur­būt ypač sudė­tin­ga ma­žuo­se mies­te­liuo­se, kur žmo­nės vie­nas ki­tą pa­žįs­ta?
Vi­suo­me­nė­je ga­jus po­žiū­ris, kad kal­ta mer­gi­na – ji iš ne­tvar­kin­gos šei­mos, ne­ti­ku­sio el­ge­sio, rū­ko, ge­ria, pro­vo­kuo­ja vy­rus. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti – vi­sos į sek­so ver­gi­ją pa­puo­lu­sios mo­te­rys ir merginos yra au­kos. Nė vie­na jų, bū­da­ma vai­kas ar paaug­lė, ne­sva­jo­jo tap­ti pro­sti­tu­te. Mes pra­šo­me ypač disk­re­tiš­kai elg­tis so­cia­li­nius dar­buo­to­jus, so­cia­li­nius pe­da­go­gus, vi­sus, kam ten­ka bend­rau­ti su nu­ken­tė­ju­sio­mis. Bu­vo at­ve­jis, kai so­cia­li­nė dar­buo­to­ja gau­tą in­for­ma­ci­ją apie nukentėjusią, jos as­me­ni­nius duo­me­nis per­da­vė tre­tie­siems as­me­nims ir mer­gi­na, pra­ra­du­si pasitikėjimą, su­py­ku­si pa­si­trau­kė iš rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mos. Ge­rai, kad nu­si­vy­lu­si ji ne­grį­žo pas sutene­rius. Kuo pa­de­da Ca­ri­tas, ki­tos ins­ti­tu­ci­jos?
Ban­do­me pa­dė­ti ne tik psi­cho­lo­giš­kai, bet ir įsi­tvir­tin­ti gy­ve­ni­me, pa­ti­kė­ti sa­vi­mi. Rea­bi­li­ta­ci­jos progra­mo­je mer­gi­nos, ne­tu­rin­čios spe­cia­ly­bės, lan­ko ang­lų kal­bos, kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kursus, vė­liau mo­ko­si spe­cia­ly­bės, pa­de­da­ma įsi­dar­bin­ti.No­rė­tų­si, kad vi­suo­me­nė su­pras­tų, jog pre­ky­ba mo­te­ri­mis yra mū­sų vi­sų pro­ble­ma. Gė­din­gas reiškinys tu­ri rū­pė­ti vi­siems – ša­lies val­džiai, sa­vi­val­dy­bėms, ne tik skan­di­na­vams, ku­rie at­vyks­ta keis­ti mū­sų ste­reo­ti­pi­nių nuo­sta­tų.
Išar­dy­tas pre­ky­bos žmo­nė­mis ir nar­ko­ti­kais tink­las Pa­ne­vė­žy­je išar­dy­tas jau tre­čia­sis šie­met pre­ky­bos žmo­nė­mis tink­las, iš nu­si­kal­tė­lių ran­kų išlaisvintos dvi mer­gi­nos, vie­na jų ne­pil­na­me­tė. Ope­ra­ci­ją bir­že­lio 18 die­ną įvyk­dė Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vyriausio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pareigūnai. Su­lai­ky­ti ke­tu­ri pa­ne­vė­žie­čiai, tarp jų ne­pil­na­me­tė mergina, ir ku­piš­kė­nas. Iš­lais­vin­tos dvi 23-ejų ir 16-os me­tų mer­gi­nos. Įta­ria­ma, kad, pa­si­nau­do­da­mi 16-me­tės pa­ne­vė­žie­tės ir 23-ejų Ku­piš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jos sun­kia ma­te­ria­li­ne pa­dė­ti­mi, įta­ria­mie­ji įti­ki­nė­ji­mais, psi­cho­lo­gi­ne prie­var­ta, nar­ko­ti­kais Pa­ne­vė­žy­je organizavo ir vyk­dė są­va­da­vi­mą, or­ga­ni­za­vo vie­nos mer­gi­nos iš­ve­ži­mą į už­sie­nį dirb­ti pro­sti­tu­te. Parei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad įta­ria­mie­ji pla­ti­no ir nar­ko­ti­kus. Su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad įta­ria­mie­ji sulai­ky­ti po tri­jų sa­vai­čių nuo veik­los pra­džios.Šie­met Pa­ne­vė­žy­je jau pra­dė­ti trys iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis, vai­ko par­da­vi­mo ir pir­ki­mo.

Loreta Ripskytė

Publikuota Šiaulių apskrities ir miesto laikraštyje “Šiaulių kraštas” 2012 m. birželio 27 d.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Panevėžio apygardos prokuratūra, vėl išardė prekybos žmonėmis tinklą. Šiemet Panevėžio apskr. VPK pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, vaiko pardavimo ir pirkimo.

Birželio 18 dieną Panevėžyje Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai vėl išardė prekybos žmonėmis, pelnymosi iš prostitucijos ir narkotikų platinimo tinklą. Išlaisvinta 23-ejų mergina, iš prostitucijos tinklo ištraukta 16-metė.

Sulaikytiems panevėžiečiams ir kupiškėnui skirtos kardomosios priemonės – suėmimai, pareikšti įtarimai pagal įvairius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) straipsnius. Įtariama, kad, pasinaudodami 16-metės panevėžietės ir 23-ejų Kupiškio rajono gyventojos sunkia materialine padėtimi, įtariamieji įtikinėjimais, psichologine prievarta, narkotikais, Panevėžyje organizavo ir vykdė sąvadavimą, organizavo vienos merginos išvežimą į užsienį dirbti prostitute. Pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamieji platino ir narkotikus.

Surinkti duomenys rodo, kad Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai neleidžia mieste įsišakoti prostitucija užsiimančių asmenų veiklai – įtariamieji sulaikyti po trijų savaičių nuo veiklos pradžios.

Panevėžio miesto apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn., skyrė 
36-erių panevėžiečiui, kuriam pareikšti įtarimai pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“, numatantį laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų), 307 straipsnio 3 dalį („Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, numatantį laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų) ir 308 straipsnio 2 dalį („Įtraukimas į prostituciją“, numatantį laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų); 17-metei panevėžietei skirtas suėmimas 2 mėnesiams, jai pareikšti įtarimai pagal LR BK 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį; 23-ejų kupiškėnui taip skirtas suėmimas 2 mėnesiams, pareikšti įtarimai pagal LR BK 147 straipsnį („Prekyba žmonėmis“, numatantį laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų); 20-mečiui panevėžiečiui, įtariamam pagal LR BK 147 straipsnį, paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, 30-mečiui panevėžiečiui, įtariamam pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“, numatantį baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų), paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnų, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų sąveika ir bendros pastangos leidžia sėkmingai demaskuoti asmenis, įtariamus prekyba žmonėmis, pačioje jų veiklos pradžioje, o bendradarbiavimas su Lietuvos „Caritas“ Panevėžio skyriaus darbuotojais – suteikti nusikaltimų aukoms nemokamą psichologinę pagalbą, užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką. 

Publikuota www.panevezys.policija.lt 2012 m birželio 26 d.

Kaip pasakoja Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė, merginos, kurios buvo parduotos prostitucijai, dažnai būna praradusios tikėjimą savimi ir kitais. Nukentėjusiosios mano, kad joms padėti niekas negalės, nes dažnai jos jau nuo vaikystės patirdavo smurtą ar prievartą, tačiau pagalbos nesulaukdavo.
 
Kaip teigia J. Juškevičienė, nukentėjusioms reikalinga ne tik skubi krizinė pagalba, kai suteikiamas stogas virš galvos ar neatidėliotinos sveikatos paslaugos, bet ir parama įsitvirtinant darbo rinkoje. Tačiau net taikant ilgalaikę pagalbą apie ketvirtadalis moterų vis dėlto grįžta atgal prie prostitucijos.
 
2011 metais policija išaiškino 33 atvejus, kai moterys iš Lietuvos buvo parduodamos užsienyje verstis prostitucija. Tačiau teigiama, kad šie duomenys nėra tikslūs, realiai jų apskaičiuoti neįmanoma, nes prekyba žmonėmis yra latentinis – išoriškai nematomas – nusikaltimas.
 
Kas daroma „Caritas“ centre, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėjusios merginos vėl integruotųsi į visuomenę?
 
Mūsų pagalba susideda iš trijų etapų. Pirmiausia suteikiame skubią krizinę pagalbą: kai nustatomi patys būtiniausi poreikiai, kalbama su žmogumi, analizuojama jo situacija, atkreipiamas dėmesys į dalykus, kurie būtiniausi. Tai gali būti saugus būstas, neatidėliotinos sveikatos paslaugos, nukreipimas pas gydytojus ar į ligoninę. Galbūt reikalinga materialinė pagalba, nes žmogus gali atsidurti tokioje situacijoje, kai neturi ką valgyti, neturi kuo rengtis.
 
Kai krizinė pagalba suteikiama, kalbama su socialiniu darbuotoju ir sudaromas planas, ką reikia žmogui daryti toliau, kad jis galėtų integruotis į visuomenę ir gyventi savarankiškai. Šiame etape yra teikiamos socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos. Padedama susirasti teisininką, jei, pavyzdžiui, mergina duoda parodymus policijoje dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo. Tada žiūrima, kokios paslaugos yra reikalingos: padedame susitvarkyti dokumentus ir pan.  Priklausomai nuo merginos ar moters situacijos, svarstoma, ką daryti toliau: ar tęsti mokslus, ar lankyti kvalifikacinius kursus, registruotis Darbo biržoje ir ieškotis darbo.
 
Dažnai moterims pavyksta įsidarbinti. Kartais, jei nukentėjusioji yra mama, auginanti tris mažus vaikus, susirasti darbą jai yra sunku, tokiu atveju mūsų darbo tikslas bus tai, kad ji leistų vaikus į darželį.
 
Kartais mes siekiame atstatyti nukentėjusiosios ryšius su šeima.
 
Kaip bandoma atkurti tuos ryšius su artimaisiais?

Paprastai prostitucija šeimos ryšius suardo, nes merginos nenori atskleisti to, kas joms atsitiko. Merginos vengia bendrauti, jos jaučia gėdą, negali pasipasakoti artimiesiems. Ir paprastai tos merginos, kurios patenka į prostituciją, dažniausiai būna iš tokių šeimų, kur tarpusavio ryšiai yra sutrūkinėję. Dažnai jos neturi artumo savo šeimose.
 
Bet jeigu neįmanoma tų ryšių atstatyti, galbūt pavyksta surasti naujus ryšius: pavyzdžiui, jei mergaitė blogai jautėsi tėvų šeimoje, kartais pavyksta atrasti tetą ar močiutę, kuri ją globos. Ir tai jau yra žingsnis integracijos į visuomenę link.
 
Kiek merginų kreipiasi į „Caritas“ centrą?
 
Pagalbos kreipiasi vienetai. Yra kelios priežastys, dėl kurių tos merginos niekur nenori kreiptis: jos jaučia gėdą dėl to, kas įvyko, jaučia atstūmimą, bijo pasmerkimo ir paniekos. Ir tos merginos, kurios patenka į prostituciją, prieš tai būna patyrusios daug problemų: nesėkmės mokykloje, psichologinės problemos, tėvų nepriežiūra ir smurtas. Didžioji jų dalis yra patyrusios seksualinę prievartą.
 
Ir daug kartų, kai joms reikėjo pagalbos, merginos jos nesulaukė. Tokiu atveju žmogus susitaiko, kad niekam nerūpi. Dauguma mano, kad pagalbos ieškoti yra beprasmiška.  Jos yra praradusios tikėjimą savimi ir kitais, todėl yra labai svarbus psichologų darbas atstatyti tą tikėjimą.
 
Daugelis merginų yra pripažįstamos nukentėjusiomis ikiteisminiuose tyrimuose, teismuose nagrinėjamose bylose ir jos duoda parodymus. Iš vienos pusės tai padeda merginai užtikrinti saugumą, kad nusikaltėliai yra sustabdyti, areštuoti arba po teismo pasodinti į kalėjimą. Iš kitos pusės tai trukdo integracijai į visuomenę, nes mergina yra priversta nuolat prisiminti, kas įvyko, kol vyksta tas visas procesas. O procesas vyksta mažiausiai metus laiko. Tačiau mano praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad per metus būtų išnagrinėta byla. Ir visą tą laiką mergina turi lankytis policijoje, dalyvauti teismo posėdžiuose, prisiminti visus dalykus. Ji bijo sakyti darbdaviams, dėl kokių priežasčių turi važiuoti į teismą.
 
Kol mergina dalyvauja tame teisiniame procese, socialinio darbuotojo konsultaciją, pagalbą stengiamės užtikrinti.
 
Kiek merginų, gavusių pagalbą integruojantis į visuomenę, grįžta atgal į prostitucijos liūną?
 
Tikslių paskaičiavimų mes neturime, tačiau apytikriai ketvirtadalis merginų grįžta į prostituciją. Pagalbos žmogui reikia labai ilgai, jei žmogus ilgą laiką patyrė smurtą ir kentėjo nuo įvairių problemų, tai pusmečio pagalbos neužtenka. Kad tokios merginos reabilituotųsi, reikia 2–5 metų pagalbos, joms ilgai reikia konsultacijos ir palaikymo. Be to, nutinka visokių dalykų: atrodo, viskas gerai, mergina įsidarbino, vaiką leidžia į darželį, situacija stabili, bet staiga įvyksta etatų mažinimas ir ją atleidžia iš darbo. Tokie dalykai neretai pastumia grįžti atgal į prostituciją. Nauja krizė, naujos rimtos problemos kartais sprendžiamos senais žinomais būdais.
 
Kaip merginos yra užverbuojamos prostitutės darbui?
 
Esminė schema – surasti moterį iš pažeidžiamos aplinkos: skurdžiai gyvenančią, tarkim, mergaitę, besipykstančią su tėvais ir pabėgusią iš namų, merginą iš globos namų, moterį, kuri vartoja narkotikus. Sulaukiama moters silpnumo akimirkos, pavyzdžiui, moters, kuri gyvena skurdžiai, vaikas susirgo ir ji neturi pinigų vaistams, ir tokiu momentu moteriai pateikiamas pasiūlymas. Kartais netgi tiesioginis pasiūlymas dirbi prostitute. Viskas priklauso nuo merginos pažeidžiamumo.
 
Žinau iš savo praktikos, kad, tarkim, mergina, kuri gyveno globos namuose ir iš ten išėjusi susirado vaikiną, persikraustė gyventi pas jį. Iš pradžių vaikinas buvo švelnus ir ja rūpinosi, vėliau pradėjo gerti ir smurtauti, vesti draugus, kurie ją prievartaudavo. Mergina kentė smurtą ir prievartą, iš jos buvo atimami pinigai. Tada vienas iš to vaikino draugų jai pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti prostitute, sakė, kad ten jos niekas nemuš ir ji bent pavalgyti gaus. Tokiu atveju mergina iš dviejų blogybių renkasi mažesnę.
 
Kartais merginoms tiesiog siūlo darbą užsienyje. Kartais vaikinai verbuotojai apsimeta draugais ar įsimylėjėliais, įgauna merginos pasitikėjimą ir siūlo važiuoti kartu į užsienį aplankyti draugų, atostogauti ar neva verslo reikalais.

Aušra Jakubonytė

Publikuota www. lrt.lt, 2012 m. birželio 24 d.

„Ieškau nekaltos mergaitės. Esu simpatiškas, švelnus, kultūringas vaikinas. Padovanok man savo pirmąją naktį ir atsilyginsiu dėmesiu, švelnumu ir solidžia materialine parama. Skelbimas tikras“, – tokiu skelbimu internete merginas vilioja 27-erių Tomas. 

Tačiau tokių „Tomų“, „Julių“ ar „Antanų“, surinkus įvairių skelbimų tinklalapių paieškos laukeliuose žodį „Nekaltybė“, galima rasti ne vieną ir tikrai ne du. Balsas.lt atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kiek turtingi vyrai yra pasiryžę sumokėti už nekaltą merginą. Pateikiame išsamų dviejų žmonių susirašinėjimą. Straipsnio tikslas yra parodyti, kad už gražių žodžių ir siūlomų „pasakiškų“ pinigų gali slypėti pinklės – prekyba žmonėmis ir įtraukimas į prostituciją. 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nekaltas mergaites perkančio straipsnio „herojaus“ Tomo skelbimas buvo peržiūrėtas daugiau kaip 4200 kartų. Kiek iš peržiūrėjusių skelbimą merginų atitiko keliamus reikalavimus – neaišku, bet iš susirašinėjimo su Tomu tampa akivaizdu, kad pardavusių nekaltybę pasitaikė. 

Trumpa pažintis

Virtuali straipsnio herojė Arūnė „susidomėjo“ galimybe užsidirbti „parduodant savo nekaltybę“. Prisistatymo laiške mergina rašė:„Sveikas, Tomai. Pastebėjau tavo patrauklų skelbimą. Bet nežinau, ar nesi koks sukčius. Todėl iš pradžių neketinu duoti nei telefono, nei nuotraukos. Jei skelbimas tikras ir tikrai ketini pirkti nekaltybę, galėčiau ją pasiūlyti. Pirma papasakok apie save ir atsakyk į klausimus. Kuo užsiimi? Ar turi žmoną? Kur galėtume susitikti? Kiek sumokėtum už nekaltybę? Ar paramą teiktum tik vieną kartą? Ar galėtume vėliau tęsti bendravimą? Aišku, jei pridėsi nuotrauką, tai atrodys dar patikimiau. Lauksiu atsakymo.“Atsakymo į šį laišką teko laukti visą savaitgalį. Tačiau pirmadienį, apie 11 val., Arūnės elektroninio pašto dėžutėje jau buvo „įkritęs“ Tomo atsakymas:„Sveikutė. Malonu, kad Tave sudomino mano skelbimas. Tikrai nesu sukčius, gali dėl to būti rami. Esu verslo žmogus, labai užsiėmęs, todėl tokiu būdu ir ieškau merginos, ir, žinoma, ieškau būtent nekaltos, nes noriu, kad būčiau merginai pirmas. Esu nevedęs, taigi žmonos neturiu. Susitikti mes galėtume bet kur, kur tik Tau būtų patogu, aš galiu atvažiuoti bet kur. Dėl paramos Tu turėtum apsispręsti pati, kiek norėtum gauti iš manęs pinigėlių, o aš pasistengčiau išpildyti Tavo norus. Kadangi ieškau ne vienkartinių nuotykių, tai susitikti galėsime pakankamai dažnai ir parama kiekvieną kartą bus tokia, kokią mes sutarsime. Dėl mano nuotraukos tai nesupyk, bet jos tikrai niekada ir niekam nesiunčiu, nenoriu, kad mano nuotraukos paskui klaidžiotų kažkur internete, tačiau nesijaudink, esu tikrai labai simpatiškas vaikinas. Lauksiu Tavo atsakymo.“ 

Derybos dėl pinigų

Sulaukusi Tomo laiško Arūnė „suglumo“. Mandagus tipas pasitaikė. Kreipdamasis į merginą, „Tu“ visada rašė iš didžiosios raidės. O ir raštingas vyras pasirodė, klaidų praktiškai nedarė. Bet iš mandagumo neišgyvensi, todėl pats metas buvo pereiti prie pinigų.„Tuomet patikslink, iš kokio esi miesto? Studijos man baigėsi, todėl turiu užsitikrinti ateitį kitiems metams. Pinigų reikia mokslams. Metams jie kainuoja 6 tūkst. litų. Todėl bent už pirmąjį kartą norėčiau gauti bent 3 tūkst. litų. Kiti susitikimai galėtų kainuoti gerokai mažiau. Suprantu, kad suma didelė, bet turiu tikslą, kuriam reikia sukaupti nemenką sumą. Be to, dėl ankstesnių metų teko imti paskolą, kurią vis dar bandau grąžinti. Ar tokia suma neatrodo per didelė? Jei taip, tada apibūdink savo galimybes.“Atsakymo į šį laišką sulaukta kitos dienos (šio antradienio) rytą. Tomas rašė: „Labukas. Pasakysiu atvirai, tokios sumos negaliu skirti. Daugiausia ką galėčiau, tai 1 tūkst. litų. Jei bus įdomu, lauksiu atsakymo.“Tačiau nespėjęs sulaukti greito atsakymo jau rašė antrą laišką: „Labas, tai kaip matau nesudomino mano suma Tavęs? O jei pasiūlyčiau 2000 litų, gal tuomet būtų priimtiniau?“

Į šį laišką Arūnė jau spėjo atsakyti, tiesa, lengvai nusileisti ji neketino. Supraskit, pinigai juk šventam tikslui – mokslams apmokėti…„Keista derėtis dėl tokių dalykų. Tačiau turėsiu atsiprašyti, nes radau tokį vieną variantą, kuris pasiūlė 3 tūkst. litų. Ir vienintelis dalykas, kuris iki šiol stabdė, tai to vyro išvaizda. Bet pinigų reikia mokslams, todėl teks tau atsakyti…“Dėl tikslumo reikia paminėti, kad šios derybos vyko vos 2 valandų intervale. Prasidėjusios iš ryto jos baigėsi apie 12 val. Tomas dėl Arūnės užgaidų ūpo neprarado: „O jei aš Tau pasiūlysiu 3 tūkst. litų? Gal tuomet nereiktų to daryti su tuo nemalonios išvaizdos vyru?“

Ne pirma ir ne paskutinė

Susitarus dėl sumos, Arūnė nutarė pasmalsauti: „Ar dažnai perki merginas-moteris? Labai mėteisi dėl sumos, tai nenoriu, kad vėliau gailėtum tiek skirti, todėl gerai pagalvok dar. Jei viską sutarsim kitą savaitę galėsim susitikt. Kokių pageidavimų turėtum?“ 

Tomas atsakė, kad sutinka mokėti, tačiau tik tokiu atveju, kai mergina yra tikrai nekalta: „O šiaip tai merginų neperku. O dėl gailėjimo, tai negaila, nesijaudink. Dėl pageidavimų, tai jokių ypatingų neturiu, tik žinoma norėčiau pamatyti Tavo foto prieš susitinkant.“Bet Arūnė neatlyžo ir toliau uždavinėjo nepatogius klausimus: „O jau esi pirkęs nekaltą merginą? Galbūt tą darei ne vieną kartą? Kiek joms mokėdavai?“Tomas patvirtino, kad yra tekę taip daryti (mokėti merginai už nekaltybę). O daugiausia, kiek yra tekę mokėti – 3000 litų. Ir laiško pabaigoje priduria, kad „šiaip daugiau ir nemokėtų“.Ir pabaigai Arūnė dar nutaria pasitikslinti: „Na matai, 3 tūkst. litų yra normali kaina. Problema, kad su kitom pabandei kartą ir viskas. O man reikėtų ne tik to karto, bet ir paramos studijų metu. Tarkim apmokėt buto nuomą, kitus poreikius…“Tomas ir toliau trykšta naiviu nuoširdumu: „Aš ieškau ne vienkartinio nuotykio, o dėl buvusių kartų, tai pačios merginos nenorėjo tolimesnio bendravimo. Taip kad, jei norėsi – būsi kaip princesė.“Bet tapti „princese“ Arūnė nepanoro… 

Slypi pavojai

Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja ir Kauno skyriaus koordinatorė Jolita Juškevičienė portalui Balsas.lt pasakojo, kad už tokių kaip Tomo ir panašių skelbimų gali slypėti bet kas.„Tikrai pakankamai dažnai tokiu keliu merginos ir moterys yra įtraukiamos į prostituciją. Nusikaltėliai turi savo schemą. Ypač tai susiję su nepilnametėmis. 18 metų neturinčios merginos yra įtraukiamos į prostituciją ir išnaudojamos Lietuvoje, o kai sulaukia pilnametystės, jas parduoda į užsienį. Greičiausia taip elgiamasi, nes nepilnametę išvežti iš Lietuvos yra labai rizikinga, o ir numatytos bausmės yra griežtos“, – pabrėžė J. Juškevičiūtė. 

Anot Balsas.lt pašnekovės, tiesiai šviesiai užsiimti prostitucija niekas nesiūlo, nes žino, kad dažniausia merginos atsisakys: „Siekiant prisivilioti ir pasinaudojami pavienių asmenų skelbimai. Po pirmo susitikimo pasakoma, kad yra draugų, kurie taip pat galėtų dosniai sumokėti už sekso paslaugas. Taip nepastebėtai mergina pradeda skęsti prostitucijos liūne.“ 

O išbristi yra sunku, nes tokios merginos moraliniai aspektai būna palaužti. Ji slepia tai nuo artimųjų ir draugų, nors pati išgyvena tikrą dramą. Tokios paslaptys sukuria socialinę atskirtį.Šiuo metu seksualinių paslaugų teikimas ir jų pirkimas Lietuvoje baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsakomybė numatyta abiem pusėms. Tačiau už prostituciją per metus Lietuvoje nubaudžiama apie 300 moterų, o jų paslaugas perkantys asmenys įkliūva retai, vos 10 vyrų per metus.

Audrius Bareišis

Gabrielė į Angliją važiavo užsidirbti – tikėjosi fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. Tačiau vietoj žadėto darbo merginai buvo pasiūlyta tapti… fiktyvia žmona. Atsisakiusi pasiūlymo, ji tapo trijų vyriškių smurto auka. 

Pagalbą fiktyviomis žmonomis tapusioms, o tiksliau – parduotoms, merginoms teikiančios Lietuvos “Carito” atstovės perspėja, kad patiklios, iš fiktyvios santuokos pasipelnyti bandančios lietuvaitės ne tik negauna pinigų, bet dažnai būna įtraukiamos ir į sekso vergiją.

Tai liudija ir dvidešimtmetė Gabrielė, kuri nuo fiktyvios santuokos išsisuko, bet liko paženklinta visam gyvenimui. Savo istoriją Aukštaitijos gyventoja patikėjo “Lietuvos žinioms”, nes nori perspėti kitas merginas nesusigundyti, atrodytų, lengvais pinigais.

Fiktyviimis santuokomis ir jų pasekmėmis besidominti Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi iniciatyvos, kad tokios santuokos sudarymas pagal įstatymą būtų prilygintas žmogaus išnaudojimui ir už tai būtų numatyta atitinkama bausmė.

Galbūt susirinkę į rudens sesiją Seimo nariai svarstys Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis siekiama užkirsti kelią fiktyvioms vedyboms, projektą. Tad nuo mūsų išrinktųjų priklausys, ar bus stabdoma mūsų krašte dar naujos, bet dviprasmiškos ir masinančios formos prekyba žmonėmis.
Apsisprendimui – trys dienos

Gabrielė – iš pažiūros savarankiška, savimi pasitikinti Panevėžio apskrities gyventoja. Jai – dvidešimt su trupučiu. Tačiau su Gabriele dirbanti Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė neslepia, kad ši mergina – labai pažeista, praradusi pasitikėjimą ir aplinkiniais, ir savimi. J.Bučiūnaitė sakė, jog tik po mėnesių mėnesius trukusio reabilitacijos laikotarpio Gabrielė išdrįso viešai atskleisti savo istoriją, kad iš jos galbūt pasimokytų kitos merginos.

Baigusi vidurinę mokyklą Gabrielė už minimalų atlygį dirbo viename iš prekybos centrų. Kartą mamos draugės giminaitė merginai pasiūlė darbą Anglijoje. “Darbą pasiūliusi moteris – dar jauna, auginanti mažą vaikutį. Ji mums pasakojo, jog ir pati dirbo Didžiojoje Britanijoje, todėl ten turinti ryšių”, – prisiminė Gabrielė.

Padėti jai įsidarbinti užsienyje pasišovusi moteris tikino, kad reikės dirbti vaisių ir daržovių fabrike: fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. “Dabar man atrodo įtartinas šios moters reikalavimas per tris dienas apsispręsti, ar vyksiu į Angliją. Neva viena moteris atsisakė važiuoti, o darbas juk nelaukia”, – prisiminė Gabrielė.

Anot Gabrielės, darbą siūliusioji jai paaiškino, kad vykdama galinti neimti pinigų, tik patarė įsidėti maisto kelioms dienoms. Gabrielė, be patarimų, gavo ir pažadą, esą ją Anglijoje pasitiks įdarbintojai, be to, dėl viso pikto buvo įduotas adresas, kur teks apsigyventi.

“Nurodytame mieste išlipome trise: du vaikinai ir aš. Niekas mūsų nepasitiko, būstą pagal adresą susiradome patys”, – toliau pasakojo Gabrielė. Tai įvyko lygiai prieš metus, 2011-ųjų gegužę.

Į vyrus siūlė pakistanietį

Pirmas įspūdis, kurį jai padarė naujasis būstas, Gabrielę išgąsdino. Jai teko apsigyventi drauge su vaikinais, lovų patalai buvę be užvalkalų, namai tušti, jokio maisto. Visą maistą, kurį buvo atsivežę, netrukus suvalgė. “Mūsų būste vis pasirodydavo lietuvis vyrukas, jis mane tikino, kad pažadėta darbo vieta užimta, tad teks palaukti, kol atsiras naujo darbo”, – sakė Gabrielė.

Ji prisimena sulaukusi kitų lietuvių dėmesio, šie parodė konteinerius, į kuriuos prekybos centrai sukrauna pasenusius maisto produktus, skirtus visokio plauko vargšams. “Tad ir aš rausdavausi tuose konteineriuose, džiaugiausi, kad nereikia badauti”, – aiškino Gabrielė. Ji teigė kantriai laukdama pažadėto darbo taip išgyveno kiek ilgiau nei savaitę.

“Atėjo šeštadienis. Tądien į varganą mūsų būstą atvyko trys lietuviai vyrukai, kurių vieną pažinojau, nes su juo mokėmės vienoje mokykloje, tik jis keleriais metais vyresnis. Jie mane pakvietė kartu vykti į vakarėlį”, – pasakojo Gabrielė. Mergina sakė, kad siūlymas važiuoti kartu su vaikinais ją mažai viliojo, bet buvo peralkusi ir susigundė, – galbūt vakarėlyje galės bent pavalgyti. Vakarėlis vyko privačiame name.

“Nuvykusi pamačiau būrį besilinksminančių vaikinų ir merginų, kurie man atrodė gerokai apsvaigę. O kai su savo palydovais susėdome ant sofos, šie pasiūlė man užsidirbti – ištekėti už pakistaniečio”, – prisiminė Gabrielė. Tąkart pasiūlymo ji atsisakiusi.

Košmariška naktis

Anot merginos, valgyti vakarėlyje jai taip ir nebuvo pasiūlyta, ji buvo vaišinama vien brendžiu ir koka kola. “Įtariu, kad į vieną iš gėrimų man buvo įberta narkotikų, nes gerdama labai greitai apsvaigau”, – aiškino Gabrielė. Vėlesnius tos dienos įvykius ji teigia prisimenanti lyg per miglą. Visi trys ją atlydėjusieji vaikinai pareikalavo, kad ji eitų su jais, o jai atsisakius ėmė grasinti peiliu ir tempti jėga.

Toje pasakojimo vietoje Gabrielės balsas pritilo, ji ėmė drebėti, o akyse pasirodė ašaros. Mergina prisipažino, kad nusitempę į atokų kambarį jaunuoliai pasikeisdami vienas po kito ją žagino net kelias valandas, negana to, ją trankė ir daužė, sukiojo bei laužė rankas ir kojas, smaugė, o vos jai ėmus priešintis vienas iš vaikinų darsyk išsitraukė peilį ir grasino papjausiąs. Mergina teigė, kad tik tuomet, kai prievartautojai pavargo patys ir kiek prarado budrumą, jai pagaliau pavyko nuo jų pabėgti.

“Bėgau slapstydamasi, o sprukdama paskambinau mamai į Lietuvą ir papasakojau, kas man atsitiko. Mama per savo pažįstamus surado tame pačiame Anglijos mieste gyvenančią lietuvę. Ši surado mane ir priglaudė savo namuose. Toji moteris iš namų, kuriuose buvau jau anksčiau apsigyvenusi, paėmė mano pasą ir apie tai, kas man nutiko, pranešė policijai”, – sakė Gabrielė.

Pradėjusi tyrimą Anglijos policija skyrė jai apsaugą, duodavo pavalgyti. Visi trys Gabrielę nuskriaudę vaikinai netrukus buvo sulaikyti, o jai policijoje teko juos atpažinti. “Visos mano apklausos tęsėsi savaitę, visą tą laiką buvau saugoma. Po to už mamos atsiųstus pinigus nusipirkau bilietą ir autobusu grįžau namo”, – sakė Gabrielė.

Jaučiasi apginta

Po dviejų Lietuvoje praleistų mėnesių, pernai vasarą, Gabrielė gavo kvietimą į Anglijos teismą. Tąkart už ją kviečiančios valstybės skirtus pinigus drauge skrido ir mama. Joms buvo suteikta gyvenamoji vieta, maistas. Teismo procesas truko tris dienas. Gabrielė džiaugiasi, kad proceso metu jai nereikėjo susitikti su žagintojais, bendravo tik su jų advokatais.

Nuosprendį byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja, pareiškė prisiekusieji. Visiems trims jos žagintojams buvo skirta bausmė po devynerius metus kalėti Anglijoje. “Būtent teisme sužinojau, kad per lemtingąjį vakarėlį man į gėrimą buvo įberta narkotikų, nes po pasikėsinimo į mane atliktuose mano kraujo tyrimuose buvo nustatyta, kad vartojau narkotikų, nors pati to sąmoningai nedariau”, – pasakojo Gabrielė.

Tai, kad skriaudikai nubausti, ir gana griežtai, Gabrielei teikia šiokį tokį saugumo jausmą. Tačiau mergina prisipažįsta, kad po patirtos prievartos jau nebepasitiki vyrais, o grįžusi į Lietuvą bijo bet kokių vakarėlių, susigūžia, kai gatvėje stabtelėjus automobiliui ją ima kalbinti nepažįstami jaunuoliai.

“Bandau įsivaizduoti, kaip Lietuvoje būtų įvertintas toks išžaginimas, kiek būtų trukęs tyrimas ir teismas. Be to, netikiu, kad mano nelaimė Lietuvoje būtų rimtai įvertinta. Greičiausiai pati būčiau pasmerkta, žagintojai išsisukę nuo bausmės, o man būtų sakoma, kad gavau, ko norėjau”, – LŽ prisipažino Gabrielė. Ji neslepia, kad Lietuvos policija buvo informuota apie darbą Anglijoje jai pasiūliusią moterį. Gabrielė neabejoja, jog ji yra sąvadautoja, tačiau policija tikina, esą nėra įrodymų tam, kad moteris taptų įtariamąja.

Rizikinga ateitis

Dabar Gabrielę globoja Lietuvos “Carito” darbuotojai, jai teikiamos socialinio darbuotojo bei psichologo paslaugos. Lietuvos “Caritui” tarpininkaujant mergina mokosi amato. Ji teigia, jog iš savo nelaimės pasimokiusi, kad prieš išvažiuojant į užsienį reikia kuo daugiau sužinoti, kur ir ką teks dirbti, surinkti kuo daugiau žinių apie įdarbinančią įmonę ir būsimus darbdavius, o namiškiams palikti kuo daugiau kontaktų, ne vien savo telefono numerį.

“Dar noriu pabrėžti, kad man buvo siūloma fiktyvi santuoka. Kadangi pasiūlymu nesusidomėjau, galbūt todėl buvau išprievartauta. Labai noriu perspėti visas merginas, kurios gaus pasiūlymų fiktyviai tuoktis, kad neužkibtų ant šio kabliuko – tai labai rizikinga”, – sakė Gabrielė.

Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja J.Bučiūnaitė LŽ pridūrė, kad fiktyviai už vadinamojo trečiojo pasaulio valstybės piliečio ištekėti ir taip užsidirbti siekiančios merginos turėtų suprasti, kad fiktyvios vedybos – tai viena iš prekybos žmonėmis formų. Jos teigimu, tikėtina, kad yra merginų, kurios sudariusios fiktyvią santuoką iš to gauna pinigų, bet didžioji dalis užsienyje sutikusiųjų tapti netikromis žmonomis netrukus paverčiamos prostitutėmis.

“Nesutikusi fiktyviai ištekėti, Gabrielė buvo išžaginta, kreipėsi į teisėsaugą, o jos skriaudikai gavo tai, ko buvo nusipelnę. Tačiau mes susiduriame ir su merginomis, kurios besitikėdamos užsidirbti iš nelegalios santuokos ar prostitucijos praranda tapatybę, ima vartoti kvaišalus ir tampa visiškai priklausomos nuo sąvadautojų. Turiu pasakyti, kad nė viena fiktyviai ištekėjusi ar prostitute padirbusi mergina, kuriai esame teikę pagalbą, negrįžo pertekusi pinigais ir nešvytėjo laime. Visos patyrusios šią dalią merginos ar moterys grįžo paniekintos, praradusios pasitikėjimą visu pasauliu”, – teigė J.Bučiūnaitė.

Ji pabrėžė, kad prekybos žmonėmis aukos dažniausiai būna itin pažeidžiamos dėl to, kad augo skurdesnėse šeimose, joms nesisekė mokytis. Dažna jų neturi socialinių įgūdžių, gyvena vien svajonėmis apie tai, kaip fiktyviai susituokusi ar pardavinėdama savo kūną prasigyvens, o jau tuomet pradės kitą, daug gražesnį gyvenimą.
Laukiama įstatymo pataisų

Kita prekybos žmonėmis aukoms padedanti Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė LŽ sakė, kad pagalbos į jų organizaciją kreipiasi ne itin daug fiktyvia santuoka susiviliojusių ir sunkias tokio pasirinkimo pasekmes išgyvenusių merginų bei moterų.

Tačiau ir tie reti atvejai liudija, kad naudojantis mūsų krašto piliečių pažeidžiamumu jos yra išnaudojamos, o valstybės reikalas šias aukas apginti. Anot J.Juškevičienės, būtent todėl VRM parengė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Šiomis pataisomis labai suinteresuotas pagalbą netikrų santuokų aukoms teikiantis Lietuvos “Caritas”.

Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisų projektu siekiama, kad prievarta sudaryta fiktyvi santuoka būtų vertinama kaip prekyba žmonėmis ir už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė. Šiam pataisų projektui Vyriausybė jau pritarė, tad tikėtina, kad įstatymo pataisų rudenį imsis Seimas.

Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis skyriaus laikinojo viršininko Tomo Puškoriaus teigimu, šiuo metu galiojantys mūsų valstybės įstatymai prievartinių fiktyvių santuokų nepriskiria nei prekybos žmonėmis, nei kitokiai išnaudojimo formai ir jokia baudžiamoji atsakomybė už tokias santuokas nenumatyta.

Daiva Baronienė

Publikuota www.lzinios.lt, 2012 m. birželio 2 d.

Nuotykių ieškoti susirengusi proto negalią turinti žemaitė ant kojų sukėlė ne tik Lietuvos, bet ir kaimynių šalių policijos pareigūnus.

Telšių rajono Dūseikių globos namuose – nerimas. Šių namų darbuotojai ir jų gyventojai (visiems jiems diagnozuota psichikos negalia), pusantros savaitės neturi jokių žinių apie pabėgusią 27-erių globotinę. Bemaž neabejojama, kad mergina tapo prekybos žmonėmis auka. Nerimaujama, kad savimi pasirūpinti nepajėgianti mergina negrįžtų karste.

Išvyko nežinion

Dūseikių globos namų direktorius Remigijus Šimkus LŽ prisipažino, kad pradingėlės jam labai gaila, bet drauge ir pikta dėl jos poelgio. Pasak jo, labai patraukli mergina, su kuria ilgėliau nepabendravęs nė neįtartum ją esant ligone, iš Dūseikių pabėgo gegužės 20-osios vakarą. “Skuto su drauge bulves, tačiau abi metusios darbą iššoko pro langą, nulėkė porą kilometrų iki Palangos-Šiaulių kelio, susistabdė pakeleivingą mašiną ir nuvažiavo”, – pasakojo R.Šimkus. Direktorius teigė Dūseikių globos namams vadovaujantis tik pusmetį, tačiau vos atėjęs dirbti sužinojo, kad pradingėlė garsėjo kaip nuotykių mėgėja, keliaudavusi pakeleivingomis mašinomis. Šįsyk drauge pasikvietė ir kitą šių namų gyventoją, savo bendraamžę.

“Nesame uždara įstaiga, parašiusius prašymą globotinius visuomet išleidžiame, tačiau pamatę, kad mūsų globojamos merginos pabėgo, ir baimindamiesi dėl jų buvome priversti kreiptis į policiją”, – LŽ teigė R.Šimkus. Pasak jo, viena mergina buvo surasta Tauragėje. Labai nenorom policijai ji papasakojo apie kelionę pakeleivingomis mašinomis, negana to, paaiškino, kad vyrai ja, kaip neišvaizdžia, nesusidomėjo, tad mergina nusigavo pas gimines. Antroji, graži ir patraukli, nepažįstamų vyriškių buvo nusivežta Lenkijos link. Bemaž neabejojama, kad ji jau yra įtraukta į prostitucijos pinkles.

Policija neabejinga

“Nuolat ieškojome pradingėlės, skambinėjome jai. Atsiliepusi ji tikrai pasisakė esanti Lenkijoje, bet tikino, kad jai viskas gerai. Vėliau išjungė telefoną ir daugiau nebepavyko su ja susisiekti”, – sakė R.Šimkus. Anot jo, mergina į dviprasmiškus nuotykius leidosi pati, ji yra pilnametė, tad lyg ir nebūtina jos ieškoti. “Tačiau juk ji neįgalioji, ligonė, nevaldanti emocijų. Ji gali gyventi tik globojama kitų”, – nerimavo direktorius. Jis pabrėžė, kad pradingėlė globos namuose turėjo vaikiną, tačiau pasirinko kitokį gyvenimą. Anot jo, visiems baisu, kad neatlaikiusią įtampos merginą gali ištikti nerviniai priepuoliai, kurių pasitaikydavo ir anksčiau. “Pagalba jai būtina”, – tvirtino direktorius.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus specialistė Vitalija Kazlauskienė LŽ teigė, jog policija deda visas pastangas, kad surastų neįgalią merginą, iš pradžių jos buvo ieškoma Lietuvoje, netrukus paskelbta ir tarptautinė paieška. Dėl šios neįgaliosios dingimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot V.Kazlauskienės, Telšių apskrities policijoje dar nebuvo tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis.

Atsakomybė – visiems

Lietuvos “Carito”, įgyvendinančio projektą, kuriuo padedama prekybos žmonėmis aukoms integruotis į visuomenę, socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė LŽ pabrėžė, kad proto negalią turinčios merginos labai dažnai patenka į prekybos žmonėmis tinklą ir būna paverčiamos sekso vergėmis. Anot jos, jei merginoms pavyksta ištrūkti, dažna pasakoja patyrusi tiesiog neįmanomą pažeminimą ir prievartą. Kad vėl pradėtų normaliai gyventi, tokioms merginoms reikia ne vienų metų reabilitacijos. “Visų baisiausia, kad mūsų visuomenė į tokias merginas nežiūri kaip į aukas, o skuba smerkti, esą jos pačios troško nuotykių. Tačiau tas troškimas – iš nepatyrimo, žinių stokos, pagaliau ir iš negalios. Tad mes visi turėtume imtis atsakomybės už nepatyrusį, juoba turintį negalią žmogų”, – įsitikinusi J.Bučiūnaitė.

Daiva Baronienė

Publikuota www.lzinios.lt 2012 m. gegužės 31 d.

Gegužės 29 d. Šaiulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate lankėsi Švedijos delegacija – trys Stokholmo policijos detektyvai–inspektoriai, Stokholmo apskrities administracijos koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis ir Stokholmo socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos.

Švedai į Lietuvą atvyko dalyvauti gegužės 30 d. Seime įvyksiančioje konferencijoje „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“, kurią organizuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir Švedijos institutu. Konferencijos metu bus apžvelgtos Lietuvos ir Švedijos nacionalinės strategijos kovai su prekyba žmonėmis ir prostitucija, pristatyta šalių patirtis, iniciatyvos ir metodai, naudojami užkirsti kelią šiems nusikaltimams bei padėti jų aukoms. Švedija 1999 metais tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur veikia seksualinių paslaugų pirkimo draudimo įstatymas, baudžiantis tik vieną, stipriąją pusę – vyrus, ir ginantis silpnąją – moteris, parduodančias savo kūną. Tiems, kurie užmezga atsitiktinius seksualinius santykius už užmokestį, maksimali bausmė – vieneri metai kalėjimo.

Kadangi Sokholmo detektyvai tiria didžiulės apimties prekybos žmonėmis bylą, kurioje figūruoja 15-20 merginų pavardės iš Šiaulių regiono, tad jie panoro pabendrauti su Šiaulių policijos pareigūnais, tiriančiais analogiškus nusikaltimus, ir apsikeisti su jais informacija, susipažinti su aukų, nukentėjusių nuo šios neteisėtos veikos, apsauga, tokių nusikaltimų prevencija, bendradarbiavimo galimybėmis. Delegaciją priėmė Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius, vyriausioji tyrėja Aurelija Pranckienė. Svečius atlydėjo daug minėtais klausimais Lietuvoje dirbančios iniciatyvios Lietuvos Carito atstovės, vadovaujamos Kristinos Mišinienės.

Svečiai iš Švedijos pasidalijo savo šalies patirtimi, dirbant su į prostitucijos liūną patekusiomis moterimis. Jie niekaip nesuprato Lietuvoje egzistuojančių sąvokų „savanoriška prostitucija“ ir „priverstinė prostitucija“, nes jų šalies justicijoje tėra viena sąvoka – prostitucija. Darbas su prostitutėmis Švedijoje prasideda nuo čia egzistuojančios nuostatos, kad savanoriškos prostitucijos nėra. Jei moteris pradeda užsiimti prostitucija, vadinasi, buvo priežastys, kurios ją įstūmė į šią veiklą. O priverstinę prostituciją jie traktuoja kaip prekybą žmonėmis.

Visą atsakomybę už žmogų Švedijoje prisiima savivaldybė, kurios pagrindinis devizas – padėti žmogui. Į prostitucijos liūną patekusiai moteriai pirmoji pagalbos ranką irgi ištiesia savivaldybė, kuri rūpinasi priežasčių, dėl kurių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, eliminavimu. Ji nukreipia pagalbos reikalingus žmones ją suteikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir kontroliuoja šį procesą. Savivaldybėje dirbančios nevyriausybinės organizacijos atstovės rūpinasi į prostitucijos tinklą patekusiomis ir pagalbos prašančiomis moterimis. Socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos palaiko glaudžius ryšius su policija ir su ja lygiagrečiai dirba. Šios nevyriausybinės organizacijos atstovės, kuriomis globojamos moterys visiškai pasitiki, rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis, psichologine reabilitacija, o sužinojusios aplinkybes, kad iš moters prostitucijos kažkas pelnosi, tuoj pat šią informaciją perduodama policijos pareigūnams baudžiamajam persekiojimui, nes tai jau traktuojama kaip sunkus nusikaltimas – prekyba žmonėmis, dėl kurio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Iš policijos pareigūnų jos taip pat sulaukia informacijos apie į prostitucijos tinklą patekusias moteris, kurioms reikalinga socialinė pagalba.

Lietuvos pareigūnai patvirtino Švedijos kolegų įtarimą, kad atskirų sutenerių veiklą Švedijoje kontroliuoja Lietuvos organizuotų grupių atstovai. Jie įsitikinę, kad tik tuo atveju, kai abiejų šalių policijos pareigūnai kovos vieningai, pavyks įveikti grupuočių viršūnes. Be abejo, tam įtakos turi ir nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių moterų liudijimai, kuriuos moterys duoda tada, kai joms užtikrinamas saugumas. Pasirūpinti jų saugumu ir buvo prašoma Lietuvos institucijų, nes visos nukentėjusiosios nori grįžti į Lietuvą.