Category: Naujienos

Gerą pusmetį gyvenome įtampoje dėl atsitiktinės klaidos, Teisingumo ministerijos darbuotojo įveltos, priimant sprendimą dėl žalos atlyginimo iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

Jau pati konkretaus tyrimo eiga dėl nepilnamečių ir mažamečių tvirkinimo nežadėjo nieko gero – viskas vyko paskubomis, nenukreipiant vaikų pagalbai, niekas nepasirūpino ir aukų advokatais, taigi teismo metu nebuvo kreiptasi dėl žalos kompensavimo.

Mums vėliau teko aplankyti išsimėčiusias po visą šalį šeimas, įtikinėti jas iš naujo kreiptis į teismą, kovoti dėl jų vaikų patirtos žalos atlyginimo.

Dauguma šeimų tą ir padarė, visoms joms pavyko prisiteisti kad ir nedideles, bet vaikams priklausančias sumas.

Tačiau pamatyti tą tūkstantį ar du nuosprendyje – dar ne viskas, reikia juos gauti.

Kaip žinia, daugumoje tokių atvejų nusikaltėliai neturi jokio turto, įkalinti taip pat nieko neuždirba.

Valstybė yra įsipareigojusi nepalikti nukentėjusiųjų tokioje situacijoje vienų, per 2005 m. įsteigtą Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pagal tam tikrą smurtinių nusikaltimų sąrašą yra išmokami priteisti pinigai.

Mūsų atveju bėda buvo ta, jog BK 153 str. (Jaunesnio negu 16 m. asmens tvirkinimas) tame sąraše nebuvo, tačiau valdininkas suklydo ir … išmokėjo kompensaciją šeimai, o praėjus kuriam laikui, atsiuntė laišką su reikalavimu grąžinti tuos pinigėlius…

Tūkstantis eurų šeimai, išvargintai nepriteklių, ilgo bylinėjimosi, nesuprantančiai, kodėl viena formuluotė patenka į fondo sąrašą, kita – ne, yra milžiniška suma.

Tikrai susirūpinusios diskutavome su ministerija apie neetišką “davimą-atsiėmimą”, tačiau šiandien galime pasidžiaugti, jog Teisingumo ministerija surado garbingą išeitį – pripažinti padarius klaidą ir nereikalauti kompensacijos grąžinimo.

Visos šiuo metu grįžtančios iš užsienio prekybos žmonėmis aukos turi paklusti saviizoliacijos reikalavimui.

O kurgi joms izoliuotis, jei tai žmonės be pastovios gyvenamos vietos, jaunuoliai iš vaikų globos namų?

Vienintelė išeitis – prašyti pagalbos savivaldybėse, kurių dauguma online gražiai skelbiasi apie pavėžėjimo, apgyvendinimo paslaugas tokiais atvejais.

Ko tiktai čia mums neteko išgirsti:

Klaipėdos rajono savivaldybė – sakykit, kuo galime padėti, matome, kad žmogui blogai, gal pašalpa reikalinga? palikit tuos rūpesčius mums, čia gi mūsų gyventojas.

Šiaulių miesto savivaldybė – ar mes jums panašūs į Kalėdų senelį? na ir kas, kad internete parašyta apie pagalbą, čia pas mus tokios blogos salygos, kad niekas neištveria. Jau gal persigalvojote į mus kreiptis?

Grįžtantieji, ypač jei užsienio šalyje policijos buvo nukreipti į pagalbos organizaciją ir ten ilgiau pagyveno, jau spėjo ir užmiršti, kad jie yra niekas, beteisiai amžini prašytojai, kuriems savivaldybės kiemsargis gali priminti, jog “normalūs žmonės į tokias situacijas nepakliūna”.

Bet mus taip nustebino savivaldybė Gargžduose, kad ligi šiolei negalime atsigauti.

Mus vis pasiveja tvirkinamų vaikų atvejai, tuo pačiu ir aiškiai atsiskleidžia situacija vietose, kai nusikaltėliai turi nė kuo neapsunkintą priėjimą prie aukų.

Atokiame kaimelyje šiuo metu klostosi įvykiai, kai, atlikęs bausmę už savo sesers dukrų prievartavimą ir sugrįžęs į šeimą, kurioje auga būrys mergaičių, pusamžis vyriškis terorizuoja artimuosius, demonstruoja savo liguistą potraukį vaikams.

Šeimoje suaugusieji pervargę, išgąsdinti, jiems ir šiaip trūksta socialinių įgūdžių, vaikai iš viso sutrikę – iki mūsų, esančių toli miestuose, žinia apie šią situaciją atėjo visiškai atsitiktinai, teikiant pagalbą kitame atvejyje.

Kalbintos vietinės tarnybos pripažįsta, jog žino, dėl kokio nusikaltimo yra kalėjęs šis vyras, tačiau … “nepagalvojome, kad jis vėl gali kažką panašaus bandyti”…

Tikrai ne mes ar ne vien mes turėtume įtikinėti sprendimus priimančiuosius dėl Seksualinių nusikaltėlių registro ar kokios panašios priemonės būtinumo.

Tyli vaikų teises ginančios struktūros – vieni nepritaria mums dėl “nekorektiško tono”, kiti staiga pasijunta galintys sumindyti nusikaltusiųjų teises.

O dar treti aiškina, kad viskas gerai, prevencijos ir apsaugos sistemos veikia.

Sustabdę savo tiesioginius darbus ir padėję vienam vaikui, bėgame prie kito – bet kiek tai gali tęstis?!

Karantino metu mūsų visi klausinėjo – tai kas atsitiko su prekyba žmonėmis tokiomis sąlygomis, gal kažką naujo pastebėjote?

Iš tikrųjų, tai tik dabar pradeda lįsti pasekmės tvarkos, kai Europoje praktiškai buvo sustojusios pagrindinės tarnybos, o paskambinus kur nors pagalbos, išgirsdavai autoatsakiklyje patarimą dažnai plautis rankas ir vengti viešų vietų.

Šiuo metu vėl atsinaujino mūsų žmonių, nukentėjusių užsienio šalyse, grįžimai namo.

Pasitikome grįžusius savo noru ar parsiųstus iš Graikijos, Austrijos, D.Britanijos, o štai ilgi pokalbiai mūsų SOS telefonu su nukentėjusiais Vokietijoje ir Norvegijoje baigėsi niekuo, žmonės persigalvojo pasinaudoti mūsų pagalba.

Beveik visi atvejai susiję su darbiniu išnaudojimu ir priverstiniu nusikaltimų darymu, kas dažniausiai yra priverstinis narkotikų gaminimas ir platinimas.

Pastebime, kad daugėja nutikimų, kai mūsų piliečiai apgaunami net esant legalioms darbo sutartims, kai išvykstama ir per įdarbinimo agentūras.

Kviečiame mums skambinti SOS pagalbos telefonu +370 679 61617, jis veikia visą parą!

Vienas baisiausių išbandymų mūsų darbinėje praktikoje buvo lydėti šį visiškai sužalotą žmogų jo prievartavimo vietų atpažinimui Pravieniškių pataisos namuose.

“Štai čia, dušuose, tuoletuose, po laiptais, sandėliukyje, vieni laikydavo užrėmę duris, kiti suspaudę mano galvą…” – sunkiai kalbėjo vyras, o mums, lydėjusioms jį su būriu pareigūnų, švilpiant įsiaudrinusiems žiūrovams, atrodė, jog šis kančios kelias niekad nesibaigs.

Todėl Kaišiadorių apylinkės prokurorei, nutraukusiai tų pačių kolonijos pareigūnų vykdytą ikiteisminį tyrimą, sakome – gėda!

Teisininko sąžinė, garbė neturėtų leisti šitaip dirbti, palaikant prievartautojus bei juos dengiančius darbuotojus.

Ar atimti laisvę reiškia atimti orumą?

Kas nusprendė, kad nuteistuosius galima kankinti?

Mūsų plakatas “Ar esi prostitucijos rėmėjas?” yra skirtas sekso pirkėjui.

Nepasiekiamas policijai, mažai suprantamas visuomenei, tačiau savo “menkomis santaupomis” išlaikantis visą gigantišką sekso industriją.

Valstybės gali kokius nori įstatymus priiminėti, tačiau “nematoma” armija žmogystų vardu Kiek Už Valandą nepailsdama ieško perkamų kūnų.

Šią vasarą kabinome plakatus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Tą galėjome daryti tik Jūsų dėka, ačiū parėmusiems akciją!

Seniai supratome, kad mūsų darbe ne nusikaltėliai yra labiausiai mus gluminanti publika.

Ieškome seksualinę prievartą patyrusiai moteriai ginekologinės pagalbos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, baigtos visos apžiūros ir ekspertizės, tačiau moteris labai prastai jaučiasi, jai netinka tuo metu paskubomis išrašyti vaistai.

Surandame Ukmergėje privačiai dirbančią gydytoją, ji maloniai mus pasitinka.

Tačiau vos išgirdusi, jog prieš ją – seksualinės prievartos auka, visiškai pasikeičia. Kategoriškai atsisako moterį apžiūrėti, pyksta, kad yra trukdoma, aiškindama, jog “į šį reikalą tikrai nekiš nagų, nes po to bus tampoma po teismus”, pasakoja kokią tai jai nutikusią istoriją ir t.t.

Kadangi moterį atsivežėme iš toli, ji pavargusi, nusiminusi, jaučia fizinius skausmus, bandome visaip įtikinti gydytoją, kad bent anonimiškai suteiktų mokamą paslaugą, ką gi mums daryti, regione niekas kitas šiuo metu nedirba.

Žmogus, davęs Hipokrato priesaiką, pareikalauja tuoj pat išeiti ir … užsirakina.

Panašu, kad priesaikos žmoniškumui neįpareigoja.

Ne paslaptis, jog darbinio išnaudojimo mastai mūsų šalyje yra tikrai dideli, tačiau akiratin patenka vos pavieniai faktai.

Nagrinėjant mūsų tautiečių ar migrantų išnaudojimą, galimą prekybą žmonėmis, pasigendame daug ko – aiškių, saugių kelių aukoms pranešti apie save; institucijų, ne tik formaliai pasiruošusių išgirsti šias aukas; pareigūnų, prokurorų, socialinių darbuotojų profesionalaus tandemo; nukentėjusiųjų teisų įgyvendinimo ir t.t.

Tad labai sveikiname Valstybinės darbo inspekcijos sprendimą sukurti specializuotą ekspertų grupę dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui.

Gerai suprantame, koks tai didelis žingsnis į priekį.

Nes iki šiol nepamiršome, ką turėjo išgyventi aštuoniolikos vyrų iš Nepalo būrys, “įdarbintas” Vilniaus rajone krauti anglį: basiems, alkaniems, nekalbantiems jokia Europos kalba, gavusiems prekybos žmonėmis aukų statusą žmonėms mūsų teisininkų elitas, pasitarę tarpusavyje ir nutraukę ikiteisminį tyrimą, pasiūlė teisybės ieškoti … Darbo ginčų komisijoje.

Vergvaldžių teisininkų komandos mielai ten ginčijasi ar net pralaimėję baudeles susimoka – juk aukų dar ilgai nepristigs.

Mūsų antroji šios vasaros stovykla, kurioje intensyviai mokėme jaunimą, kaip apsisaugoti nuo išnaudojimo, vyko Klausučių kaime, Jurbarko rajone.

Tai renginys, kasmet organizuojamas vieno labiausiai patyrusio šalyje bendruomenės pareigūno Ramūno Budriaus, įtraukiantis vis daugiau paauglių.

Mūsų klausytojai labai įvairūs, vieniems viskas įdomu, jie net laukia kitų metų, kad galėtų pasidalinti su mumis atsiradusiu nauju supratimu, kitiems – nesąmonės ir “taip nebūna”.

Tačiau tokių stovyklų, sutelkto ir palankaus pareigūnų atsigręžimo į savo regiono jaunuosius gyventojus, neretai išgyvenančius rimtus išbandymus, reiktų kelis kartus metuose.

To turi reikėti pirmiausia savivaldai, švietimo bendruomenės vadovams, ne tik policijai.

Ir tikrai ne pareigūnai turėtų rūpintis tokių renginių finansavimu, ieškoti rėmėjų.

O kol kas – dėkojame Jurbarko PK darbuotojui Ramūnui Budriui ir kolegoms, linkime, kad CNN ar BBC sukurtų reportažą apie jūsų darbus, jei Jurbarko žinioms neįdomu.

Ši neeilinė istorija galėjo nutikti bet kuriai jaunai moteriai.

Smagi turistinė kelionė į JAE devyniolikmetei baigėsi įkalinimu iki gyvenimo pabaigos.

Baisu buvo iš merginos mamos girdėti apie veidmainišką teismo procesą, kankinimus apklausų metu…

Ir labai ne kaip šios istorijos fone atrodo mūsų diplomatinė tarnyba JAE – ne žinučių apie tai, jog jaunuolė “labai labai gerai laikosi” reikia, o aktyviai veikti dėl malonės prašymo teikimo. Juolab, kad tą gali padaryti tik mūsų diplomatai, o ne verkianti mama, senelis ar NVO.

Smagu atidarinėti verslui vartus į naujas rinkas, o štai dabar reikia prašyti, įtikinėti, gal net maldauti…

Šaunuoliai VA “Caritas” Nuteistųjų konsultavimo centas, kad išklausėte mamą, nukreipėte ją mums, kad esate tokie neabejingi!

Ačiū ir žurnalistui Lukrecijui, profesionaliai įsigilinusiam į šią istoriją.