Category: Naujienos

Štai vienas jų, profesionalus fotografas, dešimčiai metų nuteistas už mergaičių tvirkinimą ir prievartavimą Lietuvoje ir Latvijoje, savo apeliaciniame skunde dėlioja:

 – fotografavau nuogas mergaites ir jų lytinius organus, nes tiesiog norėjau joms padovanoti jų nuotraukų albumus, vaikai sutiko ir prašė to manęs,

 – aš tik norėjau pasirūpinti šiomis mergaitėmis, nes jos buvo iš vargingų šeimų – pirkau joms drabužius, maitinau, visur vežiojau, motinos neturėjo man pretenzijų, buvo patenkintos, kad prižiūriu jų vaikus,

 – pasižiūrėkit į tos 8-metės parodymus, kur ten matyti, kad ji patyrė kažką traumuojančio su manimi?

 – aš joms (8-metei ir 10-metei) norėjau tik paaiškinti, kas yra seksas, kaip atsiranda vaikai. Čia nesiskaito kaip santykiavimas,

 – nežinojau, kad negalima to daryti, net jei vaikai prašo.

Ir taip toliau, ir panašiai.

Kokios galimybės šiam žmogui pradėti elgtis kitaip, atrasti savyje empatijos baisiai jo nuskriaustiems vaikams?

O gal, žinodami, kaip mąsto šie vaikų medžiotojai, savo prevenciją padarytume tikslesne ir sėkmingesne?

Per darbus ne visada spėjame sekti teisinio lauko naujoves.

Lydime prekybos žmonėmis auką, išnaudotą fiktyvioje santuokoje, jos skyrybų su Vidurinės Azijos šalies gyventoju procese.

Tai, ką išgirdome iš savivaldybės tarnautojos, yra kaip ledinio vandens kibiras ant galvos. Norite skirtis – privaloma mediacija. Norite advokato skyrybų byloje – privaloma mediacija.

Valdininkė nesileidžia į kalbas – “jei nebus šito, nebus ir ano”.

Šiuo metu suimtas prekeivis žmonėmis net baubia iš džiaugsmo: “Noriu mediacijos!!! Mes gi šeima, brangioji, tu viską ne taip supratai, va, protingi žmonės tau viską paaiškins…”

Nukentėjusioji gūžiasi, dabar jau galutinai sutrikusi.

Mes suvokiame nuo šių metų įsigaliojusio privalomos mediacijos skyrybų bylose įstatymo pozityvų momentą, bet palaukite, nenumatyti jokių išimčių?

Ar dabar situacija, kurioje atsidūrė nukentėjusi ir norinti išsiskirti moteris, yra kitokia nei radikalaus islamo šalyse, iš kur ir atvyko teisiamas veikėjas?

Jaunoji pareigūnų karta siekia vis didesnio išsilavinimo, gilesnių žinių – ar gali būti labiau širdį glostantis momentas?

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės bendruomenės pareigūnė Kristina Minsevičiūtė Marijampolės kolegijoje apsigynė baigiamąjį darbą reta, mažai tyrinėta tema “Socialinio darbo iššūkiai, dirbant su seksualinį išnaudojimą patyrusiais vaikais”.

Autorė nenuėjo lengvu keliu copy-paste iš užsienio autorių darbų, ji panagrinėjo šalyje vyraujančias praktikas, pasirinkdama vieną iš vaikų seksualinio išnaudojimo formų – išnaudojimą pornografijai.

Džiaugiamės, kad būtent bendruomenės pareigūnė ėmėsi šios temos – šiandien regionuose labai trūksta gilesnio supratimo apie pavojus vaikams, apie iššūkius specialistų darbe, apie asmenis, linkusius išnaudoti vaikus.

Kuo daugiau prevencijos – tuo mažiau nusikaltimų.

Darbai mus vis atveda į miestelį Žemaitijoje, Kuršėnus.

Tiesą pasakius, jau ilgą laiką čia bandome rasti išeitį, organizuoti pagalbą labai sunkiuose atvejuose, susijusiuose su nepilnamečių komerciniu seksualiniu išnaudojimu, nepilnamečių alkoholizmu, bėgimu iš namų, kuriuose nepriežūra.

O pats miestelis gražus, nušienauti šaligatviai, sutvarkyti fontanai.

Apsilankome seniūnijoje, norime ten pakabinti prevencinių plakatų, palikti lankstinukų su mūsų informacija.

“Ko čia atėjote, negalima čia nieko kabinti, eikit iš čia” – pasitinka mus seniūnijos valdininkai.

Iš kabineto išslinkusi ponia reziumuoja – “bet ir šuniškas tas jūsų darbas”.

Nepasiginčysi su tokia nuomone.

Bet, galvojame, jei staiga, per klaidą, iš naivumo, čia užsuktų pagalbos ieškantis vaikas ar suaugęs, kokiais iššieptais nasrais jis būtų pasitiktas?

Epidemija ir sekęs karantinas nesunaikino prekybos žmonėmis – šis globalus reiškinys ir toliau klesti, ir ne pogrindžiuose, o visai šalia mūsų.

Valensijoje ne vienerius metus veikiantis mūsų tėvynainių ūkis neapsieina be vergų iš Lietuvos, jie čia atviliojami gero uždarbio pažadais.

Sukrutus Ispanijos ir LT policijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbinio išnaudojimo, nukentėjusieji, davę parodymus, grįžta namo.

Norime padėkoti mūsų konsulato Valensijoje vadovui p. Dainiui Šriubšai, supratusiam sudėtingą aukų situaciją, jų neviltį, blaškymąsi, padėjusiam šiems vyrams pasiekti namus.

Kviečiame visus diplomatus drąsiai reaguoti į mūsų žmonių išnaudojimą užsienio šalyse, Jūs galite jiems realiai padėti – pranešti teisėsaugai, mums, suteikti būtinąją pagalbą ir apmokėti grįžimą į Tėvynę.

Suteikti viltį, užbaigiančią išnaudojimo kančią.

Turėjome galimybę rinkti ir gauti paramą didžiausiame šalyje aukojimo internetu portale aukok.lt

Mums tai buvo fantastiška sėkmė sulaukti geros valios žmonių finansinės pagalbos teisiniam prekybos žmonėmis, išnaudojimo aukų atstovavimui ikiteisminiuose tyrimuose ir visų instancijų teismuose.

Mūsų projektui “Išgelbėk prekybos žmonėmis auką!” buvo paaukota 4014 eurų, juos panaudojome, pridėję dar savų lėšų, 7 teisminiuose procesuose, atstovaujant 25 asmenis.

Šiandien teismai tampa aršios kovos su prekeiviais žmonėmis, suteneriais vieta, tačiau nemokama teisinė pagalba nukentėjusiems, nusprendusiems siekti teisingumo, yra vis dar menka, neefektyvi.

O nusikaltėlių “uždirbti” pelnai keliauja teisinio elito honorarams.

Tad nuoširdus ačiū aukok.lt komandai ir visiems Jums, padėjusiems būriui nukentėjusiųjų pasiekti teisingumą!

Vėl girdime prokuroro reikalavimą suvesti akistaton seksualinės prievartos auką su įtariamaisiais.

Auka – uždaros institucijos gyventojas, daug kartų prievartautas grupėje, dieną ir naktį, tualete, dušuose, laiptinėje, sandėliukyje…

Nors jau praėjo pakankamai laiko nuo šių įvykių, tačiau vyro situacija tik blogėja – psichologinė trauma pavirto psichiatrinėmis problemomis, apie socialinę adaptaciją iš viso nėra kalbos, nors tiek mes, tiek seniūnija stengiamės iš paskutiniųjų.

“Nesikiškit į teisinius reikalus, žiūrėkit savo, ekspertės mat atsirado” – nuolat mums prikaišioja teisėsaugos, prokuratūrų vadovai su savo kapelionais.

Su džiaugsmu nesikištumėme ir tikrai gerai neišmanome teisės lauko, tačiau puikiai žinome – atvestas į tą patį kambarį su savo ilgamečiais kankintojais, priverstas atsakinėti į jų ir advokatų klausimus, šis nukentėjusysis nebepakiltų nuo kėdės.

Todėl minėta akistata neįvyks, o tyrėjai turi ieškoti kitų būdų, kaip “pašalinti esminius prieštaravimus parodymuose”.

Seksualinės prievartos atvejuose taikyti akistatą yra absoliučiai apgailėtina, tai yra tiesioginis aukų bauginimas, spaudimas jas keisti parodymus.

Nelengva yra žengti pirmuosius žingsnius mažai draugiškame pasaulyje.

L. buvo paimta iš ją ilgai skriaudusios šeimos, kur gerianti motina net teisme viešai abejojo, ar įmetėjęs giminaitis galėjo prievartauti jos dukrelę, jai pačiai ramiai snaudžiant gretimame kambaryje.

Paauglė kelis metus praleido uždarame prieglobstyje, kuris palaipsniui tapo jos antrais namais, ramybės užutekiu.

L. – pati mieliausia, pozityviausia iš visų mūsų sutiktų nukentėjusių mergaičių.

Mokslas, sportas, daugybė užsiėmimų, daugybė svajonių apie ateitį.

Bet atėjo diena, kai reikia palikti nedidelius, saugius namelius ir atverti duris į suaugusių pasaulį.

Tas pirmas žingsnis yra bandymas įsidarbinti gigantiškoje maisto ruošimo įmonėje, kur nuolat trūksta darbuotojų, jų didelė kaita dėl prastų sąlygų.

Pirmoji ir, deja, paskutinė čia darbo diena paliko L. sutriuškintą, nusiminusią – “aš nieko nesupratau, man niekas nepaaiškino, barėsi, kad nespėju” – graužėsi ir verkė mūsų stropioji mergaitė.

Ką gali į tai atsakyti? Reikės kantriai, atkakliai bandyti, kol pasiseks, kol po truputį išmoks suprasti šalia esančių, bet svetimų žmonių elgesį.

Popieriuje integracijos gražiai atrodo, realybėje daugiau dyglių nei žiedų…

Taip supuolė, kad paskutiniu metu daug kalbame apie seksualiai išnaudotų vaikų bylas.

Tos bylos su daugybe epizodų, kuriuose metų metais vyko bjauriausias vaikų skriaudimas, kol kažkas pranešė, atkreipė dėmesį.

Ir šį kartą dalinamės tikrai slegiančia istorija apie “užkietėjusį” pedofilą, ne vienerius metus besimėgavusį mokinėmis iš nedidelio centrinės Lietuvos miestelio.

Apleistas, nelaimingas, patiriančias patyčias paaugles jis prisitraukdavo, numesdamas joms kelis banknotus, šios jam atvesdavo kitas aukas…

Ne vienai mergaitei tas santykiavimas “ant galinės sėdynės” buvo pirmoji seksualinė patirtis, kurios metu jos vėmė, verkė … bet laukdavo to šlykštaus “seneliuko” vėl atvažiuojant.

Mums šis atvejis buvo vienas sunkiausių darbinėje praktikoje, pirmą kartą rimtai suabejojome, ar atlaikysime – didelis nukentėjusių paauglių skaičius, visuotinis priešiškumas, sklindantis tiek iš mergaičių, tiek iš jų šeimų…

Gerai, kad neatsitraukėme, iškrypėlis nuteistas ilgiems metams, dėkui advokatui Daliui, lydėjusiam nukentėjusias paaugles per visas teismų instancijas.

Ačiū ir tyrėjams, Kauno apygardos prokurorui, atliktas tikrai didelis darbas.

Yra kam ir ne ačiū – gėda mokyklai, visam miesteliui, matėt, bet šitiek metų tylėjot.

Viena iš ministerijų audituoja savo įstaigą, prašo mūsų užpildyti anoniminę anketą.

Kame anonimiškumas, neaišku, nes reikia nurodyti ir centro pavadinimą, atsakinėjančio asmens lytį, amžių…

Kai tokia įstaiga yra vienintelė šalyje, ir tu priklausai nuo vadovo visiškos malonės – suteiks jie paslaugas ar ne, tokią anketą supranti kaip savotišką lojalumo testą.

Nežinome, kaip ministerijose cirkuliuoja informacija, tačiau ne kartą po tokių atsakinėjimų gaudavome priekaištaujančius skambučius “kam reikėjo mus juodinti, maniau, kad mes partneriai, jau ryt prašysite padėti”…

Minimoje įstaigoje darbas seniai yra tik imituojamas, bet labiausiai dėl to yra kaltas strategijos migrantų atžvilgiu nebuvimas – o ne vienas ar kitas valdininkėlis.

Tarptautiniai dokumentai, įpareigojantys šią įstaigą teikti pilnavertę pagalbą, atrodo labai įspūdingai, bet realybėje jie sugebami apeiti.

Tad ne anketas mums siuntinėkite, o apsisprendę, ką geriausio galite šiandien pasiūlyti atblokštiems į mūsų šalį žmonėms, ieškokite komandos, sugebėsiančios įgyvendinti šią viziją.