Category: Naujienos

Neretai esame liudininkės to, ką tenka išgyventi seksualinės prievartos aukoms, dėl įvairiausių priežasčių nutraukus ikiteisminius tyrimus dėl jų užpuolimo. 

Matome, kaip kankinasi jauna uostamiesčio gyventoja, buvusio draugo laikyta įkalinta bute, smaugta, skandinta, vėliau išprievartauta. 

Tuoj po įvykių davusi nepilnus parodymus, juos pasirašiusi neskaitydama, nes tyrėja ragino paskubėti… Moters žodžiais tariant teismo medicinos ekspertas buvo išties grubus, šaukė ant jos, ne viską užfiksavo… 

Kadangi minimas draugas yra ir anksčiau moterį mušęs, tyrėja nusprendė, kad nustatyti sužalojimai yra iš ankstesnių kartų, o štai kaimynas teigia negirdėjęs leidžiamo vonion vandens garso, tai skandinimo faktas nepatvirtinamas… 

Ir taip toliau, ir panašiai. 

Jei ne atkakliai savo besilaikanti nukentėjusioji ir jos sužalojimai, nedaug truktų, kad patikėtum, kad ten ne tik tokių įvykių nebuvo, bet nei namo, nei gatvės, o gal ir tokio miesto nėra. 

Bet čia dar ne viskas – aukai reikia ir valstybės paskirtą advokatą įtikinti savo teisumu, kol kas jis dar neapsisprendęs, nori rašyti skundą dėl tyrimo nutraukimo ar ne. 

Aišku tik viena – šios moters vietoje niekam nelinkėtume atsidurti.

Tyrimą nutraukti nesudėtinga – galimi prostitucijos organizatoriai viską neigia, pavartai jų telefonus – nieko nerandi, bendraamžis pasako, tai kad ji melagė – viskas, lengva širdimi konstatuoji, kad nieko ten ir nebuvo.

Tegu neįsižeidžia gerbiama teisėsauga, bet tokio lygio tyrimams atlikti tikriausiai nereikia nė vidurinės mokyklos baigti.

Nuo 14 metų paauglė pradėjusi “eiti per rankas”, ji yra pasakojusi, jog “atvyksti, o ten 10 – 15 suaugusių vyrų laukia”, tėvai, draugai kalba apie nuolat pasirodančias mašinas, apie tai, jog visi kaime žino, kad “ji miega su vyrais už pinigus”, internete dalinamasi nepilnametės lytinių organų nuotraukomis – ką artimieji, atsakingos tarnybos į tai?

Kaltų, išskyrus pačią jaunuolę, čia nėra. Ir jau tikrai niekas neieškos tų suaugusių vyrų ir moterų, siuntusių sekso pirkėjus pas nepilnametę, pačių seksą su vaikais mėgstančių ratuotų prievartautojų – nors viskas vyko liudininkų akivaizdoje.

Apgailėtina situacija, tačiau šiandien minimame regione nei teisėsaugoje, prokuratūroje, nei socialinėse tarnybose nematome nepakantumo tokioms prekybos vaikais apraiškoms, atkaklaus siekio išsiaiškinti įvykius, patraukti atsakomybėn kaltininkus, ieškoti kitų panašiai išnaudojamų vaikų, organizuoti efektyvią pagalbą jiems.

Rimto atsako – pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl “Nesunkaus sveikatos sutrikdymo” ir “Tarnybos pareigų neatlikimo”. Vadinasi, klydome, sakydamos, jog nėra šalyje žmogaus ar tarnybos, kurių galėtume prašyti pagalbos.

Jau rašėme apie baisią prekybos žmonėmis formą – vyrų ir moterų kūnus paverčiant “gyvaisiais konteineriais” narkotikų gabenimui iš Lotynų Amerikos į mūsų šalį. 

Galime nuoširdžiai pasakyti – per 19 mūsų darbo metų nesame matę tokių įbaugintų aukų, tokio nuolatinio jų terorizavimo net bylai pasiekus teismą. 

Gal nusikaltėliams išskirtinio pasitikėjimo suteikė tai, jog teisme vieną jų gynė buvęs Šiaulių apygardos prokuroras, specializavęsis kovoje su prekyba žmonėmis? 

Ištikimų rėmėjų dėka suradome lėšų kvalifikuotai teisinei pagalbai nukentėjusiems – bylos nagrinėjimas keliauja į aukštesnes instancijas. 

Tikrai nebuvo lengva nedidelėje savivaldybėje teikti pagalbą nusikaltėlių aukoms. Bendruomenė buvo iš anksto pasmerkusi šiuos žmones – reikėjo ilgų įtikinėjimų, gėdinimų, kol kokį valdininką išjudindavome aktyvesniam veiksmui. Gaila, bet ne išimtis čia buvo ir vietinė katalikiška pagalbos organizacija – “žinome tuos tinginius ir narkomanus”. 

Ačiū žurnalistei Evelinai už straipsnį, patiksliname – prekeiviams žmonėmis teismas skyrė įkalinimą nuo 8 iki 5 metų.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gaujos-keliai-driekesi-net-i-kolumbija-vilniaus-oro-uoste-gyvieji-konteineriai-persigalvoti-jau-negalejo.d?id=84022291&fbclid=IwAR3YDwRqgbsnqy5X06wrlEAcmMu8EppAGCE_DYCY74cefWtr1ws-WFKR898

Kaip ir kiekvienais metais, joje suskaičiuoti pradėti tyrimai, nustatytos aukos, nusikaltėliai, suskaičiuotos paskaitos, bukletai, filmukai. 

Kaip ir kiekvienais metais – negalime atsikratyti nusivylimo, negi ministerija sugeba tik skaičiukus dėlioti? 

Duokite nors kokią refleksiją, kodėl vienuose regionuose vienos išnaudojimo formos, kituose kitos, kas trukdo aukoms prabilti, kodėl viename komisariate mokami tirti prekybos žmonėmis nusikaltimai, o jau už 50 kilometrų – nebe ir t.t. ir pan. 

O užvis bjauriausias yra eilės savivaldybių melas, be jokios kritikos ištransliuotas šioje ataskaitoje.Faktiškai toks begėdiškas netiesos sakymas ir pastūmėjo mus atsisakyti dalyvauti šioje perdėm statistinėje ataskaitoje. 

Jeigu priims viską, ką atsiųsi, kodėl gi savivaldybėms ir nepasigirti neva egzistuojančia pagalbos sistema, prevenciniais renginiais, ekspertų grupėmis jų teritorijose? Iš peties dvi, na trys savivaldybės galėtų tuo pasidžiaugti, visur kitur – muilo burbulai ir tiek. 

Nejau ministerijoje nėra jokių analitikų, kurių įžvalgos padėtų mums, praktikams, geriau suprasti tą košmarą, su kuriuo kas dieną susiduriame?

2019 METŲ KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA

Vėl neįgalios nepilnametės seksualinio prievartavimo ir žaginimo byla. 

Kauno apylinkės teismo salėje, stikliniame narve, sėdi mergaitės motinos sugyventinis. 

“Norėjau patikrinti, ar ji dar nekalta”, “mes gerai sutariame, tik vieną kartą ją išnaudojau”, “tik vieną kartą jai pyliau degtinės” – ginasi teisiamasis ir, kaip šimtus kartų esame girdėję panašiomis aplinkybėmis, nesivaržydamas aiškina apie aukos jausmus jam. 

Ką ten jausmus – geismą, kurį jo bijojusi, kentėjusi dar ir nuo depresijos paauglė atseit jam jautusi. 

Sukrečia mus ne tik to “vienkartinio išnaudojimo” detalės. 

Baisu yra tai, jog dukra mamai yra nuolat kalbėjusi apie X. “lindimus”, bandymus nurengti ir pan. 

Baisu, kad dar mažametė ji apie savo persekiojimą yra pasakojusi mokyklos psichologei, kuri atsakiusi, kad taip neturėtų būti. 

Baisu, kad nesivaldantis pusamžis vyras net ligoninėje bandė tvirkinti savo auką, gydančio personalo atsakas – neleisti jam lankyti mergaitės. 

Pasisekė, kad byla atsidūrė patyrusio prokuroro ir profesionalios, jautrios teisėjos rankose – turime apkaltinamąjį nuosprendį su realia įkalinimo bausme. 

Tačiau tie keli nepagalbos mergaitei metai, visiems tik klausantis ir tarpusavyje kuždantis – nedovanotini. 

Ministerijos, jei galvojat, kad šalyje yra pakankamai prevencinių priemonių, informacijos, švietimo prievartos prieš vaikus ir neįgaliuosius tema – galvokite iš naujo.

Neįgalių smurto aukų gyvenimas yra tiesiog tragiškas. 

Grupinės seksualinės prievartos auka, įvykio metu dar nepilnametė, yra specialiosios mokyklos auklėtinė, turinti protinę negalią, emocinius sutrikimus. 

Mokyklos, esančios regionų užkaboriuose, kur klasėje daug vaikelių ir viena auklėtoja, kur paaugę vaikeliai rengia vieni kitiems “seksualinio auklėjimo pamokas”, kurios yra ne kas kita kaip sutarti prievartavimai – ką jos realiai duoda savo auklėtiniams? 

Nesiginčijame, daugelis jose gal pirmą kartą sočiau pavalgė, pavartė knygą, išmoko eilėraštį ar nunėrė servetėlę – bet gyvenimo iššūkiams taip ir liko neparuošti. 

Nekaltiname tų geraširdžių, pavargusių, kartais ir nuleidusių rankas specialiųjų mokyklų pedagogų – reikia iš pagrindų keisti neįgalių vaikų mokymo, ugdymo sistemą, planuojant daug platesnį paslaugų spektrą. 

Šios mergaitės tėvai seniai yra netekę savo teisių, tačiau po tragiškų įvykių paauglei metus mokslą, pastojus, prasigėrusi motina liko vienintelė parama. 

Aukštesnio gerbūvio bendruomenėje toks atvejis būtų visai išsprendžiamas, bet aptariamas regionas yra didelis, nuskurdęs, menki socialinės pagalbos resursai.

Panevėžio apygardos teismas stipriai įvertino grupelės prekeivių žmonėmis vietinių merginų gabenimą ir žiaurų išnaudojimą prostitucijoje Austrijoje ir Šveicarijoje. 

Aukos buvo kruopščiai atrenkamos – viena dar penkiolikmete tapusi vieniša, apleista mama, kita vaikų namų auklėtinė… 

Negana to, nusikaltėliai naudojo gerai pasaulyje tebeveikiantį “lover boy” masalą – jauniausias suteneris apsimesdavo merginų mylimuoju. 

Kad tai buvo patikimos pinklės nepatyrusių jokios šilumos aukų širdims rodo ir tai, jog jį įsimylėjusią merginą nusikaltėlis galėjo tampyti kaip guminę lėlę – paversti registruota prostitute, mėtyti po viešnamius, mušti, atimti pinigus… 

Štai tokie visokių legalių “Relax Louge”, “Prestige Kontaktbar” Vienoje ir Ciuriche užkulisiai – iš Rytų Europos kaimelių atvežtos nesigaudančios situacijoje, nemokančios užsienio kalbų jaunuolės, paniškai bijančios savo sutenerių ir sutinkančios su visais jų reikalavimais. 

Beje, nesukėlusios vietinei policijai jokio įtarimo – “leidimai dirbti” juk buvo tvarkoje. 

Nusikaltėliai savo kaltės nepripažino, tikino, kad “susipažino tik teismo salėje”, tačiau prokuroro ir jo kolegų atlikto didžiulio darbo dėka įrodymų pakako, abiems veikėjams skirta po 8 metus nelaisvės, o subendrinus vadeivos visas bausmes, išėjo visi 17 įkalinimo metų. 

Panevėžio teisėsauga, teismai demonstruoja savo ilgametę tradiciją duoti stiprų atkirtį prostitucijos, prekybos moterimis organizatoriams – ačiū!

Išsipildė mūsų ilgametė svajonė – galime visuomenei papasakoti, ką patiria liudijančios prekybos žmonėmis aukos.

Kviesdami nukentėjusius bendradarbiauti su teisėsauga, dažnai paliekame “už kadro” kainą, kurią ne vienas turės sumokėti, nes prabilo, parašė pareiškimą, atėjo į teismą. Sunku pasakyti, kodėl nusikaltėlių poveikis liudijantiems prieš juos yra tokia “nematoma” tema net aukščiausiuose teisėsaugos, prokuratūros sluoksniuose, neretai nurašoma kaip “perdėta drama”, “grynos emocijos, o kur faktai” ir pan.

Jeigu to nepripažinsi, tai nereikės ir priemonių imtis? Šiandien mūsų rankose – tyrimas “Ar saugu siekti teisingumo? Poveikis nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis”, kurio autorius yra sociologas Mažvydas Karalius.

Ačiū kolegoms iš nevyriausybinių organizacijų, pareigūnams, prokurorams, teisėjams, pasidalinusiems savo nuoširdžiomis įžvalgomis.

O labiausiai dėkojame drąsioms moterims ir vyrams, papasakojusiems savo istorijas, atvėrusiems mums patirtos vergovės ir persekiojimo siaubą.

Daugiau skaitykite: http://anti-trafficking.lt/…/2020/04/KOPZI-intern.pdf

Žinia iš Strasbūro – Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros nutraukto tyrimo galimame mažamečio seksualinio prievartavimo atvejyje.

Mūsų centro komanda patikėjo berniuku ir globėja, patikėjome “Užuovėjos” centro specialistų išvadomis. 

Nesuprantame, kodėl tokioje jautrioje temoje neleidžiama šeimai ieškoti teisingumo. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kai vienoje pusėje yra mažas traumuotas berniukas, o kitoje – didelę galią turinti struktūra tik patvirtina tą jėgų disbalansą, kurį dažnai matome seksualinės prievartos atvejuose. 

Niekas neturi imuniteto dėl nusikaltimų prieš vaikus, jokios mantijos, chalatai, uniformos, abitai nesuteikia to trokštamo “neliečiamumo”.Mūsų supratimu, net mažiausias įtarimas dėl patirtos seksualinės prievartos bet kokioje bet kokios bažnyčios struktūroje turi būti skrupulingai ištirtas, paliekant kiek įmanoma mažiau abejonių. 

Laikas šių žaizdų neužgydo, aukas ir jų artimuosius kankina ne tik patirtos prievartos pasekmės, bet ir neįvykęs teisingumas. 

Todėl mes pritariame nelengvam šeimos apsisprendimui kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris užtikrina individų teises tarptautiniu lygmeniu.