kopzi

Category: Naujienos

  • Pagalbos šaukiasi Ukrainos piliečiai

    Aišku, jog šiandieninė situacija pirmiausiai smogia patiems pažeidžiamiausiems.

    “Nežinau, ką mums su sūnumi daryti, vogti nemoku, ryt jau būsime benamiai, esu visiškai pasimetęs” – sunkiai dėlioja žodžius pusamžis Ukrainos pilietis, paskambinęs mums į SOS pagalbos liniją.

    Prieš pat karantiną netekęs darbo, jis kartu su aukštąjį išsilavinimą turinčiu sūnumi, likusiu neįgaliu po kovų Rytų Ukrainoje, glaudžiasi pačiame pigiausiame motelyje Vilniuje ir bando ieškoti išeities. Darbų yra, tačiau šiuo atveju didžiausias tėvo ir sūnaus priešas yra vienatvė, neviltis, trukdanti susiimti ir priimti teisingą sprendimą.

    Metų metais didžiulės lėšos byrėjo visokiems megaprojektams “migrantų integravimas”, “migrantų socioedukacija” ir pan., o atėjus krizei, tie patys migrantai blaškosi po šalį ir visų maldauja pagalbos.

    Šiems ukrainiečiams mes buvome niolikta tarnyba, kuriai jie pasakojo savo vargus.

    “Kreipkitės į migracijos departamentą, į savivaldybę, į darbo biržą, į Caritą, pala, o ką jūsų ambasada veikia” – institucijos smagiai viena kitai svaido kamuolį.Bet svarbiausia – čia tiek nedaug reikėjo. Užteko laikinos pastogės, intensyvaus palaikymo ir vyrai patys atsistojo ant kojų, susirado darbus, būstą.

    Šitiems padėjome, bet kiek realiai yra panašiai įstrigusių užsieniečių mūsų šalyje?

  • Grįžta prekybos žmonėmis aukos į Lietuvą

    Paskutinė grįžusi potenciali prekybos žmonėmis auka, dar suspėjusi įšokti į beužsiveriančią šalį – yra neįgalus vos pilnametis vaikinas, “gerų draugų” išsiviliotas į Vokietiją.

    Beveik mėnesį pradirbęs maisto paruošimo fabrike, darbdavių išvarytas be atlygio – tiesiog atvežtas ir paliktas krovininio transporto stovėjimo aikštelėje.Šiaip ne taip išsikvietęs policiją, šios buvo palydėtas į LT ambasadą Berlyne.

    Pagarba konsulei Rūtai ir sekretorei Editai – jos suorganizavo mūsų pagalbą, nemokamą vaikino grįžimą namo.

    Jis nežino nei į kokį miestą ar regioną Vokietijoje buvo patekęs, beveik nieko negali pasakyti ir apie verbuotojus.

    Štai koks šiandien vergiško darbo paveikslas ES, nesibjaurima jokio pažeidžiamumo išnaudojimu.

    Sakome ačiū Kėdainių savivaldybės socialinėms tarnyboms – nustebino savo greita reakcija į įvykį, noru bendradarbiauti.

  • Darbininkų iš Sakartvelo drama Kaune

    Gavome netikėtą skambutį iš įmonės, kuri įdarbino grupę nekvalifikuotų darbuotojų iš šios tolimos šalies.

    Darbdaviui pradėjo kilti įtarimai, jog tarpininkas, pora mėnesių veikianti agentūra Kaune, Europos prospekte, nesilaikys įsipareigojimų ir pervestus atlyginimo pinigus neišmokės kasdieną plušantiems vyrams.Taip ir atsitiko.

    Kokias reikia turėti kiaulės akis, kad, gavus pinigus iš įdarbinusios įmonės, jų neatiduoti ir tvirtinti – “lėšų atlyginimams nėra, dabar visiems sunkus metas, gal vėliau”.Iš šešių vyrų tik vienas kalba rusiškai, surinkti iš tolimų kaimelių, visi planavo padirbėti Lietuvoje, remti jų laukiančias šeimas.

    Pasigilinus paaiškėjo, jog pačiame Sakartvele veikia “seseriška” kauniečiams agentūra, užsiimanti “gerų uždarbių” reklama ir verbuojanti vietinius gyventojus darbams mūsų šalyje.

    Padedame, kuo galime – maisto produktais, informavome darbo inspekciją, tačiau šios įstrigusios mūsų šalyje grupelės situacija yra nepavydėtina.

    Tas nelemtas apsukrių veikėjų godumas. Šitokiu būdu pelnytis iš vargingų žmonių…

  • Šiauliuose – VšĮ Motinos Teresės šeimų namuose nuotoliniu būdu vedėme paskaitą apie išnaudojimo pavojus, ypač apie naujas prekybos žmonėmis formas.

  • Dalyvavome diskusijoje “Sekstingas: žaidimas ar nusikaltimas?”

    Šią savaitę visame pasaulyje yra kalbama apie saugų internetą. Lietuvoje šią akciją vykdo asociacija “Langas į ateitį”, jos surengtoje diskusijoje „Sekstingas: žaidimas ar nusikaltimas?” sudalyvavo ir mūsų centras.
    httpss://www.youtube.com/watch?v=Z5y4BOzgcJQ
    Niekaip nematome sekstingo kaip žaidimo, nekalto flirto. Intymių nuotraukų, video vaizdų viešas dalinimasis per įvairias ryšio priemones mums atrodo pakankamai grėsmingas, beveik visuomet pritraukiantis piktavalių asmenų dėmesį.

    Gaila, kad jauni žmonės, neretai būdami dar nepilnamečiais, aklai klaidžioja suaugusiųjų pasaulio šėšėliuose – nuogo kūno atvaizdų siuntimas turėtų sutvirtinti draugystę, įrodyti atsidavimą, drąsą?
    Įsivaizduokite, kokia tai dovana liguistiems asmenims, dienas ir naktis leidžiantiems virtualiame pasaulyje, medžiojantiems ir kolekcionuojantiems tokius vaizdus.
    Sekstingas taip pat neretai yra įvadas į žiaurias patyčias, vis dar smarkiai kamuojančias mūsų jaunimą.
    Sunku visa tai sustabdyti, tačiau bent viešumu stiprinkime sąmoningumą.

  • Lankėmės Rygos rytiniame rajone veikiančioje "FREEDOM61" organizacijoje

    Lietuvai artėja data, kai reikės apsispręsti, ką vis tik darome toliau su prostitucijoje užrakintomis moterimis – tebepersekiojame jas, tikėdamiesi, jog baudos padės išspręsti šią socialinę problemą?
    Norėdamos geriau suprasti, kokios praktikos yra kaimyninėse šalyse, lankėmės Rygos rytiniame rajone veikiančioje “Freedom61” organizacijoje, kuri gatvėje stovinčioms moterims turi įrengusi kavinę – centrą.
    Tai 2010 metais į Latviją atkeliavusi religinė ekumeninė iniciatyva “Youth With a Mission”, Rygoje drąsiai įžengusi į sudėtingą prostitucijos lauką.

    Prostitucija šioje šalyje yra legali, jei moterys laikosi 100 metrų atstumu nuo mokyklų ir bažnyčių – antraip bus baudžiamos.
    Čia yra tikras sekso pirkėjų rojus – nuo prabangių striptizo klubų iki gatvėje parsidavinėjančių, “pigių”, priklausomų nuo narkotikų vietinių bei atvykusių iš buvusio Rytų bloko moterų.
    “Feedom61” savanoriai atlieka unikalų darbą – gavę patalpas nedidelėje liuteronų bažnytėlėje, jie čia įkūrė jaukią kavinukę, kur moterys nakties metu gali gauti karšto maisto, medikamentų, pailsėti, saugiai pabūti kartu.
    Tokia nematoma, pačios valstybės neremiama, bet labai reikalinga pagalba.
    Žinoma, šiame centre savanoriaujantys užsieniečiai nepadės nuostabiąjai Rygai atsikratyti “raudonų žibintų” miesto etiketės, tačiau tokios nesavanaudiškos iniciatyvos sukrečia, verčia susimąstyti.

  • Panevėžyje kabiname savo prevencinius plakatus

    Mieste yra tokia liūdna vieta, tarsi perkelta iš gūdžių sovietinių laikų – tai Autobusų stotis.
    Kiek beplautum įstaigos langus, ši stotis ir jos prieigos yra šalta, sudaužyta vieta, pro kurią “tautos tarnų” limuzinai regimai niekada neprasuka.
    Tačiau čia verda gyvenimas – sutinkame ir vaikų bėglių, suvargę kitataučiai laukia savo darbdavių, jaunutės motinos kažkur keliauja su vaikais ir krepšiais.
    Sudaromi sandėriai, grąžinamos skolos, išvažiuojama iš tėvynės.
    Įdomu, ar ilgai mūsų plakatai kabos languose?
    Sukame galvą, kaip dar galėtume įspėti stoties lankytojus apie galimas grėsmes.

  • Telšių švietimo centre surengėme paskutinį šiais metais seminarą apie vaikų išnaudojimą internete

    Nieko labai nesitikėjome šiame mieste, esame susidūrę čia su ypatingai nebendradarbiaujančia Vaiko teisių apsaugos tarnyba – nesvarbu, kad vaikai kenčia, kad jiems gal būt reikia skubios pagalbos, svarbiausia yra “laikytis įstatymų, kurie neleidžia jums teikti informacijos”.
    Po seminaro teko kardinaliai keisti nuomonę, ne apie VTAS žinoma, bet čia sutikome daugybę jautrių, mąstančių, susirūpinusių socialinių darbuotojų, mokytojų, pareigūnų.
    Mieste jau buvęs ne vienas vaiko tvirkinimo, prievartavimo atvejis, socialiniuose tinkluose čia vaikai medžiojami kaip ir kitose šalies vietovėse.

    Ačiū dalyviams, kurie tiesiai kalbėjo – šiandien nėra realaus bendradarbiavimo tarp žinybų, greito keitimosi informacija, patikrintų procedūrų, kaip ir kas teikia krizinę ar ilgalaikę pagalbą išnaudotiems vaikams.
    Liūdna visa tai girdėti, bet įvardinus problemas, juk galima judėti į priekį?
    Staigmena tapo seminare sudalyvavęs Telšių vyskupijos Tribunolo teisėjas kunigas Domas Gatautas, kuris jautriai papasakojo apie išnaudotų vaikų kančias, kurios net praėjus daugybei metų, neužsimiršta.
    Kovą prieš vaikų išnaudojimą mes taip ir suprantame – turime vienytis visi bendruomenės nariai, tik tada situacija gal pradės keistis.
    https://tzinios.lt/diskutuota-apie-internete-tykancius-pavojus/?fbclid=IwAR2RzVPL9xak5xpOZ4qBRo6NrwUH8pm4pS12t6GX6TMmP5zH6cZNywKi1GU

  • Teikiame pagalbą išnaudojamiems migrantams iš rytų Ukrainos

    Suteikėme skubią pagalbą sunkvežimio vairuotojui iš Rytų Ukrainos, kuris du mėnesius vežiojo krovinius Europoje, negavo jokio atlygio ir maldaudamas darbdavio dėmesio leido dienas prie firmos durų.
    Ačiū Profesinių sąjungų aljansui, nukreipusiam žmogų pas mus, bet ši situacija yra tikrai nenormali.
    Transporto įmonė pakaunėje, kurios savininkai kažkada patys atsikraustė iš Ukrainos ir dabar čia sočiai įsikūrė, verčiasi krovinių pervežimu visame kontinente, ieškodama vairuotojų Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje.
    Dieną naktį nepalikęs transporto priemonės, kuri buvo tragiškos techninės būklės, neveikė šildymo sistema, valgydamas pigų sausą maistą, žmogus grįžta nieko neuždirbęs namo.
    “Gerai dar, kad likau neskolingas bosui, kaip kad kiti mūsiškiai. Žinojau, kad taip gali atsitikti Ukrainoje, bet kad pas jus…”

    Kodėl paliktos tokios “skylės” godiems darbdaviams – klastojami kelionių lapai, darbo laiko ir poilsio apskaita, neišmokamas atlyginimas, vyrauja psichologinis teroras ir pan.
    Ar vergovė jau įteisinta Lietuvoje?

  • Paskaita-diskusija "Komercinio seksualinio išnaudojimo diskursai pasaulyje: Indija"

    Dalyvaujame Baltojo kaspino festivalyje: šiais metais Kauno bendruomenei siūlome puikios indologės, VU Šiuolaikinės Azijos studijų magistrantės Irmos Kondrataitės paskaitą “Komercinio seksualinio išnaudojimo diskursai pasaulyje: Indija”.
    Šalis, vadinama “dvasingumo tėvyne”, sistemingai ir žiauriai pasmerkia tūkstančius moterų ir vaikų gyvenimui prostitucijoje.
    Kas tai, kultūra ar viena iš skurdo pasekmių?

    Ačiū “Frida” fondui ir Daivai Baranauskei už penktus metus organizuojamą festivalį, mokomės iš jūsų nesustoti.