Category: Naujienos

Kol vieni džiaugiasi, kad pas mus mažėja ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, kiti tuos tyrimus ramiai nutraukinėja.

Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė, jog grupė jaunuolių, išvykusių į Leičesterio miestą JK plauti automobilių ir ten patekusių į romų gaujos pinkles, nenukentėjo, nes … niekieno neverčiami patikėjo melagingais pažadais, o dėl pažeidžiamumo (buvo bedarbiai, nemokėjo anglų kalbos, iš jų buvo atimti visi dokumentai, prieš juos buvo smurtaujama), chm, būna ir blogiau…

Pabėgę nuo išnaudotojų vaikinai gyveno gatvėje, kol vargais ne galais pasiekė mūsų ambasadą, vienas jų buvo toks išsekęs, jog maldavo jį uždaryti kalėjiman, daugiau nebegalįs taip gyventi.

Taip, darbo tirti tokius nusikaltimus yra, reikia ir su užsienio kolegomis, kurie prastai atsakinėja į užklausas, bendrauti, gal net patiems vykti į vietą, rinkti duomenis apie gerai įsitvirtinusią gaują…

Nuoširdžiai norėtume, kad kas nors paanalizuotų kad ir paskutinių metų nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl prekybos žmonėmis šalyje, susistemintų priežastis – kokį paveikslą pamatytume?

Kodėl vis dar kenčiame nuo prekybos žmonėmis nusikaltimų?

Atsakymas yra čia pat, gal net ne vienas.

Kol egzistuos skurdas, nelygybė, tol pažeidžiami asmenys bus lengvas grobis visokio plauko išnaudotojams.

Mūsų šalyje išsakoma daug netiesos apie gyventojų gerbūvį – paklausai politikų, nacionalinių tarnybų vadovų, atrodo, kad maudomės pieno upėse, atsiverti išnaudojimo bylas – “mano atleido iš darbo, žmona laukėsi vaikelio, bankas pardavė mūsų užstatytą butelį”, “išėjau iš vaikų namų, neturėjau pas ką prisiglausti, visą laiką buvau alkanas, sutikau važiuoti vogti” ir pan.

Kita problema – niekas labai rimtai ir nesiveržia užkirsti kelio aukų verbavimui. Kuo? Plakatais, skrajutėmis, fragmentiškomis paskaitėlėmis?

Per vėlu.

Šiandien jau tiesiai reikia atsakyti, kodėl, pavyzdžiui, valstybiniuose vaikų globos namuose paaugliai taip gausiai vartoja narkotikus, už juos parsiduodami bet kokiems nusikaltimams.

Paklauskite, kiek toks didelis miestas Šiauliai investuoja į prekybos žmonėmis prevenciją?

Nieko.

Štai nuo čia ir reiktų pradėti ieškoti atsakymų, kodėl taip sekasi prekeiviams žmonėmis.

Prekeiviai žmonėmis visada ieško nišų, kur kaštai bus maži, o pelnas didelis.

Visuomenėje esant daug pažeidžiamų, “užribio” žmonių, juos beveik nieko nekainuoja užverbuoti, įtikinti, priversti.

Kol “bosai” saugiai vartosi ant kalėjimo gultų, linksminasi naktiniuose klubuose ar pristatinėja save kaip “šiuolaikinius verslininkus”, jų vergai plėšia, vagia, gamina ir platina narkotikus.

Žinoma, kad reikia keisti šią sistemą, reikia palaikyti prabilusius, siekiančius pokyčių tarnautojus, vadovus, žurnalistus.

Gal ir atsakingesni politikai labiau pradės domėtis šia sritimi, kuri, neturėkime iliuzijų, paliečia kiekvieną mūsų.

Labai šaunu yra sulaukti bendruomenės pareigūnų kvietimo kartu rengti paskaitas, akcijas.

Šį kartą vykstame tikrai toli – į Klaipėdos rajone įsikūrusią Lapių pagrindinę mokyklą, kuri yra didelis vaikų ir jaunimo traukos centras regione.

Pirmą kartą matome vienoje vietoje įsikūrusius darželį, mokyklą, bendruomeninius globos namus, bendrabutį moksleiviams.

Pasakojame čia apie prekybą žmonėmis, internetinį persekiojimą, kartu žiūrime iliustruojančius filmukus.

Nors mūsų jaunieji klausytojai nuščiuvę ir tylūs, iš kai kurių jų reakcijų suprantame, kad buvo bandymų verbuoti, įtraukti, vilioti.

Tad nuoširdus ačiū Gargždų pareigūnėms Dianai, Rasai ir Astai, kad Jums rūpi!

Atnaujintas tyrimas!

Gerai suprantame, jog neužtenka kankinto nuteistojo dejonių, mūsų piktinimosi palankiomis sąlygomis įkalinimo įstaigoje prievartauti ir žeminti, – reikia įrodymų.

O šiuos reikia surinkti.

Jei atvirai, tai toks elgesys su galinčiais patvirtinti nukentėjusiojo pasakojimą įrodymais – dingę ar ne visi įrašai medicininėje knygelėje, gydytojų “noriu sakau noriu ne” ir pan. – mums kelia siaubą.

Arba – įkalinimo įstaigos pareigūnų tvirtinimas, jog jie nieko negirdėję apie galimą seksualinę prievartą prieš nuteistąjį, kai tos pačios įstaigos medicinos personalas užfiksuoja tokią prievartą.

Kas tai, jeigu ne beprecedentė savivalė, absoliuti galia trypti silpnesnį?

https://www.delfi.lt/…/prokurorai-atsipeikejo-po-visa…#

Kasmet padedame apie 300 moterų, vaikų ir vyrų, nukentėjusių nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, seksualinės prievartos, prostitucijos, darbinio išnaudojimo.

Paskaičiavome, jog norint padėti 1 nukentėjusiam, turi dirbti dar su maždaug 10 asmenų: šeimos nariais, socialinėmis, psichologinėmis, medicinos tarnybomis, teisėsaugos atstovais, savivalda ir pan.

Valstybės parama sudaro apie 50 proc. reikalingų mums lėšų, likusias turime susirinkti iš Lietuvos ir užsienio fondų, privačių aukotojų.

Kiekvienais metais gruodžio mėnesį nežinome, iš ko mokėsime algas ir teiksime pagalbą sausio mėnesį, bet nepasiduodame panikai, išgyvename.

Vis tik didžiausia problema mūsų lauke yra ne finansų trūkumas, o chroniškas aukščiausių vadovų netiesos sakymas apie “pasiekimus”, nenoras gilintis į reiškinių priežastis, neįtikėtinus mastus pasiekęs “saviškių”, pataikūnų, tinginių protegavimas.

Ar sulauksime dienos, kai galėsime užrakinti KOPŽI centrą, nes nebeliks šalyje prekybos žmonėmis ir prievartos?

Daug aiškiname, jog beribis vaikų naršymas internete įstumia juos į pavojingas situacijas, atkreipia liguistų asmenų dėmesį.

Pastaruoju metu pas mus plūstelėjo atvejų, kai įvairios socialinės tarnybos atpažįsta, jog jų priežiūroje esantys nepilnamečiai traukiami į vaikų pornografijos kūrimą ir pan.

Bet šis atvejis – kitoks, į vieną mūsų skyrių atėjo sunerimusi šeima, auginanti kelis vaikelius.

Į dešimtmetės FB paskyrą (!) pradėjo plaukti vyriškų lytinių organų nuotraukos, siunčiamos iš zuikučiais, gėlytėmis pasidabinusių neaiškių profilių.

Mergaitės tikroji mama yra sukūrusi kitą šeimą, su vaikais nebendrauja – šie jos labai ilgisi, nors to ir neparodo.

Suaugusieji supranta, jog internetas su savo “neribotom galimybėm” neatstos išvykusios mamos, tačiau ilgą laiką buvo tarsi ramu – mergaitė gretimame kambaryje, “prikepusi” prie ekrano, gal mokosi, gal žaidžia?

Gerai, kad supratę, kas vyksta, suaugusieji kreipėsi mus, į policiją – pornografinių vaizdų siuntėjų nepavyko identifikuoti, tačiau tai buvo puiki proga šeimoje įsigilinti į vaikų jausmus, atrasti jų vienatvę, ieškoti išeičių.

Ar leistumėme vaikui bėgti per judrią autostradą?

O internete paliekame juos vienus.

Gaila, kad šeimų, vos atlaikančių nelaimių ir problemų spaudimą, klausimas yra tarsi futbolo kamuolys, spardomas vieni kitų neapkenčiančių politikų.

Jeigu taip būtų paprasta žinoti “atimti ar neatimti vaikus…”

Iš paskutiniųjų bando laimėti savo gyvenimo mūšį dar jauna moteris, viena auginanti penkis vaikelius. Šiaip ne taip atsikračiusi girtuoklio vyro, kuris mušdavo ją vaikų akivaizdoje, ji šiandien sunkiai susikalba su savo dar į paauglystę neįžengusiais sūnumis ir dukromis. Šie nesuvaldomi, labai uždari, savarankiški.

Vieną vėlų vakarą, prieš tai dingusi ir nerasta, į namus grįžo devynmetė dukrelė, prie slenksčio pradėjo vemti, prarado sąmonę.

Paaiškėjo, jog netoli namų ją buvo patykojęs suaugęs kaimynas, nugirdė ir krūmuose išprievartavo.

Tiksliai veikiantis mechanizmas – ten, kur mažiau prižiūrimi vaikai, visada sukiojasi jų geidžiantys nusikaltėliai.

Negana to, kiek vyresnis broliukas matė šio suaugusio vyro veiksmus, tačiau buvo taip išgąsdintas, jog nedrįso nieko namuose papasakoti.

Šiuo metu vyksta teismo procesas, pasisekė, jog mergaitę atstovauja stiprus advokatas, tikimės apkaltinamojo nuosprendžio.

Bet reikia ne tik jo – teismo salėje prievartautojas nesigina, visą laiką šypsosi, jam smagu girdėti smulkiai nagrinėjamas įvykio detales.

Tikriausiai elgesio keitimo programa čia būtų paveikiau negu kad nelaisvė.

Tai “atimti ar neatimti vaikus”?

Dalyvaujame labai keistame susitikime.

Viename iš šalies didmiesčių įsikūrusiuose šeimų namuose, pasivadinusiuose apsaugotu prieglobsčiu, seksualinės prievartos auka susitinka su savo advokatu, paskirtu nemokamos teisinės pagalbos tarnybos, kad aptarti civilinį ieškinį, pasiruošti teismo procesui.

Advokatas įkopęs į 8-tą dešimtį, dirbti su kompiuteriu jam sunku, jį viskas erzina ir vargina.

Į pokalbį įsijungia įstaigos direktorė ir susitikimas pasisuka nelauktu kampu.

Viršininkė pradeda atakuoti merginą: “tai pasisakyk, kokia esi nuodėminga, pasileidusi, ir vaikelis tavo gimė neplanuotas, tavo draugas narkomanas, ar daug turėjai lytinių santykių prieš išprievartavimą? aš tai dieną naktį meldžiuosi už tokias kaip tu, man bažnyčia yra viskas, reikia mylėti savo artimą, va, čia pas mus koplytėlė yra, ar meldiesi joje? visiems reikia atleisti, aš tai taip gyvenu.”

Netikėtai atsigauna advokatas, prisimena, kokius apreiškimus pats yra patyręs, antrina, kad mergina dabar gyvenanti nuodėmėje: “kol žiedelio nėra ant pirštelio…”

Ir ką daryti? Nepadės čia nei skundai, nei konfliktai – viską reikia keisti iš esmės, bet tam nei lėšų, nei valios kol kas nėra.

Grupei nusikaltėlių iš Kauno reketavus, terorizavus šiame mieste į prostituciją įsitraukusias moteris, kai kurie jų buvo sulaikyti ir nuteisti.

Kauno apygardos trijų teisėjų kolegija nagrinėjo vieno jų ir bylos prokurorės skundą – ar teisingai suskaičiuotos visos subendrintos bausmės.

Kiek turėtų būti – 9 mėnesiai ar metai ir 2 mėnesiai?

Aukštesnės instancijos teismas dėliojo penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, vis tik metai ir 2 mėnesiai.

Truputį toks liūdesys.

Žinoma, visi turi teisę bylinėtis, nesinori už spygliuotos tvoros buvusiems “ereliams”, spardžiusiems, apiplėšinėjusiems atrastas moteris prostitucijoje.

Bet kada valstybė ryšis peržiūrėti savo nuostatas dėl situacijos prostitucijoje, ką čia reiškia teisinis parsiduodančių persekiojimas?

Tik tą, jog pučiasi sutenerių-reketininkų sluoksnis, o aukos tyli.

Nes, kaip išsireiškė pareigūnas, priimdamas pareiškimą dėl užpuolimo – “aš tave pirma nubausiu, o paskiau žiūrėsime, kas čia atsitiko”.