Category: Naujienos

Praėjus ketveriems metams po įvykių Vilkaviškio policijos komisariate, kartu su nukentėjusiais vaikinais ir jų šeimomis išgirdome jau antros instancijos teismo nuosprendį, kuris iš esmės patvirtina pareigūnų smurtavimą prieš nepilnamečius apklausų metu.

Džiaugiamės, kad triumfavo teisingumas, kad prabilę paaugliai nebuvo nuvilti. Jie gavo neįkainojamas pamokas apie tai, jog teisingumas yra pasiekiamas, kad jie rūpi valstybei.

Tačiau liūdnoji šios bylos dalis lieka nepasikeitusi – nei vienas nuteistas pareigūnas neprisipažino kaltu, atvirkščiai, jie ir jų advokatai pasitelkė į pagalbą įvairiausius išvedžiojimus apie neobjektyvų tyrimą, teismą, mūsų neva “suinteresuotas” socialines darbuotojas ir pan.

Lieka atviras klausimas dėl nuteistųjų kolegų, davusių melagingus parodymus – ar liudytojo priesaika nieko nebereiškia, kai reikia gelbėti saviškius?

To pačio komisariato viršininkas, agresyviai pasisakęs vietinėje spaudoje teisiamų kolegų naudai, koks požiūris yra skleidžiamas jo veiksmais?

Kviestume teisėsaugos vadovus principingai įvertinti smurtinės kultūros apraiškas pavaldžiose įstaigose, jų slėpimą, bendruomenės klaidinimą apie “blogus, gal būt ir vertus tokio smurto” įtariamuosius.

Vykome į Akmenę, kur Ventos ir Akmenės gimnazijose susitikome su 9-11 klasių moksleiviais.

Galime nuoširdžiai pasidalinti, jog jautėmės lyg patekusios į kokio didmiesčio gerai apsiskaičiusio ir išsilavinusio jaunimo būrį.

Teko gerokai palaužyti galvą, ką naujo gimnazistams papasakoti – šie aktyviai diskutavo, jau daug žinodami apie verbavimą, išnaudojimo formas.

Gal kiek mažiau yra suprantamas fiktyvių santuokų pavojus, beje, užsiveriant Europai, ši prekybos žmonėmis forma vėl kelia galvą mūsų šalyje.

Matydamos gimnazistų žingeidumą, erudiciją, įsitikinome, jog sąvokos “tolimas regionas”, “provincija” yra gana reliatyvios.

Dėkojame Akmenės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro komandai, pakvietusiai mus į šį paskaitų maratoną.

Kuo daugiau prevencijos, tuo mažiau aukų.

Žurnalo Teismai.lt spalio mėn. numeris yra skirtas žmogaus teisių klausimams, tame tarpe ir prekybos žmonėmis problematikai.

Aukščiausiojo teismo teisėjas, Generalinės prokuratūros prokurorė pristato šiandieninę situaciją, dalinasi įdomiais pastebėjimais.

Džiaugiamasi ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis mažėjimu – jei 2017 m. jų buvo pradėta 35, tai 2020 m. jau tik 3…

Tai aiškinama kaip bendra valstybės institucijų pasiekta pažanga.

Deja, kategoriškai nesutinkame su tokiu pozityviu vertinimu, per tris metus neįvyko jokių šio baisaus nusikaltimo užkardymo stebuklų.

Bent mes jų nežinome.

Žurnale taip pat pristatomas sociologo M. Karaliaus atliktas didelis tyrimas “Ar saugu siekti teisingumo?”, nagrinėjantis prekybos žmonėmis aukų, nusprendusių bendradarbiauti su teisėsauga ir todėl patiriančių nusikaltėlių daromą poveikį, temą.

Kviečiame būtinai susipažinti su šiais straipsniais, pirmą kartą Teismai.lt  tiek daug vietos skyrė mūsų laukui!

Lėtai, su minimaliais finansiniais resursais, bet atkakliai norime priminti bendruomenei, jog prostitucija yra šalia mūsų, o ją kursto tos pačios bendruomenės nariai.

Šiuos “rėmėjus” ne mes sugalvojome, tokius juos mato moterys, ir šiandien perkamos troškiuose kambarėliuose, mašinų aikštelėse ar tarpuvartėse.

Vasaros pabaigoje kaip prekybos žmonėmis auka grįžęs iš JK ką tik pilnametystės sulaukęs vaikinukas priminė mums dar vieną baisią realybę.

Narkotikų gamintojų ir prekeivių ne tai kad tvirtai suregztus tinklus, bet jų jau sukurtą tarptautinę imperiją.

Kuri vis tik neišgyvena be paauglių – vartojančių ir platinančių.

Kai teiki pagalbą aštuoniolikmečiui, kuris jau keletą metų yra paniręs į narkotikus, kaip šapelis mėtomas iš vienos šalies į kitą, kad ten pardavinėtų nuodus tokiems vaikigaliams kaip jis pats, kurio kiekvienas žingsnis yra kontroliuojamas patyrusių nusikaltėlių – yra ką veikti.

Bet turime rimtą klausimą – kaip čia susiklosto, jog vaikų globos namai yra tokia patraukli, prieinama vieta gaujų žvalgams, anksti nusižiūrintiems aukas, jas netgi “išsiauklėjantiems” pagal savo poreikius?

Kad ir apleisti, neprižiūrėti, tačiau patekdami į globos sistemą vaikai nėra nei narkomanai, nei narkodyleriai ar prostitutės.

Jais jie patampa augdami būtent valstybės glėbyje.

Skamba baisiai, bet nežinome, kaip švelniau čia išsireikšti.

Ir – jeigu ilgamečiai šių įstaigų vadovai tesugeba vapėti apie blogą tokių pražūvančių vaikelių prigimtį, tai gal yra nacionalinės tarnybos, kurios pavartytų bylas, paanalizuotų metai iš metų tose pačiose įstaigose pasikartojančias situacijas ir – imtųsi aktyviai ieškoti išeičių?

Aktyviai tai reiškia kovojant už kiekvieną vaiką, o ne segant tūkstantąjį aplinkraštį į tūkstantąjį segtuvą.

Kokiu būdu taip drastiškai sumažėjo vaikų socializacijos centruose?

Esame tikros, valdininkai vienbalsiai atsakytų – gi padaugėjo bendrų paslaugų šeimoms vietose, jos tapo kokybiškesnės.

Nesiginčysime, puiku, kad šiuose centruose nebesutinkame vaikų, patekusių čia dėl to, kad yra nukentėję nuo nusikaltimų, neprižiūrimi, turi rimtų sveikatos sutrikimų.

Bet ar nenueita lengviausiu keliu – tiesiog uždraudus teikti vaikams šią kraštutinę pagalbos priemonę, ar dingo pačios problemos, kurios kaip anksčiau, taip ir dabar tebetempia daugybę paauglių į patį gyvenimo dugną?

A. jau keli mėnesiai gyvena uždaroje vaikų įstaigoje.

Iki atvykstant, paauglės situacija buvo tiesiog tragiška – diagnozuotas alkoholizmas, nuolatiniai bėgimai iš namų, ilgalaikis seksualinis išnaudojimas.

Kad per palyginti trumpą laiką sugriuvo vaiko gyvenimas, atsakomybę turėtų prisiimti ir vietinės socialinės tarnybos – mes pačios dalyvavome ne viename šio atvejo aptarime nedideliame miestelyje, kur atsakinga darbuotoja tiesiog akiplėšiškai meluodavo, jog “darbas su šeima duoda puikių rezultatų, vaikai auklėjami”.

Pasiūlius nedelsiant gelbėti mergaitę, atribojant ją nuo žalingos suaugusių “draugų” įtakos, sulaukdavome kategoriško pasipriešinimo – ką jūs, taigi ministerija neleidžia, liepė dar laukti.

Vaikai patys save retai išgelbsti, bet suaugusiems vis dar svarbiau gražios ataskaitos, visuose lygmenyse.

Grupei nusikaltėlių iš Kauno reketavus, terorizavus šiame mieste į prostituciją įsitraukusias moteris, kai kurie jų buvo sulaikyti ir nuteisti.

Kauno apygardos trijų teisėjų kolegija nagrinėjo vieno jų ir bylos prokurorės skundą – ar teisingai suskaičiuotos visos subendrintos bausmės.

Kiek turėtų būti – 9 mėnesiai ar metai ir 2 mėnesiai?

Aukštesnės instancijos teismas dėliojo penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, vis tik metai ir 2 mėnesiai.

Truputį toks liūdesys.

Žinoma, visi turi teisę bylinėtis, nesinori už spygliuotos tvoros buvusiems “ereliams”, spardžiusiems, apiplėšinėjusiems atrastas moteris prostitucijoje.

Bet kada valstybė ryšis peržiūrėti savo nuostatas dėl situacijos prostitucijoje, ką čia reiškia teisinis parsiduodančių persekiojimas?

Tik tą, jog pučiasi sutenerių-reketininkų sluoksnis, o aukos tyli.

Nes, kaip išsireiškė pareigūnas, priimdamas pareiškimą dėl užpuolimo – “aš tave pirma nubausiu, o paskiau žiūrėsime, kas čia atsitiko”.

Kiekvienas laimėtas gyvenimas mums yra didelė šventė, o jei dar situacija atrodė smarkiai beviltiška…

Viena jauniausių paskutinių metų prekybos žmonėmis aukų, dar paauglė įtraukta, išnaudota prostitucijoje, patyrusio recidyvisto tiesiog užburta, apsvaiginta jo “meile ir rūpesčiu”.

Tam, kad ne tik pats galėtų ją nuolat prievartauti, bet kad ir leistų per kitų suaugusių vyrų rankas, siūlant šiems visų jų seksualinių fantazijų įgyvendinimą.

O jie ir pageidavo.

Suėmus sutenerį, šis pradėjo atakuoti mergaitę skambučiais, mokindamas ją meluoti pareigūnams, mums, reikalaudamas pasitikėti tik jo “gilia meile”. Nes antraip nusižudysiąs, neištversiąs atsiskyrimo.

Labai, labai sunkiai vyko paauglės vadavimasis iš šių toksiškų santykių.

Buvo momentų, kai atrodė, jog viskas, laimėjo ta būtybė, savo mažomis, gudriomis smegenėlėmis rezgusi beprotiškus planus, įtikinėjusi net pačią auką prisiimti kaltę organizavus savo prostituciją…

Ir vis tik mergaitei pavyko išsivaduoti.

Ji šiandien su siaubu prisimena tuos įvykius, gedi apnuodytų metų ir nuostabiai gyja.

Augina šuniuką, turi rūpestingą draugą, norėtų išmokti vairuoti automobilį.

Kai kurie žmonės yra tiktai žmonių išnaros, ir jeigu jų nesustabdysi, jie sunaikins visą gyvastį aplinkui – čia apie seniausios profesijos atstovus, sutenerius.

Esame įsitikinusios, kur mokosi, gyvena daug jaunimo – ten kaip juodvarniai suka ratus ir verbuotojai, ieškantys silpnesnių ir pažeidžiamesnių.

Į apskrityse veikiančius profesinio rengimo centrus suvažiuoja jaunuoliai iš tolimiausių miestelių, kaimų – mat čia jie turi unikalią galimybę baigti mokslus, įgyti profesiją, pradėti gyventi savarankiškai.

Labai apsidžiaugėme, gavusios kvietimą su paskaita atvykti į Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyrių.

Šiame regione dirba aktyvi Šakių policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra, tačiau iššūkių čia pakanka.

Jau neberasime šalyje stambesnės jaunimo įstaigos, kur nebūtų siūlyta narkotikų, “lengvų, greitų pinigų”, malonių pažinčių internete su nepažįstamaisiais.

Tad gerbiami merai ir merės, investuokite į prevenciją!

“Tikrai nesiruošiu skųsti to nutraukto ikiteisminio tyrimo. Aš iš viso ten nieko nedariau, vieną kartą pastovėjau šalia ir viskas” – aiškina valstybės nemokama advokatė, paskirta atstovauti prekybos žmonėmis auką.

Įkalbinėjame šią aiškiai “nieko nenorinčią” teisininkę atsižvelgti į nukentėjusiojo pažeidžiamumą, patirtą prievartą.

Advokatė kiek “suminkštėja” – žinot, tegu tas žmogus tada pats kreipiasi į prokuratūrą su skundu, tegu argumentuoja, kodėl reikia tęsti tyrimą – pataria ji nuoširdžiai.

Sukandusios dantis ieškome šios advokatės vadovų, dabar jau jiems aiškiname apie situaciją ir absurdiškus ponios svaičiojimus.

Išeitis netrunka atsirasti, reikia pristatyti pora dokumentų, skundas bus parašytas.

Gerai, mes skambinome, aiškinomės, reikalavome.

Bet ar pačios prekybos žmonėmis aukos atkakliai klaidžiotų šiame nemokamos teisinės pagalbos labirinte?

Mažai tikėtina.

Kodėl tokia brangi ta nemokama pagalba?