Category: Naujienos

Kaip suprasti kvietimą tapti aktyviais prekybos žmonėmis nusikaltimo dalyviais populiariausiame šalies žinių portale?

https://www.delfi.lt/…/sekso-turizmas-10-geriausiu…#

Kviesti pirkti moteris ir vyrus šalyse, kuriose skurdas, politinės suirutės, teisėsaugos korupcija stumia jų gyventojus parsidavinėti taip vadinamiems sekso turistams – yra mažų mažiausiai nemoralu.

Tailande, kuris oficialiai pripažįsta, jog sekso turizmas naikina šalies dvasinį potencialą ir įstumia tūkstančius moterų, vaikų, vyrų į apgailėtiną egzistavimą prostitucijoje, Bulgarijoje, kur prekeiviai žmonėmis atsiperka piniginėmis baudomis, šaliai dėl neįveikiamos teisėsaugininkų korupcijos nesugebant įvykdyti net minimalių ES reikalavimų kovoje su savo žmonių išnaudojimu…

Gal būt, vaikantis populiarumo, portalai ieško “užkabinančių” temų, bet kas toliau?

Sutenerių skelbimai apie “šaltą šampaną ir karštas merginas”?

Panašu, jog dienos metu kalbame apie atsakingą verslą, svajojame apie išsilavinusį jaunimą, klausinėjame kunigų apie prakartėlės paslaptis, o naktį kviečiame tapti “tikraisiais savimi” – geismo susuktais sekso pirkėjais..

2020 metų pabaigą prisiminsime kaip pašėlusį mokymų spurtą – per 10 dienų apmokinome 200 Užimtumo tarnybos specialistų, tam skyrę daugiau nei 40 valandų.

Jei ne išskirtinė šiandienos situacija, vargiai tą būtume įvykdę ir per pusmetį…

Kodėl bendradarbiavimas su Užimtumo tarnyba mums toks svarbus?

Kokią bepaimsi prekybos žmonėmis formą – darbinį, seksualinį išnaudojimą, priverstinį nusikaltimų darymą, fiktyvias santuokas – aukos yra ekonomiškai pažeidžiamos, sunkiai verčiasi, yra iškritę iš darbo rinkos arba niekada ten ir nebuvę.

Išsilaisvinus iš vergovės situacija dar labiau paaštrėja: jei nebus darbo – nebus pajamų, nebus namų, maitvanagiai verbuotojai vėl pradės sukti ratus aplinkui…

Esame liudininkės, kaip yra sunku nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis “perlipti” per savo žaizdas ir grįžti į visuomenę, gyventi toliau, kurti namus, auginti vaikus.

Tad surėmus pečius su kitomis tarnybomis, tikimės pasiekti geresnių rezultatų, svarbus juk kiekvienas žmogus?

Infekcinės ligos yra gana plačiai paplitę mūsų centro klientų tarpe, patys sergantieji jas labai slepia, bijodami su viešumu susijusio pasmerkimo, sankcijų, neretas net atsisako gydymo, kankinasi be jokios pagalbos.

ŽIV apsikrėtusio A. istorija tą puikiai atskleidžia.

Kone jau klasika tapusi schema – išaiškėjus apie ŽIV, vyras akimirksniu neteko gyvenimo stabilumo, mylimo darbo, susikurtos pakankamai saugios aplinkos.

Sekantys pasirinkimai, tolimesnės darbo paieškos buvo jau daug skausmingesnės, teko susidurti su atviru išnaudojimu.

Kiek šiandien bekalbėtume apie visų lygias galimybes ir teises, tačiau vis dar – sergi ŽIV, marš į visuomenės užribį, toliau nuo sveikųjų.

Išlenda mūsų bendruomenės didieji “baubai” – kas jis, eks-kalinys, narkomanas, gėjus?

Šiame kontekste džiaugiamės, jog A. – tikras kovotojas, atlaikęs stiprius likimo smūgius, atkakliai ieškantis teisingumo. Netikėtai atleistas iš darbo ir netekęs galimybės įsigyti jam būtinus vaistus, vyras nenusileido galingai įdarbinimo agentūrai, paviešino jos elgesį.

Panašios įstaigos yra pratusios nesiskaityti su žmonėmis, juk dažniausiai jų paslaugomis naudojasi asmenys, esantys sudėtingose, pažeidžiamose situacijos, neturintys resursų, jėgų kovoti už save.

Ir šį kartą tikriausiai buvo tikėtasi, jog be jokio teisėto preteksto netekęs darbo žmogus tiesiog atsitrauks, nutylės.

Mes vis raginame asmenis, išgyvenančius traumas, atstūmimą, persekiojimą – netylėkite, atsiskleiskite, padėkite kitai visuomenės daliai jus geriau suprasti.

Bet kiek šiuose pasakojimuose išgirstame apie patirtą neteisybę, prievartą, išnaudojimą, pamatome, kad kai kurios teisės yra tiktai popieriuje.

Ieškome savanorio/-ės administruoti Abolicionistų Platformos puslapį FB.

Reiktų redaguoti ir talpinti nedidelius tekstus, ieškoti galimybių populiarinti šį puslapį.

Ieškome žmogaus, gerai suprantančio abolicionizmo idėjų prasmę kovojant už moterų ir mergaičių orumą, prieš išnaudojimą prostitucijoje, palaikančio Šiaurės (Švedijos) modelį kaip optimaliausią prostitucijos problemų sprendimą visuomenėje.

Jei susidomėjote, parašykite mums centras@anti-trafficking.lt

Nebus sekso pirkėjų – neliks prostitucijos.

Pandemija pristabdė išbandytus prievartautojų maršrutus – aukas susirasti naktiniuose klubuose, kur daug apgirtusio jaunimo, nė neįtariančio, kad pavojus visai čia pat.

Klaipėdos apylinkės prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl jaunutės aukos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo viename iš pajūrio kurortų – pritrūko įrodymų, kad patraukti atsakomybėn vietinį “erelį”, atsekusį nusižiūrėtą merginą į jos kambarėlį ir ten iki valios siautusį.

Žinoma, ne mums mokyti apie įrodymų rinkimą, bet net atmetus aukos nuostabą dėl daugybės neužfiksuotų detalių, krenta į akis įvykio vieton atvykusios pareigūnės vertinimas: “nukentėjusioji buvo rami, neverkė, niekuo nesiskundė, nepanašu, kad būtų ką tik patyrusi prievartą”.

Tuo tarpu liudininkai: “X buvo šoke, visiškai sukrėsta, elgėsi keistai, nesiorientavo”.

Teisinė kova tik prasideda, trauktis nesiruošiame – kiek kartų tokiems “maloniems vyrukams” jau pavyko išsisukti?

Dalyvavome tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje “Pažeidžiamos proceso dalyvių grupės teismuose: kaip atpažinti ir atliepti poreikius?”, kurią organizavo Nacionalinė teismų administracija.

Mūsų šalies ir užsienio pranešėjai kalbėjo apie nukentėjusiųjų, nepilnamečių, prieglobsčio prašytojų apklausas teismuose, kokie pokyčiai pandemijos sąlygomis.

Labai vertiname, kad būtent teismai kalba apie pažeidžiamus asmenis, tame tarpe ir prekybos žmonėmis aukas.

Lietuvoje yra nemažai tarptautinių instrumentų, kurie garantuoja liudininkų apsaugą, gerą savijautą teismuose, deklaruojama juos seniai taikant – tačiau realybėje mes, lydėdamos nusikaltimų aukas į teismo salę, kur jos liudija prieš nusikalstamas grupuotes, pavienius nusikaltėlius, galime kliautis tik savimi.

Kaip išvengti susidūrimo, poveikio aukoms nepritaikytuose tokiai apsaugai teismų pastatuose, žeminančių, grasinančių replikų liudininkams bylos nagrinėjimo metu – tai, deja, vis dar iššūkis.

Konferencijos metu dalyvavome ir įdomioje, pakankamai atviroje diskusijoje apie pačių teisėjų laikyseną proceso metu – ar nešališkas teisėjas gali būti empatišku, užjaučiančiu, palaikančiu?

Puiki konferencija, džiaugiamės, jog NTA grįžta prie aktualių temų tradicijos.

Reikia skubiai imtis veiksmų dėl nepilnamečių apsaugos internete.

Ypač galvojant apie tuos, šalia kurių nėra rūpestingų suaugusių.

Apie pažeidžiamus, apleistus vaikus, kurie nesuvokia, kad yra tvirkinami, todėl negali patys apsiginti.

Neįgali 15-metė šiuo metu gyvena jau antroje globėjų šeimoje, nes biologinėje šeimoje prieš ją smurtavo abu tėvai, vėliau ji atiduota artimiems giminaičiams, kurių vienas buvo kalėjęs už vaikų prievartavimą, po to perkelta jau į – tikėkimės – saugesnę aplinką.

Toks yra situacijos kontekstas.

Paauglę nuolat atakuoja įvairaus amžiaus “negražių nuotraukų” siūlytojai, nesidrovintys siųsti savo lytinių organų nuotraukas suvokimo sutrikimų turinčiai mergaitei, vėliau reikalaujantys ir jos atsako.

Pritrūkus įrodymų, vietos pareigūnai jau buvo nutraukę vieną ikiteisminį tyrimą, tad tikrai neramia širdimi laukėme Šiaulių kriminalistų reakcijos į nesibaigiantį, agresyvų paauglės tvirkinimą socialiniuose tinkluose.

Pavyko! Byla jau keliauja į teismą, netrukus pamatysime, kas ten toks drąsus nuleistomis kelnėmis pozavo pieš kamerą.

Tačiau problema lieka ta pati – kas organizuos nepilnamečių apsaugą, kai tėvai, globėjai, mokytojai, socialiniai darbuotojai yra bejėgiai?

Daugybę metų prekeiviai žmonėmis naudoja “loverboy” taktiką – ji vis dar užtikrintai veikia.

Į mus kreipėsi sunerimę šeimos nariai, kad jauna, neįgali dukra gali būti išnaudojama prostitucijoje.

Paaiškėjo, jog internete užmegzta pažintis su “labai simpatišku jaunuoliu” pažeidžiamą merginą įstūmė į rimtą seksualinį išnaudojimą.

Įsitikinusi, jog “mylimąjam” savo jausmus įrodys tik paklusdama jo reikalavimams, nukentėjusioji leidosi prievartaujama į namus ateinančių vyrų, kaip atlygį palikdavusių jai pora banknotų.

Negana to, organizatorius stebėdavo atliekamus veiksmus per kamerą.

Štai tokį šiandien turime prekybos žmonėmis veidą.

Daug, labai daug švietėjiškų pastangų reikia, kad vieniši, negalintys kritiškai vertinti aplinkybių vaikai, jauni žmonės neužkibtų ant “mylimųjų” kabliuko, kuris negailestingai perveria jų širdis ir sielas.

Dėkui Panevėžio kriminalistams, surinkusiems įrodymus ir atidavusiems bylą į teismą, dalyvaujame toliau procese.

Lazdijų rajono savivaldybėje vedėme mokymus “Prekyba žmonėmis šalia mūsų – ką žinai apie ją?”

Vietos socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams per neilgas dvi valandas pasakojame apie šalyje sutinkamas prekybos žmonėmis formas, kaip atpažinti nukentėjusius, kokie yra pagalbos teikimo iššūkiai.

Labai vertiname šios pasienio savivaldybės norą suteikti kuo daugiau įrankių savo darbuotojams – nukentėjusieji yra visai šalia, bet vis dar nematomi.

Pandemija pačius silpniausius pavertė dar labiau pažeidžiamais, kuo įžūliai ir be užkardų netruks pasinaudoti piktavaliai asmenys.

Nesnauskime ir mes, ruoškimės stipriam atkirčiui.

Vilniaus apygardos prokuratūra atmetė mūsų skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl grupės jaunuolių galimo išnaudojimo Lutono ir Lesterio miestuose JK.

Romų tautybės asmenų užverbuoti, žadant darbą automobilių plovyklose, statybose, šie jauni vyrai atiduodavo savo “šeimininkams” uždarbį iki paskutinio cento, dirbdami septynias dienas per savaitę po 10 – 11 valandų.

Iš Visagino apylinkių kilę apsukruoliai, “paslaugiai” padėję nemokantiems anglų kalbos, niekada nebuvusiems užsienyje, neturintiems artimųjų jaunuoliams, be jokio sąžinės graužimo gyveno šių išlaikomi – grįžę po darbo vaikinai rasdavo nepažįstamus vyrus, įsikūrusius jų kambariuose, suvalgytą maistą, narkotikų vartojimo pėdsakus…

Kad išnaudotojai turėjo savo sistemą ir pagalbininkus, matosi vien iš fakto, jog kai kurie plovyklų savininkai vaikinų uždirbtus pinigus atiduodavo tiesiai “prižiūrėtojui” į rankas.

Aukų asmens dokumentai taip pat buvo “įdarbinti” – jais naudojantis, buvo atidaromos sąskaitos bankuose, sudaromos neaiškios sutartys.

Ilgainiui supratę, jog vergauja tik už maistą ir nakvynę, jaunuoliai pabėgo ir, padedant mūsų ambasadai, grįžo namo, kreipėsi į mus.

Prokuratūra: nematome jų pažeidžiamumo, galėjo nevažiuoti, galėjo nevergauti, smurtas ten toks irgi vidutiniškas buvo, na, trenkė per veidą, įtariamieji gi viską paneigė…