Category: Naujienos

Antrą kartą atmetamas mūsų advokato skundas dėl prastai ištirto seksualinės prievartos atvejo Palangoje.

Šio miesto Teismo rūmų teisėja aidu atkartoja Klaipėdos prokurorų sprendimą netirti praėjusios vasaros įvykių, kai naktiniame klube nusižiūrėjęs apgirtusią auką, prievartautojas (jau nebe) atsekė ją iki jos kambarėlio, čia ją prievartavo (pasirodo, kad ne) ir sumušė ją bandžiusią ginti draugę.

Kadangi sumušimų neina paneigti, dėl jų tyrimas vyks toliau, o štai seksualinė prievarta…

Nuoširdžiai apgailestaujame, jog prokurorus labiausiai įtikino … atvykusios įvykio vieton patrulės parodymai – “man ji neatrodė sukrėsta”.

Nesužinosime, ką pareigūnė yra girdėjusi apie traumą patyrusių asmenų laikyseną.

Bet net po kelių mėnesių nuo įvykių mums sutikus nukentėjusią merginą, matėme jos neviltį, savigraužą, pyktį, visiškai sutrikusį gyvenimo ritmą.

Kai nenorima tirti, kai nėra “vidinio įsitikinimo”, visi “už” pavirsta vienu dideliu “prieš”.

Pasisekė tam moterų medžiotojui klubuose ir vargas jo būsimoms aukoms.

Tenka susidurti ir su įkliuvusiomis į paskolų ryklių nasrus aukomis.

Rūpestinga vienos jaunimo organizacijos darbuotoja atlydi pas mus neįgalų, visiškai sutrikusį jaunuolį, kurio istorija lėtai veriasi, parodydama neįtikėtinus mūsų nedidelės visuomenės kampus.

Išsiaiškiname, jog pragyvendamas iš mažiau negu 200 eurų per mėnesį, našlaitis pateko į jį išnaudojusių daug vyresnių, jau teistų “draugų” pinkles – šie įkalbėjo vaikiną pasiimti greituosius kreditus iš kelių paskolas suteikiančių įmonių ir gautus pinigus atiduoti jiems.

Dėl šių “apsukruolių” pavyko susitvarkyti, pradėta baudžiamoji byla, tačiau kreditoriai nelaukia jos pabaigos, su grasinimais veržiasi atgauti paskolas bei šimtaprocentines palūkanas.

Deja, juos palaiko ir teismas, nesigilindamas į aplinkybes.

O tos aplinkybės čia bado akis – kredito įmonės neatliko vaikino mokumo vertinimo.

Kaip gali mėnesinė įmoka būti didesnė už gaunamas pajamas? Kurias, beje, sudaro pašalpa ir mokyklos maistpinigiai.

Jei nuoširdžiai, tai tikrai galvojome, kad tokių atviro plėšimo istorijų nebėra Lietuvoje, jog “bobutės paskoloms” uždėtas apynasris, jų lobimas antstolių pagalba yra suvaldytas.

Bet kažkur atsirado užtarėjai, draugai ir durys vėl atsidarė?

Galime lengviau atsikvėpti – didelėje nepilnamečių tvirkinimo ir prievartavimo byloje visos septynios aukos pagaliau susitvarkė joms priteistą žalą ir išmokos kai kurias jų jau pasiekė.

Keista, jog niekas nekelia klausimo, kodėl nukentėjusieji nededa pastangų gauti šią jiems priklausančią kompensaciją – negi nereikalingas tas priteistas tūkstantis už ilgus metus prievartavimo, kančios?

Labai aiškiai matome, jog kelias iki “tų pinigų” yra toks ilgas ir klampus, jog labiau reiktų stebėtis, jog aukos sugeba jį nueiti, negu kad kodėl jos to nepadaro.

Kreipimasis į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl vykdymo išlaidų padengimo → tada bėgte pas antstolius ir derėjimasis su jais dėl priteistų pinigų išieškojimo ( šie gerieji žmonės kratosi tokio darbelio, nes valstybė nedosniai užmoka išieškojimo išlaidas) → praėjus laikui ir pamačius, kad nuteistasis yra nemokus ( užtenka jam pervesti bent pora eurų ir jis laikomas jau mokiu), maldaujama antstolio pažymos, kad būtų galima → kreiptis į Teisingumo ministerijai priklausantį Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuris, vėlgi, turi savo sąrašą ir savo limitus.

Ir kiekviename etape privaloma pateikti kalnus asmeninių ir teisinių dokumentų, kuriuos reikia susirinkti iš įvairių tarnybų.

Paskaičiavome, jog iš paskutinių 50 mūsų centro klientų tik 2 savarankiškai praėjo šį procesą, už likusius mes pildėme prašymus, rinkome dokumentus, bendravome su antstoliais, ministerija ir pan.

Bet ar taip turėtų būti, kodėl absurdiškam popierizmui leidžiama sunaikinti pasiektą teisingumą?

Kauno apygardos teisme išnagrinėta mums labai svarbi byla, kurioje nuteisti organizuoti suteneriai, sukūrę mieste ištisą prostitucijos tinklą po “erotinio masažo” priedanga.

Pagrindiniam organizatoriui buvo pateikti ir kaltinimai prekyba žmonėmis.

Šį kart norime kalbėti ne apie aukas ar širdį nusikaltėliui paglosčiusią bausmę – 4 m., juos atidedant – bet apie vieną iš seniausių pasaulyje profesijų, sutenerį.

Ačiū 15min žurnalistei Karolinai – pagaliau matome sutenerio veidą, žinome, kas jis toks, suprantame, jog žmogus turėjo neribotas galimybes gyventi dvigubą gyvenimą – dieną gerbiamas, visų vertinamas ugniagesys, naktį – reketavęs, plėšęs moteris, mušęs nepaklususius, prižiūrėjęs seksualinio išnaudojimo vietas prekeivis žmonėmis ir suteneris.

Šios žmogystos mūsų šalyje dar labai atlaidžiai vertinamos, pristatomos vos ne kaip buhalteriai, vadybininkai, neužsimenant apie jų kruopščiai kuriamą, palaikomą smurtinę subkultūrą, kurios centre yra ne finansinės žinios, o metodų, kaip kankinti, manipuliuoti, palaužti aukas, rinkinys.

Cituojant Primo Levi, “… pabaisos egzistuoja, bet jų yra labai nedaug, jų yra per mažai, kad keltų rimtą grėsmę. Eiliniai žmonės – jie yra labiausiai pavojingi”.

Vergovė Kėdainių mieste, romų šeimos ūkyje.

18-metis vaikų globos namų auklėtinis, įstaigose gyvenęs nuo pat vienerių metų, kai neteko mamos, Kauno apylinkės teisme išgirdo nuosprendį savo “šeimininkams” – sutuoktinių pora, auginanti būrį savo vaikų, buvo pripažinti kaltais dėl išnaudojimo priverstiniam darbui.

Vaikinas lankėsi minėtoje šeimoje jau seniai – dar nepilnametis nuolat bėgdavęs iš globos įstaigų, kur, jo žodžiais, jį skriaudė, o “svetinga” pora jį užjausdavusi.

“Aš taip norėjau turėti artimuosius, žmones, su kuriais galėčiau bendrauti” – mums aiškino lengvą protinį atsilikimą turintis jaunuolis.

Naujai atrasti “artimieji” godžiai įsikibo į savo auką – vaikinas buvo paverstas darbiniu gyvuliu, nuolat mušamas, terorizuojamas, iš jo atimti asmens dokumentai, buvo vežamas elgetauti prie “Mega” prekybos centro Kaune, iš jo sąskaitos pavogtos santaupos, našlaičio įsikūrimo išmoka.

Tik lemtingas susitikimas su Jurbarko komisariato pareigūnu nutraukė šį bjaurų išnaudojimą – apklausinėdamas sulaikytą jaunuolį dėl vagystės iš parduotuvės, operatyvininkas įsigilino į jo istoriją, suprato, jog prieš save mato prekybos žmonėmis auką.

Susisiekęs su mumis ir specializuotais kriminalistais, pareigūnas Ovidijus išgelbėjo šį bejėgį žmogų, šiandien turime ir apkaltinamąjį nuosprendį byloje.

Tiesa, tas nuosprendis labai skystas, išnaudotojai gavo lygtines 1 m. ir 2 m. bausmes, jas skundžiame, bet visada būsime dėkingos Jums, Ovidijau, už parodytą atjautą!

Padėtas taškas dar vienoje byloje, ilgus penkerius metus mus laikiusiai savotiškoje neviltyje, sutrikime.

Š.m. sausio pabaigoje Aukščiausias teismas nepriėmė nuteistųjų kasacinių skundų ir paliko galioti nuosprendį, pagal kurį du Vilkaviškio komisariato pareigūnai (trečiasis ikiteisminio tyrimo metu pasitraukė iš gyvenimo) pripažinti kaltais apklausų metu mušę nepilnamečius, deginę juos elektrošoku, spardę į lytinius organus, jauniausią auką vežę į mišką, rišę ten prie medžio ir t.t.

Nežiūrint nuteistųjų įnirtingo priešinimosi, neprisipažinimo, visų instancijų teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius.

Tai kodėl jaučiame tokį kartėlį?

Net nekeliant platesnio klausimo – kaip iš viso tokie dalykai yra galimi? – tam tikri šios istorijos aspektai iki šiol neduoda ramybės.

Teisme teisiamųjų kolegos melavo, sakė akivaizdžią netiesą, kad tik “išsuktų saviškius”, įstaigos vadovas kategoriškai tvirtino, kad berniukų apklausos buvo vykdomos laikantis taisyklių, o kaltinimai jo pareigūnams yra absurdiški.

Visi jie dirba iki šiol.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba visą laiką laikėsi arba nuošaliai, arba “čia dar viskas labai neaišku” – nežiūrint to, kad jų atstovas dalyvavo nepilnamečių parodymų fiksavime, atpažinimuose ir pan.

Kas jiems dar buvo neaišku?

Vieninga bendruomenės pozicija – “o kaip su jais reikėjo elgtis? gražiuoju nesusikalbėsi. Greičiau ateitų pilnametystė, bent į Pravieniškes bus galima išvežti”.

Netikėta šios dramos pabaiga jos dalyviams ir žiūrovams, bet kaip žinoti, ar pamokos išmoktos?

Kartu su bendraminčiais pasirašėme po laišku Kanados Parlamentui, sveikinant Kanados vyriausybę metus iššūkį IT milžinei MindGeek, valdančiai didžiausią pasaulyje pornografijos svetainę Pornhub.

Kas dieną šioje svetainėje registruojama 115 milijonų apsilankymų.

Pornhub savininkai kaltinami vaikų prievartavimo filmavimu ir demonstravimu, be leidimo įrašyta ir platinta pornografija, prekybos žmonėmis skatinimu.

Antrus metus besitęsianti diskusija Kanadoje dėl Pornhub svetainėje atrastų mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo vaizdų, neveikiantis lankytojų amžiaus cenzo reguliavimas įtraukė ir tarptautinę bendruomenę – sunerimę pornografijos vartotojai piketuoja “Šalin rankas nuo Pornhub! Didesnę grėsmę vaikams kelia Facebook ir Twitter!”, iš kitos pusės, tokios pasaulinės kreditinių kortelių sistemos kaip Visa ar Mastercard sustabdė finansinį Pornhub aptarnavimą.

Apie kokį aštuonkojį kalbame liudija vien faktas, jog ta pati MindGeek turi virš 100 jai priklausančių hardcore pornografijos svetainių…

Pastarosiomis dienomis šalies portalai išplatino sostinės pareigūnų pranešimą spaudai apie … plaštakes.

Šis rašinėlis gerai atspindi, ką mes pasiekėme persekiodami asmenis prostitucijoje, kokį požiūrį suformavo baudimo, bet ne pagalbos politika.

Sekso pirkėjai pareigūnų lūpomis skundžiasi padidėjusiais įkainiais – pernai juk buvo pigiau! – moterys vadinamos “plaštakėmis”, dedančiomis “pikantiškus skelbimus”, nerūpi joms ir klientų saugumas…

Nors nemažai esame diskutavę su Policijos departamentu dėl šių apgailėtinų “Plaštakių operacijų” niekinės naudos, panašu, kad komisariatuose ir toliau narsiai “kovojama” su prostitucija – apsimetus sekso pirkėjais, užklumpamos parsiduodančios moterys, filmuojamos, fotografuojamos, neužmirštant išrašyti joms baudas.

Ar šio pranešimo autoriai siekia mus įtikinti, jog moterys pačios organizuoja šiuos pelningus “verslus”, automatizuoja klientų paiešką – o juk dar taip neseniai tie patys pareigūnai platino medžiagą apie įnirtingas sutenerių kovas Vilniaus mieste, apie pasidalintas teritorijas, žalojamas moteris?

Palinkėtume operacijų vykdytojams daugiau motyvacijos pilnai taikant ANK 487 str., nesikratyti galimybių bauduoti ir sekso pirkėjus, o mūsų seimūnams – nedelsiant peržiūrėti žmogaus teises pažeidžiantį, beprasmišką asmenų prostitucijoje persekiojimą, viešą tyčiojimąsi iš jų.

Sunku yra matyti skriaudžiamus vaikus, bet dar sunkiau, kai sutinki tą slepiančius artimiausius šeimos narius, bendruomenę.

Į namus Tauragės apskrityje ne kartą buvo kviečiama policija – gelbėti ją nuo mušančio sugyventinio prašė dviejų dukrų motina.

Po to įvykdavo “susitaikymai”, “atleidimai”, iki sekančio karto.

Kai neįgali jaunesnė dukra pastojo ir pagimdė vaikelį – tarnyboms nekilo minčių sunerimti, nors kažkaip sureaguoti.

Paskutinį kartą pareigūnus dėl siaučiančio girto patėvio kvietėsi jau nepilnametė, spardoma ir tampoma po kambarius.

Tada ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įsikišus motinai, kad viskas išsisprendė, pretenzijų nėra.

Vėl – visiems ši versija tiko.

Ir tik ištrūkusiai iš namų vyresnėlei kreipusis į žurnalistus, šiems (!) suorganizavus DNR tyrimą, paaiškėjo, jog nepilnametės vaikelio tėvas yra kartu gyvenantis, smurtaujantis patėvis.

“Netikiu!!” – didelėmis ašaromis rauda dukrų motina, nepaleisdama sugyventinio rankos, o šis, atsigavęs nuo pirmo šoko, atkakliai ginasi “mane suviliojo, pavydėjo manęs savo motinai”.

Ar galėtų tokios kraujomaišiškos, pilnos bjaurios prievartos dramos vykti, jei tarnyboms nuoširdžiai rūpėtų vaikų gerovė, seniūnijai – ne paskutiniai pletkai iš “anų trobos”, o silpnesniųjų užstojimas ir palaikymas?