kopzi

Category: Naujienos

  • Klaipėdoje bendradarbiaujame su aktyvia bendruomenės pareigūne

    Klaipėdos mieste dalyvavome paskaitų cikle Žemynos, Aitvaro, “Varpo” gimnazijose, tema – prekybos žmonėmis pavojai ir kaip apsisaugoti, kur ieškoti pagalbos.
    Šios kampanijos iniciatorė – viena aktyviausių šalyje bendruomenės pareigūnių Simona Narūnė.
    Kadangi daugybę metų praktikoje matome jau nukentėjusius žmones, esame liudininkės situacijų, kai nusikaltėliams jau pavykę įgyvendinti savo kėslus – tokios prevencinės akcijos, stengiantis įspėti, apsaugoti jaunus žmones mus nuoširdžiai jaudina ir verčia negailėti pastangų bei laiko.
    Uostamiestis su, deja, milžiniška socialine atskirtimi, narkoprekeivių, sutenerių pamėgtais maršrutais ir saugiomis “gūžtomis” bei, vėl deja, silpnomis socialinės pagalbos tarnybomis, šiandien turėtų ypatingą dėmesį skirti nusikaltimų prevencijai, jaunimo užimtumui vystyti.
    Simona, ačiū, kad primenate mums, kas yra tikras bendruomenės pareigūnas.

  • Nors mūsų skundo nepalaiko prokuroras, tačiau teismas mano kitaip

    Prastas jausmas, kai mūsų apeliacinį skundą prekybos žmonėmis byloje prašo atmesti nuteistieji, jų advokatai ir … bylos prokuroras.
    Kėdainiuose gyvenanti romų pora, kurių pajamų šaltinio teismui taip ir nepavyko nustatyti, buvo nuteisti dėl neįgalaus našlaičio ilgai trukusio darbinio išnaudojimo, vertimo elgetauti, naudojant fizinį smurtą prieš jį, dėl jo pašalpos, valstybės skirtos savarankiško gyvenimo pradžiai, pasisavinimo.
    Apylinkės teismas atlaidžiai pasižiūrėjo į ne kartą teistos poros veiksmus, atleido juos nuo realios įkalinimo bausmės.
    O štai Kauno apygardos teismas situaciją įvertino atidžiau – nuspręsta neformuoti nebaudžiamumo nuotaikų, keturis kartus teistas D.J. pripažintas pavojingu visuomenei, jis atvirai demonstruoja kriminalinę pasaulėžiūrą, laiko ją natūralia.
    Tad veikėjas siunčiamas už grotų.
    Bet taip ir likome nesupratusios valstybės kaltintojo pozicijos – gerai, už vagystes, plėšimus, nepriekaištingai įvaldęs manipuliacijos meną kėdainiškis likdavo laisvėje, bet už prekybą žmonėmis…
    Socialiniams darbuotojams teisingumo reikia labiau?

  • Narkotikų platinimo bylos atveria daug neišspręstų problemų

    Plečiantis prekybos žmonėmis nusikaltimo atpažinimui, mums vis dažniau tenka susidurti su laukais, apie kuriuos dar prieš kelis metus būtume kategoriškai sakę, kad čia “ne mūsų”.
    Viena iš tokių sričių yra narkotikų platinimas. Ateina nukentėjusieji, kurie buvo grupuočių verčiami tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse gaminti, platinti šiuos baisius nuodus jaunimo tarpe, neretas jų ir pats ilgainiui tapo priklausomas.
    Kaip padėti tokiems ligoniams? Nieko labai naujo čia nesugalvosi, tik detoksikuotis ir į reabilitacinę bendruomenę.
    Štai čia ir susidūrėme su kuriozais, kurie keltų nuostabą, jei nebūtų iš esmės kraupūs.
    21-ių metų vaikinukas iš miestelio šiaurės vakarų Lietuvoje, 5 paskutinius savo gyvenimo metus be perstojo vartojantis narkotikus.
    Niekada nebandęs jų atsisakyti.
    Jam yra taip blogai, jog jis verkdamas maldauja pagalbos, po minutės persigalvojęs bėga pro duris, dar vėliau tūžta ant mūsų ir viso pasaulio.
    Iš reabilitacinės bendruomenės socialinio darbuotojo gauname skambutį – “klausykit, ką čia atvežėt, tokiems jau nepadėsi, jo gyvenimas yra baigtas, jis traukia atgal kitus, kaip koks šašas čia mums visiems, tegul grįžta ir vartoja toliau”.
    Sutrikusios skambiname į kitą bendruomenę, prašome padėti šiame “beviltiškame” atvejyje.
    Čia be žodžių išklauso ir … priima vaikiną reabilitacijai.
    Bet tai kaip čia yra? Fiziškai šias dvi bendruomenes skiria vos 11 kilometrų. Abiejose daug kalbama apie Dievą, gerus darbus ir pan.
    Žinoma, kad mes visi silpni, o pagalbos teikimo lauke perdegimas anksčiau ar vėliau pasiveja kiekvieną.
    Bet vis dėlto…

  • Tik kasacinė instancija pripažino prekybą vaikais

    Prekybos vaikais bylų Lietuvoje nėra daug, jos tikrai retos – todėl įvykiai atokiame Vakarų Lietuvos kaimelyje, virtę sudėtinga, perėjusia visas teismų instancijas byla, išties išskirtiniai.
    Kiek išskirtinis yra bandymas mergaitę paversti gašlia prostitute, teismui Klaipėdoje patyrusį recidyvistą išteisinti dėl to, o sekso pirkėjui tik kasacinėje instancijoje išgirsti nuosprendį dėl privertimo lytiškai santykiauti!
    Keturis metus virė atkaklios prokurorų kovos dėl apkaltinamųjų nuosprendžių – jie nukentėjusiai paauglei, mums, buvo be galo ilgi.
    Būtų įdomu suskaičiuoti, kiek asmenų, pirkusių prekybos žmonėmis aukas, šalyje yra patraukta atsakomybėn.
    Kokie penki per dešimtmetį.
    O ką kaimas, seniūnija, kurios akyse vieni gėrė ir gėrė ir dar kartą gėrė, o kiti tų geriančių vaiką “globojo” ir pardavinėjo?
    Gal ir žiauriai nuskambės, bet visą laiką kartojome, jog į teisiamųjų suolą šioje baisioje byloje turėjo sėsti ir šeima su visomis ją prižiūrėjusiomis tarnybomis.

  • Išgyvenusioji prostituciją vs žurnalistas

    Kauno apygardos teismas išnagrinėjo nukentėjusios nuo sąvadautojų moters skundą ir patenkino jos 1000 eurų ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos.
    Sveikiname atkaklią mūsų klientę, žinome, kaip jai nelengva buvo bylinėtis su ją išnaudojusiais suteneriais.
    Apstulbome, kai kirčių ji sulaukė ne iš nuteistųjų, o iš … žiniasklaidos.
    Alfa.lt žurnalistas, nestabdytas jokio redaktoriaus, arogantiškai rašo apie moterį, metusią iššūkį ilgamečiams prostitucijos organizatoriams:
    “nėra objektyvių duomenų, kad naktinė plaštakė būtų patyrusi didelę žalą”,
    “nuteistieji užsiėmė tuo, kad organizavo kelių laisvo elgesio moterų kelionę į Vokietiją, kur šios dirbo viešnamiuose”,
    “merginą sąvadautojas surado padedamas kitos naktinės plaštakės”
    ir t.t. ir pan.
    Kas Jums, žurnaliste Dominykai? Kokiu reikia būti nusmurgusiu nevykėliu, kad niekinti žmones, kurių istorijų nežinai ir jų vargų nesi net sapnavęs?
    Kad ir kaip nemalonu, dalinamės tuo apgailėtinu straipsneliu.

  • Ačiū Valensijos lietuvių bendruomenei

    Šiandien sakome didelį ačiū Valensijos lietuvių bendruomenei.
    Prekeiviai žmonėmis nuo pat Nepriklausomybės pradžios viltingai žiūrėjo į Ispaniją, čia veikė išvien su kitataučių gaujomis, pirkosi nekilnojamą turtą, lobo iš prostitucijos ir narkotikų.
    Daug, tikrai daug mūsų moterų ir vyrų, išviliotų gražiais pažadais, negrįžo iš šios šalies, nors artimieji, bėgant dešimtmečiams, vis dar tikisi kokio ženklo iš jų.
    Todėl nuoširdžiai džiaugiamės, jog verbuotojui išsivežus jauną mamą su vaikeliu ir jau užsukus išnaudojimo ratą, vis tik pavyko ištraukti moterį iš to lipnaus liūno, parsiųsti ją atgal į Lietuvą.
    Pasisekė atgauti ir vaiką.
    Žinome, jog tai nebūtų pavykę be Jūsų, Daiva Sruogiene, Ieva Čekuolyte, advokate Mantvydai Bučy, nuoširdžių pastangų.
    Dar kartą ačiū, mokomės iš Jūsų.

  • Susitikimas su seniūnais Šiaulių rajone

    Šiaulių rajono savivaldybė pakvietė mus į susitikimą su rajono seniūnais, kad pristatytume prekybos žmonėmis problematiką, pagalbos teikimą aukoms.
    Tai, ko gero, pirmas toks renginys mūsų praktikoje, kai kalbame tiesiai seniūnijų vadovams, gaila, kad nuotolinis formatas neleidžia giliau padiskutuoti.
    Jei kada nors prekybos žmonėmis nusikaltimas bus pažabotas, tai tik dėka konkrečių pastangų aukų gyvenamosiose vietose – kai seniūnijose bus atpažintas ir suprastas vis naujas formas įgaunantis pažeidžiamų asmenų išnaudojimas, kai bendruomenės nuspręs, jog joms rūpi.
    Ačiū šios vizijos entuziastei Loretai Matolienei, vertiname Jūsų pastangas dėl rajono žmonių.

  • Vėl atmestas mūsų skundas dėl tyrimo nevykdymo

    Labai skaudus pralaimėjimas, smogiantis į patį centrą valstybės garantuojamo teisingumo – apginti silpniausius savo narius.
    Kauno apylinkės prokuratūra antrą kartą atsisakė tęsti tyrimą dėl devynis metus trukusio nuteistojo prievartavimo Pravieniškių pataisos namuose.
    Kalinčiųjų gyvenimas yra persmelktas seksualinės prievartos tema – apie tai nuolat kalbama, grasinama, to visą laiką bijoma.
    Įkalinimo įstaigoje išprievartautas gali būti bet kas, tai yra užtikrintai veikiantis dominavimo ir kontrolės įrankis.
    Ko tikėjosi J.N., prabildamas apie ilgametes patyčias, prievartą įkalinimo įstaigoje? Ir ką reiškė liudyti apie “po laiptais, sandėliuke, tualete, dušuose, laiptų aikštelėse mane oraliniu ir analiniu būdu prievartaudavo keliese”?
    Teisingumo.
    Tačiau teisėsaugos atstovai, dirbantys toje pačioje įstaigoje, kurioje J.N. teigia patyręs metų metais persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, prievartavimus, fiksuoja įvardintų įtariamųjų ir visų lygių viršininkų parodymus – “nieko nebuvo, riksmų, pagalbos šauksmų negirdėjome, pats žmogus vėliau viską paneigdavo, matosi, konfliktiškas jo charakteris…”
    Gal tokius tyrimus profesionaliau atliktų pareigūnai, tiesiogiai nepavaldūs įstaigos direktoriui?
    Kategoriškai manome, jog seksualinei prievartai galima užkirsti kelią nelaisvės atėmimo vietose – jeigu to nori įstaigų vadovai, politikai, jeigu ji yra nepriimtina visuomenei.
    Turime užtikrinti saugius būdus, kaip pranešti apie tokius įvykius, kaip objektyviai juos ištirti.
    “Jaučiau didelę gėdą ir pažeminimą dėl to, kas man nutiko kalėjime. Ilgainiui supratau, jog tai ne mano, o mano šalies gėda” – rašė garsus žmogaus teisių aktyvistas Tom Cahill, pilietinių protestų metu 7-me dešimtmetyje nuteistas kalėti ir vos išgyvenęs po grupinio išprievartavimo ir kankinimų viename iš Teksaso kalėjimų.

  • Seksualinė prievarta prieš garbaus amžiaus senolę

    Utenos apylinkės teismas išnagrinėjo Anykščių regioną sukrėtusią (norime tuo tikėti) bylą – 20-metis vaikinas 6 val. ryto įsilaužė į 84 metų senolės namus vienkiemyje ir ją išžagino.
    Teikėme pagalbą labai išsigandusiai, išgyvenusiai dideles fizines ir dvasines kančias garbingo amžiaus moteriai ir, nors pats teisinis procesas šį kartą nebuvo sudėtingas, prievartautojas prisipažino iš karto, tačiau šis atvejis it lakmuso popierėlis parodė paslaugų kokybę regione, bendruomenės požiūrį į tokius nusikaltimus.
    Atvykę radome senolę be psichologinės ir ginekologinės pagalbos, drebančią iš baimės dėl naujo užpuolimo – tačiau kaimas nuomonę turėjo tvirtą, “ji pati ten viską pradėjo…”, “gaila vaikinuko ir jo šeimos…”
    Ir tik paprašius įsikišti rajono savivaldybei, aprimo pletkai ir buvo rimčiau susirūpinta senolės sveikata bei galimybe gyventi toliau vienai.
    Įstrigo ir “nuotykis” su privačia praktika užsiimančia ginekologe, kuriai atvežėme negaluojančią moterį – supratusi, kokio nusikaltimo auka ši yra tapusi, gražiu baltu chalatu pasidabusi specialistė išprašė mus ir užsirakino, “žinau aš tokius atvejus, paskiau po teismus užtampys”.
    Byla laimėta, tačiau patirtys nedžiuginančios.

  • “Pigi” darbo jėga Lietuvoje

    2021 metai. Kuriame unikalius lazerius, vystome skaitmeninę mediciną, sportuojame, dainuojame, diriguojame taip, kad likęs pasaulis suklūsta ir pagarbiai atsistoja.
    O visai šalia, mūsų miestų užkaboriuose, kankinasi išnaudojami, uždaryti, nužmoginti darbo vergai.
    Į mūsų centrą beldžiasi vis daugiau migrantų – teikėme pagalbą Lenkijos, Čekijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Azerbaidžano, Kinijos, Tailando, Kambodžos, Nepalo, Indijos, Kolumbijos, Kenijos piliečiams.
    Bet nė karto nesame girdėję nei vieno šalies premjero sunerimusio dėl “pigios darbo jėgos” išnaudojimo Lietuvoje.
    Nuotraukoje – po ilgų mėnesių darbinio išnaudojimo viename iš mūsų didmiesčių, moterys iš Afrikos žemyno džiaugiasi atgavusios savo dokumentus.