kopzi

Category: Naujienos

  • Kaip atrodo prievartautojo “čia ir dabar”?

    Nuteistas už grupinį išprievartavimą moters, sutiktos viename iš vakarėlių, 40-metis prievartautojas užpylė visas teismų instancijas skundais.
    Įstatymai numato galimybę gintis iki paskutinio, nebeskundžiamo teisėjo plaktuko kaukštelėjimo, tačiau koks baisus pasipiktinimas, neapykanta aukai sklinda iš tų rašliavų…
    “Esu kaltinamas sudavęs ne mažiau 13 smūgių nukentėjusiajai į veido sritį, sulaužęs nosį – bet kodėl tada tiek mažai kraujo buvo visur?
    Taip, santykiavome, bet abipusiu susitarimu, atrado, mat “žagintoją”, taigi visi žino, kad ji prostitutė!
    Reikalauju neklausyti šios melagės, jei ji nuo mano smūgių buvo praradusi sąmonę, tai ką ji dabar čia gali prisiminti?!”
    Panašūs įvykiai gerai atskleidžia brutalią seksualinės prievartos esmę – sutrypti, pažeminti ir nueiti, palikus kraujuojančią auką.
    Ir nė krislo atgailos, net žinant, kad tai galėtų turėti įtakos bausmės termino ilgiui – mat “tokios” moterys yra niekas, tuščia vieta.
    Jei aukos “ne” išprovokavo nevaldomą agresiją, ar neliudija tai apie ilgametį nebaudžiamumą, suformavusį “čia ir dabar” prievartautojo tipažą?

  • Aukoms prabilus, prasideda gijimo procesas

    Mes įpratome kartoti, kad prievartos aukos tyli, jos nenori prisiminti, kalbėti…
    Bet kartais jos tiesiog sprogsta nuo noro atsiverti, ilgametis tylėjimas jas žlugdo ir neleidžia nei pamiršti tuos įvykius, nei judėti pirmyn.
    O ir galimybių prakalbti yra daug mažiau, negu kad mums visiems atrodo.
    Specialistai neretai raukia nosis dėl TV laidų, internetinių portalų, kviečiančių žmones pasipasakoti – “paviršutiniška, šou, cirkas dėl reitingų” ir pan.
    Ir mes ne išimtis. Todėl labai nustebome, kai tokia “šou” laida nukreipė pas mus pagalbai moterį, ilgus dešimtmečius nešiojusią vaikystės žaizdą, kuomet ją tvirkino globėjas, o jo žmona apsimetinėjo nieko nematanti.
    Suaugusi moteris verkia taip, lyg prievarta būtų įvykusi vakar, ji visa dar ten, tuose tamsiuose kambariuose, girdi neryžtingus prievartautojo žingsnius, prasiveriančias duris…
    Šiandien šios dramos įkaitais yra tapusi ne tik nukentėjusioji, bet ir visi jos artimieji, taip niekada ir nesupratę, kas yra ne taip? ko trūksta, kas negerai?
    Galvojame, kad visi keliai tinka, kad tik aukos prabiltų ir gijimas prasidėtų, nors ir per vėlu teisiniams procesams.

  • Kodėl vaikai tampa prievartautojų aukomis?

    Kas yra suaugusiems vyrams, prievartaujantiems vaikus? Šiaip sau, tarp alaus bokalų, “buvo smalsu, o ir moters tuo metu neturėjau…”
    Ką galvoja įpusėjęs trečią dešimtį vyriškis, kviečiantis susilažinti iš 3 eurų devynmetę, kiek alkoholio ji galinti išgerti?
    Ir vėliau girtutėlį, beprarandantį sąmonę vaiką prievartaujantis, kol mergaitė nepradeda vemti?
    Kauno apygardos teismas nuteisė šį taip ir neprisipažinusį, nesigailėjusį žmogų šešeriems metams nelaisvės, bet reikia vėl pradėti diskusijas dėl Seksualinių nusikaltėlių registro, nes pedofilinius polinkius nelaisvė tik laikinai prislopins.
    Kai nematai tų sužalotų vaikų, nežinai užpuolimo, prievartos detalių, gal ir nesunku teisuoliškai samprotauti – “registras yra perteklinė priemonė, nepersekiokime šių žmonių visą gyvenimą, jie irgi turi šeimas…”
    Bet vaikai patys neapsigins, kad ir kiek konferencijų mes apie tai organizuotume ar tonas lankstinukų išspausdintume.

  • Kalbant apie prostituciją

    Kas iškyla prieš akis pirmiausiai, kalbant apie prostituciją Lietuvoje?
    Moterys, daug moterų. Žurnalistų ir pareigūnų pravardžiuojamos „plaštakėmis“, „sekso bitutėmis“, „sekso vergėmis“, jos pasakoja tų pačių rašančių apie jas lūpomis, jog „uždirba tūkstančius“, jog „Lietuvoje policija gražiai su jomis elgiasi, čia prostitutėms yra daug darbo“ ir t.t.
    Dar sušmėžuoja viena kita istorija apie nuteistus sutenerius, čia iškyla jau daug niūresnės aplinkybės – pasirodo, moterys buvo ir mušamos, ir prievartaujamos, verčiamos santykiauti su pirkėjais be prezervatyvų, iš jų atimami pinigai, „šeimininkai“ nuolat tiekdavo narkotines medžiagas, filmuodavo moteris…
    Toliau jau seka diskursas apie prekybą žmonėmis, praktiškai nepaliekantis abejingų – žinoma, kad tai vienas žiauriausių nusikaltimų, besišaukiantis didelių bausmių organizatoriams ir skubios pagalbos aukoms.
    Bet ar netrūksta šioje dėlionėje dar vieno dėmens – kukliai liekančio šešėlyje, visada anoniminio, beveik mistinio?

  • Migrantų darbinė vergovė Lietuvoje

    Kuo daugiau praleidžiame laiko su migrantais, išnaudotais mūsų šalyje, tuo geriau pradedame suprasti jų “bosų”, mūsų tėvynainių, grasinimų galią.
    Šiandien lydėjome į apklausą teisme pusamžę moterį iš Rytų Afrikos, nedidelės, nuolat vietinių valdančiųjų persekiojamos tautelės, keli metai tyliai vergavusią mūsų šalyje, galiausiai išvaduotą policijos reido metu.
    “Jei iškelsi koją už įmonės ribų, būsi suimta ir įkalinta, bet jei labai nori, gali bandyti” – be jokio sąžinės graužimo aiškino patikliai moteriai darbdaviai.
    “Kam tau pasas, dar sugalvosi kokią nesąmonę” – sekė toliau įtikinėjimai.
    Ne tai magiškas, ne tai idiotiškas pasaulis, kuriame suaugę žmonės paverčiami bejėgiais produkcijos gamintojais.
    Ar manęs taip nekentė dėl mano odos spalvos? – nenustoja mūsų klausinėti neapsakomai kantri, darbšti, nenorinti su niekuo pyktis Afrikos kontinento gyventoja, savo vergišku darbu susmirdusiose patalpose išlaikiusi gausius artimuosius.
    Greit galėsime rašyti lietuviškus Dėdės Tomo trobelės variantus.

  • Diskusija apie prekybą žmonėmis AISV

    Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje (AISV) dalyvavome internetinėje diskusijoje apie prekybą žmonėmis Lietuvoje.
    Ši diskusija buvo vienas renginių, skirtų pažymėti CNN Freedom Project akciją #MyFreedomDay, vykdomą pasaulyje jau penktą kartą.
    Kas nustebino AISV bendruomenėje? Rimtas požiūris, noras sužinoti, analizuoti priežastis tokio sudėtingo reiškinio kaip prekyba žmonėmis – mokiniai ruošė pranešimus savo bendraamžiams, mūsų klausė, kaip galėtų prisidėti prie pagalbos aukoms.
    Žinoma, tai mokykla, kurioje mokosi diplomatų, verslininkų vaikai, šeimos keliauja ir dirba visame pasaulyje, intelektualinį žingeidumą skatina ir Amerikos edukacinės programos.
    Šiais metais CNN Freedom Project pasirinko vergovės Indijos šilko pramonėje temą, sukurdami 30 min dokumentinį filmą “Šilko vergai”.
    Ačiū AISV už žinias ir nepakantumą išnaudojimui!

  • Geležiniais strypais į liudijančio galvą

    Teisingumas įvyko – Pravieniškėse kalintis vaikinas, sužalotas kameroje galimai dėl to, jog liudija prekybos žmonėmis byloje, sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio savo kankintojams.
    Talžytas metaliniu strypu, spardytas į veidą kitų kameroje esančių kalinių, jis dar prieš egzekuciją maldavo prižiūrėtojų jį apsaugoti, o ir po jos prašėsi iškeliamas, tačiau veltui.
    Teisiamieji, ne ką vyresni už savo auką, vienas jų 7, kitas 11 kartų teistas, nesivargino teisme kažką grąžinti – “nuteistieji turi savo taisykles ir pagal jas privalo gyventi”, “po remonto kameroje buvo likę metalinių strypų, betono gabalų”, “visi turime telefonus”.
    Tiek vadovai, tiek žemesnio rango pareigūnai, kurie teisme mechaniškai kartojo, jog nematė sužalojimų, juos tenkino leisgyvio kalinio pasakymas, jog nukritęs nuo laiptų, nemalonumų šioje istorijoje turėjo tik dėl jos paviešinimo spaudoje.
    Ne pataisos namai, o žvėrių karalystė.
    Sunku susitaikyti su mintimi, jog pokyčiai čia neįmanomi.

  • Viešnamiai Bangladeše

    Didžiausias pasaulyje Raudonųjų žibintų rajonas yra Daulatdia, Bangladeše, trečioje pagal dydį musulmoniškoje šalyje, kur valstybinė religija yra islamas.
    Čia kas dieną apsilanko apie 3500 sekso pirkėjų.
    Jaunutės mergaitės ar jų mamos viešnamyje kainuoja nuo 60 centų iki 10 eurų.
    Kad mergaitės atrodytų vyresnės, joms duodamas hormoninis preparatas Oradexon, finale pražudantis jas.
    Kviečiame pasižiūrėti prancūzų režisieriaus Dominique Mesmin 25 min filmą apie šį vieną iš 20 oficialiai Bangladeše veikiančių gigantiškų viešnamių:

  • Vaikai-vergai savo šeimose

    Kokią didelę naštą gali nešti vos keliolika metų turinti mergaitė – suaugusiųjų pasauliui tyliai stebint.
    Pas mus ji patenka, nes bėga iš namų, tiesiog dingsta iš jų, negrįžta.
    Mama jau daug metų emigravusi, dirba užsienio šalyje, siunčia šeimai pinigus – ankstesnius pažadus grįžti keičia nauji, panašu, kad moteris galutinai įsitvirtinusi svetur.
    Vaikų tėvas dirba per du darbus, šeima seniai nejaučia nepritekliaus, tačiau šio vienintelio suaugusio žmogaus vaikai praktiškai nemato.
    Tad vyriausia dukra, dar paauglė, rūpinasi likusiais keturiais broliais ir seserimis – maistu, namų ruoša, jaunėlių pamokomis, rūbais…
    Bet ar tokia našta yra įmanoma vaikui?
    “Aš bėgu, nes noriu užsimiršti, išgeriu su draugais, nes tada galiu negalvoti apie namus. Suprantu, kad darau negerai. Pasitaisysiu”.
    O kaip priversti atsikvošėti suaugusius?

  • Dėkui atkakliai prokurorei – paauglės tvirkintojas teisme

    O štai kitame Lietuvos gale, Aukštaitijoje, teisėja priima apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kuri nebūtų pasiekusi teismą, jei ne atkakli Šiaulių prokurorė.
    Pandemija plačiai atvėre vartus tokio pobūdžio nusikaltimams – turinti protinį atsilikimą paauglė buvo agresyviai FB atakuojama šlykščiomis žinutėmis, tvirkintojas jai siuntė savo lytinio organo nuotraukas, įkalbinėjo šią filmuotis atliekant seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi ir pan.
    Ir mes, ir teisėsauga atkreipėme dėmesį į siunčiamų žinučių pobūdį – šalia įprasto žargono, buvo nuolat kartojama “o jeigu būtum mano dukra, ar man padarytum tą ir tą?”, “jei mudu turėtume vaikų, ar aš galėčiau su jais tą ir tą daryti?”
    Teisiamas vaikinas pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi.
    Bet.
    Kalba eina apie 11 klasės mokinį, teismui pasakojusį apie savo priklausomybę nuo kanapių, nuolatines išgertuves su draugais, mokyklos nelankymą.
    Dokumentuose teigiama, jog “našlė viena užaugino būrį vaikų, ankštame kambarėlyje sūnus stokoja asmeninės erdvės, motina turinti sutrikimą – kaupia daiktus”.
    Dar vietinės tarnybos prisiminė, kad paauglys lyg tai žudėsi.
    Kažkada praleisti momentai, kokiomis sunkiomis pasekmėmis jie grįžta.