kopzi

Category: Naujienos

  • Ar tikrai vaikai yra mūsų brangiausias turtas?

    Kiek metų dirbame, tiek nuolatos girdime – vaikai yra brangiausias mūsų turtas.
    Bet kodėl to turto dalis pražūva, o mes apsimetame, kad nieko čia nevyksta?
    Šiuo metu teikiame pagalbą aukoms neįprastose seksualinės prievartos prieš vaikus bylose.
    Paauglys išprievartavo sesutę.
    Kitas nepilnametis ilgą laiką tvirkino ir prievartavo brolį.
    Dar kitame atvejyje brolis, pasikvietęs draugus, jų akivaizdoje smurtavo prieš jam paliktą prižiūrėti seserį ir santykiavo su ja.
    Karantinas šiuos paauglius privertė taip elgtis? Vargu. Jis tik išryškino nepriteklių, nepriežiūrą, suaugusių ydas ir abejingumą, vaikų vienatvę.
    Taip, reikia pripažinti, kai tokios tragedijos pasiekia dienos šviesą, šiandien yra nepalyginamai daugiau pagalbos tarnybų, negu kad matėme, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį.
    Bet juk esmė yra užkirsti kelią, apsaugoti nuo tokių įvykių, o ne paskiau, pripuolus vieniems per kitus siūlyti savo profesionalios vadybos, visų galų terapijos, niekada negirdėto užimtumo paslaugas. Apsaugoti!
    Labai prašome, tiesiog maldaujame valdininkų, kuriančių vaikų apsaugos nuo smurto strategijas – analizuokite bylas, ten yra visi atsakymai, ko mums šiandien trūksta ir ką reikia daryti.
    Tik įspėjame, beskaitant šias bylas, gali plyšti iš skausmo širdis.

  • Mes neįgaliojome šio politiko kalbėti mūsų vardu

    Apie kokias savo – tikrai ne mūsų – fantazijas šis įtakingas politikas kalba LRT radijo laidoje?
    L.Kasčiūnas: “Aišku, pagal tarptautinius įsipareigojimus negalime daryti to, kas mūsų fantazijose, bet tam tikras laisvės apribojimas pabėgėlių centre, kad jie jaustų tuos kaštus, kad jiems reikės pusę metų sėdėti uždarytiems ir nebus paprasta išvykti į Berlyną, manau, bus gera žinia namų bendruomenėms, Sirijos ir Irako bendruomenėms, kad geriau nevažiuoti į Lietuvą.”
    Rimtai baisu. Ne tik dėl tokių viešų “atsivėrimų”, bet ir žinant, kad per daugelį metų nesulaukėme nei vieno pranešimo iš Užsieniečių registracijos centro apie galimus prekybos žmonėmis atvejus ten.
    Kolegos, neleiskime panašiems politikams kurstyti neapykantos migrantų be dokumentų atžvilgiu, nepamirškime, jog šie vyrai, moterys ir vaikai yra tik žaisliukas galingų manipuliatorių rankose!

  • Auka liudija prieš sadistą smurtautoją

    Nesiliaujantis smurtas namuose atveda aukas ir į mūsų centrą.

    Lydime į apklausą teisme moterį, kurią sutuoktinis ilgus metus mušė, žemino, niekino kaip tik begalėdamas, o kai ji palūžo – atėmė ir vaikelį iš jos.
    Pačios moters jau tik šešėlis belikęs, ją kamuoja ligos, priklausomybė.
    Atkaklus prokuroras bylą dėl smurto artimoje aplinkoje atvedė į teismą, mes apsiėmėme palaikyti nukentėjusiąją jai liudijant prieš savo kankintoją.
    Teismo salytė maža kaip kišenė, viduryje pastatytos kelios kėdės, sekretorė nekantriai moja aukai sėstis šalia … teisiamojo.
    Vos jį pamačius moteris pradeda drebėti, panikuoti, ją pykina ir krečia šaltis.
    “Kodėl ji turi sėdėti šalia to žmogaus?” – bandome teirautis, išgirstame, jog teismo pastate nėra laisvų salių, likusi tik ši, nieko neatsitiks, sėskite.
    Kad sukurtų nors kokį barjerą, mūsų darbuotoja įsispraudžia tarp smurtautojo ir jo aukos, gerai, kad ji daug kartų yra mačiusi prekeivius žmonėmis ir prievartautojus “siaučiant” apklausose ir teismuose, žino, ko iš jų galima tikėtis.
    Bet ar čia yra normali situacija, kai paklaikusi iš baimės auka turi teismo salėje vos ne alkūnėmis liestis su dar ir dabar trykštančiu pasitikėjimu ir arogancija žmogumi, kuris ilgus metus ją žalojo savo malonumui?
    Kas iš mūsų norėtų liudyti tokiomis sąlygomis?

  • Prekeiviams žmonėmis – realūs įkalinimai

    Apeliacinis teismas išnagrinėjo mūsų ir prokuratūros skundus prekybos žmonėmis byloje, kurioje buvo teisiama nusikaltėlių grupuotė dėl priverstinio darbo ir darbo nežmoniškomis sąlygomis organizavimo JK.
    Vieni prekeiviai žmonėmis ieškojo visoje šalyje aukų (“reikia kokių našlaičių, bomžų, vargšų, kurie su viskuo sutiktų”), kiti vertė juos nešioti didžiulius kiekius skrajučių Londone, mokant atlygį, kurio neužteko nei maistui, nei pragyvenimui.
    Nesugebantys įvykdyti nustatytų “normų” ar bandantys ištrūkti buvo mušami diržais, laidais, smaugiami.
    Kauno apygardos teismas nusikaltėlių gaujai skyrė … pinigines baudas.
    Ir kažką papostringavo apie pozityvų nuteistųjų požiūrį ne tai į šeimą, ne tai į valstybę. Nors, belaukiant nuosprendžio, vienas jų vairuodamas girtas partrenkė žmogų perėjoje, kitas sumušė žmoną.
    Kaip galima skirti už prekybą žmonėmis tokias bausmes?! Sekantis žingsnis – pabarimas?
    Ir kodėl apie tai tyli valdininkė Vidaus reikalų ministerijoje, skambiai vadinama Nacionaline pranešėja kovos su prekyba žmonėmis klausimais ar apsnūdusi “bočių” grupelė, tituluojama Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija?
    LAT nuosprendis iškalbingas – piniginės baudos keičiamos į realius penkių ir keturių metų įkalinimus.
    Su palengvėjimu iškvepiame orą, tikriausiai iki kito karto.

  • Kaune pradėta nagrinėta milžiniškos apimties prostitucijos byla

    Kaune pradėta nagrinėti gigantiškos apimties prostitucijos organizavimo byla.
    Moterų sutenerių (motinos ir dukterų) suburta gauja, kurios 7 nariams yra pateikti kaltinimai, kelis metus šalyje tvarkėsi kaip namuose – daugybėje bordelių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje sekso pirkėjus “aptarnavo” būriai lietuvaičių, migrančių iš Ukrainos, Rusijos, buvo bandoma net organizuoti nenutrūkstamą moterų tiekimą iš Kolumbijos.
    Ši byla gana tiksliai parodo prostitucijos pogrindžio mastus, verbuotojų-sutenerių instituto galybę ir finansinius išteklius, tarptautinius užmojus.
    Atskleidžia ir tiesą apie net nepradėtą kovą su paklausa prostitucijai – sekso pirkėjų yra tiek daug, jog “bordeliuose nuolat trūksta merginų, o esamos yra pervargusios, kenčiančios skausmus nuo nesibaigiančio lytinio santykiavimo – kiekviena jų per dieną priima iki 25 vyrų”.
    Čia apie 2015 – 2018 m. Lietuvą.
    Bylos kelias po teismus tik prasidėjo, lauksime galimybės viešai kalbėti apie tamsius prostitucijos pasaulio užkaborius – tai ir pas moteris “paslaugų” ateinantys pareigūnai, įspėjantys jas apie reidus, ir žinomi viešbučiai, įvardinti kaip prostitucijos veiksmo vieta, taksi firmos, pagal sutartis pristatančios sekso pirkėjus į bordelius, ir, žinoma, kaip be www.skelbiu.lt, pagrindinės verbavimo ir reklamavimosi platformos.
    Lenkiame galvą prieš milžinišką darbą atlikusius Kauno kriminalistus ir vadovavusią tyrimui prokurorę.

  • Teismas palaiko ugnegiasį – sutenerį

    Laikome rankose LAT nutartį, kuria atmetamas prekybos žmonėmis aukos skundas prostitucijos tinklo organizavimo Kaune byloje.
    Mūsų centras nukentėjusiam vyrui visą ikiteisminio tyrimo laiką, teismų metu teikė socialinę pagalbą, saugų būstą, rūpinomės jo teisiniu atstovavimu.
    Gerai matėme šio nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis asmens pažeidžiamumą – buvęs benamis, turintis tam tikrus suvokimo sutrikimus, išnaudojimo metu jis klusniai vykdė nuteistojo reikalavimus.
    Pastarasis gyrėsi, kad šis yra jo tarsi naminis gyvūnėlis, kurį jis kartą sudaužęs geležine armatūra.
    Todėl tikrai yra apmaudu skaityti teisėjų žodžius, atmetant aukos skundą kaip nepagrįstą, akcentuojant jog jis visai neblogai gyvenęs savo “boso” pašonėje, sočiai valgęs, gražiai rengęsis…
    Ir jau visai yra nesuprantama gerbiamų teisėjų besaikis nuteistojo dorybių akcentavimas, minimas jo gailėjimasis dėl “klystkelių”.
    Tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra teigiama atvirkščiai – aukos atžvilgiu nuteistasis nėra išreiškęs jokio apgailestavimo, neprisipažinęs dėl jo išnaudojimo!
    Kitas prekeivio žmonėmis užtarėjas yra Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios rektorius – jo teismui pateikta nuteistojo charakteristika taip pat pilna pagyrų “aktyviam ir uoliam katalikui A.Č”.
    Paradoksalu, jog būtent šis kunigas nuolat rodo susirūpinimą prekyba žmonėmis Lietuvoje – ar reikia suprasti, kad suteneriavimas, prostitucijos tinklo organizavimas vis tik nėra taip jau blogai ir suderinama su “paslaugiu tarnavimu bendruomenėje”?
    Apgailestaujame, kad net ir nuteisti prekeiviai žmonėmis turi palaikymą ir užtarimą, o jų aukos vargsta vienatvėje ir sunkioje kasdienėje kovoje už būvį.

  • Iš prekybos žmonėmis aukų gyvenimo

    Kiek daug neišsakytų dalykų yra žmonių tarpusavio santykiuose, dalis jų negrįžtamai taip ir išnyks.
    Ieškodamos nukreipto mums pagalbai nukentėjusio nuo darbinio išnaudojimo vyro, apsilankėme jo vaikystės namuose, didelio miesto užkaboriuose.
    Duris atidarė suvargusi pusamžė moteris, kuri tuoj pat krito atgal į lovą.
    Mama. Kenčianti nuo baisių išvešėjusio vėžio sukeltų skausmų.
    Ir nuo vienatvės, nėra kam nė vandens stiklinės paduoti.
    Esate matę sunkių ligonių būstus, kai slogus oras, neplauta patalynė, tabletės ant grindų liudija apie neviltį ir apleistumą, bet su tuo taip disonuoja noras išsipasakoti, apgailestavimo, kad neatitaisysi praeities, ašaros?
    Kur mano sūnus, suraskite mano sūnų, taip seniai jo nemačiau – maldauja ligonė.
    O šis gi niekur nedingęs, pastoviai už įvairius nusižengimus kalinamas, paskutinį kartą tų pačių nelaisvės sėbrų ir parduotas išnaudojimui Ispanijos plantacijose.
    Surandame jį vėl jau areštinėje, apsivogęs.
    Tik nepasakokite man nieko apie motiną! – beveik rėkia suaugęs vyras, bet apsisukęs čiumpa darbuotojai už rankos – Gal galite išgelbėti ją?
    Negalime.
    O gerai būtų grįžti dvidešimt metų atgal ir tada juos abu gelbėti.

  • Padėka Klaipėdos prokurorui R. Ušinskui

    Kokį ilgą ir sunkų kelią nuėjome, mokydamosios bendradarbiauti su teisėsauga, vesdamos paskui save ir būrius nukentėjusių moterų, vaikų, vyrų.
    Pribrendo rimtas reikalas padėkoti specializuotam mūsų lauko prokurorui Ruslanui Ušinskui iš Klaipėdos apygardos prokuratūros.
    Savo praktikoje jam teko tirti beveik visas prekybos žmonėmis formas, bet ypač norėtume pabrėžti prekybos vaikais bylas, kurios turėjo pereiti visas įmanomas teismų instancijas, kad prekeiviai žmonėmis pripažintų pralaimėjimą.
    Ar dar prisimenate baisiąją Švėkšnos spec. mokyklos bylą, kur būrys mergaičių buvo pardavinėjamos atvykstantiems “dėdėms” pamokų metu?
    Pirmą kartą mūsų šalyje sekso pirkėjai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti.
    Taip, prekyba vaikais vyksta tik dėl to, jog šeimos ir tarnybos yra apleidusios vaikus, tačiau šiandien ne apie tai.
    Dėkojame prokurorui Ruslanui už jo atkaklų, kruopštų darbą, linkime drąsiai pasitikti ateities iššūkius.

  • Vykstame į Gruzdžių berniukų socializacijos centrą

    Turėjome tolimą išvyką į Šiaulių rajoną – čia Gruzdžių berniukų socializacijos centre vedėme mokymus apie prekybos žmonėmis ir išnaudojimo pavojus vaikams.
    Šiandien čia mokosi ir gyvena nedidelis būrelis 13 – 16 m. paauglių, apie kiekvieno jų gyvenimą tikriausiai galima būtų parašyti po neploną knygelę.
    Tenka sutikti su įstaigos direktoriumi p. Henriku – tai, kad socializacijos centrai Lietuvoje tušti, tikrai nereiškia, jog vaikų nepriežiūros ir iš jos sekančios vaikų nusikalstamumo problemos nebeturime.
    Gaila, kad šiame lauke viskas vyksta švytuoklės principu – tai pergrūsti, nevaldomi vaikų “kalėjimai”, tai nurodymai siųsti į centrus tik tuos vaikus, kurie yra priveikti priklausomybių, išnaudojimo, visiškai apleisti suaugusių.
    “Šitam dar anksti ten, dar nenusivažiavęs pakankamai” – ne kartą ir mes girdėjome atvejų aptarimuose.
    Dėkui už labai šiltą priėmimą, už norą išmokti ir sužinoti, linkime, kad ši laikina stotelė paaugliams grąžintų pasitikėjimą mumis visais.

  • Fiktyvios santuokos kaip prekybos žmonėmis forma

    Kokia fiktyvių santuokų, kaip prekybos žmonėmis formos, esmė?
    Dažnai girdime samprotaujant, kad šioje formoje nėra smurto, gal tik nelegalus susitarimas.
    Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kuri paneigia fiktyvios santuokos “nekaltumą”, aukos kančių nebuvimą.
    Jaunutė vaikų globos namų ir socializacijos centro auklėtinė, vaikystėje išgyvenusi seksualinę prievartą artimoje aplinkoje, dėl sutrikimų nerašanti ir neskaitanti mergina, pažįstamų iš matymo vyresnių moterų buvo atsiviliota į JK ir čia atiduota į rankas Pakistano piliečiui, siekusiam legalizuotis ES.
    Šis ją atsigabenęs uždarė namo rūsyje, iš kurio “nuotaka” buvo išvaduota tik jai sugebėjus persiųsti pagalbos prašymą mūsų darbuotojai.
    Paradoksalu, kad britų pareigūnams pirmą kartą pasibeldus į nuošalų namelį Londono pakraštyje ir mandagiai pasišnekėjus su pagrobėju, jie grįžo nieko nepešę.
    Vėl sulaukusios aukos klyksmo per ragelį, puolėme dar kartą skambinti policijai, kad “patikrinkite rūsį!!” – finale pavyko iš pakistaniečio nagų ištraukti jau paruoštą išgabenti jaunuolę.
    Abi prekeivės žmonėmis tvirtino esančios ir pačios aukos, abi buvusios fiktyviai ištekintos.
    Šiandien JK akylai nagrinėjami migrantų pareiškimai tuoktis, bet ką mes darome, kad mūsų “nuotakos” nebūtų taip lengvai prieinamos?