Category: Naujienos

Darbo ginčų komisija priteisė masažistėms iš Tailando keliatūkstantines kompensacijas, kurias turės sumokėti “gudrią” išnaudojimo schemą sugalvojęs ir Vilniuje įsikūręs verslininkas iš Turkijos.

Pagalbos komanda šį kart buvo kaip niekad gausi ir profesionali – tai ir merginas atstovavęs advokatas Karolis Rugys, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektoriai.

Nuoširdus ačiū žurnalistei Irmai Bogdanovičiūtei – jei ne jos įtaigūs reportažai, sukurtas pasitikėjimo ryšys su nukentėjusiomis, geranoriškas pasidalinimas informacija su mumis – vargu ar teisingumas būtų įvykęs.

Mes linkime išnaudotojams baudžiamųjų bylų, griežtesnių sankcijų, bet tai tikriausiai ateities klausimas.

O šiandien sakome – mūsų šalis pajėgi siekti teisingumo. Visiems.

“Kada susitiksime, turiu tiek daug papasakoti!”, “Mano dukrytė taip greitai auga, noriu jums ją parodyti”, “Nusprendžiau mokytis, bet nežinau, ar pavyks…”

Dėl tokių akimirkų mes dirbame.

Tik šioje istorijoje į akimirką reikėjo eiti keturis metus.

Ne visada iš sutenerių nagų pavyksta išplėšti jų aukas, ypač, jei šios labai jaunos, atstumtos tėvų, anksti išgyvenusios prievartą.

Patyręs suteneris žino, jog geriausi antrankiai jį maitinančiai jaunutei prostitutei – “meilė”, dėl kurios paauglė nedvejodama puls į srutų jūrą, santykiaus su visais ir visaip, bus lojali bendrininkė nusikaltimuose, kaip pašėlusi priešinsis teisėsaugai ir mums.

“Jis nekaltas, jis geras, jūs neturite teisės jo sulaikyti, mane sodinkite, kaip aš nekenčiu jūsų visų!” – verkė tada pareigūnų apklausiama mergaitė, o jos keliskart vyresnis “šeimininkas” trynė rankas iš džiaugsmo – pagrindinė liudininkė yra jo pusėje.

Nesuskaičiuosime valandų, praleistų su atžagaria, lėtai, bet “šylančia” paaugle, tikrais išbandymais mums virtusiais jos parodymų keitimais teismo salėje, bėgimais, grįžimais, savęs žalojimais..

Po truputį viskas nurimo, sulaikius sutenerį, jo įtaka vis silpo, žaizdos pradėjo trauktis, atsirado nauji, iki tol nepatirti dalykai – mokykla, bendraamžiai, sportas, pirmoji meilė klasiokui.

O turėjo ji tapti viešnamio pažiba, “savanoriška”, “sąmoninga” prostitute, gal būt, laikui bėgant, ir pačiai imtis suteneriauti.

Vis tik verta bandyti griauti išnaudotojų planus.

Viena iš sėkmingos kovos su prekyba žmonėmis sąlygų laikytume informacijos apie pagalbą prieinamumą.

Todėl pastoviai keliaujame po regionus, beldžiamės į tarnybų duris, prašome, įtikinėjame paimti mūsų lankstinukus, vizitines korteles, plakatus.

Taip centro socialinė darbuotoja atvyksta į Jonavą.

30 km nuo Kauno, beveik 26,5 tūkst. gyventojų.

Policijoje nereikia ilgai aiškinti apie informacijos sklaidos būtinybę, čia paimtų iš mūsų antra tiek, kiek atvežėme.

Bibliotekos darbuotoja sunkiai slepia savo nuostabą, ją trikdo sąvokos “prekyba žmonėmis, prostitucija”, (pas mus, Jonavoje?!), bet ji mielai išsirenka plakatą apie dingusius, pabėgusius iš namų vaikus.

Migracijos tarnyba.

Ramybės užutekis, į kurį, deja, turime įsiveržti su savo nelemta problematika.

Kavutę gurkšnojančios ir į pusiaudienio pokalbius įsitraukusios abi darbuotojos tikriausiai susinervina, nes pareiškia, kad “jokių čia lankstinukų nereikia, vežkitės juos atgal, galite savo Kaune dalinti, mums viršininkai nieko nenurodė”.

Dar bandome aiškinti apie galimybę migrantams gauti teisinę, socialinę pagalbą, bet moterys nenusileidžia – NEREIKIA.

Jeigu labai stipriai užsimerksi – problemos išnyks?

Kai geros idėjos dėl vykdytojų neprofesionalumo ir tinginystės sukelia daug skausmo, atveria kelią nelaimėms.

Kiek metų mes visi, dirbantys socialinės pagalbos lauke, svajojome apie tokias įstaigas kaip Savarankiško gyvenimo namai, kur pažeidžiami, nesugebantys pilnavertiškai vieni gyventi asmenys, jiems saugioje aplinkoje galėtų oriai kurtis, auginti vaikus, netapti nustumtais į paribius?

Alytaus apylinkės teismas nusprendė, jog nedidelio rajono Savarankiško gyvenimo namuose glaudęsis trečią dešimtį įpusėjęs vyras, sergantis sunkia lėtine, progresuojančia psichine liga yra nepakaltinamas dėl savo veiksmų, kuomet jis ilgą laiką terorizavo, tvirkino tuose pačiuose namuose gyvenusią nepilnametę, čia patekusią su girtaujančiu tėvu, neturinčiu kur daugiau eiti.

Mergaitė taip bijojo ją persekiojusio kaimyno, jog net norėdama išeiti iš kambario, maldaudavo kitų pagalbos, po visų įvykių paauglė pradėjo save žaloti, jai diagnozuota depresija.

Kas čia per idėja sumesti visus į vieną katilą ir paskiau ramiu veidu teigti, jog “situacija kontroliuojama, rajono gyventojų problemos sprendžiamos”?

Ne Savarankiško gyvenimo, o Nepriežiūros namai.

Moterų, parduotų į prostituciją, istorijos labai skirtingos.

Mes pastebime net tam tikrą savitą išnaudojimo braižą kiekviename šalies regione, nors negalime tiksliai pasakyti, nuo ko jis priklauso.

Be abejo, tai pirmiausia vietos sutenerių ir juos aptarnaujančio personalo veikimo stilius, teisėsaugos požiūris, socialinių tarnybų darbas su atskirtimi ir dar daug daug kitų pyrago sluoksnių.

Šį kartą – apie Panevėžio regione “sugaudytų”, užverbuotų aukų psichologinį portretą kalba mūsų fantastiška psichoterapeutė Gražina Devainienė.

Remdamasi ilgamete konsultavimo patirtimi, ji nagrinėja, kodėl suteneriai lengvai manipuliuoja moterų pažeidžiamumu, kodėl jų aukos klaidingai pasirenka, ar pagalbos prašymas yra silpnumo požymis.

Negali nepastebėti, jog didžioji dauguma aprašytų nukentėjusiųjų ieškojo … meilės, supratimo, bet ne pinigų.

Džiaugiamės geranoriška pagalba žmonių, kurie sąmoningai remia mūsų darbus, palaiko tada, kai atrodo, viskas, nebežinome, į kokias duris belstis paramos.

Ievos ir Ričardo Razgaičių šeima su mumis yra jau ketvirti metai, jų dėka aplankėme, pamaitinome, suteikėme prieglobstį dideliam būriui suaugusių ir vaikų visoje šalyje.

Dėkojame šiai puikiai šeimai, besidalinančiai su mumis ne tik savo finansiniais ištekliais, bet ir erudicija, žiniomis.

O svarbiausia – mes kartu svajojame apie pasaulį be smurto ir išnaudojimo.

Prekybos žmonėmis auka gali tapti bet kas.

Vis tik dažniausiai galvojame, jog šios aukos – tai pažeidžiamos moterys, vaikai.

Mūsų šalyje jau seniai susiklosčiusi situacija, kai nusikaltimams vykdyti, aptarnauti gaujas, yra ieškoma vyrų – bet kokio amžiaus, svarbu, kad jie negalėtų pasipriešinti, neturėtų savo aplinkos palaikymo.

V. yra įpusėjęs septintą dešimtį, tremtinių vaikas, kadaise grįžęs su tėvais iš Rusijos, tačiau nepritapęs tėvų gimtinėje.

Plačioje giminėje jis jautėsi vienišas, nesuprastas, taip ir ėjo per gyvenimą su vienišiaus, keistuolio žyme.

Trūko pragyvenimui lėšų, blaškėsi nuo vieno laikino darbo prie kito, ir gėrė gėrė, klimpdamas vis giliau…

Regione veikusi prekeivių žmonėmis gauja tokius “autsaiderius” tiesiog medžiojo, labai greitai V. buvo užverbuotas nusikaltimams Skandinavijos šalyse – niekas jo nuomonės ir neklausė, verbavimas čia buvo nurodymai ir grasinimai.

Tarptautinėms policijos pajėgoms išnarpliojus šį nusikaltimą, mes susitikome su V., ruošiame jį parodymų davimui, skatiname tvarkytis socialinę situaciją.

Bet V. labai abejoja – koks dar teisingumas, kam jo reikia, nieko čia nepavyks.

Na, kur tie prevencijos guru iš ministerijų ir komisijų dangoraižių – kaip apsaugoti tokius žmones nuo išnaudojimo?

Pagaliau narkoprekeivių veiksmai Mažeikių mieste įvardinti tuo, kuo jie seniai jau tapo – prekyba žmonėmis.

Jaunutė auka iš daugiavaikės, apleidusios savo vaikus šeimos, nusižiūrėta buvo neatsitiktinai – paauglys buvo verčiamas pakuoti, platinti, slėpti psichotropines medžiagas, buvo nuolat mušamas ir terorizuojamas, jo akyse gaujos vadeiva susidorodavo ir su kitais.

Per tris mėnesius vien tik šis vaikinukas pardavė narkotikų už 10 000 eur.

Pirkėjams iš Mažeikių.

Šiaulių apygardos teisme buvo atskleistas epizodas ir apie vienus iš pirkėjų – vaikai iš miesto bendruomenės pagalbos centro.

Kas ta gauja, pelningai pardavinėjusi savo mieste mirtinus nuodus?

Vadeiva, nuteistas kaip prekeivis žmonėmis – 22 metų, 6 kartus jau teistas.

Kiti nariai – 21 metų, 5 kartus teistas, 37 metų, 5 kartus teistas, 20 metų, neteistas.

Visi – Mažeikių miesto gyventojai.

Jų išnaudota auka tvirtino, jog svajojo sulaukti pilnametystės ir “būčiau dingęs iš Lietuvos, kitaip ištrūkti iš jų negalėjau”.

Ar Mažeikiuose gera gyventi tik rajono politikams?

Suaugęs vyras vidury dienos nugirdė mažametę ir vėliau santykiavo su ja.

Kiek daug šiai 9-metei ir jos šeimai teko iškentėti, bet tikriausiai niekas dėl to nesirinks į protesto akcijas, nepuls tobulinti teisės aktų (kad ir dėl Seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus negimusio registro), labai gaila.

Šioje istorijoje atkreipėme dėmesį, jog vyras ne tik atliko pasibaisėtinus veiksmus, bet ir neprisipažino, nė kiek nesijautė kaltas.

Teismas atmetė prievartautojo skundą, paliko galioti 6 metų įkalinimo bausmę, priteistą ieškinį.

Pasisakė ir ekspertai, įspėję, jog ateis laikas ir mergaitė suvoks, kaip su ja buvo pasielgta, tad traumai mažinti reikia nenutrūkstamos psichologų pagalbos.

Kitas mus neraminantis momentas yra tai, jog aukų broliai ar seserys, kurie, deja, neretai yra išnaudojimo tiesioginiai ar netiesioginiai liudytojai, taip pat yra nukentėję ir privalo gauti kvalifikuotą pagalbą.

Galima tik įsivaizduoti, kokia nevaikiška našta prislėgė šios mergaitės broliuką, taip ir likusį nepastebėtą visoje įvykių, tyrimų, teismų sumaištyje.

Suaugusieji tikisi, jog vaikas viską pamirš, o gal nieko ir nesuprato…

Žinome, jog regionuose labai sunku yra gauti traumos specialistų pagalbą, bet atvejo vadybininkai turėtų pasistengti, neatsitraukti.

Juk vaikų gyvenimai tik prasideda.

https://www.delfi.lt/…/suauges-vyras-mazametei-pasiule…#

Šiomis dienomis vykdėme pakankamai neįprastą mums prevencinį renginį – vykome į Pravieniškių pataisos namų atvirą koloniją.

Čia pasakojome apie prekybą žmonėmis, apie pagalbą aukoms, dalinomės istorijomis, diskutavome.

Dėkui aktyviems darbuotojams, pakvietusiems mus ir suprantantiems, jog reikia kalbėtis šiomis temomis, šiandien sutinkame nemažai nukentėjusių, kalinčių dėl įvairių nusikaltimų – prevencijos niekada nebus per daug.

O kalbėjome mes … moterims kalinėms.

Taip, vyrų įkalinimo įstaigoje radome visą būrį moterų – gal čia vykdomas koks eksperimentas su žmonėmis?

Kai jau galės saugiai kalbėti, reiktų išklausti šių moterų, ką joms reiškė toks kalinimas kartu.