Category: Naujienos

Darbinis išnaudojimas vyksta ne tik statybų aikštelėse ar fūrų kabinose.

Vilkų įstatymai gali veikti ir grožio industrijoje.

Pirmą kartą LT istorijoje kaltinimai prekyba žmonėmis yra pateikti žinomo masažo salono keliems atsakingiems darbuotojams, galimai išnaudojusiems trečiojo pasaulio šalių masažuotojus Kauno “Akropolyje” įsikūrusiame SPA.

Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nejaudina šio salono savininkų – East Island Spa svetainėje kaip reklama naudojamos prekybos žmonėmis aukų nuotraukos, dar daugiau – šis salonas Delfi portale yra įvardintas kaip prizo steigėjas papasakojusiems apie įsimintiniausias vasaros atostogas!

“Tikra Rytų Pojūčių Oazė”…

Štai taip atrodo galia ir įžūlumas.

Pagaliau Jurbarke prasidėjo smurto prieš nepilnametę bylos nagrinėjimas – tik apskundus nutrauktą ikiteisminį tyrimą, pavyko toliau žengti teisingumo atstatymo keliu.

Smurtautojas – patėvis.

Nuo kurio paauglė yra susilaukusi vaikelio – ši byla jau irgi tuoj pravers teismų duris.

Galima būtų knygą parašyti apie tai, kaip toje keistoje šeimoje klostėsi smurtiniai santykiai, virtę dar baisesne raizgalyne – lytine prievarta, motinai “nieko nematant”, suaugusių girtavimu, naujos gyvybės atėjimu į pasaulį ir aukos ilga ilga kelione į suvokimą, kas su ja buvo išdarinėjama.

Tačiau pirmasis teismo posėdis parodė, jog ne viskas yra tiesa, kas rašoma gražiuose teismų lankstinukuose – “čia jus pasitiks draugiška aplinka, mes norime, kad jūs gerai jaustumėtės”.

Viso posėdžio metu skambėjo teisėjo riksmai, pašaipos, ką beatsakytum, jį viskas erzino.

Pasibaigus posėdžiui, sekretorė atsiprašinėjo, jog “šiandien teisėjas ne ta koja iš lovos išlipęs”.

Mes ne visada sutinkame su teismų sprendimais, tačiau niekada neabejojame teisėjo, vadovaujančio teisminiam procesui, profesine laikysena, jo psichologiniu stabilumu.

Bandėme paaiškinti sutrikusiai, išgąsdintai nukentėjusiajai, kas čia vyko, labai tikimės, kad jos pasiryžimas kalbėti neišblės.

Šiandien yra 36 taškai, kuriuose jau du mėnesius gyvena apie 4 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Tai yra šeimos, kuriose yra ir naujagimių, kūdikių, besilaukiančių moterų, vieniši vyrai ir moterys, nelydimi nepilnamečiai.

Virš 1 tūkst. vaikų.

Trūksta geriamo vandens, šilto vandens, karšto maisto, šiltos aprangos, patalynės, vaistų, patalpos perpildytos, kai kur naudojami seni, stringančia kanalizacija, nepritaikyti apgyvendinimui pastatai, vis dar suaugę ir vaikai gyvena palapinėse.

Girdime liudijimus apie prasidėjusį stovyklose smurtą, reketą, kastas, duoklių rinkimą už prieigą prie geresnių sąlygų, vyrų prostituciją.

Politikai džiaugiasi pavykusia migrantų atgrasymo strategija, ar tai reiškia, jog šie keli tūkstančiai yra pasmerkti lėtam kankinimui?

Vaikų teisių gynėjai – šie vaikai už spygliuotos vielos gyvena šaltyje, purve, šiukšlėse.

Religinių bendruomenių nariai – neužtenka pasiųsti savo labdaros organizacijas su panešiotais megztukais ir keliais žaislais, politkorektiška artimo meilė yra tas pats, kas abejingumas.

Anksčiau ar vėliau prieglobsčio prašytojai išsiskirstys, o mes liksime ir turėsime žiūrėti vieni kitiems į akis.

Kiekvienas susidūrimas su vaikų prievartautojų pasauliu yra smarkiai sukrečiantis, negali prie to priprasti.

Jau kuris laikas matome prievartautojus tik iš artimos vaikui aplinkos.

Telšių apylinkės teismo teisėja skyrė mergaitės krikšto tėvui (gal teisingiau būtų rašyti “krikšto tėvui”) ketverius metus nelaisvės dėl vaiko išžaginimo.

Mergaitei pasiekus tam tikrą amžių, įkopęs į penktą dešimtį giminaitis tiesiog prilipo prie jos.

Dovanomis, šleikščiu familiarumu, peraugusiu į persekiojimą, jis vis artėjo prie aukos, kol vieną vakarą, užėmęs ranka burną ir nustūmęs ją ant lovos, išžagino.

Beje, namai, kuriuose vyko vaiko viliojimas, nuolatinis glostymas, siunčiamos ilgesingos žinutės “savo princesei”, buvo visą laiką pilni kitų šeimos narių.

Net ir pats užpuolimas įvyko močiutei netoliese džiaunant skalbinius.

Pedofilas, vienkartinis prievartautojas?

Koks skirtumas – nesant Seksualinių nusikaltėlių registro, grėsmių vis tiek niekas neanalizuos, nuteistas ir tiek.

Vis grįžtame į vietas, iš kur yra kilę prekybos žmonėmis aukos, ieškome čia atsakymų.

Neretai jie tokie akivaizdūs…

Mažeikiai – miestas, kuriame, kaip jau sakėme, gera gyventi nebent politikams.

Arba tiems, kurie nieko nemato, negirdi, “man baisu jūsų klausytis, netikiu, kad mano mieste tokie dalykai dedasi…”

Nuotraukoje – būstas, kuriame kažkokiu būdu užaugo 11 vaikų.

Klausiame atsakingų tarnybų, kodėl nesikišo, kaip čia vaikai galėjo gyventi ir mokytis, įgyti nors kokius įgūdžius. Juk ne karo metas, galų gale.

“Nežinome” – drebulėmis suošia sprendimų priėmėjai, “negalime atsakyti, nežinome”.

Gaila, nes tai, kas sulaužyta, ne visada gali suklijuoti.

Ypač, jei tai yra jaunų žmonių gyvenimai.

Kasmet dalyvaujame šalies bendruomenės pareigūnų organizuojamose stovyklose jaunimui.

Šiais metais vėl turėjome progą` kalbėti apie prekybos žmonėmis pavojus Voveriuose, Šakių raj., kur pareigūnė Aušra Mockevičiūtė su kolegomis sukvietė Šakių ir Jurbarko jaunimą į stovyklą “Viskas mūsų rankose!”

Viliamės, ateis diena, kai savivaldybės iš tokių fantastiškų renginių organizatorių tikėsis ne tik entuziazmo ir pasiaukojimo, bet ir dosniau juos rems.

Juk šie vaikai yra ir politikų ateitis.

Rugpjūčio 31 d. 9 val. Panevėžio apygardos teisme prasideda ypatingos bylos nagrinėjimas – teisiami globėjai Grigaliūnai, viena garsiausių mūsų šalyje globėjų šeimų.

Skatinti ir lankyti Prezidentų, premjerų, apdovanoti Gedimino ordinu, Gerumo žvaigžde.

Vyrui pateikti kaltinimai dėl mažamečio žaginimo, mažamečio seksualinio prievartavimo, jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimo.

Moteriai – dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis, fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką.

Prabilo šešios aukos.

Apie tai, kas vyko tuose abrozdėliais nukabinėtuose namuose.

Palaikome nukentėjusius, stengiamės nebėgti mintimis į priekį – tikimės teisingo ir nešališko proceso.

Po netrumpų derinimų gauname leidimą aplankyti Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose įsikūrusius migrantus.

Mūsų tikslas yra identifikuoti prekybos žmonėmis aukas, organizuoti joms pagalbą.

Migrantų istorijos yra sukrečiančios – tai ir Irake susprogdintos mokyklos, elementarios sveikatos pagalbos vaikams nebuvimas, gaujų reketas…

Sutinkame čia mokytojus, inžinierius, moteris, puikiai kalbančias angliškai, bet nenorinčias “išsišokti”, todėl nuolankiai sėdinčias kambarėliuose…

Mums talkina 16-metis iš Nasirijos, niekada nelankęs mokyklos, pats visko pramokęs. Perduodame linkėjimus jo šeimai, užauginusiai tokį šaunų sūnų. Paauglys susigraudina, dairosi žvilgančiomis akimis: “pagaliau aš pamatysiu, kaip atrodo tikras gyvenimas”…

Didžiulė padėka čia plušantiems savanoriams iš tarptautinių organizacijų, būreliui darbuotojų – jų psichologiniai ir fiziniai krūviai yra milžiniški, manome, kad jie sunkiai pakeliami.

Ministre, nereikia “penkių žvaigždučių viešbučių”, tik nekurkite koncentracijos stovyklų. Mūsų visų vardu.

Ypatingai skaudžiai palietė šis galimai grupinės prievartos atvejis, įvykių socialinis fonas mažame miestelyje, tyrimo nutraukimas (aukos advokatei apskundus – atnaujintas).

Tiek metų kalbame, kad po patirtos seksualinės prievartos jaunutės aukos neprabyla Baudžiamojo kodekso formuluotėmis ir neatneša įrodymų ant lėkštutės…

Šis atvejis atskleidžia ir konkrečios šeimos tragediją, kai brolis organizuoja ir pats dalyvauja sesers grupiniame prievartavime, yra įtarimų, jog ne pirmą kartą.

O ką socialinės tarnybos, kurios nuolatos lankė šeimą, kūrė pagalbos planus, rašė ataskaitas?

Ar čia nėra dar viena mūsų drama, kai darbuotojai dirba išsijuosę, tačiau rezultatų nėra jokių, įtakos šeimos degradavimui – jokios, o jaunieji prievartautojai viešai užkabinėja ir apstumdo pačią socialinę darbuotoją?

Nenorime kritikuoti sunkiai dirbančių kolegų, tačiau kokia prasmė lankytis šeimose ir neturėti galios daryti ten pokytį?

Pagaliau tai prasidėjo.

Teisingumo ministerija gavo Vyriausybės pritarimą dėl bausmių sistemos pertvarkos, jos pagrindinių krypčių – saugumo užtikrinimo, pakartotino nusikalstamumo prevencijos ir efektyvaus administravimo.

Šiandien viceministro pristatyme NVO partneriams girdėjome tai, ko jau nesitikėjome šioje šalyje išgirsti – atvirai apie korumpuotą, neefektyvią sistemą, dramatišką pokyčių būtinybę.

Mūsų centro širdis ir protas yra su nusikaltimų aukomis, mums nepakanka, kad suteneriai, vaikų tvirkintojai ir internetiniai maitvanagiai būtų siunčiami savanoriauti į senelių namus.

Tačiau nukentėjusiųjų interesas nėra paversti nuteistuosius žmonėmis be orumo, palaužtomis arba, atvirkščiai, degančiomis kerštu, užribio būtybėmis.

Todėl mes palaikome pokyčių komandą.

Vardan tų, kurie šioje sistemoje priešinosi neteisybei ir turėjo atsitraukti.

Suprantame, jog reikalinga ir kita reforma – tai visuomenės požiūrio pasikeitimas, pripažinimas, jog tai, kas vyksta bausmių atlikimo vietose – mums labai rūpi, mes nesitaikstysime su ta nužmoginančia subkultūra, nesibaigiančia korupcija ir pan.

Nejaugi pajudėjo ši valstybė valstybėje?