kopzi

Category: Naujienos

  • Minime prieš Prekybą žmonėmis dieną

    Tapo tradicija, jog Europai minint dieną Prieš Prekybą žmonėmis (šiais metais – 16 kartą), mūsų šalyje taip pat suintensyvėja poreikis renginiams, pokalbiams, susitikimams.

    Sulaukėme daug kvietimų, ne visur ir suspėjome.
    Bendravome su gimnazistais Kaune, Akmenėje, Vilniuje, su pareigūnais dalinome lankstinukus praeiviams Mažeikiuose, susitikome su Užimtumo tarnybos lankytojais Klaipėdoje, Joniškyje, Panevėžyje, dovanojome savo leidinius Šiaulių savivaldybės bibliotekai, diskutavome su socialinių paslaugų centro klientais Kalvarijoje…
    Įstrigo nedidelis, bet įspūdingas susitikimas su moterimis iš Ukrainos ir Baltarusijos, surengtas entuziastų šeimos Salcido, besidarbuojančios Salvation Army Vilniuje.
    Ukraina, kaip ir dauguma jos kaimynių R. Europoje, daug metų yra aukų kilmės šalis, na o Baltarusijoje, nežiūrint režimo pagyrų, jog “sėkmingai tvarkomės”, egzistuoja visos įmanomos prekybos žmonėmis formos, įskaitant ir prekybą organais.
    Kalbėkime apie grėsmes, nusikaltėlių pajamas, pagalbą aukoms ne tik spalio mėnesį

  • Iš dusinančio egzistavimo – į autentišką gyvenimą

    Už sausų integracijos skaičių kartais slepiasi visai neįtikėtinos istorijos.

    I instancijos teismui išteisinus savo nepilnametę žmoną pardavinėjusį V. Lietuvos gyventoją, buvome smarkiai nusiminusios. Žiūrėsime, kaip toliau klostysis bylos likimas.
    Tačiau ši nesėkmė (tikime, laikina) neįtakoja nuostabaus jaunuolės skleidimosi, atsigavimo – turime galimybę stebėti ir talkinti grįžimui iš dusinančio egzistavimo pakraščių į autentišką jauno žmogaus gyvenimą.
    Mergaitė buvo nurašyta visų – kaip sunkaus būdo, sutrikusi, atstumta artimiausių žmonių, vėliau atidavusi širdį apsukriam manipuliatoriui, įtikinusį ją, jog parsidavinėdama ji tik stiprins juodviejų ryšį, žinoma, ir išlaikys “šeimą”.
    Buvo momentų, kai manėme, jog mums nepavyks. Pinklės su romantiniais jausmais yra patys sunkiausi atvejai, išnaudotojai savo aukas gali siųsti nors ir į ugnį.
    Ji net į kitą miestą neišvyko, didesnis fizinis atstumas kartais padeda atitokti, išsivaduoti iš toksiškų jausmų voratinklio.
    Bet lyg brūkšnį kokį būtų nubrėžusi – viskas, mano gyvenimas taps kitoks. Mokslas, būstas, psichologo konsultacijos.
    Ir laikosi – puikūs pažymiai, tvarkingas kambarėlis, atkaklus darbas su savo emocijomis.
    O mes vis galvojame apie tuos anoniminius sekso pirkėjus, ėjusius į smirdančią landynę pirkti paauglės kūno – kas geresnio pas juos?

  • “Dozės” pristatymas Plungės technologijų ir verslo mokykloje

    Kai kurie prevenciniai renginiai mums yra tokie svarbūs, jog atkakliai beldžiamės net į uždarytas duris.

    Plungės technologijų ir verslo mokykloje pakvietėme į tiriamosios žurnalistikos centro “Siena” sukurto reportažo Dozė peržiūrą.
    Būtent šis Žemaitijos miestas yra šiuo metu teisiamų narkotikų platintojų ir prekeivių žmonėmis tėvonija, čia kruvini pinigai virsdavo įspūdingu nekilnojamu turtu.
    Ne viena auka, atsiviliota į Airiją ar Š. Airiją neva darbams, buvo mūsų jaunųjų klausytojų amžiaus, desperatiškai troškusi užsidirbti, padėti šeimai.
    Ačiū reportažo autorei žurnalistei Miglei už įsimintiną juostos pristatymą, už pastangas atskleidžiant organizuotų nusikaltėlių veikimo būdus.

  • Paroda “Paslėptos istorijos” pradeda kelionę Kaune

    Per mūsų centro egzistavimo laiką sutikome didelį būrį fotografų – menininkų ar tiesiog spragsėtojų aparatais.

    Bet du iš jų buvo ypatingi, darę ( ir dabar, tai be pabaigos) įtaką mūsų pasaulėjautai, išmokinę ne tik žiūrėti, bet ir matyti.
    Norvegas Tomm W. Christiansen pasirodė ant mūsų slenksčio labai netikėtai, jį domino žmonės ten, kur jie gyveno, kentėjo, stūmėsi pirmyn ar krito pralaimėję.
    Kas su jumis kalbės ir įsileis į namus, aiškinome jam, išnaudoti žmonės niekuo nepasitiki.
    Klydome, Tomm mums visiškai nesuprantamu būdu, praktiškai be žodžių, užmegzdavo kontaktą su atšiauriausiais vyrais ir moterimis, jie ilgai kartu troškiuose kambarėliuose gerdavo arbatą, traukdavo dūmą, o paskiau eidavo daryti fantastiškus kadrus.
    Tik vėliau sužinojome, jog norvegas yra patyręs karo žurnalistas, išmaišęs karščiausius pasaulio taškus, daugybė jo darbų yra pelnę tarptautinius apdovanojimus.
    O antrasis menininkas visą laiką buvo šalia, tačiau jį atradome neseniai. Idėja apie tai, kad reikia parodyti mūsų sutinkamus žmones, įvairių tautybių, likimų, parodyti jų grožį ir vidinę jėgą, graužė kaip koks kirminas.
    Ne tik mūsų klientams, ir mums yra sunku pasitikėti.
    Ar sugebės menininkas pamatyti tą grožį? Ar nepanaudos blogam parodyto pasitikėjimo, gal paskleis po pasaulį “prostitučių”, “vergų” atvaizdus?
    Ir čia sutikome Remį Ščerbauską. Dvejus metus truko jo kelionė link nuotraukų ciklo “Paslėptos istorijos”, ne vienam jo modeliui tai – autentiška terapinė kelionė, kurioje buvo pagerbtas jų orumas, pripažinti svarbiais jų išgyvenimai.
    Kviečiame ir jus prisiliesti prie to, kas paslėpta, bet atvira, gal būt daugumai tolima, bet iš tikrųjų – visai čia pat.
    Paroda pradeda savo gyvenimą spalio 18 d. Kaune, Architektūros centre.

  • Akmenės visuomenės sveikatos biuras – puikus mūsų partneris kovoje su prekyba žmonėmis

    Važiuojame labai toli – link sienos su Latvija, čia N. Akmenės, Papilės, Ventos, Ramučių ir Kruopių gimnazijose skaitome paskaitas, pasakojame apie prekybos žmonėmis pavojus, kaip atpažinti verbavimą internete, kur ieškoti pagalbos, patekus į bėdą ir t.t.
    Vėl įsitikiname, koks sąlyginis skirstymas į “centrą” ir “provinciją” – mus pasitinka daugybė smalsių akių, klausimai, pasvarstymai, įspūdingas žinių bagažas.
    Kai kurie jaunuoliai ir patys galėtų skaityti paskaitas savo bendraamžiams, mums tenka gerokai pasukti galvas, ką naujo jiems pasakyti.
    Šiame regione daug pokyčių, bet skurdo, bedarbystės, nežaboto nusikalstamumo įrėžti randai dar ilgai gis.
    Tačiau kur dar miesto Visuomenės sveikatos biuras rūpinasi, kad mūsų paskaitas išgirstų visose mokyklose, neaplenkiant nė atokiausių kampelių? Kartu dalyvauja ir vietos bendruomenės pareigūnės, labai vertiname jų draugišką, palaikantį bendradarbiavimą.
    Atkaklus kasdienis visų darbas – ir ateis ta akimirka, kai mes aplenksime prekeivius žmonėmis bei visokio plauko išnaudotojus.

  • Mažėja prekybos žmonėmis aukų?

    Pastaruoju metu vis girdime valdininkų pasvarstymus, kad mažėja prekybos žmonėmis mastai LT, nėra aukų, nėra ikiteisminių tyrimų.
    Gauname signalą iš kolegų Mančesteryje, jog reikia pasitikti parsiunčiamą namo nukentėjusį nuo darbinio išnaudojimo mūsų tautietį.
    Pusamžis vyras, Lietuvos įkalinimo įstaigose praleidęs daugiau negu 20 metų, išėjęs glaudėsi laiptinėse, parkuose.
    Labai norėjęs “gyventi kaip žmogus”, nenusikalsti daugiau.
    Tad sutikto romų tautybės jaunuolio pasiūlymą padirbėti JK “pas jo gerus draugus” priėmė nesvarstydamas.
    Dirbo įvairiuose fabrikuose, “ten vieni lenkai ir rumunai”, nėra matęs savo įdarbinimo dokumentų.
    Atlyginimą gaudavo į banko kortelę, kurią pas save laikė jo “šeimininkas”, irgi romas, šis jam aiškino, kad taip bus saugiau, jis “padėsiąs atvykėliui taupyti”.
    Vieną dieną, dirbdamas taip vadinamame vištų fabrike, pasijuto labai blogai, bealpstąs, tad tiesiog atsistojo ir išėjo.
    Jį, klaidžiojantį po miestą, sustabdė policija, nuvežė į pagalbos organizaciją, ši susisiekė su mumis.
    Angliškų gatvių, fabrikų pavadinimų žmogus nežino, galėtų tik parodyti, jei kas nuvežtų – britai nutraukia tyrimą dėl išnaudojimo.
    Ar yra kokia perspektyva dėl tyrimo Lietuvoje?
    Jokios.
    Kadangi oficiali statistika, VRM statistika, rodo tik asmenis, kuriems teisėsauga suteikia nukentėjusiojo statusą – šis žmogus niekada joje neatsidurs.
    Kaip ir šimtai jo likimo draugų.
    Va taip ir mažėja prekybos žmonėmis mastai mūsų gražioje šalyje.

  • SAM siūlo įteisinti altruistinę surogaciją

    Spalio pradžioje reagavome į SAM siūlymą Seimui įteisinti neatlygintiną surogaciją.
    Gerbiame norą auginti savo vaikelį, bet ar jis gali būti toks viską nušluojantis, pagal teisinius kontraktus naudojant moters gimdą kaip inkubatorių?
    Altruistinėje surogacijoje daug kalbama apie džiaugsmą padėti, nepakartojamą ryšį tarp visų proceso dalyvių, bet tai yra saldus bla bla bla, mūsų kolegos šalyse, kur toks vaiko įgijimas yra įteisintas, praneša apie įnirtingus teismų procesus tarp abiejų pusių.
    Negali nepastebėti, jog dauguma milijoninius uždarbius turinčių surogacijos agentūrų jau nebeslepia, kur jos ieško surogatinių motinų – Kolumbija, Meksika, Nepalas, Graikija, Ukraina, Gruzija…
    Kažkaip neteko girdėti istorijų, jog kokia garsenybė pagimdė vaikelį savo namų tvarkytojai.
    Galime turėti pavojingą situaciją, kai milžiniškas paklausos spaudimas pritrauks prekeivius žmonėmis, jiems padedančias įvairias struktūras, atsivers dar viena niša lobti tarpininkams, išnaudoti silpnesnius.

  • Norime padėti Aišai

    Labiausiai tokios istorijos džiugina žmonių kontrabandininkus, kuriems dabar – aukso amžius mūsų šalyje.
    Savo tėvynėje persekiota vieno gaujos vaduko, jo nuolat grobta ir prievartauta, jauna čečėnė pasirinko kelią bėgti bet kur, kad tik išsigelbėtų.
    Sulaikyta LT, apgyvendinta su kitais prieglobsčio prašytojais.
    Moters būklė buvo tokia bloga, kad ryžomės ieškoti jai specializuoto stacionaro, kur patyrę psichologai, ginekologai būtų galėję palengvinti jos kančias.
    Nespėjome – matydama nuolat grąžinamus į kilmės šalis likimo draugus, moteris neatlaikė nerimo ir vieną dieną dingo iš sulaikymo centro.
    Nežinome, kur A. yra šiuo metu, pergyvename dėl jos ateities – matėme, kokia tragiška moters psichologinė ir fizinė sveikata.
    Jei sutiktumėte Aišą iš Čečėnijos ir jai reiktų pagalbos – praneškite mums, norime jai padėti.

  • Absurdo drama akistatoje. Kam ji naudinga?

    Jeigu šios apklausos būtų filmuojamos ir vėliau peržiūrimos, gėda pirmiausia turėtų apimti teisės universitetų profesūrą, įteikiančią tokiems pareigūnams ir advokatams diplomus.
    Dar nesibaigus prekybos žmonėmis bylos nagrinėjimui, auka kreipiasi su pareiškimu dėl nuolat patiriamo persekiojimo, poveikio keisti parodymus.
    Prokuroras reaguoja be užuolankų – tegu abu susitinka akistatoje, žiūrėsime, kaip ten jie aiškinsis tarpusavyje.
    Esame kategoriškai prieš, bet teisėsaugos atstovai nenusileidžia.
    Atlydime nukentėjusįjį į akistatą.
    Mažame kambarėlyje už kompiuterio ekrano glaudžiasi tyrėja, faktiškai visą susitikimo laiką ten ji ir pratūno, jos svarbiausias darbas – spaudyti klavišus.
    Įžengia poveikiu aukai įtariamas veikėjas, savo rajone jis – erelis, kurio bijo ne vienas jo “vergas”.
    Jam prireikia sekundės dalies, kad suvoktų, kas čia yra kas, prasideda šou.
    Įsitaisęs prieš nukentėjusįjį, pareiškia jį stebėsiąs, niekinančiai komentuoja šio atsakymus, merkia akį ir kalbina mūsų darbuotoją – “ar aš tau patinku?”
    Valstybės aukai paskirta advokatė “nieko nemato”, ji pati regimai nejaukiai jaučiasi ankštoje erdvėje su agresyviu įtariamuoju.
    O šis toliau smaginasi, versdamas tyrėją vis kartoti jam užduodamus klausimus, jis jų niekaip nesuprantąs.
    Išeidamas pergalingai demonstruoja visiems vidurinį pirštą.
    “Nieko čia nebus, vieno žodžiai prieš kito žodžius, nėra įrodymų” – po akistatos atgyja advokatė, tikriausiai primiršusi, jog šiame procese ji atstovauja tai auką.
    “Tai ko tylėjote, jeigu turėjote ką pasakyti?” – priekaištauja mums ir tyrėja, tikriausiai primiršusi, jog prieš tai buvo liepusi nesikišti ir nekomentuoti.
    O iš ekranų sklinda VRM atstovų samprotavimai, kad aukos tokios … ne visai … protingos, jos nesuvokia, kad nukentėjo, nebendradarbiauja su teisėsauga…

  • Lietuva nesiryžta kurti Seksualinių nusikaltėlių registro

    Negalėtume nusakyti pedofilijos Lietuvoje mastų, jų nežinome, galime tik palyginti situaciją JK, turinčioje apie 64 mln gyventojų.
    Oficialiai ten registruota virš 40 tūkstančių šį sutrikimą turinčių asmenų, specialistai ir teisėsauga siūlo pridėti dar tiek pat.
    Tenka tik apgailestauti, jog mūsų šalyje neskiriama daug dėmesio asmenų, turinčių seksualinį potraukį vaikams, identifikavimui, kol šie nepadaro nusikaltimo ir jį pavyksta išaiškinti.
    Nors pagalbos teikimas nepilnametėms seksualinių nusikaltimų aukoms nėra mūsų pagrindinis darbo laukas, tačiau taip susiklostė, jog jau daug metų kviečiame ir šiuos nukentėjusiuosius priimti mūsų specializuotą pagalbą.
    Didžioji dauguma vaikų nukenčia nuo jiems pažįstamų asmenų, taip, patys baisiausi nusikaltimai vis tik įvyksta šeimose, globos institucijose, ten, kur, regis, turėtų būti saugiausia.
    Taip pat praktikoje susiduriame su nuolatinėmis pedofilų pastangomis, nežiūrint to, kad jie jau teisti už panašius nusikaltimus, „apsirūpinti“ mėgstamo amžiaus, lyties, psichologinio tipažo vaikais – vėlgi, ieškant jų per šeimos santykių imitaciją, stengiantis tapti globėjais, ieškant priėjimo per kitus vaikus.
    Galima pedofilinį sutrikimą turinčius asmenis vadinti žvėrimis, iškrypėliais, raginti įkalinimo įstaigose juos kankinti, bet tai jų polinkių nepakeis.
    Turi būti prieinamos elgesio keitimo, psichologinės pagalbos programos tiems, kas jų ieško – o tokių žmonių tikrai yra.
    Dalis pedofilų neliečia vaikų, sugeba valdyti savo impulsus.
    Jau nusikaltusius mes siūlome reguliuoti per Seksualinių nusikaltėlių registrą, žinant jų buvimo vietą, tokiu būdu ribojant bendruomenėje jų priėjimą prie vaikų.
    Tačiau mūsų šalis nepasiryžo šiai priemonei dėl galimai taip būsiant pažeistoms šių asmenų teisėms, dėl kokių tai jau neva įgyvendintų patikimų saugiklių.