Category: Naujienos

Mažytis žingsnelis į priekį.

Trys Panevėžio teisėjos, atstovaujančios Regionų apygardos administracinį teismą, patenkino moters iš Gvinėjos Respublikos skundą prieš Migracijos departamentą.

19-metė pasakojo, jog gimtojoje šalyje ją ir jos seseris regione siautusi karinė grupuotė, finansuojama vyriausybės, pora metų intensyviai persekiojo – grobdavo iš namų, veždavosi į savo būstinę, ten savaitėm prievartaudavo, pardavinėdavo kitiems, vėliau parveždavo ir numesdavo prie namų iki kito karto. Ten pat jai buvo atliktas prievartinis apipjaustymas.

Neištvėrusi tokio elgesio, jos šeima bėgo, pasklido po kaimynines šalis, ją išsiuntė į Europą.

Migracijos departamentas nepamatė čia jokio pagrindo prieglobsčio suteikimui. Valdininkai pareiškė, kad atliko tyrimą (!) ir nerado konkretaus prievartautojo. Tariamai nukentėjusioji nesugebėjo paaiškinti, kodėl būtent ji būdavo prievartaujama, kodėl kareiviai taip elgėsi, kokie jų čia buvo motyvai… Nenustatyta individuali grėsmė, neaišku, kodėl mergina galvojo, kad gali būti nužudyta.

Dar daugiau – dėl patirtos prievartos ir kankinimų ji nesikreipė į jokias savo valstybės institucijas.

Na, galima suprasti mūsų migracijos ekspertus – jeigu koks žvilgantis generolas iš Konakrio jiems faksuotų raštelį, jog taip, mano vyrukai nuolat prievartauja visa, kas juda, o ką, negalima? – jie ramia širdimi suteiktų prieglobstį šiai ligotai merginai..

Stiprus teismo atsakymas “ekspertams”.

Byloje egzistuoja medikų ir KOPŽI pažymos apie sužalojimus ir pažeidžiamumą.

Migracijos departamentas smulkiai aprašė Gvinėjos Respublikos politiką nuo 1890 m. iki paskutinio prezidento rinkimų, bet kažkaip praleido informaciją apie moterų ir mergaičių padėtį šioje šalyje, seksualinio smurto paplitimą, mergaičių lytinių organų apipjaustymą.

MLOŽ (moters lytinių organų žalojimas) yra pasmerktas tiek JT, tiek EP dokumentuose.

Taigi, Lietuva įpareigojama iš naujo nagrinėti visas aplinkybes ir svarstyti prieglobsčio prašymą.

Ar ne gėda jums, migracijos “genijai” iš L. Sapiegos gatvės…

Šis metas mūsų centrui yra pati liudijimų teismuose karštinė.

Parodymus duoda vaikai, tvirkinti internete, prievartauti realybėje; vyrai ir moterys, parduoti į darbinę vergovę LT ir užsienio šalyse; jaunuoliai, versti daryti nusikaltimus – vogti, prekiauti narkotikais; apsukrių sukčių išnaudoti neįgalūs asmenys; mergaitės, parduotos į prostituciją…

Nelengva nukentėjusiems siekti teisingumo – nors šiandien teisėjai bando laikytis ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ir užtikrinti, pavyzdžiui, liudijantiems atskiras patalpas teismuose, tačiau pastatai yra tam nepritaikyti, malamės visi bendrame būryje siauruose teismų koridoriuose, nusikaltėliai ir jų advokatai tebeturi visas galimybes gąsdinti, grasinti, įtakoti aukas.

Pačiose teismų salėse irgi ne kažką.

“O tai su kiek vyrų tu esi iš viso miegojusi?!” – tėškia ašarojančiai seksualinės prievartos aukai teisiamojo advokatas.

“Aš šitos bobos daugiau negaliu klausytis, nusišneka ji” – mūsų advokatei per visą salę rėkia teisiamas recidyvistas.

“Kas tu tokia, iš kur atsiradai ir kodėl tą durnių gini?” – teismo akivaizdoje prie mūsų socialinės darbuotojos kabinėjasi kitas teisiamasis, prunkščiant gaujos advokatams.

Gerai suprantame, ką turi išgyventi nukentėjęs asmuo, ryžęsis praverti teismo duris.

Bet kito kelio, kaip pažaboti prekeivius žmonėmis, prievartautojus nėra.

Tad reikia tiesiog labai susikaupti ir atsilaikyti.

Nepamirškime sesių ir brolių Baltarusijoje, įkalintų, kankintų, išvarytų iš šalies.

Su jais mes vaikštome tomis pačiomis mūsų miestų gatvėmis, bet mažai apie juos žinome.

Nėra jokių abejonių, kad laisvės rytas išauš, o nusikaltėlių patraukimui atsakomybėn reikia ruoštis jau dabar.

Ačiū Viktorijai, papasakojusiai apie savo organizaciją ir mūsų savanorei Marijai už šį jautrų straipsnį!

Kaip prekybos žmonėmis aukos mato įvykusį teisingumą jų atžvilgiu?

Gerbiami ministrai, bendradarbiavimų koordinatoriai, pranešėjai Briuseliui ir kiti panašūs gerieji žmonės – jums labai pasisekė, kad aukos tyli.

Našlaitis, turintis protinę negalią jaunuolis eilę metų buvo išnaudojamas apsukrios poros Kėdainių mieste – paverstas vergu namuose, mušamas, apsimetę globėjais sutuoktiniai iš patiklaus vaikino išviliojo visas jo santaupas, pašalpas, daiktus.

Tirdamas vagystę iš parduotuvės Jurbarke, vietos pareigūnas pademonstravo fantastišką įžvalgą ir identifikavo jaunuolį kaip prekybos žmonėmis auką, perdavė jį mums.

Bylą laimėjome, išnaudotojai nuteisti, jaunuolis gavo beveik 6 tūkst. eurų žalos kompensaciją.

Stop. Gavo ją “popieriuje”.

Jau antri metai tiesiogine to žodžio prasme stumdomės su būriu antstolių, medituojančių ties varganu nuteistųjų turtu – tai kieno čia pirmumas, kieno pretenzijos svarbesnės, kokių veiksmų reiktų imtis, gal iš viso nereikia jokių veiksmų…

Neiškentę kreipiamės į Antstolių rūmus, šie surikiuoja visus į eilę.

Maldaujame nukentėjusiam vaikinui priskirto antstolio, kad, neradus pakankamo nuteistųjų turto padengti kompensacijai, šis išrašytų pažymą specialiai tokiems atvejams valstybės sukurtam Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondui.

Gailestingas dangau, mes prašome vieno mažo popieriuko! Kuris atvertų fondo lėšas gauti bent dalinę kompensaciją.

Antstolis nepalenkiamas – kur čia skubėti, kodėl jūs čia iš viso kišatės, o šiaip tai visi atsakymai yra antstoliai.lt

Bet ten galima jungtis tik per el. bankininkystę, bandome jam aiškinti, neįgalus vaikinas nesinaudoja jokiomis internetinio pasaulio paslaugomis – duokit mums tą nelaimingą pažymą!

O didžiausias absurdas yra tame, jog šį spektaklį stebi galingos jėgos – Teisingumo ministerija, Antstolių rūmai – ir švelniai mums patarinėja, ką reiktų sakyti antstoliui Nikolajui A., kaip gražiai jo prašyti atlikti savo pareigą.

Trauktis gal ir mums… jau tiek daug žmonių apgavo tą vaikiną, valstybė čia irgi “atsižymėjo”… tiesiog nebeįveikiame šios situacijos…

Taip ir gyvename – pasiklausę reportažų per TV, kaip šauniai žinybos sudorojo prekybą žmonėmis, einame į savo nesibaigiančius vargelius, kad nukentėjusieji nors kiek tos pergalės skonį pajustų.

Iš 24 gavusių mūsų pagalbą migrantų be dokumentų, su mumis liko 5.

Kitos ir kiti – susimokėję kontrabandininkams, pasklido po Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos migrantų stovyklas, bažnyčių prieglaudas ar tiesiog gatves.

Vadinti teroristais, paskiau jau ekonominiais migrantais, galop – tinginčiais dirbti, šie žmonės atskleidė mūsų negailestingumo gelmes, politikų manipuliacijas visuomenės baimėmis, dalies teisininkų nusikalstamą godumą.

Ir nesvarbu, kad atsitikus nevaldomiems kariniams, socialiniams kataklizmams, užkilus temperatūrai keliolika laipsnių, mes visi akimirksniu galime tapti “nelegalais”, tačiau šiandien radikalios nuotaikos nugalėjo, nes – “šitos istorijos yra ne apie mus”.

Grįžtant prie grupės įvairias traumas išgyvenusių migrantų, su kuriais metus laiko dirbome, mąstome ir apie situacijas jų gimtosiose šalyse.

Kiek daug irakiečių moterų liudija apie nuolatinį fizinį ir seksualinį smurtą šeimose… Nigerijoje, vienoje turtingiausių Afrikos žemyno šalių, moterys ir mergaitės islamistinių grupuočių grobiamos tiesiog gatvėje, tebeklesti mergaičių apipjaustymai… Kongo DR ligoninėse gydytojai vien pagal išprievartautų moterų, vyrų, vaikų sužalojimus gali nustatyti, į kurių sukilėlių nagus jie buvo patekę…

Kaip skaudu, jog mūsų šalis apsisprendė jiems nepadėti.

O jeigu prekeivių žmonėmis lagaminuose ne jaunos, nutekėjusiu blakstienų tušu merginos, o benamiai, ekskaliniai, ligoti vyresnio amžiaus vyrai?

Ar jie mums tada rūpi?

Klaipėdos regione ne pirmus metus verbuotojai aukas be kliūčių susirenka iš nakvynės namų, reabilitacinių centrų, landynių. Pasistengus, naudą galima išspausti iš kiekvieno – kanapių ūkiuose JK, apelsinmedžių plantacijose Ispanijoje, gaujų namuose Vokietijoje.

Sėkmės garantu čia tampa šių nelaimingų žmonių nesugebėjimas tapti patikimu liudytoju – ką pareigūnai gali suprasti iš nerišlių, fragmentiškų pasakojimų?

Gaila, esame tikros, kad už kiekvienos šio ligoto žmogaus istorijos slepiasi įžūlios gaujos modus operandi, taip ir neatskleistas.

Visos aukos bijo savo išnaudotojų. Tačiau ši grupė – ypatingai.

“Ooo, tu nežinai, ką jie gali…” šnabžda bedante burna penkiasdešimtmetis gargždiškis, daug metų valkatavęs Rytų Anglijoje.

O ką galime mes?

Praėjusi savaitė nudžiugino kiek neįprastais prevenciniais renginiais.

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje mūsų darbuotojos Emilijos laukė tikrai gausus būrys būsimų kolegų socialinių darbuotojų, jie daug diskutavo, gilinosi į pristatytus atvejus, žodžiu, auga šauni pamaina.

Prisipažinsime, kai Užimtumo tarnybos kviečia mus į savo privalomus renginius bedarbiams, einame sukandę dantis, nes kalbėti žmonėms, kurie patys niekada neateitų tavęs klausytis?! Tačiau Vilkaviškyje nutiko malonus siurprizas – buvo ir klausimų, ir pasidalinimų savo išgyvenimais…

O štai būsimiems paramedikams Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre Kaune nusprendėme pristatyti vaikų seksualinio prievartautojo portretą, veikimo būdus, konkrečiai aukų viliojimo taktiką, kvietėme atidžiau panagrinėti, kaip elgiasi vyrai ir moterys, jaučiantys seksualinį potraukį vaikams.

Gaila, kad tokios svarbios temos lieka atsitiktiniam nevyriausybininkų apsilankymui, o jeigu jas įtraukti į mokymų programą? nacionaliniu mastu?

Sutinkame moterų, už tam tikrą atlygį sudariusių fiktyvias santuokas su dažniausiai besivystančių šalių piliečiais, idant šie galėtų legaliai gyventi ES.

Du suaugę žmonės susitaria apgauti valstybę, kur čia išnaudojimas?

A. yra vaikų namų auklėtinė, bendraudamos su ja pastebime, jog ji labai ribotai suvokia įvykių priežastis ir pasekmes, yra patikli, nekritiška.

A. anksti tapo vieniša mama, šiandien jos pajamos vos siekia 400 eur (neįgalumo pašalpa ir vaiko pinigai). Šios sumos pusę susimoka už būstą, savo atsiskaičiuoja ir antstoliai.

Todėl labai viltingai nuskambėjo nepažįstamos rusakalbės moters iš D. Britanijos siūlymas vykti į Gruziją ir susituokti su vietos gyventoju. Žinoma, už solidų atlygį ir garantuotas po trejų metų skyrybas.

A. kelionę ir vedybas prisimena kaip vieną šviesesnių savo gyvenimo laikotarpių, buvo daug dėmesio, komplimentų, naujų drabužių, skanaus maisto.

Vėliau viskas grįžo į savo vėžes, fiktyvus sutuoktinis įsikūrė Londone, o A. tęsė savo kovą už būvį Lietuvos provincijoje.

Sudaryta santuoka ir savo laiku vaikeliui lengvabūdiškai suteikta gruzino pavardė tapo rimtu barjeru bandant užmegzti rimtesnius santykius su širdies draugu, o ir socialinės tarnybos pradėjo kelti reikalavimus dėl skyrybų ir alimentų.

O štai su skyrybomis bėda. “Sutuoktinis” persigalvojo, tiksliau, jis prašo neskubėti, mat jam iškilo problemų dėl leidimo gyventi JK.

A. tebegauna nurodymus iš buvusios “piršlės”, ji ir šią moterį, ir netikrą sutuoktinį ir net ją palikusį širdies draugą užjaučia, supranta, jei galėtų – visiems jiems padėtų.

Deja, negali – pati stovi ant nevilties slenksčio, vos prasimaitina, atsirado problemų su sveikata.

Tai kur čia išnaudojimas?

EŽTT atmetė mūsų skundą, teisėjas konstatavo, jog valstybės veiksmai nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Visą savo įkalinimo laiką, apie 10 metų, jaunas vyras buvo seksualiai prievartaujamas Pravieniškių pataisos namų viename iš sektorių. Dušuose, tualete, sandėlyje po laiptais, jo užsigeidusieji grupėje leisdavo sumuštą vaikiną vieni per kitų rankas…

Išėjęs į laisvę, žmogus parašė pareiškimą, buvome liudininkės, kaip įkalinimo įstaiga “tyrė”, o Kaišiadorių prokurorė tai nutraukdavo, tai atnaujindavo tuos veiksmus.

Finale viskas susivedė į sprendimą, jog prižiūrėtojai nieko nematė, o įtariami prievartautojai dievagojosi nė pirštu nelietę šio, jų žodžiais, g…

Ilgai trukusiame mūsų “kapojimesi” su valstybe visą laiką neapleido mintis – tai negi čia tik mums reikia to teisingumo? nerasta jokių ambicijų nubausti smurtautojus, jų rėmėjus, pasinaudoti proga ir sutriuškinti pragarišką “kastų” sistemą įstaigose?