kopzi

Category: Naujienos

  • Nutrauktas tyrimas dėl seksualinio smurto LSMU

    Kauno teisėsaugininkai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl seksualinės prievartos prieš jaunutę studentę iš Kazachstano.

    Motyvas – auka atsisako bendradarbiauti, šiuo metu namuose su šeima, nori kuo greičiau viską pamiršti.
    Nors tuoj po pranešimo visi buvome pakelti ant kojų, šiandien tokia įvykių eiga, kai tyliai nutraukiamas tyrimas, panašu, tenkina visus.
    Žinoma, ne mums mokinti patyrusią teisėsaugą, tačiau negi nebuvo galima merginą išlydėti namo, tik atlikus visas reikalingas teisines procedūras?
    Negi ir mums apsimesti, kad nebuvo tos nakties, kai laikėme ant rankų kraujuojančią, klejojančią dėl patirto šoko jauną užsienietę?
    Kitas svarbus momentas – ką Lietuvos sveikatos mokslų universitetas galvoja apie šį ir kitus panašius atvejus?
    Tiek auka, tiek jos skriaudėjas buvo atvykę iš užsienio studijuoti jaunuoliai, smurtas prieš merginą tęsėsi ilgą laiką – kokios galimybės yra iš kitų kultūrų, iš uždaresnių visuomenių atvykusiems studentams gauti psichologinę, teisinę pagalbą ar konsultaciją šioje mokslo įstaigoje?
    Neužtenka susirinkti įspūdingus mokesčius už mokslą, reikia ir atsakomybę už savo studentų gerbūvį prisiimti..

  • Seminarai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – kaip padėti karo pabėgėliams?

    Kartu su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba Lietuvoje surengėme seminarus “Prekyba žmonėmis migracijos ir prieglobsčio procese” Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
    Šie renginiai buvo orientuoti į Lietuvą atvykusius karo pabėgėlius iš Ukrainos – teismų, prokuratūros atstovai, migracijos specialistai, pagalbą teikiantys NVO darbuotojai susirinkę diskutavome, kaip broliams ir sesėms ukrainiečiams sekasi mūsų šalyje, ar nėra jie dėl savo pažeidžiamumo tapę išnaudotojų taikiniais.
    Teorinę medžiagą papildėme stipriu žurnalistinių tyrimų centro Siena video reportažu “Pigūs ukrainiečiai”, kuris atskleidžia, kaip nesunkiai apsukrios įdarbinimo, tarpininkavimo agentūrėlės pelnosi iš karo pabėgėlių, o mes vis “nieko nematome”…
    Seminarų metu sutikome tikrai atsidavusių, daug gero padariusių specialistų, tačiau buvo ir klausiančių – ko jie čia važiuoja, toje Ukrainos dalyje karo nėra…
    Žinias įgyti nesudėtinga, su atjauta jau kiek sunkiau.

  • Seksualinis smurtas prieš vyresnio amžiaus moteris

    Apie ką pirmiausiai pagalvojate, išgirdę “smurtas lyties pagrindu”?

    Nedideliame Š. Lietuvos miestelyje savo namuose buvo sumušta ir prievartauta, žaginta į aštuntą dešimtį įkopusi moteris.
    Užpuolikas – jau 14 kartų teistas už vagystes, kūno sužalojimus, bandymus nužudyti recidyvistas. Jis neslėpė, kad galėjęs “stipriau moterį pastumti, mat yra sočiai prisitreniravęs, kam gi ši priešinusis…”
    Prievartautojo auka išgyvena neapsakomą gėdą, ji tiesiog nežino, kur jai dabar dėtis – mažame miestelyje paslapčių nėra, kaimynai girdėjo jos riksmus, prašymus padėti, kaip ji dabar jiems į akis pažiūrės?
    Nuteistas beveik šešeriems metams nelaisvės, sadistas graudinosi, “jau gal gyvas iš kalėjimo nebeišeisiu…”
    Ieškodamos šiai moteriai pagalbos vietoje, radome tikrai nemažai pristeigtų tarnybų tarnybėlių, visos mielai konsultuoja, kviečia šokti, lipdyti, piešti.
    Bet kad tokio amžiaus smurto aukai kažką galėtų pasiūlyti… “O jai dar reikia pagalbos? Kaip iš viso tai nutiko, gal gėrė kartu? Nu pas mus čia kitokie žmonės renkasi, gal dar kur pasižiūrėkite…”
    Ar dar reikia pagalbos? Žinoma, kad ne. Tokie atvejai trikdo, senatvė trikdo, geriau nematyti.

  • Kurstoma neapykanta migrantams

    Jau antrus metus pastoviai girdime apie migrantų iš Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos keliamą pavojų mūsų šaliai, ypač kažkodėl vaikams ir seneliams.
    Ko nori šitie atėjūnai? Pasinaudoti mūsų gerumu.
    Kaip duoti jiems atkirtį? O, nestabdykite savo fantazijos…
    Ši Lauryno ir Ko nuosekliai kurstoma neapykanta ir panieka po truputį persmelkia valstybines įstaigas, braunasi ir į eilinio gyventojo smegenis.
    Klaipėdoje pareigūnai prašo mūsų padėti jaunam vyrui iš Egipto, jis atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje.
    Įsidarbinęs vienoje iš pajūrio statybos firmų, savo darbdavio jis apipilamas gražiais pažadais dėl dosnaus atlyginimo, gerų gyvenimo sąlygų, lengvos adaptacijos.
    Po pusmečio alinančio darbo, be poilsio ir išeiginių dienų, žmogus suserga ir kreipiasi į gydymo įstaigą. Ten paaiškėja, jog jis niekur nėra įdarbintas, neturi socialinio draudimo.
    Bandymai aiškintis su darbdaviu yra nesėkmingi, šis nesileidžia į kalbas.
    Dar daugiau, vieną vakarą jis kartu su savo draugeliais įsiveržia į migranto būstą ir, mojuodamas ginklu, grasina jį nužudysiąs. Sutramdyti įsisiautėjusį ir įsiutusį dėl migranto drąsos ieškoti teisybės firmos savininką pavyksta tik atvykusiai policijai.
    Šalies, kur mes taip mėgstame pigiai ir smagiai atostogauti, gyventojas vis dar nenuleidžia rankų ir toliau ieško teisybės. Jis kreipiasi į Darbo inspekciją ir Darbo ginčų komisiją. Ir nors inspektoriai minimoje darbo vietoje randa ir daugiau nelegaliai dirbančių užsieniečių, jų atsakymas lakoniškas – “padėti niekuo negalime, minimalus darbo užmokestis buvo išmokėtas”. Jei nepatinka – prašome į teismą.
    Žmogaus jėgos senka, jis ne tik kad negali sau leisti teisinio atstovo, bet jis jau badauja, sutinkame palūžusį, verkiantį vyrą: “Kodėl čia taip elgiamasi su manimi? Kuo nusikaltau? Atvykau čia, nes turiu išmaitinti šeimą, esame rami ir darbšti tauta. Ar kas man gali padėti?”
    Tie protų nuodytojai ir siaubų apie migrantus skleidėjai, žinoma, nelaiko ginklo prie šio jauno vyro smilkinio, bet jiems to ir nereikia – yra būriai kraugeriškų, “nepagaunamų” išnaudotojų, puikiai už juos tą padarančių.
    Ar mūsų teisingumas yra ir darbininkui iš Egipto?

  • “Aš nieko ten baisaus nepadariau…”

    Prieš pat šventes išgirdome gerą žinią iš Šiaulių apygardos teismo – nuteistas dar vienas prekeivis žmonėmis!
    Veikėjas 10 metų slapstėsi nuo teisingumo Airijoje, užsimiršęs kažkur panaudojo savo tikruosius duomenis ir – sulaukė pareigūnų ant namų slenksčio.
    Ši prekybos moterimis byla vėl nukėlė mus į tuos laukinius laikus, kai burdavosi nusikalstamos grupuotės šalyje tam, kad ieškotų pažeidžiamų, dažniausiai neįgalių ir skurstančių moterų ir mergaičių, verbuotų jas nebūtais pažadais “lengvam darbui” ir gabentų po visą Europą į viešnamius, striptizo klubus, didmiesčių tarpuvartes.
    Gabendavo lėktuvais, taip saugiai visi jautėsi.
    “Aš nieko ten baisaus nepadariau, man sakė, kad jos ir taip pasileidusios, nu liepiau jas aptvarkyti, patikrinti sveikatą, nežinojau, kad jos yra durnos, nu pasakiau, kad gaus per snukį ir klausys, pajuokavau. Norėjau padėti draugams, mes čia visi lietuviai Airijoje padedame vieni kitiems. Koks aš suteneris, turiu šeimą, vaikų…”
    Šioms užverbuotoms aukoms tada neįtikėtinai pasisekė – pakeliui į Rygos oro uostą nusikaltėlių mašiną sustabdę pasieniečiai atkreipė dėmesį, jog ant galinės sėdynės susigūžusios merginos negalėjo rišliai papasakoti, kur ir ko vyksta, buvo be asmeninių daiktų.
    Štai taip, broliai ir sesės lietuviai.

  • Teisiamas pedofilas vaikų globėjas

    Kam vaikai galėjo pasisakyti?

    Tos pačios vietinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos tiek ataskaitose, tiek teisme nerausdamos tvirtino, jog „mergaitės buvo mylimos, saugios, augo doros, dėkingos globėjams“.
    Miesto vaikų psichiatrė, ir šiandien besiverčianti paklausia praktika, buvusi pagrindinė psichotropinių vaistų „maitintoja“ maištaujantiems, norintiems netylėti prievartaujamiems vaikams, ramiai liudijo, jog „seksualinę prievartą patiriantys vaikai ne visada atsiskleidžia, dalis jų taip ir lieka su šiuo išgyvenimu savyje…”
    Kaip galima užkardyti tokius nusikaltimus ateityje?
    Turime tiek daug specialistų ŠMM, SADM, TM – šis klausimas jiems. Mes, NVO, be jokių papildomų lėšų, žmogiškųjų resursų, samdėme šioje byloje stiprų advokatą, aukoms teikėme socialinę, psichologinę pagalbą, tebedirbame su jomis iki šiol.
    Valstybė atmeta mūsų pasiūlymus dėl Seksualinių nusikaltėlių registro, aiškina tai būsiant pertekline priemone.
    Gerai, jei yra kitų būdų, kaip tokius „prisiekusius“ pedofilus, kaip šios bylos veikėjas, sukontroliuoti, atgrasinti nuo jų geismų realizavimo – laukiame jų.

  • Pagaliau proveržis reaguojant į migrantų darbinį išnaudojimą

    Pagaliau proveržis! Šitiek metų laukėme, kol šalies prokuratūra pradės reaguoti į darbinį migrantų išnaudojimą ir pagaliau sulaukėme.

    Temidė mato (nors neaišku), neteisybė šioje srityje kaupėsi jau seniai – 18 nepaliečių grupė buvo gavusi prekybos žmonėmis aukų statusus, vėliau Vilniaus prokurorai atsitraukė ir mandagiai tūptelėjo prieš firmelės vadovą; policijos ir darbo inspektorių išvaduotas kinas iš jo tautietės vadovaujamo restorano nesudomino vėl tų pačių apsilpusių sostinės prokurorų; siuvėjos iš Kenijos, pareigūnų tiesiog išplėštos iš godžios vilnietės verslininkės nagų, specializuoto Vilniaus prokuroro buvo apkaltintos kaip nesupratusios savo “bosės” geranoriškumo; masažistai iš Tailando, Kambodžos, Indijos prestižiniame Kauno SPA įdarbinti vergiškomis sąlygomis neįtikino Kauno prokurorės, o štai SPA advokatams tai pavyko be jokių kliūčių.
    O šiandien – byla dėl darbinio migrantų iš V. Azijos išnaudojimo Klaipėdos rajono žemės ūkio bendrovėje keliauja į teismą!
    Kaltinimai pateikti vienam įmonės “Hegelmann Transporte” vadovų.
    Ar čia matysime atvejį, kai žmonių medžioklė su varovais tiesiog prablaškydavo nusinuobodžiavusio turtuolio gyvenimą?
    Kantriai lauksime šio proveržio rezultatų.

  • Dovanos iš Rėkyvos centro darbuotojų

    Tapome liudininkės labai jautraus veiksmo – Rėkyvos savarankiško gyvenimo namų darbuotojai šiemet Kalėdas nusprendė sutikti kitaip.

    Pasiteiravę mūsų, gal galėtų aplankyti ir paremti kažkurią mūsų klientę, jie sugužėjo į nedidelį kambarėlį su dosniomis lauktuvėmis.
    Deja, skurdas popieriuje traukiasi greičiau negu realybėje.
    Jauna moteris, tapusi gerai organizuotų tarptautinių išnaudotojų auka, liko su kūdikiu ant rankų, nauja gyvybe po širdimi bei 300 eurų kasmėnesine pašalpa.
    Trūksta visko, bet noras sukurti savo vaikams namus neleidžia nusiminti, nugrimzti į savigailą.
    Kaip gerai, kad yra žmonių, neįsitraukiančių į šventinį sotumą, matančių stokojančius, gerbiančių jų orumą.
    Mes irgi laimingos!

  • Kam rūpi prekybos vaikais aukų teisės?

    Mūsų šalyje yra labai nedaug prekybos vaikais bylų, viena kita per metus.

    Sunkiau pamatoma, sudėtingas įrodymų rinkimas, aukos labai jaunos, visada šiose situacijose turime šeimos arba institucijų abejingumą, gynybiškumą.
    Todėl labai vertiname kiekvieną įsiteisėjusį apkaltinamąjį dėl prekybos vaikais nuosprendį, už jo stovi milžiniškas teisėsaugos, mūsų darbas.
    Tad kai iš Šilutės apylinkių buvo išgabentas neskundžiama nutartimi į Pravieniškių pataisos namus patyręs recidyvistas, lengviau atsikvėpėme.
    Nuteistas 8 metams. Per tą laiką jo išnaudota ir pardavinėta mergaitė turėjo užmiršti nutikusį košmarą, pradėti naują gyvenimą.
    Staiga – išsigandęs nukentėjusiosios skambutis, kad A. vaikšto apie jos namus, bando susisiekti.
    Pasirodo, jog įkalinimo įstaiga vykdo kokią tai paleidimo savaitgaliams programą.
    Ir ką pirmiausiai padaro toks atostogauti paleistas veikėjas? Prisigeria, vyksta į savo aukos tėvų namus, skambina mergaitei.
    Aiškinantis, kas čia įvyko, mums teko rimtai “užgulti” Pravieniškių namų vadovų telefonus – žemesnioji grandis tik gūžčiojo pečiais ir siuntinėjo mus vieni nuo kitų – tikimės, kad prekeivis vaikais gaus pamoką.
    Aukos neturi net minimalių teisių? Paleidžiant tokį žmogų atostogų, argi nebuvo reikalinga įspėti prieš jį liudijusią nepilnametę?

  • Lygtinės bausmės grupinės seksualinės prievartos vykdytojams

    Panašu, kad ir Mažeikių teismo rūmams yra sunkiai įkandamos seksualinės prievartos bylos.

    Nepilnametė, turinti žymią negalią, tapo buvusių tos pačios mokyklos auklėtinių seksualinio prievartavimo auka – kaltinimai buvo iškelti pagal šiandien plačiai aptariamų straipsnių grupę, BK 150 str.
    Visi trys prievartautojai nuteisti 1-2 metų lygtinėmis bausmėmis, kas prieštarauja net ir įstatyme nurodytai minimaliai bausmei.
    Kodėl? kas įtakojo vietinius teisėjus solidarizuotis su paauglę pagrobusių, rišusių virve ir išsityčiojusių jaunuolių (du iš jų tuo metu buvo 14-17 m.) grupe?
    Gal būt teisėjams nesuprantamas nukentėjusios elgesys – tai priešinosi, tai jau nebe – bet tada reikia skubių jiems mokymų, tikrai atsirastų ekspertų, galinčių puikiai paaiškinti apie šoko būsenoje esančių aukų laikyseną.
    Tai, kad buvo skaudžiai neįsigilinta į bylą ir taip išreikšta palaikymas teisiamiems nusikaltėliams, parodė ir sekęs apeliacinės instancijos sprendimas.
    Lygtinės bausmės panaikintos ir visi nepilnametės kankintojai įkalinti tiems patiems laikotarpiams!
    Lėtas, bet užtikrintas teisingumas.
    Su kartėlio prieskoniu.