Kviečiame užmesti akį į kelis mūsų centro “virtuvės” kampus Klaipėdos skyriuje.
Būtent čia tenka dorotis su pačiomis baisiausiomis kai kurių prekybos žmonėmis formų pasekmėmis.
Teikiame pagalbą jaunam vaikinukui iš 11 vaikų šeimos, kuriam vaikystės draugas pasiūlė darbą sandėlyje Š. Airijoje.
Čia iš jo lietuvių gauja atėmė dokumentus, grasinimais privertė platinti narkotikus. Bijodamas dėl savo gyvybės, sutiko.
Sulaikytas ne kartą airių policijos, visada paleidžiamas, niekas nesigilino į jo istoriją.
Smarkiai gaujos narių muštas, mėtytas po įvairius miestus.
Pavyko pabėgti, bet jau sunkiai sirgo, buvo priklausomas nuo narkotikų.
Įtraukė į vartojimą kai kuriuos šeimos narius, gyvena landynėse su kitais narkomanais.
Kita tos pačios bylos auka – vyresnio amžiaus nakvynės namų gyventojas gavo siūlymą dirbti statybose Š. Airijoje, atvykęs sužinojo, jog turės platinti narkotikus.
Dirbo už maistą ir cigaretes.
Pabėgęs klajojo svetimos šalies mietų gatvėse, kol jį pastebėjo vietiniai socialiniai darbuotojai.
Labai bijo prekeivių žmonėmis, žino, kaip jie susidoroja su juos “išdavusiais”.
Bijo laukiančio teismo.
Partrenktas pėsčiųjų take paspirtukininko – sunkiai vaikšto dėl stuburo traumos. Diagnozuota onkologinė liga.
Dar vieno nuo tos pačios gaujos nukentėjusiojo istorija panaši. Vaikystėje patyrė seksualinę prievartą iš patėvio, tapo labai pažeidžiamas, anksti pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Serga ŽIV.
Pažįstamas pasiūlė vykti į Š. Airiją dirbti lentpjūvėje.
O iš tikrųjų – reikėjo platinti narkotikus.
Jį nuolat apvogdavo, sumušdavo kiti “konkurentai” gatvėje, vyras klimpo į vis didesnes skolas prekeiviams žmonėmis. Buvo netekęs asmens dokumentų.
Pavyko pabėgti.
Turi nedarbingumą, sunkiai pragyvena iš pašalpos, Lietuvoje taip pat dažnai užpuolamas, sumušamas.
Žmogus, kurio istorija nesudomino teisėsaugos.
Augo vaikų namuose, mama gėrė (tapo bename, buvo išprievartauta kažkur rūsiuose Klaipėdos centre), tėvas miręs.
Vaikinui vaikystės draugas pasiūlė lengvą darbą JK – skrajučių dalinimą.
Tačiau tai buvo reali vergovė – reikėjo surinktą labdarą krauti į vilkikus, atlygio niekas nemokėjo, miegojo pašiūrėje ant žemės, maistą vogdavo.
Jo grįžimo į tėvynę momentas mums kainavo daug nervų – valandų valandas laukėme oro uoste, o vaikiną pareigūnai buvo tiesiog sulaikę apklausai, nepasivarginę mūsų įspėti.
O vėliau jį be pinigų, telefono paleido ir prasidėjo mūsų keliaklupsčiavimai prieš įstaigas – gal kas matėt, gal kas žinot, kur jis galėtų būti…
Susiradome.
Jaunas vyras dėl įgimtų sutrikimų yra mažai darbingas, smarkiai įklimpęs į skolas antstoliams, visi jo menki darbeliai yra nelegalūs, gyvena namuose be elektros.
Dar daug daug istorijų lieka nepapasakotų, tai ir seksualinės prievartos aukų gyvenimai, migrantų iš Kirgizijos, Moldovos, Ukrainos, Kenijos, Egipto darbinis išnaudojimas, tiksliau, vergovė.
Klaipėdoje esame liudininkės keistų “žirklių” – čia dirba vienas stipriausių šalyje kovos su prekyba žmonėmis prokuratūros ir policijos padalinių, tačiau tuo pačiu – visiškai snūduriuojančios socialinės, vaiko teisių apsaugos tarnybos.
Tokios vargo istorijos, pažeidžiamų žmonių apleistumas, tarsi iš baudžiavos laikų…