kopzi

Category: Naujienos

  • Aukų akistatos su įtariamaisiais

    Ir vėl seksualinės prievartos byloje akibrokštas aukoms – prokuroras reikalauja jų akistatos su įtariamuoju.
    Gerai suprantame, kad toks ir yra patyrusio teisiniuose nagrinėjimuose, turėjusio jau ne vieną bylą nepilnamečių medžiotojo sumanymas – sutrikdyti nuo jo veiksmų nukentėjusius asmenis, juolab, kad šiandien jie visi yra jau pilnamečiai, “pasismaginti”, prisimenant detales.
    Ką tokia akistata duos prokurorui, kokius paaiškins prieštaravimus?
    Garantuotai – įsegs nukentėjusiems antrinę viktimizaciją.
    Pamename, su kokiu jaunatvišku pasitikėjimu šie jauni nukentėję žmonės atsiliepė į teisėsaugos kvietimą “netylėk, kalbėk, mes tave apsaugosime” – šiandien ta pati teisėsauga pageidauja įstumti juos į ankštą kambariuką su ryjančiu seiles įtariamuoju ir jo įžūlia advokate ir … kaip ten buvo … kas tau numovė kelnaites … nepatiko, tikrai ne? o gal patiko, nemeluok, žiūrėk man į akis …
    Gerbiami prokurorai, tokio pobūdžio bylose akistatos yra bausmė parašiusiai pareiškimą aukai, neapsimeskite, kad to nesuprantate.

  • Seksualinė prievarta šeimose

    Seksualinė prievarta prieš vaikus šeimose yra tamsi upė, kurios taip lengvai nesustabdysi.
    Tos šeimos gyvena mūsų bendruomenėse, visai šalia mūsų, bet peržengus jų namų slenksčius, atsiduri visai kitame išmatavime, kur moralės kompasai rodo kokius tai iškrypėliškus ženklus.
    N metų alkoholyje paskendusi šeima. Jei tėvas su motina dar kažką gali pasakyti, kokias mokyklas lankė, kokius filmus matė, už ką balsavo per rinkimus, tai jų vaikai neturi nė pėdsakų kokio tai “kultūrinio paveldo”, vieniems diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, kitiems – vidutinis.
    Tėvas su vienu iš sūnų nuteisti dėl neįgalios nepilnametės dukters/sesers seksualinio prievartavimo.
    Atkreipėme dėmesį, ką porai metų įkalintas “šeimos galva” akcentuoja savo skunde, be tradicinio “aš nekaltas”.
    “Ji pati čiupo mano lytinį organą ir pradėjo … Aš sakau, ką darai, debile, bet gal jai patiko? Tai ką man, muštis su ja reikėjo? Nu ne vieną, kelis kartus taip buvo, ji sekiojo man iš paskos…”
    Galime suprasti vietinių tarnybų neviltį – nuo ko pradėti darbą su panašiomis šeimomis, kai ten viskas arba pavėluota, arba nebepataisoma? Kieno su kuo ryšius čia atstatinėti?
    Sunki tema, bet mūsų šalyje nemažai seksualinės prievartos aktų įvyksta būtent tokiomis aplinkybėmis.

  • Dingusių žmonių istorijos

    Dingusių žmonių istorijos visada jaudina, norisi juos surasti, sužinoti, kas įvyko, nubausti skriaudėjus…
    Prieš lygiai 15 metų sulaukėme šeimos skambučio, jog jų dukra išvyko į Vokietiją ir dingo. Paskambinusi moteris verkė, maldavo jiems padėti.
    Labai susijaudinome ir mes, negailėdamos pastangų, per tarptautinius partnerius pakėlėme tiek mūsų, tiek vokiečių policiją ant kojų. Nesiplėsime čia, kaip tai buvo nelengva.
    Netrukus dingusią merginą vokiečiai surado, gyvą, sveiką, besidarbuojančią vienoje iš gydymo įstaigų. Ji nepaaiškino, kodėl nutraukė ryšius su šeima, labai nesmalsavome ir mes, juk nesame šeimyninių santykių terapeutės.
    Ir štai vėl kitame ragelio gale girdime moters verksmą, prašymus padėti surasti tą pačią jau 40-metę dukrelę. Ji vėl dingusi, nutraukusi kasmėnesines perlaidas tėvams, “o taip gerai viskas buvo, jau ji buvo mums atleidusi…”
    Šį kartą suklūstame – ką atleidusi?
    To nesužinome, tik ilgai klausomės apie galimą įtraukimą į prostituciją, o gal būt ir “pardavimą ant organų”.
    Moters paieškoje nebedalyvaujame.
    Kartais skeletai pasprunka iš spintų, o kartais lieka jose visam laikui.
    Tenka gerbti žmonių pasirinkimus ir susitaikyti su jais.

  • Sunkus kelias į teisingumą

    Šiais metais tai jau antroji poveikio prekybos žmonėmis aukoms byla, kurią pavyksta laimėti.

    Pirmoji, apie ją jau rašėme, laimėta Šiauliuose.
    Kauno apygardos teismas patenkino prokurorės Gabijos Večerinskienės skundą ir panaikino Druskininkų teismo rūmų išteisinančią nutartį prekeiviui žmonėmis.
    Jis persekiojo gaujos išnaudotą jaunuolį, reikalaudamas pakeisti parodymus prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais (atskiri BK straipsniai) byloje, grasindamas, jog šiam nebebus vietos Druskininkuose, jie jį surasią visur.
    Vaikinas buvo žiauriai sumuštas, sužalota galva, rankos, kuriomis jis dengėsi nuo geležinių strypų.
    Prekeiviai žmonėmis yra tokie įžūlūs, jog aukų reikalauja padengti savo gynybai samdomų advokatų išlaidas…
    Negali nesusimąstyti ir apie tą nelemtą teismo I instanciją Druskininkuose.
    Mes visada prieš nepagrįstus įtarinėjimus, bet, alio, teisėjai, jūs čia rimtai?
    Prekybos žmonėmis auka buvo apklaustas … 10 kartų.
    Teismas priekabiai vertino kiekvieną jo žodį, leido teisiamiesiems visą laiką įžeidžiamai replikuoti ir komentuoti.
    Poveikį daręs recidyvistas ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakęs duoti parodymus, kalbėjo tik teisme, kai pasisakė visi liudytojai ir auka, tokiu būdu jis galėjo pateikti palankiausią sau versiją – ji vietinio teismo buvo priimta be išlygų.
    Akivaizdu, jog Druskininkų teismui tokios bylos yra per sudėtingos, o gal yra ir kitos tokio palankumo gaujai, veikusiai tame pačiame mieste, priežastys.
    Nuoširdus dėkui prokurorei Gabijai už puikų savo darbo išmanymą, atkaklumą, štai tokių specializuotų valstybės kaltintojų prekybos žmonėmis lauke šaliai ir reikia!

  • Seksualinė prievarta karo metu

    Kai užsimojome vykdyti pagalbos projektą ukrainiečiams, patyrusiems seksualinę prievartą karo metu, žinojome, kad lengva nebus.

    Bet pradžioje daugiau galvojome apie tai, kur rasti profesionalius bendradarbius, mokančią su prievartos trauma dirbti psichologę, kokią info viešinti ar neviešinti ir t.t. ir pan.
    O tada pasipylė moterys, vaikai su savo istorijomis ir suėmė siaubas, neviltis, paklaikęs pyktis, užuojauta ir visa eilė panašių jausmų.
    Karo sąlygomis seksualinė prievarta turi kokią tai papildomą prasmę – be fiziologinio akto, aukos sudarkymo, ji dar skleidžia neapsakomą nebaudžiamumo tvaiką, lyg prievartos “teisėtumą”.
    Moteris iš Chersono pasakoja apie jos 13-metės dukrelės išprievartavimą okupacijos metu.
    Po įvykių niekur negalėjo kreiptis, jokios pagalbos nebuvo.
    Bet mergaitė laikėsi šauniai, pati guodė paklaikusią iš sielvarto motiną.
    Atsivėrus keliams, ji išsiuntė vaiką į kitą šalies pusę, pas giminaičius, pati liko tuščiame mieste.
    Visi šeimos nariai mergaite labai rūpinasi, ji vėl lanko mokyklą.
    Apie įvykius Chersone šeimoje nekalbama.
    Visiškai šalia mūsų, šiais pažangiais prievartautojų persekiojimo laikais vyksta tokie dalykai, o mes tik bejėgiškai gniaužome kumščius ir linkime nepasiduoti…

  • Ačiū už ištiestą pagalbos ranką

    Kazickų šeimos fondui švenčiant savo veiklos 25-metį, gavome netikėtą dovaną ir mes – padėką už socialinės gerovės kūrimą šalyje.

    Mūsų bendradarbiavimą su šia ypatinga mecenatų šeima patikrino nelengvas teisingumo siekis prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos aukoms.
    Kai beveik prieš 10 metų Lietuvą sukrėtė siaubingi vaikų išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojoje mokykloje ir prokuroro vadovaujama kriminalistų komanda kirto per tą įsisenėjusį pūlinį švietimo sistemoje, supratome, kad mūsų visų laukia sunkus ir tąsus bylinėjimasis.
    Neklydome – sekso pirkėjus, riedėjusius mašinėlėmis iš visos Lietuvos, kad “smagintųsi” minėtos mokyklos teritorijoje tiesiog pamokų metu net su mažametėmis, stojo ginti stiprūs advokatai, o vienas jų, M. Romerio Teisės universiteto profesorius, buvo sukūręs net ištisą teoriją apie “pasileidusias, blogai besimokančias” mergaites, kurios “pačios viliojo neatsispiriančius vyrus”.
    Reikėjo skubiai organizuoti profesionalų nukentėjusiųjų teisinį atstovavimą, reikėjo teisininkų, kurie už tuos vaikus kovotų kaip už savo.
    O be lėšų to negalėjome įvykdyti.
    Štai tada ir patyrėme, ką reiškė Kazickų šeimos atsidavimas ir tarnavimas silpnesniems – nereikėjo maldauti, įtikinėti, kad mums labai labai reikia, išklausykite, padėkite…
    Iš jų išgirdome tik vieną sąlygą: “apginkite tuos vaikus”.
    Ilgai truko bylinėjimasis, teko pereiti visas egzistuojančias šalyje teismų instancijas, patirti kažkurioje jų ir pralaimėjimo kartėlį, bet galutinis rezultatas buvo visiška pergalė – pirmą kartą LT sekso pirkėjai gavo realias bausmes.
    Tad ačiū fondui, ačiū čia besidarbuojantiems filantropams, niekada nepamiršime Jūsų laiku ištiestos pagalbos rankos.

  • Visada prisiminsime

    Praėjo daug metų nuo šios prekybos žmonėmis bylos, bet Rūtos paveikslas nuolat iškyla prieš akis.

    Šiemet jai būtų sukakę 32 metai.
    Prieš 6 metus jos neliko, anksti ryte Rūtos kūną praeiviai rado šalia vieno pakaunės motelių.
    O susipažinome prieš gerus 15 metų, kai gavome žinią iš mūsų atstovybės Amsterdame, kad pas juos atklydo paauglė, sunkiai besiorientuojanti ir negalinti pasakyti, kas su ja atsitiko.
    Panevėžio kriminalistai, vadovaujami tuometinės vietos prokurorės Nidos Grunskienės, metė visas pajėgas, kad išsiaiškintų baisią tiesą – didelė nusikaltėlių gauja, identifikuota buvo 30 vyrų, verbavo ir vežė paaugles į prostituciją, prekiavo narkotikais.
    Nusikaltimai nešė milijonines pajamas, narkotikai buvo sveriami kilogramais…
    Pats mergaičių verbavimas buvęs siaubingas – gaujos nariai pirma jas prievartaudavo patys, kad “įsitikintų, ko verta prekė”.
    Rūta buvo pardavinėjama Olandijoje ir gretimose šalyse, ji vis kartodavo mums, kad nėra tokių žodžių, kuriais būtų galima papasakoti, ką jai teko patirti..
    Panevėžiečiai procesą laimėjo – jie tokių bylų nepralošdavo niekad – tačiau Rūtos gyvenimas nenumaldomai ritosi žemyn.
    Švelni, vaikiškos išvaizdos trapi mergina neapsakomai kentėjo nuo vis dažnėjančių neapykantos sau priepuolių, naikino save visais įmanomais būdais.
    Vienas jų buvo nuolatinė paieška trumpalaikių partnerių, kuriems leisdavo save kankinti, žeminti.
    Kai atsigaudavo – planuodavo susigrąžinti dukrelę, svarstydavome galimybę mokytis, išvažiuoti į kitą šalį…
    Tai tamsus mūsų šalies istorijos puslapis, aukų istorijos šaukiasi viešumo, išgyvenusieji iki šiol verkia naktimis…

  • Prabyla vaikų prievartautojų aukos

    Aušta košmarų rytas vaikų prievartautojams – prabyla jų aukos.

    Tegu ne iš karto, ne visos, tačiau šalyje turime ilgai lauktą įvykį – prieš režisierės kamerą stojo sąmoningai nusiteikusios merginos, išgyvenusios ilgamečius kankinimus, prievartą, manipuliacijas.
    Vieni prievartautojai dėl ligų taip ir liko laisvėje, mėgaujasi slauga ir dėmesiu, kiti – pralaimėję visas apeliacijas, ašarodami veria girgždančias kalėjimo duris.
    Gaila, kad šis unikalus dokumentinis filmas “BK 153: prievartos vaikystė” Delfi portale yra prieinamas tik prenumeratoriams, tačiau jį pamatyti tikrai yra verta, nuoširdžiai rekomenduojame.
    Didelė pagarba nusprendusioms netylėti siužeto herojėms!

  • Prekyba moterimis niekur nedingusi

    Nors oficiali statistika tą menkai atspindi – prekyba moterimis niekur nedingusi.

    Savaitgalis nebuvo ramus, pasitikinėjome parsiunčiamą iš Vokietijos mūsų tautietę, bandytą toje šalyje parduoti turkų tautybės asmenims, sumuštą ir paliktą gatvėje.
    Pirmiausiai tai didelė pagarba mūsų ambasados darbuotojams Berlyne – už jų greitą reagavimą, empatišką bendravimą, supratimą, kad tokiose situacijose tenka dirbti ir ilgus viršvalandžius.
    Mergina jau artimųjų apsuptyje, esame ir mes šalia.
    Toliau (šiandien) įvykiai klostosi jau ne tokia šaunia gaida.
    Vykstame į komisariatą, kol prekeivio žmonėmis pėdsakai neataušo, reiktų duoti parodymus.
    Į kambarėlį įskrieja pareigūnė, apipila dar sutrikusią, neatsigavusią nukentėjusiąją klausimų lavina – “tai pati važiavai? niekas nevertė? turi pretenzijų, neturi pretenzijų?”
    Mergina pradeda ašaroti, nuleidžia galvą – “neturiu”.
    Pakišusi jai pasirašyti popieriaus lapą, pareigūnė paskelbia, jog “galime skirstytis, niekas čia nenukentėjo”.
    Žinoma, kad to taip nepaliksime, bet pradedame suprasti, kodėl dešimtmečiais ištisi AVPK deklaruoja nefiksuojantys prekybos žmonėmis savo teritorijose…

  • Reikia realios asmenų su negalia integracijos

    Turime dar vieną temą valstybės saugumui – tai reali asmenų su negalia integracija.

    Situacija tokia prasta, jog jaučiame tą ir savo lauke.
    Veiksmas vyksta tolimų tolimiausiame LT pakraštyje, čia nuo kūdikystės per globėjus keliavusi jaunutė mergina šiandien gūžiasi vien nuo minties, kad galėtų susitikti bent su vienu jų.
    Vos skaito rašo, nepažįsta laikrodžio, pinigų, apie kažkokias darbines galimybes net nesvajoja.
    “Šita nenormali, viena vaikšto gatvėmis, šneka su savimi”, apibūdina ją mūsų užkalbintas kaimynas.
    Ji ne tik vaikšto gatvėmis, bet yra jose ir gyvenusi.
    Prieš kažkiek laiko į tėvus jai tinkantis nepažįstamasis “draugiškai” priglaudė ją savo namelyje ant ratų, ten abu ir įsikūrė. “O tai gerai, ten šilta, pavalgiusi”, džiaugiasi vietinės tarnybos. “Ką jis ten lįs prie jos, jie tiesiog draugai”, tikina jos mus.
    Kiek ilgiau pabendravę su dvidešimtmete, pastebime, jog ji nuolat kalba apie kokį tai žmogų, “mano vyras tą, mano vyras aną”… Pasirodo, taip ji vadina Pakistano gyventoją, su kuriuo nuolat bendrauja per telefoną, kuris ją “be proto myli, vieną dieną atvažiuos ir jiedu susituoks”.
    O kol kas jam reikia pinigų, nes blogi žmonės jam grasina, tik vieno kito tūkstančio. Bet kur jai jų gauti?
    Kaip mes iš viso sužinojome apie šią merginą iš atokaus Lietuvos kaimelio?
    Pagalvojote teisingai, vienas iš bandymų ją parduoti buvo užfiksuotas budrios teisėsaugos, ji yra nukentėjusi prekybos žmonėmis byloje.
    Nėra jokių kol kas galimybių nupurtyti parazitus nuo pažeidžiamų vaikų ar suaugusiųjų, iš visų pasaulio kampelių jie ropoja link jų, sučiupę – jau nebepaleidžia.
    Būtinai reikia didinti apsaugos ir pagalbos lygį, bet tą realųjį, popierinė išmintis tegu keliauja sau į …