Category: Naujienos

  • Apie smurtą artimoje aplinkoje

    Prieš šventes nešventiškai.
    Šiuo metu tūkstančiai vaikų, moterų, senelių akių nerimastingai stebi savo šeimynykščius, šluojančius parduotuvių alkoholio lentynas, “nu tom, kaip ten, šventėm, kada gi daugiau atsipalaiduoti…”
    Nerimastingai, nes žino, kad “šeimininkui” peržengus tam tikrą ribą, jų laukia “auklėjimas, teisingos bausmės, revanšas už skambutį mentams, priminimas, kas čia viršesnis…”
    Laimėjusi visus teismus prieš sadistą vyrą, moteris mums pasakoja:
    “Sunkiausia būdavo greitai atspėti, kokios jis manęs tą vakarą nori – verkiančios jau po pirmo smūgio į pilvą ar nereaguojančios į skausmą? kai apsirikdavau, atsibusdavau kraujo klane, buvo trūkę vidaus organai, apie sulaužytus kaulus net neklauskite… labai skaudūs būdavo jo spyriai, visada netikėti, kad tik ne į galvą ar veidą tyliai inkšdavau…”
    Moteris su aukštuoju išsilavinimu, dirbo dideliame kolektyve. “Nėra dūmų be ugnies”, nuspręsdavo kolegės ir įnikdavo į savo popierius.
    Apie vaikų kančias tokiose šeimose sunku net kalbėti.
    Neretai apsvaigę smurtautojai prievartauja ir žagina visas pasitaikiusias po ranka gyvas būtybes.
    Ne, mes neturime greito sprendimo. Tik visi kartu, spauskime visais įmanomais būdais tokį vis dar retai baudžiamą elgesį, po truputį atsiimsime saugias šventes, saugius gyvenimus
  • Norime, kad žinotumėte

    Jei šiandien paklaustumėme šiauliečių ar mieste dirbančių specialistų, ką jie žino apie prekybos žmonėmis pavojus savo mieste, dažnas trukteltų pečiais ir atšautų – “nieko apie tai negirdėjau”.
    Bet realybė yra kitokia, liūdna ir smarkiai apdulkėjusi:
    – nuo 2016 m. teikiame pagalbą grupelei vyrų, verstiems daryti nusikaltimus Olandijoje ir Vokietijoje, dėl savo parodymų persekioti, mušti jie ir jų šeimų nariai. Dėl atkaklaus proceso vilkinimo iš teisiamųjų pusės dar neturime nė I instancijos teismo sprendimo. Vienas iš nukentėjusiųjų šiomis dienomis pasitraukė iš gyvenimo.
    – nuo 2017 m. teikiame pagalbą kelioms moterims ir vyrui, kriminalinės gaujos siųstiems į Islandiją su narkotikų maišeliais skrandžiuose. Tie patys nusikaltėliai organizavo ir bandymą parduoti į prostituciją Vokietijoje bei apgaulingą labdaros rinkimą JK. Šių metų rugpjūtį Šiaulių teisėjai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, bet jis prekeivių žmonėmis jau apskųstas, sekanti teismo instancija – kitų metų kovą.
    – 2017 m. gavome žinią, jog keli Šiaulių vaikų globos namų auklėtiniai pateko į sukčių, išviliojusių iš jų įsikūrimo pašalpas, rankas. Vėliau tie patys veikėjai organizavo šių našlaičių išgabenimą į JK, kur engė juos darbuose be atlygio, vertė grąžinti milžiniškas nebūtas skolas ir pan. 2022 m. pabaigoje teismas atmetė kaltinimus prekyba žmonėmis, tą patį pakartojo ir Apeliacinis teismas 2023 m . Šiuo metu mes ir bylos prokuroras esame pateikę kasacinį skundą, jo nagrinėjimas vyks kitais metais.
    – 2020 m. atskriejo pagalbos šauksmas iš Ispanijos, kur atokioje apelsinmedžių plantacijoje Valensijoje lietuvių šeima su parankiniais organizavo tautiečių darbinį išnaudojimą, 3 Šiaulių gyventojai maldavo padėti išsivaduoti ir sugrįžti namo. Apie skambiai prasidėjusią bylą mums nepavyko daugiau nieko sužinoti, Ispanijos policija ir pagalbos organizacija vėliau nebeteikė informacijos.
    Prekyba žmonėmis yra gerai nuo visuomenės akių paslėptas reiškinys, jo išaiškinimas yra sudėtingas, teisiniai procesai be proto ilgi.
    Tai, kad aukos prabyla, nėra garantas, jog nusikaltėliai bus nuteisti.
    Bet norime, kad žinotumėte apie mūsų kovas Šiauliuose.
  • Triumfuoja sutanotas prievartautojas

    Neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas galutinai išteisino kunigą, lytiškai santykiavusį su nepilnamečiu ir mokėjusiu jam už tai pinigus.
    Ilga istorija trumpai – nėra įrodymų, jog seksas buvo perkamas, visi tie įspūdingi pinigų pervedimai laikomi, kaip tvirtino ir pats dvasininkas, paskola, parama, dar kažkuo.
    Ne paskutinį vaidmenį čia suvaidino ir globos namų poros darbuotojų neigiami atsiliepimai apie savo globotinį.
    Ką gi – triumfo valandėlė sutanotam sekso su nepilnamečiais mėgėjui, sulaukusioms smagaus keršto nuvargusioms vaikų auklėtojoms, tebūnie jūsų žodis čia paskutinis.
    Valstybė renkasi slėpti suaugusiųjų ydų ir nemokšiškumo padarinius.
  • Toliau keliauja mūsų paroda “Paslėptos istorijos”

    Tęsia savo gyvenimą mums labai brangi fotografijų paroda “Paslėptos istorijos”.
    Tai jau antrasis šios ilgai brandintos, puikaus menininko Remio Ščerbausko įgyvendintos idėjos pasirodymas viešumoje.
    Šį kartą – Mykolo Romerio universitete Vilniuje.
    Ačiū Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis už renginio organizavimą, o svarbiausia – fotografijų herojams už drąsą ir stiprybę.
  • Kai pedofilas sulaukia palaikymo

    Vienas bjauriausių mūsų sutiktų pedofilų: tai, ką darė mažamečiams, yra faktiškai neatpasakojama, sadizmas, visiškas empatijos, gailesčio aukoms neturėjimas, psichologinės manipuliacijos…
    O dienos metu – tai gerbiamas mokytojas katalikiškoje gimnazijoje.
    Nuteistas jis kiaulės akimis, atsiprašome, vis tik ligonio, žiūri į mus visus ir sako, jei taip norite, gydykite mane, nieko prieš išvengti kalėjimo.
    Ši istorija yra ir apie tuos, kas palaikė iškrypėlį, suteikė jam darbą ir “stogavo” jį.
    Neįtikėtina, bet Alytaus savivaldybė gimnazijos direktorę nusprendė paaukštinti pareigose, dabar ji galės veikti jau viso miesto mastu.
    Ech, ta karjera, ko dėl jos neparduosi…
  • Viešinimo pasekmės

    Pasidalinę istorija apie mažame miestelyje neįgalią moterį prievartavusiu jos globėju, sulaukėme įvairių reakcijų.
    Tikrai, yra didelis skirtumas ar pasakoti apie tokius įvykius į ausį kokiam saugiam internetiniame puslapyje, ar tiesiai, be jokių filtrų, visai bendruomenei.
    Tai buvo jau antras smurto atvejis tuose namuose, pirmą kartą jis taip pat smaugė ir prievartavo, bet jam buvo kilniaširdiškai atleista, o gal ir smurtautojo šeima labai spaudė auką, dabar jau nesužinosime.
    Galiausiai jauna moteris ryžosi duoti parodymus, atlaikė visą teismo procesą, pasiekė jame pergalę.
    Tai kodėl taip įsiskaudino būrelis slaugos darbuotojų, miestelio savivaldybė, iš kur tas nepatenkintas šnypštimas?
    Gal tiesiog pamatė save veidrodyje, jog vienos buvo nuolatinės smurto liudininkės, bet piršto dėl to nepajudino, kiti, davę neaiškiam veikėjui globą, jo netikrino ir tik pinigus jam rūpestingai mokėjo?
    Vis dar už pačias istorijas yra baisiau jų paviešinimas.
  • Mūsų darbai

    Pirmadienis audringas, nors mūsų jėgos į metų galą akivaizdžiai senka.
    Šiauliuose skaitome prevencinę paskaitą būsimiems socialiniams darbuotojams.
    Kaune – ieškome, kur galėtų prisiglausti atklydusi iš tolimos Pietų Azijos šalies motina su vaikeliu, jau spėję patirti nemažai blogų dalykų ir ES.
    Marijampolė mūsų žemėlapyje tiesiog raudonuoja nuo seksualinio smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus, ten plaukai stoja piestu, ką suaugę prievartautojai išdarinėja su “savo nuosavybe”.
    Panevėžyje vaizdas panašus, atrodo, jog smurtas šeimose čia iš viso niekam, išskyrus teisėsaugą, nerūpi. Tiesa, šiame mieste tenka teikti pagalbą ir suaugusiems vyrams, įvairiomis aplinkybėmis tapusiems prievartautojų aukomis.
    Tauragėje mūsų šaunuolė socialinė darbuotoja tvirta ranka veda į priekį sudėtingiausiose prekybos žmonėmis bylose nukentėjusias aukas, jų dauguma – vyrai, palūžę, sunkiai grįžtantys į gyvenimą.
    O didžiausias siurprizas šiandien laukė Klaipėdoje – godžių lietuvių apgautas vairuotojas iš Kirgizijos, išmestas į gatvę be uždirbto atlyginimo, dvi dienas nevalgęs, besišildantis autobusų stoties salėje … negalėjome jo taip palikti, nors ir labai knietėjo vyruką palydėti į verslininkų lobistų ofisus, juk “Lietuvai taip trūksta pigios darbo jėgos”
  • Gyvenimas socialiniuose tinkluose

    Su šia paaugle bendraujame jau trečius metus.
    Labai sudėtingo likimo – ką tik gimusią jaunutė mama atidavė į globą, nes pati negalėjo atsigauti po tragiškos vyro žūties.
    Dešimtmetį pas globėjus mergaitė prisimena kaip košmarą: fizinės bausmės, deginantis neteisybės jausmas. Po eilinio “įkrėtimo į kailį” vaikams pavyko išsikviesti tarnybas, juos išmėtė po kitas vietas.
    Mūsiškė pateko į globos namus nedideliame miestelyje, čia pirmą kartą pajuto, kad kažkam rūpi, yra reikalinga. Deja, įstaigoje prasidėjo darbuotojų kaita, vaikai ją sunkiai pakėlė.
    Kai į vieną mūsų skyrių pasibeldė tų namų darbuotojos, jos kartu atsivežė labai nedrąsią, nervingą, traukiančią akį patrauklia išvaizda mergaitę. Problema buvo tame, jog realybėje buvusi labai vieniša, negebanti susirasti jokių draugų mergaitė, virtualioje erdvėje jų turėjo šimtus, dalies visai nė nepažinojo.
    Suaugę, pusamžiai vyrai lipte lipo prie paauglės, siūlė draugystę, meilę, kvietė susitikti…
    Kad tokio populiarumo žiedai yra nuodingi, paauglė greitai pati įsitikino – su vienu veikėju susitikusi, ji jau pirmą vakarą turėjo jam vaidinti scenas iš porno filmų.
    Tačiau iš esmės tai nepakeitė jos nuomonės apie socialinius tinklus, ji juose ir dėl jų tebegyvena.
    Eina laikas, situacija mažai keičiasi. Tuoj reikės palikti globos namus, kas tada baidys su dovanomis atvykusius vienos nakties medžiotojus nuo jaunuolės durų?
    Oranžinė spalva yra gerai, oranžinė spalva yra puiku.
    Bet gal daugiau investuokime į mergaičių ir moterų saugų apgyvendinimą, į šalia esančius profesionalius socialinius darbuotojus ir psichologus?
  • Užkirskime kelią naujoms nelaimėms

    Baisi situacija – praėjusią savaitę palaidota jauna moteris, pasirinkusi pasitraukti iš gyvenimo dėl jai neįveikiamų aplinkybių.
    Be mamos liko visas būrys vaikelių.
    Moteris nugyveno tokį sudėtingą, ją giliai traumavusį gyvenimą, jog vien iš pagarbos jos kančioms mes turėtume ne šnabždėtis, rašinėti bet kokius niekus socialiniuose tinkluose ar apsimetinėti, jog nieko apie ją nežinojome.
    Visi sutinkame, jog vaikystė yra vienas svarbiausių žmogaus amžiaus tarpsnių, čia patirti neigiami išgyvenimai turi siaubingų padarinių tolimesniam asmenybės vystymuisi, pasirinkimams ar santykiui su savimi.
    Šios jaunos moters labai anksti patirta prievarta, beje, artimoje aplinkoje, liko kaip ir be atsako, ta prasme, jog ji tuo metu, toje šalyje, kurioje gyveno, negavo jokios pagalbos, smurtautojas liko nenubaustas.
    Atvirkščiai, būtent mažamete auka tada niekas nepatikėjo. Šiandien su nuostaba klausomės moters artimo žmogaus, betarpiškai dalyvavusio tose praeities situacijose ir nė piršto nepajudinusio apginti mažylės, piktų žodžių tarnyboms socialiniuose tinkluose, regioninėje spaudoje ir suprantame, jog skriaudikai išsisuko, dabar jau visam laikui.
    Ir kaip dažniausiai būna nusikaltimų artimoje aplinkoje atvejais, nebaudžiamumas tiems nenubaustiesiems leidžia teisuolių balsais teigti “aš… aš… taip ja rūpinausi, taip ją mylėjau… ji mane taip pat…”
    Ką gali čia pasakyti apie tarnybas? Kartais ten dirba žmonės iš didžiosios raidės, kartais nuobodžiaujantys cinikai, nelabai kam ir rūpi, kokius žodžius ir kokiu tonu “ta socialinė” sako savo klientams.
    Kol kas šalyje trūksta pajėgumų, kad pakeisti aprašytą situaciją ar užkirsti kelią naujoms nelaimėms.
  • Kreipiamės į tarnybas

    Centre artėja atsisveikinimo su šia jauna moterimi laikas – liko paskutinė teismo instancija, neturėtų būti sudėtinga, ankstesnės patvirtino ir nubaudė jos prievartautoją.
    Bet mums neramu dėl kitų priežasčių.
    Per pastaruosius trejus metus ji pakeitė gal keliasdešimt darboviečių, niekur neužsibūdama kiek ilgiau. Dar dažniau jai tiesiog nepavyksta net pirmojo pokalbio su darbdaviu įveikti, nežiūrint to, kad darbeliai sukasi apie patalpų valymą ar indų plovimą.
    Keičiasi ir gyvenimo partneriai, viskas prasideda audringa meile, baigiasi smurtu ir išmetimu iš vaikino namų.
    Visų šitų situacijų liudininkė yra mažametė dukrelė, kurią moteris myli labiau negu savo gyvastį, bet nesusimąstydama palieka ją su nauju draugu ar jos akivaizdoje aiškinasi santykius su juo.
    Tarnybos… Jos reaguoja įvairiai, labai priklauso nuo ten dirbančio žmogaus nusiteikimo, išsilavinimo, būdo.
    Mūsų klientė greitai perprato iš čia sklindančią grėsmę – gali atimti jos akių šviesą vaikelį – tad keičia miestus, adresus.
    LT teritorinis savivaldybių principas tarnyboms yra vienuoliktas Dievo įsakymas, turi atsitikti kažkas baisaus, kad Pusmėnulių ir Puskepalių savivaldybės dalintųsi informacija.
    Moteris nuo vaikystės turi diagnozuotą suvokimo sutrikimą, gal yra ir kas daugiau, tikriausiai.
    Ratas užsidaro.
    Tiek daug pasiekėme savo šalyje, o štai socialinės pagalbos tinklas skylėtas ir spėkite, kas šalia tų skylių stovi ir gaudo savo laimikius?
    Reikia naujų, lanksčių sprendimų – jeigu tokios mamos kategoriškai atsisako tarnybų pagalbos, domėkitės to priežastimi, siūlykite kažką joms priimtino, negi lauksite, kol dukra perims iš mamos aukos estafetę?