Author: admin

Autorius: Edgaras Savickas

Dėl streikuojančių Turkijos statybininkų Kaune ketvirtadienį planuojamas juos samdžiusios bendrovės „Kayi Construction“ ir savivaldybės vadovų susitikimas, Darbo inspekcija pradėjo Lietuvos filialo patikrinimą.
Savivaldybė spaus, bet sutarties nenorėtų nutraukti

„Šiandien išsikvietėme kompanijos vadovus ir atstovus pokalbiui rimtam ir kažkada po pietų jie turėtų atvykti. Tiek, kiek mūsų galioje, raginsime, spausime kuo greičiau spręsti tas problemas, atsiskaityti su darbuotojais, atnaujinti darbus ir toliau laikytis sutarties“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.
Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė BNS sakė, jog ketvirtadienį inspekcija pradėjo „Kayi Construction“ filialo Lietuvoje tyrimą.
„Šiandien yra pradėtas tyrimas Darbo inspekcijos turkų įmonės filiale Lietuvoje“, – sakė ji.
Pasak inspekcijos atstovės, tikrinami bendrovės dokumentai.
Turkijos statybininkai Kaune atlieka S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbus. Pasak T. Metelionio, jeigu dėl kilusio darbuotojų streiko bus atsiliekama nuo grafiko, rangovui gali būti skiriamos baudos.
Savivaldybė neatmeta ir kraštutinės priemonės – sutarties su Turkijos bendrove nutraukimo. Vis dėlto, T. Metelionio teigimu, tai prailgintų procesą, nes reikėtų skelbti naują rangos konkursą, todėl tikimasi, kad problemas pavyks išspręsti.

Atlyginimų negaunantys turkai pirmadienį tęsia bado akciją bei streiką, taip reikalaudami su jais atsiskaityti. Gegužės 1-osios profesinė sąjunga anksčiau skelbė, kad streikuoja 53 darbuotojai.
Anot profsąjungos, bendrovė kiekvienam darbuotojui skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų.
Turkijos bendrovės filialo Lietuvoje vadovas Aleksandras Beganskas BNS sakė, jog Lietuvoje dirbantys Turkijos darbuotojai yra įdarbinti pagal dvi sutartis: Lietuvoje ir Turkijoje. Pagal Lietuvoje sudarytas sutartis su jais planuojama atsiskaityti artimiausiu metu, tačiau didžiausios skolos yra susidariusios pagal sutartis su Turkijoje esančia bendrove.
„Tie pinigai yra paruošti ir mes pasiūlėme visas sumas, kiek ten priklauso. Yra problemų dėl motininės įmonės, kuri yra Turkijoje“, – sakė A. Beganskas.
Jo žiniomis, vėlavimai atsirado, nes už darbus su Turkijos bendrove vėluoja atsiskaityti kiti užsakovai, o su statybininkais ruošiamasi tartis, kad jiems būtų išmokėta dalis Turkijoje susidariusios skolos ir pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią galutinai su jais būtų atsiskaityta per pusę metų.
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos sutartį su Turkijos statybų bendrove „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė 2018 metų birželį.
Darbai stadione sustoję
Kaip 15min informavo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Komunikacijos koordinatorė Jūratė Jasiūnienė, dar prieš šventes įmonės atstovai skelbė, kad su darbuotojais bus netrukus atsiskaityta. Pasak darbuotojų, įmonė siūlė išmokėti nuo penkių iki septynių šimtų eurų kiekvienam žmogui. Tačiau įtardami darbdavio gudravimus, jie nusprendė atsisakyti šios menkos sumos.
„Sutartyje buvo nurodytas keturių su puse eurų valandinis atlyginimas už normalias darbo valandas, bet už viršvalandžius žadėta mokėti šešis eurus ir septyniasdešimt penkis centus. Pasak darbuotojų, jie tikrai nesiimtų bado akcijos, jeigu tik jiems būtų išmokėta tokia suma. Į Lietuvą darbininkai iš Turkijos statyti S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune atvyko šių metų kovo 28-ąją dieną. Turkijos stambios statybų kompanijos „Kayi construction“ atstovai jiems tik atvykus paaiškino, kad pirmus tris mėnesius atlyginimas nebus mokamas ir bus pradėtas mokėti tik nuo ketvirtojo. Iki šiol atlyginimai vis dar nėra pilnai išmokėti. Aiškindama susidariusią situaciją įmonė darbuotojams teisinasi įvairiai: negautas atsiskaitymas su užsakovu – Kauno miesto savivaldybe, sunki ekonominė padėtis Turkijoje ir panašiai. Tačiau įmonė bendrauja su visais, taip pat ir su žurnalistais, tik per advokatus“, – paaiškino J.Jasiūnienė.
J.Jasiūnienės teigimu, šiuo metu stadiono statybos yra sustojusios –dirba tik keletas lietuvių. Lietuvoje yra visa turkų statybininkų brigada, apie 50 darbininkų.
Be to, kaip nurodė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, darbo sąlygos statant stadioną nė kiek neatitiko Lietuvoje galiojančių įstatymų: „Darbo valandos buvo labai ilgos: mažiausiai dvylika – trylika valandų per dieną, pradedant nuo pusės aštuonių ryto ir baigiant vidurnaktį ar net vėliau. Dirbti teko ir per šventines dienas bei savaitgalius. Vietoj sutartos vienos išeiginės dienos per dvi savaites, darbuotojai dažniausiai gaudavo vieną išeiginę dieną per tris savaites. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai išdirbdavo iki 340 valandų, kai Lietuvoje negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę arba 192 valandas per mėnesį.“
Anot profesinių sąjungų federacijos, darbuotojai kurių šeimos buvo likusios Turkijoje, pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl neišmokamų atlyginimų, įmonė pagaliau ėmė pervedinėti „avansus“ į darbuotojų banko sąskaitas Turkijoje, o dalį sumos buvo duodama grynais darbuotojų išlaidoms (pragyvenimui) Lietuvoje. Į banko sąskaitas gaunama dalis dažniausiai iš viso būdavo apie 500 eurų per mėnesį. Tuo tarpu darbo sutartyje yra nurodytas 4,5 eurų valandinis atlyginimas.
Už darbuotojų teises kovojančios įstaigos atstovė pastebėjo, kad nors į Lietuva atvykę turkai pasirašė sutartis su kompanija dar būdami Turkijoje, tačiau nei vienas iš jų esą nėra gavęs sutarties kopijų: jiems buvo paaiškinta, kad antra sutarties kopija bus grąžinta, kai tik ją pasirašys direktorius, tačiau šios kopijos jų taip ir nepasiekė. Be to, profsąjungos atstovės teigimu, tik atvykus į Lietuvą visų darbuotojų pasai buvo surinkti, taip apribojant veikimo laisvę. Pasus esą pavyko atgauti tik po aštuonių mėnesių.

Autorius: Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Situacija Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybų aikštelėje kaista – daugiau kaip pusmetį atlyginimų negaunantys turkai susivienijo ir paskelbė streiką. Penktadienio rytą per 50 plakatais apsiginklavusių darbininkų susirinko ąžuolyne, šalia kylančio stadiono. „Nenorime pažadų, norime atgauti savo pinigus“, – sakė jie.
Vienui vieni svetimoje šalyje atsidūrę turkai atviravo, kad nė nebežino, ko griebtis ir kur ieškoti pagalbos. Anot jų, „Kayi Construction“ žadėtų atlyginimų, siekiančių 2 tūkst. eurų, nemoka jau daugiau kaip pusmetį, tad gyventi tenka iš avanso – vos 500 eurų. 15min kalbinti darbininkai sakė, kad daugiau pažadų girdėti nenori ir siekia atgauti visus sąžiningai uždirbtus pinigus.
Paklausti, kiek įmonė jiems yra skolinga, pašnekovai teigė, kad stadioną statanti „Kayi Construction“ kiekvienam darbuotojui skolinga nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. eurų.
Gruodžio pradžioje 15min skelbė, kad ištisus mėnesius atlyginimų nesulaukę 5 turkų įmonės darbininkai paskelbė bado streiką. Portalo žiniomis, su šiais darbininkais „Kayi Construction“ atsiskaitė, o jie patys sugrįžo į tėvynę. Deja, Lietuvoje likusiems vyrams pasisekė mažiau – daugiau kaip pusmetį vėluojančių algų jie taip ir negavo.
Anksčiau 15min kalbintas „Kayi Construction“ projektų vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu teigė, kad atlyginimas vėluoja vos keliems darbuotojams ir tikino, kad tai tėra laikini nesklandumai. Panašios nuomonės jis laikėsi ir šįkart – penktadienį, gruodžio 27 dieną, 15min paklaustas, kodėl Turkijos įmonė darbininkams nemoka algų, jis paaiškino, kad tai laikina problema, ir žadėjo ją išspręsti dar tą pačią dieną.
Tiesa, paklaustas, kiek tiksliai darbdavys skolingas Kaune dirbantiems turkams, pašnekovas tikino, kad pinigai vėluoja tik kiek daugiau kaip mėnesį.
Laikinais nesklandumais A.Dedeoglu vadina ir neseniai Alžyre kilusį „Kayi Construction“ darbuotojų streiką. Ar įmonė turi finansinių sunkumų? 15min kalbintas projektų vadovo pavaduotojas teigė, kad tai netiesa, todėl nėra pagrindo nerimauti.
Apie daugiau kaip pusmetį veltui dirbančius turkus 15min anksčiau kalbėjosi su Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėju Vigimantu Abramavičiumi, anot kurio, užsakovui svarbiausia, jog darbai vyktų pagal grafiką ir kokybiškai. Gruodžio pradžioje kalbintas pašnekovas nurodė, kad komentuoti rangovo ir darbininkų santykius – ne savivaldybės darbas.

Autorius: Karolina Šarkaitė

Autorius: Kristina Pocytė

Oficialiai praėjusiais metais prekybos žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo aukomis tapo 31 asmuo. Visos – moterys, skelbiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje. Specialistai skeptiški – tokie skaičiai tik parodo, kad įtraukimo į prostituciją problema šalyje vis dar nesprendžiama, o tikrieji jos mastai lieka šešėlyje ir gali būti šokiruojantys. Kaip rodo Auros atvejis, sunku apginti net ir tas moteris, kurių skriaudikai pakliuvo į teisėsaugos akiratį. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas vieną iš sutenerių buvo visiškai išteisinęs, kitą kaltu pripažino ne dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų. Be to, patys išnaudotojai nepraleido progos bylos nagrinėjimo metu užsipulti auką – tikino, kad parsidavinėti norėjo pati, galėjo bėgti, mėgino įrodyti, kad jos parodymai neadekvatūs ir jais neva negalima tikėti.

Galiausiai byloje visus taškus sudėliojo Apeliacinis teismas: sutuoktinių porai Vaivai Lukinai ir Michailui Lukinui atitinkamai skyrė laisvės atėmimą dvejus ir ketverius metus, bausmes atliekant pataisos namuose. Išsisukti nepavyko ir moterį suteneriams pardavusiam bei visiško išteisinimo siekusiam Vladui Aleksandravičiui – jis už grotų praleis septynerius metus.
Išnaudotos moters istorija paliečia ir kitą, Lietuvoje itin paplitusią skurdo problemą, nes Aura į sekso vergiją pakliuvo todėl, kad mėgino išsivaduoti iš itin sudėtingos materialinės padėties, – kaip nustatyta byloje, ji neturėjo lėšų net minimaliems poreikiams užtikrinti, o dėl socialinių įgūdžių stokos patikliai susidomėjo jai žadamu darbu ir atlygiu.
Perdavimas įvyko prie prekybos centro
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, būtent V. Aleksandravičius surado auką, apgaule atviliojo į Klaipėdą ir perdavė ją sutuoktiniams, žinodamas, kad moteris turės verstis prostitucija. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, į jo akiratį patekusi jauna moteris neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Kaip konstatavo teismas, V. Aleksandravičius pasinaudojo aukos „noru pakeisti gyvenimą, ištrūkti iš skurdo, pavartojo prieš ją apgaulę įtikindamas, kad ji dirbs viešbutyje kambarine“. Vyras moterį įtikino, kad už darbą jai bus mokamas 300–400 eurų atlyginimas, o ji pati galės gyventi „pas jo gerus pažįstamus“.
Taip nuteistasis įtikino moterį vykti iš mažo miestelio į Klaipėdą ir čia prie vieno prekybos centro ją perdavė suteneriams. Pasak nuteistosios V. Lukinos parodymų, V. Aleksandravičius iš karto sutuoktinių porai pasakė, kad „ta mergina dirbs prostitute“. „Siūlė dar kelias merginas atvežti ir taip prasukti verslą“, – nuteistosios V. Lukinos parodymai cituojami byloje.
Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, V. Aleksandravičius aiškiai žinojo, jog moteris bus išnaudojama prostitucijos tikslais ir siekė iš to pasipelnyti. Nuteistoji V. Lukina pareigūnus patikino, jog V. Aleksandravičius „už surastą tokiam darbui žmogų“ prašė mokėti po 500 eurų kas savaitę.

Apie tokį sandorį, nustatyta byloje, auka nieko nežinojo ir nė negalėjo įtarti, nes sutuoktinių porai tariantis su V. Aleksandravičiumi į prekeivių žmonėmis pinkles pakliuvusi moteris sėdėjo automobilyje ir pokalbio negirdėjo.
V. Aleksandravičiaus advokatas bandė teismą įtikinti, jog jo ginamasis niekaip neprisidėjo prie aukos sprendimo verstis prostitucija, pats jos neatvežė į Klaipėdą. Vis dėlto Apeliacinis teismas konstatavo, jog vyras pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir apgaule ją pardavė bei sukūrė sąlygas moterį įtraukti į prostituciją bei išnaudoti.
„Pažymėtina, kad asmens perdavimas (…) kaip veikla, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį, – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai galima sakyti, jog nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens perdavimo (…) sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Atėmė mobilųjį ir liepė tenkinti vyrus
Pažeidžiamą moterį įsigijusi sutenerių pora, rašoma nuosprendyje, ją nusivežė į savo butą Klaipėdoje. Kaip liudijo pati nukentėjusioji, „Lukinai (…) iš karto nepasakė, ką reikės daryti. Kai pailsėjo, vakare pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus“.
Be to, iš aukos sutenerių pora, konstatavo teismas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nuolat stebėjo, kad moteris niekur nepabėgtų.
„Paskui M. Lukinas laikraštyje ir internetiniuose portaluose įdėjo skelbimų apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinėms paslaugoms teikti V. Lukina ir M. Lukinas sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje (…). Jie suteikė aukai savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus“, – tyrimo metu surinkti duomenys cituojami byloje.
Sutuoktinių pora nustatė ir seksualinių paslaugų įkainius – 50 eurų už pusvalandį. Suteneriai aukai žadėjo, jog 10 arba 20 eurų atiteks jai, tačiau visus pinigus pasiimdavo patys. Nors kartu su vyru prostitucijai moterį išnaudojusi V. Lukina atkakliai teisme bandė įrodyti, kad aukos parsidavinėti niekas nevertė ir ji neva būtų galėjusi pabėgti, jei tik būtų norėjusi, pati nukentėjusioji pripažino, jog sutenerių bijojo. Be to, kaip matyti iš tyrimo duomenų, visiškai neturėjo pinigų, nes į Klaipėdą atvyko skursdama, o čia iš jos visas lėšas atimdavo suteneriai. Šias aplinkybes įvertino ir Apeliacinis teismas.
„Akivaizdu, jog (…) nukentėjusiosios socialinė ir materialinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų elementariems poreikiams patenkinti. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė priimti teisingą sprendimą dėl V. Lukinos ir M. Lukino jai teikiamo pasiūlymo. Nukentėjusioji sutiko dirbti prostitute, tačiau jos sutikimas buvo nulemtas jos pažeidžiamumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju – dirbti prostitute), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali būti laikomas savanorišku“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
V. Lukina išlipti iš balos sausa bandė ir versdama visą kaltę savo sutuoktiniui. Iš pradžių tyrėjams ji teigė, kad neva nė nežinojo, jog Aura bus verčiama dirbti prostitute, tačiau jos vyras liudijo visai ką kitą – su žmona dėl to susitarė iš anksto, dar iki aukai atvykstant į uostamiestį, ir gavo jos pritarimą.
Slapta filmavo sekso pirkėjus, bet pirmos instancijos teismas nieko blogo neįžvelgė
Kaip nustatyta byloje, sutuoktinių pora nelegalų verslą buvo įsukusi tiesiog savo bute, kur iki atsivežant auką seksualines paslaugas už pinigus teikė ir pati nuteistoji V. Lukina. Dar labiau sukrečia tai, jog pora augino mažametį vaiką.
Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog sutuoktiniai ne tik užsidirbdavo iš prostitucijos, bet ir slapta filmavo seksualinių paslaugų pirkėjus. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, slaptas kameras nuteistas M. Lukinas buvo įtaisęs buto koridoriuje ir miegamajame, kuriame žmona vertėsi prostitucija. Nuteistasis, konstatuota byloje, vaizdo įrašus saugojo savo telefone. Jis tyrėjams aiškino, kad to neva reikėjo seksualines paslaugas teikiančių moterų saugumui užtikrinti.
Tokie nuteistojo argumentai įtikino pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismą – vyras dėl informacijos rinkimo apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą nuteistas nebuvo. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad nėra duomenų apie nukentėjusius dėl filmuotos intymios medžiagos. Vis dėlto prokurorui apskundus nuosprendį Apeliacinis teismas taškus sudėliojo visai kitaip ir dėl šio nusikaltimo M. Lukiną pripažino kaltu.
„Teismas nustatė, kad M. Lukinui priklausančiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti du nespalvoti vaizdo įrašai (…), kur nufilmuota V. Lukina, su tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekantys lytinį aktą. Prokuroro teigimu, tokio pobūdžio jautrios informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas galimas tik asmeniui sutikus ir jam žinant. Šiuo atveju tai buvo daroma slapta ir sistemingai, tuo labiau minėta informacija buvo kaupiama“, – sprendimą argumentavo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Nuosprendis pasikeitė kardinaliai
Pirmos instancijos teismas pasigailėjo ir V. Lukinos. Nors ji buvo kaltinama sąvadavimu, prostitucijos organizavimu ir vadovavimu, o apie tokią moters veiklą patvirtino tiek auka, tiek jos sutuoktinis, Klaipėdos apygardos teismas ją išteisino.
„(…) nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. Lukina veikdama bendrininkų grupėje su M. Lukinu įgijo žmogų, žinodama, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai (…)“, – sprendimą argumentavo Klaipėdos apygardos teismas.
Šie argumentai taip pat neįtikino Apeliacinio teismo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tai, jog pati V. Lukina vertėsi prostitucija, o jos santykiai su vyru buvo prasti, dar nepaneigia, kad ji tyčia, turėdama tikslą pasipelnyti, išnaudojo kitą, pasirinkimo neturėjusį asmenį. Apie nuteistosios vaidmenį nusikalstamose veikose nuosekliai liudijo ir pati nukentėjusioji.
„Atvažiavus į jų butą tiek Vaiva, tiek Michailas su manimi elgėsi draugiškai, kalbėjo apie visokius niekus. Paskui pradėjo kalbą apie tai, kad aš galėsiu gerai užsidirbti, ir po truputį leido suprasti, kad jo žmona Vaiva iki man atvykstant pati klientams už atlygį teikdavo seksualines paslaugas. Vaiva sakė, kad per dieną užsidirba po 300 eurų. (…)
Tą pačią dieną Vaiva pasakė Michailui, kad iš manęs reikia paimti SIM kortelę, kad niekam nepaskambinčiau. Nei Michailas, nei Vaiva mano atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik psichologiškai gąsdindavo. Vaiva vis sakydavo, kad, jei kur dingsiu, vis tiek suras, o tada blogai baigsis“, – savo išgyvenimus pareigūnams pasakojo nukentėjusioji.
Be to, pati V. Lukina pripažino, kad nors tiek jos, tiek aukos iš klientų gautus pinigus kontroliavo sutuoktinis, jie buvo leidžiami poros bendriems poreikiams – buto nuomai, maistui, rūbams, vaikui išlaikyti.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad jau pirmos instancijos teismas nustatė, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, tačiau jų priimdami sprendimą dėl V. Lukinos nevertino ir neargumentavo, kodėl. Teisėjų kolegijos sprendimu, V. Lukina pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Pirmos instancijos teismo sprendimas buvo akibrokštas
Kaip teigia kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė, sudėtingas šios bylos nagrinėjimas tik įrodo, jog Lietuvoje į moterų pardavimą prostitucijai vis dar žiūrima pakankamai tolerantiškai.
„Juk nusikaltėliai ne vakar ir ne šiandien buvo sukūrę šį puikiai veikusį bordelį, ten turėjo būti išnaudota ne viena moteris. Pastaruoju metu dažnai girdime, ypač iš teisėsaugos, jog prostitucija, kaip prekybos žmonėmis forma, šalyje nyksta, užleidžia vietą kitokio pobūdžio išnaudojimui. Bet ar tai tiesa? Pasaulinė statistika rodo, jog kasmet apie 25 mln. asmenų tampa prekybos žmonėmis aukomis, iš jų 71 proc. yra moterys ir mergaitės, seksualinio išnaudojimo aukos. Jeigu dėl įvairiausių priežasčių mes pas save to nematome, sunkiai pasiekusiose teismą bylose gailimės prekeivių žmonėmis – tada, žinoma, tarptautinė statistika mums negalioja“, – teigė K. Mišinienė.
Kalbėdama apie konkretų Auros atvejį pašnekovė tikino, kad šiuo metu su moterimi dirba KOPŽI centro specialistai, jai teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, padedama tvarkyti dokumentus dėl žalos kompensavimo. Vis dėlto, anot K. Mišinienės, kardinaliai kitokie skirtingų instancijų teismų sprendimai kelia nerimą.

„Šioje byloje išteisinta sutenerė, dalyvavusi aukos pardavimo sandėryje, organizavusi jos prostituciją, buvo tikras akibrokštas mums visiems. Kaip tą turėjome paaiškinti nukentėjusiai moteriai, bijojusiai, bet liudijusiai prieš ją teisme? Puiku, kad specializuotas prekybos žmonėmis bylose prokuroras buvo principingas ir skundė tokią teismo poziciją, tačiau net ir trumpalaikė nusikaltėlių pergalė aukai kainavo daug.
Šioje byloje matėme ir kitą paradoksą – vieną iš prekeivių žmonėmis gynė prokuroras, kurio specializacija taip pat buvo tokios bylos. Vėl gi, teisininkų akimis, tai normali situacija, tačiau žinant, kokią kompetenciją šis buvęs pareigūnas turėjo sukaupęs ir kaip ji dabar panaudojama, liūdna“, – apie bylos nagrinėjimo užkulisius kalbėjo pašnekovė.
Realybėje aukomis tapusių asmenų gali būti tūkstančiai
Kaip skelbia VRM, 2018 m. iš pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis vos 3 proc. sudarė tyrimai dėl seksualinio išnaudojimo. Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo atliekami 54 tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų skaičiai daug didesni, – aukų gali būti tūkstančiai.
„Lietuvoje kasmet teisėsauga nubaudžia šimtus prostitucijos srityje išnaudojamų moterų ir merginų. Taip pat žinome, kad prostitucija yra labai latentinis reiškinys – didelė jo dalis lieka šešėlyje, tad realiai kalbame apie tūkstančius žmonių. Su prostitucijai išnaudojamais asmenimis dirbantys nevyriausybininkai liudija apie daugybę atvejų kasmet, kai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai įtraukiami į prostituciją, – iš socialinės rizikos aplinkos, iš globos namų, patiriantys skurdą. Taigi, remdamiesi vien preliminariais vertinimais, turėtume matyti šimtus tyrimų tiek dėl asmens įtraukimo į prostituciją, pasinaudojant jos (jo) pažeidžiamumu, tiek dėl vaiko lytinio išnaudojimo už pinigus. Problema rimta, labai skaudi ir vis dar šešėlyje“, – apgailestavo parlamentarė.
D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiamiausia grupė, į kurią nusitaiko išnaudotojai, dažniausiai būna labai jauni asmenys. Tai patvirtina ir Lietuvos statistika – iš nustatytų seksualiai išnaudotų aukų didžiausią dalį sudarė 27–30 m. asmenys. „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra parduodamos arba priverčiamos parsiduoti savo partnerių, sugyventinių ar sutuoktinių. Europos parlamento studija pateikia duomenų, kad 75 proc. prostitucijos srityje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus“, – skaičiais dalijosi Seimo narė.

Gruodžio 5-ąją Telšių švietimo centre vyko seminaras „Kada internetas tampa pavojingas? Atpažinkime nepilnamečių verbavimą ir išnaudojimą“. Renginyje švietimo įstaigų darbuotojai, teisėsaugos institucijų atstovai ir kiti susirinkusieji diskutavo apie internete kylančius pavojus ir aptarė prevencines priemones, kaip nuo to apsaugoti nepilnamečius.
Monika GIRDVAINĖ

Buvo išnaudojamos keturios telšiškės

Seminarą organizavusio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pastebėjo, jog apie vaikų išnaudojimą internete ir kitus jame tykančius pavojus būtina kalbėti dėl to, kad šis procesas būtų stabdomas įvairiomis priemonėmis ir aukomis taptų kuo mažiau nepilnamečių.
KOPŽI centrui priklausančių dešimties socialinių darbuotojų komanda dirba visoje Lietuvoje su įvairaus tipo išnaudojimo aukomis.

Toks seminaras Telšiuose surengtas reaguojant į pastaraisiais metais nutikusį skaudų įvykį.
Šiais metais išnagrinėta byla, kurioje keturios 11–14 metų mergaitės iš Telšių buvo seksualiai prievartaujamos, tvirkinamos asmens iš Vilniaus, su kuriuo susipažino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Viskas vyko Telšių mieste. Skriaudėjas yra uždarytas, jis šiuo metu pavojaus nekelia. O šis įvykis rodo, kaip paprasčiausia pažintis, vėliau šantažas, susitikimai virto į baisius dalykus, kuriuos mergaitės atsimins visą gyvenimą.
Atrodo, ar gali tokie dalykai pas mus vykti? Taip, jie vyksta. Ir tokia byla ne viena pasitaiko.
Pykti ant vaikų dėl to, kad jie naršo internete, kad kažkuo domisi, nereikia. Smalsumas yra gerai, o visų mūsų pareiga stebėti, kad tas smalsumas nevirstų bėda. Pasekmės gali būti labai liūdnos ir todėl turime tokių vaikų, kurie matė tai, ko neturėjo matyti“, – susirinkusiesiems kalbėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas.

Seminaro lektorius Sergej Chaniutko, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas, pastebėjo, kad grėsmių interneto erdvėje yra daug. Tačiau, anot lektoriaus, jų nereikia bijoti – grėsmes reikia tiesiog atpažinti ir užkirsti kelią joms plisti.
„Tiesiog reikia bendrauti su vaiku, domėtis tuo, kuo jis domisi internete, kalbėtis įvairiomis temomis ir stengtis, kad atžala galėtų atsiverti ir pasipasakoti visais klausimais“, – vieną pagrindinių vaikų apsaugos priemonių įvardijo pranešėjas.
Kalbėdamas apie tai, kokie pavojai tyko internete, kaip atpažinti verbuotojus socialiniuose tinkluose, jis susirinkusiesiems pristatė informaciją, vaizdinę medžiagą. S. Chaniutko taip pat apžvelgė nusikaltėlių internete naudojamas taktikas, pristatė seksualinių nusikaltėlių portretą.
Taip pat pateikti realūs verbavimo internete pavyzdžiai, atlikta konkrečios situacijos analizė.
Lektorius susirinkusiesiems suteikė patarimų, pasidalijo prevencinės medžiagos nuorodomis.
„Kai mes kalbame apie grėsmes internete ir stebime viešąją erdvę, tų nusikaltimų atrodo labai daug. Bet iš esmės vienas iš geriausių dalykų sprendžiant tokias problemas yra viešumas: reikia iškelti problemas į viršų ir plačiai diskutuoti apie tai, kas vyksta, nesvarbu, kokia tai tema: prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas ar koks kitas nusikaltimas“, – visuomenę reaguoti į nusikalstamą veiką ragino S. Chaniutko.

Klaipėdos apygardos teisme Edikas Mankevičius, gimęs 1966 metais, kartu su britais Jacqueline Hazel Judge ir Darrelas Jonas Houghtonas, atsidūrė, kai emigrantai iš Lietuvos paviešino, kokiomis sąlygomis buvo įdarbinti.
Teisme vyrai iš Lietuvos pasakojo, kad dirbo iki kraujo nudraskytomis rankomis, gaudė vištas fermose, miegojo, dažniausiai, autobusiukuose, nes dirbo net po 14 ar 17 valandų. Be to, gyventi teko ankštose patalpose, kone kiaulidėse, o nepaklusniuosius, anot nukentėjusiųjų, pjudė šunimis.

Visgi vergove ir žmonių išnaudojimu kaltinamas lietuvis tvirtino, kad visi emigrantai dirbo savo noru ir net praturtėjo. Teismas paskelbė, kad trys kaltinamieji susitarė ieškoti Lietuvoje socialiai pažeidžiamų žmonių, kuriems žadėjo gerą uždarbį užsienyje.
Teismo duomenimis, žmonės buvo išnaudojami maždaug šešerius metus. Atvežti asmenys dirbo nelegaliai, be jokių socialinių garantijų, ilgų kelionių į darbą ar iš jo metu žmonės buvo be maisto, dirbant nebuvo paisoma saugumo, o gyveno siaubingomis sąlygomis. Teismas, skelbdamas nuosprendį, pabrėžė, kad žmonės gyveno ir dirbo vergovei prilyginamoms sąlygoms.
Teismas paskelbė, kad visi trys kaltinamieji, už užsienyje padarytus nusikaltimus, yra pripažinti kaltais. E. Monkevičius už grotų siunčiamas 6 metams. Užsienio piliečiai, teismo sprendimu, turi atlikti analogiškas penkerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Taip pat priteista dviem asmenims solidariai atlyginti 2 tūkstančių ir 3 tūkstančių žalą. Tik iš E. Monkevičiaus priteista moralinė žala dar dviem asmenims, kuri bendrai siekia 8 tūkstančius eurų. E. Monkevičius visą laiką kaltinimus neigė ir tvirtino, kad žmonės patys susirado jį ir prašė įdarbinti. Visgi ši užsienio istorija atskleidė, kad E. Monkevičiaus ūkyje Lietuvoje žmonės dirbo ne ką geresnėmis sąlygomis – už cigaretes, maistą ir alkoholį. Dar gaudavo nakvynės vietą. Šioje dalyje E. Monkevičius išteisintas. Didžiosios Britanijos teisinėje istorijoje šis tyrimas ir byla sukėlė tikrą chaosą: jų įstatymuose nė nebuvo numatyta, kaip teisti vergovę į šiuos laikus sugrąžinusius žmones. Tiesa, baudžiamoji atsakomybė už tai užsienio šalyje vis dar nėra numatyta. Didžiojoje Britanijoje nagrinėtos bylos teismuose dirbusiems padėjo susigrąžinti nemažus uždarbius. Lietuvoje iš vienuolikos nukentėjusiųjų tik keturi prašė finansiškai atlyginti moralinę žalą.
Į teismą sprendimo išgirsti atėję du vyrai teigė nusivylę, kad gavo gerokai mažesnes sumas ir tikino, kad vergovėje jie tapo invalidais. Vienas jų prašė 300 tūkstančių eurų, kitas – 180 tūkstančių eurų. „Kas po mūsų kreipsis, kai toks teismo sprendimas?“, – piktinosi vyrai.
Klaipėdos apygardos teisėja Regina Bertašienė paaiškino, kad buvo atsižvelgiama į visa aplinkybes. Taip pat įvertinta, kad užsienyje dirbę nukentėjusieji atgavo dirbtus pinigus. O moralinė žala priteista remiantis protingumo kriterijumi ir realia teismų praktika.
Šiurpios istorijos