Author: admin

Po Velykų nevyriausybinė organizacija Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas dar vienas asmuo, galimai tapęs prekybos žmonėmis auka. Mat dėl karantino sustabdžius fabrikų veiklą dalis tokių žmonių nusikaltėliams tampa nenaudingi. Kartu KOPŽI įspėja – po karantino reikėtų laukti didesnio gaujų siautėjimo, juo labiau, kad bus daugybė finansiškai pažeidžiamų asmenų.

Balandžio 13 dieną KOPŽI organizacijos „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas neįgalus, vos pilnametystės slenkstį peržengęs jaunuolis.
„Paskutinė grįžusi potenciali prekybos žmonėmis auka, dar suspėjusi įšokti į beužsiveriančią šalį – yra neįgalus vos pilnametis vaikinas, „gerų draugų“ išsiviliotas į Vokietiją. Beveik mėnesį pradirbęs maisto paruošimo fabrike, darbdavių išvarytas be atlygio – tiesiog atvežtas ir paliktas krovininio transporto stovėjimo aikštelėje. Šiaip ne taip išsikvietęs policiją, šios buvo palydėtas į Lietuvos ambasadą Berlyne. Pagarba konsulei Rūtai ir sekretorei Editai – jos suorganizavo mūsų pagalbą, nemokamą vaikino grįžimą namo.
Jis nežino nei į kokį miestą ar regioną Vokietijoje buvo patekęs, beveik nieko negali pasakyti ir apie verbuotojus. Štai koks šiandien vergiško darbo paveikslas Europos Sąjungoje, nesibjaurima jokio pažeidžiamumo išnaudojimu. Sakome ačiū Kėdainių savivaldybės socialinėms tarnyboms – nustebino savo greita reakcija į įvykį, noru bendradarbiauti“, – rašoma KPŽI pranešime.
Centro direktorė Kristina Mišinienė naujienų portalui LRT.lt daugiau detalių apie atvejį tikino negalinti atskleisti, kadangi yra pardėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atlieka Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

„Tikrai negaliu detalizuoti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo, bet ir dėl to, kad nusikaltėliai skaito. Dėl jo saugumo tiesiog“, – teigė K. Mišinienė.
Direktorė: po karantino matysime nusikaltėlių siautimą
KOPŽI direktorė neatmeta to varianto, kad Europą sukausčius karantinui dėl plintančio koronaviruso, kai pramonė ir prekyba visame kontinente yra sustojusi arba jai taikomi griežti apribojimai, prekyba žmonėmis besiverčiančių grupuočių veikla taip pat stringa. Būtent dėl to nenaudingu tapęs darbuotojas galėjo būti išmestas į gatvę. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad po karantino grupuotės gali tapti gerokai agresyvesnės ir bandyti aktyviau ieškoti aukų.
„Visa drama atsivers tikrai po karantino, kai daugybė žmonių, neturėdami pajamų, neturėdami galimybės užsidirbti, jie puls prie bet kokių pasiūlymų. Jie darys bet ką, kad tik galėtų užsidirbti tą pinigėlį ir tada, aš taip prognozuočiau, kad mes matysime nusikalstamo pasaulio siautimą šioje srityje, kai aukos, priverstos tam tikrų aplinkybių, negalėdamos pasitikrinti tam tikrų pasiūlymų, jos kaip drugeliai plazdens į liepsną“, – nerimo neslėpė KOPŽI vadovė.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dešimtmečiais vykdomos informacinės kampanijos, kuriomis siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į grėsmę, dalijamasi patarimais, kaip atpažinti priverstinio darbo pasiūlymą, kokiomis vilionėmis dažniausiai nusikaltėliai naudojasi.
Anot K. Mišinienės, informacijos kampanijų yra negana, nes kiekvienas asmuo yra skirtingas, kiekvieno jų išgyvenimai ir siekiai yra kitokie, o ir pačių nusikalstamų grupuočių naudojamos įmantrios viliojimo metodikos skiriasi.
„Tiek pagalbą teikiančios organizacijos, tiek teisėsauga, seniai supratome, kad esmė ne aukose yra. Ir Europos Sąjunga labai teisingai yra pasakiusi: prekyba žmonėmis vyksta ne todėl, kad yra naivių, nežinančių žmonių. Prekyba žmonėmis vyksta todėl, kad yra nusikalstami protai, nusikalstamos grupuotės, nusikaltėliai, kurie turi galimybė vykdyti šitą nusikaltimą. Informavimas asmenų yra labai svarbus, tačiau pažeidžiamumas nėra išsprendžiamas, kad aš žinau ir dėl to nepakliūvu į tokią situaciją. Aš manau, kad mes turime daugiau galvoti, kodėl nusikaltėliai turi galimybę vykdyti šitokius dalykus“, – tikino K. Mišinienė.
Pažeidžiami lietuvaičiai, direktorės teigimu, dažniausiai gabenami priverstiniam darbui į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Olandiją. Dažniausiai grupuotės nusitaiko į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes: nepriteklių kenčiančius, žemesnį išsilavinimą turinčius asmenis.
„Šiaip manome, kad kiekvienas gali būti prekybos žmonėmis auka, tačiau realiai, bent mūsų centro duomenimis, mes matome, kad nusikaltėliams yra daug lengviau užverbuoti asmenis, kurie neturi pajamų, kurie neturi galbūt artimųjų, kuriems rūpėtų ir kurie jų ieškotų, padėtų.
Dauguma aukų yra nukentėję dar prieš patekdami į prekeivių žmonėmis tinklus. Tai yra ir smurto artimoje aplinkoje aukos, asmenys, kurie dėl įvairiausių aplinkybių neturi išsilavinimo, gebėjimo atsispirti ir atrinkti, kas yra tikra. Tiesiog daug lengviau yra manipuliuoti tokiais žmonėmis. Toje sudėtingoje, pakankamai ilgoje išnaudojimo grandinėje vis tik tas pradinis etapas jis, taip, mūsų pačių tautiečių rankomis yra vykdomas“, – pasakojo K. Mišinienė.
Išaiškinti prekybos žmonėmis nusikaltimą labai sudėtinga
Išaiškinti prekybos žmonėmis tinklą yra be galo sunku, nes nusikaltimas yra kruopščiai planuojamas, grupuotę sudaro paini ir didelė asmenų grandinė. Todėl tokių nusikaltimų išaiškinamumas yra gana žemas. Tam yra keletas priežasčių: vienos aukos bijo prabilti apie savo išnaudotojus, kitos nė nesuvokia, kad buvo išnaudojamos, trečioms tiesiog yra gėda pasakyti, kad jos buvo apgautos.
Kad kova su tokiomis grupuotėmis būtų efektyvesnė, KOPŽI direktorės nuomone, turi pirmiausia būti skiriama pakankamai lėšų organizacijų veiklai, veiksmingai aukų apsaugai, jų teisinei gynybai.
Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje veikia 6 KOPŽI padaliniai didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuose centruose aukoms teikiama socialinė ir teisinė pagalba. Anot K. Mišinienės, tokių centrų šalyje reikėtų bent 12.
„Kokia auka norėtų važiuoti 100 kilometrų, kad pasikalbėtų su socialiniu darbuotoju? Kaip ir visose srityse, jeigu tu nori kažką realiai pasiekti, tu turi finansuoti. Mes norėtume, kad prekyba žmonėmis šalyje būtų prioritetinis klausimas, ne vien tik žodžiais, kad gaila aukų ir remiame jas“, – sakė KOPŽI direktorė.
K. Milašienė dar kartą gyventojus įspėja, kad ieškodami darbo suklustų išgirdę ypač viliojantį pasiūlymą, kai už nekvalifikuotą darbą žadama pernelyg didelė alga. Taip pat įtartinai turėtų atrodyti darbdavio paslaugus pasiūlymas apmokėti kelionės išlaidas.
Kiekvieną kartą darbinantis būtina išsiaiškinti, kuri ir kokiam darbui yra samdomas asmuo, būtina prieš pasirašant atidžiai išstudijuoti darbo sutartį.
Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų situacijos dėl kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje rašoma, kad 2018 m. Lietuvoje buvo atliekami 54 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis bei išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. 2017 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo 61.
Didžioji dalis ikiteisminių tyrimų buvo pradėti dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms vykdyti – 7, dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui – 3, dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui – 3 ir dėl prekybos žmonėmis elgetavimui – 1.
2018 m. buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. Visi nutraukti tyrimai buvo pradėti 2017 m.
2018 m. ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 44 asmenys (34 moterys, 9 vyrai ir 1 vaikas).
 

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ sukurtoje uždaroje grupėje publikuojamas nuotraukas ir vaizdo įrašus atskleidė slaptus mūsų tautiečių pomėgius. Devyniolikmetis vilnietis Audrius P., šioje grupėje pamatęs vieną vaizdo įrašą, patyrė ypatingų emocijų, bet dabar gailisi, kad nesusilaikė ir savo įspūdžiais pasidalijo su draugais.
„Ankščiau nebuvau matęs tokių filmukų, man tai sukėlė daug emocijų“, – prisipažino Audrius P., kai į jo namus atlikti kratos atvyko kriminalinės policijos pareigūnai. Jaunas vyras iš pradžių net nesuprato, ko iš jo nori pareigūnai, – anksčiau neturėjo jokių reikalų su teisėsauga. Bet kai kratą atliekantys pareigūnai pasiūlė prisiminti laisvalaikį, kurį šis leido virtualioje erdvėje, vaikinui iš karto prieš akis iškilo istorija, dėl kurios kelioms dienoms net buvo užblokuota jo asmeninė paskyra socialiniame tinkle.
„Niekada nemaniau, kad dėl tokių dalykų turėsiu problemų“, – policijoje prisipažino jis.
O viskas prasidėjo, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 5-oji valdyba gavo JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro pranešimą, jog feisbuko vartotojas iš Lietuvos į savo paskyrą įkėlė ir persiuntė kitiems vartotojams elektroninę bylą su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Audrius P. nebuvo vienintelis, apie kurį JAV pareigūnai pranešė kolegoms iš Lietuvos, – buvo pateikta informacija ir apie vyrą, kuris į uždarą feisbuko grupę įdėjo pornografinį įrašą su seksualiai išnaudojamais vaikais. Ir šis vyras netrukus buvo surastas, tačiau jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Audriaus P. baudžiamasis persekiojimas jau baigtas – Vilniaus miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamajam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto įgijimo, laikymo ir platinimo „pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai“.
Su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis susipažinęs teismas konstatavo, kad Audriaus P. kaltė įrodyta ne tik telekomunikacijų tinklais gautais ir kaltinamajam priklausančioje technikoje rastais vaizdo įrašais, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadomis, bet ir paties atsakomybėn patraukto Audriaus P. prisipažinimu, jo draugų, kuriems įrašus jis išplatino, liudijimais.
Už pornografijos, kurioje vaizduojami išnaudojami vaikai, platinimą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes teismas nutarė, kad teisingiausia bausmė Audriui P. turėtų būti bauda, o už apysunkį nusikaltimą baudos dydis nustatomas nuo 100 MGL (5 tūkst. Eur) iki 4 tūkst. MGL (200 tūkst. Eur).
Baudžiamąją bylą teismui perdavusi prokurorė teismui pasiūlė Audrių P. nubausti 50 MGL (2,5 tūkst. Eur) dydžio bauda. Su tokia bausme sutiko ir kaltinamasis.
„Padarytas apysunkis nusikaltimas dorovei, kaltinamasis Audrius P. yra 19 metų amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 18 metų, moksleivis), nevedęs, dirbantis, neteistas, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, kaltinamasis nuoširdžiai galisi dėl savo padarytų veiksmų“, – skirdamas prokurorės pasiūlytą švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę pabrėžė teismas.
„Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, – bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą“, – pažymima teismo priimtame baudžiamajame įsakyme.
Anot teismo, Audrius P. „nusikalto pirmą kaltą, jis įgijo, laikė ir siuntė tik du vaizdo įrašus, šiuos įrašus siuntė į uždarą grupę“.
„Tyrimo metu buvo apžiūrėtos visos kratos metu surastos ir paimtos laikmenos, tačiau rasti tik du įrašai su pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai, ir šie įrašai yra tie patys, kuriuos kaltinamasis siuntė į uždarą grupę“, – skirdamas švelnesnę baudą, nei numato įstatymas, teismas pabrėžė, kad kaltinamojo finansinės galimybės sumokėti didelę baudą yra ribotos, be to, bylos duomenys rodo, jog nusikaltimų recidyvo tikimybė yra itin maža, Audriaus P. asmenybė nėra tokia pavojinga, jog siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų jam turėtų būti skiriama bausmės sankcijoje nustatyta bauda.
Skirtą 2,5 tūkst. Eur baudą teismas Audriui P. leido sumokėti per dvejus metus. Be to, buvo nuspręsta iš jo konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankius – mobiliojo ryšio telefono aparatą „Apple IPhone 7 Plius“ ir SIM kortelę.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų kovo 15 d. vakarą Audrius P. į savo paskyrą susirašinėjimo programėlėje atsisiuntė du vaizdo įrašus su seksualiai išnaudojamais vaikais, o paskui tuos įrašus persiuntė savo draugams. „Tokiais savo veiksmais jis įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai“, – pateiktuose kaltinimuose nurodė prokurorai.
Po šio įvykio praėjus dviem mėnesiams baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Audrius P. per apklausą savo kaltę pripažino iš karto. Jis pasakojo, kad kažkada draugas jį įtraukė į feisbuko susirašinėjimo programoje „Messenger“ sukurtą uždarą grupę, kurioje čia esantys nariai tarpusavyje dalijosi „visokiais juokingais filmukais, video“.
Kas yra šie grupės nariai, jaunas vyras teigė nežinantis.
„Kovo mėnesio pradžioje šioje grupėje pamačiau vaizdo įrašą, kuriame buvo pavaizduota, kaip suaugusi moteris lytiškai santykiauja su vaikais, – toliau pasakojo Audrius P. – Kas įkėlė šį įrašą, nežinau, o ir tada neatkreipiau dėmesio. Ankščiau nebuvau matęs tokių filmukų, todėl tai man sukėlė daug emocijų. Peržiūrėjau šį filmuką ir nusprendžiau jį persiųsti savo dviem draugams. Kodėl? Tiesiog norėjau parodyti, nes pats nebuvau matęs tokių dalykų.“
Pasak Audriaus P., tą patį vakarą jo anketa feisbuke buvo užblokuota – bandant prisijungti prie paskyros buvo rašoma, kad „anketa laikinai užblokuota trims dienoms“.
„Iš karto supratau, jog anketa yra užblokuota tik dėl to, kad persiunčiau tą pornografinį filmą, kuriame vaizduojami vaikai“, – devyniolikmetis pažymėjo, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, ir tikino, kad daugiau taip nesielgs.
Kai pareigūnai patikrino Audriui P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir jame esančią feisbuko paskyrą, nustatė, kad vaikinas išsiuntė ne vieną, o du įrašus. Paklaustas, kodėl meluoja, Audrius P. teisinosi, kad tikriausiai suklydo, ir nurodė, jog jeigu jau du įrašai rasti, vadinasi, du įrašai ir buvo.
„Nesidomiu vaikų pornografija, padariau tai šiaip, dėl bajerio“, – pridūrė jis.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir Audriaus P. draugai, kuriems šis siuntė pornografinius įrašus. Vienas jų pareigūnams nurodė, kad net nematė, ką bičiulis jam buvo atsiuntęs, o kitas pripažino, jog taip pat priklausė uždarai grupei feisbuko susirašinėjimų programoje.
„Šioje grupėje nariai dalijasi įvairiais filmukais, taip pat ir pornografinio turinio, ir visokiais žiauriais – egzekucijų įrašais, – sakė liudytojas. – Manęs tai nedomina, aš šių įrašų dažniausiai net nežiūriu – priklausau grupei, tačiau esu išjungęs pranešimus ir jų negaunu, jeigu kas nors ką į grupę įkelia.“
Audriaus P. draugas prisiminė, kad vieną tokių įrašų jam buvo atsiuntęs ir dabar baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bičiulis.
„Pradėjau žiūrėti šį įrašą, tačiau pasižiūrėjau tik keletą sekundžių, nes pamatęs, kad tame vaizdo įraše yra pornografija su vaikais, iš karto išjungiau ir toliau nežiūrėjau – man tai nepriimtina ir nejuokinga“, – sakė liudytojas.
Jo teigimu, įrašą atsiuntęs draugas dar tą patį vakarą parašė žinutę instagrame – nerimavo, kad yra užblokuotas feisbuke. O po poros mėnesių pranešė, kad namuose policija atliko kratą ir tyrėjai į apklausą kvies draugus, kuriems jis vaizdo įrašus buvo išsiuntęs.
„Audrius P. yra normalus, bendrauja su merginomis, tas filmukas su vaikų pornografija buvo siųstas šiaip, dėl bajerio“, – sakė liudytojas ir pabrėžė, kad tai buvo pirmas kartas, kai iš draugo gavo tokio pobūdžio įrašą.
Delfi rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
 

Policininkų darbo metodai šokiruoja: norėdami išgauti vagyste įtariamų nepilnamečių prisipažinimą, trys kriminalistai juos surakino antrankiais, daužė ir kankino elektrošoku, o vieno jų brolį, kuriam tebuvo tik keturiolika metų, nuvežė į mišką ir prirakino prie medžio. Šie policininkai nepilnamečių iš asocialių šeimų net nelaikė žmonėmis.
Ir tai – ne tušti žodžiai: dviejų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų policininkų, kurių vienas jau išėjo į pensiją, baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Judita Sungailaitė paskelbė, kad pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais. Dar vienas policininkas teismo nuosprendžio nesulaukė – iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
„Kaltinamieji net neieškojo priemonių atlikti teisėtus veiksmus, o su nepilnamečiais asmenimis elgėsi lyg su asmenimis, kurių teisių nėra pagrindo užtikrinti, – nuosprendyje pažymėjo teisėja. – Viso proceso metu kaltinamieji pabrėžė nukentėjusiųjų neigiamas asmenines savybes, padarytus pažeidimus ar nusikaltimus, jų asocialią aplinką, lyg šios aplinkybes paneigtų nukentėjusiųjų asmenų teisę į teisėtą elgesį su jais. Tikėtina, kad kaltinamieji nebūtų sau galėję leisti tokį elgesį su kitais nepilnamečiais, kurie turi atsakingus atstovus, užtikrinančius jų interesus. Tuo tarpu su pažeidžiamais paaugliais, kurie neturi asmenų, galinčių juos apginti, palaikyti ir apsaugoti, pareigūnai elgėsi kaip su asmenimis, kurie neturi jokių teisių.
Šioje byloje net neginčijamos aplinkybės, jog nepilnamečiai buvo pristatomi į komisariatą apie tai neinformuojant arba net slepiant nuo įstatyminių atstovų, juos laikant ilgą laiką komisariate, 14 metų vaiko išleidimas į namus, nesidomint jo galimybėmis grįžti į namus, kurie yra už 12 km, parodo visišką pareigūnų abejingumą ir nesiskaitymą su socialiai pažeidžiamais paaugliais, kas, kaip parodo ši byla, formuoja tokių paauglių nuomonę, jog policija jų nelaiko žmonėmis.“
Dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Bakšys ir dabar jau buvęs tyrėjas Vytautas Žemantauskas, kurio žmona dirba teisėja Marijampolės teisme, pripažinti kaltais: G. Bakšiui skirta 250 MGL (9 415 Eur), o V. Žemantauskui – 230 MGL (8 661,80 Eur) bauda.
Be to, abiem nuteistiesiems teisėja paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimą 3 metams.
Iš nuteistųjų teismas trims nukentėjusiaisiais pripažintiems jaunuoliams priteisė po tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, jį nuteistieji dar galės skųsti apeliacine tvarka. Kad tokia teise jie pasinaudos, neabejojama, – kaltinamieji viso proceso metu neigė jiems pateiktus kaltinimus.
 
Ko verta liudytojo priesaika?
Apie istoriją, kuri Vilkaviškio rajone buvo aptarinėjama ilgą laiką, Delfi rašė dar tada, kai tik Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie jį, kaip vėliau paaiškėjo, dar nieko nežinojo net Vilkaviškio policijos vadovas Edvardas Gruzdys, – teisme jis prisipažino, kad tik perskaitęs straipsnį apie nepilnamečius sužinojo, jog kriminalistai įtariami smurtu. „Apie smulkmenas sužinojau vėliau, kai Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo tirti“, – sakė jis.
Šį ikiteisminį tyrimą inicijavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Jam vadovaujanti Kristina Mišinienė neslėpė, kad ją iki šiol šokiruoja ne tik policijos pareigūnų darbo metodai, bet ir siekis bet kokia kaina išplauti savo mundurą.
„Suprantame, jog šis apkaltinamasis nuosprendis atneš tik pyktį ir beatodairišką gynimąsi nuteistiems smurtautojams – ką ir regėjome atviruose teismo posėdžiuose, – sakė K. Mišinienė. – Mums taip pat nelengva apie tai kalbėti – visą mūsų centro kovos su prekyba žmonėmis, išnaudojimu istoriją lydi bendradarbiavimas su pareigūnais, tai patys artimiausi mūsų partneriai. Turime pasitikėti teisėsauga – kas ištirs nusikaltimus, apsaugos silpniausius? Šioje istorijoje baisu ne tik patys bandančių išgauti prisipažinimą pareigūnų veiksmai, tačiau ir suvokimas, jog deginimas, spardymas, daužymas per veidą, rišimas prie medžio nenutiko taip staiga, užėjus nevaldomam įsiūčiui… Trys pareigūnai, vedantys komisariato kriminalistai, vienu metu neišėjo iš proto… Čia tikriausiai kalba eina apie darbo stilių, suformuotą ilgamečio komisariato vadovo?
Mums, socialinėms darbuotojoms, kelia didžiulę nuostabą ir kitų šio komisariato liudijusių darbuotojų, laikysena – vieningai palaikanti teisiamus kolegas, „sėdėjau šalia, bet nieko nemačiau, neužuodžiau svilėsių kvapo, nesurakinome jiems rankų, apkalba tie banditėliai mus“… Teismas atmetė vienos iš pareigūnių parodymus kaip neteisingus ir neobjektyvius – bet tai ko verta tada liudininko priesaika? Ar kai ginami saviškiai, visos priemonės tinka – „netikėtai“ teisme pasirodė paauglių kaimynai, atvykę solidarizuotis su teisiamais pareigūnais, vienas iš nukentėjusiųjų pranešė apie spaudimą keisti parodymus ir pan.“
Pasak K. Mišinienės, ši baudžiamoji byla puikiai atskleidžia liūdną situacijoje teisėsaugos institucijose: „Pareigūnų smurtui nėra jokių pateisinimų, įtariamų paauglių kankinimas ir bandymai jį paslėpti yra tikrai ne tai, ko mes visi laukiame iš teisėsaugos – ar neturėtų dirbantys Vilkaviškio komisariate pasitikrinti pasirinktos profesijos jiems tinkamumo?“
 
Sulaikė Vokietijoje – be pinigų, išbadėjusius ir sutrikusius
Tai istorija apie du nepilnamečius ir jų gyvenimo klystkelius – kai paslydus nesuteikiama jokia galimybė atsitiesti ir iš naujo kabintis į gyvenimą be kriminalinės praeities. Ši istorija ir apie policijos pareigūnus, kurie tyrė nepilnamečių padarytus nusikaltimus, ir apie valstybės tarnautojų požiūrį į nusikaltusius nepilnamečius – kai net neišgirdę, ką pasakys, jie garsiai šaukia, jog jie tėra eiliniai nusikaltėliai, kuo greičiau šiuos nepilnamečius reikia uždarytį į zoną. Ir problema bus išspręsta.
Vos už keliolikos kilometrų nuo Vilkaviškio nutolusiuose kaimuose socialinės rizikos šeimose gyvenantys nepilnamečiai programos nevyriausybinės organizacijos socialinių darbuotojų dėmesį patraukė dar 2016 m. – paskambinusi vieno jų motina verkdama šaukėsi pagalbos.
„Ji prašė padėti pargabenti sūnų ir jo draugą iš Vokietijos – paaugliai buvo sulaikyti klaidžiojantys po šalį, kurios kalbos nei vienas nemokėjo, be pinigų, išbadėję ir sutrikę“, – sakė K. Mišinienė.
Į Vokietiją nepilnamečiai, dėl kurių vieno dingimo buvo paskelbta oficiali paieška, paspruko bėgdami nuo jiems gresiančių nemalonumų – apie tai jie net neužsiminė savo motinoms, o tą dieną, kai ketino išvykti iš Lietuvos, namuose net pasipuošė, lyg vyktų į pirmąjį pasimatymą. O juk slapčia pasiėmė menkas santaupas ir į krepšius susikrovė kompiuterius, kuriuos vėliau pardavė, kad turėtų už ką išvažiuoti iš Lietuvos.
„Mums buvo pažadėtas darbas Diuseldorfo mieste, bet kai atvažiavome, pasakė, kad jau pavėlavome – atsirado kiti darbuotojai“, – apie kelionę į Vokietiją pasakojo šešiolikmetis.
Kito darbo Vokietijoje paaugliams nepavyko susirasti – iš pradžių, kol dar turėjo pinigų, jie keletą dienų gyveno viešbutyje, o paskui klaidžiojo gatvėmis, kol galop vieną jų, važiavusį be bilieto, sulaikė traukinio kontrolierius.
Parą policijos areštinėje praleidęs šešiolikmetis buvo išvežtas į jaunimo centrą – į čia atvyko ir jo septyniolikmetis draugas. Čia nepilnamečiai praleido maždaug dvi savaites, kol galop buvo sugrąžinti į Lietuvą. O čia, vos spėję atšvęsti Naujųjų metų sutikimą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų – anksčiau neteistas šešiolikmetis už grotų praleido mėnesį, o jo septyniolikmetis draugas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus paleistas dar vėliau.
Na ir kas, kad pusnuogis, na ir kas, jog apie jo paleidimą net nebuvo pranešta motinai, o autobuso bilietas buvo nupirktas tik iki Marijampolės – juk dar jaunas, turi daug jėgų ir į už keliasdešimt kilometrų nuo Suvalkijos sostinės esančius namus gali ir pėsčiomis pareiti.
Bet nereikėjo – nepilnametį Marijampolės autobusų stotyje pasitiko to visai daryti neprivalėjusi nevyriausybinės organizacijos darbuotoja Erika Kašiūbaitė. Jai reikėjo įdėti nemažai jėgų, kad nepilnamečio grįžimu į namus pasirūpintų Vilkaviškio rajono socialiniai darbuotojai.
 
Viskas dėl pinigų
Į svajonių Vokietiją paaugliai spruko norėdami apsaugoti savo šeimas – jiems buvo grasinama, kad nukentės ne tik jie patys ar artimieji, bet ir bus sudeginti jų namai. O visos bėdos prasidėjo dėl vaikiško naivumo – nepažįstami vyrai pasiūlė užsidirbti pinigų. Uždarbis jiems pasirodė toks didelis, kad šie net nesvarstydami sutiko – vien už tai, kad nueis pas Šakių rajone gyvenančią senolę ir iš jos paims 3 tūkst. eurų, gaus dalį šių pinigų. Jokio vargo – ir 400 Eur tavo kišenėje!
„Su draugu nuvažiavome į Vilkaviškį nusipirkti elektroninių prekių, o kai ėjome parduotuvės link, mus susistabdė trys vaikinai, vienas jų nusivedė šiek tiek tolėliau ir pasiūlė parūkyti, – apie pažintį su nepažįstamaisiais pasakojo šešiolikmetis. – Jis sakė, kad atrodau kaip normalus bachūras ir paklausė, ar nenorėčiau užsidirbti. Pasakiau, kad norėčiau, klausiau, koks tai darbas. Jis atsakė, kad nieko baisaus, man tiesiog reikės nueiti nurodytu adresu ir paimti iš anksto paruoštus pinigus. Jis man davė savo telefono numerį, sakė, kad greitai susisieks.“
Kaip sakė, taip ir padarė – po kelių dienų į šešiolikmečio telefoną atskriejo SMS žinutė, kurioje buvo nurodyta nuvykti į Šakių rajoną. O kai su draugu nuvyko, pateko į pareigūnų surengtą pasalą – buvo sulaikyti kaip telefoninių sukčių bendrininkai.
„Po kelių dienų išėjęs į lauką prie namų pamačiau tuos asmenis, kurie mane siuntė paimti pinigų – jie liepė lipti į jų automobilį ir ėmė priekaištauti, kad paėmėme 3 tūkst. Eur, bet jų neatiduodame, – sakė šešiolikmetis. – Aiškinau, kad mus sulaikė policija ir apkaltino sukčiavimu, bet jie nepatikėjo ir ėmė grasinti susidorojimu. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, bet po kurio laiko tą patį automobilį su tais pačiais asmenimis mačiau dar keletą kartų, o po savaitės tie vyrai pareiškė, kad sudegins namus, jeigu negrąžinsiu pinigų.“
Grasinimų sulaukė ir septyniolikmetis – prie jo namų taip pat buvo atvykę iki šiol pareigūnų nenustatyti asmenys, taip pat grasino, jog užkas po žeme, tačiau kai šis išsigandęs paskambino policijai, šie iš karto pasišalino.
Nepilnamečiai tikino, kad ne juokais išsigando, todėl nutarė apiplėšti prie pat jų namų esančios parduotuvės savininką ir pinigus atiduoti tiems vyrams. „Galvojome, kad taip išsisuksime iš padėties“, – sakė šešiolikmetis.
Bet neišsisuko, o tik dar labiau įklimpo – kai parduotuvės savininkas lapkričio 8 d. baigė darbą ir su uždirbtais pinigais įsėdo į automobilį, vienas vaikinų pribėgo prie mašinos ir atidaręs dureles juos pagrobė.
Verslininkas jaunuolius iš karto pažino, apie tai pranešė policijai. Nors iš parduotuvės savininko buvo pagrobta 2 560 Eur, nepilnamečiai tikino, kad pinigų buvo kur kas mažiau – 1 500 Eur, tačiau vis tiek prisiėmė kaltę, nes dalį pinigų galėjo pamesti sprukdami po vagystės. Šiuos pinigus septyniolikmetis jau kitą dieną perdavė nepažįstamiesiems, kurie „už vargą“ davė 70 Eur. Bet tuo pačiu nurodė, kad tai – tik dalis skolos, teks atiduoti ir kitą dalį.
 
Iš paauglių lūpų – skausmą veriantys prisiminimai
Apie tai, kad apvogė parduotuvę, nepilnamečiai prisipažino ilgai nesispyriodami – lapkričio 9 d., kai skirtingu laiku pas juos į namus atvyko nusikaltimą tiriantys Vilkaviškio policijos pareigūnai. Nepilnamečiai buvo išvežti į apklausas komisariate. Vieni, nedalyvaujant jų įstatyminėms atstovėms motinoms – esą juk tai įprasta procedūra. O paskui, dar tą pačią dieną, jau kaip įtariamieji buvo išleisti į namus.
O apie prieš nepilnamečius naudotą smurtą policijai buvo pranešta tik po dviejų mėnesių, kai juos areštinėję aplankė socialinė darbuotoja E. Kašiūbaitė.
„Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau iš jų lūpų“, – sakė ji.
„Iš pradžių kalbėjau su septyniolikmečiu – tiesiog norėjau išgirsti, kaip jis atsidūrė tokioje situacijoje, gal jam reikalinga pagalba, – pasakojo E. Kašiūbaitė. – Labai sunku buvo užmegzti kontaktą, bet stengiausi, mums kalbantis supratau, kad kažkas yra ne taip – jaučiau, jog jis kažką nutyli. Tuo metu man net nebuvo kilusi mintis apie smurtą, bet vaikas ėmė ir kažkaip atsivėrė. Sunkiai, bet papasakojo – sakė, kad jį mušė pareigūnai, jog prisipažintų dėl iš parduotuvės savininko įvykdytos vagystės.“
Socialinė darbuotoja mano, kad nepilnametis net neketino pasakoti apie patirtą smurtą, bet greičiausiai dėl jauno amžiaus dar nesugebėjo sutramdyti savo bejėgiškų emocijų. Maža to, nors po įvykio jau buvo praėję pakankamai laiko, tačiau ant jo kūno dar matėsi po sužalojimų išlikę randai.
„Iš tiesų, vaikinui dar tik septyniolika metų – tai tokio amžiaus paauglys, kai jam sunku garsiai pasakyti, jog mane mušė, – kalbėjo E. Kašiūbaitė. – Juk taip elgdamasis jis pripažįsta, kad buvo pažemintas, o jis yra vaikinas, kaip čia taip gali būti.“
Tą pačią dieną socialinė darbuotoja susitiko ir su šešiolikmečiu – kitoje kameroje uždarytas nepilnametis taip pat papasakojo apie apklausos metu galimai patirtą smurtą. Su tokiomis situacijomis anksčiau nesusidūrusi E. Kašiūbaitė paprašė nepilnamečių parašyti pareiškimus Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Jie sutiko.
„Neslėpsiu, mane ištiko šokas – mes visada žmones skatiname pareigūnais pasitikėti, sakome, tik nebijokite, viską pasakokite, jie tikrai padės, bet kai susidūriau su šia situacija, kai tokiais metodais bandoma išgauti tiesą, labai suglumau – juk dabar nebus lengva kitus įtikinėti, kad jie pasitikėtų pareigūnais, – neslėpė ji. – Bet sakysiu, nes neabejoju, kad policijoje dirba tikrai daug dorų pareigūnų.“
Septyniolikmečio pareiškime policijos generaliniam komisarui nurodyta, kad vienas pareigūnų esą jį prirakino prie kėdės, o kitas daugybę kartų panaudojo elektrošoką – tazerį.
„Daug kartų, net nepamenu, kiek – į kojas, kartą į petį, dar norėjo į kaklą ir klyną, bet nenuspaudė“, – rašė nepilnametis.
„Kai mane policininkai nusivežė į komisariatą, uždėjo antrankius ir ėmė manęs klausinėti, kur buvau nusikaltimo vakarą, bet aš jiems nieko nesakiau, – aiškino kitas nepilnametis. – Tada jie mane paliko trims valandoms ir išvažiavo, o kai grįžo, vėl tęsė, bet ir tada nieko nesakiau, dėl ko tyrėjas man kumščiu trenkė į veidą. Ir vėl paklausė, bet vis tiek nesakiau tiesos, jis man dar kartą trenkė… Tada kitas tyrėjas ėmė grasinti, kad mane „sukiš į sieną“, o paskui vėl tas kitas tyrėjas man trenkė dar kartą ir aš tada jau viską papasakojau.“
 
Egzekucija miške
Šešiolikmetis taip pat nurodė, kad po apklausos policijoje važiuojant į namus pasikalbėjo su draugu apie tai, kas įvyko policijoje – šis pasakė, jog irgi buvo mušamas.
„Matyt, pareigūnams nervai trūko, tai man davė kelis kartus per galvą, o draugui daugiau kliuvo – pas jį iki šiol žymės matosi, pats mačiau ir ant peties, ir ant kojų“, – sakė paauglys, kuris teigia mažiau nukentėjęs.
Tuo metu vieno jų brolis, kuriam tuo metu tebuvo keturiolika, prisipažino, kad ir prieš jį smurtavo pareigūnai – tuo metu, kai jo šešiolikmetis brolis buvo nuvežtas į Vilkaviškio policijos komisariatą.
Kadangi keturiolikmetis prieš kelias dienas senosiose kaimo kapinėse buvo sugadinęs elektros skydinę, pareigūnai jo motinai pasakė, jog šį veža pas kaimo seniūnę – atsiprašyti. Kartu motinai vykti neleidę kriminalistai ir su jais buvusi ikiteisminį tyrimą dėl kaime įvykdytos vagystės atliekanti jų kolegė Ema Andriukaitytė iki seniūnijos taip ir nepasiekė – nuvažiavo į mišką. Čia keturiolikmetį ištempė iš automobilio ir nuvedė gilyn į mišką, po to vieną kartą įspyrė į užpakalį, prirakino jį prie medžio antrankiais, ir pridėję prie kojų elektrošoką panaudojo jį tris kartus, reikalaudami pasakyti, kas įvykdė vagystę.
Kai pareigūnai neišgavo jiems reikalingos informacijos, keturiolikmetis buvo atrakintas nuo medžio, įsodintas į tarnybinį automobilį ir nesant teisėtam pagrindui pristatytas į Vilkaviškio policijos komisariatą. Antrankiais surakintomis rankomis už nugaros nepilnametis buvo nuvestas į kabinetą, kur jį apklausinėjo vėliau nusižudęs policininkas – kadangi keturiolikmetis nesutiko duoti parodymų dėl brolio padarytos vagystės, pareigūnas jam sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, o šiam ir toliau neduodant parodymų, įspyrė į lytinius organus.
Nepilnametis policijoje neteisėtai buvo laikomas kelias valandas, o paskui išleistas į namus – šaltą žiemos vakarą pusnuogis keturiolikmetis keliolika kilometrų ėjo pėsčiomis.
 
Teisėja: byla tikrai nesufabrikuota
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai neigė, kad smurtavo tiek prieš keturiolikmetį, tiek prieš kitus jaunuolius, kurie vėliau buvo nuteisti dėl vagystės. Kad keturiolikmetis miške buvo prirakintas prie medžio, teigė nemačiusi ir kartu su jais buvusi policijos tyrėja E. Andriukaitytė.
„Viso proceso metu kaltinamieji teigė, kad byla yra sufabrikuota, o nukentėjusieji juos apkalba, dėl jų intensyviai atliekamų tarnybinių pareigų, intensyvus nukentėjusiųjų tikrinimo, – teismas mano, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusieji turėjo realų interesą apkalbėti, ar pakenkti“, – su tokiais pareigūnų argumentais nesutiko teisėja J. Sungailaitė.
Kai buvo pradėtas tyrimas dėl smurto prieš nepilnamečius, vienas jų vėliau prisipažino, kad sulaukė grasinimų, todėl išsigandęs galimo susidorojimo parašė pareiškimą, jog esą melagingai apkaltino Vilkaviškio policijos pareigūnus dėl smurto.
„Tai parašiau visai ne savo noru, man buvo daromas spaudimas, tris ar keturis kartus prie namų manęs laukė du nepažįstami asmenys, kurie sakė, kad žino, jog aš teisiuosi su pareigūnais, po teismus vaikštau, taip pat nurodė, kad pareigūnai suinteresuoti, jog teismai greičiau baigtųsi, – sakė jis. – Man liepė parašyti laišką, jog melavau, o jeigu neparašysiu, sakė, bus pradėta kabinėtis prie mano šeimos, brolio… Jie minėjo tuos pareigūnus, kuriems iškelta baudžiamoji byla. Buvau pasimetęs, nelabai žinojau, ką daryti, todėl parašiau tą laišką ir išsiunčiau, o po savaitės informavau teisėsaugą apie man darytą poveikį.“
Dėl poveikio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau asmenų, kurie bandė paveikti nepillnametį, pareigūnai nenustatė, o šis teisme pareiškė, jog neišsižada nė vieno savo žodžio, pasakyto tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu.
O kaip konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja J. Sungailaitė, visų trijų nukentėjusiaisiais pripažintų nepilnamečių parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Vilkaviškio policijos komisariatas
„Teismas nesutinka su nuomone, jog nukentėjusieji apkalba pareigūnus ir savo parodymus yra iš anksto suderinę, – nurodė teisėja. – Būtina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusieji apie smurtą pirmiausia pasakė socialinei darbuotojai E. Kašiūbaitei, jiems būnant sulaikyme. E. Kašiūbaitė kalbėjo su kiekvienu iš jų atskirai, ir kiekvienas nurodė jiems žinomas aplinkybes, nepilnamečiai tuo metu neturėjo realios galimybės susitikti ir suderinti vieningos savo pozicijos dėl nurodomų aplinkybių.
Nukentėjusieji apklausų metu nurodė, jog dėl smurto nesikreipė, nes negalvojo, kad kažkas jais patikės. Netikėjo, kad gali pačioje policijoje skųstis dėl pareigūnų veiksmų ir jais bus tikima. Bylos nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, gyvenantys asocialioje aplinkoje, neturėjo artimųjų palaikymo ir susiformavusių teisingų nuostatų, kaip reaguojama į neteisėtą elgesį, ypač kai jis patiriamas iš teisėsaugos institucijos atstovų. Jiems nebuvo žinoma, kur būtų galima kreiptis dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kokiu būdu turi būti apie tai pranešama. Akivaizdu, kad neturėdami socialinių įgūdžių ir būdami nepilnamečiai, galima manyti, net galėjo nesuvokti, jog tokie pareigūnų veiksmai yra neteisėti.“
 
Sunku būtų net ir suaugusiam asmeniui
Pasak teismo, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. Kašiūbaitė nurodė, kad jai bendraujant su nukentėjusiais šie nurodė, kad policija jais netiki, policija juos laiko nusikaltėliais, o tirdami vagystę iš parduotuvės pareigūnai, siekdami jų prisipažinimo, naudojo smurtą.
„Plačiau išsiaiškinus įvykio dėl smurto aplinkybes, ji nukentėjusiesiems paaiškino, kad toks pareigūnų elgesys yra neteisėtas, kad yra institucijos, kurios tiria pareigūnų neteisėtus veiksmus, į kurias jie gali kreiptis, – teismo teigimu, liudytojos nurodytos aplinkybės parodo, kad nukentėjusieji neturėjo pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis, kuriose jie buvo laikomi nusikaltėliais. – Tuo tarpu socialinei darbuotojai paaiškinus apie tai, kad su jais buvo elgiamasi neteisėtai, kad taip elgtis pareigūnai negali, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė, nukentėjusieji įgijo kito asmens palaikymą, juo pasitikėjo, supratę buvusios situacijos neteisėtumą, nutarė apie tai pranešti. Akivaizdu, kad nepilnamečiai asmenys, tuo labiau gyvenantis asocialioje aplinkoje, yra labai pažeidžiami, todėl net sunku įsivaizduoti, kad tokie asmenys savarankiškai pasiryžtų pranešti apie valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Todėl visiškai suprantama situacija, kad tik tuo metu, kai nepilnamečiais nukentėjusiaisiais buvo patikėta, jie įgijo suaugusių atsakingų asmenų palaikymą, tik tada pasiryžo pranešti apie neteisėtus veiksmus.“
Pasak teismo, nepilnamečius nuo tyrimo pradžios palaikė tik nevyriausybinė organizacija.
„Šis procesas būtų pakankamai sudėtingas išgyventi net ir suaugusiam asmeniui, todėl tik su šios įstaigos palaikymu, nukentėjusieji turėjo galimybę apginti savo teises“, – pabrėžė teisėja J. Sungailaitė.
„Pagal galiojančią teisinę tvarką mūsų teisinėje sistemoje nėra toleruojamas fizinis smurtas, ir bet kokia jos forma yra laikoma nusikalstama veika – nekyla abejonių, jog šioje byloje nustatytos formos naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius laikytinas neteisėtu ir atitinkančiu Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymius, kas neabejotinai parodo, jog tokie policijos pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais“, – apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo teismas.

Policijos pareigūnų atliktas slaptas tyrimas atskleidė šokiruojančius faktus: keturi homoseksualūs ir biseksualūs vyrai mažiausiai mėnesį tvirkino dvylikametį berniuką. Maža to, vienas jų vaikui net siūlė susituokti, o kitas – išprievartauti, jeigu šis nesutiks patenkinti jo iškrypėliškų aistrų. Ne ką mažiau šokiruoja ir tai, kad vienas šių vyrų – valstybės tarnautojas, iki šiol dirbantis Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre.
Šio itin slapto tyrimo metu nustatyti keturi vyrai tarpusavyje niekaip nesusiję ir vienas kito nepažinojo, o kad būtų išaiškintos visų jų asmens tapatybės, policijos pareigūnams teko kreiptis ne tik į telekomunikacijų bendroves, bet ir į socialinio tinklo „Facebook“ vadovus.
Daugybę policijos pareigūnų pastangų atėmęs ir ne vieną tūkstantį eurų valstybei kainavęs ikiteisminis tyrimas baigėsi kaip ir prasidėjo – apie jį visuomenei taip ir nebuvo pranešta, o baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo net nekviesdamas atsakomybėn patrauktų vyrų į teismo posėdį: kadangi tyrimo metu visi jie pripažino kaltę, sutiko su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pasiūlyta bausme, todėl teisėja bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, teismas Klaipėdoje gyvenančius Ignacą K. (gim. 1985 m.), Martyną P. (gim. 1989 m.) ir Didžiojoje Britanijoje laikinai gyvenantį skuodiškį Petrą P. (1976 m.) pripažino kaltais ir jiems skyrė tik laisvės apribojimo bausmes – per 8 mėnesius jiems uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju pripažintu berniuku, taip pat jie įpareigoti bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Šiek tiek griežtesnė bausmė buvo skirta Nacionaliniame visuomenės centre dirbančiam Lukui R. (gim. 1994 m.) – jis pripažintas kaltu ne tik dėl nepilnamečio tvirkinimo, bet ir pornografinio turinio nuotraukų ir vaizdo įrašų gamybos bei platinimo. Už šiuos nusikaltimus teismas Lukui R. skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę – nurodė ir toliau dirbti bei taip pat uždraudė bendrauti su nepilnamečiu.
„Kaltinamieji atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų nukentėjusiojo tvirkinimo veiksmus, be to, Lukas R. , turėdamas tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus – filmavo savo apnuogintą lytinį organą ir lytinio organo dirginimą (masturbaciją), tokiu būdu pagamino ne mažiau kaip 6 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentus: 5 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą, kuriuos persiuntė nepilnamečiui nukentėjusiajam“, – nurodoma teismo priimtame baigiamajame baudžiamosios bylos dokumente.
Viename Žemaitijos nedideliame miestelyje gyvenantis dvylikametis berniukas buvo tvirkinimas virtualioje erdvėje – vyrai jam rašė amoralaus pobūdžio žinutes apie seksualinio potraukio tenkinimą, siuntė įvairias viešojoje erdvėje rastas ir savo intymias nuotraukas bei porniografinio pobūdžio vaizdo įrašus. Be to, atsakomybėn patraukti vyrai prašė ir berniuko atsiųsti savo nuogo nuotraukas.
Kad dvylikametis internete bendrauja su jau suaugusiais vyrais, jo motina nežinojo, bet įtarė – vaikas savo mobiliojo ryšio telefono nepaleisdavo iš rankų, jai net neleisdavo į jį pažiūrėti. Kai berniukas ėmė nelankyti mokyklos, moteris bandė su juo pasikalbėti, bet šis nesileido į kalbas, todėl ji kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Ir tik tada paaiškėjo šokiruojanti tiesa – vaikui įvairias žinutes jau kurį laiką rašė vyrai.
„Tik tada sužinojau, kas mano sūnui atsitiko – feisbuke jis su vyrais susirašinėjo apie seksą, be to, vyrai jam siuntė pornografines nuotraukas ir net grasino, – policijos pareigūnams per apklausą sakė vaiko motina. – Su sūnumi bandžiau pasikalbėti apie „visą šį reikalą“, bet jis nenorėjo leistis į kalbas, tik pasakė, kad yra ne toks kaip visi, nes jam labiau patinka vyrai ir berniukai nei mergaitės.“
Kai policijos pareigūnai nustatė asmenis, su kuriais vaikas bendravo virtualioje erdvėje, jų namuose buvo atliktos kratos ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai – kompiuteriai, mobiliojo ryšio telefonai. Visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai feisbuke buvo susikūrę netikras paskyras – prisistatydavo ne savo vardais ir pavardėmis.
Atsakomybėn patrauktas vienoje Klaipėdos bendovėje vadovo asistentu dirbantis Ignacas K. per apklausą policijoje prisipažino, kad yra homoseksualus, gyvena su draugu, tačiau vienu metu ėmė su juo nesutarti, todėl internete slapta pradėjo ieškoti naujų pažinčių.
„Feisbuke susikūriau naują paskyrą su netikru vardu, nes nenorėjau, kad mane identifikuotų, – sakė jis. – Tada ėmiau ieškoti pažinčių – susirašinėjau su vaikinais. Vienas jų buvo ir šis vaikas – jis rašė, kur gyvena, kad jam yra 15 metų. Susirašinėjimo metu tariausi su juo susitikti, vienas kitam rašėme intymius dalykus lytiškumo temomis, apie seksą tarp vyrų. Taip pat siuntėme vienas kitam vaizdinę medžiagą: aš vyrų pornografinį įrašą, o jis – nuotraukas.“
Ignacas K. tikino, kad su nepilnamečiu bendravo esą tik dėl to, jog šis pats „rodė iniciatyvą“, tačiau pripažino, kad elgėsi nederamai – ne kartą prašė vaiko atsiųsti „savo apnuoginto „daikčiuko“ nuotraukų“.
Tai, ką Ignacas K. rašė dvylikamečiui, ko gero, net ir suaugusieji negalėtų to parašyti, tai – pernelyg intymūs susirašinėjimai. Panašiai elgėsi ir kiti vyrai – jie troško kuo greičiau su vaiku susitikti ir turėti intymių santykių. Ne tik trumpalaikių susitikimų automobilyje, bet ir ilgalaikių kartu gyvenant – vienas vyrų svajojo su juo turėti intymių santykių prie jūros ar – šiam ruošiant pamokas.
Viename bare padavėju dirbantis Martynas P. per apklausą policijoje taip pat prisipažino, kad feisbuke taip pat turėjo dvi paskyras – viena buvo slapta ir skirta naujoms pažintims užmegzti.
„Esu homoseksualus, todėl pažinčių ieškodavau vyriškos lyties asmenų tarpe, – sakė Martynas P. – Taip tarp mano draugų atsirado ir šis jaunuolis, žinojau, kad jam yra penkiolika metų, nors iš tų nuotraukų, kurias jis man siuntė, atrodė, jog jis yra gerokai jaunesnis – vaikas. Nors jis buvo labai jaunas, vis tiek bendravau, nes jis pats rodė didelę iniciatyvą susirašinėjant, o ir man pačiam buvo įdomu bendrauti su šiuo jaunuoliu. Susirašinėjome apie seksą tarp vyrų, apie vyrų lytinius organus, prašiau, kad šis atsiųstų savo apnuoginto lytinio organo nuotraukų. Jis atsiųsdavo, siunčiau ir aš.“
Vyras teigė, kad bendraudamas su nepilnamečiu apie pasekmes negalvojo, o dabar dėl to, jog pasielgė neatsakingai, gailisi.
Dėl savo poelgio gailėjosi ir į Didžiąją Britaniją emigravęs ir viename fabrike dirbantis skuodiškis Petras P., – feisbuke jis taip pat turėjo dvi paskyras.
„Esu biseksualus, mane domina tiek vyrai, tiek moterys, o naujai sukurta paskyra buvo skirta pažintims su vyrais, – sakė jis. – Ieškodamas pažinčių prisijungiau prie uždaros grupės, kurioje bendrauja homoseksualūs vyrai. Netrukus susipažinau su dviem vyrais, kuriuos taip pat domino tokie patys santykiai. Vienas buvo 35 metų, o kitas – vaikinas, kuris rašė, kad dar neturi 16 metų. Su juo susirašinėjau apie seksą tarp vyrų, buvau nusiuntęs savo apnuogintą lytinį organą. Su manimi bendraudamas seksualinio pobūdžio temomis nepilnametis buvo labai aktyvus, jis pats man ne kartą siuntė įvairių intymių nuotraukų.“
Savo seksualinės orientacijos policijoje neslėpė ir valstybės tarnyboje dirbantis Lukas R.: „Esu biseksualus, dabar gyvenu su mergina.“
Vyras sakė, kad ieškodamas naujų pažinčių tiek tarp vyrų, tiek tarp merginų feisbuke susikūrė paskyrą, kurioje nurodė tik vardą. Tiesa, ne savo, nes taip pat nenorėjo, kad pažįstami ar draugai sužinotų apie jo slaptus pomėgius.
Kaip pradėjo bendrauti su dvylikamečiu, kuris jam taip pat buvo nurodęs šiek tiek vyresnį amžių, Lukas R. negalėjo prisiminti.
„Iš šio vaikino siunčiamų nuotraukų buvo matyti, kad jis yra dar labai jaunas, bet kad jam tik 12 metų, niekaip negalėjau nuspėti, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojas. – Su juo susirašinėjome intymiomis temomis: apie seksą tarp vyrų, rašėme vienas kitam, kaip susitikę mylėsimės, siunčiau jam savo savo apnuoginto lytinio organo nuotraukų, tokių pačių nuotraukų prašiau ir jo atsiųsti…“
Vyras policijoje taip pat prisipažino, kad berniukui buvo nusiuntęs ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašą, kuriame jis masturbuojasi. „Tai užfiksavau telefonu savo automobilyje“, – teigė Lukas R.
Kad bendraudamas su jau suaugusiais vyrais nepilnametis iš tikrųjų buvo aktyvus, patvirtino pareigūnų perskaityti susirašinėjimai, tačiau, kaip nurodė vėliau vaiką tyrę psichologai, tai yra suprantama. Jiems nepilnametis pasakojo, kad internete bendravo su vaikinais ir vyrais nuo 15 iki 40 metų, kai kurie jų rašė nepadoraus turinio žinutes, taip pat siūlė susitikti, turėti intymaus pobūdžio santykius.
„Nors pats nukentėjusysis teigė, jog jam buvo „šlykštu“, „nemalonu“, „košmaras ten buvo“, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad naujos pažintys ir susirašinėjimai jį įtraukė, jam buvo įdomu“, – nurodė vaiką tyrę specialistai. Jų vertinimu, nepilnamečiui reiškiasi jo amžiaus bei psichoseksualinės raidos neatitinkantis lytinio identiteto formavimasis: vaikinas aktyviai ir kiek demonstratyviai kalba apie merginas bei tai, kaip jam jos patinka, tačiau nuolat spontaniškai užuominomis užsimena apie homoseksualumą, vaikinus.
„Vaikino nekritiškumas santykio su kitu mezgimui, nepatenkinti socialiniai poreikiai dėl sunkių tarpasmeninių patirčių, susirūpinimas lytiškumu bei aktyvios lytinio identiteto paieškos apsunkina jo galimybes adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją, įžvelgti joje pavojus sau ir savo saugumui, numatyti galimas tokio elgesio ir bendravimo pasekmes“, – pažymėjo ekspertai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nepilnametis, kuris nelabai buvo linkęs kalbėti apie bendravimą su nepažįstamais vyrais.
„Internete susirašinėjau su klasiokais, kai tuo pačiu metu man pradėjo rašinėti nepažįstami bernai, kurie klausė, kaip man sekasi, kvietė susitikti, – sakė nepilnametis. – Nepažįstamieji siūlė važiuoti pas juos į butą ir turėti lytinių santykių. Bet su jais nesusitikau, nes bijojau.“
Nepilnametis prisiminė, kad nepažįstami vyrai, su kuriais jis susirašinėjo, jam siūlė ne tik susitikti, bet net ir susituokti.
„Tokie vyrų pasiūlymai man pasirodė keisti, nei su vienu jų nėjau susitikti, nes bijojau, kad manęs neišprievartautų, – pasakojo jis. – Susirašinėdamas apsimečiau, kad man yra 15 metų, siunčiau jiems savo nuotraukas, bet niekada nesiunčiau nuotraukos, kurioje būčiau nuogas. Tuo tarpu jie man siuntė tik tokias nuotraukas – jos man nepatiko, buvo šlykštu į jas žiūrėti. Jas aš visada ištrindavau.“
Nepilnametis sakė, kad iš vieno vaikinų – Ignacijaus K. sulaukė grasinimų, kai šis atsisakė susitikti: „Jis ėmė grasinti, kad nusiveš į mišką ir išprievartaus.“
Delfi rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai ir neišdrįsta pasakyti.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
 

Kalėjimų sistemoje dirbančių pareigūnų darbo metodai šokiruoja: vietoj pagalbos nuo prekeivių žmonėmis nukentėjęs ir prieš juos liudijęs jaunuolis jau antrą kartą užpultas ir sužalotas pataisos namuose. Pirmą kartą – Marijampolėje, o kai iš jų buvo perkeltas į Pravieniškes, čia vėl sulaukė egzekucijos. Pareigūnai buvo abejingi nukentėjusiojo pagalbos šauksmui – dar prieš užpuolimą vaikinas įspėjo, kad sektoriuje, į kurį jį planuoja įkelti, bus nesaugu. Taip ir buvo – tą patį vakarą jis atsidūrė Kauno klinikose.
„Įkalinimo įstaigose dieną pavojingiau nei miestų gatvėse naktį“, – nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusio Rimvydo (siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus, jo vardas pakeistas) istoriją atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Pasak jos, prieš prekeivius žmonėmis liudijęs 23 metų vaikinas ne kartą sulaukė spaudimo – jį išnaudoję vyrai reikalavo pakeisti savo parodymus, o kai šis jiems nepakluso, buvo užpultas kitų asmenų ir sumuštas. Keturis kartus, dėl dviejų atvejų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. O įvykis Pravieniškėse – jau penktasis.
„Rimvydas patyrė baisius sužalojimus – jam stipriai sužalota galva, jis buvo muštas metaliniais strypais, nors pataisos namuose nuteistieji jų negali turėti, be to, jam buvo supjaustyta galva, sumušti keliai, iki šiol matosi didžiulės hematomos nugaros srityje, – sakė K. Mišinienė. – Jeigu pareigūnai vėl nereaguos ir nepadės apsaugoti šio vaikino, bijau, kad jį gali ir užmušti.“
Nuo visuomenės nuslėpta egzekucija Pravieniškių pataisos namų 3-iajame sektoriuje buvo surengta naktį iš vasario 21 į 22 d. – dėl įvairių nusikaltimų bausmę atliekantis Rimvydas po sumušimo Marijampolės pataisos namuose K. Mišinienės vadovaujamo centro prašymu buvo perkeltas į Pravieniškes, čia laikinai buvo įkalintas karantino patalpose, kol galop savaitgalį jį buvo nutarta perkelti į 21-ąjį būrį tame pačiame sektoriuje.
Rimvydas, jau būdamas karantino patalpose, išgirdo, kad jeigu bus paliktas tuose pačiuose pataisos namuose, o nebus perkeltas į kitus, esančius vos už pusės kilometro, sulauks keršto už liudijimą prekeivių žmonėmis byloje.
„Apie gresiantį pavojų mano sveikatai dienos metu buvau pranešęs Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, bet į tai buvo nereaguota, – jau po užpuolimo rašė Rimvydas. – Gavau atsakymą, kad neturi kur manęs dėti, sakė, lipk į medį. Vėliau buvau perkeltas į 21 būrio 4 kamerą, apie gresiantį pavojų pranešiau budinčiam pareigūnui, bet jis į tai nereagavo. Ir kai pareigūnas išėjo, maždaug po 10 minučių buvau sužalotas.“
Kraujuose pasruvęs jaunuolis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur medikai suteikė būtiną medicininę pagalbą. Vėliau jis buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse. Čia jis yra gydomas iki šiol.
Kalėjimų departamentas Delfi apie šį įvykį pateikė tokią informaciją: „Vasario 22 d. pareigūnai pastebėjo nuteistąjį, ant kurio kūno matėsi sužalojimo žymės. Duomenų apie galimą tyčinį sužalojimą ar užpuolimą nuteistasis nepateikė, tačiau buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Nuteistąjį apžiūrėjo sveikatos priežiūros skyriaus medikai, vyras nukreiptas į kitą gydymo įstaigą, vėliau – į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kovo 2 d., gavus papildomų duomenų, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nustatyti įtariamieji, atliekami procesiniai veiksmai. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra.“
Kalėjimų departamentas patikino, kad šiuo metu Rimvydas „yra aplinkoje, kuri užtikrina jo izoliaciją nuo nuteistųjų, linkusių pažeisti įstaigos vidaus tvarkos taisykles“.
Situacijos, kodėl nuo prekeivių žmonėmis nukentėjęs vaikinas nebuvo apsaugotas nuo gresiančio pavojaus, nors apie tai buvo informavęs pareigūnus, Kalėjimų departamentas kol kas nebuvo linkęs vertinti – atrodo, tai net nebuvo žinoma.
„Jūsų nurodyta informacija dėl darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų bus vertinama papildomai“, – Delfi atsiųstame atsakyme nurodė Kalėjimų departamentas.
Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė įsitikinusi, kad Rimvydas specialiai galėjo būti perkeltas gyventi ten, kur jam grėsė pavojus.
„Jam buvo grasinta, kad jeigu neatsiims parodymų, keliaus tiesiai į klinikas, – faktiškai taip ir įvyko, – sakė ji. – Dabar teigiama, kad įvyko klaida, Rimvydas buvo įkeltas ne į tą kamerą, nors žinodamas, kas ten kali, jis tiesiog maldavo perkelti į kitą Pravieniškių pataisos namų sektorių. Dabar pataisos namų vadovybė išreiškė apgailestavimą, ką jie gali padaryti, atsitiko kaip atsitiko. Net ikiteisminio tyrimo po sumušimo nepradėjo, tik iš Delfi sužinojome, kad pagaliau jis pradėtas.“
Pasak jos, po sumušimo Rimvydą išvežus į Kauno klinikas, dingo visi pataisos namuose buvę jo asmeniniai daiktai, jis neturi net drabužių.
„Pats Rimvydas parašė pataisos namams skundą, jog nepradėtas tyrimas, dingo daiktai, – pasakojo K. Mišinienė. – O mes iš įstaigos netrukus gavome atsiliepimą, kad vaikinas yra labai konfliktiškas, jeigu kas nutinka, iš karto rašo skundus. Be to, dėl Rimvydo kreipėmės į Kalėjimų departamentą, dėl to jis po sužalojimo Marijampolės pataisos namuose buvo perkeltas į Pravieniškes, tačiau pastebime, kad kažkas apie jį teikia klaidinančią informaciją departamentui – esą jis nenori gyventi atskirai, nenori dirbti, nors Rimvydas yra išsakęs visiškai priešingus dalykus.“
Tas pats, anot jos, buvo ir po sumušimo – pareigūnai teigė, kad Rimvydas atsisakė nurodyti sužalojimo aplinkybes, tačiau esą iš tikrųjų jo niekas net neapklausė ir nenorėjo girdėti, kas iš tiesų įvyko pataisos namų teritorijoje.
„Tai, kas įvyko, niekaip nepateisinama – peržengtos visos ribos, – įsitikinusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Su Kalėjimų departamentu esame taręsi, kad Rimvydą būtina apsaugoti, nes vyksta totalus jo persekiojimas ir kerštavimas už liudijimą baudžiamojoje byloje. Valdininkai garantavo, kad Pravieniškėse pasirūpins jo saugumu, tikino, jog supranta jo pažeidžiamumą, tačiau turime priešingą rezultatą – jis sudaužytas metaliniais strypais.“
K. Mišinienė sakė, kad po Rimvydo sumušimo pateko į dar neregėtą situaciją: „Lietuvoje nėra žmogaus ar tarnybos, kurių galėtume paprašyti pagalbos“.
„Vidaus reikalų ministerija, koordinuojanti valstybės pastangas prieš prekybą žmonėmis, kuria vaizdo klipukus ir dalyvauja beprasmiuose tarptautiniuose projektuose, kažkur aukštai kelinti metai posėdžiauja Nacionalinė Kovai su Prekyba Žmonėmis Komisija, vadovaujama labai užjaučiančio aukas Vyriausybės kanclerio – kažkodėl nei viena auka dar nėra pajutusi šios komisijos išposėdžiauto gėrio“, – sakė K. Mišinienė. Ir tuo pačiu klausė: „Nejaugi šis vaikinukas turės mirti, ir vien todėl, kad nusprendė duoti parodymus prieš prekeivius žmonėmis?“
Apie Rimvydo istoriją Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras pasidalino ir feisbuke, į tai iš karto sureagavo Seimo narys Jurgis Razma, kuris dėl situacijos kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių. Ir netrukus paviešino jo atsakymą: „Neturiu jokios informacijos apie tai. Ryte iš karto patikrinsiu, gal ką sužinosiu. Šiaip, sunku patikėti. O gal žinote kokį vardą ar pavardę? Bet kokiu atveju Kalėjimų departamentas tikrai gali perkelti žmogų į kitą įstaigą, net ir tą pačią dieną. Paprastai, jeigu kalinčiam asmeniui kyla pavojus, reaguojama iš karto. Aš Jus informuosiu ryte. “
O vėliau J. Razma paskelbė dar vieną gautą E. Jankevičiaus atsakymą: „Informacija žinoma ir situacija dėl šio nuteistojo tikrai nėra nekontroliuojama. Kaip tik bendradarbiaujant su šiuo centru, pagal centro ir jo pageidavimą, jis buvo perkeltas iš Marijampolės į Pravieniškes. Deja, bet matomai Marijampolės pataisos namuose jam grėsmę kėlę asmenys rado galimybių aptikti jo buvimo vietą ir, manome, kitų nuteistųjų pagalba bandė toliau daryti poveikį, kad jis pakeistų parodymus teisme nagrinėjamoje byloje. Dėl jo sumušimo kovo 2 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu asmuo yra paliktas gydymui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, po ko bus perkeltas į šios ligoninės Ūkio būrį, kur ir atliks likusią bausmę. Tad, manau, jo saugumas šiuo metu ir ateityje bus užtikrintas ir situacija neturėtų kartotis.“
K. Mišinienė neslėpė, kad dėl Rimvydo saugumo neužtikrinimo pateiks skundą pataisos namų vadovybei, taip pat kreipsis į Seimo kontrolieriaus tarnybą: „Mums čia ne prekeiviai žmonėmis prieš Rimvydą, bet šiedu prieš valstybę. O ką valstybė? Atveda auką į smurtautojų kamerą.“
Delfi jau skelbė, kad baudžiamoji byla, dėl kurios Rimvydas sulaukė poveikio, buvo nagrinėjama teismuose, bet dėl pernai kilusio teisėjų korupcijos skandalo ji perduota nagrinėti iš naujo. Kaltinimai šioje byloje yra pateikti trims asmenims – įtariama, kad Tomas Dapkūnas, Giedrius Valatkevičius ir Mantas Balčius nuo 2015 m. rugpjūčio iki rugsėjo, veikdami bendrininkų grupėje, išnaudojo du asmenis nusikalstamoms veikoms – vagystėms, vykdyti.
Anot prokurorų, kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų amžiaus, sunkios materialinės padėties, pastovaus darbo ir pajamų neturėjimo, menko išsilavinimo, tvirtų socialinių ryšių nebuvimu, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Jie taip pat žinojo, kad dėl įvykdytų nusikaltimų vienas nukentėjusiųjų tuo metu dar buvęs nepilnametis Lietuvoje yra ieškomas policijos ir į policiją pagalbos nesikreips.
M. Balčius, vykdydamas T. Dapkūno nurodymą, telefonu įkalbėjo (užverbavo) nepilnametį vykti į užsienio valstybes, jam buvo žadėta gerai užsidirbti ir leista suprasti, kad jis užsidirbs iš neteisėtos veiklos.
Nukentėjusysis neturėdamas kito pasirinkimo sutiko. Nukentėjusieji Vokietijoje turėjo vogti alkoholinius gėrimus, maistą, įvairius įrankius iš parduotuvių, taip pat degalus iš automobilių, o pavogtas prekes jie turėdavo atiduoti užsakovams.