Seksualinį polinkį jauniems berniukams jaučiantis vyras nusitaikė į pažeidžiamiausią grupę – likimo sužalotus nepilnamečius. Pirmiausiai juos prisijaukino girdydamas ir svaigindamas, o tuomet pareikalavo ir sekso paslaugų. Kai nusikaltimas buvo išaiškintas, teismas jam tik „pagrūmojo pirštu“ – esą taip daryti negalima – ir skyrė laisvės atėmimo bausmę su jos atidėjimu. Tik apskundus nuosprendį apeliacine tvarka vyrą pavyko pasiųsti už grotų.
Taigi bent jau trejus metus ir šešis mėnesius pažeidžiami nepilnamečiai nuo šio vyro gundymų bus saugūs. Tačiau kas toliau? Jo seksualinė aistra nepilnamečiams taip paprastai ims ir užges? Pasak specialistų, taip manydami tik apgaudinėsime save. Todėl siūloma sukurti seksualinių nusikaltėlių registrą, į kurį būtų įtraukiami ir akyliau stebimi tokie asmenys. Lenkijoje toks viešas registras, prieinamas kiekvienam, egzistuoja jau kelerius metus. Diskusijos apie tai, ar jo reikia, pradėjo vykti ir Lietuvoje, tačiau bendro sutarimo kol kas nėra.
Prievartavo smaugdamas
Grįžtant prie bylos, nagrinėjusios nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejį, aplinkybės tokios: vyras, pirkdamas iš globos namų bėgantiems jaunuoliams alkoholį ar juos vaišindamas, prisijaukino grupę septyniolikmečių, kurie pradėjo lankytis ir kartu su juo girtauti jo namuose. Netrukus vien tik šito vyrui neužteko. Jis paprašė nepilnamečių jam surasti ir atvežti berniuką, kuriam jis netgi pažadėjo už paslaugas sumokėti. Juo tapo dar vienas nepilnametis iš globos namų, panašu, nežinojęs, „vyresnio draugo“ kėslų.
Kaip rašoma Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje, vyras, apgaulės būdu įsiviliojęs septyniolikmetį į namo antrame aukšte esantį miegamąjį, užsirakino ir, panaudodamas fizinį smurtą – dešine ranka paimdamas jaunuolį už kaklo, parvertęs ant lovos ir spausdamas kaklą, numovė jam kelnes, „apžiojo nukentėjusiojo lytinę varpą, čiulpė ją ir taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą“. Po šio įvykio draugai pastebėjo pasikeitusį jaunuolio elgesį šalia vyriškio – nepilnametis bijojo su juo pasilikti vienas, jo akivaizdoje negėrė alkoholio. Paaugliai įvardijo, kad vyras yra bandęs kibti ir prie kitų nepilnamečių.
Vyrą paliko laisvėje, skyrė tik pinigines baudas
Vyrą paliko laisvėje, skyrė tik pinigines baudas
Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad vyras kaltas, o jis ir pats neneigė to daręs, ir skyrė jam 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 1000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 5000 eurų neturtinės žalos kompensaciją nukentėjusiam jaunuoliui. Draugai pastebėjo, kad nepilnametis bijojo su juo pasilikti vienas, jo akivaizdoje negėrė alkoholio. Tačiau laisvės atėmimo bausmę nuspręsta atidėti trejiems metams ir paleisti vyrą į laisvę. Vienas iš argumentų buvo tas, kad vyras iki šiol nebuvo teistas, be to, jis tikino, kad gailisi. Taip pat nebuvo įžvelgta didelės nusikaltimo padarytos žalos. Apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma skirti griežtesnę bausmę ir jos vykdymo neatidėti, nurodoma, kad seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius pasižymi itin dideliu pavojingumu, nukentėję asmenys iki šiol jaučia jų padarinius, o bylos medžiaga neleidžia manyti, kad nuteistasis nedarys naujų pavojingų veikų, ir nusikaltimai yra tik atsitiktinio pobūdžio.
Pasak prokuroro, „teismas tinkamai neįvertino padarytų nusikaltimų veikų pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių“ bei „nepagrįstai akcentavo, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti fiziniai sužalojimai”, nors nusikaltimas buvo padarytas prieš vieną pažeidžiamiausių grupių – nepilnamečius, kurių asmenybė yra dar tik besiformuojanti, todėl jis gali turėti rimtų pasekmių, o nuteistojo gailėjimasis ir žalos pripažinimas nelaikytini nuoširdžiais, jie vertintini tik kaip siekis sušvelninti bausmę. „Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. Tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti, jog nesiformuos nebaudžiamumo nuotaikos bei nebus ignoruojami nukentėjusiųjų interesai“, – teigė prokuroras. Taikant bausmės atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu.
Panaikino teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismas nusprendė neilginti nelaisvės atėmimo trukmės, kaip prašė advokatas. Pasak teisėjų, pagal įstatymus ji buvo skirta teisėtai. Tačiau sprendimas atidėti bausmę buvo panaikintas. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti teisėtų nukentėjusiųjų interesų.
Kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai ir ypač siekis apsaugoti visuomenę, šiuo atveju vieną labiausiai pažeidžiamų jos grupių – nepilnamečius vaikus, augančius globos namuose, nuo nusikalstamo veikimo gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę“, – konstatuota nuosprendyje.
Būtinas seksualinių nusikaltėlių registras?
Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės, teoriškai nusikaltimai prieš nepilnamečius mūsų šalyje yra labai rimtai traktuojami, tačiau praktika neretai byloja priešingai: tiek Vilniaus apylinkės, tiek apygardos teismų teisėjai nuteisto prievartautojo veiksmus įvardina kaip nepadariusius „didelės žalos“ ir „trukusius neilgai“. „Toks samprotavimas mums yra sunkiai suprantamas – nepilnamečio seksualinis prievartavimas, o šiuo atveju buvo naudota ir fizinė prievarta, auka buvo smaugiama, yra giliai žalojantis ne todėl, kad trunka „ilgai“. O teiginys apie nedidelę žalą, nes „nuteistasis pats atliko oralinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, o ne atvirkščiai“, mums terodo tik keistą, neadekvačią mąstymo logiką.
Nuoširdžiai kviestume šių teismų teisėjus daugiau bendrauti, konsultuotis su puikiais šalia dirbančiais vaikų psichologais, kurie išsamiau papasakotų apie seksualinės prievartos paliekamą traumą ir ilgalaikes pasekmes. Gaila, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylai pasiekus teismus nebuvo pažiūrėta į platesnį kontekstą – pabėgę iš globos įstaigos paaugliai nuolat renkasi pas vieną ir tą patį vyriškį, kuris juos vilioja alkoholiu, pornografiniais filmais, prašo jų „surasti jam berniuką“. Suprantame, jog vienai globos įstaigai yra sunku apsaugoti savo auklėtinius. Tačiau ką veikia kitos institucijos – savivaldybės, ministerijų tarnybos? Juk tokie įvykiai turėtų jas sukelti ant kojų – kas nesuveikia mūsų sistemose, ką pražiūrėjome?
Deja, realybėje niekas ne tik kad nesusijaudina, nėra net atviresnio tarpinstitucinio pasikalbėjimo – vienos informaciją slepia, kitos vikriai atsišaudo „o mes nieko apie tai nežinojome“. Ši byla mums dar kartą patvirtina Seksualinių nusikaltėlių registro būtinumą mūsų šalyje – šis nusikaltėlis savo veiksmus planavo, jie buvo tikslingi, tie treji metai įkalinimo įstaigoje vargiai apmalšins seksualinį potraukį nepilnamečiams. Laikinas įtraukimas į tokį registrą galėtų būti bausmės dalis, prevenciškai apsauganti potencialias aukas nuo šių liguistų asmenų bendruomenėje“, – teigė K.Mišinienė.
Deja, realybėje niekas ne tik kad nesusijaudina, nėra net atviresnio tarpinstitucinio pasikalbėjimo – vienos informaciją slepia, kitos vikriai atsišaudo „o mes nieko apie tai nežinojome“. Ši byla mums dar kartą patvirtina Seksualinių nusikaltėlių registro būtinumą mūsų šalyje – šis nusikaltėlis savo veiksmus planavo, jie buvo tikslingi, tie treji metai įkalinimo įstaigoje vargiai apmalšins seksualinį potraukį nepilnamečiams. Laikinas įtraukimas į tokį registrą galėtų būti bausmės dalis, prevenciškai apsauganti potencialias aukas nuo šių liguistų asmenų bendruomenėje“, – teigė K.Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Inga Saukienė
Publikuota: 2019m. gruodžio 6d.,
.png)
