Author: admin

Į šeštą dešimtį įkopęs vilnietis net trejus metus nedideliame miestelyje išnaudojo nepilnametes ir net mažametes. Mergaites vyras prisiviliodavo žadėdamas joms pinigus ir pirkdamas dovanas, o šios vedamos noro geriau gyventi nė nesuprato, į kokį parsidavinėjimo tinklą paklius. Kaltinamasis teisme bandė gintis, kad esą nežinojo jų amžiaus, tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas neviešuose posėdžiuose išnagrinėję bylą atmetė tokius jo argumentus ir nuteisė dešimčiai metų.

Savo ruožtu su aukomis dirbę specialistai pripažįsta, kad ši byla – viena labiausiai sukrečiančių darbo praktikoje, nes ne vienerius metus vykdomo mergaičių seksualinio išnaudojimo nepastebėjo nei artimieji, nei pedagogai.

Parašė internete rastu numeriu

Duodamas parodymus vyras pasakojo, kad pirmiausia internetinių pažinčių svetainėje susipažino su viena iš mergaičių, kuri, pasak jo, ieškojo seksualinio partnerio už paramą. Kaltinamajam esą nekilo jokių įtarimų dėl jos amžiaus, kadangi, sakė jis, puslapyje buvo galima registruotis tik nuo aštuoniolikos metų.

Vyras pirmąkąrt į aukos gyvenamą miestelį atvažiavo 2013 m. ir ne tuščiomis, su alkoholiu ir cigaretėmis, kuriuos esą nepilnametė paprašė jo nupirkti kažkokiam gimtadieniui. Vis dėlto pirmasis susitikimas prie bažnyčios įvyko su jos drauge, kuri, pasakojo vyras, pasiėmė atvežtus daiktus ir pasišalino. Tačiau susirašinėjimas tęsėsi ir, kaip rašoma byloje, su tuo metu trylikamete mergaite jam pagaliau pavyko susitikti kitą kartą tame pačiame miestelyje vėl prie bažnyčios. Žinutėse jie buvo susitarę, kad ji už atlygį patenkins vyrą ranka, ką ir padarė pirmąkart susitikus ir nuvažiavus į artimiausią mišką. Toks pat scenarijus kartojosi ir antrą kartą.

Vis dėlto apklausoje nepilnametė papasakojo, kad tokių paslaugų vilniečiui nebeužteko ir jis parašė, kad ji „turės padaryti kažką daugiau arba jis daugiau nebeatvažiuos“. Kaip liudijo mergaitė, vyras reikalavo oralinio sekso.

Nuteistasis ir nepilnametė vėl susitiko 2014 m. vasaros pradžioje, nepilnametė automobilyje patenkino jį ranka ir atliko oralinį, už ką gavo 100 litų. Po to vėl bendravo žinutėmis ir susitiko rugsėjį, kadangi mergaitei reikėjo pinigų pasiruošti naujiems mokslo metams. Jų susitikinėjimas tęsėsi, iki 2015 m. nuteistasis mokėdavo 100 litų, o paskui – 30-40 eurų. Nepilnametės teigimu, jam parašydavo, kai prireikdavo pinigų.

Kaip liudijo trylikmetė, gerokai vyresnis vyras kėlė vis didesnius reikalavimus – pareiškė, jog jeigu ji nori užsidirbti daugiau, teks pasimylėti. Kai tai įvyko, vyras jai sumokėjo 80 eurų, tačiau mergaitė specialiai prašė didesnių sumų, kad nereiktų dažnai to daryti. Dar vienas toks kartas įvyko, kai jai reikėjo pinigų šimtadieniui. Atliekamus lytinius aktus išnaudotojas mėgo filmuoti, tą patį prašė daryti ir nepilnametę. Visa tai vėliau tapo įkalčiais byloje.

Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad vyras žinojo apie jos amžių, nes tai buvo minėjusi prieš susitikimus žinutėse, kartais ją pasiimdavo ir iš mokyklos, neigė, kad dalijosi savo telefono numeriu suaugusiems skirtoje pažinčių svetainėje, esą nežinojo, kaip kaltinamasis gavo jos numerį.

Aukų ratas – tik didėjo

Kai kurios mergaitės bendraklasės pradėjo garsiai stebėtis, iš kur ji turi tiek pinigų. Taip pat pasklido kalbos, kad yra toks „senis“, kuris atveža, ko paprašai, papildo telefono sąskaitas, duoda pinigų už jo seksualinių poreikių tenkinimą. Keturios nepilnametės draugės paprašė pasidalinti šio vyro telefono numeriu.

Viena iš jų pasakojo, kad nusirašiusios jo numerį mergaitės pradėjo su tuo vyriškiu susitikinėti, bet pati jam parašė tik po mėnesio. Prisistatė ne savo vardu, pasakė, kad jai 15 metų, į ką, jos teigimu, kaltinamasis reagavo visiškai įprastai. Toliau susirašinėjant paprašė jo papildyti telefono sąskaitą, ką jis ir padarė. Tiesa, už tai paprašė susitikus gyvai patenkinti jį oraliniu būdu, bet ji tada nesutiko.

Po neigiamo atsakymo, pasiūlė šiaip susitikti ir nepilnametė nusileido. Pirmo susitikimo metu jokių lytinių santykių nebuvo, jos žodžiais, tiesiog sėdėjo mašinoje ir kalbėjosi apie šeimą ir kitus dalykus. Vis dėlto nukentėjusioji neatsiminė, kada įvyko pirmi lytiniai santykiai, tačiau po to vyras prašydavo susitikti porą kartų per savaitę, jie santykiaudavo, už ką mergaitei atsiskaitydavo pinigais ir daiktais. Pasak nepilnametės, pati parašydavo, kai reikdavo pinigų.

Ji apie tai papasakojo dar vienai draugei, kuri irgi norėjo gauti sąskaitos papildymą. Tada apie dešimt kartų į pasimatymus jos eidavo dviese ir toliau tenkindavo vilniečio poreikius automobilyje. Nepadorius veiksmus su šiomis nepilnametėmis vyras irgi filmavo ir fotografavo. Kai vėliau jos bandė atsisakyti susitikti, grasino, kad tuos vaizdus paviešins. Supažindinta draugė vienu metu buvo taip išsigandusi, teigiama byloje, kad net bandė nusižudyti.

Panašios pasimatymų istorijos vyko ir su kitomis penkiomis šio miestelio nepilnametėmis – vyras rašydavo joms žinutes ir primygtinai prašydavo susitikti, nupirkdavo viską, ko jos paprašydavo, už lytinius santykius atsiskaitydavo pinigais, dažniausiai paimdavo nuo bažnyčios ir veždavosi į aplinkinius miškelius. Kai kurios mergaitės per pirmus kartus netgi apsivemdavo arba apsiverkdavo, tačiau nuteistojo tai nesustabdė.

Mergaičių tėvai vėliau duotuose parodymuose aiškino, kad apie tokį vyriškį sužinojo tik prasidėjus policijos tyrimui, nors ir anksčiau pastebėdavo pas dukras neaiškios kilmės pinigų. Beveik visi tvirtino, kad paklausus mergaičių apie tai, gaudavo atsakymą, kad jos skolinosi viena iš kitos.

Paslaptingas skambutis į mokyklą

Bylos duomenimis, mokyklos, kurioje mokėsi mergaitės, direktorė 2016 m. gegužę sulaukė nenorėjusio prisistatyti vyro skambučio, kuris piktai paklausė, ar ji žinanti „apie mokykloje egzistuojančius negražius dalykus“. Kai ji pasiteiravo, ką jis turi omenyje, vadovei buvo pasakyta, kad bent septynios moksleivės turi neteisėtus seksualinius santykius su tam tikru vyriškiu ir kodėl ugdymo įstaiga nesiima priemonių tam pažaboti.

Po šio pokalbio, kuris abiem pusėms baigėsi nemaloniai, direktorė parašė pareiškimą ir kreipėsi į policiją, kad būtų pradėtas tyrimas. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad skambino vienos iš paauglių dėdė.

Paaiškėjo, kad dar prieš šį skambutį į mokyklą, jis balandžio pabaigoje sužinojo apie iš namų pabėgusią savo dukterėčią. Jos mamai kilo įtarimų dėl keistų nepažįstamo vyro žinučių telefone ir rastų pinigų, todėl ji pagrasino, jeigu nepilnametė nepaaiškins, ką visa tai reiškia, kreipsis į policiją. Nepilnametė labai išsigando ir pabėgo į Kauną, kur slėpėsi visą naktį apleistame pastate, neatsakinėjo į skambučius ir tik ryte, su policijos pagalba, artimiesiems pavyko ją rasti.

Giminaitis taip pat pasakojo, kad sužinojo apie rastus pas mergaitę pinigus ir paslaptingą vyriškį, kuris kartais pasiimdavo dukterėčią po pamokų. Jam susidarė vaizdas, kad ne šiaip sau mergaitė sėda į kažkieno automobilį, pamanė, kad mokykla turėtų apie tai ką nors daugiau žinoti. Dėl visų šių aplinkybių ir paskambino direktorei. Vėliau jis buvo informuotas ir apie pradėta tyrimą. Norėjo ir pats kreiptis dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo arba prekybos žmonėmis į policiją, tačiau nespėjo.

Policija pradėjo tyrimą ir galiausiai sulaikė vilnietį nusikaltimo vietoje, prie kapinių, su dar viena į jo parsidavinėjimo tinklą įtraukta miestelio nepilnamete.

Vilnietis sulaukė teismo nuosprendžio 2019 m., jam buvo pritaikyti Baudžiamojo kodekso straipsniai dėl mažamečių seksualinio prievartavimo, dėl mažamečių ir nepilnamečių išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pornografijos produkcijos su mažametėmis ir nepilnametėmis gaminimo ir laikymo, lytinio santykiavimo su nepilnametėmis, mažametės išžaginimo, lytinio santykiavimo su nepilnametėmis. Atitinkamai dviems nepilnametėms skirta po 6000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoms – po 4000 eurų.

Subendrinus visas nusikalstamas veikas vyras buvo nubaustas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose. Jis buvo pateikęs ir apeliaciją, tačiau ji buvo atmesta.

Tokie santykiai – nusikalstami

Pasak bylos prokuroro Andriaus Kiuršino, tokie santykiai valstybės akimis yra nusikalstami ir tos aplinkybės, kad galbūt pačios nepilnametės galėjo nesuprasti, kad su jomis buvo daroma nusikalstama veika, šiuo atveju jiems nelabai rūpėjo.

„Mes vertinome šio asmens elgesį ir kad buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Surinkome įrodymus, juos atidavėme teismui ir teismas tai įvertinęs pripažino vyrą kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo šių mergaičių atžvilgiu. Vadinasi, suaugęs žmogus, kuris turi išsilavinimą, yra normalaus protinio intelekto ir išsivystymo, supranta, kad tokie veiksmai nusikalstami, bet ir toliau taip elgėsi.

Jis naudojosi mažamečių bejėgiška būkle ir suprato, kad tai yra vaikai, kurie negali adekvačiai suvokti situacijos, kaip ją suvokia suaugęs žmogus, ir tuo naudojosi. Žinoma, kai toks nusikaltimas įvyksta tarp nepažįstamų žmonių, ne šeimose, ne tarp artimų žmonių, tuomet visada būna pasirenkama gynybinė taktika, kad neva nežinojo aukų tikrojo amžiaus. Tačiau tai tik gynyba, kadangi šio vyro elgesys rodė, kad jis puikiai suprato, kiek joms metų, kadangi jis būtent ir ieškojo tokio amžiaus mergaičių ir jam tai buvo netgi labai svarbu“, – sakė prokuroras.

Taip pat A. Kiuršinas pabrėžė, kad ieškodamas tokio amžiaus aukų, vyras žinojo, kaip su jomis elgtis ir naudojo tam tikrus psichologinius būdus, kad prie jų prieitų ir įgautų pasitikėjimą, o paskui gautų tokių veiksmų, kurių nuo pat pradžių ir tikėjosi.

Viena sunkiausių darbinių patirčių

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė komentavo, kad jai ir jos kolegėms ši byla ir su ja susijęs pagalbos teikimas aukoms buvo viena iš sunkiausių darbinių patirčių. Pasak vadovės, dėl didelio nukentėjusių mergaičių skaičiaus, jų ir aplinkos laikysenos.

„Neslėpsiu, buvo momentų, kai patiriama įtampa, visuotinis priešiškumas, aukų psichologinių traumų sunkumas net versdavo suabejoti, ar galėsime kuo padėti, tačiau puikiai matėme, kad daugiau nėra norinčių ir galinčių teikti pagalbą, taigi, apsisprendėme dirbti su šiuo baisiu vaikų išnaudojimo atveju“

K. Mišinienės teigimu, svarbus momentas buvo ir centro advokato teisinis atstovavimas mergaitėms ikiteisminiame tyrime, visų instancijų tesimuose.

„Vienareikšmiškai galiu teigti, jog toks ilgametis mažamečių, nepilnamečių seksualinis prievartavimas, tvirkinimas, pornografinės medžiagos gaminimas buvo įmanomas tik dėl šeimų, mokyklos, bendruomenės aklumo, nuolaidžiavimo, abejingumo.

Mokykloje, gyvenamojoje aplinkoje iš mergaičių, susitikinėjančių su tuo liguistu asmeniu buvo atvirai tyčiojamasi, vaikams buvo žinoma, kad jeigu tau reikia pinigų, gali už „seksą mašinoje, miškelyje ar už bažnyčios“ jų gauti. O teisme apie tai išgirdę suaugusieji buvo „stipriai šokiruoti“? Nesąmonės, čia yra tik suaugusiųjų aplaidumo pasekmės“, – teigė ji.

Paklausta, kaip mano, kodėl šiam vyrui pavyko taip lengvai užmegzti su mergaitėmis santykius, K. Mišinienė nurodė, kad beveik visada tai yra susiję su šeimos tarpusavio santykiais, o šiuo atveju – absoliučiai.

„Vien paauglių kategoriškas nenoras pasipasakoti tėvams apie jas ištikusias bėdas, apie pirmuosius lytinius santykius, kurie įvyko prievartaujant „ant galinės sėdynės“. Prievarta, kurios metu jos vėmė, verkė, kilo suicidinės mintys – deja, kriminalistai, o ne tėvai pirmieji apie tai išgirdo. Pamačius tėvų reakcijas, supratome, kodėl – suaugusieji demonstravo savo bejėgiškumą, pyktį, kaltino vieni kitus, vaikus.“

Jai taip pat iki šiol sunku suprasti, kaip toje nedidelėje bendruomenėje neatsirado nei vieno šviesesnio, labiau išprususio, pilietiškesnio, galų gale, žmogaus, kuris būtų anksčiau kreipęsis į teisėsaugą, sudraudęs patyčias mokslo įstaigoje: „Juk pedofilas mergaičių atvykdavo pasiimti tiesiai po pamokų, dienos metu“.

Centro vadovė pritarė teismo psichologei, kuri teisme detaliai paaiškino apie mergaičių patirtas traumas ir kad pasekmės atsiskleis daug vėliau, nors šiandien gal ir atrodo, kad nieko čia tokio ir neįvyko, juk nemušė, nežalojo fiziškai.

„Todėl būtina yra ilgalaikė psichologinė pagalba. Linkiu šioms ir panašius sukrėtimus patyrusioms jaunuolėms neužstrigti praeityje, pozityviai kurti savo gyvenimą, mokytis, įgyti profesiją – nesileiskite įtraukiamos į pykčio, keršto, nevilties gelmes“, – palinkėjo K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Jogintė Užusienytė

Publikuota: 2020m. birželio 19d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/po-skambucio-i-mokykla-isaiskejo-baisus-nusikaltimas-is-pamoku-mergaites-pasiimantis-vyras-vietiniams-itarimu-nesukele.d?id=84550357#

Vergovė, išnaudojimas ir gimdų nuomos rinka – taip surogaciją apibūdina jos priešininkai. Anot jų, surogacija yra moteris ir vaikus žeminanti praktika, o neturtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais. Vis dėlto surogacijos šalininkai tvirtina, kad tinkamai reglamentuota surogacija galėtų padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms.

Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas užregistravo rezoliuciją, kuria siekiama „pasmerkti bet kokią surogacijos formą, kaip moterų reprodukcinės funkcijos išnaudojimo praktiką.“

Surogacija vadinamas susitarimas, dažnai paremtas teisine sutartimi, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais. Surogacija gali būti atlygintinė arba altruistinė, Lietuvoje neleidžiama nė viena surogacijos forma.

Projekto rengėjai ragina prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją pasmerkti bet kokios formos reprodukcinį turizmą, ypač vykstantį Europos Tarybos erdvės šalyse, imtis aktyvių veiksmų, kad surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta.

„Bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma, (…) komercinės surogacijos praktika pažeidžia ne vieną tarptautinės teisės instrumentą ir juose įtvirtintą asmens teisę būti apsaugotam nuo tapimo prekybos ar nuosavybės objektu“, – rašoma rezoliucijos projekte.

Jame teigiama, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti „šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką“, taip pat reiškiamas susirūpinimas, kad mažiau turtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais.

Surogacija padėtų šeimoms

Kritikos rezoliucijos projektui turi Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos narys Artūras Rudomanskis. Anot jo, rezoliucijos projektas yra perteklinis, kadangi šiuo metu jau yra įtvirtintas surogacijos draudimas, o bet kokie civiliniai sandėriai, susiję su surogacija, Lietuvoje negalioja.

„Tačiau surogacija, kaip reiškinys, daugeliu atveju yra naudinga. Nors ji teisiškai dar neišgvildenta, yra daug neatsakytų klausimų šiuo aspektu. (…) Laikyčiausi tokio požiūrio, kad surogaciją reikėtų sureglamentuoti, bet neuždrausti žmonėms tokios galimybės. Manau, kad pirmiausia būtų galima kalbėti apie altruistinės surogacijos būdą, jo galimybes, jį įvesti į Lietuvos teisės sistemą.

Žmonės turi įvairių priežasčių, kodėl nusprendžia pasinaudoti surogacija, bet to negali padaryti Lietuvoje. Dalis porų nevaisingos, turi ligų, negalią, jie negali turėti vaikų įprastu būdu, tačiau jų nori. Surogacija yra pajėgi išspręsti šią problemą“, – tvirtina A. Rudomanskis.

Vis dėlto jis sutinka, kad kai kuriais atvejais surogacija gali tapti ir prekybos žmonėmis forma. Taip gali nutikti, kai surogacija būtų vienintelis moters pragyvenimo šaltinis, o būsimieji tėvai ją išnaudoja kaip gyvą organizmą, kuris gali padėti susilaukti vaikų, svarsto A. Rudomanskis. padaryti.

„Kyla moralinių aspektų, bet jei žmogus aiškiai apsisprendęs, jam tai priimtina, jis tai daro savo laisva valia, yra informuotas, tai nematau šioje vietoje problemos“, – akcentuoja jis.

Moterys traktuojamos kaip inkubatorius

Rezoliucijos iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sako, kad kalbėti apie surogaciją paskatino situacija Ukrainoje. Ukrainoje surogatinių motinų pagimdyti kūdikiai – įstrigę šalyje dėl koronaviruso pandemijos uždarytų sienų. Užsieniečiai tėvai iš JAV, Europos ir kitų šalių negali atkeliauti jų pasiimti.

Pasak Seimo narės, turtingesni Europos Sąjungos valstybių piliečiai surogacijai išnaudoja Ukrainos moteris, kadangi jų valstybėse ji nelegali. Vis dėlto net jei surogacija oficialiai draudžiama, kai tarptautinėje erdvėje nėra vienodo traktavimo, apeiti įstatymus ir išnaudoti kitų valstybių moteris yra labai lengva, teigia ji.

„Tos moterys kaip trečiojo pasaulio (valstybių pilietės – LRT.lt), kaip Indijos, kaip kitų valstybių, traktuojamos kaip inkubatoriai. Tai negarbinga. Šią situaciją iškėlė COVID-19 pandemija – kai valstybės uždarė savo sienas, tada paaiškėjo, kad yra „prekės“, kurių dėl sienų uždarymo užsakovai negali atsiimti.

Tai yra gėdinga. (…) Tai, kad mūsų pašonėje, Ukrainoje, tokia praktika vykdoma iš Europos šalių piliečių pusės, tai žemina Ukrainą ir verčia ją pažeisti tarptautinius įsipareigojimus“, – tvirtina V. Aleknaitė-Abramikienė

Rusijoje – 50 tūkst. eurų, Indijoje – nuo 18 tūkst. dolerių

Jos teigimu, priimta rezoliucija prisidėtų prie diskusijų viešojoje erdvėje, ji būtų politinės pozicijos išreiškimas: „Sureagavau žmogiškai į tų našlaičių, paverstų prekėmis, situaciją“, – portalui LRT.lt sako parlamentarė.

Kaip aiškina V. Aleknaitė-Abramikienė, šiuo metu Ukrainoje yra didelis nesusipratimas, kai Ukraina komerciniu pagrindu atiduoda gimusius vaikus užsakovams. Bendrąja prasme surogacija yra prekyba žmonėmis – moteris paverčiama inkubatoriumi, o dar negimęs vaikas tampa prekybos ir sandorio objektas, įsitikinusi rezoliucijos iniciatorė.

Pasak konservatorės, grėsmes dėl surogatinės motinystės yra priėmusios ir Jungtinės Tautos, ir Europos Parlamentas. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso numato, kad nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu. Tai reiškia, kad ta moteris, kuri jį pagimdo, pripažįstama kaip jo mama, argumentuoja V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Rusijoje vaikas tokiu būdu kainuoja 50 tūkst. eurų, Indijoje labai menka kaina – nuo 18 iki 30 tūkst. dolerių. Ten yra virš tūkstančio klinikų – važiuoja iš visur ir naudoja tas moteris. Tai moterų eksploatacijos forma“, – tikina parlamentarė.

Gimdų nuomos rinka, nepritekliaus kamuojamos moterys

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės, ši konkreti rezoliucija nėra vien mūsų nacionalinis „produktas“ – apie tai šiuo metu kalba ir šiuos klausimus kelia ir kitos šalys.

„Šiame dokumento projekte man patinka gilus susirūpinimas dėl moterų teisių, kategoriška nuostata dėl noro užkirsti kelią jų išnaudojimui. Bet nepritariu jam būtent dėl kai kurių teiginių suabsoliutinimo“, – portalui LRT.lt sako K. Mišinienė.

Nors centras nėra susidūręs su komercinės surogacijos, kurią būtų galima laikyti prekybos žmonėmis forma, aukomis, tačiau nuolat girdi pribloškiančius tarptautinių partnerių liudijimus apie tarpkontinentinę gimdų nuomos rinką, agentūrų elgesį su nepritekliaus kamuojamomis ir sutikusiomis parduoti kiaušinėlius ar išnuomoti gimdą moterimis.

„Yra net terminas reprodukcinis turizmas – iš šalių, kuriose surogacija yra uždrausta, poros vyksta ten, kur joms pavyksta rasti, dažniausiai per tarpininkus, moterį, sutinkančią išnešioti ir atiduoti joms vaikelį. Atlygis, sutartys tarsi turi kompensuoti biologinei mamai jos patirtus „nepatogumus“, tačiau čia kalba vienareikšmiškai eina apie žmogaus pardavimą“, – pritaria K. Mišinienė.

Anot jos, altruistinėje surogacijoje akcentuojamas nesavanaudiškas, iš abiejų pusių kylantis veiksmas, turint tikslą padėti negalintiems susilaukti vaikelio asmenims. Vis dėlto altruistinės surogacijos kritikai teigia, jog ir čia neapseinama be atlygio, išlaidų kompensavimo, o kartais altruizmas baigiasi įnirtingomis tarpusavio kovomis, priduria centro vadovė.

„Šiandien labiausiai ir pritrūktų platesnės diskusijos apie šią surogacijos formą – prieš dedant ant Seimo stalo absoliučias rezoliucijas. Mums visiems trūksta žinių, visų pusių išklausymo, yra nelengva išeiti iš savo saugaus „burbulo“.

Diskusijoje apie altruistinę surogaciją – žinoma, jeigu ji vyktų ne laužų deginimo ar oponentų prakeiksmo forma – galėtume išsigryninti, kas yra prekyba moterimis šiame kontekste, kaip suderinti visų teises ir siekius, nuspręsti, ar donorė – inkubatorius, auka ar sąmoningai apsisprendusi padėti moteris“, – kelia klausimus K. Mišinienė.

Kur surogacija legali?

Remiantis Euronews duomenimis, surogacija nelegali daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje.

Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje nelegali jokia surogacijos forma. Jungtinė Karalystė leidžia surogatinės motinystės paslaugomis naudotis jos piliečiams, jei tai altruistiška, tai yra, neatlygintinai. Portugalija – heteroseksualioms poroms, turinčioms sveikatos problemų. Graikijoje surogacija leidžiama heteroseksualioms poroms ir vienišoms moterims.

Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje bei Čekijoje nėra įstatymų, kuriais būtų pripažinta surogacija, todėl nėra galimybės perduoti tėvystę užsakovams. Ukrainos ir Rusijos įstatymai dėl surogacijos yra laisviausi, todėl tai leidžia užsieniečiams mokėti už šias paslaugas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Publikuota: 2020m. birželio 11d.,

Lietuvos teismai jau keletą metų aiškinasi, ar nepilnametė, aklai pasitikėdama į tėvus jai tinkančiu kaimynystėje gyvenančiu vyru, buvo parduodama seksualinių paslaugų ieškantiems klientams, nors pastaroji tvirtina, kad nesijaučia nei nukentėjusi, nei ką nors dariusi ne savo noru.

Pamokų ruošimas pas kaimyną baigėsi meile

Apie minėtos nepilnametės ir vyresnio vyro santykius kalbėjo visas kaimas, tačiau tėvai gana ilgai nieko neįtarė, o gal pernelyg ir nesiaiškino. Šeima gyvena skurdžiai, vien iš pašalpų. Iš viso joje auga trys vaikai. Todėl faktas, kad dukra, kaip ji pati sakė, eina pas kaimyną ruošti pamokų, nes ten yra internetas, kompiuteris, ir užsidirba tvarkydama jam kambarius, atrodė priimtinas. Kad ji ten pasilieka ir naktimis, ilgai buvo paslaptis. Pati nepilnametė tyrėjams aiškino, kad jos tėvai girtavo, dažnai pykdavosi, todėl ji nenorėdavo būti namuose ir pabėgdavo pas kaimyną.

Kai dukra kartą negrįžo ilgesnį laiką, ir mama nuėjo aiškintis, kas vyksta, kaimyno namuose rado girtaujančius vyrus, o dukra vaikščiojo su chalatu, kurį buvo užsimetusi ant apatinių. Teismui ji teigė pajutusi gėdą, kad jos vaikas vaikšto pusnuogis tarp girtų vyrų, ir jėga išvilko dukrą į lauką. Ši išrėžė, kad myli kaimyną jau trejus metus. Vyras taip pat patvirtino mylintis mergaitę ir, gindamas nuo motinos, ją įsivedė atgal į namą.

Tuomet nepilnametės mama kreipėsi į socialinę darbuotoją. Po pokalbio su ja mergaitė pažadėjo nebeiti pas kaimyną, bet pažadą tesėjo tik iki savaitgalio. Kai tėvai nakčiai užrakindavo duris, dukra pabėgdavo pro langą. Vaikų teisių apsaugos specialistai mergaitę nuvežė apžiūrai pas ginekologą, tačiau šis konstatavo, kad mergystės plėvė nepažeista. Taigi bandymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suaugusiojo seksualinių santykių su nepilnamete subliuško.

Klientas: merginos draugas stebėjo jų seksą

Visgi po kurio laiko pasirodę skelbimai, kviečiantys naudotis merginos seksualinėmis paslaugomis, su jos telefono numeriu nekėlė abejonių, kad šiuose santykiuose kažkas labai ne taip. Ikiteisminio tyrimo metu pavyko nustatyti ne visus jos klientus, dalis jų bendravo tiek su ja, tiek su jos vyresniu sugyventiniu, tačiau seksualinėmis paslaugomis nepasinaudojo.

Tačiau vieną klientą, kuris pirko jos paslaugas net du kartus, pavyko ne tik nustatyti, bet ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš jo pasakojimo dėliojasi paradoksalus vaizdas.

Su 37 metų vyru, susidomėjusiu skelbimu, mergina, prisistačiusi 18-mete, suderėjusi 40 eurų už seksą. Paprašiusi atvežti alaus, pakvietė atvykti pas ją į namus. Mergina paaiškino kelią, tačiau netoli namų automobilyje jos laukė išgėręs vyriškis, kurio veidas nesukėlė pasitikėjimo, todėl jis išsigando ir nuvažiavo. Iš karto paskambino mergina ir įkalbėjo grįžti pažadėjusi, kad viskas bus gerai ir saugu. Mergina tikino esanti studentė, tačiau apie mokslus kalbėti vengė.

Visi susėdo išgerti, bet mergina gėrė mažai. Galiausiai jos draugas liepė susimokėti. Klientas padavė pinigus merginai, o ši juos padėjo ant palangės. Prasidėjo pasiruošimas seksui. Mergina pareikalavo, kad jos draugas liktų kambaryje. Pasak kliento, matėsi, kad jų santykiai artimi – jie bučiavosi, apsikabindavo, atrodė įsimylėję.

Vėliau jam buvo persiųstos erotinės nuotraukos, kuriose buvo demonstruojami jos lytiniai organai. Dalį jų jis persiuntė savo draugui norėdamas pasipuikuoti, kad susirado merginą. Teismui vyras tikino nepagalvojęs, kad tai pornografija, už kurios platinimą gresia atsakomybė.

Mergina vyriškiui iš tiesų patiko, tad po kelių dienų jis pas ją atvyko dar kartą. Nuvežė jai ne tik pinigų, bet ir papuošalų. Šį kartą, kai jie pradėjo santykiauti, draugas iš arti planšete ją fotografavo, kad matytųsi lytiniai organai. Pasak vyro, neatrodė, kad mergina ką nors daro ne savo noru, be to, matėsi, kad ji išmano šiuos reikalus, tarsi buvo specialiai apmokyta.

Pokalbio metu mergina netyčia užsiminė apie mokyklą, tad klientui kilo įtarimų dėl jos amžiaus. Grįžęs SMS žinute jis paprašė jos atsiųsti savo dokumentą, bet vietoj jo gavo grasinančias žinutes apie išprievartavimą ir apatinius su jo spermos likučiais.

Kaip vėliau buvo nustatyta, šias žinutes prisipažino rašęs nepilnametės draugas. Tiesa, teismui jis neigė turėjęs su ja seksualinius santykius, esą ji buvo tik kaimynė, kuriai leido naudotis internetu ir savo telefonu. Esą skelbimus ji įdėjo pati, o grasinančias žinutes parašė todėl, kad grįžęs namo suprato, jog mergina parsidavinėjo.

Nepilnametė buvo pasiryžusi išteisinti kaimyną

Nuteistojo planšetėje minėtų pornografinio turinio nuotraukų nerasta, o atkurti ištrintų failų neįmanoma. Nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prisipažinęs, kad tokias nuotraukas darė, teisme šiuos parodymus paneigė ir tikino, kad taip sakė įkalbėtas advokato. Esą fotografavo ir nuotraukas siuntinėjo iš jo telefono pati nepilnametė.

Mergaitė taip pat teismui patvirtino šią versiją, tačiau yra užfiksuoti pokalbiai, kurių metu nepilnametė tariasi su klientu, o jos vyresnis draugas patarinėja, ką sakyti. Taip pat užfiksuotas nepilnametės susirašinėjimas su klientu iš nuteistojo telefono, kai ji to niekaip negalėjo daryti, nes tuo metu bendravo su vaiko teisių specialistais.

Taip pat byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kurių metu nepilnametė žadėjo prisiimti visą kaltę ir visais įmanomais būdais padėti savo draugui išvengti kalėjimo. Beje, šaltinių teigimu, net ir tokiomis aplinkybėmis jie planavo kurti bendrą ateitį – mergaitė žadėjo laukti, kol šis išeis iš kalėjimo.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad neginčijamai nustatyta, jog vyras, veikdamas tiek vienasmeniškai, tiek kartu su nepilnamete, internete įdėjo skelbimus apie seksualines paslaugas ir derino tokių paslaugų teikimą su klientais. Jis patarė jai, kokio pobūdžio skelbimus dėti, kol ji buvo mokykloje, kontaktavo su jos klientais, netgi siūlydavo seksualiai santykiauti trise, suteikė paslaugoms savo plotą ir pats betarpiškai dalyvavo sekso metu, taip užtikrindamas jos saugumą.

Kadangi mergina tikino, kad visus pinigus gavo pati ir juos pati išleido, nėra įrodymų, kad vyras pelnėsi iš prostitucijos, t. y. ją pardavinėjo. Buvo konstatuota, kad, pasinaudodamas nepilnametės pasitikėjimu, priklausomumu, autoritetu, skatino ją užsiimti prostitucija ir jai talkininkavo. Už tai jam buvo skirta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Minėtas klientas buvo nubaustas 18 830 eurų bauda ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Mat, nors jis neigė supratęs, kad atvyko pas nepilnametę, teismas nusprendė, kad buvo visos galimybės tai suprasti.

Kaltintojai, byloje įžvelgę prekybos vaiku elementus, su nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistajam nepilnametės draugui bausmę padidino dviem metais, pripažinęs jį kaltu dėl to, kad jis pelnėsi iš mergaitės prostitucijos, taigi iš esmės byla buvo perkvalifikuota į prekybą žmonėmis.

Byloje figūravusiam klientui, atvirkščiai, bausmė buvo sumažinta iki 6 402 eurų baudos, kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad šis nesuprato perkantis seksualines paslaugas iš nepilnametės.

Nesupranta, kodėl turėtų jaustis nukentėjusi

Pasak bylos prokuroro Ruslano Ušinsko, ši byla, viena vertus, specifinė, kita vertus, klasikinė.

„Nepilnametė mergina išėjo gyventi pas suaugusį vyrą. Jai – 15, jam – 47. Tėvai yra nepasiturintys, gyvenantys tik iš valstybės išmokų, gyvenimo sąlygos labai skurdžios, name net nėra karšto vandens, tėvas teistas už smurtą prieš šią nepilnametę. O šalimais gyvena kaimynas, kurio finansinė padėtis yra daug stabilesnė.

Mergaitė su juo pradeda bendrauti ir vis dažniau lankytis. Kadangi ten yra internetas, kompiuteris, ji neva ten ruošia pamokas, taip pat eina ten nusiprausti ir išsiskalbti, nes yra karštas vanduo, skalbimo mašina.

Iš pradžių mergaitė santykius slepia nuo tėvų – slapta išbėga pas jį naktimis. Kai pasibuvimai pas kaimyną ilgėja, ir mama eina aiškintis, kas vyksta, jie pareiškia, kad vienas kitą myli ir praktiškai pradeda gyventi kaip pora.

Prasideda lytinis gyvenimas, o po kurio laiko internete atsiranda skelbimai apie mergaitės teikiamas seksualines paslaugas. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad visgi tai nebuvo vaiko pardavimas. Buvo patvirtinta tik tai, kad suaugęs vyras skatino nepilnametę užsiimti prostitucija ir jai talkininkavo.

Kadangi mūsų nuomonė buvo kitokia, šį nuosprendį apskundėme apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis teismas iš dalies tenkino skundą, pripažino, kad prekyba vaiku vis dėlto vyko, tačiau klientą išteisino dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nes, teismo manymu, nėra įrodyta, kad klientas žinojo, kiek jai yra metų.

Taigi, viena vertus, teismas pripažino, kad nuteistasis mergaitę pardavė, bet nebeliko, kas ją pirko. Dėl to mes nuosprendį apskundėme kasacinės instancijos teismui ir kol kas negalime tvirtinti, kad skirtos bausmės abiem vyrams yra galutinės“, – pasakojo prokuroras.

Paklaustas, kodėl pati nepilnametė nesijautė nukentėjusi ir tai netgi sakė teisme, pareigūnas priminė psichologijos moksle vartojamą pseudobrandos terminą. Jis taikomas vaikams, kurie psichologiškai ir socialiai dar nėra subrendę, bet save suvokia kaip suaugusį asmenį ir stengiasi elgtis kaip suaugusieji (atsiranda ankstyvi lytiniai santykiai, alkoholio vartojimas ir pan.), nors iš tiesų jie nėra atsakingi už savo veiksmus ir nesuvokia jų pasekmių.

Taip pat teismo nustatyta, kad nuteistasis pasinaudojo nepilnametės sunkia materialine padėtimi. Jos tėvai buvo neturtingi, o šalia gyvenantis kaimynas galėjo jai duoti kur kas daugiau. Pagaliau prieš ją yra smurtavęs tėvas, taigi nepilnametė galėjo ieškoti psichologinės užuovėjos, tėviško dėmesio. Vis dėlto įstatymuose, tarptautinėse sutartyse, konvencijose numatyta, kad vaiko sutikimas būti išnaudojamam neturi jokios įtakos veikos kvalifikavimui, nes dėl savo amžiaus, socialinės brandos nebuvimo jis nesuvokia pasekmių.

„Panašūs reiškiniai pasitaiko kitose nepilnamečių išnaudojimo bylose, kai nepilnamečiai vežami į užsienį vykdyti vagystes, o jie tai supranta kaip bendravimą, draugavimą, suaugusiojo rodomą jiems dėmesį. Jie save supranta ne kaip nukentėjusį, bet kaip gaujos narį – čia mano draugai, kurie man padeda pamatyti geresnį gyvenimą, uždirbti pinigų, ir mes visi kartu darome nusikaltimus. Teismuose dažnai jie tvirtina nesijaučiantys nukentėję ir viską darę savo noru“, – teigė R.Ušinskas.

Teisiamųjų suole turėtų atsidurti ir mergaitės tėvai?

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, ši istorija turėjo sukrėsti regiono socialines, vaiko teisių apsaugos tarnybas. Tris kartus vyresnis už nepilnametę vyras ne tik ne vienerius metus ją „augino“, tvirkino, santykiavo su neprižiūrimu kaimynų vaiku, bet galiausiai pradėjo ją išnaudoti prostitucijoje, sąvadauti vyrams, norintiems lytinių santykių už pinigus.

„Ar tikrai sukrėtė, atkreipė dėmesį į sistemos klaidas – nežinome, galime tik spėlioti. Mūsų šalyje vis dar įmanomos situacijos, kai apleistos mergaitės nutveriamos „patyrusių“, polinkį į pedofiliją turinčių veikėjų, neišskiriant net artimiausios aplinkos žmonių ir klaidingai manant, kad vaikas „pats to nori“.

Šioje byloje yra vienas labai iškalbingas, mūsų manymu, epizodas, kai motina ateina pas nuteistąjį į namus, ieškodama savo negrįžtančios dukters, randa ją ten pusnuogę vaikštinėjančią girtų suaugusių vyrų būryje. Mergaitės mamą apima didelė gėda dėl tokios „begėdės“ dukros, ji ją gėdina ir atsiprašinėja kaimynų“, – svarstė pašnekovė.

Jos teigimu, toliau sekęs nepilnametės išnaudojimas prostitucijoje gali sukrėsti nesusimąstančius apie tokią realybę – bebaigiančio penktą dešimtį sąvadautojo fantazijai nėra ribų, jis ir pats stebi savo „globotinės“ santykiavimą su suaugusiais sekso pirkėjais, siūlo seksą trise ir t. t. Jau teisiamas vienas tokių paauglės pirkėjų prisipažįsta, kad jam susidaręs įspūdis, jog mergaitė „buvo daug ko išmokyta“.

„Gal tai nuskambės žiaurokai, tačiau mes galvojame, kad šioje byloje teisiamųjų suole turėjo sėdėti ir šios nelaimingos paauglės tėvai, liudiję, jog metų metus matė savo dukrą „ruošusią pamokas, žaidusią kompiuteriu, skalbusią drabužius“ pas „gerąjį“ kaimyną.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė prokuroro kaltinimus dėl prekybos vaikais, vyrą nuteisė tik dėl pelnymosi iš nepilnametės prostitucijos ir vaikų pornografijos platinimo. Prokurorui apskundus šį sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvykdytą nusikaltimą įvertino jau kitaip – buvo įžvelgta prekyba vaikais, kalėjimo bausmė iš 6 metų pavirto į 8 metų įkalinimą.

Mums toks aukštesnės instancijos teismo griežtesnis įvykių traktavimas atrodo labai svarbus, nors kartu ir nesuprantame, kodėl teisėjai Klaipėdoje „nepamatė“ tam tikrų aplinkybių – juk Baudžiamasis kodeksas yra tas pats tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje“, – svarstė K.Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Inga Saukienė

„Nepilnamečių pasakojimai apie ankstyvąsias patirtis dažnai sukrečia iki širdies gelmių – supranti, kad žiūri dar į vaiką, tačiau sužinojęs, ką patyrė, apmiršti iš siaubo – prostitucija, narkotikai, plėšimai…“ – sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Anot jos, socialinio ir ekonominio gyvenimo smegduobės dar ilgai leis piktavaliams suaugusiesiems rinktis aukas tarp vaikų.

Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė portalui LRT.lt yra sakiusi, kad prieš beveik 25 metus didelė problema, su kuria susidūrė centras, buvo prekyba žmonėmis ir prostitucija. Nors dabar tokių atvejų daug mažiau, tačiau padaugėjo priverstinių vedybų, sakė ji.

Kaip LRT.lt sako K. Mišinienė, Lietuvos situacija labai nesiskiria nuo kitų Rytų Europos šalių – čia dešimtmečiais moterys, vyrai ir vaikai yra išnaudojami prostitucijoje, parduodami vergiškam darbui, įvairių nusikaltimų vykdymui ir fiktyvioms išnaudojančioms santuokoms. Vis dėlto sunku pasakyti, kokie mastai ir „paklausiausios“ formos šiuo metu vyrauja Lietuvoje. Centro vadovės teigimu, tam yra kelios priežastys.

„Visų pirma, siaubas dėl egzistuojančios prekybos žmonėmis nepavirsta adekvačiu finansavimu tyrėjams, pagalbos teikėjams ar mokslininkams. Visi garsūs pareiškimai apie „didžiausią mūsų amžiaus gėdą“, sklindantys iš politikų ar valdžios klerkų lūpų, realybėje pavirsta muilo burbulu, vos tik pabandai tokią „kalbančią galvą“ įtraukti į praktinį problemų sprendimą“, – ironizuoja K. Mišinienė.

Ji apgailestauja, kad specializuoti pareigūnai, gerai išmanantys prekybos žmonėmis lauką, apkrauti kitomis užduotimis, o pagalbos organizacijos sunkiai suduria galą su galu ir tam, kad išgyventų, yra priverstos imtis bet kokių projektų.

Objektyvesniam situacijos suvokimui taip pat kliudo valdininkų ir nacionalinės valdžios siekis parodyti, kad situacija yra valdoma, prekybos žmonėmis mastai mažėja ir viskas „tik gerėja ir šviesėja“, svarsto centro vadovė. Pasak jos, to pavyzdys galėtų būti teiginiai apie mažėjančius prekybos moterimis seksualiniam išnaudojimui mastus.

„Nors prostitucija mūsų panosėje tiesiog „verda“, gausiai papildyta atviliojamomis iš kaimyninių šalių moterimis, tačiau labai retais atvejais tai bus kvalifikuota kaip prekyba moterimis. Susiduriame ir su tokiais absurdiškais atvejais, kai nepilnamečių komercinis seksualinis išnaudojimas yra „pakišamas“ po ne tokiais sunkiais Baudžiamojo kodekso straipsniais, kaip įtraukimas į prostituciją, pelnymasis iš nepilnamečių prostitucijos. Taip vengiama prekybos vaikais kaltinimo“, – sistemos problemas dėsto ekspertė.

Specialistams trūksta kompetencijų

Atskira tema – darbinis išnaudojimas, kuris vyksta ir šalies viduje, ir už jos ribų. K. Mišinienės teigimu, Lietuvos teismus pasiekia mikroskopinis tokių bylų skaičius, o tai rodo, kad specialistams trūksta kompetencijų tokius nusikaltimus atpažinti, juos ištirti ir rimčiau paskatinti aukas kreiptis pagalbos.

„Negaliu nepaminėti situacijos Šiaulių regione, kur prokuratūra nutraukia didesnę dalį tokių tyrimų. Mes net liūdnai juokaujame, kad jei nori saugiai prekiauti žmonėmis, daryk tą Šiaulių apskrityje – ten teisėsaugai beveik visada „pritrūksta įrodymų“, – liūdnai kalba centro vadovė.

Tačiau šiandien, kalbėdami apie prekybą žmonėmis, jau turime atsižvelgti ir į kitų šalių piliečių išnaudojimą Lietuvoje. Mūsų šalyje išnaudojamiems užsieniečiams kreiptis pagalbos sunkiau – dauguma jų vos kalba angliškai, nežino Lietuvos įstatymų, nė nenutuokia, kad veikia taip vadinamas „apsisprendimo laikotarpis“, kurio metu potenciali auka turėtų būti saugiai apgyvendinta, aprūpinta psichologine bei teisine pagalba.

Galime skaityti kasmetinę Vidaus reikalų ministerijos ataskaitą ir pasidžiaugti visai nebloga šalies situacija, o galime mąstyti plačiau ir klausti šioje ataskaitoje besigiriančių savivaldybių ir ministerijų atstovų, ką jie realiai žino ir supranta apie tikruosius prekybos žmonėmis mastus, sako K. Mišinienė.

Sukrečia nepilnamečių patirtys

Centro vadovės teigimu, teoriškai visi galime tapti prekeivių žmonėmis taikiniu, tačiau paprastai ieškomos aukos, kurioms užverbuoti ir išnaudoti reikėtų kuo mažiau pajėgų ir resursų, kurios nesugebėtų apsiginti, kurių liudijimai būtų nepatikimi.

„Kurioziška, tačiau net iš teisėsaugos elito girdime nuostatas, kad „mums yra labai svarbi aukos reputacija“. Ar gali būti malonesnė muzika prekeivio žmonėmis ausiai?

Kiek galimybių pasiekti teisingumą turi šešiolikmetis, augantis globos namuose, vagiliaujantis nuo aštuonerių, įtrauktas į suaugusių gaują ir ten klusniai vykdantis visus „bosų“ nurodymus? Priklausoma nuo narkotikų moteris, išsiųsta „atidirbinėti“ į Londono viešnamius? Pusamžiai buvę kaliniai, šį kartą įkalinti vergauti Ispanijos žemės ūkyje?“ – klausimus kelia pašnekovė.

Pastebima, kad prostitucijoje išnaudojami ir nepilnamečiai. Nusižiūrėti jaunuoliai sunkiai išvengia jiems paspęstų pinklių – dažnas jų nejautęs šilumos artimoje aplinkoje, jiems anksti tekę susidurti su visų rūšių smurtu, nepriežiūra, patyčiomis, pasakoja K. Mišinienė.

„Jų pasakojimai apie ankstyvąsias patirtis dažnai sukrečia iki širdies gelmių – tiek apie gyvenimą šeimoje, globos įstaigoje, susidūrimus su tarnybomis. Supranti, kad žiūri dar į vaiką, tačiau sužinojus, ką patyrė, apmiršti iš siaubo – prostitucija, narkotikai, plėšimai, žalojimai…

Nusikaltėliams tokie jų sumanymų vykdytojai parankūs visomis prasmėmis – nepilnametį lengva valdyti, „pririšti“ prie savęs. Šių prekybos žmonėmis aukų mūsų šalyje iš viso neturėtų būti, tačiau socialinio ir ekonominio gyvenimo smegduobės dar ilgai leis piktavaliams suaugusiems rinktis aukas tarp vaikų“, – kalba centro vadovė.

„Likome tame pačiame purvyne“

Kasmet nubaudžiama keli šimtai prostitucijoje išnaudojamų žmonių, tačiau sekso pirkėjų – vos keliolika. Pasak K. Mišinienės, nors, remiantis įstatymais, administracine tvarka baudžiami tiek parsiduodantys, tiek juos perkantys asmenys, realybėje matome kitokį vaizdą: „Su kuo gi santykiauja tos šimtai nubaustų moterų prostitucijoje, jeigu jų pirkėjų yra vos vienas kitas?“

Pašnekovę stebina ir „teisinis nesusipratimas“, kai niekam neužkliūva pareigūnų paaiškinimas, kad jie nemoka ir neturi priemonių surasti bei nubausti sekso pirkėjų.

„Viskas teisėsaugos lauke tobulėja, išnarpliojami sudėtingiausi nusikaltimai, tačiau prostitucijos atveju sekso pirkėjas yra metagalvosūkis, nepagaunamas vikruolis. O gal nelabai ir gaudomas?“ – klausia K. Mišinienė.

Ji prisimena 2019 metais kelių Seimo narių bandymus pateikti Seimui svarstyti modelį, kai baudžiami ne prostitucija besiverčiantys asmenys, o tie, kurie tokias paslaugas perka. Vis dėlto, apgailestauja centro vadovė, šią iniciatyvą lydėjo „ciniškumo prasme ne mažiau fantastiška“ Vyriausybės išvada: šios moterys kelia grėsmę visuomenės vertybėms, dorai, todėl turi būti baudžiamos.

LRT.lt primena, kad dar vasarį Teisingumo ministerija ir Ministrų kabinetas nepritarė keturių Seimo narių projektui, kuriuo siekiama panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti baudžiamąją atsakomybę sekso paslaugų pirkėjui. Taip pat atsisakyta sugriežtinti atsakomybę perkantiesiems tokias paslaugas. Projektui nepritarta, nes neva tada prostitucija būtų pripažįstama „legalia ir visuotinai priimtina elgesio norma“.

„Tad ir likome tame pačiame purvyne – moterys prostitucijoje „kabo“ ant sutenerių ir pareigūnų kabliuko, valstybinės pagalbos, norinčioms pasitraukti, nėra, „nematomieji“ sekso pirkėjai toliau neša turtus suteneriams ir visai prostitucijos „industrijai“, – pabrėžia K. Mišinienė.

Prostitucijos legalizavimas problemos neišspręstų

Pasiteiravus, ar prostitucijos įteisinimas prisidėtų prie žmonių apsaugojimo, K. Mišinienė sako prostituciją matanti kaip asmens išnaudojimą.

„Kasdieną susiduriu su prostitucijos traumuotomis moterimis ir vyrais, todėl prostitucijos legalizavimas, mano nuomone, nepanaikins pačio šio reiškinio smurtinio pobūdžio – nesvarbu, kad daliai visuomenės bus tarsi ramiau, kad „joms dabar yra saugu.”

Saugu ne joms, o, pirmiausia, suteneriams, atradusiems būdą, kaip turėti legalias pajamas, bei sekso pirkėjams, kuriuos štampas moterų higienos pase užtikrins, kad „prekė” sveika ir patikrinta“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, kalbant apie prostitucijos legalizavimą, visuomenėje sklando daug mitų. Keista, svarsto K. Mišinienė, kai tokius mitus kartoja ir puikiai išsilavinę asmenys: sumažės išprievartavimų, plauks pajamos į valstybės biudžetą…

Tokie svarstymai atrodo absurdiški, tvirtina pašnekovė. Išgyvenančias įvairius sunkumus ir laiku negavusias pagalbos mergaites ir moteris ne į viešnamius siųskime, o švietimo pagalba stiprinkime jų savimonę, padarykime prieinamą socialinę, psichologinę pagalbą, kurkime draugiškas darbo vietas vienišoms motinoms, moterims su negalia, ragina K. Mišinienė.

Tada, sako ji, pamatysime, kad iš „to gausaus būrio moterų, kurioms tai patinka”, liks tik nedidelė grupelė.

Aukos valia palaužiama bendrai „naudai“

Teiraujuosi, kaip aukos patenka į išnaudojimo arba prostitucijos pinkles. K. Mišinienė atvirauja, kad dažnai pirmas klausimas, kurį išgirsta nukentėjusieji, yra ar žinojo, kur važiuoja ir ką reikės daryti. Išgirdę, kad žinojo, klausiantieji paprastai abejingai mosteli ranka – na, tokia čia tada ir auka.

Vis dėlto oficialiai ši situacija yra išspręsta dar 2000 metais, kai Jungtinių Tautų vadinamasis Palermo protokolas nurodė, kad aukos sutikimas išnaudojimui nieko nereiškia, yra bevertis. Ši nuostata perkelta ir į mūsų nacionalinį Baudžiamąjį kodeksą, tačiau minėtas klausimas ir šiandien tebeaidi teismų salėse, ikiteisminių tyrimų apklausose ir kitur, kur kalbama apie prekybą žmonėmis, teigia pašnekovė.

„Kai iš arčiau pamatai prekeivių žmonėmis, sutenerių organizuotas nusikaltimų schemas, ištisus nebaudžiamumo sukurtus jų sindikatus, stiprius finansinius ir žmogiškuosius resursus, supranti, kad auka – tai menkas šapelis, kurio valia sutikti ar nesutikti yra labai greitai palaužiama, pajungiama bendrai „verslo“ naudai“, – pasakoja K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė