Author: admin

Panevėžio apygardos teisme, o vėliau Lietuvos Apeliaciniame teisme, vyko įnirtingos kovos dėl poros prekeivių žmonėmis nuteisimo. Šie du prekeiviai pažeidžiamas, išgyvenančias įvairius sunkumus merginas vežė į prostituciją Austriją, Šveicariją, Vokietiją.

2020 metų pabaigoje šie du veikėjai nuteisti – jiems skirtos 15 ir 8 metų dydžio bausmės.

Pirmiausia Panevėžio teisme

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Tomas Glotovas aiškino, kad baudžiamoji byla dėl prekybos žmonėmis, pirmiausia nagrinėta Panevėžio apygardos teisme

„Vėliau – apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Nukentėjusios buvo išgabentos į Austriją, o viena jų, kiek vėliau, į Šveicariją. Nuteistiesiems paskirtos 8 metų bei 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Iš jų solidariai priteista 10 tūkst. eurų bei teisinių paslaugų išlaidos. Pats nusikaltimas įvyko 2016 metų pabaigoje, 2017 metų pradžioje“, – pristatė bylos esmę pareigūnas.

Įtikėjo nusikaltėlio gerais ketinimais      

Pasak Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko, nuteistieji – panevėžiečiai, gerai žinomi organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio pareigūnams dėl jų praeityje padarytų nusikaltimų.

„Nusikaltimas planuotas ir jam kruopščiai rengtasi. Viena iš merginų įtikėjo nusikaltėlio gerais ketinimais ir siūloma draugyste, kuri peraugo į „rožinius“ pasiūlymus. Įgijęs pasitikėjimą, vyriškis pasiūlė neįtikėtinus pinigus vargingai besivertusiai aukai – 30 000 eurų per mėnesį ir besąlygišką globą bei paramą. Taip auka buvo įviliota į spąstus bei įgijus visišką kontrolę buvo išgabenta į Austriją, o po to ir į Šveicariją verstis prostitucija, kur jos atžvilgiu prasidėjo grasinimai, psichinis bei fizinis smurtas. Negana to, nusikaltėliai sukurpė planą ir į Austriją įsiviliojo antrą auką“, – aiškino apie nusikaltimo planą T. Glotovas.

Išgyvena smurtą iš naujo

Kriminalistas teigė, kad istorijos skaudžios, kai sunkiau gyvenančios jaunos moterys susiduria su apgaule.

„Kriminalinio pasaulio atstovai, siūlydami draugystę, rodydami dėmesį apgaule įvilioja į tokias pinkles – užburtą ratą, iš kurio ypač sunku ištrūkti. Merginos susigundo siūlomu dideliu uždarbiu, o dažnai ir apgaule dėl to uždarbio kilmės. Dažnu atveju toks pasiūlymas atrodo realus ir patrauklus, kai paminimos vakarų Europos šalys. Gajus stereotipas, kad ten pinigai uždirbami greitai, lengvai ir daug“, – pasakojo pareigūnas ir tęsė:

„Didelis iššūkis – bendrauti su tokių nusikaltimų aukomis, kurios dažnu atveju atpasakodamos bei atkurdamos buvusius įvykius iš naujo išgyvena patirtą smurtą, pažeminimus ir panašiai. Čia labai svarbios įgytos žinios, patirtis tiriant tokius nusikaltimus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis teikiant pagalbą aukoms.“

Nusikaltėlis žinomas

Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas džiaugėsi ir įvertino partnerius.

„Panevėžio pareigūnai džiaugiasi turėdami tokius partnerius, kaip Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centras. Bendradarbiaujant policijai ir minėtai organizacijai dedamos didžiulės pastangos, kad aukoms būtų suteikta visokeriopa pagalba grįžtant į pilnavertį, orų gyvenimą“, – gyrė partnerius T. Glotovas ir teigė, kad vienas iš nusikaltėlių puikiai žinomas Panevėžio tyrėjams.

„Vienas nusikaltėlių, kuris organizavo prekybą žmonėmis, puikiai žinomas Panevėžio tyrėjams. Jis buvo teisiamas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos iš Olandijos. Paprastai tokie nusikaltėliai neigia savo dalyvavimą darant nusikaltimus, ne išimtis ir ši byla. Tačiau pagalbą suteikė Panevėžio organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio pareigūnai. Jie po mažą detalę surinko pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį“, – aiškino kriminalistas ir teigė, kad didelę reikšmę tyrimų eigoje turi įgytos kompetencijos.

Nusikaltimus kruopščiai planuoja

„Bemaž jau dešimt metų, kai Lietuvos baudžiamajame kodekse įtvirtinta tarptautinės teisės aktus atitinkanti norma, tiriami nusikaltimai dėl prekybos žmonėmis. Paprastai tokie nusikaltimai kruopščiai planuojami, todėl tenka nedelsiant reaguoti ir atlikti veiksmus, kad tokie nusikaltimai būtų atskleisti ir ištirti. Panevėžio pareigūnai, tiriantys tokius nusikaltimus turi patirties bendradarbiaujant su užsienio partneriais –Olandijos, Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnais“, – vardijo ir džiaugėsi bendravimo saitus pareigūnas.

Nuteisė neiškart

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tęsė pokalbį ir pasakojo, kaip vyko įnirtingos kovos dėl poros prekeivių žmonėmis nuteisimo.

„Pirmoji instancija, kurioje nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, ir kurioje pavyko sėkmingai užbaigti ikiteisminį tyrimą – Panevėžio apygardos teismas. Ši byla pernai balandžio 22-ąją pirmiausiai nagrinėta šiame teisme.

Nuteistiesiems pateikus skundus, veiksmas persikėlė į Apeliacinį teismą, kurio sprendimo sulaukėme 2020 m. lapkričio 26-ąją. Nuteisti prekeiviai žmonėmis yra Panevėžio gyventojai, vienas jų ilgus metus kalėjęs Vokietijoje, teistas ir Lietuvoje, antrojo teistumas jau išnykęs.

Subendrinus visas bausmes vienas nusikaltėlis Panevėžyje nuteistas 17 metų, Vilniuje jam bausmė sumažinta pora metų, antrasis – 8 metams“, – aiškino K. Mišinienė ir mano, kad paskirtos bausmės adekvačios padarytam nusikaltimui, bet svarstė:

„Kitas klausimas – kaip įkalinimo vietose yra realizuojamas bausmės tikslas? Matome, kad ilgus metus kalintys asmenys nesikeičia, net nebeieško teisėtų pragyvenimo šaltinių.“

Aukos – lengvai pažeidžiamos

Pasiteiravus, iš kur šios merginos, išgyvenančios įvairius sunkumus, ir kaip patenka į prekeivių žmonėmis pinkles, KOPŽI vadovė K. Mišinienė aiškino:

„Prekeiviams žmonėmis yra lengviausia užverbuoti ir įtraukti į prostituciją merginas, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, nepritekliumi bei neturi paramos, žmonių galinčių padėti, patarti. Kalbu ne tik apie finansines problemas – o jos yra stiprus variklis, stumiantis priimti įtartinus pasiūlymus – bet ir apie psichologinę būseną, norą ir galimybes kažko siekti savo gyvenime, įgyti profesiją, išeiti iš smurto rato savo aplinkoje. Šioje byloje matėme jaunutę, dar nepilnamete tapusią mamą, desperatiškai ieškančią galimybių gyventi kitaip bei vaikų globos įstaigos auklėtinę, besiglaudžiančią tai pas įvairius draugus, tai krizių centruose.“

Vaidina „globėjus“

Pasak K. Mišinienės, nusikaltėliai lengviau manipuliuoja pažeidžiamomis merginomis, kurios susiduria su sunkumais, nepritekliumi.

„Jie vaidina „globėjus“, palaužia valią ir įstumia į šlykštų išnaudojimą prostitucijoje merginas, kurios yra „iškritusios“ iš socialinės pagalbos sistemos, yra tarsi niekam nereikalingos –  suteneriai visada joms pasiūlys „milžiniškus pinigus ir jokio vargo“, – pasakojo ji ir tęsė:

„Merginos buvo išgabentos į Austriją, kur Vienoje buvo pardavinėjamos sekso pirkėjų namuose ir striptizo bare, vėliau viena jų kartu su suteneriu, kuris gyveno savo aukos visiškai išlaikomas ir dar sugebėjo siųsti jos uždirbtus pinigus sugyventinei į Lietuvą – persikėlė į Šveicariją, kur įvairiuose naktiniuose klubuose buvo siūloma sekso pirkėjų malonumams.“

Prekyba žmonėmis atskleidžia skaudžias istorijas – į pinkles patenka socialiai pažeidžiami.
Teikia specializuotą pagalbą

Išgirdusi klausimą, ar sudėtinga prakalbinti merginas patekusias į prekeivių pinkles,  KOPŽI vadovė K. Mišinienė aiškino:

„Labai sudėtinga. Veikia daug jausmų – nepasitikėjimas, gėda, baimė, neviltis – ir nenoras vėl ir vėl apie tai kalbėti, sugrįžti į tas baisias situacijas. Kadangi aukos bendradarbiauja su teisėsauga, joms tenka nuolat tiksliai, prisimenant visas smulkmenas, pasakoti, reikia teisme atsakinėti į nusikaltėlių ir jų advokatų provokuojančius, žeminančius klausimus, neretai tai pavirsta dar viena trauma“, – pasakojo K. Mišinienė ir tęsė:

„Centras specializuojasi nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, teikia pagalbą patyrusiems seksualinę prievartą moterims ir vyrams, tad dažnai susiduriame su dilema dėl aukų bendradarbiavimo su teisėsauga – kiek tai yra saugu, atitinka aukų interesus? Iš kitos pusės labai gerai matome, jog nenubaudus prekeivių žmonėmis, šių apetitai tik auga. Kaip ir šioje byloje – kiek toli abu recidyvistai būtų metę savo suteneriavimo tinklus ir kiek dar moterų būtų pakliuvę į juos, jei fantastiškai dirbę kriminalistai būtų jų nesustabdę?“

Sugrįžimas – sudėtingas

KOPŽI vadovė aiškina, kad tokius išgyvenimus patyrusios merginos sudėtingai grįžta į normalų gyvenimą.

„Tai ilgas, reikalaujantis didelių pastangų grįžimas. Kas dieną nueinant po mažą žingsnelį, suklupus – grįžti ir keliauti iš naujo. Padeda čia ne tik šalia esantys socialiniai darbuotojai, psichologai, labai svarbu yra ir laimėtas teisinis procesas, kuriuo yra tarsi pasakoma – tu svarbi valstybei, ji nuteisė tavo kankintojus ir išnaudotojus“, – teigė K. Mišinienė ir pasidžiaugė, kad teismas nukentėjusioms priteisė pinigines kompensacijas.

Prekyba žmonėmis atskleidžia skaudžias istorijas – į pinkles patenka socialiai pažeidžiami.
Kompensacija – didelė pagalba

„Šioje byloje vienai nukentėjusiųjų yra priteista didelė – šalies kontekste – piniginė kompensacija. Tai bus jai didelė pagalba toliau tvarkantis gyvenimą. Gauti tokias kompensacijas yra aukų, liudijusių prieš prekeivius žmonėmis, teisė, džiaugiamės, jog Lietuvoje tai garantuoja įstatymas. Tačiau iš savo 20 metų darbinės praktikos galiu pastebėti, jog jokios kompensacijos negrąžina išnaudotoms aukoms to, ką iš jų atėmė prekeiviai žmonėmis – viltį, svajones, ramybę. Tam atgauti jau reikia daug daugiau, negu kad patenkinto civilinio ieškinio“, – pateikė išvadą KOPŽI vadovė K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2021-02-14,  https://jp.lt/prekyba-zmonemis-atskleidzia-skaudzias-istorijas-i-pinkles-patenka-socialiai-pazeidziami/

Prekyba žmonėmis užsiimantieji kasmet uždirba daugiau nei 120 milijardų eurų. Perkami ir parduodami visi – ir vaikai, ir suaugusieji. Nors pastaruoju metu Lietuva pasaulinėje statistikoje atrodė gana gerai, specialistai tikina, kad netrukus situacija gali keistis kardinaliai.

Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, pandemija sukūrė tam tikras struktūras, kuriose labai gerai jaučiasi pigios darbo jėgos ieškantys išnaudotojai. „Visa pogrindinė prostitucija, manau, savotiškai šiuo metu klesti ir pažeidžiami asmenys priversti priimti sau labai nepalankius sprendimus“, – laidoje kalbėjo K. Mišinienė.

Net ir pandemijos akivaizdoje vis dar veikia pogrindiniai fabrikai ir ūkiai, o ir patys lietuviai vis dažniau ieško galimybių išvykti ir užsidirbti. Pastaruoju metu traukiama į Vokietiją ar Ispaniją. Dažniau žvalgomasi ir į Rusiją, ten tikimasi mažesnių suvaržymų ir daugiau progų užsidirbti.

Pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Širdyje lietuvis“ pašnekovės, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, dažniausiai aukomis tampa nepriteklių patiriantys žmonės, kuriuos spaudžia paskolos, įvairūs įsipareigojimai bankams, pajamų trūkumas. Dar viena rizikos grupė yra menką išsilavinimą turintys ar neturintys profesijos žmonės. Į sukčių pinkles dažnai įkliūna ir tie, kas turi nepaklausią profesiją, kuri neleidžia gauti trokštamo darbo.

Į išnaudotojų pinkles patenka ir priklausomybių turintys žmonės, ir vienišos motinos. O dažniausia prekybos žmonėmis kryptis Europoje – Jungtinė Karalystė. Pareigūnai nerimauja, kad situacija gali dar blogėti. Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą keičiasi ir migracijos tvarka.

„Tikėtina, kad galime turėti situaciją, kurią turėjome jau prieš nemažai metų, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos (ES) nare ir asmenys tiesiog įsidarbindavo nelegaliai. Neturėdami darbo sutarčių, naudodamiesi padirbtais dokumentais, gyvendami nelegaliai jie bijojo kreiptis, nes patys suprato, kad jie yra dalis viso šito nusikaltimo. Jie patys daro vienokį ar kitokį pažeidimą. Matome, kad gali susidaryti situacija, jog patys asmenys bijos kreiptis“, – sakė specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

Du trečdaliai prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje (ES) yra moterys, dažniausiai jos išnaudojamos prostitucijai. Tačiau tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė šiame paveiksle atrodo kiek kitaip. Didžioji dalis aukų čia vyrai, jie dažniausiai išnaudojami verčiant dirbti ar nusikalsti.

„Paprastai verbavimas remiasi aukos neišmanymu, nežinojimu, negebėjimu atsirinkti, ar čia tikras, ar netikras pasiūlymas, naudojamasi pažeidžiamumu. Dažniausiai žadamas darbas, pajamos, dažnai tos pajamos gali būti neadekvačiai didelės, nereikia išsilavinimo, nereikia anglų kalbos, bet <…> tai dažniausiai yra pažadai. Kitas momentas gali būti ir tam tikra manipuliacija, šantažas žinant kažką apie asmenį, turint kažkokią kompromituojančią medžiagą“, – sakė K. Mišinienė.

Specialistai skaičiuoja, kad didžioji dalis žmonių į tokią modernią vergovę patenka per pažįstamus ar artimuosius.

Projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė teigė, kad 50 procentų šiuo metu vergovės sąlygomis dirbančių žmonių darbo pasiūlymą gavo iš pažįstamų arba iš giminių. „Tai skamba labai baisiai, nes tarsi mes gauname pasiūlymą iš tų, kuriais pasitikime, bet dažnai sistema yra ta pati, kuri anksčiau veikė prostitucijoje, kai išlaisvinimas yra išperkamas kito žmogaus atvežimu, kelių žmonių atvežimu.

Didelę įtaką daro tai, kad slepiame savo nesėkmes ir dažnai grįžę žmonės pasakoja, kaip jiems ten gerai sekėsi, kaip jie daug uždirbo, nors iš tikrųjų dirbant tokio tipo darbuose yra labai sunku pragyventi, normaliai dirbti ir uždirbti normalius pinigus. Kol nepradėsime sakyti teisybės, kalbėti atvirai apie tai, tol kibs ant to kabliuko galimos aukos“, – sakė specialistė.

Gavus iš pažiūros puikų darbo pasiūlymą, specialistų teigimu, verta susimąstyti, kokia organizacija šį darbą siūlo, kokiomis sąlygomis teks dirbti ir ar bus pasirašyta sutartis, ar darbuotojas turės draudimą. Taip pat svarbu nors kiek mokėti šalies, kurioje planuojama dirbti, kalbą.

Kasdien su prekybos žmonėmis aukomis dirbančios organizacijos ragina prašyti pagalbos, pasitikėti teisėsauga ar bent jau duoti ženklą aplinkiniams. Tačiau pripažįstama, kad į vergovę patekusiems žmonėms net ir tai dažnai tampa neįmanoma misija.

20 metų su išnaudojamais žmonėmis dirbanti K. Mišinienė pripažįsta, kad kai kurios istorijos ją pačią stebina iki šiol. Be jokio atlygio arba už visiškai menką sumą žmonės kartais dirba iki pusmečio. „Atrodo, kad tu jau pirmą savaitę pamatei, pakliuvai į išnaudojimą, tai pasitrauk, bet girdime tokius svarstymus, kad galvojo, jog situacija pasikeis, reikia labiau pasistengti“, – patirtimi dalijosi specialistė.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuva su Jungtine Karalyste pradėjo 20 ikiteisminių tyrimų. Tačiau baigti pavyko vos pusę. Tokie tyrimai užtrunka ne vieną mėnesį. Todėl svarbu ne tik gelbėti jau bėdoje atsidūrusius lietuvius, bet ir užbėgti tokiems nusikaltimams už akių.

Į prekybos žmonėmis spąstus dažniausiai patenka lietuviai nuo 21-erių iki 30-ies metų. Specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas teigia, kad kovojant su moderniąja vergove reikia investuoti į švietimą.

Pasak LRT PLIUS laidos pašnekovo, svarbu, kad žmonės gebėtų kritiškai mąstyti, užduoti klausimus ir nepasiduotų abejotiniems pasiūlymams. Jis siūlo į mokyklų programas įtraukti informaciją, kuri moksleivius supažindintų su prekyba žmonėmis ir tuo, kaip ją pažinti.

Statistika rodo, kad daugiausia lietuvių išnaudojami verčiant daryti nusikaltimus. Tokių kone pusė. Dar trečdalis išnaudojami seksualiai. Todėl ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas.

Seimo narė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, buvusi ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad bendradarbiavimas tarp Britanijos ir ES policijos yra itin svarbus.

Padėti prekybos žmonėmis aukoms imasi ir pačios pasaulio lietuvių bendruomenės. Ispanijos lietuviai net sukūrė specialią programėlę „Raktas“, joje galima rasti ne tik visą informaciją, kas yra išnaudojimas, bet ir kontaktus, kur kreiptis pagalbos būtent toje šalyje, kurioje esi.

„Sukūrėme tinklą Europos šalyse, sulaukėme savanorių iš bendruomenių, jie sutiko kelti ragelį ir padėti žmonėms, kurie atsiduria tokioje situacijoje. Tai yra labai daug, nes kartais tam, kad išeitume iš bėdos, mums reikia tik pagalbos rankos – vertėjo, žmogaus, kuris pažįsta šitą miestą ir gali pasakyti, kur aš galiu patekti į Raudonąjį Kryžių, kad aš galėčiau pavalgyti“, – kalbėjo I. Čekuolytė.

Kovos su prekyba žmonėmis planą žada parengti ir naujoji Vyriausybė. Ji žada bendradarbiauti ir su kaimynais. Anot Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Lietuva ruošiasi pirmininkauti Baltijos jūros šalių tarybos darbo grupei, kuri užsiima kova su žmonių prekyba.

„Mūsų prioritetai yra trys. Bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai, svarbus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir ruošiama deklaracija. Tikimės, kad ją pasirašys ir kitos Baltijos jūros šalys“, – kalbėjo ministrė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt

Nepaisant paskelbto karantino, prostitutės ir toliau aktyviai tęsia savo veiklą, praneša policija. Kaip rašoma pranešime, kilo „paslaugų“ kainos, o mėnesio pajamos gali siekti iki 30 tūkst. eurų. Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pabrėžia – tokius „verslus“ organizuoja ne moterys, o sutereniai. Pasak jos, išnaudojamos moterys baudžiamos, joms nesuteikiama pagalba, o toks persekiojimas pažeidžia žmogaus teises.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai vasario 2 dieną vykdė prevencinę priemonę nustatyti asmenis, kurie verčiasi prostitucija bei atlygintinai naudojasi prostitucijos paslaugomis, rašoma policijos pranešime.

Lyginant situaciją su 2020-siais metais, matomas ženklus kainų už lytinės aistros patenkinimą pakilimas ‒ 1 val. nuo 100 iki 200 eurų, pernai vidutiniškai kaina siekė nuo 50 iki 100 eurų, rašoma pranešime.

Anot policijos, nepaisant paskelbto karantino, prostitutės ir toliau aktyviai tęsia savo veiklą. Policijos pranešime prostitutės vadinamos „plaštakėmis“.

Internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt sostinės policijos pareigūnai aptiko skelbimus, kuriuose moterys nurodydavo savo teikiamų paslaugų sąrašą bei kainas. Paskambinus, dažniausiai skambučiai apdorojami automatizuotu būdu, klientui išsiunčiama trumpoji SMS žinutė su teikiamų paslaugų sąrašu bei įkainiais.

Jei pasiūlymas klientą tenkina, jis trumpąja žinute turi patvirtinti atvykimą ir jam yra rezervuojamas atvykimo laikas. Pareigūnams susidarė įspūdis, kad paslaugų automatizavimas ir nulemia intymių paslaugų kainų augimą.

Per dieną pareigūnai nustatė keturias moteris, siūlančias intymaus pobūdžio paslaugas.

Kaip rašoma pranešime, viena moteris per dieną įkliuvo 2 kartus. Užėję į intymias paslaugas teikiančios moters namus, policijos pareigūnus nustebino prabangus būsto interjeras. Paklausus moters, kiek ji uždirba besiverčiant šia veikla, pastaroji atviravo, kad nors jai ir teko sustabdysi savo masažo ir grožio centro veiklą ir imtis jos savo namuose, papildant pikantiškomis paslaugomis, jos mėnesio pajamos siekia iki 30 tūkst. eurų.

Policija teigia, kad prostitucija užsiimančios moterys iš savo klientų nereikalauja dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę.

„Verslus“ organizuoja ne moterys, o sutereniai

Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė portalui LRT.lt sako, kad šioje srityje turėtų būti vykdoma pagalbos, o ne baudimo politika.

„Šis pareigūnų pranešimas spaudai gerai atspindi, ką mes pasiekėme persekiodami asmenis prostitucijoje, kokį požiūrį suformavo baudimo, bet ne pagalbos politika. Nei daug, nei mažai – sekso pirkėjai pareigūnų lūpomis skundžiasi padidėjusiais įkainiais: „Pernai juk buvo pigiau!“, o moterys vadinamos „plaštakėmis“, dedančiomis „pikantiškus skelbimus“, nerūpi joms ir klientų saugumas“, – ironizuoja K. Mišinienė.

Ji kritikuoja ir tokias operacijas – reikėtų bausti ne šias moteris, o sutenerius.

„Nors su Policijos departamentu esame nemažai diskutavę dėl šių apgailėtinų „plaštakių operacijų“ niekinės naudos, panašu, kad komisariatuose ir toliau narsiai „kovojama“ su prostitucija – apsimetus sekso pirkėjais, užklupti parsiduodančias moteris, pafilmuoti jas, flirtuojančias su tik pareigas atliekančiais pareigūnais, išrašyti vieną kitą baudelę…

Ar šio pranešimo autoriai siekia mus įtikinti, kad moterys pačios organizuoja šiuos pelningus „verslus“, automatizuoja klientų paiešką? O juk dar taip neseniai tie patys pareigūnai dalinosi medžiaga apie įnirtingas sutenerių kovas Vilniaus mieste, apie pasidalintas teritorijas, žalojamas moteris“, – pabrėžia K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė taip pat akcentuoja – prostitucija užsiimančių asmenų persekiojimas pažeidžia žmogaus teises, yra beprasmiškas. Ji priduria – pareigūnai neturėtų pamiršti, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant prievartą ar apgaulę.

„Gaila, kad visuomenė taip ir nepamatė, nesužinojo apie sekso pirkėjus, sunešusius tuos 30 tūkst. eurų „linksmajai plaštakei“ – palinkėčiau operacijų vykdytojams daugiau motyvacijos pilnai taikant Administracinių nusižengimų kodekso 487 str., o mūsų Seimo nariams – nedelsiant peržiūrėti žmogaus teises pažeidžiantį, beprasmišką asmenų prostitucijoje persekiojimą, viešą tyčiojimąsi iš jų“, – kalba K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Vieno Klaipėdos lopšelio-darželio auklėtojos padėjėja kreipėsi į Lietuvos profesinių sąjungų aljansą (LPSA) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Vėliau moteris į įstaigą buvo sugrąžinta. Bet viskas tuo nesibaigė, nes į profsąjungą kreipėsi dar septynios šio lopšelio-darželio darbuotojos. Jos skundėsi ypač bloga atmosfera, patiriama neteisybe bei mobingu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. „Tačiau ši situacija nėra labai išskirtinė. Jei kalbėtume apie darbuotojų ir darbdavių santykius – įtampą, patyčias, diskriminaciją ir manipuliacijas darbe, pamatytume, kad tai patiria nemažai darbuotojų“, – sako LPSA atstovė Oksana Šukaitienė.

Pavyzdžiui, 52 vienos transporto įmonės darbuotojai įmonę kaltina liepus jiems pasirašyti atleidimo sutartis be datų ir dėl kitų darbo pažeidimų bei reikalauja 1,5 mln. eurų nesumokėtų atlyginimų. Ši istorija gana garsiai nuskambėjo viešoje erdvėje. Tačiau yra istorijų, kurios viešumo sulaukia mažiau.

Neatidavė asmens dokumento

LPSA savo feisbuko paskyroje pasidalino darbo migranto iš Tadžikistano istorija.

Tolimųjų reisų vairuotojas, migrantas iš Tadžikistano, net 14 dienų iš eilės buvo priverstas lankytis įmonėje ir maldauti, kad jam būtų sugrąžintas asmens dokumentas, o bendrovės vadovas piktybiškai vairuotojui jo neatidavė.

Dokumentą žmogus atgavo tik įsikišus policijai ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui. Nors siekta, kad darbdavys būtų nubaustas už kenkėjišką elgesį, tačiau taip nenutiko – policija tyrimą nutraukė. Šį sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga žada skųsti.

Darbo migrantas iš Tadžikistano labai išgyveno, nes bijojo, kad esamas darbdavys anuliuos jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir žmogus bus deportuotas iš šalies.

Dirbti Lietuvoje vairuotojas svajojo seniai, kelionei ir įsidarbinimui pinigus taupė apie dvejus metus.

Tadžikistane dirbo gydytoju

,,Viskas kainuoja – dokumentų paruošimas, lėktuvo bilietai. Kai iki namų – 5 tūkstančiai kilometrų, viskas yra labai trapu. Ne visada gali reikalauti savo teisių, nes nemokėdamas kalbos, nežinodamas įstatymų, nelabai gali savo teises ir apginti. Tikiu, kad viskas bus gerai, nes juk čia Europa“, – tokiais savo pamąstymais ir karčia patirtimi dalinosi darbo migrantas iš Tadžikistano.

Savo šalyje jis dirbo gydytoju anesteziologu. Uždarbis siekė tik apie 150 eurų, todėl nutarė emigruoti.

Tačiau Lietuvos transporto įmonėje jam tekdavo dirbti ilgas valandas, reisas tęsdavosi po kelis mėnesius, o mėnesio atlygis – vos 700 eurų. Negana to, iš šios sumos darbdavys atskaitydavo už tariamas įvairias baudas.

Vyras nutarė ieškoti darbo kitoje įmonėje, o tada darbdavys ir nesutiko atiduoti tadžikui priklausančių dokumentų.

Vairuotoją dar slėgė ir tai, kad už 5 mėnesių komandiruotę jam darbdavys ilgai delsė pervesti darbo užmokestį ir dienpinigius.

Ypatinga situacija – transporto paslaugų sektoriuje

Darbe patyčias, diskriminaciją, psichologinį spaudimą patiria tiek migrantai iš trečiųjų šalių, tiek lietuviai. Problemos yra nuo emocinių iššūkių iki prekybos žmonėmis ar šiuolaikinės vergovės užuomazgų.

Nors šias problemas gali padėti spręsti profsąjungos, tačiau patys žmonės dar vengia tapti jų nariais, taip bijodami prarasti darbus – darbdaviai dažnai netoleruoja darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms.

„Tokie žmonės žino savo teises, o darbdaviui tai netinka. Į profesines sąjungas prašyti užtarimo ateina visi, kas bando ieškoti teisybės. Atėję skundžiasi. Su ašaromis akyse, nes negali atgauti jiems priklausančių pinigų“, – apie besikreipiančius pagalbos migrantus iš trečiųjų šalių pasakojo O.Šukaitienė.

Pasak pašnekovės, jie į Lietuvą važiuoja dėl panašių priežasčių, kaip lietuviai – į Norvegiją.

„Atvažiuoja darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikijos, Sakartvelo. Kad galėtų atvykti į Lietuvą dirbti, jie taupo pinigus kelerius metus. Jiems Lietuva – kaip mums Norvegija.

Tačiau skirtumas tas, kad Lietuvos darbdaviai nesuteikia teisinės informacijos, žmogus čia nežino savo teisių ir nemoka kalbos. Todėl darbdaviams lengva jais manipuliuoti – nemokėti dienpinigių, neišmokėti viso atlygio, nuskaityti iš algos už neva padarytą žalą, dažniausiai keliasdešimt kartų viršijančias sumas, nei įstatymas leidžia“, – sakė pašnekovė.

Pasak O.Šukaitienės, sutartys sudaromos lietuvių kalba, o darbo migrantams suprantama kalba sutartis, neretas atvejis, – su kitomis sąlygomis, tad darbo migrantas pasirašo nesuprasdamas, ką pasirašo. Kaip paaiškėja vėliau, buvo sutartas vienas atlyginimas, o kai ateina jo mokėjimo diena – jis būna mažesnis.

„Transporto sektorius ypač tuo naudojasi, mobinguoja darbuotojus. Ne vienas vairuotojas skundėsi, kad darbdavys duodavo po 100 eurų komandiruotei, maistpinigiams. Tokie darbuotojai dirba labai sunkiomis sąlygomis, miega vilkikuose, neturėdami galimybės nusiprausti ir pavalgyti normalaus maisto. Darbinės komandiruotės tęsiasi du, tris mėnesius ir ilgiau.

Daug tokių istorijų nukeliauja iki Darbo ginčų komisijos. Taip vairuotojai bando prisiteisti savo uždirbtą atlygį. Taip, mes esame unikali šalis, kur darbo užmokestį reikia prisiteisti.

Labai liūdina tai, kad Darbo ginčų komisija ne visada pamato tikrąsias problemas. Darbuotojas turi įrodinėti, kaip jis perdavė sąskaitas faktūras ir ar tikrai mokėjo už padangų keitimą, o ne pirko kavą su bandelėmis. Gaila, bet dažnai ši komisija net nesigilina ir dažnu atveju palaiko darbdavio, bet ne silpnąją darbo santykių pusę“, – kalbėjo pašnekovė.

Naktimis turi saugoti krovinį

Pasak O.Šukaitienės, daug lietuvių, vairuojančių krovininius automobilius, renkasi darbą ne Lietuvos, o užsienio įmonėse. Ten – geresnės darbo sąlygos, didesnis atlyginimas ir socialinės garantijos, o svarbiausia – nereikia po keturis mėnesius eiti priverstinai neapmokamų atostogų.

„Lietuviai vengia dirbti Lietuvos transporto sektoriaus įmonėse – jie dirbo, pamatė, kokios sąlygos, daugiau nebenori miegoti automobiliuose, kur yra problema net nusiprausti, o ir atlyginimas labai skiriasi. Kai kurios įmonės deklaruoja, kad darbuotojai miega viešbučiuose, nors iš tikrųjų jie miega vilkikuose, turi tai patvirtinančius klastotus dokumentus. Be to, dar turi naktimis saugoti krovinį“, – sakė O.Šukaitienė.

Kai į profsąjungas kreipiasi darbo sąlygomis nebepatenkinti migrantai iš trečiųjų šalių ir imama domėtis konkrečia situacija, paaiškėja, kad jiems neišmokamos didelės sumos, dažnai nuskaičiuojamos žalos, kurių darbdavys negali pagrįsti. Labai dažnai manipuliuojama dienpinigiais.

„Kai suskaičiuojame, kiek pagal įstatymą tolimųjų reisų vairuotojams turėtų būti išmokėta uždirbto darbo užmokesčio, jie negali patikėti. Pavyzdžiui, suskaičiuojame ir Darbo ginčų komisijai įrodome, kad atleistam vairuotojui priklauso 5 tūkstančiai eurų. Tada įmonės advokatas ima derėtis, ieškoma įvairių priežasčių, kad tik nereiktų tiek mokėti. Dažnai pateikiami kasos išlaidų orderiai, kad darbuotojui buvo išmokėta grynaisiais. Net iki 20 tūkst. eurų. Bet dažnas atvejis, kai ant grynųjų pinigų dokumento vairuotojas randa panašų, bet ne savo parašą.

Norint įrodyti, kad parašas ne jo, darbuotojas turi kreiptis į policiją, o tai užtrunka labai ilgai. Darbdaviai tai žino, tad jeigu turi laiko ir jėgų, gali įrodinėti ir bandyti prisiteisti savo uždirbtą atlyginimą.

Darbo ginčų komisija pasiūlo abiem šalims sudaryti taikos sutartį, pagal kurią vietoje 5 tūkstančių darbdavys sumokės 3 tūkstančius. Ir ne retai darbo migrantas sutinka, nes jam, gimtinėje uždirbus šimtą ar du šimtus eurų per mėnesį, tai atrodo dideli pinigai“, – kalbėjo O.Šukaitienė.

Darbuotojams neduodami nei atlyginimo priskaitymo lapeliai, nei komandiruotės įsakymai. Pašnekovės teigimu, Lietuva ruošiasi priimti ir darbo migrantų šeimas: „Tai nėra blogai, tačiau kol kas mes nesugebame užtikrinti čia dirbančių migrantų teisių. Tad ar sugebėsime užtikrinti jų šeimų?“

Kai žmogus pradeda rodyti savo teises – jis tampa nebereikalingas

Problemų apstu ne tik transporto sektoriuje. „Pastebėjome, kad biudžetinėse įstaigose – savivaldybėse, darželiuose, mokyklose – darbuotojai skundžiasi dėl patiriamo mobingo. Būna, kad bandoma susidoroti su vienu stipriu, konkurenciją keliančiu žmogumi.

Mobingas aukai sukelia įtampą, nemalonius išgyvenimus. Toks žmogus pasijunta nevisavertis ir galiausiai išeina iš darbo. O toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas.

Jo auka tampama, kai kovojama dėl darbo vietos, didesnio atlyginimo. Kompetentingi darbuotojai kalba apie tai, kaip vadovai arba kolegos jų netoleruoja, naudoja psichologinį spaudimą darbuotojams pradėjus kalbėti įstatymų kalba“, – sakė O.Šukaitienė.

Profesinių sąjungų aljanso atstovė sako, kad kada žmogus pradeda rodyti savo teises – jis tampa nebereikalingas darbe. O.Šukaitienė tai įvardina kaip didelę ir ilgalaikę problemą.

„Į mus kreipėsi iš darbo atleista viena Klaipėdos darželio auklėtojos padėjėja. Pradėjome tyrimą, mat ji buvo aljanso narė.

Paaiškėjo, kad darbuotoja buvo atleista neteisėtai. Darbo ginčų komisijos sprendimu ji sugrąžinta į darbą, jai turi būti sumokėta už priverstines pravaikštas. Bet situacija įdomi tuo, kad po to kreipėsi dar septynios darbuotojos iš to paties darželio“, – kalbėjo pašnekovė.

Darželyje dirbančios moterys įvardijo ir problemas: neklausoma jų nuomonės, liepiama daryti tai, kas nepriklauso, žeminami darbuotojai, tyčiojamasi net iš žmogaus kalbos akcento, o į įvairius kompetencijų kėlimo kursus siunčiami tie, kurie gerai sutaria su vadovais.

„Taip dirbdamas žmogus ima nepasitikėti savo jėgomis. Moterys sakė, kad nebegali pakęsti psichologinio spaudimo, kurį labiausiai patiria iš direktorės“, – pasakojo O.Šukaitienė.

Paskutinės žinios iš ikimokyklinės įstaigos dar labiau nustebino. Pasirodė, kad einamųjų metų užduočių plane auklėtojos padėjėjai priklauso nukasti sniegą lauke, paruošti pavėsinę dažymui, sudalyvauti talkoje atnaujinant smėlio dėžių užpildą, žiemos metu esant daug sniego išvalyti grupės aikšteles ir užtikrinti saugų pasivaikščiojimą žiemos metu, paruošti pavėsines tolimesniam remontui (pašiaušti dažus ant pavėsinės atramos, ant suoliukų, nuvalyti purvą nuo pavėsinių sienų, nudažyti atitinkamais dažais pavėsinės atramas, suoliukus, sienas) ir atlikti darbus: „Ar tikrai lopšelio darželio auklėtojos padėjėja turi atlikti šiuos darbus? Darbuotojos pareiginiuose nuostatuose to neradome. Kyla klausimas, kokių kompetencijų darbuotojai sudarė šį sąrašą.“

Savivaldybėse konkursus laimi tas, kuris turi pažinčių ar priklauso reikiamai partijai

Pašnekovė teigė, jog problemų kyla ir kitose valstybinėse įstaigose. Pavyzdžiui, savivaldybėse, kur vis dar populiaru, kai konkursus į naują darbo vietą laimi ne kompetencijų ir gebėjimų turintis žmogus, bet tas, kuris turi tinkamų pažinčių ar priklauso reikiamai partijai.

„Nesakau, kad taip yra visur, tačiau tokių savivaldybių tikrai yra. Jei ateina dirbti žmogus iš šalies, jei jis pamato įsisenėjusias problemas ir siūlo būdus, kaip spręsti, į tokias jo iniciatyvas dažnai nekreipiama dėmesio, o toks kolega sulaukia ir patyčių, jis nėra kviečiamas į susirinkimus, su juo nėra dalinamasi informacija, nesirūpinama jo kompetencijos kėlimu“, – pasakojo O.Šukaitienė.

Kada panašūs dalykai vyksta valstybinėse įstaigose, tai tampa masine problema, kurios pasekmės atsiliepia kiekvienam iš mūsų.

Paprastas pavyzdys. Kažkurioje seniūnijoje neasfaltuojami keliai arba jie asfaltuojami ne ta tvarka. Žmonės raštus, teiraujasi kodėl taip yra. Darbą pradėjęs naujas žmogus mato problemas, rodo į jas pirštu.

„Tačiau problemos nesprendžiamos, padaroma, taip, kaip reikia, o toks specialistas tampa balta varna, nes tik jam vienam ši problema atrodo aktuali.

Kas kenčia dėl to? Nukenčia darbų rezultatai, nes našumas tokių darbuotojų būna mažas, o jei našumas mažas, tai reiškia, kad tokie darbuotojai nesukuria jokios pridėtinės vertės valstybiniam sektoriui ir leidžia toliau klestėti korupcijai bei nepotizmui. Jei mes leisime, kad tai tęstųsi, niekada nesulauksime gerųjų pokyčių“, – įsitikinusi LPSA atstovė.

O.Šukaitienė sako, kad apie šias problemas reiktų kalbėti garsiai ir jas viešinti: ,,Kreipkitės į profsąjungas arba į Darbo ginčų komisiją, turite klausimų – klauskite, viešinkite socialiniuose tinkluose informaciją apie nesąžiningus darbdavius. Tik taip padėsime verslui mūsų valstybėje tapti skaidresniu ir sąžiningesniu, o valstybinės institucijos tikrai pradės dirbti žmogui.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Jurgita Lieponė

Publikuota: 2021-02-05