Author: admin
-
Migrantų darbinė vergovė Lietuvoje
Kuo daugiau praleidžiame laiko su migrantais, išnaudotais mūsų šalyje, tuo geriau pradedame suprasti jų “bosų”, mūsų tėvynainių, grasinimų galią.Šiandien lydėjome į apklausą teisme pusamžę moterį iš Rytų Afrikos, nedidelės, nuolat vietinių valdančiųjų persekiojamos tautelės, keli metai tyliai vergavusią mūsų šalyje, galiausiai išvaduotą policijos reido metu.“Jei iškelsi koją už įmonės ribų, būsi suimta ir įkalinta, bet jei labai nori, gali bandyti” – be jokio sąžinės graužimo aiškino patikliai moteriai darbdaviai.“Kam tau pasas, dar sugalvosi kokią nesąmonę” – sekė toliau įtikinėjimai.Ne tai magiškas, ne tai idiotiškas pasaulis, kuriame suaugę žmonės paverčiami bejėgiais produkcijos gamintojais.Ar manęs taip nekentė dėl mano odos spalvos? – nenustoja mūsų klausinėti neapsakomai kantri, darbšti, nenorinti su niekuo pyktis Afrikos kontinento gyventoja, savo vergišku darbu susmirdusiose patalpose išlaikiusi gausius artimuosius.Greit galėsime rašyti lietuviškus Dėdės Tomo trobelės variantus. -
„Čia prekybos vergais nebus“: iš karo ištrūkusios ukrainietės sulaukia įtartinų darbo pasiūlymų, baiminamasi dėl prekybos žmonėmis
Su pabėgėliais iš Ukrainos dirbantys specialistai jau pirmosiomis dienomis pastebėjo pavojaus signalų dėl bandymų išnaudoti. Pažeidžiamiausios pabėgėlių grupės – moterys ir vaikai. Verbuojama gali būti jau pasienyje, taip pasinaudojant žmonių pažeidžiamumu. Įspėdamos dėl didelio prekybos žmonėmis pavojaus, LRT.lt pašnekovės atkreipia dėmesį, kad moterų įtraukimas į prostituciją tarnyboms niekada nebuvo didelis prioritetas.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja, pabėgėlių registracijos centro koordinatorė Rasa Švanienė sako, kad rizikos dėl pabėgėlių išnaudojimo galėjo būti numanomos. Anot jos, jau pirmąją centro veikimo dieną buvo identifikuoti keli įtartini asmenys, neva siūlantys darbus ukrainietėms.
„Pastebėjome, kad atsiranda žmonių, kurie vaikšto tarp moterų ir kažką siūlo“, – portalui LRT.lt pasakoja R. Švanienė.
Registracijos centro koordinatorė sako, kad žmogus paaiškino esantis darbdavys ir siūlantis gerą darbą, tačiau R. Švanienė prisimena atkirtusi, kad „čia yra registracijos centras ir čia jokios prekybos vergais nebus.“
„Taip tuo metu ir pasakiau. Sakiau, jei turite intenciją pasiūlyti žmonėms darbą, skelbkite per portalus, o čia mes žmonėms paaiškiname, kur kreiptis. (…) Tą žmogų palydėjau iš centro“, – dalijasi įspūdžiais centro koordinatorė.
Pasak jos, vėliau kelios ukrainietės išsigandusios pasakojo, kad minėtas vyras joms siūlė darbą su apgyvendinimu viename žymiame viešbutyje, tačiau nepasidalino savo kontaktais, pasakė tik vardą ir prisistatė esantis viešbučio savininkas.
Vis dėlto, kaip aiškina R. Švanienė, patikrinus informaciją internete paaiškėjo, kad vyro pasakyti duomenys nesutapo su tikrojo viešbučio savininko duomenimis.
„Tikrai yra toks viešbutis, tas darbdavys siūlo darbą, bet tai buvo netikras darbdavys“, – priduria registracijos centro koordinatorė.
Įžūlūs suteneriai
Kalbėdama su portalu LRT.lt Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė akcentuoja, kad centras jau gavo signalų apie piktavalių asmenų būriavimąsi prie pabėgėlių registracijos centrų.
„Ne, jie neina į vidų, bet aplink pastatė savo verbuotojus, kalbina jaunas moteris „dideliems pinigams, lengvam darbui su visomis garantijomis“. Deja, turime savo šalyje tokių maitvanagių, kurie, pamatę silpnesnį, suskumba pasinaudoti proga.
Tvyrančiame chaose, esant dideliems žmonių srautams, niekas labai ir neatkreips dėmesio, o jeigu ir pasipiktins, sutenerių parankiniai netruks pasislėpti“, – apgailestauja K. Mišinienė.
Centro vadovė sako, kolegės iš Rumunijos nevyriausybinės organizacijos jau dalinosi atveju, kai pasienyje moterų grupelė buvo susodinta į autobusą ir nusikaltėlių išvežta į viešnamį.
„Turime būti budrūs, matyti ir atpažinti tokį elgesį, kurio, tikėtina, gali daugėti. Pati situacija dėl moterų įtraukimo į prostituciją mūsų šalyje yra bloga – tai niekada nebuvo prioritetas jokioms tarnyboms. Iki karo absoliuti dauguma migrančių prostitučių buvo iš Ukrainos.
Nuolat girdėjome, kad „joms ten patinka, jos džiaugiasi“. Tad ir turime stiprų įžūlių sutenerių sluoksnį, kuris žino, kaip veikti“, – pastebi K. Mišinienė.
Didelis prekybos žmonėmis pavojus
Kol kas ukrainiečių išnaudojimo atvejų neužfiksuota, tačiau kyla didelis pavojus, kad Ukrainos moterys ir vaikai gali tapti prekybos žmonėmis aukos, portalui LRT.lt sako ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Žmonės, kurie atvažiuoja į pasienį, geros valios vedami, atveža paramą, ukrainiečius siūlosi pavežti į kitas šalis, bet kolegos identifikuoja, kad yra ir blogų kėslų turinčių žmonių“.
Anot jos, tarptautinės organizacijos ypač su nerimu stebi situaciją Moldovoje ir Slovakijoje, kur Ukrainos pabėgėlių priėmimo sąlygos yra prastos. Lietuva ir Lenkija priimti ukrainiečius yra geriau pasiruošusios, nes turi patirties po migrantų krizės vasarą.
„Mūsų valstybės jau pasiruošusios, mes jau praėjome tą mechanizmą su Europos Sąjungos parama. (…) Jie neturėjo patirčių, prieš tai neturėjo migrantų srauto – nepasiruošimas yra akivaizdus“, – apie kylančias grėsmes pasakoja specialistė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė išskiria, kad ir kolegos iš Švedijos jau identifikavo atvejį, kai nepripažintas religinis judėjimas parsivežė kelis ukrainiečių vaikus, juos apgyvendino vienkiemyje, aplink – jokių švietimo ar sveikatos paslaugų.
„Jie tikisi, kad tai buvo geri ketinimai, bet niekas nežino. Visi labai aiškiai įvardijome tą patį, kad yra didelis pavojus vaikams likti nepastebėtiems, kad, neduok Dieve, neišnaudotų blogiems tikslams“, – pabrėžia E. Žiobienė.
Anot jos, labai svarbu, kad iš Ukrainos atvykę žmonės nebūtų pamesti – tokiais atvejais kiltų išnaudojimo rizika, o, kai atvykstančiųjų daug, susidaro sąlygos dingti, pastebi pašnekovė.
Naudojasi pažeidžiamumu
Asociacijos „Lygiai“ direktorė Reda Jureliavičiūtė pažymi, kad nuo karo bėgantis asmuo yra labai pažeidžiamoje ir jautrioje situacijoje, negana to, pavargęs, streso būsenos, o pasienyje yra daug žmonių, didelis chaosas.
„Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis moterys tampa arba gali tapti prekeivių žmonėmis, aferistų ar kitaip pasinaudoti norinčių lengvu grobiu “, – portalui LRT.lt komentuoja R. Jureliavičiūtė.
Anot jos, vis daugiau kalbama apie situacijas, kai vyrai siūlo pavėžėti išskirtinai jaunas ukrainietes, siūlo joms darbą, būstą, pagalbą. Deja, ne visada šie pasiūlymai yra iš visiškai altruistinių paskatų – jau dabar į viešumą kyla prievartos ar pasinaudojimo atvejai, tvirtina asociacijos „Lygiai“ direktorė.
Kaip sako R. Jureliavičiūtė, žmogaus registracijos faktas gali šiek tiek padėti sumažinti išnaudojimo riziką, tačiau rizikos faktorių yra daugiau.
„Merginos ir moterys gali būti verbuojamos jau pasienyje, kai dar nėra susiorientavusios, kas, kur, kaip ir kada čia vyksta. O nusikaltėliams nėra parašyta ant veido, kad jie nori pakenkti, pasinaudoti. Juk šie žmonės įvaldę strategijas, žino, kur, kada ir kaip prieiti, ką sakyti, kokią pagalbą siūlyti, kuri tokiu metu tikrai yra labai reikalinga“, – pastebi R. Jureliavičiūtė.
Ji priduria, kad „asmens pažeidžiamumas ir aplink esantis chaosas yra puikiai deranti kombinacija, kuria naudojasi ar bando pasinaudoti įvairaus plauko nusikaltėliai“.
Vaikų situacija – dramatiškiausia
„Moterys ir merginos susiduria su didesne smurto dėl lyties rizika, yra pažeidžiamesnės, todėl lengviau išnaudojamos, įskaitant ir prekybą žmonėmis“, – teigia Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
„Esame susirūpinę dėl prekybos žmonėmis ir kitų rimtų pavojų, atsižvelgiant į didelį asmenų judėjimą iš Ukrainos į kitas šalis“, – portalui LRT.lt sako R. Kuleš.
Su tuo sutinka ir K. Mišinienė. Anot jos, vaikų pabėgėlių situacija šiame kontekste yra pati dramatiškiausia: „Bėgančių nuo karo moterų ir vaikų likimai nelengvi – dar vakar buvę laisvi, savarankiški, ramiai dirbę, mokęsi, paskendę kasdienybės reikaluose, šiandien jau bėgantys per sudegintus miestus, sugriautus tiltus, pro pakeles nusėjusius žuvusiųjų kūnus.
Negali atsipalaiduoti – ar tie, kas siūlosi pavėžėti, paimti ryšulį, panešti vaikelį, linki tau gero, ar ruošiasi tave išnaudoti.“
Pasak jos, ukrainiečių moterims ir vaikams dideliu sukrėtimu tapo išsiskyrimas su vyrais, tėvais, broliais, o pasienyje – daugybė pažeidžiamų žmonių.
„Štai viena moteris mums pasakojo, jog su sūneliu pasienyje gyvoje eilėje stovėjo keturias paras! Perėjus sieną, reikėjo skubiai hospitalizuoti vaiką, jis jau beveik nekvėpavo. Tad tokioje būsenoje suaugusiam žmogui, jau nekalbant apie vaikus, labai sunku įvertinti grėsmes, kas ten ką siūlo, kviečia lipti į mašiną, kažkokiais darbais, pinigais masina“, – atkreipia dėmesį KOPŽI centro vadovė.
Pasak R. Jureliavičiūtės, moterys, vaikai ir LGBT žmonės yra labai pažeidžiamos žmonių grupės, susiduriančios su neproporcingai dideliu išnaudojimu, seksualine prievarta, prekyba žmonėmis ir įvairiomis traumomis bei grėsmėmis.
„Džiaugiuosi, kad šiandien Europa yra labai vieninga ir palyginti svetinga nuo karo bėgančioms Ukrainos moterims ir vaikams. Joms tenka gerokai mažiau susidurti su kultūrine ar rasine diskriminacija“, – teigia R. Jureliavičiūtė.
Užkariavimo ženklu laiko prievartavimą, žalojimą
Kaip pažymi R. Jureliavičiūtė, moterims ir vaikams Ukrainos viduje taip pat yra labai sunku: „Spaudoje buvo pasirodę dešimtimis skaičiuojami seksualinės prievartos atvejai. Tačiau seksualinė prievarta karo zonose dažnai lieka niekur neregistruota, o, Jungtinių Tautų teigimu, vienas seksualinis nusikaltimas karo ar ginkluoto konflikto zonoje sulyginamas su 10–20 niekur neregistruotų.
Jokių oficialių skaičių nėra, jų nė negali būti, nes jie keičiasi kiekvieną dieną. Tačiau jau esantis nėštumo testų, greitosios kontracepcijos poreikis atrodo bauginančiai“.
Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, jau yra didelė grėsmė moterims ir vaikams, pabrėžia KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė. Jos teigimu, gerai žinoma, kad priešo kariai šalies užkariavimo, keršto bei pykčio dėl pasipriešinimo ženklu laiko vietinių moterų ir vaikų prievartavimą, žalojimą.
„Užtikę vienas beginkles moteris, praradę žmogišką pavidalą, asmenys gali mėgautis užpuldami jas pavieniui ar grupėje“, – teigia K. Mišinienė.
Dėl aktyvių karo veiksmų ir traumų kyla psichikos sveikatos sutrikdymų
Kaip tvirtina JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje R. Kuleš, pažeidžiamiausi yra nelydimi ir atskirti nepilnamečiai, todėl agentūra ragina visas Ukrainai kaimynines šalis ir pabėgėlių atvykimo šalis užtikrinti neatidėliotiną bėgančių iš Ukrainos vaikų registraciją.
„Rekomenduojame valstybėms iš karto pasiūlyti saugias erdves vaikams ir šeimoms, susieti juos su nacionaline vaikų apsauga priimančioje šalyje. Dėl dabartinės padėties taip pat yra poreikis plėsti globėjų pajėgumus, kitas svarbias paslaugas, skirtas apsaugoti vaikus, įskaitant ir nuo smurto dėl lyties“, – argumentuoja R. Kuleš.
Anot jos, vaikams be tėvų globos kyla didesnė smurto, prievartos ir išnaudojimo rizika. Kai šie vaikai pereina per sieną, rizika padidėja.
„Nelydimų ir atskirtų vaikų judėjimai turi vykti su Ukrainos valdžios institucijų žinia ir pagal jų nustatytą tvarką. Vaikams, atvykusiems per sieną be tėvų, laikinųjų globėjų, juos priimančios valstybės vaikų apsaugos sistema yra labai svarbi, nes laikinai pakeičia tėvus ar globėjus, todėl visiems atvykusiems vaikams ši pagalba ir apsauga turi būti prieinama“, – pabrėžia R. Kuleš.
Jos teigimu, psichikos sveikata ir psichosocialinė pagalba taip pat yra prioritetas, nes daugelis vaikų tiesiogiai matė aktyvius karo veiksmus ir patyrė traumų.
Ne visi nori registruotis
Ypač svarbu, kad į Lietuvą atvykę vaikai būtų registruojami, o tokia informacija pasiektų konsulus. Kaip atkreipia dėmesį E. Žiobienė, tokios pagalbos prašo ir patys ukrainiečiai, kurie taip pat akcentuoja, kad turėtų būti suteikiama tik laikina pagalba, o vaikai neįvaikinami.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė apgailestauja, kad ne visi atvykę ukrainiečiai nori registruotis sistemoje. E. Žiobienė svarsto, kad tarp jų gali būti skleidžiama netiksli informacija.
„Vienas argumentas nesiregistruoti yra tas, kad tada žmogus taps Lietuvos piliečiu, įsipareigos pasilikti ir negalės atsitraukti į kitas šalis, negalės greitai išvažiuoti į Ukrainą. Kai kurie žmonės tikisi, kad jie čia savaitei ar kitai. Matyt, tai karo sukeltas išgąstis, yra įvairių baimių.
Bet žmonių registravimą labai svarbu susieti su paslaugų gavimu: nukreipti į mokyklą, skirti socialines išmokas, gydymą“, – akcentuoja E. Žiobienė.
Kaip tvirtina K. Mišienienė, žmonių registracija, poreikių identifikavimas ir paslaugų teikimas turėtų būti organizuoti ir koordinuojami. Tačiau, priduria KOPŽI centro vadovė, žmonių srautai yra milžiniški, o mūsų šalis nėra susidūrusi su tokiais skaičiais pabėgėlių, daug kur remiamasi entuziastų, atsidavusių savanorių pagalba, o valdininkija kai kur reaguoja dar vangokai.
Karo paveiktų teritorijų vaikai yra ypač pažeidžiami
Apie būtinybę registruoti atvykusius vaikus kalba ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pažymima, kad savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar privatūs asmenys apie į Lietuvą atvykstančius Ukrainos vaikus privalo pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai arba jos teritoriniam skyriui. Pranešti nereikia tik tais atvejais, kai vaikai atvyksta su savo tėvais ar globėjais.
„Vaikų saugumas yra didžiausias prioritetas. Ypač kai kalbame apie vaikus, kurių gyvenimą sužalojo karas. Kitų šalių patirtys rodo, kad karo paveiktų teritorijų vaikai yra ypač pažeidžiami. Todėl labai svarbu, kad informacija apie visus vaikus laiku pasiektų atsakingas institucijas.
Taip pat labai svarbūs koordinuoti institucijų veiksmai, kad galėtume būti tikri, jog kiekvienu vaiku yra tinkamai pasirūpinta, kad visi vaikai yra ramioje, saugioje aplinkoje“, – SADM pranešime spaudai cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kur ir kam pranešti apie atvykusius ukrainiečius?
Pagal vaikų iš Ukrainos priėmimo algoritmą, apie vaikų grupes būtina pranešti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai telefono numeriu +370 696 05 395, apie pavienius vaikus be tėvų – tiesiogiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai visą parą veikiančiu telefono numeriu +370 695 64 353.
Šiuo metu yra derinami teisės aktų pakeitimai, kurie leis nelydimiems vaikams, bėgantiems nuo karo baisumų, kuo skubiau nustatyti globą. Nė vienas vaikas, esantis Lietuvoje, negali būti be įstatyminio atstovo – tai svarbu ne tik siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką, bet ir skiriant įvairias išmokas bei paslaugas.
Vaikai, kurie atvyksta didesnėmis grupėmis iš vaikų globos institucijų Ukrainoje, Lietuvoje apgyvendinami kartu, neatskiriant vaikų vieno nuo kito. Karo baisumus patyrusiems vaikams išskyrimas sukeltų dar didesnį stresą ir pagilintų esamą traumą.
Įstaigos, kurios nori teikti socialinę globą iš Ukrainos į Lietuvą atvykstantiems vaikams, turi gauti licenciją Socialinių paslaugų priežiūros departamente. Gavusios licenciją, apie tai jos turi pranešti savivaldybei, kurioje vykdys veiklą. Asmenys, kurie norėtų priimti į savo šeimą vaiką iš Ukrainos, likusį be tėvų globos, turi kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2022-03-21, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1647427/cia-prekybos-vergais-nebus-is-karo-istrukusios-ukrainietes-sulaukia-itartinu-darbo-pasiulymu-baiminamasi-del-prekybos-zmonemis
-
Diskusija apie prekybą žmonėmis AISV
Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje (AISV) dalyvavome internetinėje diskusijoje apie prekybą žmonėmis Lietuvoje.Ši diskusija buvo vienas renginių, skirtų pažymėti CNN Freedom Project akciją #MyFreedomDay, vykdomą pasaulyje jau penktą kartą.Kas nustebino AISV bendruomenėje? Rimtas požiūris, noras sužinoti, analizuoti priežastis tokio sudėtingo reiškinio kaip prekyba žmonėmis – mokiniai ruošė pranešimus savo bendraamžiams, mūsų klausė, kaip galėtų prisidėti prie pagalbos aukoms.Žinoma, tai mokykla, kurioje mokosi diplomatų, verslininkų vaikai, šeimos keliauja ir dirba visame pasaulyje, intelektualinį žingeidumą skatina ir Amerikos edukacinės programos.Šiais metais CNN Freedom Project pasirinko vergovės Indijos šilko pramonėje temą, sukurdami 30 min dokumentinį filmą “Šilko vergai”.Ačiū AISV už žinias ir nepakantumą išnaudojimui! -
Kristina Mišinienė. Apginti sekso pirkėją
Kas iškyla prieš akis pirmiausia, kalbant apie prostituciją Lietuvoje? Moterys, daug moterų. Žurnalistų ir pareigūnų pravardžiuojamos „plaštakėmis“, „sekso bitutėmis“, „sekso vergėmis“, jos pasakoja tų pačių rašančiųjų apie jas lūpomis, kad „uždirba tūkstančius“, kad „Lietuvoje policija gražiai su jomis elgiasi, čia prostitutėms yra daug darbo“ ir t. t.
Dar sušmėžuoja viena kita istorija apie nuteistus sąvadautojus, čia iškyla jau daug niūresnės aplinkybės – pasirodo, moterys buvo ir mušamos, ir prievartaujamos, verčiamos santykiauti su pirkėjais be prezervatyvų, iš jų atimami pinigai, „šeimininkai“ nuolat tiekdavo narkotines medžiagas, filmuodavo moteris…
Toliau jau seka diskursas apie prekybą žmonėmis, beveik nepaliekantis abejingų, žinoma, kad tai vienas žiauriausių nusikaltimų, besišaukiantis didelių bausmių organizatoriams ir skubios pagalbos aukoms.
Bet ar netrūksta šioje dėlionėje dar vieno dėmens – kukliai liekančio šešėlyje, visada anoniminio, beveik mistinio?
2015–2019 m. mūsų šalyje nubausta 799 parsiduodančių moterų ir 104 jų pirkėjai.
Kad ir kokia skurdi, neatspindinti realybės, statistika, bet net šie skaičiai labai iškalbingi.
„Jei negalėčiau eiti pas prostitutę, bijau, kad gal tada, kaip čia pasakius, prievartaučiau normalias moteris“, „vakare jautiesi pavargęs, vienišas, užsivedęs nuo pornuchos, ką dar gali veikti?“, „jei ji pradeda verkti, sustoju, bet į jos „ne“ nekreipiu dėmesio“, „jos yra reikalingas blogis“ – šitaip sekso pirkėjai pasakoja apie savo patirtis.
Lietuvoje antrą dešimtmetį vaidiname, kad kovojame su prostitucija, įsivaizduodami, kad tai išimtinai moterų reikalas. Šiandien dalis visuomenės vis dar kalba apie „seniausią pasaulio profesiją“, apie „nepasotinamas, taigi, laimingas prostitucijoje, moteris“, tačiau sekso pirkėjas, savo pinigais kuriantis galingą sekso industriją, neretai nusipelno supratimo ir palaikymo.
„Dėl ko tą vaikinuką bausti, gal atsitiktinai apsilankė, tai ką, dabar gadinti jam gyvenimą?“ – solidarizuojasi aukštas pareigas ėjęs ir sprendimus priiminėjęs politikas.
Smurtas artimoje erdvėje, seksualinė prievarta šiandien mūsų šalyje yra aiškiai įvardijami kaip nusikaltimas, tačiau prostitucija nėra laikoma tokiu. Tad ir sekso pirkėjui kol kas saugu čia tenkinti kad ir pačius tamsiausius geismus – visuomenė apie tai nenori žinoti.
O gal vis dėlto mums rūpi, kas perka ir prievartauja vaikus, pažeidžiamas moteris, beje, ir vyrus, kodėl jie atleidžiami nuo bet kokios atsakomybės, o visą panieką, persekiojimą, kaip ir prastos socialinės politikos pasekmes, turi išgyventi jų aukos?
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Kristina Mišinienė
-
Geležiniais strypais į liudijančio galvą
Teisingumas įvyko – Pravieniškėse kalintis vaikinas, sužalotas kameroje galimai dėl to, jog liudija prekybos žmonėmis byloje, sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio savo kankintojams.Talžytas metaliniu strypu, spardytas į veidą kitų kameroje esančių kalinių, jis dar prieš egzekuciją maldavo prižiūrėtojų jį apsaugoti, o ir po jos prašėsi iškeliamas, tačiau veltui.Teisiamieji, ne ką vyresni už savo auką, vienas jų 7, kitas 11 kartų teistas, nesivargino teisme kažką grąžinti – “nuteistieji turi savo taisykles ir pagal jas privalo gyventi”, “po remonto kameroje buvo likę metalinių strypų, betono gabalų”, “visi turime telefonus”.Tiek vadovai, tiek žemesnio rango pareigūnai, kurie teisme mechaniškai kartojo, jog nematė sužalojimų, juos tenkino leisgyvio kalinio pasakymas, jog nukritęs nuo laiptų, nemalonumų šioje istorijoje turėjo tik dėl jos paviešinimo spaudoje.Ne pataisos namai, o žvėrių karalystė.Sunku susitaikyti su mintimi, jog pokyčiai čia neįmanomi. -
Viešnamiai Bangladeše
Didžiausias pasaulyje Raudonųjų žibintų rajonas yra Daulatdia, Bangladeše, trečioje pagal dydį musulmoniškoje šalyje, kur valstybinė religija yra islamas.Čia kas dieną apsilanko apie 3500 sekso pirkėjų.Jaunutės mergaitės ar jų mamos viešnamyje kainuoja nuo 60 centų iki 10 eurų.Kad mergaitės atrodytų vyresnės, joms duodamas hormoninis preparatas Oradexon, finale pražudantis jas.Kviečiame pasižiūrėti prancūzų režisieriaus Dominique Mesmin 25 min filmą apie šį vieną iš 20 oficialiai Bangladeše veikiančių gigantiškų viešnamių: -
Vaikai-vergai savo šeimose
Kokią didelę naštą gali nešti vos keliolika metų turinti mergaitė – suaugusiųjų pasauliui tyliai stebint.Pas mus ji patenka, nes bėga iš namų, tiesiog dingsta iš jų, negrįžta.Mama jau daug metų emigravusi, dirba užsienio šalyje, siunčia šeimai pinigus – ankstesnius pažadus grįžti keičia nauji, panašu, kad moteris galutinai įsitvirtinusi svetur.Vaikų tėvas dirba per du darbus, šeima seniai nejaučia nepritekliaus, tačiau šio vienintelio suaugusio žmogaus vaikai praktiškai nemato.Tad vyriausia dukra, dar paauglė, rūpinasi likusiais keturiais broliais ir seserimis – maistu, namų ruoša, jaunėlių pamokomis, rūbais…Bet ar tokia našta yra įmanoma vaikui?“Aš bėgu, nes noriu užsimiršti, išgeriu su draugais, nes tada galiu negalvoti apie namus. Suprantu, kad darau negerai. Pasitaisysiu”.O kaip priversti atsikvošėti suaugusius? -
Dėkui atkakliai prokurorei – paauglės tvirkintojas teisme
O štai kitame Lietuvos gale, Aukštaitijoje, teisėja priima apkaltinamąjį nuosprendį byloje, kuri nebūtų pasiekusi teismą, jei ne atkakli Šiaulių prokurorė.Pandemija plačiai atvėre vartus tokio pobūdžio nusikaltimams – turinti protinį atsilikimą paauglė buvo agresyviai FB atakuojama šlykščiomis žinutėmis, tvirkintojas jai siuntė savo lytinio organo nuotraukas, įkalbinėjo šią filmuotis atliekant seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi ir pan.Ir mes, ir teisėsauga atkreipėme dėmesį į siunčiamų žinučių pobūdį – šalia įprasto žargono, buvo nuolat kartojama “o jeigu būtum mano dukra, ar man padarytum tą ir tą?”, “jei mudu turėtume vaikų, ar aš galėčiau su jais tą ir tą daryti?”Teisiamas vaikinas pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi.Bet.Kalba eina apie 11 klasės mokinį, teismui pasakojusį apie savo priklausomybę nuo kanapių, nuolatines išgertuves su draugais, mokyklos nelankymą.Dokumentuose teigiama, jog “našlė viena užaugino būrį vaikų, ankštame kambarėlyje sūnus stokoja asmeninės erdvės, motina turinti sutrikimą – kaupia daiktus”.Dar vietinės tarnybos prisiminė, kad paauglys lyg tai žudėsi.Kažkada praleisti momentai, kokiomis sunkiomis pasekmėmis jie grįžta. -
Teisėjai užjaučia prievartautoją iš Palangos klubų
Antrą kartą atmetamas mūsų advokato skundas dėl prastai ištirto seksualinės prievartos atvejo Palangoje.Šio miesto Teismo rūmų teisėja aidu atkartoja Klaipėdos prokurorų sprendimą netirti praėjusios vasaros įvykių, kai naktiniame klube nusižiūrėjęs apgirtusią auką, prievartautojas (jau nebe) atsekė ją iki jos kambarėlio, čia ją prievartavo (pasirodo, kad ne) ir sumušė ją bandžiusią ginti draugę.Kadangi sumušimų neina paneigti, dėl jų tyrimas vyks toliau, o štai seksualinė prievarta…Nuoširdžiai apgailestaujame, jog prokurorus labiausiai įtikino … atvykusios įvykio vieton patrulės parodymai – “man ji neatrodė sukrėsta”.Nesužinosime, ką pareigūnė yra girdėjusi apie traumą patyrusių asmenų laikyseną.Bet net po kelių mėnesių nuo įvykių mums sutikus nukentėjusią merginą, matėme jos neviltį, savigraužą, pyktį, visiškai sutrikusį gyvenimo ritmą.Kai nenorima tirti, kai nėra “vidinio įsitikinimo”, visi “už” pavirsta vienu dideliu “prieš”.Pasisekė tam moterų medžiotojui klubuose ir vargas jo būsimoms aukoms. -
Pavežėjimo paslauga Kauno mieste sužalotai darbinio išnaudojimo aukai
Kai atrodo, jog nebeįveiksi problemos, reikia trauktis – netikėtai ateina pagalba.Nesuprantame, ar valstybė tikrai nemato didėjančio migrantų darbinio išnaudojimo, ar tiesiog tai nėra svarbu.O pas mus patenkantys šie užsienio šalių gyventojai yra jau tikrame savo kelio gale, kai į juos yra iš esmės “įkirstas kirvis”, o pagalba esti sudėtinga.Centro partneriai perdavė mums transporto sektoriuje išnaudotą Ukrainos pilietį, kuriam dėl ilgus mėnesius trukusios įtampos, fizinio pervargimo, prastos mitybos atsakė abu inkstai, lūžo koja.Žmogui reikalinga tris kartus savaitėje dializė, priežiūra, o kaip ją gali suteikti viena skyriaus socialinė darbuotoja, dirbanti dar su trisdešimčia kitų klientų, nuolat juos lydinti į apklausas, teismus ir pan.?Jau vien nuvykimas iki dializės klinikos yra rimtas uždavinys.Nieko labai nesitikėdamos paprašėme Kauno savivaldybės Sveikatos, Socialinių paslaugų sk. specialisčių pagalbos – tikrai nebežinojome, ką daryti.Ir kokį solidarumą teko patirti – šiandien sužalotas žmogus gali naudotis pavežėjimo paslauga, mums tai yra milžiniškas palengvinimas.Taip ir išgyvensime, kol tie, aukštai ministerijose, išgirs migrantų dejones.