Author: admin

Jeigu jau sakai, kad patyrei seksualinę prievartą, tai būk malonus ir ant padėklo pateik neginčijamus įrodymus, – kitaip nieko nebus. Toks įspūdis susidarė po prokurorų dar kartą atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų po prieš dvejus metus paviešintos buvusio kalinio Jono išpažinties, kurioje šis atskleidė, kokį pragarą patyrė kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose.

Ir nors dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“ apie patirtą pragarą kalbėjęs buvęs kalinys pareigūnams nurodė tris kartu su juo įkalinimo įstaigoje bausmę atlikusius ir prieš jį daugybę kartų seksualinę prievartą naudojusius nuteistuosius, Kauno prokurorai nusprendė jų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes „nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų“.

Skandalinga ne tik tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesugebėjo surinkti kaltę pagrindžiančių duomenų, bet ir oficialiame nutarime nurodytos jų padarytos išvados – nors medikų dokumentuose buvo parašyta, jog buvusiam nuteistajam į išeinamąją angą buvo sugrūsti medvaržčiai, prokurorai suabejojo, ar praėjus daug metų po įvykių Pravieniškėse atlikus nukentėjusiojo apžiūrą ir suradus po sužalojimų likusius randus, nukentėjusysis pats tyčia savęs nežalojo.

„Išlieka prielaida apie padarytą nusikaltimą, todėl ikiteisminis tyrimas tęsiamas prieš nenustatytus asmenis“, – nurodė ikiteisminiam tyrimui dėl skandalingų įvykių Pravieniškėse vadovaujanti Kauno prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė.

Tai jau antras kartas, kai Kauno apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl prieš Joną panaudotos seksualinės prievartos. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar buvusiam nuteistajam pagalbos ranką ištiesęs Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) prokurorės nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui – Kauno apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui vadovaujančiai Raimondai Jačiauskienei. Pirmą kartą nutraukto tyrimo duomenis įvertinusi prokurorė buvo konstatavusi, kad Pravieniškėse dirbančių pareigūnų apklausos buvo neinformatyvios, jų metu net nebuvo aiškintasi svarbių aplinkybių.

Bet ir atlikus papildomus tyrimo veiksmus naujų aplinkybių nebuvo nustatyta – KOPŽI pasamdytas advokatas teigia, kad pareigūnai net nepabandė surasti visų nuteistųjų, kuriuos per apklausas tyrėjams nurodė nukentėjusysis, – esą šie turėtų ką papasakoti apie įvykius Pravieniškėse.

„Be jokios abejonės viena iš šio ikiteisminio tyrimo ypatybių yra ta, kad didžioji dalis potencialių, nusikalstamas veikas galėjusių stebėti asmenų, yra bausmę atliekantys asmenys, tiek dėl subkultūrinių priežasčių, tiek dėl to, kad dalis iš jų vis dar atlieka bausmę minėtoje įstaigoje ir duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų jiems yra pavojinga, jie nėra linkę bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais“, – skunde nurodė Jonui atstovaujantis KOPŽI advokatas.

Kad nukentėjusysis įkalinimo įstaigoje buvo prievartaujamas, patvirtino girdėjęs ne vienas nuteistasis, tačiau pareigūnai atkerta – girdėjo, bet nematė. O tai – ne įrodymas. Bet kad įrodymų net nepasistengta pabandyti surasti, bylos duomenys taip pat atskleidžia: kad nukentėjusiajam buvo sugrūsti medvaržčiai, patvirtino gydytojų duomenys, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai net nepabandė išsiaiškinti, o kas gi ir kur juos ištraukė.

Anot nukentėjusiojo atstovų, byloje yra duomenų, kad sužalotas kalinys turėjo būti išvežtas į ligoninę, bet ar buvo išvežtas ir gydomas, tokių duomenų nėra ir nepabandyta pasidomėti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuri taip pat yra Pravieniškėse.

Nors ikiteisminį tyrimą kontroliavo Kauno prokurorė J. Laurinavičiūtė, tačiau jį atliko Pravieniškėse dirbantys Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, tad, ko gero, nieko keisto, kad jie net nepabandė apklausti tą naktį, kai nukentėjusiajam buvo sugrūsti medvaržčiai, dirbusių pareigūnų. O juk tokie įvykiai, anot kai kurių liudytojų, visuomet buvo aptariami pataisos namuose vykstančiuose pasitarimuose.

Tačiau, neįtikėtina, tyrėjai nustatė, kad visi – tiek esami, tiek buvę Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, nuo budėtojų iki vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų – nieko niekada nėra girdėję apie Jono atžvilgiu vykdytą seksualinę prievartą. Ir nesvarbu, ką šis kalba. Arba – ką kalba tie, kuriems nukentėjusysis skundėsi dėl patiriamos prievartos. Net gydytojo, kuris žinojo apie kalinio problemas, liudijimas nėra toks svarbus.

Juk, anot prokurorės, nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, kai per apklausas kalbėjo apie 2007-2016 m. įvykius Pravieniškėse. Ir visiškai nesvarbu, kad tų įvykių yra buvę kelios dešimtys, – juk nieko neįtikėtino, jog tam tikros įvykių aplinkybės yra prisimenamos netiksliai. Ir kai apie kiekvieną prievartavimo atvejį reikia pasakoti itin smulkiai, su mažiausiomis detalėmis.

„Dėl esminių, labiausiai prisimenamų įvykių, nukentėjusysis yra davęs nuoseklius, ne kartą pakartotus parodymus“, – teigė KOPŽI pasamdytas advokatas.

Bet ir vyriausioji prokurorė R. Jačiauskienė nutarė, kad pagrįstai buvo nutrauktas tyrimas tiems asmenims, kurie, anot Jono, prieš jį daugybę kartų panaudojo seksualinę prievartą. Nes juk tai neįrodyta.

Tikėjosi teisingumo, o gavo…

KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė neslėpė, kad ją nuvylė prokurorų padarytos išvados, jas būtinai apskųs teismui, bei pridūrė, jog kalinčiųjų gyvenimas yra persmelktas seksualinės prievartos tema – apie tai nuolat kalbama, grasinama, to visą laiką bijoma. Įkalinimo įstaigoje išprievartautas gali būti bet kas, tai yra užtikrintai veikiantis dominavimo ir kontrolės įrankis.

„Ko tikėjosi šis nukentėjusysis, prabildamas apie ilgametes patyčias, prievartą įkalinimo įstaigoje? Ir ką reiškė liudyti apie „po laiptais, sandėliuke, tualete, dušuose, laiptų aikštelėse mane oraliniu ir analiniu būdu prievartaudavo keliese“?

Teisingumo. Tačiau teisėsaugos atstovai, dirbantys toje pačioje įstaigoje, kurioje buvęs nuteistasis teigia patyręs metų metais persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, prievartavimus, fiksuoja įvardintų įtariamųjų ir visų lygių viršininkų parodymus – „nieko nebuvo, riksmų, pagalbos šauksmų negirdėjome, pats žmogus vėliau viską paneigdavo, matosi, konfliktiškas jo charakteris…“ Gal tokius tyrimus profesionaliau atliktų pareigūnai, tiesiogiai nepavaldūs kalėjimų sistemos vadovybei?“

Pasak jos, įkalinimo įstaigų subkultūros pagrindas – kalinio fizinis ir psichinis silpnumas: „Pirmą kartą patekę už grotų, jauno amžiaus, neturintys užtarėjų, resursų „išsipirkti“ nuo persekiojimo tuoj tampa labiau patyrusių, stipresnių, nesutramdančių seksualinių instinktų, taikiniu. Kategoriškai manau, jog seksualinei prievartai galima užkirsti kelią nelaisvės atėmimo vietose – jeigu to nori įstaigų vadovai, politikai, jeigu ji yra nepriimtina visuomenei. Turime užtikrinti saugius būdus, kaip pranešti apie įvykius nelaisvės atėmimo vietose, kaip objektyviai juos ištirti.“

Ir, anot jos, jeigu to nebus padaryta, apie tokias baisias istorijas, kokios nutiko Pravieniškėse, girdėsime dar ne kartą: „Jaučiau didelę gėdą ir pažeminimą dėl to, kas man nutiko kalėjime. Ilgainiui supratau, jog tai ne mano, o mano šalies gėda“ – rašė garsus žmogaus teisių aktyvistas Tom Cahill, pilietinių protestų metu 7-me dešimtmetyje nuteistas kalėti ir vos likęs gyvas po grupinio išprievartavimo ir kankinimų viename iš Teksaso kalėjimų.“

Niekas nieko nematė. Ar tikrai?

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo policijoje buvo pradėtas dar 2019 m. vasarį, kai KOPŽI darbuotojų paragintas buvęs nuteistasis Jonas nutarė nebetylėti. Kadangi nusikaltimai padaryti įkalinimo įstaigoje, policija medžiagą persiuntė į Kaišiadorių prokuratūrą – tą pačią, kurios prokurorai daugybę metų net nepastebėdavo, kokį pragarą pataisos namuose patiria su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję ir pirmą kartą už grotų patekę kaliniai. Tiems patiems Kaišiadorių prokurorams, kurie net neprieštaraudavo, jog nusikaltimus „zonoje“ darančius, tačiau dokumentuose labai pavyzdingus „Pravieniškių mafijos“ šulus teisėjai anksčiau laiko išleistų į laisvę.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvęs nuteistasis Jonas pasakojo tai, ką Pravieniškių pareigūnai žinojo daugybę metų, – vos patekęs į pataisos namus jis taip pat sulaukė reikalavimo sumokėti už gyvenimą, nes kitaip buvo grasinama pažeminti iki žemiausios nuteistųjų kastos.

Kadangi Jonas pinigų neturėjo, kaliniai prieš jį naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir seksualinę prievartą. Ir tai tęsėsi daugiau kaip 9 metus – visą tą laiką, kai nuteistasis atliko jam teismo skirtą bausmę. Per apklausą Jonas nurodė tris asmenis, kurie jį prievartaudavo ir grasindavo, jog jį suluošins ir padarys neįgalų, jeigu tik šis kam nors pasiskųs.

Taip pat nurodė ir pareigūnus, kurie tai žinojo ir kurių pagalbos ne kartą prašė, o kai šie nesureagavo, net į Kalėjimų departamentą laišką parašė maldaudamas perkelti kalėti į kitą įkalinimo vietą – net sutiko kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis. Tačiau departamento vadovybė nurodė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik „išimtiniais atvejais“, o šis atvejis tikrai ne toks, ir Jonui vėl pasiūlė kreiptis į tuos pačius jo saugumo užtikrinti negalinčius ir nieko nematančius Pravieniškių pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo metu Pravieniškių tyrėjai apklausė nuteistuosius, kurie tuo metu kalėjo su Jonu, taip pat pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kalinių priežiūrą, tačiau nė vienas nepatvirtino, jog būtų žinojęs, kad nukentėjusiuoju pripažintas Jonas būtų buvęs seksualiai išnaudojamas. O kai kurie jų net savo apklausos protokoluose primygtinai pabrėždavo, kad Jono niekas neskriaudė, nors taip pat nurodydavo, jog nieko apie tai, kad šis patyrė prievartą, nežinojo.

Kad seksualiai prievartavo ir tyčiojosi iš nuteistojo, neprisipažino ir įtariamaisiais patraukti trys vyrai. Tiesa, vienas jų prisiminė, kad kartą Jonas jam buvo pasiskundęs, jog yra prievartaujamas kito nuteistojo (vieno iš trijų įtariamųjų).

„Manau, kad jis tai man pasakojo tikėdamasis, jog jam padėsiu ir kartu nueisiu pas pareigūnus, bet aš juo nepatikėjau – juk tas kalinys kalėjo bachūrų būryje ir ten tokie dalykai kaip vyro santykiavimas su vyru yra neįmanomi“, – sakė tuo metu įtariamuoju patrauktas vyras.

Šis įtariamasis kategoriškai neigė, jog kalinį ne tik prievartavo, bet ir jam į išeinamąją angą sugrūdo medvaržčių – esą tai šis padarė pats, nes norėjo, jog iš Pravieniškių būtų pervežtas į Lukiškes.

Kitas įtariamasis irgi kategoriškai kratėsi įtarimų, o jo sesuo, sužinojusi apie broliui mestus kaltinimus, ėmė Jonui rašyti žinutes ir prašė atleisti, net finansinę paramą pasiūlė, bet už tai prašė pasirašyti susitaikymo protokolą. Jo taip ir nepasirašė – brolis įtikino, jog yra nekaltas.

Trečias įtariamasis Pravieniškių pataisos namuose buvo įkalintas dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos. Vienai politinei partijai priklausęs vyras aiškino, kad išvis nieko negali pasakyti, nes su nukentėjusiuoju pataisos namuose beveik nebendravo.

Prokurorai tikėjo šiais buvusių įtariamųjų liudijimais – juk jie nuosekliai visą laiką kartojo, kad nukentėjusiojo neprievartavo. O štai Jonas atsisakė dalyvauti akistatoje su įtarimų sulaukusiais vyrais. Ir net nesvarbu, kad nusikaltimo aukoms tokią galimybę numato įstatymai, be to, retas nukentėjusiųjų išdrįsta akis į akį susitikti su savo skriaudiku ir kalbėtis apie bene baisiausius gyvenimo nutikimus.

Bet kad Jono teiginiai apie patirtą prievartą yra ne iš piršto laužti, vis dėlto kai kurie nuteistieji patvirtino – esą pataisos namuose sklido kalbos, kad kalinys yra prievartaujamas.

Tuo metu buvusio kalinio ligos istoriją apžiūrėję pareigūnai surado įrašų, kurie patvirtina, kad įvykių Pravieniškėse išties būta.

„Skriaudžiamas kitų kalinių, buvo prievartaujamas sekmadienį, nenori daug pasakoti, nes bijo pasekmių“, – viename ligos įraše nurodė tuo metu Pravieniškėse dirbęs gydytojas Benjaminas Saveras.

Kitame šio gydytojo įraše taip pat užsimenama apie baisius įvykius: „Kasdien vis naujų kankinimų prisigalvoja būrio nariai – prišlapina į patalynę, muša, mėgina išprievartauti. Bijo būti būryje, nes 1–2 val. nakties varo į tualetą, kur prievartauja. Nuolat iš jo tyčiojasi, neleidžia net pavalgyti.“

Gydytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo būklė yra bloga, – kalbėdamas jis dreba, yra apimtas gilios depresijos ir net bijo paaiškinti, kas nutiko.

Per apklausą B. Saveras atskleidė dar baisesnę realybę – nors ir prisipažino, kad pamena Joną, tačiau jo nusiskundimus pasiūlė perskaityti ligos istorijoje. O ši, kaip paaiškėjo, net nėra sunumeruota – jeigu nori, gali išimti bet kurį puslapį, ir niekas nepastebės.

„Man sunku papasakoti, nes praėjo daug laiko, įvairių atvejų yra daug, nuteistųjų su panašiomis problemomis taip pat yra labai daug“, – sakė B. Saveras.

Kodėl auka turi surasti įrodymus?

2016 m. lapkritį į laisvę išėjęs Jonas ne kartą buvo apžiūrėtas gydytojų, kurie konstatavo, kad gyvenimas pataisos namuose jį labai paveikė, o „dėl subjektyviai suvokiamos grėsmės savo sveikatai bei gyvybei jis pasirinko poziciją šiems veiksmams nesipriešinti“.

„Naudotas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusio sveikatą“, – nurodė ekspertai.

Jie taip pat pabrėžė, kad dėl įvykių Pravieniškėse nukentėjusiajam yra diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o polinkis fantazuoti jam nenustatytas.

„Kokiomis taisyklėmis, kokia „subkultūra“, galima pateisinti žmogaus seksualinį prievartavimą? – nesutikdama su prokuratūros nutarimu klausė KOPŽI vadovė K. Mišinienė. – Panašu, kad tvaikas iš mūsų apgailėtinų įkalinimo įstaigų veržiasi ir už storų sienų, apipainioja ir mūsų protus, jei galime ramiai reaguoti į tokius kaip Jono atvejus, samprotauti, jog „ten jų reikalai, jų taisyklės“. Vienareikšmiškai manome, jog asmenys, ilgus metus kankinę šį vyrą, turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o įkalinimo įstaigų vadovai netoleruoti tokių kraštutinių žmogaus žeminimo formų. Ar atimti laisvę reiškia atimti orumą? Kas nusprendė, jog nuteistieji gali būti kankinami? Laisvės atėmimo organizatoriai turi mandatą iš valstybės, iš visuomenės proporcingai bausti nusikaltusius asmenis, o ne puoselėti prievartos, priklausomybių, nužmoginimo tradicijas.“

Pasak K. Mišinienės, nusikaltimo aukoms labai sunku prabilti apie patirtą prievartą, nes jie sulaukia ne tik priešiškumo, bet ir fizinių bausmių – taip buvo ir su Jonu, kai šis tik viešai prabilo apie pragarą Pravieniškėse, o pareigūnai net nenorėjo šio atvejo tirti ir liepė jam pačiam susirasti skriaudikus. Bet net tada, kai skriaudikus surado ir apkaltino dėl smurto, po pusės metų paaiškėjo, jog šie – nekalti, nes iš tikrųjų smurtavo kiti asmenys. O kas jie tokie, taip ir nesugebėjo nustatyti.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Dainius Sinkevičius

Robinhudas vogė iš turtuolių ir atidavė vargšams. Mūsų robinhudai vagia iš vargšų ir… tiesiog vagia. Jūsų dėmesiui – naujausias Sienos ir Švedijos televizijos SVT laidos „Uppdrag granskning“ tyrimas apie tikrai neeilinę istoriją.

Švedijos gyventojai per metus labdarai suaukoja tūkstančius tonų drabužių. Tačiau nemaža dalis dingsta dar nespėję atvykti į ladbaros organizacijų sandėlius. Pasitelkus sekimo technologijas, nustatyta lietuvių gauja, tuštinanti labdaros organizacijos „Human Bridge“ konteinerius. Šiai organizacijai aukojami drabužiai gelbsti gyvybes. Iš jų pardavimo gautos pajamos naudojamos ligoninių vargingose šalyse aprūpinimui medicinine įranga. Mūsų tyrimas parodo, kaip gyvybes gelbėti galintis turtas suplaukia į Kėdainių apylinkes.

Vagia iš vargšų

„Human Bridge“ yra viena didžiausių Švedijos labdaros organizacijų, surenkanti tekstilės gaminius. Visoje šalies teritorijoje organizacija yra išdėliojusi per 2500 tekstilės konteinerių į kuriuos neabejingi švedai kas savaitę suneša tūkstančius kilogramų nebedėvimų rūbų ir avalynės.

Už pajamas, gautas pardavus suaukotą tekstilę, „Human bridge“ teikia pagalbą ligoninėms trijuose žemynuose.

„Mes iš esmės esame pagalbos organizacija, o mūsų veiklos tikslas yra rinkti, atnaujinti ir išsiųsti medicinos įrangą šalims, kurioms reikia paramos šioje srityje“, – SVT sakė „Human Bridge“ generalinis direktorius Robertas Bergmanas.

„Human Bridge“ surinktų drabužių dėka, kiekvieną savaitę Artimuosiuose Rytuose, Rytų Europoje ir Afrikoje esančios ligoninės sulaukia gyvybiškai būtinos medicininės įrangos. Deja, jau daugelį metų organizacija kenčia nuo vagių išpuolių.

R.Bergmano skaičiavimais, organizacija dėl vagysčių praranda iki 2000 tonų drabužių kasmet arba iki 15 proc. drabužių, paaukojamų „Human Bridge“. Organizacija praranda šimtus tūkstančių eurų pajamų, kurios remiamų ligoninių pacientams gali lemti ir skirtumą tarp gyvenimo ir mirties.

Netekę vilties patys susekti, R.Bergmano įsitikinimu, „organizuotą vagių gaują“, organizacijos vadovai kreipėsi pagalbos į Švedijos televiziją. Prasidėjo vagių gaudynės. ‍

SVT žurnalistai užmetė jauką. Į skirtingus krepšius su drabužiais įdėjo, o tiksliau – į drabužius įsiuvo GPS siųstuvus, fiksuojančius visą siuntinių kelią. Maišai su vienuolika sekiklių buvo išmėtyti po skirtingose lokacijose išdėliotus konteinerius.

Žurnalistai vienoje tekstilės surinkimo vietoje įrengė slaptas kameras ir užfiksavo, kaip paryčiais iš konteinerių drabužiai keliauja visai ne į „Human bridge“ sandėlius. Du vyriškiai, privažiavę baltu mikroautobusu, be didesnio vargo atrakino konteinerius ir susirinko labdaros organizacijos turtą. Įsiklausius į įrašo garso takelį, pastebėjome, kad tai darbštūs imigrantai, kurie, įterpdami slaviškus keiksmus, kalba – lietuviškai!

Nuo 2020 m. gegužės iki gruodžio mėnesio iš labdaros konteinerių buvo pavogti beveik visi maišai su GPS sekikliais. Meškerės valas ėmė vyniotis. GPS duomenys parodė, kaip krovinys juda Stokholmo uosto link. Galų gale net septyni sekikliai pajudėjo ta pačia kryptimi. Į Lietuvą.

Didis mažo miestelio verslininkas

Šeši iš septynių GPS siųstuvų mus atvedė į netoli Kėdainių įsikūrusį Akademijos miestelį. Du davikliai pavogtų drabužių buvimo vietą parodė itin tiksliai – tai buvo automobilių serviso patalpos, kuriose, kaip vėliau paaiškėjo, remontuojami ir vogtus drabužius Švedijoje transportuojantys mikroautobusai.

Iš serviso savininko nuotraukų, paskelbtų „Google Maps“, matyti, kad jo dirbtuvėse buvo remontuotas baltas „Mercedes“ mikroautobusas su Didžiosios Britanijos valstybiniais numeriais. Tas pats mikroautobusas „Human Bridge“ darbuotojų buvo pastebėtas švarinantis labdaros konteinerius. Nagrinėdama autoserviso puslapį, SVT rado ir dar vieno labdaros konteinerių tuštinime naudoto autobusiuko nuotraukas.

Du Aivaro autoservise remontuoti mikroautobusai buvo pastebėti tuštinantys Švedijos labdaros organizacijos tekstilės kontenerius.

Vietinių gyventojų patikinti, kad autoservise yra ir dėvėtų drabužių sandėlys, nusprendėme pabandyti laimę ir patekti į vidų. Serviso viduje radome ir verslo savininką Aivarą, kuris, iš pradžių nustebęs, kad karantino metu pas jį lankosi potencialūs pirkėjai, visgi sutiko parodyti drabužius. Tik išskubėjo „pasiimti raktų“.

Tuo pačiu metu SVT žurnalistai Švedijoje dalyvavo automobilių gaudynėse norėdami pakalbinti labdaros konteinerius tuštinusius lietuvius.

Deja, tąkart mums taip ir nepavyko nieko įsigyti ar patekti į patalpą, iš kurios sklido GPS daviklio signalas. Po dešimties minučių grįžęs verslininkas visgi pareiškė, kad „nerado raktų“. Tačiau Aivaras mus vis dėlto pasikvietė įsigyti jau išrūšiuotų drabužių jo parduotuvėje Kėdainiuose ir patikino, kad tai – tie patys daiktai iš Švedijos, tik jau sukabinti ir eksponuojami.

„Atvažiuokit kada kitą dieną, nes dabar neturiu laiko“, – pasikvietė mus Aivaras ir blizgančiu BMW nuriedėjo atgal į savo dirbtuves.

Ir mažmena, ir urmas

Kvietimu pasinaudojome kiek vėliau. Atlaisvėjus karantinui sugrįžome į Kėdainius. Tačiau ne vieni. Portale skelbiu.lt užtikome skelbimą, kuriame siūloma urmu įsigyti drabužių iš Švedijos už itin patrauklią kainą. Skelbime nurodytas numeris priklausė Aivarui.

Nusprendėme kolegą operatorių su slapta kamera išsiųsti apsipirkti ir pažiūrėti, ar skelbimas neatves prie to paties garažiuko.

Nuojauta neapgavo. Skelbimo autorius mūsų operatorių pasikvietė į tą patį sandėlį, kurio raktų anąkart jam nepavyko rasti.

Kol mūsų kolegai pats Aivaras svėrė 100 kilogramų drabužių, mes vaikštinėjome po Kėdainiuose įsikūrusią dėvėtų rūbų parduotuvę ir ieškojome drabužių, į kuriuos švedai įsiuvo GPS siųstuvus. Radome tik teletabį – panašų į vieną tų, kuriuos kolegos iš SVT įdėjo į labdaros konteinerį. Tik be GPS siųstuvo.

Drabužiai iš Šve… Anglijos!

Su autoserviso savininku Aivaru dėl vogtų drabužių bendravome kelis kartus. Sausį, su kolegomis iš Švedijos, nuvykome iki jo parduotuvės Kėdainiuose, kviesdami Aivarą atvykti ir pasikalbėti apie prekių kilmę.

Kvietimo atvykti į Kėdainius pašnekovas nepriėmė. Sulaukęs klausimų apie vagystes ir GPS siųstuvus, Aivaras keitė versiją: išvakarėse drąsiai sakęs, kad prekiauja rūbais iš Švedijos, jis pakeitė versiją tikindamas, neva drabužiai yra iš Anglijos. Verslininkas teigė turįs visus prekių kilmę patvirtinančius dokumentus. Deja, žadėtų atsiųsti dokumentų negavome, o dar kartą susisiekus su verslininku, šis neigė bet kokias sąsajas su vogtais drabužiais ir pačia Švedija.

„Nu tai gaudykit tada. Iš kur man žinot, aš gi čia Lietuvoj būnu. Ką aš žinau. Šaip aš parduodu drabužius parduotuvėj. Jeigu klientas norės iš Švedijos, gaus iš Švedijos, jeigu norės iš Anglijos, gaus iš Anglijos. Koks man skirtumas, iš kur žmogus perka, man svarbu parduot“, – savo verslo modelį trumpai nupasakojo Aivaras, tačiau taip ir nepripažino, kad jo parduotuvėje sukabinti drabužiai – vogti.

Paprašytas pakomentuoti faktą, kad jo remonto dirbtuvėse buvo aptarnaujami vagystėms panaudoti mikroautobusai, pašnekovas tepasakė „Aaa… supratau“.

Kreipėmės į policiją su klausimu, ar šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai, susiję su galimomis dėvėtų rūbų vagystėmis Švedijoje. „Informacijos apie tokius tyrimus neturime. Gali būti, kad atskirus tyrimus galėjo vykdyti apskričių vyriausieji policijos komisariatai“, – teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.

Prie šio tyrimo prisidėjo Joachim Dyfvermark, Axel Gordh Humlesjö ir Linda Larsson Kakuli („Uppdrag granskning“, Švedija) bei nepriklausomas fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas.

Tyrimas iš dalies finansuojamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšomis.‍

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Miglė Krancevičiūtė ir Šarūnas Černiauskas bendradarbiaujant su SVT (Švedija)

Prokuratūra praneša teismui perdavusį dar vieną baudžiamąją bylą, gimusią po teisėjų korupcijos skandalo. Joje Giedrius Valatkevičius ir buvęs Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas kaltinami dėl galimos prekybos poveikiu, siekiant paveikti Kauno apygardos teismo teisėją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis G.Valatkevičius galimai ne kartą tarėsi, planavo bei derino su advokatu Drąsučiu Zagrecku kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau davė 17 tūkst. Eur kyšį, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų Kauno apygardos teismo teisėją, nagrinėsiantį kaltinamojo G.Valatkevičiaus baudžiamąją bylą.

Buvo siekiama, kad teisėjas priimtų G.Valatkevičiui palankų sprendimą, atidėtų paskirtos laisvės atėmimo vykdymą, rašoma prokuratūros pranešime.

Paveikti Kauno apygardos teismo teisėją buvo siekiama per kaltinamąjį buvusį teisėją G.Čekanauskas Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G.Čekanauskas pažadėjo paveikti minimą teisėją.

Tai jau 12-oji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo atskirta ir teisminiam nagrinėjimui perduodama baudžiamoji byla. Teismams perduotose nagrinėti baudžiamosiose bylose 6 asmenys jau yra pripažinti kaltais, jiems skirtos įvairaus dydžio baudos. Du asmenys, aktyviai padėję atskleisti organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, dar vienas asmuo, bendradarbiavęs su teisėsaugos pareigūnais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šiuo metu Panevėžio ir Šiaulių apygardų teismuose nagrinėjamos 4 baudžiamosios bylos.

Ikiteisminį tyrimą teismui perduotoje byloje atliko teisėsaugos institucijų tyrimo grupė, kurią sudarė Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybų pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: 15min

Buvo laikai, kai tėvai savo mergaites mokydavo gatvėje nesikalbėti su nepažįstamais dėdėmis arba neiti su vyresniu draugu į nežinomą vietą. Šiandien vaikai gyvena socialiniuose tinkluose – ir ką jie ten veikia, tėvai dažnai net nežino. Vilniaus regiono apylinkės teismo byla, nagrinėjusi nepilnametės tvirkinimo atvejį, dar kartą parodė, kokie pavojai tyko, atrodytų, vaikiškose internetinėse draugystėse.

Nevaikiškas vaikų susirašinėjimas

Vilniaus regiono apylinkės teisme aiškintasi, kas socialiniame tinkle vyko tarp dviejų paauglių – penkiolikos dar neturinčios mergaitės ir šiek tiek už ją vyresnio vaikino. Į pareigūnus kreipėsi pačios mergaitės mama, aptikusi jų susirašinėjimą.

Viskas prasidėjo tarsi nekaltai. Vaikinas tikino, kad mergaitė jai parašė pirma, tvirtindama, kad jai 16 metų.

Mergaitė sako, kad pirmas ją į draugus feisbuke pakvietė vaikinas. Bet kuriuo atveju, jie pradėjo bendrauti žinutėmis, kartais ir susiskambindavo per internetą. Vos pradėjęs bendrauti, vaikinas užklausė, ar „ji pošla“ (ištvirkusi – red.) Ši atsakė teigiamai. Tuomet pasipylė seksualinio turinio žinutės: „norėtum, kad įkiščiau visą ranką tau į šikną?“, „jeigu aš paprašyčiau visą dieną man čiulpti, ką darytum?“, „o labiau norėtum p**tis ar man čiulpti?“, „norėtum kad trenkčiau tau per putytę?“ ir pan.

Paaugliai socialiniame tinkle bendravo labai intensyviai. Mergaitė internetinį draugą vadino savo vaikinu. Kaip teisme prisipažino pats vaikinas, žinučių tikslas būdavo toks, kad ir jis, ir ji lytiškai susijaudintų. Taigi pagrindinė susirašinėjimo tema būdavo seksas, rašant įvairaus turinio žinutes, kurios kelia susijaudinimą ir pasitenkinimą. Dar daugiau – jis nufotografavo ir nusiuntė jai savo lytinio organo nuotrauką. Ir prašė, kad ji taip pat nusifotografuotų nuoga. Mergaitė atsiuntė jam savo nuogos krūtinės nuotraukų.

Kuo toliau, tuo labiau susirašinėjimas kaito: „Tu mano kekšyte? O aš tavo tėvelis. Norėtum būti mano dukra? Atsukam laiką iki tol kol tau buvo 7 metai? Tada galėčiau atvažiuoti pas tave ir pasip**tume“, „jeigu mūsų sūnaus b**ys bus didesnis nei mano, tai pačiulptum jam? O man irgi leisi su dukrom p**tis?“

Liūdnos gyvenimo istorijos

Vaikinas savo kaltę pripažino ir tikino, kad gailisi dėl šių veiksmų. Esą tai buvo laikas, kai jis rūkė kanapes, vartojo alkoholį su draugais, o kad jo draugė neturi 16-os, nežinojo. Taip pat negalėjo paaiškinti, kaip jo kompiuteryje atsirado pornografinio turinio nuotraukos. Teigė, kad galbūt, būdamas neblaivus, tokias nuotraukas parsisiuntė. Moksleivis yra šeštas vaikas šeimoje. Jo tėtis miręs, jis gyvena su mama vieno kambario bute, kuriame daug daiktų, nes mama turi sutrikimą juos kaupti. Nuo septynerių metų jis yra vaikų teisių įskaitoje. Mokslai jam sekasi blogai, pamokų lankomumas – prastas. Mama mokytojams teisinosi, kad sūnus jos neklauso, ryte pažadintas eiti į mokyklą vėl eina miegoti.

Didžiąją dalį dienos, taip pat ir nakties, jis praleidžia prie kompiuterio žaisdamas kompiuterinius žaidimus arba internetu kalbėdamasis, kaip liudijo jo mama, su mergaitėmis ir berniukais. Jau nuo paauglystės turi priklausomybę žolei, yra lankęsis priklausomybių ligų centre. Byloje nurodoma, kad vaikinas bandė žudytis.

Nukentėjusi mergaitė turi raidos sutrikimą. Kaip pareigūnams teigė mama, šiuo metu jos mąstymas kaip 5–7 metų amžiaus vaiko, todėl ji dukrą kontroliuojanti, nuolat tikrina, ką ji veikia socialiniuose tinkluose, visada užblokuoja jos feisbuko draugus, kurie, jos manymu, netinkami.

Kartą, dukros kompiuteryje atsidariusi programėlę „Messenger“, pamatė, kad ji susirašinėja su vaikinu seksualinio turinio žinutėmis. Iš kito kompiuterio šis susirašinėjimas nėra matomas, nes draugas mergaitei nurodė žinutėje įsijungti „secret conversion“ funkciją, t. y. savo bendravimą su mergaite slėpė. Pamačiusi šį susirašinėjimą, moteris kreipėsi į atitinkamas instancijas.

Pripažintas kaltu

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, abu jaunuoliai tikino, kad vienas kitą blokavo, taip pat badė vienas kitą pirštais, kuris iš jų bendravimą vis norėdavo atnaujinti.

Kaip buvo iš tikrųjų, nustatyti sunku, vis dėlto teismas pripažino, kad paauglys, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl amžiaus, tenkino savo lytinę aistrą bei siekė sukelti mergaitės seksualinį susijaudinimą, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgė į kaltinamojo jauną amžių ir į teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų.

Todėl kaltinamajam buvo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 12 mėnesių laikotarpiui. Taip pat jis turės išmokėti 700 eurų mergaitei už patirtą neturtinę žalą.

Pareigūnai juokavo: gal kavalierius taip rodo dėmesį

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė praskleidė šios bylos užkulisius.

„Nors nusikaltimai prieš vaikus elektroninėje erdvėje šiandien teisėsaugai yra prioritetas, tačiau šiuo atveju pamatėme, kad jeigu ne atkakli Šiaulių prokurorė, neturėtume apkaltinamojo nuosprendžio, byla nebūtų pasiekusi teismą.

Vietos pareigūnai du kartus gavo signalą apie galimą išnaudojimą, tačiau jiems nepavyko surinkti įrodymų ir identifikuoti tvirkintojo. Buvo momentas, kai atvykęs į šeimą pareigūnas net bandė juokauti – gal čia „kavalieriai tiesiog taip rodo dėmesį, gal būsimas žentas taip mergina?“

Pandemija plačiai atvėrė vartus tokio pobūdžio nusikaltimams – turinti protinį atsilikimą paauglė buvo agresyviai feisbuke atakuojama šlykščiomis žinutėmis, tvirkintojas jai siuntė savo lytinio organo nuotraukas, įkalbinėjo ją filmuotis atliekant seksualinio pobūdžio veiksmus su savimi ir pan.

Ir mes, ir teisėsauga atkreipėme dėmesį į siunčiamų žinučių pobūdį – šalia įprasto žargono buvo nuolat kartojama „o jeigu būtum mano dukra, ar man padarytum tą ir tą?“, „jei mudu turėtume vaikų, ar aš galėčiau su jais tą ir tą daryti?“ – dėstė pašnekovė.

Pasak jos, teisiamas vaikinas visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, bet paties tvirkintojo portretas, kuris atskleidžia tikrai gilią mūsų šalies dramą einamuoju momentu, šioje istorijoje liko nepastebėtas.

„Kalba eina apie 11-os klasės mokinį, teismui pasakojusį apie savo priklausomybę nuo kanapių, nuolatines išgertuves su draugais, mokyklos nelankymą. Dokumentuose teigiama, jog „našlė viena užaugino būrį vaikų, ankštame kambarėlyje sūnus stokoja asmeninės erdvės, motina turinti sutrikimą – kaupia daiktus“. Dar vietinės tarnybos prisiminė, kad paauglys lyg ir žudėsi. Kažkada praleisti momentai ir kokiomis sunkiomis pasekmėmis jie grįžta“, – svarstė K.Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Inga Saukienė

Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis, siekiant perduoti užverbuotą merginą santuokos su užsieniečiu sudarymui, ir paskyrė kaltinamajai 3 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą trejiems metams, rašoma teismo pranešime žiniasklaidai.

Lietuvei buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad ji per socialinį tinklą „Facebook“ apgaule ir pasinaudojusi nukentėjusiosios pažeidžiamumu, ją verbavo, gabeno ir perdavė Anglijoje gyvenančiam pakistaniečiui, kad nukentėjusioji su juo sudarytų fiktyvią santuoką ir šis asmuo gautų leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiosios nepažįsta, ją matė vieną kartą ir fiktyviai santuokai jos neverbavo, bilietų į Angliją nukentėjusiajai nepirko, nes neturėjo tam pinigų.

Bylą kaip pirmoji instancija išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog kaltinamosios kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, kad su kaltinamąja susipažino socialiniame tinkle ir netrukus kaltinamoji pasiūlė atvykti pas ją į Angliją dirbti bare. Nukentėjusioji teigė neturėjusi pinigų kelionei, nemokėjusi ne tik anglų kalbos, bet apskritai nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau kaltinamoji ją vis dėlto įkalbėjo, atsiuntė paštu pinigų kelionei į Kauno oro uostą, o atvykus į Londoną, oro uoste ją pasitiko kaltinamoji su nepažįstamu užsieniečiu vyru.

Atvykus į vietą, kaltinamoji su kita moterimi, kuri už tokią pačią nusikalstamą veiką yra nuteista kitoje byloje, pradėjo siūlyti jai sudaryti fiktyvią santuoką su užsienio piliečiu ir pasakė, kad už santuokos sudarymą ji gaus 8 000 Lt. Išsigandusi, kad neturi kito pasirinkimo, nukentėjusioji sutiko. Tokie nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios parodymai teismui nekėlė jokių abejonių ir buvo įvertinti kaip tikrąsias faktines aplinkybes atitinkantys įrodymai. Nukentėjusiosios parodymai buvo sugretinti ir su analogiškais liudytojų parodymais.

Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiajai, kuri buvo itin socialiai pažeidžiama, nemokanti nei skaityti, nei rašyti, apgaule už kaltinamosios pinigus atvykus į Jungtinę Karalystę buvo pasiūlytas ne darbas, o pateiktas pasiūlymas pažadant materialinį atlygį sudaryti fiktyvią santuoką su Pakistano piliečiu, o nukentėjusiajai supratus, kad kitos išeities ji neturi, ir su jų pateiktu pasiūlymu sutikus, nukentėjusioji buvo perduota leidimo gyventi Jungtinėje Karalystėje neturėjusiam Pakistano piliečiui. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios sutikimas buvo duotas prieš ją pavartojus apgaulę, pasinaudojus jos socialiniu pažeidžiamumu ir visišku jos priklausomumu nuo tikslingai kaltinamosios sukurtų aplinkybių.

Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis – numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dešimties metų. Teismas skirdamas bausmę nurodė, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupe su kita moterimi, kuri nuteista kitoje byloje. Teismas pažymėjo, kad nors yra padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jis labiau sąlygotas iš esmės nesusiformavusio kaltinamosios požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, padarytas neįvertinus veikos pavojingumo ir iš jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo.

Jauna moteris nusikalto antrą kartą, kartu su vaiko tėvu augina mažametį 1 metų ir 5 mėn. vaiką, todėl padaryta išvada, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamosios susiformavusius teigiamus socialinius ryšius su artima aplinka. Be to, nusikalstama veika padaryta kiek daugiau nei prieš 7 metus ir 5 mėn., dėl to paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, kaltinamoji bus pakankamai nubausta, jai skirti įpareigojimai, jos teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamajai taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per dvejus metus sumokėti 941,50 Eur įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, o nukentėjusiajai priteistas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Lrt.lt