Author: admin

Šių metų vasarį už nuopelnus tarnyboje apdovanotas dabar jau buvęs Kauno ugniagesys Algirdas Černius nuteistas kaip prostitucijos tinklo įkūrėjas. Šis savadautojas liko laisvėje ir po gegužę priimto apeliacinio teismo verdikto. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė sako, kad ją sutrikdė teisėjų argumentai: „A.Černius vaizduojamas kaip atgimęs angelas, uolus katalikas.“

4 metų bausmė atidėta

Vasario 19 dieną Kauno apygardos teismas A.Černių pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas – baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), 147 straipsnio 1 dalyje (prekyba žmonėmis – grėsė įkalinimas nuo dvejų iki dešimties metų), 307 straipsnio 2 dalyje (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos – grėsė įkalinimas iki šešerių metų).

Subendrinus visas bausmes, prostituciją organizavusiam ir jai vadovavusiam buvusiam Kauno ugniagesiui gelbėtojui A.Černiui skirta subendrinta 4-erių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant šiuo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą ir mokslą, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kitaip sakant, daugelį nustebinęs savadautojas realaus įkalinimo išvengė.

Iš A.Černiaus teismo verdiktu nuspręsta išieškoti 52 945 eurus – tai pajamos, gautos iš prostitucijos. Nuteistasis savo kaltės nesigynė, viską pripažino, išskyrus faktą, kad savo veiklai vykdyti išnaudojo kitą pažeidžiamą asmenį, t. y. vertėsi prekyba žmonėmis.

Šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas nuo baudžiamosios atsakomybės (kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas padaryti dėl jam padarytos nusikalstamos veikos) atleistas A.M. – fiktyvus nelegalios veiklos vykdytojas, kurio rankomis prisidengdamas veikė tikrasis prostitucijos tinklo įkūrėjas.

Vis dėlto, nukentėjusiojo A.M. civilinį ieškinį Kauno apygardos teismas tenkino tik iš dalies – priteisti 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Jautėsi vergu

Tokiu sprendimu nelikęs patenkintas A.M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir padidinti jam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat jis nesutiko ir su A.Černiui paskirta bausme – reikalavo realaus įkalinimo.

2 tūkst. eurų, pasak nukentėjusiojo, – per maža suma ir neatspindi nė menkiausių jo išgyvenimų, patirtų dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų.

A.M. prašė jam priteisti 6 tūkst. eurų. A.M. apeliaciniame skunde teigė, kad A.Černius jį įsiutęs mušė metaline armatūra. Dėl to teko patirti fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą ir baimę.

Be to, nukentėjusysis teigė nuolat jautęs psichologinį smurtą, bijojo būti išvytas į gatvę ar sumuštas tuo atveju, jei neįvykdys A.Černiaus jam pavestų pareigų.

Pasak nukentėjusiojo, prostitucijos Kaune organizatorius už darbą jam pinigų iš esmės nemokėjo, maitino jį menkai ir dėl ko jis nuolat kentė alkį.

Apelianto teigimu, jis turėjęs dirbti visą parą be poilsio, neturėdamas asmeninio gyvenimo, buvo visiškai priklausomas nuo A.Černiaus, kuris naudojosi jo vienišumu, sunkia finansine padėtimi ir negalia. Nuteistasis neva jo visiškai negerbė, žemino, išnaudojo kaip vergą.

Skunde taip pat buvo nurodoma ir tai, kad A.Černius nukentėjusįjį fiktyviai įdarbino įmonės direktoriumi, kad jei kas nors atsitiktų, atsakytų būtent šis. Realus įmonės vadovas buvo būtent A.Černius.

Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti, bet padidinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

„Koks jis našlaitis! Jam 27-eri metai. Kaip susipažinome? Nuomojosi iš manęs butą“, – apie nukentėjusįjį dar 2019 metais 15min teigė pats A.Černius.

Gegužės 12 dieną Lietuvos apeliacinis teismas bausmės nuteistajam nepakeitė, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmetė.

„Gyrėsi, kad tai jo tarsi naminis gyvūnėlis“

Įsigaliojus šiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, į 15min redakciją kreipėsi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Šis centras nuo pat pradžių dalyvavo byloje, teikė nukentėjusiam A.M. pagalbą – saugų būstą, socialinę pagalbą, tarpininkavo dėl advokato, darbo paieškų.

„Esame su juo ir iki šiol. Jis pats nesutinka kalbėti apie įvykius, nes yra giliai traumuotas. Gerai matėme šio nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis asmens pažeidžiamumą – buvęs benamis, turintis tam tikrus suvokimo sutrikimus. Išnaudojimo metu jis klusniai vykdė nuteistojo A.Černiaus reikalavimus. Pastarasis gyrėsi, kad tai jo tarsi naminis gyvūnėlis, kurį jis kartą sudaužęs geležine armatūra.

Tikrai apmaudu skaityti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, atmetusią aukos skundą kaip nepagrįstą. Joje akcentuojama, kad nukentėjusysis visai neblogai gyvenęs savo „boso“ pašonėje, sočiai valgęs, gražiai rengęsis.

Ir jau visai yra nesuprantama gerbiamų teisėjų besaikis nuteistojo dorybių akcentavimas, minimas jo gailėjimasis dėl „klystkelių“. Tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra teigiama atvirkščiai – aukos atžvilgiu nuteistasis nėra išreiškęs jokio apgailestavimo, neprisipažinęs dėl jo išnaudojimo! Ten smulkiai aprašomi visi įvykiai, kurių fone Lietuvos apeliacinio teismo popierėlis labai apgailėtinai atrodo“, – 15min teigė K.Mišinienė.

Ją, kaip pati teigia, smarkiai sutrikdė teisėjų argumentai, kuriais A.Černius neva atvaizduojamas kaip kone „atgimęs angelas“.

„Kitas prekeivio žmonėmis užtarėjas yra Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios rektorius – jo teismui pateikta nuteistojo charakteristika taip pat gausi pagyrų „aktyviam ir uoliam katalikui A.Černiui“. Paradoksalu, kad būtent šis kunigas nuolat rodo susirūpinimą prekyba žmonėmis Lietuvoje.

Ar reikia suprasti, kad suteneriavimas, prostitucijos tinklo organizavimas vis tik nėra taip jau blogai ir suderinama su „paslaugiu tarnavimu bendruomenėje“? Apgailestaujame, kad net ir nuteisti prekeiviai žmonėmis turi palaikymą, užtarimą, supratimą, o jų aukos vargsta vienatvėje ir sunkioje kasdienėje kovoje už būvį“, – stebėjosi KOPŽI vadovė.

Pasak jos, šiuo metu jau ruošiamas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismas suteikė pasitikėjimą

Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo gegužės 12 dienos nutartyje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir A.Černių charakterizuojantys duomenys leidžia tikėti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, – nuteistajam suteiktas teismo pasitikėjimas.

Iš A.Černių charakterizuojančios medžiagos, teisėjų teigimu, matyti, kad jis anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka iš esmės tik už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino visiškai, dėl to gailisi ir ateityje žada nenusikalsti. Be to, nuteistasis yra gana jauno amžiaus, turi šeimą, vaiką.

Bylos duomenimis, po paleidimo iš kardomojo kalinimo jis pradėjo savanoriauti vaikų globos namuose, taip pat kitoje įstaigoje, kur padėjo senjorams, turintiems negalią, ir šios įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.

„Bylos duomenimis, šiuo metu A.Černius mokosi ir siekia įgyti specialybę, taip pat dirba ir tiek mokymo įstaigos, tiek darbovietės administracijos yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Byloje taip pat yra kunigo pateikta charakteristika. Joje nuteistasis apibūdinamas kaip aktyvus, pagarbus ir paslaugus bažnytinės bendruomenės narys, kartu su savo vaikais lankantis apeigas. Be to, po paleidimo iš suėmimo, A.Černius naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti“, – priimdamas sprendimą atmesti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.

Pasak teisėjų, teikdamas pagalbą kitiems, nuteistasis galėjo suprasti savo ankstesnių veiksmų pavojingumą.

„Darytina išvada, kad gyvenimo būdą iš esmės pakeitusiam ir pirmąkart teisiamam asmeniui pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreiškė pasitikėjimą, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, nes bausme nėra siekiama vien tik nubausti nuteistą asmenį. Galimybę pasitikėti nuteistuoju įžvelgė ir prokurorai, kurie siūlė nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Būdamas laisvėje, tačiau suprasdamas teismo išreikšto pasitikėjimo sąlyginį pobūdį, A.Černius turės realią galimybę įrodyti, kad jam išreikštas pasitikėjimas buvo pagrįstas, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą visuomenei, kad elgdamasis teisėtai ir moraliai gali būti visaverčiu jos nariu, be kita ko, tokiu būdu jis turės ir realesnes faktines galimybes greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą“, – sprendime tikina Lietuvos apeliacinis teismas.

Nukentėjusysis nebuvo tipinė auka

Įvertindamas nukentėjusiam priteistus 2 tūkst. eurų, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismo nustatytas ir nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis laikytinas proporcinga kompensacija už patirtus neigiamus išgyvenimus.

O didesnės sumos priteisimas, be kita ko, įvertinus ir byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo aktyvų vaidmenį organizuojant prostituciją, jo statusą, santykius su nuteistuoju, finansinę padėtį įvykių metu ir pan., akivaizdžiai pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad A.M. nebuvo tipinė išnaudojimo prostitucijai auka – jis pats nebuvo verčiamas teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, bet buvo išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y. savo veiksmais turėjo prisidėti prie kitų asmenų prostitucijos, nors į šią veiklą ir buvo įtrauktas dėl jo paties pažeidžiamumo.

Nukentėjusysis neva kartu su A.Černiumi veikė surandant, išsinuomojant bei įrengiant patalpas, kurios vėliau buvo suteikiamos seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti.

Taip pat nustatyta, kad A.M., A.Černiaus pavedimu, vėliau reklamavo patalpose teikiamas paslaugas internete, įkėlė skelbimus apie neva teikiamas egzotinio masažo paslaugas, taip maskuojant seksualinių paslaugų teikimą.

Jis ieškojo naujų darbuotojų veiklai plėsti, pasitikdavo naujai atvykusias merginas ir jas apgyvendindavo, fotografavo ir jų nuotraukas publikuodavo skelbimuose; parūpindavo seksualines paslaugas teikiantiems asmenims priemones šioms paslaugoms teikti; kontroliavo darbo drausmę, tvarkė darbo vietas, atliko apsaugos darbuotojo funkcijas; rinkdavo iš seksualines paslaugas teikiančių asmenų jų uždirbtus pinigus, juos paskirstydavo ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A.M., atlikdamas minėtus veiksmus, neabejotinai suvokė, kad prisideda prie prostitucijos verslo vykdymo.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad A.M. finansinė padėtis įvykių metu nebuvo tokia sunki, kaip jis siekė įrodyti, taip pat, kad jis, nors ir pažeidžiamas, nebuvo visiškai priklausomas nuo A.Černiaus valios.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro atstovai Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Ruslanui Ušinskui įteikė padėką už atkaklumą ir profesionalumą tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus ir šviečiant visuomenę.

Centro vadovė Kristina Mišinienė, įteikdama padėką prokurorui, akcentavo jo sukauptą neįkainojamą patirtį vadovaujant tyrimams, susijusiems su prekyba žmonėmis, o ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į bylas, kurios susijusios su prekyba vaikais.

Centro, teikiančio socialines, psichologines ir teisines paslaugas minėtųjų nusikaltimų aukoms, atstovė pasidžiaugė dėl pastarosios prokuroro R. Ušinsko bylos, kai prekyba paaugle atokiame Vakarų Lietuvos kaime kaltinti asmenys po keturis metus trukusių teismų procesų galiausiai buvo pripažinti kaltais. Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro dėka buvo pasiektas teisingumas.

Padėką gavęs prokuroras R. Ušinskas pabrėžė, jog šis įvertinimas svarbus ne tik jam, bet ir visai komandai, kuri dalyvauja ikiteisminių tyrimų procesuose.

„Prekybos žmonėmis bylos, be jokios abejonės, turi savo specifiką, kiekvienas atvejis yra savaip sudėtingas, todėl sukaupta patirtis, kuria dalijamės ir su kolegomis, leidžia vis sėkmingiau išaiškinti šiuos nusikaltimus. Džiugu, jog mūsų visų darbas yra pastebimas ir taip įvertinamas”, – pranešime spaudai cituojamas R. Ušinskas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Išnaudojimas prostitucijai, tarptautinės grupuotės grasinimai ir nesuvokiamos biurokratijos džiunglės – taip LRT.lt pašnekovė apibūdina Lotynų Amerikos pilietės patirtis Lietuvoje. Anot specialistų, tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome, tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta.

Nors anksčiau dažniau girdėdavome apie lietuvaičius, išnaudojamus užsienyje, šiuo metu iškyla istorijų, kai ir Lietuvoje išnaudojami užsieniečiai. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta teismo procesai dėl būrio moterų išnaudojimo prostitucijai – įvykiai klostėsi 2016 metais, grupei išnaudotojų pareikšti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo prostitucijoje.

Tarp išnaudotų moterų – ir Lotynų Amerikos gyventoja. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad moteris turi nukentėjusiosios statusą, kuris jai suteikia daug teorinių gėrybių.

Deja, realybėje jos neveikia. Anot KOPŽI centro vadovės, teisėsauga ir teismai reikalauja nukentėjusios moters dalyvauti teisiniuose procesuose, tačiau migracijos valdininkai neskuba suteikti leidimo gyventi Lietuvoje šių procesų metu.

„Viena iš gėrybių turėtų būti laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau čia jaunos moters kaip tik laukia didžiausios kančios“, – sako K. Mišinienė.

Biurokratijos procesai

Kaip aiškina KOPŽI centro vadovė, leidimas gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodamas šešiems mėnesiams. Vis dėlto gauti tokį leidimą ne taip paprasta – dalis Migracijos departamento darbuotojų nėra girdėję apie prekybos žmonėmis aukos statusą, vis pritrūksta kokio nors rašto.

„Migracijos departamento darbuotoja kiekvieną kartą pagal rutiną klausia, kokiu pagrindu prašome šio leidimo. Suprantame, kad ji negali pažiūrėti į prieš tai pildytų prašymų turinį, tad atsakome – moteris yra prekybos žmonėmis auka, turi statusą, vyksta teismo procesas.

Darbuotoja nustemba – niekada nėra girdėjusi, kad gali būti toks pagrindas“, – pasakoja K. Mišinienė ir priduria, kad prieš dvejus metus nemokamai visuose departamento skyriuose vedė mokymus apie prekybą žmonėmis.

Vieną kartą departamento darbuotoja paprašo rašto iš bylos teisėjo, kitą kartą pasigenda tarpininkavimo rašto, o paklausta, kas gali jį išrašyti, nėra tikra.

„Vėl grįžtame nieko nepešę, vėl ieškome teisėjos ir jos prašome šio popieriaus. Teisėja parašo, mes registruojamės, vėl ateina nauja darbuotoja, ji pareiškia, kad raštas blogai parašytas, nes jis turėjo būti adresuotas ne nukentėjusiai moteriai, o Migracijos tarnybai. Išeiname, iš naujo maldaujame to nelaimingo popieriaus. Gauname.

Užsiregistravę priėmimui ir pateikę dokumentus, vėl naujai darbuotojai aiškiname apie prekybą žmonėmis – jau trečias žmogus labai nustemba apie tai išgirdęs. Darbuotoja pradeda svarstyti, kad vis tik galbūt negalėsime atsiimti gauto laikino leidimo, nes tuo metu moteris jau bus nelegalė“, – apie biurokratijos procesus Lietuvoje pasakoja K. Mišinienė.

Šeima sulaukia tarptautinės grupuotės grasinimų

KOPŽI centro vadovė sako išgirdusi paaiškinimą, kad tokiu atveju reikia turėti specialią vizą, kuri padengtų leidimo gyventi laukimo laikotarpį. Tačiau, norint gauti šią vizą, reikia iš naujo pildyti prašymą, surinkti dokumentus, važiuoti į kitą tarnybą, o savo sąskaitoje turėti 1 tūkst. 200 eurų ir socialinį draudimą visam prašomam vizos laikotarpiui.

„Mūsų nukentėjusioji išsigąsta – ji neturi jokių lėšų, yra apimta nevilties. Viskas, ką ji geba sugalvoti, tai nutraukti visus teismus ir dingti iš šios šalies. Bet kur jai dingti? Jos namų adresas nusikaltėliams, tarptautinei grupuotei, yra gerai žinomas, jos šeima iki šiol sulaukia grasinimų dėl jos bendradarbiavimo su teisėsauga“, – pažymi K. Mišinienė.

Patekusi į neviltį, moteris sugalvoja belaukdama laikino leidimo gyventi Lietuvoje vykti į Rusiją ir slapstytis ten. Vis dėlto nuo tokio sprendimo centrui pavyksta moterį atkalbėti – bandys prašyti prieglobsčio.

„Pasitikusi valdininkė nustemba, kam čia reikia prašyti to prieglobsčio? Juk už nelegalų buvimą gaus baudą, susimokės ir viskas. Vėl pradedame kalbėti apie prekybą žmonėmis – negi nėra jokių išimčių su nukentėjusiojo statusu? Neslėpsiu, čia pratrūkstame, tiesiog jau nebepakeliama girdėti vis naujus samprotavimus ir taisykles.

Šauni darbuotoja labai mandagiai atsiprašo už visus mūsų patirtus nepatogumus, išgyventą nerimą, bet ne, ji nėra girdėjusi, kad yra kokių nors išimčių tokiu pagrindu“, – patirtus sunkumus prisimena K. Mišinienė.

Galiausiai nukentėjusi moteris pusmečiui gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi

Akivaizdu, kokią reikšmę vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl prekybos žmonėmis turi leidimo gyventi Lietuvoje ne ES pilietei suteikimas, pažymi nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Mažvydas Karalius.

Pasak pašnekovo, valstybės institucijų ir įstaigų sukurtas biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi pasinaudoti teise laikinai gyventi šalyje, ypač vykstant tyrimui ir nukentėjusiajai sutinkant bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.

„Nukentėjusiųjų parodymai prekybos žmonėmis bylose yra labai svarbūs, todėl bent minimalų nukentėjusios pusės įsitraukimą į procesą reikėtų savaime vertinti kaip paslaugą valstybei“, – portalui LRT.lt sako M. Karalius.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis gali būti suteikiamas iki 6 mėnesių. Kaip numato įstatymai, šis leidimas turėtų suteikti galimybę gauti būtinąsias medicinos paslaugas, socialines paslaugas, taip pat teisę dirbti, aiškina „Diversity Development Group“ tyrėjas.

Tiesa, priduria jis, toks leidimas suteikiamas tik tiems žmonėms, kurie bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu. Vis dėlto, kaip rodo tarptautinių nevyriausybinių organizacijų patirtis, aukoms keliamas bendradarbiavimo su teisėsauga kriterijus neretai yra perteklinis ir neatitinka į nusikaltimo aukas orientuoto požiūrio kovoje su prekyba žmonėmis, pasakoja M. Karalius.

Išsiuntimas iš šalies nesuteikus pagalbos – žmogaus teisių pažeidimas

Pasak tyrėjo, lūkesčiai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis dažnai yra per aukšti – šio nusikaltimo aukos neretai patyrusios psichologinių traumų, bijo prekeivių žmonėmis ir su jais susijusių asmenų, kurie gali gąsdinti ir bauginti. Nusikaltimo aukos taip pat ne visada geba tiksliai įvardyti tai, kas joms nutiko, gali nežinoti visų detalių.

„Galimybių gauti leidimą gyventi šalyje apsunkinimas ir žmonių išsiuntimas iš šalies, nesuteikus kompleksinės pagalbos priemonių, medicininių, psichologinių paslaugų, yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai gali tapti keliu į pakartotinį tapimą nusikaltimo auka kilmės ar kitoje užsienio šalyje.

Todėl būtina investuoti daugiau išteklių į tinkamą nukentėjusių ne ES piliečių identifikavimą ir jų pagalbos bei apsaugos poreikių užtikrinimą būtent čia, Lietuvoje“, – akcentuoja M. Karalius.

Tyrėjo teigimu, rekomenduojama sumažinti keliamus reikalavimus leidimams prekybos žmonėmis aukoms gyventi šalyje ir diegti mechanizmus, kurie leistų atsižvelgti į individualią aukos situaciją ir išvengti perteklinio spaudimo įrodyti, kad žmogus tapo šio nusikaltimo auka.

Pasak M. Karaliaus, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Europos Tarybos konvencijoje dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kurią Lietuva ratifikavo dar 2012 metais. Dokumente įtvirtintas ir leidimo gyventi šalyje, kurioje žmogus nukentėjo, suteikimas dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos ir aplinkybių.

Toks leidimas gali būti suteiktas, kai aukoms buvo padaryta didelė fizinė ar psichologinė žala, kai žmonės buvo išnaudojami žiauriomis aplinkybėmis ir dėl to iš jų negali būti tikimasi bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis.

„Prekeiviai žmonėmis dažnai veikia organizuotomis grupėmis, todėl asmens grąžinimas į jo kilmės šalį tiesiogiai susijęs su keršto ar pakartotinio įtraukimo į nusikaltimus rizikomis, kurias valstybė, į kurią atvažiavo ar buvo atvežti užsieniečiai, turėtų kiek galima tiksliau įvertinti.

Kol kas Lietuvos įstatymuose šiuo pagrindu išduodamo leidimo gyventi nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ne ES piliečiams nėra, tačiau jis turėtų būti integruotas“, – tvirtina M. Karalius.

Anot jo, leidimai laikinai gyventi tiek bendradarbiaujant su teisėsauga, tiek dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos prekybos žmonėmis bylose yra išduodami tokiose šalyse kaip Nyderlandai ar Ispanija. Šiose šalyse taip pat egzistuoja galimybės pretenduoti į ilgalaikio leidimo gyventi šalyje įgijimą, atsižvelgiant į faktą, kad asmuo nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, sako pašnekovas.

Kitaip tariant, pažymi M. Karalius, šiose valstybėse pripažįstamas ypatingas nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis pažeidžiamumas, tad šalys imasi priemonių, siekdamos integruoti asmenis į visuomenę ir tokiu būdu užkirsti kelią pakartotiniam jų įtraukimui į nusikaltimus.

Išnaudojimo atvejai Lietuvoje

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje didžiąją dalį prekybos žmonėmis nusikaltimo aukų sudaro Lietuvos piliečiai, nukentėję Lietuvoje ir užsienyje, portalą LRT.lt informuoja M. Karalius. Tačiau, pažymi jis, užsieniečių, atsidūrusių modernioje vergovėje, mastą statistika atspindi menkai.

Pasak „Diversity Development Group“ tyrėjo, Lietuvoje kol kas nėra nė vieno teisminio precedento, kuriuo būtų įrodytas užsieniečių išnaudojimo Lietuvoje faktas. Tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta, tuojau priduria pašnekovas.

„Dar 2017 metais per įdarbinimo agentūrą į Lietuvą dirbti anglių gamykloje Vilniaus rajone atvykę darbuotojai iš Nepalo negavo jiems žadėto atlyginimo už darbą, o keliolika asmenų buvo apgyvendinti aptriušusioje patalpoje, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis.

Pasak darbuotojų, iš jų buvo paimti asmens dokumentai, o darbdavys, sužinojęs, kad užsieniečiai kreipėsi į policiją, plūdo darbuotojus keiksmažodžiais ir grasino susidoroti. Už tai, kad Lietuvoje gautų šį darbą, savo kilmės šalyje darbuotojai agentūroms susimokėjo po 12–15 tūkst. eurų.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o nepaliečiams teko išvykti iš šalies neatgavus uždirbtų pinigų“, – apie išnaudojimo atvejį Lietuvoje pasakoja M. Karalius.

Jis primena ir kitą situaciją, kai dirbti į Lietuvą atvyko keliasdešimt Turkijos piliečių. Darbuotojams nebuvo įteiktos darbo sutarčių kopijos, jie nebuvo tinkamai apdrausti, susižeidę darbuotojai buvo verčiami meluoti, kad tai įvyko ne darbo metu, vardija pašnekovas. Tada po kelių mėnesių, praleistų Lietuvoje, darbuotojai buvo priversti grįžti į Turkiją tuščiomis.

Pasak M. Karaliaus, vis dažniau sužinome apie statybų ar transporto sektoriuose išnaudojamus Ukrainos, Baltarusijos ir kitų ne ES valstybių piliečius, kurių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, skaičius nuolat auga.

Tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome

Kalbėdamas apie tai, kas trukdo padėti prekybos žmonėmis aukoms, M. Karalius pažymi, kad ne visi išnaudojimo atvejai atsiduria teisėsaugos akiratyje, o nusikaltimo aukomis tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai, kurie ne visada drįsta kreiptis pagalbos ar nežino, kas galėtų padėti. Neretai asmenys linksta kaltinti save dėl to, kas nutiko, siekia atsiriboti nuo išnaudojimo fakto, nepasitiki.

Dėl to, sako M. Karalius, tikrųjų modernios vergovės mastų ir nukentėjusiųjų skaičių nežinome, o į akiratį papuola tik nedidelė jų dalis.

„ES pagrindinių laisvių agentūros atliktas tyrimas apie darbuotojų išnaudojimą ES parodė, kad, pasak migrantų darbuotojų, vieni iš pagrindinių rizikos nukentėti faktorių yra susiję su jų leidimais gyventi šalyje ir iš to kylančiu pažeidžiamumu, pavyzdžiui, kai nėra galimybės pakeisti užsieniečių darbu piktnaudžiaujantį darbdavį.

Užsieniečiai tampa pažeidžiami ir dėl to, kad jie nežino darbo bei darbuotojų teisių, migracijos įstatymų, negeba suprasti vietinės kalbos“, – teigia pašnekovas.

Leidimų išdavimo klausimas taps vis aktualesnis

Pasak M. Karaliaus, laikinųjų leidimų gyventi šalyje išdavimo klausimas asmenims, kurie nėra ES piliečiai ir nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, ateityje taps aktualesnis.

Dėl to šioje srityje dirbančioms institucijoms ir organizacijoms reikėtų supaprastinti leidimų gyventi išdavimo tvarką, reguliariai apmokyti institucijų darbuotojus apie prekybos žmonėmis formas ir užtikrinti, kad procedūros vyktų be biurokratinės naštos, su kuria susidūrė ir nukentėjusioji iš Lotynų Amerikos, kalba pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad procedūrų sklandumo užtikrinimas ir galimybių siekti teisingumo sudarymas yra socialinės atsakomybės bei požiūrio į žmogų klausimas.

Neretai užsieniečių darbuotojų teisių pažeidimai, peraugantys į išnaudojimą ar prekybą žmonėmis, Lietuvoje būna normalizuojami, o šių žmonių patirtys laikomos šiek tiek „svetimomis“, ne tokiomis reikšmingomis kaip tos, kurias išgyvena lietuviai, pastebi M. Karalius.

„Tobulinant nukentėjusiųjų nuo išnaudojimo interesus ginančią įstatymų bazę ir inicijuojant nusikaltimų prevenciją, svarbu dirbti ir su visuomenės nuostatų kaita ir švietimu. Visos nusikaltimų aukos, nepaisant jų kilmės, tautybės ar kitų ypatybių, turi turėti besąlyginę teisę gauti pagalbos paslaugas būtent toje šalyje, kurioje patyrė, ką reiškia būti išnaudojamam“, – akcentuoja „Diversity Development Group“ tyrėjas.

Migracijos departamentas: su sunkumais nesusidūrėme

Per pastaruosius dvejus metus užsieniečiams buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo aukos, portalui LRT.lt sako Migracijos departamento vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.

„Tokių atvejų, kai užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi kaip prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka, praktiškai nepasitaiko, todėl ir su sunkumais nesusidūrėme“, – komentuoja Migracijos departamento atstovė.

Ji informuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu, kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis.

„Šios kategorijos užsieniečiams nustatyta supaprastinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka. Jiems nėra taikomos (…) nustatytos sąlygos turėti galiojantį sveikatos draudimą, pakankamas pragyvenimo lėšas Lietuvoje, taip pat jiems nereikia mokėti valstybės rinkliavos už leidimo laikinai gyventi išdavimą“, – teigia L. Tumalavičienė.

Pasak jos, nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą (pasą) ir ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui.

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis rezervuotu laiku turi atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti savo biometrinius duomenis, aiškina L. Tumalavičienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Įsivaizduok, kad užlindai  man prieš nosį persirikiuodama ir nerodei posūkio, o man reikėjo staigiai stabdyti. Arba aprėkei mane parduotuvės kasoje, nors nieko nepadariau. Arba esi visuomenės veikėjas, kuris organizuoja kvailą maršą.

TU MANE SUNERVINAI ir man tuoj pat reikia kažkaip tave pavadinti. Ar rašant feisbuke, ar bumbant sau po nosim, ar pasakojant draugams, kokį [įterpti įžeidžiantį žodį] šiandien sutikau.

BET YRA VIENA PROBLEMA

Kaip tave pavadinti?

Beždžione, asilu, žiurke, gaidžiu?

Jau nelabai taip pavadinsi. Nes dalis gyvūnų turi nuostabių sugebėjimų, kurių mes neturime, o protinį pajėgumą tikrinančiuose testuose net žmones kartais pralenkia, tad, jeigu tave pavadinčiau vienu iš gyvūnų, tai būtų veikiau komplimentas, o ne įžeidimas. Gyvūnai yra nuostabūs ir jiems reikia mūsų pagarbos. Dėl to šis variantas atkrenta.

Debilu, durnium, o gal tiesiog pasiūlyt varyt pasigydyt?

…bet gydytis ką? Aš gi pati žinau, kad su psichikos sutrikimais per savo gyvenimą susiduria vos ne kiekvienas žmogus, o apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą yra puikus ir labai reikalingas dalykas, kurio net neišeina kažkaip kriminalizuot. Tad ir šis atkrenta.

Žinau!

Pavadinsiu prostitute arba kekše, šliundra arba tiesiog „laisvo elgesio“…

Skamba neblogai, nepaisant to, kad vyrams šie žodžiai visiškai nepritaikomi, o dar aš žinau, kiek daug moterų nepasirenka tokio gyvenimo, o jis veikiau yra apmaudžių valstybės švietimo, vaikų apsaugos ir kitų sistemų spragų rezultatas. Ir toks žmonių, esančių prostitucijoje, gyvenimas yra iš dalies mūsų visų atsakomybės dalis.

O kai kas išvis – tampa prekybos žmonėmis aukomis, be to, vis dar dažniausiai yra teisiškai baudžiamos ir visuomenės pasmerkiamos prostitucijoje esančios moterys, bet ne tie, kurie jas parduoda, ar tie, kurie jas perka. O dar yra dalis moterų, kurios tokį darbą pasirenka, ir aš neturiu jokio noro jų smerkti. Tad šis variantas irgi netinka.

* viso to nebūčiau žinojusi be nuostabios Kristinos Mišinienės, kuri daugybę metų padeda prekybos žmonėmis aukoms ir kantriai šviečia visuomenę šiais klausimais.

VELNIAS! TAI KAIP MAN TAVE PAVADINTI!!

Iš rusų kalbos kilusiais arba lietuviškais lytinių organų pavadinimais

Kaip jie skaniai skamba, kai būnu įsiutus, bet… O kas blogo yra su tais lytiniais organais? Juk tai tokie pat organai kaip ir visi kiti? Ar ne? Juk nešaukiam ant žmogaus: „Skrandi tu, žiūrėk, kur važiuoji!” arba „Skydliauke, eik tu švilpt!” O lytiniai organai iš esmės yra tas pats. Tik jie daug geresni už kitus organus: iš jų semiame malonumo aruodus ir galime padovanoti gyvybę. Tai kaip ir nieko blogo? Tai ir šis variantas netinka!

Pavadinsiu Petro Gražulio mėgstamiausiu žodžiu iš P raidės

Gerai ir agresyviai skamba – tiks. Bet, palaukit… Čia kaip ir noriu pažeminti žmogų, nes jis, būdamas vyras, myli vyrus? O kaip tai jį sumenkins? Pagalvoju apie talentingiausius žmones: ir Eltoną Johną, ir Yuvalį Noah Harari, ir Dominyką Vaitiekūną, ir Naglį Bierancą… Kaip ir pati būčiau laiminga, bent dalį jų talentų turėdama. Šis irgi netinka.

PO PARALIAIS, KAIP MAN TAVE PAVADINTI???

Visi įprasti pavadinimai nebetinka, o pyktį išreikšti norisi. Ir tuomet aš prisimenu per mudviejų pokalbį Austėjos Landsbergienės išsakytą mintį:

„Mes negalime kritikuoti paties žmogaus, mes galime kritikuoti tik jo elgesį.”

Ir man ši mintis labai patinka (kaip ir daugybė kitų Austėjos minčių) – juk visi mes kartais pasielgiame kvailai, neapgalvotai, užlendame kam nors prieš nosį persirikiuodami, nes skubame nuvežti artimam žmogui vaistų arba būname pavargę po dienos darbų. Taip, persirikiuoti geriausia pagal kelių eismo taisykles, ir kasoje geriausia ant nieko nerėkti, bet mes esame žmonės, kurie kartais pratrūksta, pavargsta ir suklysta. Kai kritikuojame žmogų, o ne jo elgesį, mes vieną įvykį, vieną poelgį išauginame iki žmogaus visumos ir tai nėra teisinga. Žmogus turi teisę suklysti, turi teisę atsiprašyti ir pasitaisyti.

Ir dar pridėsiu tai, ko išmokau iš savo dėstytojos Dovilės Butkienės per „Emocijų” paskaitas: kitas žmogus nėra atsakingas už mūsų emocijas. Tad ne tu mane sunervinai, o aš pati susinervinau. Galbūt tu išties pasielgei negražiai ir aš turiu teisę tau apie tai pasakyti kaip brandus žmogus.

Tai skambėtų taip: „Aš labai išsigandau, kai tu persirikiavai man prieš nosį ir man staiga teko stabdyti.“

Ir, kad ir kaip mane erzintų organizuojami maršai, kurie, mano manymu, tik skaldo visuomenę, bet tai nesuteikia man teisės žeminti tų žmonių, kurie tai daro. Aš galiu tik išreikšti savo nuomonę pagarbiai ir prisiimdama atsakomybę už savo jausmus, nes niekas kitas nėra už juos atsakingas.

Tikiuosi, labai tikiuosi, kad mūsų visuomenė išaugs iš pravardžiavimo amžiaus. Nes pravardės, kurias klijuojame kitiems, yra apie mus ir mūsų nebrandumą. Aš tai noriu subręsti, o tu?

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Beata Tiškevič

Nesunkus skrajučių išnešiotojo darbas Anglijoje, geras atlyginimas ir galimybė pagaliau išbristi iš skurdo – tokiais pažadais liūdno likimo jaunuolius sugundę nusikaltėliai įtraukė juos į tikrų tikriausią vergovę. Aukos priverstos dirbti neskaičiuodamos valandų, be poilsio dienų, o norėdami pavalgyti būdavo priversti vogti iš parduotuvių, nes pinigų maistui nepakako.

Iš tokios nežmoniškos vergovės schemos ne vienerius metus pelnėsi kauniečiai Rytis Dambrauskas, Karolis Klinkevičius bei Aivaras Klinkevičius.

Pareigūnų išaiškinta trijulė vos lengvai neišsisuko, pirmosios instancijos teismas patikėjo jų atgaila suteikė išskirtinę malonę. Nors pagal įstatymą jiem galėjo būti skirtas tik laisvės atėmimas, teismas juos nubaudė 18 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.

Tačiau bylą peržiūrėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai buvo kur kas griežtesni – pagrindinį organizatorių R. Dambrauską jie už grotų pasiuntė 5 metams, jo dešiniąją ranką K. Klinkevičių – 4 metams, o vieną žmogų spėjęs užverbuoti A. Klinkevičius turės atlikti 3 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Ieškojo našlaičių ir kaimiečių

Prekybos žmonėmis schemą vyrai įsuko dar 2013 metų pavasarį. Nors įkliuvę jie gynėsi, kad iš tiesų tik siūlė darbą ir nieko neišnaudojo, tą paneigia ne tik į vergovę patekusių jaunuolių pasakojimai, tačiau ir pačių nusikaltėlių susirašinėjimai.

R. Dambrauskas ir A. Kliknevičius vienas kitam rašytose žinutėse labai tiksliai įvardino, kokių žmonių reikia ieškoti.

„Reikia žmonių iš kaimų, visokių latrų, iki 30 metų, kad daug eiti galėtų“, – vieno pokalbio metu aiškino R. Dambrauskas.

Jis aiškiai sakydavo, kad reikia rasti žmones, kurie būtų „tokie biedni, našlaičiai“. Tokiais ir panašiais epitetais jis atsiliepdavo apie būsimus darbuotojus.

„Našlaičius jau palikau Kaišiadoryse, grybai abudu“, – kito pokalbio metu prieš išvežant žmones į užsienį praneša A. Kliknevičius.

Savo aukoms jie pažadėdavo nemokamą kelionę, apgyvendinimą bei neblogą atlyginimą – skirtingiems žmonėms pasakojo mokėsiantys nuo 80 iki 400 svarų per savaitę bei pinigus už viršvalandžius.

Tačiau realybė būdavo visai kitokia – vos nuvežę anglų kalbos nemokančius jaunuolius į nežinomą šalį nusikaltėliai atimdavo jų dokumentus ir liepdavo pradėti darbą.

Dirbo be poilsio

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 9 jaunuoliai, jų amžius – nuo 18 iki 29 metų. Visi jie buvo menkai išsilavinę, kai kurie paskendę skolose, neturintys darbo ir pinigų, bet labai norintys įsikabinti į gyvenimą. Būtent todėl juos tapo nesunku suvilioti.

Kasdien jie turėjo išnešioti virš 1000 skrajučių. Jei to nepadarydavo , sulaukdavo grasinimų, psichologinio teroro ir žiauraus smurto – mušimo laidu, diržu ar tiesiog kumščiais.

Iki darbo vietos jie turėjo

važiuoti metro, tačiau pinigų „darbdaviai“ tam neduodavo ir liepdavo keliauti be bilieto.

Pažadėtų pinigų jie taip pat nematė. Vos atvykus, jiems buvo pranešama, kad jau yra įsiskolinę už kelionę bei būstą, todėl viskas bus išskaičiuojama iš jų uždarbio. Kai kada net 20 svarų per savaitę negaudavę jaunuoliai nuolat buvo alkani, išsekę, todėl privalėjo maistą vogti iš parduotuvių ir batus, nes tuos, su kuriais atvažiavo, nuo nuolatinio vaikščiojimo sunešiojo.

Ši dvejus metus trukusi vergovės schema paaiškėjo tik tuomet, kai dvi nukentėjusiosios sugebėjo pabėgti ir pasiekti Lietuvos ambasadą. Tiesa, tokių bandymų būta ir anksčiau, tačiau R. Dambrauskas spėdavo bėglius sugauti ir juos bausdavo žiauriai mušdamas.

Nusikaltimų pridarė ir daugiau

Pirmosios instancijos teisme piniginėmis baudomis išsisukę prekeiviai žmonėmis laisve ilgai nepasidžiaugė, nes šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek nukentėjusiuosius atstovavusi advokatė iš Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro.

„Aptariamais nusikaltimais pažeidžiama ne tik asmens laisvė, bet ir beveik visos teisinėje valstybėje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės“, – savo skunde dėstė prokurorė.

Lietuvoje prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, už kurį galima skirti tik laisvės atėmimo bausmes. Tačiau baudas paskyręs teismas nurodė, kad šioje byloje esą yra išskirtinių aplinkybių ir kaltinamieji už grotų neturėtų būti siunčiami. Jie turi šeimas, anksčiau yra neteisti, nepadarė jokių naujų nusikaltimų.

Tačiau apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad ne visa tai yra tiesa. Kol nagrinėta ši byla. R. Dambrauskas spėjo šešis kartus pažeisti kelių eismo taisykles.

Tuo metu K. Klinkevičiaus gavo teistumą už smurtą prieš sugyventinę, o A. Klinkevičius girtas spėjo partrenkti žmogų pėsčiųjų perėjoje.

„Prokurorė teigia, jog nurodytos aplinkybės nuteistuosius charakterizuoja neigiamai, kaip linkusius pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos, ir priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nerodo jų pozityvaus elgesio, jų siekio dorai gyventi ir dirbti, ateityje nenusikalsti, taip pat neleidžia daryti išvados apie mažesnį jų pavojingumą“, – rašoma prokuratūros skunde.

Apeliacinio teismo teisėjai įsiklausė į tokius argumentus ir nusprendė du iš trijų kaltinamųjų pasiųsti į belangę.

„Nukentėjusieji buvo verbuojami ir gabenami į užsienį tikslu išnaudoti priverstiniam darbui pasinaudojus jų pažeidžiamumu, pasireiškusiu jaunu amžiumi, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimu, sunkia materialine padėtimi bei panaudojant apgaulę – žadant nesunkų skrajučių išnešiotojo darbą. Nuteistieji ieškojo būtent socialiai itin pažeidžiamų asmenų, kad galėtų kuo lengviau palenkti jų valią ir vėliau išnaudoti savanaudiškiems tikslams pasiekti.

Nukentėjusieji dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos, vėliau ir dėl nuteistųjų R. Dambrausko ir K. Klinkevičiauss naudojamo fizinio smurto ir grasinimų bei paėmus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus buvo priklausomi nuo nuteistųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip dirbti jiems nepriimtinomis nežmoniškomis sąlygomis“, – konstatavo teisėjai.

Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Taip 7 nukentėjusieji prašė atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. Teismas 6 iš jų priteisė po 2 tūkst. eurų, vienam iš jų – 1,5 tūkst. eurų.

Dar du nukentėję jaunuoliai norėjo kuo greičiau visą istoriją pamiršti ir žalos atlyginimo neprašė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.