Author: admin

Vasario 19 dieną už nuopelnus tarnyboje praeityje apdovanotą Kauno ugniagesį gelbėtoją Algirdą Černių teismas pripažino kaltu sukūrus Kaune prostitucijos tinklą. Kai ši „paslaptis“ 2017 metais ėmė kilti į dienos šviesą, tarnybinis patikrinimas pradėtas ir gaisrinėje. Vis dėlto, A.Černius taip ir liko nepriekaištingos reputacijos gaisrininku – atleistas iš pareigų ne dėl nusikaltimų, o dėl ligos.

Dvigubą gyvenimą gyvenęs A.Černius Kaune sukūrė masažo salonų bei butų, kuriuose neva teikiami erotiniai masažai, tinklą, dvejus metus, laikotarpiu nuo 2015 metų pavasario iki 2017 metų rugsėjo, valdomą svetimomis – pažeidžiamo asmens, rankomis.

Šiam pasamdytam įmonės direktoriui už nurodytų užduočių vykdymą A.Černius, kaip konstatuojama bylos medžiagoje, duodavo menkavertes pinigų sumas maistui, o už netinkamą jų vykdymą naudojo fizinį smurtą ir psichinę prievartą – šaukdavo necenzūriniais žodžiais, žemino, grasino išvaryti iš patalpų, kuriose buvo apgyvendintas.

Prostitucijos tinklą demaskavo policijos pareigūnai, apsimetę klientais. 1988 metais gimęs A.Černius buvo sulaikytas 2017 metų rugsėjo 12 dieną. Kartu sulaikytas ir galimai jo užduotis vykdęs 1990 metais gimęs padėjėjas, kuris vėliau buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl jo A.Černius apkaltintas prekybos žmonėmis organizavimu.

Kauno teisėsauga pripažino šį „verslą“ gerai organizuotu. Tyrimas narpliojant prostitucijos tinklą truko apie pusmetį.

Dvejus metus Kauno apygardos teisme nagrinėta byla baigta šių metų vasario 19 dieną paskelbtu nuosprendžiu. A.Černius pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 147 straipsnio 1 dalyje (prekyba žmonėmis), 307 straipsnio 2 dalyje (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos).

Buvusiam ugniagesiui gelbėtojui skirta subendrinta 4-erių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant šiuo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą ir mokslą, neišeiti iš namų nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Iš A.Černiaus nutarta išieškoti 52 945 eurus – tai neva pajamos, gautos iš prostitucijos.

A.Černiaus jaunesnysis brolis Saulius Černius taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojui ir nukentėjusiajam), 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Jam skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1,5 metų, uždraudžiant bendravimą su asmenims, kuriems darytas poveikis.

Pradėtas tarnybinis patikrinimas sustabdytas

Kaip į visą šią „užklasinę“ giriamo ir apdovanoto darbuotojo veiklą reagavo A.Černiaus darbdavys?

Pasak Vidos Šmigelskienės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Komunikacijos skyriaus vedėjos, 2017 metų rugsėjo 13 dieną dėl A.Černiaus veiksmų Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje (APGV) (tuo metu dar savarankiškoje įstaigoje) buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tai padaryta Kauno APGV viršininko pavaduotojo, atlikusio viršininko funkcijas, T.Sušinsko sprendimu pagal 3-iosios komandos viršininko E.Karobliaus 2017 metų rugsėjo 12 dienos tarnybinį pranešimą.

Kol žvaigžde už nuopelnus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apdovanotas A.Černius buvo suimtas, jam nemokėtas atlyginimas. Atleisti tuomet jo nebuvo ruošiamasi, nebent būtų paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. Tai įrodo faktas, kad tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas jau po 5 dienų – 2017 metų rugsėjo 18-ąją.

Tyrimas, kaip tikina V.Šmigelskienė, sustabdytas, nesant galimybės tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos.

„Po Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reorganizacijos, centralizavus vidaus tyrimų veiklą, tyrimo medžiaga iš Kauno APGV 2019 metų pradžioje buvo perimta ir perduota PAGD Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų valdybai. Iki šiol tarnybinis patikrinimas neatnaujintas, nes nebuvo tam pagrindo“, – patikino PAGD atstovė.

Atleistas prieš metus dėl ligos

Vis dėlto, A.Černius paliko darbo vietą Kauno gaisrinėje taip ir nesulaukęs bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Tiesa, iš vidaus tarnybos jis Kauno PGV viršininko 2020 metų gegužės 27 dieną įsakymu atleistas ne dėl nusikaltimų įvykdymo, bet dėl sveikatos būklės. Jam, kaip paaiškėjo, buvo išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

„A.Černius nebuvo nušalintas nuo pareigų dėl įtarimų padarius tyčinę nusikalstamą veiką, kadangi Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31) 36 straipsnis nenumatė tokios pareigos, priešingai nei tai yra numatyta šiuo metu galiojančioje redakcijoje – Vidaus tarnybos statuto 45 str. 1 d. 3 p. teigia, kad pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu“, – paaiškino V.Šmigelskienė.

Dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą, atimtos teisės dirbti teisėsaugos institucijose, nebegalėjimo atlikti savo pareigų dėl nuosprendžio vykdymo ar už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teismas atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, PAGD iš pareigų (iki 2018 metų gruodžio 31 dienos – iš PAGD pavaldžių teritorinių įstaigų) buvo atleisti: 2018 metais – 1 pareigūnas, 2019 ir 2020 metais – po 3.

„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas laikosi nuostatos, kad pareigūnai privatų gyvenimą privalo tvarkytis taip, kad nenukentėtų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos interesai ir vidaus tarnybos pareigūno reputacija“, – patikino V.Šmigelskienė.

A.Černius: „Likau nepažeminęs pareigūno vardo“

Tai, kad prieš metus buvo atleistas iš pareigų dėl ligos, 15min patvirtino ir pats A.Černius.

„Baiginėsis teismai, maniau, išeisiu iš darbo. Gaisrinėje dirbau gerai, mane vertino gerai, bet jei jau tokia situacija… Nenorėjau jų vardo žeminti. Apie metus išdirbau, kai jau byla ėjo. Tuomet reikėjo vykti į CMEK, su nugara problemų turėjau, nebebuvo motyvo. Kam? Tad buvau atleistas iš darbo dėl ligos. Išmokėjo išeitinę, uždarė mano bylą. Likau nepažeminęs pareigūno vardo. Taip ir išėjau, nebenorėjau, kad skalambintų apie tą gaisrinę. Kam tempti gumą?“ – 15min paaiškino A.Černius.

Jis prisipažino nuo mažens norėjęs būti ugniagesiu gelbėtoju, nuo 8-erių svajojęs apie tokį darbą.

„Kai dirbau gaisrinėje, niekas nesiskundė. Už dyką būčiau dirbęs tą darbą, nes norėjau. Kiek uždirbdavau? Apie 700–800 eurų gal. Nelabai ta alga būdavo aktuali. Tai tiesiog darbas, kurį man patikdavo dirbti. Gaila prarasti buvo, bet ką padarysi“, – 15min po nuosprendžio priėmimo kalbėjo A.Černius.

Po to, kai buvo atleistas, jis nusprendė persikvalifikuoti – įstojo studijuoti atsinaujinančių išteklių inžinerijos, šiuo metu dirba statybose: stato tvoras ir vartus. Darbo, kaip tikina, netrūksta. Toliau truputį verčiasi ir patalpų subnuoma.

„Jaučiausi toks truputėlį nei pakartas, nei paleistas. Kol nebuvo nuosprendžio, nesinorėjo nei kažkuo rimtu užsiimti, nes po to viską gali tekti palikti – nuvažiuos visas tavo juodas darbas. Dabar jau bus galima rimtai kažką pradėti dirbti su statybomis. Dabar pats esu įsidarbinęs įmonėje. Dirbu ir tiek. Bus matyti. Viskas turi susigulėti“, – patikino jis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Karolina Stažytė

Vasario 19 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį dviem broliams – Sauliui ir Algirdui Černiams. Pastarasis – už nuopelnus tarnyboje apdovanotas Kauno ugniagesys gelbėtojas. Dvigubą gyvenimą gyvenęs vyras sukūrė butų, kuriuose neva teikiami erotiniai masažai, tinklą, dvejus metus valdomą svetimomis – pažeidžiamo asmens, rankomis. A.Černius pripažintas kaltu, tačiau už grotų nepasiųstas.

Dvejus metus narpliota išskirtinė byla baigta. Penktadienį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį.

A.Černius pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas – baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), 147 straipsnio 1 dalyje (prekyba žmonėmis – gresia įkalinimas nuo dvejų iki dešimties metų), 307 straipsnio 2 dalyje (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos – grėsė įkalinimas iki šešerių metų).

Subendrinus visas bausmes, ugniagesiui gelbėtojui A.Černiui skirta subendrinta 4-erių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant šiuo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą ir mokslą, neišeiti iš namų nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia pradedama skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo atveju, jeigu A.Černiui bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas ir realiai būtų vykdoma laisvės atėmimo bausmė, tuomet į bausmės laiką būtų įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 metų rugsėjo 12 dienos iki 2018 metų kovo 9 dienos.

Nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, jos bus panaikintos.

A.Černiaus jaunesnysis brolis S.Černius taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje (poveikis liudytojui ir nukentėjusiajam – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų), 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis – baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų).

Jam skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas metams ir šešiems mėnesiams, uždraudžiant bendravimą su asmenims, kuriems darytas poveikis.

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 metų gruodžio 19 dienos iki 2017 metų gruodžio 21 dienos (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms). Taigi S.Černiaus neatlikta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, 5 mėnesiams ir 24 dienoms.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Anksčiau S.Černiui paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus, jos bus panaikintos.

Privalo grąžinti uždirbtus 52 tūkst. eurų

Kauno apygardos teismas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkino visiškai. Iš A.Černiaus priteista 908,47 euro turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo A.M. gydymo išlaidomis, atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A.M. civilinį ieškinį teismas tenkino iš dalies. Iš A.Černiaus nukentėjusiajam nuspręsta priteisti 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nuspręsta konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, kurie rasti pas S.L. (490 Eur), K.N. (50 Eur), A.M. (352 Eur), salone (70 Eur), pas A.Černių (2826,46 Eur). Pinigai perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A.Černiaus išieškoti 52 945 eurai – pajamos, gautos iš prostitucijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Įkūrė „erotinio masažo“ salonus

Broliai A ir S. Černiai teisti dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prekybos žmonėmis, poveikio liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos.

A.Černius kaltintas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 metų pavasario iki 2017 metų rugsėjo, turėdamas tikslą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, surado ir išnuomojo butus, įrengė patalpas ir jas įvairiais laikotarpiais suteikė asmenims verstis prostitucija. Ši veikla buvo maskuojama tariamai teisėtų egzotinių masažų paslaugomis.

Minėtose patalpose ir butuose ugniagesys gelbėtojas sudarė darbo sąlygas teikti seksualines paslaugas, nustatė seksualinių paslaugų įkainius, surado administratores, dirbusias patalpose, nurodė reklamuoti paslaugas dedant internete skelbimus apie teikiamus „egzotinius masažus“.

A.Černius dalyvavo asmenis priimant į darbą, suteikdavo jiems informacijos apie darbo pobūdį ir sąlygas, sudarydavo su jais sutartis dėl patalpų subnuomos, kurias nurodydavo pasirašyti kitam asmeniui, kaip įmonės direktoriui, mokėjo patalpų nuomos mokestį, pats arba jo nurodymu kitas asmuo iš asmenų surinkdavo pinigus, gautus iš jų teikiamų prostitucijos paslaugų, juos paskirstydavo padalinant dalį – asmenims teikiantiems paslaugas, kitą dalį pasilikdamas sau.

Prostitucijos tinklas mieste veikė po dviejų klasikinių masažo salonų širma. Kad nekiltų įtarimų, tuose masažo salonuose taip pat būdavo priimami klientai – A.Černius pasirūpino specialiais stalais ir kitais reikmenimis, neva liudijančiais apie legalius masažus.

Prostitucijos tinklą demaskavo policijos pareigūnai, apsimetę klientais.

Tokiu būdu iš kitų asmenų prostitucijos ugniagesys gelbėtojas gavo ne mažiau kaip 52 945 eurų pajamų.

Pažeidžiamą asmenį paskyrė direktoriumi

Ugniagesių gelbėtojų tarnyboje skatintas ir gerai vertintas A.Černius visa tai oficialiai darė ne savomis rankomis. Suradęs pažeidžiamą asmenį ir pasinaudodamas jo pažeidžiamumu, verbavo jį, turėdamas tikslą išnaudoti prostitucijos organizavimui ir vadovavimui. A.Černius įdarbino nukentėjusįjį įmonės direktoriumi, taip siekdamas užmaskuoti save, kaip tikrąjį nusikalstamų veikų vykdytoją. Tokiu būdu ugniagesys gelbėtojas įgijo nukentėjusiojo priklausomumą nuo jo ir, pasinaudodamas pažeidžiamumu bei įgytu priklausomumu, davė jam nurodymus, susijusius su prostitucijos organizavimu ir vadovavimu, vykdymu. Nukentėjusiajam už nurodytų užduočių vykdymą duodavo menkavertes pinigų sumas maistui, o už netinkamą jų vykdymą naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir psichinę prievartą – šaukdavo necenzūriniais žodžiais, žemino jį, grasino išvaryti iš patalpų, kuriose buvo apgyvendintas, tokiu būdu paliekant jį be gyvenamosios vietos.

Remiantis bylos duomenimis, A.Černius 2016 metų rugsėjį netgi sudavė nukentėjusiajam metaline armatūra vieną smūgį į dešinę koją, po ko jam nukritus ant žemės, užsimojo dar kartą suduoti, tačiau nukentėjusiajam užsidengus ranka, armatūra pataikė į ją. Tokiu būdu A.Černius padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Brolis bandė paveikti liudytojus

Į kaltinamųjų suolą kartu sėdęs Algirdo jaunesnysis brolis Saulius Černius teistas už tai, kad žinodamas, jog ikiteisminiame tyrime dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo yra įtariamas ir suimtas jo brolis, siekė paveikti šioje baudžiamojoje byloje liudytojas, kad jos duotų neteisingus parodymus.

Be to, S.Černius neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas.

Kauno teisėsauga pripažino šį „verslą“ gerai organizuotu. Tyrimas narpliojant prostitucijos tinklą truko apie pusmetį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad į šią veiklą įtrauktos merginos paslaugas suteikdavo įvairiuose Kauno miesto nuomojamuose butuose, kurių vieta buvo nuolatos keičiama. Skelbimai apie seksualinio pobūdžio paslaugas, prisidengiant egzotiniu masažu, būdavo dedami populiariame interneto skelbimų portale.

1988 m. gimęs A.Černius buvo sulaikytas 2017 metų rugsėjo 12 dieną. Kartu sulaikytas ir galimai jo užduotis vykdęs 1990 metais gimęs padėjėjas, kuris vėliau buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl jo A.Černius apkaltintas prekybos žmonėmis organizavimu.

Byla nuo 2019 metų vasario Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama už uždarų durų.

Prieš pradedant bylos nagrinėjimą, buvo žinoma, kad ugniagesys gelbėtojas iš dalies pripažįsta savo kaltę. Labiausiai A.Černius neigė tą faktą, kad išnaudojo šiam verslui vystyti pažeidžiamą „našlaitį“, kuris šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

„Koks jis našlaitis! Jam 27-eri metai. Kaip susipažinome? Nuomojosi iš manęs butą“, – apie nukentėjusįjį, kuris, pagal bylos medžiagą, buvo paskirtas fiktyviai vadovauti prostitucijos tinklui, prieš dvejus metus 15min teigė A.Černius.

Apdovanotas žvaigžde

Vykdant ikiteisminį tyrimą A.Černius buvo suimtas pusmetį. Išėjęs į laisvę, jis tęsė savo darbą Kauno 3-iojoje ugniagesių komandoje. Žinia apie jo „užklasinę“ veiklą buvo tarsi šaltas dušas kolegoms. Juk A.Černius – aukščiausios kategorijos ugniagesys gelbėtojas.

2010 metais A.Černius gavo Kauno miesto mero padėką už operatyvų darbą likviduojant vėtros padarinius.

2014 metais jam skirta Kauno lopšelio-darželio padėka už dalyvavimą saugais eismo savaitėje, kur A.Černius supažindino vaikus su ugniagesio profesija. Buvo pristatytas jiems kaip vienas geriausių pavyzdžių. 2015 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas apdovanojo A.Černių žvaigžde už nuopelnus valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai.

Ugniagesiu gelbėtoju dirbti jis pradėjo 2009-aisiais.

Iškilus informacijai apie galimą prostitucijos tinklą, Kauno apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo pradėtas vidinis tyrimas, kuris buvo sustabdytas, kol nepriimtas teismo sprendimas. Atleisti jo iš darbo, nebent bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tuomet nesiruošta.

Susisiekus su Kauno priešgaisrine gelbėjimo valdyba po šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, paaiškėjo, kad A.Černius ugniagesiu gelbėtoju jau nebedirba.

Kol A.Černius buvo suimtas, jam nebuvo mokamas atlyginimas.

Kolegos A.Černių apibūdina kaip savo profesijos asą, nes jis ir aukštalipys, ir laivavedys, itin aktyvus ugniagesys gelbėtojas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Karolina Stažytė

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Mėnesio pajamos – kiek daugiau nei 200 eurų, tačiau kreditoriams reikia grąžinti kur kas daugiau – apie 20 tūkst. eurų. Su tokia situacija susidūrė Vytautas, kai žmonės, kuriuos vaikinas laikė draugais, pasinaudodami jo asmens duomenimis pradėjo imti kreditus iš įvairių kredito įmonių, o pinigus pasiimdavo sau.

Kai Vytautas (vardas pakeistas – LRT.lt) pradėjo gauti iš kreditus išdavusių įmonių įspėjimus dėl nevykdomų įsipareigojimų, kreipėsi pagalbos į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI), vėliau – į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl sukčiavimo ir kompiuterinės informacijos pasisavinimo bei skleidimo.

Šiame tyrime Vytautas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau toliau vyksta teismo procesai su kredito įmonėmis.

Kaip LRT.lt pasakoja KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, Vytautas susipažino su daug vyresniu už jį vyru ir jo sugyventine, šie priėmė jį gyventi pas save, tačiau naujasis draugas pradėjo Vytauto prašyti pasiimti greitųjų paskolų. Vaikinas paskolas gaudavo į savo banko kortelę, nuimdavo pinigus ir juos atiduodavo naujiesiems draugams.

„Ypač Vytautui sunku kalbėti apie šioje schemoje dalyvavusią moterį, ji jam nuolat tvirtinusi, kad jai jis yra kaip sūnus, o neįgaliam vaikinui, ką tik palaidojusiam motiną, tai buvo labai jautri žinutė“, – sako K. Mišinienė.

Nors Vytautas pripažintas nukentėjusiu galimoje sukčiavimo byloje, kartu nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose greitųjų kreditų bendrovės siekia išsiieškoti sumas su palūkanomis. Pavyzdžiui, vienos bendrovės paskolinta 10 tūkst. eurų suma su palūkanomis ir mokesčiais virsta 18 tūkst. 969,61 euro suma, kurią Vytautas turi grąžinti.

„Mes rūpinamės šia situacija ne todėl, kad norime „nuskriausti“ greitųjų kreditų bendroves, bet todėl, kad siekiame atskleisti iš esmės amoralų jų elgesį – jei būtų paprašę šio vaikino bent jau banko išrašų, būtų per minutę įsitikinę, jog jis yra nemokus – vienintelės jo pajamos yra mėnesinė neįgalumo šalpos pensija ir keliasdešimt eurų, gaunamų iš mokyklos kaip maistpinigiai“, – tvirtina K. Mišinienė.

Pajamos mažesnės nei mėnesinė įmoka

Pasak vaikino advokatės Kristinos Mikolaitės, kiekviena kredito bendrovė privalo patikrinti asmens kreditingumą – finansinę padėtį.

„Didžiausias klausimas kyla, kaip šie kreditoriai tikrina asmens, kuris ėmė kreditą, finansinę padėtį, kitaip sakant, kreditingumą. Kiekviena tokia bendrovė pagal įstatymą privalo patikrinti asmens kreditingumą ir gali sutikti arba atsisakyti duoti kreditą. (…) Kai asmens pajamos mažesnės nei grąžinamo kredito mėnesinė įmoka, kaip gali suteikti tokiam asmeniui kreditą?“ – stebisi advokatė.

K. Mikolaitė LRT.lt sako, kad jei kredito įmonė išduoda kreditą, vadinasi, pasitikrina, kad asmuo turi galimybes jį grąžinti.

„Jei išduoda asmeniui, kuris neturi galimybės kredito grąžinti, ar neturėtų būti taip, kad visos neigiamos kredito negrąžinimo pasekmės tenka tai bendrovei, nes ji neįvertino tinkamai rizikos arba pati prisiėmė per daug rizikos?“ – klausimus kelia advokatė.

Portalo LRT.lt duomenimis, kelių Seimo narių grupė gilinasi, kaip būtų galima keisti greitųjų kreditų bendrovių reguliavimą.

Kredito bendrovė: kliento duomenys tikrinami daugybėje bazių

Komentaro dėl susidariusios situacijos LRT.lt kreipėsi ir į kredito bendroves. Viena bendrovių, iš kurių Vytautas skolinosi – „Neo Finance“. Bendra vartojimo kredito suma siekia 18 tūkst. 969,61 eurų.

LRT.lt susisiekus su bendrove, „Neo Finance“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Darius Borisas atsakė, kad „nekomentuoja informacijos, susijusios su konkrečiais esamais ar buvusiais klientais, nes laikosi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.“

Kita bendrovė, su kuria vyksta teisminiai procesai – „Pro Invest Group“. Bendra ieškinio suma siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės direktorė Vilma Doviltė portalui LRT.lt sako, kad konkretaus atvejo komentuoti negali dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir dėl vykstančio teisminio ginčo.

Vis dėlto, pažymi V. Doviltė, „Pro Invest Group“ veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, gerbia vartotojų teises, taip pat didelį dėmesį skiria asmens duomenų apsaugos užtikrinimui.

„Įprastinėje praktikoje bendrovė atidžiai ir labai griežtai tikrina ir vertina kliento duomenis. Prieš išduodant kreditą, klientas yra pilnai identifikuojamas. Asmens tapatybei nustatyti naudojama pažangi nuotolinė identifikavimo priemonė „Idenfy“, kuri realiu metu leidžia nustatyti, ar identifikuojasi pats klientas, papildomai yra būtinas pavedimas iš kliento asmeninės banko sąskaitos su unikalia mokėjimo paskirtimi“, – aiškina „Pro Invest Group“ vadovė.

Pasak jos, kliento duomenys tikrinami daugybėje oficialių duomenų bazių, tikrinamos gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai, kliento veiksnumas, kad būtų tinkamai įvertintas kliento kreditingumas.

„Visuomet prieš priimant sprendimą bendrovė atidžiai patikrina ir įvertina kliento duomenis oficialiose duomenų bazėse, tokiose kaip SODRA, Gyventojų registro tarnyboje, Paskolų rizikos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, tikrinama, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neišduoti jam kredito. Nustačius, kad asmens veiksnumas ribotas, kreditas neišduodamas“, – pabrėžia V. Doviltė.

Privalo tikrinti kreditingumą

Šiuo metu Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

Tokio vertinimo tikslas – įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti, rašoma įstatyme.

Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, taip pat į iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, kuri gali turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui.

„Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį“, – teigiama įstatyme.

Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė, LRT.lt

Prekyba žmonėmis – viena jautriausių nusikalstamų veikų, į kurias įtraukiami asmenys dažnai patiria ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Prekybai žmonėmis galime priskirti: seksualinio išnaudojimo, vergiško darbo, priverstinio elgetavimo ir kitus su žmonių išnaudojimu susijusius atvejus.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, 2020 metais prekybos žmonėmis aukomis tapo 19 Lietuvos piliečių. Nukentėjusieji dažnai patiria baimę, nesaugumą, gėdą – ir tai tik keletas išgyvenimų, kurie palieka ilgalaikes pasekmes. Apie šiuos nusikaltimus kalbame su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Gabija Večerinskiene, kuri jau daugiau nei 10 metų specializuojasi tyrimuose, susijusiuose su prekyba žmonėmis bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišiniene.

– Prokurore, šioje srityje dirbate ne vienerius metus. Kaip per tą laikotarpį keitėsi tokių nusikaltimų skaičius?

– Per laikotarpį, kai specializuojuosi šioje srityje, ikiteisminių tyrimų skaičius dėl prekybos žmonėmis augo ir tik keletą paskutinių metų stabilizavosi, o praeitais metais kiek sumažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo šių nusikaltimų skaičius. Nukentėję asmenys nelinkę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jų atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų arba patys nesuvokia, kad jų atžvilgiu buvo įvykdyta ši nusikalstama veika. Todėl labai svarbus bendras ikiteisminių tyrimų institucijų darbas su nevyriausybinių organizacijų ir kitų organizacijų, kurios susiduria su prekybos žmonėmis atvejais, bendradarbiavimas.

– Į kokias šalis yra išvežamos prekybos žmonėmis aukos?

– Kalbant apie išnaudojimą priverstiniam darbui, tai yra tos pačios šalys, į kurias vyksta ir daugiausia emigrantų iš Lietuvos: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Airija ir kt.

– Ką patiria prekybos žmonėmis aukos užsienio šalyse?

– Darbai, kuriuose išnaudojami asmenys gali būti įvairūs: žemės, paukščių ūkiuose, fabrikuose, statybos sektoriuje. Taip pat prekybos žmonėmis aukoms tenka vogti, prašyti išmaldos ar teikti seksualines paslaugas. Labai svarbu suprasti, kad bet kuris darbas, kurį asmuo dirba verčiamas, ne savo laisva valia ar pasirinkimu, naudojant fizinį smurtą, grasinimus, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, gali būti laikomas išnaudojimu priverstiniam darbui. Svarbu ir tai, kad šiuo metu jau ir Lietuva tampa šalimi, į kurią atvyksta asmenys iš kitų šalių, kurie gali tapti šio pobūdžio nusikaltimo aukomis.

– Minite, kad ir Lietuva tampa šalimi į kurią atvykę žmonės yra išnaudojami priverstiniam darbui. Kokių šalių piliečiai dažniausiai susiduria su išnaudojimu mūsų šalyje?

– Daugiausiai tai yra asmenys, atvykę iš Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau pasitaiko atvykėlių ir iš tolimesnių kraštų, pavyzdžiui Azijos valstybių.

– Kokie asmenys dažniausiai patenka į prekybos žmonėmis pinkles?

– Tai dažniausiai būna žmonės, kurie yra pažeidžiami dėl įvairių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių: sunkios materialinės padėties, darbo neturėjimo, menko išsilavinimo (dalis jų yra visiškai neraštingi), socialinių įgūdžių trūkumo, turintys tam tikrų fizinių ar psichinių sutrikimų. Taip pat į priverstinio darbo pinkles dažnai įkliūva ir jaunimas, kuris dar neturi sukaupęs gyvenimiškos patirties, kad galėtų objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti tinkamus sprendimus. Šio nusikaltimo aukomis labai dažnai tampa ir nepilnamečiai asmenys, vaikai, kurie dėl savo jauno amžiaus gali išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus, o tai itin naudinga prekybą žmonėmis vykdantiems asmenims.

– Ar galėtumėte paaiškinti, kuo susiję su prekyba žmonėmis tyrimai yra išskirtiniai?

– Kaip jau minėjau šie nukentėjusieji nėra linkę kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, su jais bendradarbiauti ir atskleisti visas aplinkybes. Teisėsaugos pareigūnams tenka užmegzti ryšį su nukentėjusiuoju, įgyti jo pasitikėjimą ir sugebėti jį prakalbinti. Atliekant šiuos tyrimus aktyviai prisideda ir dalyvauja nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi nukentėjusiuoju, teikia jam socialines, psichologines ir teisines paslaugas, kas nėra dažna kituose tyrimuose.

– Kaip manote, kodėl aukos bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus?

– Dėl įvairių priežasčių: baimės dėl išnaudotojų keršto, nepasitikėjimo teisėsaugos pareigūnais, gėdos jausmo, kad buvo apgauti. Kartais asmenys netgi nesuvokia, kad buvo išnaudojami ir jų atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika.

– Kiek ilgai trunka tokie tyrimai? Kuo jie išskirtiniai?

– Jų trukmė išties ilgesnė, kartais jie trunka net kelerius metus, tai priklauso nuo tyrimo aplinkybių. Tokią ilgą trukmę lemia didelis proceso dalyvių skaičius, tarptautinis šios nusikalstamos veikos pobūdis, kuomet reikia užsienių šalių teisėsaugos pareigūnų pagalbos. Kalbant apie išskirtinumus tiriant šio pobūdžio nusikalstamas veikas, pagrindinis duomenų šaltinis paprastai yra pats nukentėjusysis, todėl jo parodymai yra itin svarbūs šiame procese, nuo šių parodymų nuoseklumo ir patikimumo gali priklausyti ir baudžiamosios bylos baigtis.

– Ar pasitaiko, kad nukentėję asmenys ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme keičia savo parodymus, bijo kalbėti apie išnaudotojus?

– Nukentėjusiųjų asmenų parodymų keitimas teisme nagrinėjant šios kategorijos bylas – labai dažnas atvejis. Nukentėjusieji parodymus dažniausiai keičia dėl jiems daromo įtariamųjų/kaltinamųjų ar šių asmenų aplinkos rato žmonių daromo poveikio. Prekybos žmonėmis aukos ir anksčiau patyrusios fizinį ar psichologinį smurtą, baimę dėl artimųjų saugumo bijo savo skriaudėjų. Todėl bet koks iš kaltinamųjų pusės bandymas paveikti nukentėjusįjį dėl jo duodamų parodymų gali būti sėkmingas.

– Šių metų sausio pradžioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje dėl prekybos žmonėmis, kurioje nuteisti asmenys, vykdę šią nusikalstamą veiką. Kuo ši byla išskirtinė?

– Tai yra sėkmingo baudžiamojo persekiojimo atvejis, kai asmenys visų instancijų teismų buvo pripažinti kaltais vykdę prekybą žmonėmis ir išnaudoję žmones nusikalstamų veikų vykdymui bei priverstiniam darbui užsienyje. Šioje byloje dėl prekybos žmonėmis nuteisti 4 asmenys, ir vienas asmuo pripažintas kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam. Byloje nukentėjusiais pripažinti 5 asmenys. Kaltininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 3,5 metų iki 5 metų, o už poveikį nukentėjusiajam skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Grįžtant prie klausimo, kiek tokio pobūdžio tyrimai trunka, šis baudžiamasis procesas truko 6 metus.

– Kaip šis laimėjimas gali prisidėti prie teismų praktikos tokiose bylose?

– Šią bylą nagrinėjo LAT išplėstinė 7 teisėjų kolegija, tai reiškia galimą naują teisės normos aiškinimą formuojant teismų praktiką. Kolegijos sprendimu nuteistųjų kasaciniai skundai buvo atmesti ir palikti galioti žemesniųjų teismų sprendimai. Šioje nutartyje LAT išsamiai pasisakė apie prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui požymius, išaiškino priverstinio darbo nežmoniškomis sąlygomis sąvoką, manau tai yra ypatingai svarbu. Ši nutartis reikšminga ir vienodos teismų praktikos formavimui šios kategorijos bylose.

– Su kokiais sunkumais tiriant minėtąjį atvejį teko susidurti?

– Šioje byloje sudėtingas buvo darbas su nukentėjusiaisiais. Iš pradžių buvo aiškus tik vienas, vėliau paaiškėjo, kad tokių asmenų buvo ir daugiau. Susidūrėme su nukentėjusiųjų nenoru pasakoti visų aplinkybių ir jiems daromu neleistinu poveikiu. Proceso metu teko susidurti su agresyvia ir kvalifikuota kaltinamųjų gynyba teisme.

– Ką patartumėte žmonėms, susidomėjusiems ar gavusiems pasiūlymą dirbti užsienyje?

– Visų pirma kalbant apie prekybą žmonėmis reikėtų pamiršti tokius mitus, kaip kad žmonės yra grobiami tiesiog gatvėje ir išvežami vergauti į užsienį – taip nėra. Nusikaltėliai linkę pasinaudoti socialiai pažeidžiamais žmonėmis, kurie patys savo noru sutinka vykti svetur ieškodami geresnio gyvenimo. Taip pat svarbu paminėti, kad dar vienas stereotipas, jog į prekybos žmonėmis pinkles dažniausiai viliojamos jaunos, patrauklios merginos taip pat nėra tiesa. Priverstiniam darbui užsienyje itin paklausūs jauni ir stiprūs vyrai, kuriuos galima išnaudoti įvairaus pobūdžio nusikaltimams vykdyti. Todėl labai svarbu, kad žmonės, ketindami vykti į užsienį dirbti ar suvilioti kokių kitų gerų pasiūlymų, patys būtų apdairūs, išsiaiškintų visas aplinkybes – darbo pobūdį, atlyginimą, darbo ir poilsio laiką, gyvenamosios vietos sąlygas, galimybes grįžti atgal. Labai svarbu, kad aplinkiniai nebūtų abejingi, kai jų artimieji planuoja išvykti į užsienį dirbti, o kylant abejonėms informuotų apie tai valstybės institucijas ar pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas.

– Kokia Jūsų, kaip šioje srityje dirbančios ir didelį patirtį sukaupusios pareigūnės, nuomonė apie prekybos žmonėmis prevenciją?

– Svarbiausia yra visuomenės švietimas ir informavimas apie prekybą žmonėmis. Jaunus žmonės, kurie dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis dėl savo amžiaus ir nepatyrimo, labai svarbu šviesti šiuo klausimu dar mokyklos suole. Žinoma, labai svarbus vaidmuo tenka ir visuomenės informavimo priemonėms, kurios pastaruoju metu tikrai dažnai nušviečia prekyba žmonėmis atvejus ar išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, susijusias su prekyba žmonėmis ir žmonių išnaudojimu. Apie prokurorės minėtą bylą pakalbinome ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovę Kristiną Mišinienę.

– Ką Jūs galėtumėte papasakoti apie šį atvejį?

– Apie šį atvejį sužinojome iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų. Jie kreipėsi į mūsų organizaciją pranešdami, kad vienam iš nukentėjusiųjų yra reikalinga pagalba, tačiau asmuo atsisako bendrauti. Mūsų centro darbuotoja ne kartą vyko pas nukentėjusį jaunuolį, tačiau šis mandagiai išklausydavo ir atsisakydavo mūsų paslaugų – socialinės pagalbos, psichologo ar teisininko konsultacijų. Tai buvo atvejis, kai galvojome, jog šį kartą mums nepavyks padėti. Tačiau vieną vėlų vakarą sulaukėme skambučio, kuris viską pakeitė. Skambino tas pats jaunuolis. Jis buvo labai sutrikęs, išsigandęs ir prašė padėti. Paaiškėjo, jog prekeivių žmonėmis gauja, bandydama jį sulaikyti nuo bendradarbiavimo su policija, pradėjo terorizuoti jo šeimą, iškilo grėsmė patiems artimiausiems šeimos nariams. Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis prasidėjo mūsų bendravimas su jaunu, neturinčiu didesnių gyvenimo įgūdžių, tvirto pamato po kojomis, nukentėjusiuoju. Šis bendravimas ilgainiui pavirto į bendradarbiavimą, kuris tęsėsi ilgus metus. Matėme jaunuolio laipsnišką grįžimą į sau įprastą gyvenimą, džiaugėmės jo ištverme, sekinančių teisminių procesų metu, jo didvyrišku nepasidavimu nusikaltėlių spaudimui ir bauginimui.

– Kuo šis atvejis Jums pasirodė kitoks?

– Ši išnaudojimo istorija visos prekybos žmonėmis, organizuojamos ir vykdomos mūsų šalyje, fone išsiskiria dideliu brutalumu, nuolatiniu aukų persekiojimu. Nukentėjusiųjų bauginimas vyko dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jo metu ir net bylai pasiekus teismą. Taip pat sukrėtė tai, jog tiek prekeiviai žmonėmis, tiek jų aukos yra iš tos pačios kaimiškos vietovės. Jie pažinojo vieni kitus nuo mažų dienų. Ši gauja buvo žinoma ir kaime, kaip užsiimanti nusikalstama veika, išgabenanti jaunus vyrus į Jungtinę Karalystę. Na ir žinoma, labai norisi paminėti sutartinai dirbusį kriminalistų ir prokurorės tandemą, kruopštų įrodymų rinkimą bei sėkmingą teisėsaugos bendravimą su nukentėjusiais asmenimis.

– Kodėl svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis?

– Kova su prekyba žmonėmis – ilga ir sudėtinga, o pasiekti svarbių pergalių ir užkirsti kelią žmonių išnaudojimui galime tik veikdami kartu. Nuoširdžiai džiaugiamės pasiektu galutiniu rezultatu šių metų sausį laimėtoje byloje, bet kelionė iki jo buvo ilga ir nukentėjusiems labai sunki. Svarbiausias rezultatas šioje byloje – prekeivius žmonėmis pasiekusi neišvengiama bausmė, nukentėjusiųjų atsitiesimas ir grįžimas į visuomenę. O to pasiekti galėjome tik dirbdami išvien. Todėl labai svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis, aukų patiriamus išgyvenimus ir svarbiausia parodyti, kad tokie nusikaltimai yra išaiškinami, o kaltininkai nubaudžiami.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Į ketvirtąją dešimtį įžengusi vieniša motina Mavjuda pragyvenimui užsidirba ieškodama klientų grupelei sekso paslaugų teikėjų, nors sąvadavimas ir prostitucija Tadžikistano sostinėje draudžiami. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Besistengdama išmaitinti vaikus, savo pavardės viešinti nepanorusi Mavjuda netrukus gali jų netekti.

Tadžikistano parlamentas ketina priimti Šeimos įstatymo pataisas, numatančias tėvystės teisių atėmimą iš nuteistų sąvadavimu ir viešnamių verslu užsiimančių asmenų. Kitaip tariant, visi jų nepilnamečiai vaikai būtų paimti valstybės globon.

Manoma, kad įstatymo projektui bus pritarta. Įstatymų leidėjai ir šio teisės akto šalininkai teigia, kad tokiu būdu siekiama kovoti su prostitucija ir apsaugoti vaikus. Tačiau kritikai aiškina, kad geriausias būdas kovoti su prostitucija ir apsaugoti šeimas yra sukurti alternatyvias darbo vietas moterims, kad joms nereikėtų dirbti nelegalioje sekso industrijoje.

Daugelis šiuo verslu užsiimančių moterų tvirtina tokią profesiją pasirinkusios dėl didžiulio skurdo Tadžikistane, kuris laikomas viena sunkiausiai besiverčiančių Vidurinės Azijos šalių.

Mavjuda sako, kad ji ir kitos sekso paslaugų teikėjos, su kuriomis ji bendrauja, yra girdėjusios apie parlamento diskusijas dėl siūlomo teisės akto. RFE / RL ji prisipažino, kad jos pažįstamos moterys nuogąstauja, kad gali būti priverstos atiduoti savo vaikus valstybei.

Mavjuda yra vienintelė šeimos maitintoja. Ji sako, kad tėvystės teisių atėmimas tik pablogintų skurstančių žmonių padėtį ir paliktų dar daugiau nuoskaudų jų „ir taip varganame gyvenime“.
Anot jos, priėmus įstatymą, niekam nebus geriau ir tikrai nepavyks pažaboti prostitucijos Tadžikistane.

„Kodėl [valdžia] mano, kad atėmę mūsų vaikus, jie išspręs problemą? [Jei iš tiesų jiems rūpime], geriau padėtų susirasti normalų darbą, kad galėtume dirbti ir suteikti geresnį gyvenimą savo vaikams“, – sako Mavjuda.

Įstatymo projektas pradėtas rengti po to, kai Dušanbė ir kitų miestų policija pranešė aptikusi viešnamių tinklą. Pagal Tadžikistano įstatymus, įsteigęs viešnamį ar kitaip sekso paslaugų pirkime bei pardavime dalyvavęs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už pakartotinį tokio pobūdžio nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Prostitucija Tadžikistane laikoma administraciniu teisės aktų pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki 200 JAV dolerių. Už pakartotinius pažeidimus gresia didesnės baudos arba iki 15 parų arešto.

Sekso paslaugų teikėjos dažnai slepia pajamų šaltinį nuo savo artimųjų, bijodamos stigmatizavimo iš esmės musulmoniškoje visuomenėje.

Rengiant įstatymo projektą dalyvavo ir Tadžikistano valstybinis moterų ir šeimos komitetas. Komiteto nariai sako manantys, kad baimė netekti vaikų galbūt privers žmones gerai pagalvoti prieš įsitraukiant į šį rizikingą verslą.

Komiteto narys Obidžonas Šaripovas RFE / RL sakė, kad galiojančio Šeimos įstatymo pakeitimai taip pat turėtų padėti užtikrinti vaikų psichinę ir fizinę gerovę.

„Dauguma šių moterų turi vieną ar du vaikus, kuriems jos yra vienintelės globėjos, – aiškina O. Šaripovas. – Neišvengiamai tai, kuo jos užsiima, turi įtakos nepilnamečius. Kai moterys naktį būna darbe, vaikai namuose lieka vieni.“

Vyriausybės pareigūnai ir moterų grupės teigia vykdančios informavimo kampanijas, organizuojančios vadinamąsias „moralės paskaitas“, kurių metu bandoma sekso paslaugų teikėjas įtikinti atsisakyti profesijos.

Paskaitose dalyvauja gydytojai, teisėsaugos pareigūnai ir vietos bendruomenės lyderiai, kurie įspėja apie įsitraukimo į prostituciją pavojus, pavyzdžiui, riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis arba tapti smurto ir prekybos žmonėmis aukomis.

Kai kurios sekso paslaugų teikėjos kaltina policiją neva ši reidų metu bando išvilioti iš prostitučių pinigus arba muša ir įžeidinėja jas areštinėje. Valdžia šiuos kaltinimus neigia.

„Mus neretai sumuša ir klientai. [Jei iškviečiame policiją, jie] atvažiuoja, surašo mūsų skundus ir viskas“, – sako 21 metų prostitutė iš Dušanbės Zarina.

Zarina yra dviejų vaikų mama ir vienintelė maitintoja. Ji sako, kad prostitucija užsiima nuo 16 metų. Pastaraisiais metais Mavjuda jai padeda susirasti mokių klientų.

Zarina baiminasi, kad jei bus priimtos Šeimos įstatymo pataisos ir Mavjudai teks atsisakyti sąvadavimo, jai pačiai bus labai sunku susirasti klientų ir ji greičiausiai praras vienintelį pajamų šaltinį.

„Iš kur aš gausiu pinigų susimokėti nuomą ir pamaitinti vaikus?“ – klausia Zarina ir prisipažįsta nebaigusi mokslų ir neturinti praktinių darbo įgūdžių ar legalaus darbo patirties.
Zarina neslepia, kad mielai atsisakytų prostitucijos, jei tik būtų kitas būdas uždirbti vaikams ant duonos ir susimokėti už stogą virš galvos.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.