Daugiau kaip prieš 26 metus Kūčių vakarą Panevėžio „Svainijos“ parduotuvėje kruvinas žudynes, kai buvo nušauti keturi kriminalinio pasaulio šulai, surengusio verslininko Rimanto Okuličiaus šeimos gyvenimas pasisuko ne ta linkme, kaip jis norėjo – po ilgalaikio tyrimo pareigūnai išsiaiškino, kad vyro sūnūs taip pat gali daryti nusikaltimus. Ne tik Lietuvoje.
Ir ši informacija jau pasitvirtino – R. Okuličiaus sūnus Darius Okuličius pasiųstas į kalėjimą, kuriame turės praleisti 6 metus. Tuo metu kito jo sūnaus Dainiaus Okuličiaus policijos pareigūnai ieško visame pasaulyje – prokuratūra Delfi.lt nurodė, kad yra paskelbta tarptautinė paieška.
Kad Panevėžyje gyvenantys broliai Okuličiai gali verstis neteisėta veikla, policijos pareigūnai turėjo duomenų jau seniai, todėl slapta stebėjo ne tik juos, bet ir šių draugus. Į pagalbą jie buvo pasitelkę ir kolegas iš užsienio, nes nusikaltimai buvo daromi ne tik Lietuvoje. Taip baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daugiau kaip dešimt asmenų.
Elektrikas kanapių plantacijoje
Prekyba narkotikais – rizikinga, bet labai pelninga veikla. O ji dar pelningesnė, jeigu pats užsiaugini kanapes ir vėliau jas parduoti. Atrodo, šia nuostata galėjo vadovautis ir broliai Okuličiai, Ispanijoje išsinuomoję nedidelę sodybą, kurioje nutarė auginti kanapes. Tačiau ne patys – jiems reikėjo žmogaus, kuris už kuo mažesnį atlygį sutiktų prižiūrėti kanapių plantaciją.
Ir tokį netrukus surado – Dainius Okuličius, dar dirbdamas Norvegijoje, susipažino su panevėžiečiu Kęstučiu (vardas pakeistas), vėliau jis grįžo į Panevėžį, su žmona ir vaiku nuomojosi būstą, tačiau buvo įklimpęs į dideles skolas ir negalėjo legaliai dirbti.
Taip vieną dieną jis sulaukė pasiūlymo – važiuoti į Ispaniją, kur tris mėnesius reikės padirbėti elektriku. Vyras nė nedvejodamas sutiko – juk buvo žadama, kad darbas bus legalus, taip pat gaus didelį atlyginimą ir taip galės padengti įsiskolinimus, kuriuos iš jo bandė išieškoti antstoliai.
„Tuo metu mano skolos sudarė apie 10 tūkstančių eurų, o man per mėnesį žadėjo mokėti tūkstantį“, – sakė Kęstutis.
Į pietų Ispaniją, netoli Alikantės, Kęstutis išvyko su Dariumi Okuličiumi – iki šios kelionės vyras jo nepažinojo.
O kai nuvyko į negyvenamą sodybą, sužinojo, kad nebus jokio žadėto elektriko darbo – vietoj to teks prie sodybos įrengtame garaže auginti ir prižiūrėti kanapes.
Kelio atgal jau nebuvo.
„Darius man sakė, kad gyvensime ir dirbsime dviese, tačiau iš tikrųjų jis į sodybą parvažiuodavo tik pernakvoti – visą dieną būdavo išvykęs, – kalbėjo Kęstutis. – Name, kuriame buvau apgyvendintas, buvo senų žemių, durpių maišai, vazonai, sausų senų kanapių lapų. Garažą sutvarkiau ir įrengiau patalpą, kuri buvo tinkama auginti kanapes: sumontavau įrangą, laistymo sistemą, pakabinau į sodybą atvežtas lempas, sienas apklijavau blizgia plėvele, sustačiau vazonus su žemėmis, pasodinau daigus. Jų buvo virš 500 – pilnas garažas.“
Vyro teigimu, visą reikalingą įrangą parūpino Darius.
„Vazonėlyje buvo auginamas vienas daigas, nors kanapių buvo labai daug, tačiau namuose jautėsi nestiprus kvapas, nes buvo įrengta labai gera ventiliacijos sistema“, – sakė jis.
Santykius pakeitė kilęs gaisras
Tačiau Kęstutis ne kartą savo „šeimininkui“ aiškino, kad kuo greičiau reikia pakeisti elektros instaliaciją: „Laidai buvo labai ploni, seni, o kilovatų buvo nemažai, sakiau jam, kad pavojinga, kada nors gali užsidegti, tačiau Darius atkirsdavo, kad iki mūsų viskas buvo gerai, liepė daryti, ką reikia, o ne galvoti apie instaliaciją.“
Kęstučio nuogąstavimai, kad gali kilti gaisras, netrukus pasitvirtino su kaupu – per Kalėdas garaže nuo perkaitimo lydėsi ir užsidegė laidai.
„Liepsnos nebuvo, nes durpės smilko, išsilydė laidų plastmasės, dalis augalų nudžiuvo, reikėjo viską perdaryti iš naujo“, – sakė jis.
Šis gaisras kaip reikiant pakeitė kartu gyvenančių vyrų santykius. „Darius pasidarė piktas, ėmė gąsdinti, kad prasiskolinau ir nemoku auginti, sakė, jog liksiu skolingas visą gyvenimą, – prisipažino vyras. – Jis buvo labai piktas – ne tik rėkė, bet ir tampė už krūtinės, keletą kartų sudavė.
Darius vis grasino, kad jei jo neklausysiu, tai „subyrėsiu“ – supratau, jog už nepaklusimą būsiu sumuštas. Nuo tada ėmiau jo dar labiau bijoti.“
Po gaisro Kęstutis viską pradėjo iš naujo – sutvarkė elektros instaliaciją, pasodino apie 500-600 naujų kanapių daigų.
Kaip jos auga, netrukus atvažiavo pasižiūrėti elektriko darbą žadėjęs Dainius Okuličius.
„Jos augo prastai, todėl man nebuvo leista išvažiuoti, kol pilnai daigų neužauginsiu, o tuo metu mano draugė man buvo iškėlusi ultimatumą – arba aš grįžtu į namus, arba ji su manimi skiriasi, – sakė Kęstutis. – Neturėjau kito pasirinkimo, todėl apie tai papasakojau Dariui, kuris negalėjo priimti sprendimo ir liepė kreiptis į Dainių. Jis, išklausęs mano pasakojimo, nutarė, kad draugė gali pas mane atvažiuoti su dukra ir čia pagyventi.“
Kęstučio draugė su dukra Ispanijoje praleido apie mėnesį – moteris žinojo, kad vyras yra priverstas prižiūrėti kanapių plantaciją, bet į ją buvo griežtai draudžiama užeiti, už darbą negauna jokių pinigų, o santykiai su Dariumi Okuličiumi yra labai įtempti: „Kai jis būdavo namuose, mes stengdavomės išeiti ir jam nelįsti į akis“.
Po viešnagės moteris su dukra grįžo į Lietuvą, tuo metu Kęstučiui nebuvo leista išvykti – jis privalėjo savo „darbą“ užbaigti iki galo, todėl Ispanijoje buvo priverstas praleisti dar apie pusmetį.
Kai kanapės pagaliau užaugo, vyras turėjo nuimti derlių – nuskintus lapus ir pumpurus reikėjo išdžiovinti.
„Paskui su Dariumi jas vakuumavome ir pakavome į dėžes, o tada užkasėme po žeme“, – vyro teigimu, netrukus į sodybą atvyko panevėžietis Laimis, kuris narkotines medžiagas turėjo parvežti į Lietuvą.
Anot jo, į Lietuvą Laimis išvyko maždaug po savaitės – kanapes paslėpė dviejuose kelioniniuose krepšiuose.
„Jų buvo apie 10 kg, Laimis žinojo, kad veža „žolę“, prieš kelionę pergyveno, sakė, jog daugiau nebevažiuos“, – prisiminė Kęstutis, kurį pareigūnai šioje baudžiamojoje byloje dėl prekybos žmonėmis pripažino nukentėjusiuosiu.
Netrukus į namus sugrįžo ir jis pats – vyras teigė, kad per metus, praleistus pietų Ispanijoje, nieko neuždirbo, kartais net neturėdavo valgyti, nes 40-50 eurų, kuriuos duodavo Darius, ne visada užtekdavo, kartais net ir jų negaudavo.
„Todėl man ne kartą teko eiti vogti į parduotuvę“, – prisipažino panevėžietis. Jis taip pat neslėpė, kad tuo metu kasdien rūkė „žolę“ – esą taip „ramino“ stresą ir nuolatinę įtampą. Į policiją jis bijojo kreiptis – teisinosi, kad buvo kitoje šalyje, todėl vargiai būtų kur toli nubėgęs, be to, baiminosi dėl savo šeimos saugumo.
Suėmė, nes apsivogė parduotuvėje
Kai vyras grįžo į Lietuvą, netikėtai sulaukė Dainiaus Okuličiaus vizito – šis pasakė, jog jo gali ieškoti policija, todėl geriausiai būtų, jeigu šis vėl išvažiuotų į Ispaniją. Bet vyras atsisakė.
Jis tada dar nežinojo, kad kanapės, kurias Laimis vežė į Lietuvą, jau buvo policijos komisariate – tuo metu pareigūnai slapta stebėjo su jų gabenimu susijusius panevėžiečius ir žinojo, kada jos bus atvežtos.
„Dainius mane spaudė, kad versčiau kaltę kitam asmeniui, prašė nesakyti, jog jis mane įkalbėjo važiuoti į Ispaniją“, – prisipažino Kęstutis, kurį, kaip ir buvo sakęs Okuličius, netrukus aplankė policijos pareigūnai. Jiems vyras ir išklojo, į kokią vergiją buvo patekęs saulėtoje Ispanijoje.
Tuo metu Darius Okuličius, kurį pareigūnai sulaikė besislapstantį prie Alikantės, aiškino, kad nėra susijęs su kanapėmis – esą jis Kęstutį tik nuvežė į Ispaniją, nes ten tuo metu vyko, be to, to buvo prašęs jo brolis.
„Kelionės metu Kęstutis man papasakojo, kad Ispanijoje augins „žolę“, per savo pažįstamą nuo darbo Norvegijoje laikų susirado namą, pasiūlė mano broliui susimesti pinigų ir ten kartu auginti „žolę“, – kalbėjo Darius. – Jis man sakė, kad yra šios srities specialistas, profesionalas, kanapes augino ir Lietuvoje.“
Vyras teigė, kad Ispanijoje ne tik atostogavo, bet ir ieškojosi darbo, tačiau jį surasti nebuvo lengva, dėl to kurį laiką gyveno su Kęstučiu ir net matė, kaip kanapių plantacijoje buvo kilęs gaisras.
„Dar padėjau jį užgesinti“, – aiškino Darius Okuličius.
Jis tikino, kad Kęstutis meluoja, jog buvo įtrauktas į priverstinį darbą: „Į Ispaniją jo prievarta niekas nevežė, jis ten gyveno kaip karalius, nes pardavinėdavo užaugintą „žolę“, pinigų visada turėdavo, net buvo nusipirkęs automobilį, turėjo telefoną, bendravo su šeima, turėjo internetą, kompiuterį.“
Darius Okuličius teigė, kad po kurio laiko iš Kęstučio sodybos išsikraustė – Alikantėje išsinuomojo būstą, dirbo, bet gaudavo labai nedidelį atlyginimą. Jis taip pat prisipažino, kad netrukus buvo patekęs į vietos policijos pareigūnų akiratį – buvo mėnesiui suimtas dėl drabužių vagystės iš parduotuvės.
„Paskui susiradau darbą, pas Kęstutį sodyboje daugiau nesilankiau ir prie kanapių auginimo bei jų vakuumavimo neprisidėjau“, – sakė jis.
Slapstosi, bet sutiko liudyti teisme
Vyro pasakojimu, kad jis niekaip nesusijęs su kanapių plantacija, nei prokurorai, nei teisėjai nepatikėjo ir jį nuteisė 6 metų laisvės atėmimo bausme. Tuo metu jo broliui Dainiui iškelta byla buvo išskirta į atskirą – tarptautinę paiešką paskelbę pareigūnai laukia, kol jis bus sulaikytas. Tačiau, neįtikėtina, jis atsirado, bet pasiduoti neketina – kai Darius su advokatu apskundė nuosprendį apeliacine tvarka, Dainius pasisiūlė liudyti brolio byloje ir pasakyti, anot jo, visą tiesą.
Kadangi vyras teisėsaugai neplanuoja pasiduoti, teisėjai jį sutiko apklausti nuotoliniu būdu – iki to laiko jo nebuvo pavykę apklausti nei policijos tyrėjams, nei prokurorams. Šios apklausos metu Dainius Okuličius prisipažino žinojęs, kad neturėdamas leidimo Kęstutis augino kanapes, jis taip pat į šią veiklą buvo investavęs savo pinigus. Tačiau, pažymėjo jis, brolis su šia neteisėta veikla esą niekaip nesusijęs.
Anot nuo teisėsaugos pareigūnų besislapstančio vyro, Kęstutis jam buvo prisipažinęs, jog užaugino 6 kg kanapių, nors pareigūnai sulaikymo metu rado kone dvigubai didesnį kiekį: „Nežinau, iš kur atsirado toks kiekis, gal Kęstutis tiek ir užaugino, tik man pamelavo, ne norėjo užsidirbti daugiau pinigų.“
Jis taip pat neslėpė, kad jo bičiulis Arendas Grinevičius (teistas 5 kartus) organizavo kanapių atvežimą į Lietuvą – surado žmogų, kuris jas turėjo parvežti į Lietuvą.
„A. Grinevičius pasiūlė Kęstučiui „smeigti ragus“ – paimti krovinį ir jo neatiduoti“, – prisipažino Dainius Okuličius. – Nepritariau tokiai idėjai, nes Kęstutis man buvo skolingas 10 tūkst. Eur. Tada jis, pasitaręs su kažkokiais žmonėmis, pasiūlė, kad jie patys pasiims tą krovinį, susitvarkys su Kęstučiu, o man duos 12 tūkst. Eur. Sutikau, tik pasakiau, jog noriu žinoti kiekvieną kurjerio žingsnį, nes bijojau, kad gali dingti krovinys.“
Kad krovinys atsidūrė policijos pareigūnų rankose ir buvo sulaikytas ne tik jį į Lietuvą pakeleivingu mikroautobusu atgabenęs Laimis, bet ir šį degalinėje pasitikęs bičiulis, Dainius Okuličius teigė esą sužinojęs tik tuomet, kai į Lietuvą sugrįžo Kęstutis.
Nors liudydamas teisme Dainius Okuličius bandė pagelbėti savo broliui Dariui, už kurio laisvę jo tėvas R. Okuličius buvo sumokėjęs 10 tūkst. Eur užstatą, tačiau teisėjai nusprendė, kad tai tėra jo pasirinktas gynybos būdas.
Užverbuotai aukai turės atlyginti žalą
Šioje prekybos žmonėmis byloje nukentėjusiuoju pripažintam Kęstučiui teismas iš Dariaus Okuličiaus priteisė 4 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.
„Byloje nustatyta, kad pasinaudojus pažeidžiamumu dėl sunkios finansinės padėties ir panaudojus apgaulę, žadant elektriko darbą, nukentėjusysis buvo užverbuotas ir išgabentas į Ispaniją, – nurodė teisėjos Vitalijos Norkūnaitės pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Nuvykus į šią šalį nukentėjusiajam buvo pasakyta, jog jo tikrasis darbas bus neteisėtai auginti kanapes. Kęstučiui buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų. Nors nukentėjusiajam buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau ši nukentėjusiojo laisvė buvo dalinė, pastarojo valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis. Nukentėjusysis buvo užsienio šalyje, nemokėjo užsienio kalbos, neturėjo pakankamai pinigų, jam buvo neleidžiama grįžti į Lietuvą, kol neužaugins kanapių, jo atžvilgiu buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas, dėl ko jis bijojo Dariaus Okuličiaus ir nesiryžo pabėgti iš sodybos, kurioje prievarta augino kanapes.“
Pasak teisėjų, nukentėjusysis pakankamai ilgą laiką buvo atskirtas nuo šeimos, jam duodamų pinigų pragyvenimui neužtekdavo, dėl to siekdamas išgyventi jis buvo priverstas vagiliauti.
„Dėl nurodytų nusikalstamų Dariaus Okuličiaus veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir ilgalaikius skaudžius dvasinius išgyvenimus“, – teismas pažymėjo, kad taineabejotinai turėjo neigiamą poveikį jo gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai.
Į Dubajų – kokaino
Šioje baudžiamojoje byloje taip pat buvo nagrinėjamas dar vienas epizodas, susijęs su narkotinių medžiagų gabenimu, tačiau jis nebuvo susijęs su broliais Okuličiais – jų pažįstami surado panevėžietį, kuris iš Jungtinių Arabų Emyratų turėjo į Airijos sostinę atskraidinti kilogramą kokaino. Šią užduotį sutiko įvykdyti vienas vyras, kuris anksčiau į Airiją gabendavo cigaretes – už „darbą“ jam buvo pažadėtas 5 tūkst. Eur atlygis.
„Paatostogauti“ į Dubajų jis turėjo skristi per Dubliną, jam buvo nupirkti bilietai, pasirūpinta jo nakvyne, o prieš kelionę atgal buvo perduota siunta – kvaišalai buvo supakuoti į alkoholinio gėrimo butelį. Bet šį keleivį Airijos pareigūnai nutarė patikrinti oro uoste. Už tai, kad gabeno kokainą, jis Dublino teismo nuosprendžiu buvo nuteistas puspenktų metų laisvės atėmimo bausme.
Šį nusikaltimą policijos pareigūnai išaiškino klausydamiesi panevėžiečių pokalbių. Iš pradžių kokaino atgabenimui buvo surastas kitas žmogus, tačiau paaiškėjo, jog jis negali vykti – neturi paso. Šis pasiūlymas buvo pateiktas ir vienai moteriai, bet ji atsisakė, bet pasiūlė savo buvusiam sutuoktiniui, kuris ir sutiko.
„Mūsų šalyje dėka pareigūnų ir prokurorų mes atpažįstame vieną sunkiausiai įrodomų prekybos žmonėmis formų – vertimą daryti nusikaltimus, – komentuodama šios baudžiamosios bylos aplinkybes sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Čia aukos ir teisėsaugos tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas yra būtinas, jo dėka gerai organizuoti nusikaltėliai yra patraukiami atsakomybėn.
Ar lengva žmogui, absoliučiai kontroliuotam savo išnaudotojų tapti tokiu liudytoju? Ši byla labai gerai parodo, kad tikrai ne, matėme, kokią milžinišką kainą mokėjo prabilęs nukentėjusysis. Bet jam pavyko! Lieka tik apgailestauti, jog tokio pobūdžio bylos nepatraukia visuomenės dėmesio, tačiau būtent jose nubrėžiamos raudonos ribos, už kurių jau prasideda mūsų valstybės griovimas. Tad nuoširdžiai sveikiname Panevėžio apygardos prokurorus ir apskrities kriminalistus, išaiškinusius nusikalstamos grupuotės veiklą ir leidusius teismams ją nubausti.“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
