Author: admin

Būsimųjų darbuotojų praeities tikrinimas turėtų būti ne tik darbdavių teisė, bet ir pareiga, sako KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė. LRT.lt kalbintos ekspertės pažymi, kad darbdaviai turėtų gauti informaciją apie darbuotojų padarytus seksualinius nusikaltimus, o tai padėtų sukurti saugią aplinką.   

Nuskambėjus rezonansiniams atvejams, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą, vėl grįžta diskusijos apie seksualinių nusikaltėlių registro poreikį. Institucijos sako, kad panašus registras egzistuoja jau dabar, o tais atvejais, kai dirbama su vaikais, darbdaviai turi prievolę tikrinti asmenų praeitį. 

Visgi tokios prievolės laikomasi ne visada, o šioje srityje dirbantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad to neužtenka. Ekspertai taip pat kelia klausimą, ką daryti tais atvejais, kai nusikaltimas įvykdomas jau dirbant švietimo srityje, ir sako, kad grėsmė patirti seksualinę prievartą kyla ne tik vaikams. 

Neadekvati reakcija ir žala 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė LRT.lt sako, kad turėtume kalbėti ne apie darbdavių galimybę tikrinti būsimuosius darbuotojus, bet apie tokią prievolę. 

„Šiandieninis neapibrėžtumas, kai prašome, siūlome, truputį pabarame, jei netikrina, yra visiškai neadekvati reakcija, jei lygintume su ta baisia žala, kurią po savęs palieka seksualinis nusikaltėlis“, – pabrėžia K. Mišinienė. 

Žinoma, pasak ekspertės, reikia sudaryti tokias galimybes ir priimti aiškius teisės aktus. KOPŽI centro vadovės teigimu, šiuo metu ir teisinėje sistemoje, įpareigojančioje tikrinti su vaikais dirbančius asmenis, matoma daugybė spragų.

K. Mišinienė atkreipia dėmesį, kad būsimieji darbuotojai turi būti tikrinami, tačiau neaišku, kaip sistema veikia, kai asmuo jau kurį laiką dirba, pavyzdžiui, švietimo sistemoje ir atlieka seksualinius nusikaltimus.

„Kas, jeigu prievartautojas nuteistas, tačiau nuosprendį apskundė, o skundas mėnesių mėnesiais yra neišnagrinėjamas?“ – klausimus kelia KOPŽI centro vadovė. 

Nuteisė už vaikų prievartavimą, bet mokytojas toliau dirbo mokykloje

K. Mišinienė pateikia Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos pavyzdį. Kaip rugpjūčio viduryje skelbė BNS, alytiškis mokytojas praėjusiais mokslo metais tebedirbo katalikiškoje Šv. Benedikto gimnazijoje, nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo.

Pirmosios instancijos teismas vyrą nuteisė 2022 metų rugpjūtį, prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią. Vis dėlto pedagogas darbą gimnazijoje tęsė toliau, o Alytaus savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija tvirtino apie tai nieko iki šiol nežinojusios. 

„Išskyrus sąžinę, nėra jokio teisinio sverto, kuris įpareigotų tokios įstaigos vadovę kitaip elgtis šioje situacijoje, ypač jeigu ir įstaigos steigėjams tai nerūpi. (…) 

Laikyčiausi nuomonės, kad, sutvarkius įstatymines bazes, numačius griežtą atsakomybę įstaigų steigėjams, vadovams, viešinant visus atvejus, kai „mielas pedofilas“ yra svarbesnis už tau patikėtus žmones, mes turėtume patikimesnę sistemą“, – teigia K. Mišinienė. 

Darbuotojų tikrinimas – logiška praktika 

Būsimus darbuotojus tikrinti dėl jų praeityje padarytų seksualinių nusikaltimų – gera praktika, sako ir asociacijos „Lygiai“ direktorė, viena iš iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė. 

„Atrodo logiška, kad tai būtų tikrinama, ypač dirbant su pažeidžiamomis grupėmis. Svarbus pats požiūris, kad netoleruojame seksualinio smurto, o tikrinimas ir prevencija turėtų duoti gerų rezultatų“, – LRT.lt komentuoja R. Jureliavičiūtė. 

Pasak jos, tokia praktika tikrinti būsimuosius darbuotojus yra įprasta JAV bei taikoma kai kuriose Europos šalyse. Tai leidžia užtikrinti didesnį saugumą darbuotojams. 

„Prevencija ir žmonių švietimas labai svarbu, bet tai yra viena iš galimybių, kaip brėžti tas ribas ir užtikrinti saugumą, kaip kalbėti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai nėra juokai“, – pažymi viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų. 

Ciniškas abejingumas 

KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė kritikuoja argumentus, kad informacija apie padarytus nusikaltimus neturėtų būti atskleista dėl asmens duomenų apsaugos. 

„Mes neprašome viešai skelbti nenuteistų asmenų duomenų, tačiau, sutikite, jeigu pedofilas nekrapštomas iš mokyklos dėl to, kad stengiamasi apsaugoti jo privatumą, tai tokią „apsaugą“ reikia mesti į šiukšlyną. 

Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, dalyvaujantys teisiniuose procesuose ir girdintys visus prievartautojų, aukų parodymus, ekspertų išvadas apie tokių asmenų pavojingumą, neranda būdų, kaip teisėtai įspėti aplinką, darbovietes ir sudaro sąlygas nusikaltėliams toliau veikti? 

Tai yra absoliučiai ciniškas abejingumas, kuris mums pateikiamas kaip „įstatymais suvaržyta laisvė veikti“. Nes jei toje pilkojoje zonoje, pedofilams prieinamoje aplinkoje atsidurtų valdininkų vaikai, mes pamatytume visiškai kitą laikyseną ir reagavimą“, – kritikuoja K. Mišinienė. 

Tikrinimas kurtų saugumą 

Iniciatyvos „Ribologija“ įkūrėjos R. Jureliavičiūtės teigimu, seksualinio pobūdžio nusikaltimai visuomenėje neretai praleidžiami pro akis, todėl darbuotojų praeities tikrinimas kurtų tiek fizinį, tiek emocinį saugumą ir parodytų, koks elgesys darbovietėje toleruojamas, o koks – ne. 

Ekspertė tvirtino, kad itin svarbu darbuotojus tikrinti tada, kai dirbama su pažeidžiamomis grupėmis, tačiau, atkreipė dėmesį ji, nuo seksualinio smurto dažniausiai nukenčia viena grupė – moterys ir mergaitės. 

„Iš esmės moterys, kaip grupė, nėra pažeidžiama, bet, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dažniausiai nukenčia moterys. Turint omenyje, kad nuo tokio pobūdžio nusikaltimų nukenčia neproporcingai daug moterų, gal vis dėlto reikėtų imtis kokių nors papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas saugumas“, – LRT.lt sako R. Jureliavičiūtė. 

Visgi toks tikrinimas gali būti aktualus ne kiekvienose pareigose: „Nereikia visiškai palikti žmogaus be darbo – galbūt praeitis nesvarbi, jei tas žmogus kloja cementą ar lygina kelią, tai priklauso ir nuo darbo specifikos, į kurias pozicijas žmogus pretenduoja. Tačiau, dirbant su jautriomis arba mišriomis grupėmis, būtų svarbu užtikrinti saugumą, kad visa grupė jaustųsi saugi.“ 

Disbalansas ir iššūkiai darbdaviams 

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanas prof. dr. Darius Štitilis pažymi, kad įstatymai darbdaviams draudžia tvarkyti duomenis apie teistumą, nebent tokia pareiga nurodyta teisės aktuose. Tokia padėtis, sako D. Štitilis, darbdaviams sukelia iššūkių. 

Kaip LRT.lt komentuoja profesorius, sunkvežimiais gali būti vežiojamos prekės, kurių vertė siekia kelis milijonus, tačiau darbdaviai neturi galimybės būsimųjų vairuotojų prašyti duomenų apie teistumą dėl, pavyzdžiui, sukčiavimo. 

Pasak D. Štitilio, yra buvęs atvejis, kai greitosios pagalbos srityje dirbantis asmuo buvo nuteistas už seksualinius nusikaltimus ir atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau vėliau kitame mieste jam vėl pavyko įsidarbinti greitosios pagalbos srityje ir važinėti kartu su pacientais. 

„Nebuvo jokio mechanizmo, kaip darbdavys galėtų patikrinti ir sužinoti, kad tas asmuo buvo nuteistas. Tai didžiulė problema“, – LRT.lt tvirtina MRU profesorius.

D. Štitilio teigimu, asmens duomenų apsauga „visada yra balansas tarp asmenų privatumo ir tam tikro visuomenės intereso“.

„Šiuo atveju turime disbalansą, kuris lemia, kad asmenys, padarę nusikaltimus, prisidengdami teise į privatumą, gali tikrai piktnaudžiauti, sudaroma piktnaudžiavimo galimybė. Dauguma darbdavių yra labai nelengvoje pozicijoje, kai jie iš tam tikrų darbuotojų kategorijų negali paprašyti įrodymų dėl teistumo ar neteistumo“, – sako profesorius. 

Kas gali gauti asmens duomenis apie teistumą? 

Informacija apie nusikalstamas veikas padariusius asmenis tvarkoma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Lina Kovalčuk komentare LRT.lt aiškina, kad šio registro duomenys gali būti teikiami asmenims, kurie pagrindžia teisę juos gauti. 

Pasak VDAI specialistės, darbdavys ar potencialus darbdavys teistumo duomenis gali tvarkyti tik tais atvejais, kai jie būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti. 

Tai reiškia, kad darbuotojo teistumo duomenys gali būti tvarkomi tik tada, jei jo konkrečiai pareigybei ar atliekamai funkcijai teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai būti neteistam (pavyzdžiui, už tam tikrus nusikaltimus) ar atitikti tam tikrus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 

Pavyzdžiui, sako L. Kovalčuk, kai veikloje yra kontaktų su vaikais, darbdavys žmogų gali priimti tik gavęs informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. 

„Jei konkrečiai pareigybei tokių reikalavimų teisės aktuose nėra, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (…), darbuotojų (potencialių darbuotojų) teistumo duomenų tvarkyti (rinkti) nebūtų teisinio pagrindo. Vadinasi, darbdavys šių asmens duomenų rinkti (tvarkyti) negalėtų“, – komentare LRT.lt teigia L. Kovalčuk. 

Dėmesio!         

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.         

Jauną vaikiną į savo lovą nuolat tempęsis ir jo kūnu naudojęsis ne tik Lietuvoje, bet ir Vatikane gerbiamas kunigas pinigais švaistėsi ir į kairę, ir į dešinę – aiškėja, kad po kone kiekvieno susitikimo, kuris vykdavo dvasininko namuose, į jaunuolio sąskaitą įplaukdavo įspūdingos eurų sumos. Dabar kunigas teisinasi, kad juos vaikinui tik skolino, nors nebuvo sudaręs jokios paskolos sutarties, o mokėjimo paskirtyje būdavo nurodyti visiškai kitokie dalykai – tūkstančiai eurų buvo skirti “tūsui“, „išlaidų kompensavimui“ ar „pragyvenimui“. 

Lietuvos katalikų bažnyčios laukia nelengvas išbandymas – kol kas dar neaišku, kaip Vatikanas pažiūrės į tai, kad šis kunigas ne vienerius metus lytiškai santykiavęs su nepilnamečiu, o vėliau ir pilnametystės sulaukusiu jaunuoliu, tai nuslėpė ne tik nuo bažnyčios vadovų.  

Prieš savaitę Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kad nutraukia ikiteisminį tyrimą, kurį vos prieš keletą mėnesių buvo atnaujinusi – tai istorija apie jauną vaikiną, vardu Mantas, kuris interviu Delfi.lt nurodė, jog patyrė seksualinę prievartą iš Vilniaus arkikatedroje kancleriu dirbančio dvasininko. Jis – Kęstutis Palikša.

Kad tyrimas yra nutrauktas, šiuo metu už grotų už tai, kad iš K. Palikšos banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 7 tūkstančius eurų kaip „Kalėdinę dovaną“, esantis Mantas sužinojo atsitiktinai – kalėjime neturėjo ką veikti ir pasižiūrėjo televizijos žinias, kuriose ir buvo pranešta, jog nieko jis neįrodė, vos ne visų gerbiamą kunigą K. Palikšą apšmeižė, kai viešai kaltino pedofilija.

O šis pranešimas tiek televizijos žinių laidose, tiek naujienų portaluose atsirado tik dėl to, kad Generalinė prokuratūra nusprendė nedelsti – visuomenė turi teisę pirmiau žinoti, o apie nusikaltimą papasakojęs žmogus tegul palaukia, bus atsiųstas oficialus raštas.  

Prokurorai nustatė, kad tuo metu, kai Mantas turėjo lytinių santykių su kunigu K. Palikša, jau buvo sulaukęs 16 metų, prieš jį prievarta nebuvo naudota, todėl dvasininko „veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip moralės ir dorovės neatitinkantis elgesys, bet neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės“.

“Pareigūnai siekė įrodyti, koks yra niekingas ir nedoras „galimas nukentėjusysis“, viešai prabilęs apie, anot prokurorų, „galimai patirtą seksualinę prievartą“.

„Tyrimo metu, siekiant atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas, išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, buvo apklaustas ir galimai nukentėjęs jaunuolis, kiti liudytojai, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, atlikti papildomi tyrimo veiksmai, – buvo viešai skelbiamame prokuratūros pranešime. – Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad byloje buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, imtasi visų galimų procesinių priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti visas bylos aplinkybes, tačiau tyrimo metu gauti duomenys neleidžia daryti kategoriškų ir neginčijamų išvadų, jog asmens atžvilgiu buvo padarytos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Konstatuota, jog seksualinių santykių metu jaunuoliui buvo daugiau negu 16 metų, seksualiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, nenustatyta, kad prieš jaunuolį būtų naudoti prievartiniai veiksmai. Nesant objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.“

Tai, kas glaustai buvo surašyta žiniasklaidai išplatintame pranešime, niekam ir neturėtų sukelti įtarimų. Bet sukėlė, kai šis nutarimas atsidūrė Mantui atstovaujančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) pasamdyto advokato rankose – vos tik spaudoje pamatęs prokuratūros išplatintą viešą pranešimą apie nutrauktą tyrimą jis policijos tyrėjos prašė kuo greičiau atsiųsti dokumentą. Bet nesulaukė nei tą dieną, nei kitą, nei trečią, net ir ketvirtą.  

O tai daug ką pasako: ar ne „galimas nukentėjusysis“, kaip nurodė prokuratūra, pirmiau turėtų sužinoti apie priimtą sprendimą, juo labiau, kad prokuratūros atstovai labai mėgsta garsiai pasakyti, jog „ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini“ siekiant apsaugoti aukų privatumą.  

Šįkart, kaip rodo Delfi.lt gauti duomenys, tiek ikiteisminį tyrimą atlikusi policijos tyrėja, tiek jos veiklą kontroliavusi prokurorė siekė įrodyti, koks yra niekingas ir nedoras „galimas nukentėjusysis“, viešai prabilęs apie, anot prokurorų, „galimai patirtą seksualinę prievartą“. Tuo metu kunigas, kuris net nebandė neigti, jog ir su nepilnamečiu turėjo lytinių santykių, nors tuo pačiu bažnyčios altoriuje moralizavo ir kitus mokė „gyvenimo tiesų“, buvo nušviestas tik šviesiomis spalvomis.  

Kunigas, kuris nuslėpė nuo visų savo nuodėmingą gyvenimą, dėl ko net negalėjo eiti šių pareigų, prokurorų akyse tapo vos ne šventuoju – viskuo, ką sakė jis, policija ir prokuratūra tikėjo.

“Kunigas, kuris net nebandė neigti, jog ir su nepilnamečiu turėjo lytinių santykių, nors tuo pačiu bažnyčios altoriuje moralizavo ir kitus mokė „gyvenimo tiesų“, buvo nušviestas tik šviesiomis spalvomis.” 

Ne tik – kad įrodytų dvasininko „šventumą“, nesvarbu, kad jis ir turėjo lytinių santykių su nepilnamečiu, teisėsaugos pareigūnai nusprendė pasukti sunkiai įsivaizduojamu keliu: nors kunigas daugybę kartų Mantui mokėjo pinigus, prokuratūra nusprendė, kad tai – ne už seksą, tai – tik skolinimas. Ir kad šį argumentą pagrįstų, nusprendė surasti kitų žmonių, kurių kunigas net nepažinojo, ir juos apklausti, nes šie taip pat su Mantu turėjo piniginių reikalų.  

Vienas jų, kaip ir kunigas K. Palikša, taip pat su Mantu turėjo lytinių santykių ir bijojo, jog apie juos sužinos žiniasklaida, o kitas prisipažino, jog tiesiog tikėjo Manto pasakojimais ir jam pervedinėjo pinigus į sąskaitą.

Ir šių dviejų vyrų liudijimai tapo kone svarbiausiais byloje, kurią buvo nuspręsta nutraukti, – policija ir prokuratūra net nepabandė „išgirsti“ ir „kitos pusės“: gal yra vyrų, kurie irgi su Mantu gulėjo lovoje, bet jis iš jų pinigų neprašė ar nesiskolino.  

Iki šiol K. Palikša, dėl kurio po kilusio skandalo yra pradėtas tyrimas Vatikane, tyli ir situacijos, kai ne vienerius metus mėgavosi jam į sūnų tinkančio Manto intymiausiomis kūno vietomis, nekomentuoja. Neturi drąsos, nors visiems tikintiesiems, kurie klausėsi jo lūpomis skleidžiamų maldų ir netgi pamokslų apie nedorą gyvenimą, turėtų surasti ir pasakyti: „Taip, aš daug kartų intymiai santykiavau su Mantu“.  

Ir tai nebūtų pirmas kartas, kai jis tai pasakytų. Apie lytinius santykius su jaunuoliu jis pasakojo policijos tyrėjai prieš porą metų, kai ši tyrė pinigų vagystę iš jo sąskaitos banke (Mantas tada atvyko į kunigo namus ir pavogė prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, o tada į savo sąskaitą pervedė K. Palikšai priklausančius 7 tūkst. Eur, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad tai yra „Kalėdų dovana“).

“Nuo pat pirmos susitikimo dienos aš su Mantu turėjau lytinius santykius.” – Kęstutis Palikša 

Kad lytiškai santykiavo su Mantu, dėl vaikų pornografijos laikymo teistas K. Palikša prisipažino ir dabar, kai Generalinė prokuratūra po kilusio skandalo nutarė šį tyrimą atnaujinti.  

Kunigas pasakojo, kad su jaunuoliu susipažino maždaug 2020 m. spalį, kai ėmė bendrauti homoseksualios orientacijos žmonėms skirtoje pažinčių programėlėje – iš pradžių „persimetė“ keliais žodžiais ir tą pačią dieną susitiko.  

Jis tikino, kad Mantas savo profilyje buvo nurodęs netikrą amžių – esą yra 28 metų, nors tuo metu jam buvo 17, apie tai jis sužinojo vos tik susitiko su jaunuoliu.  

„Nuo pat pirmos susitikimo dienos aš su Mantu turėjau lytinius santykius“, – per apklausą prisipažino K. Palikša.  

Jis tikino suvokęs amžiaus skirtumą, todėl lytinių santykių esą niekada nebūdavo, jeigu Mantas neparodydavo iniciatyvos.

„Dar pačią pirmą dieną Mantas man pasakojo savo „graudžią“ istoriją ir paminėjo, kad be manęs jis bendrauja dar su dviem vyrais ir šiuo metu neva renkasi, kad galbūt su jais nutraukti santykius ir bendrauti tik su manimi“, – kalbėjo dabar nuo pareigų nušalintas Vilniaus arkivyskupijos kancleris.  

Jis pažymėjo, kad su nepilnamečiu „lytiniai santykiai visada vykdavo abipusiu sutarimu, be jokios prievartos ir tik Manto parodyta iniciatyva“. 

„Jam niekada nemokėjau pinigų už lytinius santykius, tačiau jų jam duodavau, nes jis prašydavo būtent paskolinti arba kokiam nors konkrečiam reikalui – tarkime, jis sakydavo, kad yra įklimpęs į skolas ir reikia jas atiduoti, retkarčiais sakydavo, jog nori su draugais „pasitūsinti“ ar pan.“, – pareigūnams aiškino kunigas.  

Kunigas sulaukė klausimų ir apie Manto viešai papasakotą istoriją, kai jis, anot Manto, prieš jį panaudojo prievartą. Bet jis neigė jaunuolio žodžius ir patikino, kad tada Mantas norėjo lytinių santykių, o jeigu būtų nesutikęs, jis esą prieš kito žmogaus valią paprasčiausiai to nedarytų.

“Daviau pinigus, nes man iš tikrųjų sukilo pavydas, kad jis bendrauja ir su kitu, tad gal bijodamas jį prarasti ir daviau pinigus.” – Kęstutis Palikša 

Bet K. Palikša prisipažino, kad po šio atvejo vėl Mantui davė pinigų – juos ne pervedė į sąskaitą, o nuėmė bankomate.  

„Kai vežiau jį į vaikų globos namus Smalininkuose, Mantas, norėdamas man sukelti pavydą, paskambino kažkokiam vyrui ir susitarė susitikti, – prisiminė dvasininkas. – Paklausiau, kodėl jis taip elgiasi, o jis man pareiškė, kad daugiau nenori būti pora, nes esą ryte aš su juo pasimylėjau prieš jo valią. Bet šiuo atveju manau, kad jis tenorėjo gauti pinigų.“  

Kunigas tikino, kad bankomate Jurbarke nuėmė pusantro tūkstančio eurų ir juos atidavė januoliui: „Daviau pinigus, nes man iš tikrųjų sukilo pavydas, kad jis bendrauja ir su kitu, tad gal bijodamas jį prarasti ir daviau pinigus.“  

Jis taip pat pažymėjo, kad Mantas esą meluoja, kai viešai teigia, jog su juo pradėjo bendrauti būdamas 15 metų.  

„Manau, kad jis man tiesiog taip keršija už tai, kad parašiau pareiškimą policijai dėl to, jog jis pavogė pinigus“, – nurodė K. Palikša.  

Kunigas taip pat pažymėjo, kad Mantas visada jo prašydavo pinigų, jis jų duodavo, nes jaunuolis buvo žadėjęs sugrąžinti. Kunigas buvo dosnus – mokėjo nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų.  

Tuo metu šiuo metu už grotų esantis Mantas per savo draugą, su kuriuo nuolat bendrauja, Delfi.lt nurodė, kad neišsižada nė vieno savo pasakyto žodžio – jaunuolis neslėpė, jog buvo šokiruotas, kai sužinojo, kad prokuratūra nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Mantas vėl jaučiasi taip, kad niekas juo netiki ir nenori tikėti, kartu jis jaučia ir pyktį dėl to, jog tas žmogus, kuris padarė jam tiek daug blogo, vis dar vaikščioja laisvėje, – sakė Manto draugas. – Jis taip stengėsi viską atpasakoti, vėl pasinerti į prisiminimus, kuriuos norėtu pamiršti, bet rezultatas tas pats – psichologiškai tai žiauriai sunku ir vargina.“  

Anot jo, nors prokuratūros nutarimas ir bus apskųstas, Mantas jau nededa daug vilčių į šį apskundimą.  

„Mantas tiki, kad bent jau Dievo kunigui tikrai nepavyks apgauti“, – pažymėjo jaunuolis.  

Kad buvo patyręs prievartą, Mantas, kaip pats nurodė, buvo prisipažinęs vaikų globos namų darbuotojoms, kurias atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu nutarė apklausti policijos tyrėja. Tačiau šios paneigė vaikino žodžius – esą apie tai jis niekada nepasakojo, nors neslėpė, jog bendrauja su įvairiais vyras Vilniuje.  

„Jis buvo savimyla, egoistas“, – pareigūnams aiškino viena vaikų globos namų darbuotoja.  

O Mantas apklausos metu policijos tyrėjai pakartojo, kad kunigas prieš jį panaudojo prievartą. Tik juo nepatikėjo – esą jis tenorėjo pinigų.  

Vilniaus apygardos prokuratūros priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o po to – ir teismui. Mantui teisinę pagalbą teikiančio KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad prokurorų nutarimas tikrai bus apskųstas, todėl kol kas dar negalima dėti taško šioje skandalingoje istorijoje.

“Dvasininkas nuolat aiškina, kad juo buvo manipuliuojama. O ko gali tikėtis dviveidis nepilnamečių medžiotojas internete, guldantis į lovą vaikų namų auklėtinius? Meilės, abipusio supratimo, taurių santykių? Sutanoto sekso pirkėjo svaičiojimai.” – Kristina Mišinienė 

„Mūsų centro reakciją į šio ikiteisminio tyrimo nutraukimą norėčiau pradėti nuo pabaigos aplinkybių – tiek pranešęs apie kunigo lytinius santykius su juo, tame tarpe ir galimai prievartinius, nukentėjusysis, tiek mes, pagalbos jam šiuo metu teikėjai, apie prokurorės sprendimą nutraukti tyrimą sužinojome iš spaudos, – sakė K. Mišinienė. – Reikėjo atkaklių skambučių teisėsaugininkėms norint gauti dokumentus ir susipažinti su jais. Vertinčiau tai kaip niekinantį, atsainų požiūrį, beje, demonstruotą ir tos vienintelės apklausos metu, kurio esmė – „netikėjau anksčiau, netikiu tavimi ir dabar“.  

Mes šią istoriją matome kardinaliai kitaip negu ji yra pateikta specialaus liudytojo kunigo akimis. Suprantame, kad šio žmogaus ir jo gynėjų versija yra kol kas priimtinesnė teisėsaugai – suaugęs vyras, užimantis aukštas pareigas Katalikų bažnyčioje, dvasininkų luome, ilgą laiką lytiškai santykiavęs su nepilnamečiu – yra daug patrauklesnė figūra negu besiblaškantis vaikų namų auklėtinis. Ką gali pasakyti apie nuolat kunigo kartotą ir tyrėjos su prokurore visiškai legitimizuotą teiginį „aš jam nemokėjau už seksą pinigų, bet tiesiog duodavau jų“? Vaikino papasakota prievartos scena taip pat išsprendžiama kunigo naudai. Dvasininkas nuolat aiškina, kad juo buvo manipuliuojama. O ko gali tikėtis dviveidis nepilnamečių medžiotojas internete, guldantis į lovą vaikų namų auklėtinius? Meilės, abipusio supratimo, taurių santykių? Sutanoto sekso pirkėjo svaičiojimai.

“Jeigu žmogus, kuriam buvo patikėtos tokios aukštos pareigos pagrindinėje šalies kurijoje, savo vadovų apibūdintas kaip „puikus kunigas“, „nuostabus dėstytojas“, sugebėjo taip ilgai gyventi dvigubą gyvenimą, ieškoti nepilnamečių seksui ir už tai „tiesiog duoti pinigų“, tai gal būt jo žodžiai ir jau beveik aukos laikysena taip pat gali būti kvestionuojami ir atmetami?” – Kristina Mišinienė 

Ikiteisminiame tyrime kruopščiai sudėliotas neigiamas paauglio paveikslas, pavaizduotas nuolatinis jo pinigų poreikis, bet nei žodžio apie kunigo nepatikimumą. Jeigu žmogus, kuriam buvo patikėtos tokios aukštos pareigos pagrindinėje šalies kurijoje, savo vadovų apibūdintas kaip „puikus kunigas“, „nuostabus dėstytojas“, sugebėjo taip ilgai gyventi dvigubą gyvenimą, ieškoti nepilnamečių seksui ir už tai „tiesiog duoti pinigų“, tai gal būt jo žodžiai ir jau beveik aukos laikysena taip pat gali būti kvestionuojami ir atmetami? Dėmės nemeta ir faktas, jog toje pačioje byloje dvasininkas nuteisiamas dėl disponavimo vaikų pornografija.

O vaikų globos namų darbuotojoms, kaip iš vieno popierėlio perskaičiusioms savo parodymus, norėčiau pasakyti – gėda! Jeigu nesugebėjote padėti nelaimingam paaugliui, atpažinti jo tragišką psichologinį pažeidžiamumą, bent turėkite profesinės garbės susilaikyti nuo neprofesionalių vertinimų („jis lankėsi pas psichiatrą ne dėl patirtos prievartos, o dėl psichikos problemų“).  

Štai ir pamatome, jog po tiek konferencijų, mokymų, studijų vizitų pas užsienio kolegas tiek teisėsaugininkams, tiek vaikų globos sistemos darbuotojams neprižiūrėtų, išnaudotų vaikų, nepilnamečių pažeidžiamumas tebėra nesuprantamas, gal niekada ir negirdėtas. Kol kas priimtinesnis „suviliotas“ suaugusysis, be skrupulų ir tada, ir dabar besinaudojantis visomis savo galios regalijomis.“  

Vilniaus arkivyskupija yra nurodžiusi, kad dėl kunigo K. Palikšos tebevyksta tyrimas Vatikane, jis laikinai yra nušalintas nuo pareigų.  

K. Palikšta, kuris po Delfi.lt paskelbtos publikacijos nusprendė arkivyskupui įteikti atsistatydinimo pareiškimą, o tą pačią dieną dvasininkams išplatintame laiške pažymėjo, kad yra apšmeižtas, bet esą „daugelis žmonių vadovausis tais melagingais teiginiais“.

„Jums, kaip dvasiniams žmonėms, norėčiau pasakyti, kad šis šmeižtas ir melas mane labai suartino su šmeižiamu ir melagingai kaltinamu Jėzumi, mūsų brangiuoju Išganytoju, – kunigams rašė K. Palikša. – Kas gi gali būti žmogui geriau, negu sekti šmeižiamo, teisiamo, spjaudomo, kaltinamo Jėzaus pėdomis!“  

Po šio skandalo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas viešai atsiprašė ne tik tikinčiųjų, bet ir „jaunuolio, kuris patyrė iš kunigo tai, ko neturėjo patirti“. 

Dėmesio!       

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.       

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.       

Alytuje chemijos mokytoju dirbusiam Vytautui Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė už vaikų seksualinį prievartavimą. Ne vieną šokiravo tai, kaip jis galėjo dirbti pedagogu. 

Atrodo, nors mokyklos administracija ir žinojo apie bylą, leido toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.  

Ne mažiau šokiruojantis atvejis prieš keletą metų buvo ir Kaune. Kauno A. Stulginskio mokyklai-daugiafunkciniam centrui laikinai vadovavo už vaikų pornografijos laikymą anksčiau teistas buhalteris Linas Urbonavičius. Tamsioji L. Urbonavičiaus, tuo metu mokykloje ėjusio technologijų specialisto pareigas, gyvenimo paslaptis į viešumą iškilo praėjus ketveriems metams po to, kai teismas jį pripažino kaltu. 

Dar labiau šokiruoja tai, kad nusikaltimą L. Urbonavičius padarė mokykloje, savo kabinete. Švietimo įstaigai priklausančiame kompiuteryje, kuriuo naudojosi L. Urbonavičius, policijos kriminalistai rado 1 728 nuotraukas ir 36 vaizdo įrašus su seksualiai išnaudojamais vaikais.  

Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad mokyklos buhalteris vaikų pornografijos įrašų įsigijo nuo 2010 m. vasario iki 2013 m. gegužės. 2014 m. teismo sprendimu vyras pripažintas kaltu. 2015 m. gegužę L. Urbonavičius teistas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, nes penkių mokyklos darbuotojų vardu užpildė ir pasirašė deklaracijas dėl 2 proc. paramos nuo sumokėto pajamų mokesčio skyrimo A. Stulginskio mokyklai. Jis sumokėjo teismo paskirtą baudą.  

Tačiau iš mokyklos atleistas tik 2018 m. paties L. Urbonavičiaus prašymu. Pasirodo, 2017 m. praėjus trejiems metams po apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Pagal tuometę tvarką už nesunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims teistumas galiojo trejus metus.  

L. Urbonavičius tuo ir pasinaudojo, o kadangi pateikė nepriekaištingą charakteristiką iš mokyklos, nebuvo prieštaraujančių tenkinti prašymą ir panaikinti teistumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame teigiama, kad švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, įsigaliojo tik 2018 m. liepą.  

Jame taip pat nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, bet dirbti negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nepraėjo 25 metai. L. Urbonavičiaus atveju –  šis įstatymas buvo priimtas vos keletą mėnesių, todėl jo nuostatų iš anksto Kaune neskubėta įgyvendinti.  

Tad formaliai mokyklos administracija lyg ir nieko nepažeidė. Be to, mokyklos vadovas žiniasklaidai aiškino, kad teistumai panaikinti, o teismas mokyklos neįpareigojo atleisti asmens, nuteisto už tai, kad mokyklos kabinete mėgavosi vaikų pornografija. 

Neneigė kaltės

Vis dėlto kaunietiška istorija tik pumpurėlis, palyginti su Alytaus. Nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos chemijos mokytojas V. Pėstininkas buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo, jis visus metus sėkmingai tęsė darbą su vaikais.  

Chemijos mokytoju dirbusiam V. Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.  

Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014–2020 m. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nesusiję su chemijos mokytojo esama ir buvusiomis darbovietėmis.  

Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija. „V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.  

Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“. „Buvo prašyta ekspertizės, kurios kol kas taip ir neatliko“, – BNS sakė alytiškis. Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“  

Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė. Ji pareiškė, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta. Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.  

Katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos administracija tvirtina nežinojusi apie teisme nagrinėjamą bylą, esą negavo jokio rašto iš teismo. Tačiau V. Pėstininkas BNS aiškino, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.  

„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo ir sakė: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų kol kas neatsisakome.“ „Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis. Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato.“ 

Ragina tikrinti

Vasara baigėsi ir mokyklos atvėrė duris moksleiviams. Ar ramia širdimi išleidome mažuosius? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, švietimo įstaigų vadovai turi vadovautis Vaiko teisių pagrindų įstatymu.  

Mokyklų vadovai, ketinantys įdarbinti asmenį profesinei ar savanoriškai veiklai, tiesiogiai susijusiai su vaikais, gauna informaciją iš Įtariamųjų ir nuteistųjų registro, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, įvairaus pobūdžio smurtą. Anot Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, apie tokią prievolę nuolat primenama per pasitarimus, taip pat sprendžiant kitus su asmenų įdarbinimu susijusius klausimus.  

„Praėjusiais metais esame gavę informacijos iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus apie asmenį, kuris buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Jam paskirta bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nesilankyti įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, uždrausta bendrauti su nepilnamečiais. Apie tai informavome pavaldžias įstaigas“, – pasakojo O. Gucevičienė.  

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, šiemet skyrius sulaukė rekomendacijų dėl darbo su galimai seksualinį smurtą patyrusiais vaikais. Vaiko teisių apsaugos tarnyba organizavo konferenciją „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“, kurioje teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai diskutavo ir dalijosi įžvalgomis, rekomendacijomis. Jos perduotos ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams.

Reikalingas registras

Psichologai, teisėsauga nuolat kartoja, kad labai svarbu vaiką supažindinti su deramu elgesiu su juo nuo nederamo ir išmokyti jį atskirti. Mintyje turima vadinamoji apatinių drabužėlių taisyklė. Nors pradžia tokiems pokalbiams su vaiku yra šeima, švietimo įstaigos raginamos bendrauti su vaikais šia jautria, bet labai svarbia tema.

„Visose švietimo įstaigose vykdomos prevencinės programos įvairaus pobūdžio smurto, patyčių, lygių galimybių, prekybos žmonėmis, priklausomybių ir kitomis temomis. Pastebėjus galimas vaiko teisių pažeidimo apraiškas, informuojamos atitinkamos institucijos, dažniausiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tuo pat metu atvejai nagrinėjami švietimo įstaigose, organizuojant Vaiko gerovės komisijos posėdžius, rengiant švietimo pagalbos arba individualios pagalbos planus ir skiriant už juos atsakingus asmenis“, – teigė O. Gucevičienė.  

Atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupę, organizuojamos klasės valandėlės, užsiėmimai su psichologais ir socialiniais pedagogais, prevencinės dienos ir renginiai prieš smurtą, patyčias ir kitas grėsmes. Jų metu vyksta filmų peržiūra ir refleksijos, situacijų analizė. Pasitelkiami nepriklausomi lektoriai, specialistai, prevencinius užsiėmimus organizuoja policijos pareigūnai ir bendruomenė.  

Šviečiami ir pedagogai, kad pajėgtų atpažinti įvairaus smurto apraiškas. Kauno švietimo inovacijų centras vykdo mokymus pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Saugios bendruomenės kūrimas švietimo įstaigoje“. Mokytojams, įstaigų direktoriams ir kitiems specialistams vedami praktiniai mokymai patyčių, savižudybių prevencijos ir kitomis temomis.  

„Taip pat mokyklose suplanuota Gyvenimo įgūdžių programa. 1–4 klasėms ši programa bus integruojama į kitas pamokas, 5–10 klasių vaikams – tai atskiras dalykas. Ja siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba su kitų pagalba. Temines pamokas ves psichologai ir mokytojai“, – pasakojo O. Gucevičienė.  

Švietimo skyriaus vedėja neabejojo, kad Seimui pateiktas Seksualinių nusikaltėlių registro projektas galėtų tapti dar viena priemone, saugančia vaikus: „Pagirtinos visos priemonės, kurios padėtų švietimo įstaigų vadovams priimti sprendimus dėl įdarbinimo, patikrinti potencialaus darbuotojo reputaciją, siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus. Vienas iš galimų kontrolės būdų galėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras.“

Komentaras  

Alina Žilinaitė  

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visos su vaikais dirbančios įstaigos – mokyklos, vaiko teisių gynėjai, stovyklų organizatoriai, būreliai ir kt., – prieš priimdamos į darbą žmones, privalo patikrinti, ar jie nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus, dėl kurių negalėtų dirbti su vaikais.  

Tad ugdymo įstaigos, kaip ir visos kitos su vaikais dirbančios įstaigos, privalo įsitikinti, kad visi su vaikais dirbantys žmonės turi teisę tai daryti. Visi darbdaviai turi išsiimti pažymas, patvirtinančias, kad būsimas darbuotojas ar savanoris nėra teistas už seksualinius nusikaltimus  vaikams ar suaugusiesiems, taip pat už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Darbdaviai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.  

Būtent tai padaryti turėtų visi mokyklų vadovai. Taip pat budrūs turėtų būti ir tėvai. Jie turi teisę klausti ugdymo įstaigų, ar tikrai visi darbuotojai yra patikrinti, kokios yra taikomos prevencinės priemonės mokykloje ir pan.  

Svarbu pažymėti, kad visos priemonės, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto, yra tinkamos ir vertos diskusijos. Viena iš šiuo metu siūlomų priemonių – seksualinių nusikaltėlių registras. Tad verta apie tai diskutuoti.  

Taip pat šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai. Šiuo metu rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys išplėsti galimybes darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus.  

Kilus klausimų, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių lauke. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Dėmesio!        

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.        

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.        

Pastaraisiais mėnesiais į viešumą patenkanti informacija apie dvasininkų vykdomus seksualinius nusikaltimus, rodos, perpildė kai kurių tikinčiųjų kantrybės taurę. Birželio 29 d. daugiau nei 160 žmonių, tarp jų ir kunigai, išsiuntė vieša laišką Lietuvos vyskupams dėl seksualinio piktnaudžiavimo Bažnyčioje tyrimo pradėjimo. Kaip teigia viena iš laiško iniciatorių Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Danutė Gailienė, kreipimosi tikslas – paraginti Lietuvos Bažnyčią pradėti nepriklausomą išorinį tyrimą, leisiantį padėti dvasininkų seksualinį smurtą patyrusioms aukoms. 

Anot profesorės, paskutinis lašas buvo šiais metais “Delfi” paviešinta skandalinga informacija, kad Vilniaus arkikatedros kancleris kunigas Kęstutis Palikša nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Žinoma kunigui taip pat buvo iškelta byla dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti, tačiau pritrūkus įrodymų – byla nutraukta. Visgi po “Delfi” publikacijos tyrimas atnaujintas. Prof. D. Gailienė stebisi, kaip galėjo prokuratūra daryti kratą kunigo darbo vietoje, o vėliau žiniasklaidai Bažnyčia tikino apie tai nieko nežinojusi. 

Kad nepriklausomas išorinis tyrimas būtinas, sutinka ir VšĮ “Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras” vadovė Kristina Mišienė. 

Jos teigimu, Lietuvoje dešimtmečius tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus. “Uoliai vykdome vieno vyskupo reikalavimą “nenešti iš namų šiukšlių”. Nedrąsiai prabilusios aukos būdavo tuoj pat sudraudžiamos, nutildomos arba dar blogiau, jų gyvenimai, psichologinė būsena po siūlelį išnagrinėjami, suniekinami”, – sako ji. 

Viešais laiškais 

Kaip jau minėta, šių metų birželio 29 d. susivieniję bendraminčiai išsiuntė viešą laišką. Jis skirtas konkrečiai šiems vyskupams: Vilniaus arkivyskupui metropolitui, LR kariuomenės ordinariato apaštališkajam administratoriui Gintarui Grušui, Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui, Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, Kaišiadorių vyskupui Jonui Ivanauskui, Telšių vyskupui Rimantui Norvilai, Vilkaviškio vyskupui Rimantui Vorvilai, Panevėžio vyskupui OFM Linui Vodopjanovui, kopija siųsta ir arkivyskupui Petar Antun Rajič, apaštališkajam nuncijui Baltijos šalyse. 

“Delfi” pateikia laiško kopiją: 

“Jūsų Ekscelencijos, 

Pastarieji plačiai nuskambėję įvykiai dėl kunigų seksualinių nusikaltimų sukrėtė katalikų bendruomenę Lietuvoje. Tikintiesiems kyla daug neatsakytų klausimų, slopsta visuomenės pasitikėjimas institucine Bažnyčia. Vis dar nepasibaigusi istorija ypač skaudi Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems, tačiau kartu prisimename ir kitose vyskupijose nutikusius, ne kartą žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje aptartus, teismų patvirtintus atvejus, bylojančius apie nepilnamečių bei pažeidžiamų asmenų išnaudojimą Bažnyčioje. 

Vietinių Bažnyčių Europoje ir pasaulyje naujausia patirtis byloja, kad vaisingiausias, katalikų bendruomenę sutaikantis ir visuomenės pasitikėjimą sugrąžinantis kelias, leidžiantis gydyti pedofilijos, seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei socialine valdžia žaizdas – tai nepriklausomos ekspertų komisijos tyrimas. Tik atskleidus, kas įvyko praeityje, pripažinus savo kaltes, atsiteisus su aukomis ir pažvelgus savo sąžinę, įmanoma žengti pirmyn. 

Atsakomybė, “kad tokie reiškiniai bet kokia forma daugiau nepasikartotų”, “visų pirma tenka apaštalų įpėdiniams, kuriems Dievas patikėjo pastoracinį vadovavimą savo tautai, ir iš jų reikalaujama, kad jie įsipareigotų atidžiai sekti dieviškojo Mokytojo pėdomis” (apaštališkasis laiškas Vos estis lux mundi). Todėl raginame skubiai steigti tokią komisiją Lietuvoje iš teisininkų, psichologų, medikų, sociologų, kriminalistų, Bažnyčios istorikų, socialinės pagalbos praktikų. Būtinas visiškas Komisijos nepriklausomumas – jai vadovauti turi nešališkas aukščiausios kompetencijos akademinis ekspertas, asmuo, turintis visuomenės pasitikėjimą ir nesusijęs su Bažnyčia kaip institucija. Privalu, kad vyskupai ordinarai įsipareigotų su komisija geravališkai bendradarbiauti ir suteikti jai prieigą prie visų reikiamų duomenų, įskaitant archyvinius. Tik kuo patikimesnis žinojimas apie tikrąją dalyko padėtį ir skaidrumas leis bent ateityje išvengti melo, dviprasmybių ir dangstymo. Lygia greta būtina kurti efektyvią, o ne formalią prevencijos, pranešimų apie nederamą elgesį ir pagalbos aukoms sistemą. 

Visa širdimi priimame popiežiaus Pranciškaus žodžius ir Jus kviečiame radikaliai į juos atsiliepti: “seksualinio išnaudojimo krizė Bažnyčiai yra ypač sunki, nes ji pakerta jos gebėjimą iki galo priimti ir liudyti išlaisvinantį Dievo buvimą. Nesugebėjimas tinkamai veikti, kad šis blogis būtų sustabdytas, ir ateiti į pagalbą jo aukoms subjaurojo patį mūsų Dievo meilės liudijimą”. 

Svarbiausia – aukos 

“Nusprendėme, kad gal reikia Bažnyčią paraginti geruoju, jei tai iš savęs nevyksta institucijoje”, – sako prof. D. Gailienė ir priduria, kad viešas tyrimas Lietuvoje yra neišvengiamas – tai rodo kitų šalių pavyzdžiai. 

Kaip toliau pasakoja profesorė, ryškios reakcijos iš hierarchų nebuvo – tik arkivyskupas G. Grušas pasikvietė pokalbiui. Pokalbyje dalyvavo vyskupo nuožiūra atrinkti laišką pasirašę asmenys.  

“Mes iš anksto nežinojome formato. Buvo susitikimas, kuriame apsikeista nuomonėmis. Galbūt pagrindinis klausimas, kuris liko neišspręstas, yra tie du formatai: vidinis tyrimas ir nepriklausomas išorinis tyrimas. Apie tai diskutavome. Iš pradžių buvo nuomonė, kad “mes atliekame vidinius tyrimus ir rūpinsimės toliau ir kai tai pabaigsime, galbūt tada reikės nepriklausomo tyrimo”. Mes bandėme pasakyti, kad šie procesai mažiausiai turi būti paralelūs”, – sako prof. D. Gailienė. 

Anot jos, kol kas Bažnyčia nenori leisti vykdyti nepriklausomą tyrimą. Panašiai, sako pašnekovė, priešinamasi ir Lenkijoje. Tačiau prof. D. Gailienė akcentuoja, kad nepriklausomumas yra būtinas aukų gerovei užtikrinti. Ji pabrėžia, kad mes net nežinome, kas tie nukentėję žmonės, negalime jiems padėti. 

“Iš traumų psichologijos žinome, ko reikia aukai, kad ji galėtų sveikti. Pirma, turi būti įvardinta, kad buvo piktnaudžiaujama, kad auka yra auka. Kas nėra savaime suprantama, ypač tokiuose priklausomybės ir galios žaidimuose”, – sako profesorė. Anot jos, dažnai kaltieji yra labai linkę kvestionuoti pačios aukos patikimumą.  

Iš Bažnyčios institucijos, sako pašnekovė, aukos ne visada gauna atsiprašymą, taip pat net pati institucija kartais nesuvokia, kad yra aukai skolinga. Kartais, teigia profesorė, Bažnyčios pozicija būna net pikta, įsijungia gynybiniai mechanizmai. O štai aukos – jos lieka neišgirstos, jų gyvenimai sugriauti. 

Pašnekovė pabrėžia, kad seksualinis smurtas, žvelgiant iš psichologinės raidos perspektyvos, yra labai žalingas. “Jis susijęs su labai sunkiomis pasekmėmis: asmenybės sutrikimais, priklausomybėmis ir taip pat seksualiniais sutrikimais, smurtavimu”, – teigia prof. D. Gailienė. 

Anot jos, kitose šalyse jau atlikti vieši nepriklausomi tyrimai parodė, kad aukų patirtys itin sunkios. Nepriklausomo tyrimo metu yra kviečiamos atsiliepti dvasininkų seksualinį smurtą, piktnaudžiavimą patyrusios aukos. Tokiu būdu bandoma aukoms padėti, jas išgirsti, suteikti teisingumą, mat informacija apie kai kuriuos seksualinio smurto atvejus nepasiekia teisėsaugos, o kartais net ir pačios Bažnyčios. 

Tačiau tokie tyrimai gali būti itin naudingi ir mokslui. Prof. D. Gailienė pasakoja, kad Austrijoje vykdant nepriklausomą išorinį tyrimą kartu savo tyrimą vykdė ir Vienos universiteto mokslininkai. Jie vertino į tyrimą atsiliepusių ir sutikimą davusių aukų psichologinę būklę. Tyrimas parodė, kad kai kuriems žmonėms trauma išlieka daugybę metų. 

Prof. D. Gailienė teigia, kad išoriniam tyrimui būtų svarbūs net ir tie atvejai, kuomet konkrečių aukų nėra. Pavyzdžiui – pas kunigą rasta vaikų pornografijos. Pašnekovė pabrėžia, kad svarbūs visi piktnaudžiavimo atvejai, kurie būna nutylimi, kartais net dangstomi. 

Lietuvoje dešimtmečiais tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus

K. Mišinienės vadovaujamas centras padeda aukoms, tarp jų ir toms, kurios nukentėjo nuo dvasininkų seksualinio smurto. Ji teigia, kad viešas laiškas maloniai nustebino, sukėlė pasididžiavimo jausmą. “Neslėpsiu, pastaraisiais metais vis pagalvodavau, kurgi dingo sąžiningi, stiprūs, geri, protingi katalikų žmonės, negi jie gali apie juos piktinančius dalykus kalbėtis tik tarp savų? Negi jų tiesos dvasia yra palaužta? Pasirodo – ne, nepalaužta”, – teigia K. Mišinienė.

Ji teigia, kad Lietuvoje dešimtmečius tylėta apie dvasininkų seksualinius nusikaltimus. “Uoliai vykdėme vieno vyskupo reikalavimą “nenešti iš namų šiukšlių”. Nedrąsiai prabilusios aukos būdavo tuoj pat sudraudžiamos, nutildomos, arba dar blogiau, jų gyvenimai, psichologinė būsena po siūlelį išnagrinėjami, suniekinami. Šiame uždarame, siaurame lauke visi Bažnyčios nuopelnai, jos garbinga praeitis tarsi atsisukdavo prieš nukentėjusį asmenį, užgriūdavo jį, jo šeimą visu sunkumu, o tvirkintojas ar prievartautojas tapatindavosi vos ne su persekiojamu Jėzumi Kristumi. 

Tad ypatingai vertinčiau, turėčiau daug lūkesčių dėl Viešo laiško judėjimo, kuris, labai tikiuosi, padės atverti sudvisusius, tamsius paslapčių kambarius, išlaisvins nukentėjusiųjų kančia, padės jiems pasiekti teisingumą ir, kas taip pat labai svarbu, padės identifikuoti patogiai besijaučiančius vaikų ir pažeidžiamų suaugusiųjų seksualinius skriaudėjus”, – sako K. Mišinienė.

K.Mišinienės paminėtas teiginys, kad seksualiniu piktnaudžiavimu kaltinami dvasininkai save kartais tapatina su persekiojamu Jėzumi Kristumi nėra iš piršto laužtas. Kaip pavyzdį galime pateikti jau minėtą K. Palikšos atvejį.

“Delfi” gegužės 25 d. publikavo straipsnį su vaikų globos namuose augusiu našlaičiu Mantu, kuris prisipažino, kad su K. Palikša susipažino dar būdamas 15 metų ir su juo nuolat bendravo apie dvejus metus, tarp jų buvo lytinių santykių – ne tik bendru sutikimu, bet ir prievartinių. Už tylą, anot jaunuolio, kunigas jam nuolat mokėjo pinigus. Dėl to policija savo iniciatyva buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, bet po metus trukusio tyrimo galop jį nutraukė. Kunigas buvo nuteistas tik dėl vaikų pornografijos. Kaip minėta, vėliau prokuratūra atnaujino tyrimą dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti

Visgi tą pačią dieną, kai pasirodė publikacija, K. Palikša raštu kreipėsi į kunigus. “Delfi” gautame dvasininko laiške jis bandė įtikinti, kad esą yra apšmeižtas ir tapatino save su Jėzumi Kristumi. 

“Šį rytą apie mane buvo paskelbta labai stipriai tikrovės neatitinkanti publikacija, – laišką pardėjo kunigas, – Jums, kaip dvasiniams žmonėms, norėčiau pasakyti, kad šis šmeižtas ir melas mane labai suartino su šmeižiamu ir melagingai kaltinamu Jėzumi, mūsų brangiuoju Išganytoju. Kas gi gali būti žmogui geriau, negu sekti šmeižiamo, teisiamo, spjaudomo, kaltinamo Jėzaus pėdomis!” K. Palikšta, kuris po Delfi.lt paskelbtos publikacijos apie prieš nepilnametį galimai naudotos seksualinės prievartos, nusprendė arkivyskupui įteikti atsistatydinimo pareiškimą, laiške kunigams jis pažymėjo, kad kaip bebūtų esą “daugelis žmonių vadovausis tais melagingais teiginiais”, – laiške rašė kunigas. 

Atsiprašė ne tie, kurie turėtų 

Anot K. Mišinienės, Bažnyčios reakcija, kuomet paaiškėja, kad apie jos tarno vykdytą seksualinį išnaudojimą ar vaikų pornografijos turėjimą, yra prasta. “Atsiprašinėja, nuoširdžiai apgailestauja, nuolat teisinasi prieš visuomenę visai ne tie žmonės, kurie turėtų tą daryti. O dėl bažnyčios hierarchų reagavimo… Čia neužtenka surengti vieną kitą spaudos konferenciją, drebinti balsą, demonstruoti ašarojančias akis. Reikia nuoširdžios atgailos, archyvų atvėrimo, nepakantumo nusikaltimą padariusiems asmenims. 

Dabartinį apgailestavimą aš daugiau suprantu kaip apmaudą dėl situacijos išaiškėjimo, girsimos kritikos. Gal todėl taip dirbtinai iš bažnyčios hierarchų lūpų skamba kvietimas aukoms kreiptis, pažadas jiems padėti. Kuo man padės žmonės, kurie žino, kad kunigai, esantys jų dispozicijoje, yra nuteisti už vaikų pornografiją, pavyzdžiui? Juk vaikų pornografija yra baisi, išimtinai šlykščią prievartą prieš vaikus demonstruojanti medžiaga. Ką žmogus, turintis reikalų su tokiomis nuotraukomis, filmais, veikia prie altoriaus? Tad kol kas neturiu pasitikėjimo hierarchais, kol nematau jų bekompromisinio atsiribojimo nuo šių liguistų praktikų”, – sako K. Mišinienė. 

Bažnyčios atsakymas į viešą laišką 

“Delfi” savo ruožtu kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją. Pateikėme šiuos klausimus: 

1. Kaip vertinate laiško turinį, laišką pasirašiusių nusivylimą ir raginimą pradėti tiek vidinį, tiek išorinį tyrimus?
2. Ar nuo laiško gavimo ėmėtės ar planuojate imtis veiksmų? Jei taip, kokių? 
3. Kaip suprantu, iš Bažnyčios pusės nėra noro leisti vykdyti išorinį tyrimą. Ar tai tiesa? Jei taip, kodėl? Juk Austrijoje, Prancūzijoje ar dar ne vienoje šalyje tokie tyrimai buvo atlikti. Kitaip pasakius, bent jau iš Bažnytinės teisės pusės atrodytų, kad tam neturėtų būti trukdžių? 
4. Apkritai, ar Jūsų nuomone Lietuvos Bažnyčiai yra atvirai komunikuojanti apie jos tarnų padaromus nusižengimus, nusikalstamas veikas? 

Atsakymą gavome tokį:  

“Atsakydami į Jūsų klausimus informuojame, kad liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupas G. Grušas susitiko su Jūsų minimo laiško iniciatoriais ir drauge su jais aptarė laiške surašytas mintis”. Taip pat buvo pateikta ir nuoroda į Vilniaus vyskupijos išplatintą pranešimą “Arkivyskupas pakvietė pokalbio apie saugios aplikos Bažnyčioje vaikams užtikrinimą”. 

“Delfi” cituoja visą pranešimą: 

“Liepos 8 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje įvyko susitikimas dėl saugios aplinkos Bažnyčioje užtikrinimo, atsiliepiant į viešą laišką, kurį gavo Lietuvos vyskupai ordinarai. Susitikime su arkivyskupu Gintaru Grušu dalyvavo Veronika Kimbrytė, Liudas Jovaiša, Danutė Gailienė, Vytautas Ališauskas, kun. Gintaras Vitkus ir Juozas Ruzgys. 

Pokalbyje sutarta, jog užtikrinant saugią aplinką vaikams ir atkuriant pasitikėjimą Bažnyčia, reikalingas aktyvesnis pasauliečių dalyvavimas, būtinos ir kitos priemonės. 

Plačiai kalbėta apie nepriklausomo tyrimo galimybes ir perspektyvas. Bandyta išsigryninti, kaip ir koks galėtų vykti nepriklausomas tyrimas, kad jis atskleistų esamą situaciją ir padėtų geriau suprasti aukas, jų patirtis skriaudas ir numatyti kelią jų išgydymui bei nusikaltimų užkardymui. Sutarta tęsti šį dialogą. 

Arkivyskupas pristatė, kad prieš mėnesį nuskambėjusio atvejo išankstinio kanoninio tyrimo medžiaga perduota į Tikėjimo mokymo kongregaciją, iš kurios laukiama tolesnių nurodymų. 

Arkivyskupas kviečia bendradarbiauti psichologus ir kitus kvalifikuotus specialistus tiek pranešimų priėmimo, skundų tyrimo, pagalbos aukoms, tiek ir prevencijos srityse. Aptarta, kad reikėtų plėsti galinčių dalyvauti specialistų kanoniniuose tyrimuose ratą, nors iki šiol, kaip Gairėse numatyta, tyrimuose Vilniaus arkivyskupijoje dalyvavo psichologas ir teisininkas. Svarbu permąstyti pranešimų apie smurto atvejus gavimo kanalus, kad būtų paprasčiau pranešti apie patirtą išnaudojimą ir kad išklausantys asmenys būtų ir pasauliečiai. 

Arkivyskupas priminė, jog yra patvirtintos elgesio su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais Gairės , tačiau informacija nepasiekia didesnės dalies visuomenės. Prevencijos srityje yra parengta medžiaga, kaip kurti saugią aplinką, skirt parapijoms, organizacijoms. Apie saugios aplinkos vaikams kūrimą kalbėta ir kunigų susirinkime, vyksta paskaitos seminaristmas apie nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugą, saugią aplinką ir sveikus santykius psichologiniu požiūriu, kanonų bei valstybės teisės perspektyvose. 

Prevencijos užtikrinimas, darbas su įvairiomis visuomenės grupėmis turi būti plėtojamas aktyviau, tad yra užmegztas ryšys su Lenkijoje, Krokuvoje prevencijos srityje veikiančiu Vaiko apsaugos centru, kurio atstovai sutinka dalintis patirtimi ir žiniomis, kaip užtikrinti vaikų bei pažeidžiamų asmenų saugumą. 

Arkivyskupas dar kartą pakartojo raginimą pranešti apie žinomus nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimo atvejus vyskupijų tyrėjams ir (arba) teisėsaugos institucijoms”. 

Dėmesio!      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.      

Pastaruoju metu sužinome, kad vienas po kito katalikų dvasininkai apkaltinami vaikų pornografijos kaupimu ir platinimu.   

Visame pasaulyje domėjimasis vaikų – nuo jų kūdikystės iki pilnametystės – pornografija nesuvaldomai didėja, kokių žygių čia besiimtų valstybės su baudžiamojo persekiojimo aparatais, tad nenuostabu, kad vartotojų sąraše matome absoliučiai visų socialinių sluoksnių, profesijų atstovus. 

Vieni jų turi asmeninę nuosmukio istoriją, kai nuo suaugusiųjų porno netikėtai sau patiems perėjo prie vaikų atvaizdų („tarsi koks sūkurys įtraukė mane ir daugiau nebepaleido, tai buvo svaiginančiai pavojinga ir taip … nuostabu“), kiti visada tikslingai ieškojo tik vaikų pornografijos – visi šie vyrai ir moterys murkdosi smurto didinimo kultūroje, kol galiausiai juos kas nors sustabdo. 

Trumpai kalbant, vaikų pornografija yra prievartos pornografija. 

Dėmesį patraukė tai, kad Lietuvoje matome dvasininkus, nutvertus už rankos, tiksliau už jų kompiuterių, kur kaupė tūkstančius failų su išnaudojamų vaikų atvaizdais, dalijosi jais su panašiais „mėgėjais“, o kartais ir pašaliniais šiam ratui asmenimis. Vėlgi, tikslinu, kaip juos mato vadovybė, turinti galią nuspręsti jų likimus. 

„Gaila, kad ir dvasininkai įsivelia į pornografinės medžiagos, siejamos su vaikų išnaudojimu, kaupimą, sklaidą“ – viešai apgailestauja vienas Katalikų bažnyčios arkivyskupų. 

„Man skaudu, kad mūsų vyskupijos kunigas Alionidas netinkamai bendravo su žmonėmis, disponavo pornografinio turinio vaizdais ir juos platino dideliam ratui žmonių, tarp kurių buvo ir nepilnamečiai“, – kiek jausmingiau kalba tūlo Alionido dvasinis viršininkas. 

Klausykit, ar kalbame apie nuslėptas nuo vyskupo pajamas, alkoholio padauginimą per brolių susitikimą ir negarbingą užmigimą po stalu, ar apie seksualinį vaikų išnaudojimą? 

Leiskit atsargiai (labai atsargiai) priminti, ką vaikų pornografijoje mato šventos „įsivėlusių“ kunigų akys. 

Galvojate apie padažytus vaikų veidukus, apatinių demonstravimą? Deja, „įsivėlusieji“ su tokiais menkniekiais neprasideda. 

Jų kolekcijose – suaugusių vyrų (dažniausiai) skverbimasis į vaikų kūnus, šlykščiausių iškrypėliškų veiksmų su jais atlikimas… Sadistinio žanro mėgėjai turi savo „biblijas“, pagal kurias įgyvendinami aukos bauginimo ir vis didesnio skausmo sukėlimo scenarijai. 

Atskirai reiktų paminėti, kokios brangios šios kolekcijos jų šeimininkams, kiek laiko ir rūpesčio jie įdeda jas kurdami, pildydami, o tos akimirkos, kai gali jas vėl ir vėl peržiūrėti… Teismų salėse virpantys pornografijos platintojų balsai pasakoja apie tai, kad „dienos bėgyje nuolat laukdavau tos akimirkos, kai galėsiu įjungti kompiuterį, gyvenau dėl tų momentų…“ 

O štai vyskupai rengia spaudos konferencijas, apgailestauja, neapibrėžtai planuoja… 

Skubiausias planas turėtų būti nuoširdžiai prisipažinti, kad dėl aplaidumo, abejingumo į erdvę, kur nėra jokių užkardų, įleidote sergančius, turinčius liguistą seksualinį potraukį asmenis. Atverkite slepiamus archyvus, bylas. Kiek ir kur šalies parapijose buvo tokių žmonių? 

Kunigų luome jų turi nelikti! 

“Atverkite slepiamus archyvus, bylas. Kiek ir kur šalies parapijose buvo tokių žmonių?” 

Priklausomybę nuo vaikų pornografijos tiesiogiai maitina aplinkinių apgailestavimas dėl išviešinimo, baimė įvardyti problemą, linkėjimai keistis, atgailauti… Kiek tūkstančių Tėve mūsų išgydys priklausomą nuo vaikų prievartavimo vaizdų asmenį? 

Būtų garbinga pagaliau nustoti apgaudinėti mus dėl „viską apvalančio atgailavimo“. To atgailavimo tiek „daug“, žiūrėk, ne vienas nutvertas vaikų pornografijos, t. y. vaikų prievartavimo atvaizdų mėgėjas, jau ir su Jėzumi Kristumi tapatinasi, verkšlena dėl motinos Bažnyčios persekiojimo… 

Mūsų šalyje nėra daug patrauktų atsakomybėm vaikų pornografijos gamintojų, neretai tai buvo ir yra žmonės, kurie gyvena, dirba šalia mūsų, juos visus vienija neapsakomas brutalumas, godumas – jiems sekasi tik tada, kai jų sukurtą medžiagą kas nors perka ir žiūri. 

Ar bereikia priminti apie aukų kančias? Tų kančių atvaizdai galiojimo termino neturi, neretai sakoma, kad vaikų pornografijos auka žmogus tampa visam gyvenimui. 

Prašau, nekalbėkime apie „netinkamą“ elgesį. Jis – pasibaisėtinas, nusikalstamas, žlugdantis ir žudantis vaikus, išnaudojamus pornografijai. 

Dėmesio!     

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.     

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.