Category: Straipsniai – 2024

  • Įžeidimai grįžo bumerangu

    Nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be interneto. Tačiau virtualus gyvenimas masina ir lieti tulžį ant kažko nepatikusio, ko greičiausiai nesiryžtume padaryti žiūrėdami į akis.  

    Komentavo nuosprendį  

    Panevėžio apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Jonas Mikalajūnas ir Aurelija Grabštienė kaltinami šmeižtu, nes per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją.  

    Nenumaldomą norą išsilieti komentaruose kaltinamuosius paskatino publikacijos apie Panevėžio rajone veikusią globėjų Grigaliūnų šeimynos bylą. Garbaus amžiaus sutuoktiniai Vidmantas ir Gražina buvo teisimi dėl prieš šeimynoje augusių globotinių vykdytus seksualinius nusikaltimus.  

    Globėjų kaltę patvirtino du teismai. Šeimynos tėvui V. Grigaliūnui skirta reali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis pripažintas kaltu dėl mažamečio ir nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo.  

    Šeimynos globėjai G. Grigaliūnienei dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis už tai, kad nepranešė apie vyro nusikaltimus, teismas skyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiosios. A. Grabštienės komentarai, kuriuose ji ne tik šmeižė, o ir atskleidė nukentėjusiųjų tapatybes, šokiravo.  

    Abiem sutuoktiniams skirta finansinė bausmė siekia 13 tūkst. eurų. V. Grigaliūnas Apeliacinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Už vaikų globą garsieji sutuoktiniai buvo ir apdovanoti. Jie yra Panevėžio garbės piliečiai.  

    Tačiau prieš 27-erius metus gautą prezidentūros apdovanojimą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną – Lietuvos Prezidentui pareikalavus, V. Grigaliūnienei teko grąžinti.  

    Grįžkime prie šmeižtu kaltinamų komentatorių. Abu kaltinamuosius papiktino žiniasklaidos paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis globėjams Grigaliūnams.  

    J. Mikalajūnas pripažino kaltę, teisinosi klydęs ir komentarą ,„Tos žiurkės buvo psichuškėj, kai kurios ir dabar mokosi Kranto gatvėj, kaip tomis šlikštynėmis gali tikėti teismas, ar jie ką, nemato, kad jos nesveikos, ar kas?!“ portale kaunodiena.lt po straipsniu „Globėjų šeima nuteista už pedofiliją: buvusių globotinių pasakojimai kelia šiurpą“ parašė pagautas emocijų. A. Grabštienė kaltės nepripažino ir sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

    Gynė pedofilą?  

    Teismas, įvertinęs 25-erių metų J. Mikalajūno prisipažinimą ir tai, kad vyras nuoširdžiai gailisi, atleido jį nuo bausmės pagal laidavimą. Jis taip pat turės dviem nukentėjusiosioms sumokėti po 200 eurų moralinei žalai atlyginti.  

    Kitaip teismas įvertino 70-metį perkopusios A. Grabštienės poziciją. Rašydama komentarus moteris gyveno Nyderlandų Karalystėje. Teisme ji gynėsi, kad rašydama komentarus juose išreiškė tik savo nuomonę. Tačiau teismas priminė, kad pagal Baudžiamąjį įstatymą šmeižtas laikomas tyčiniu nusikaltimu, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas.  

    Šmeižtas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį. Žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija.  

    Svarbus kriterijus vertinant A. Grabštienės veiksmus, teismo vertinimu, yra jos veiksmų sistemingumas – melagingą informaciją paskleidė net tris kartus: pirmąjį komentarą parašė 2022 m. lapkričio 25 d., antrąjį – 2023 m. sausio 23 d., o trečiąjį – 2023 m. vasario 9 d. Kaltinamosios veiksmų intensyvumas, teismo vertinimu, kartu su kitais į nuosprendį sugulusiais duomenimis patvirtina jos sąmoningą, tyčinį siekį veikti nukentėjusiųjų nenaudai, t. y. jas viešai apšmeižti.  

    Portale TV3 po publikuotu straipsniu „Panevėžio apskrityje globėjas žagino ir prievartavo mažamečius vaikus: jis nuteistas 6 metams“, A. Grabštienė paliko komentarą: „[…] Teismui puikiai buvo žinomos tos dvi sesutės (atskleidžia vardus ir pavardes)… […] Aš nenoriu tikėti, kad tai sugalvojo (vardas ir pavardė), nors ji nuo mažens buvo linkusi į afioras. […]“  

    Gerokai išsamiau kaltinamoji išsiliejo socialiniame tinkle „Facebook“: „[…] ir tai parodymai žmogaus, kuriam yra nustatyta psichinė negalia. Tą garbingą šeimą apšmeižė (vardas, pavardė, gimimo data) […].“

    „Facebook“ įraše A. Grabštienė, lyg geriau už nukentėjusias globėjų Grigaliūnų šeimoje žinotų, išklojo visa neva sąmokslą prieš Grigaliūnus. Baudžiamojoje Grigaliūnų byloje nukentėjusiosiomis pripažintos ne tik A. Grabštienės minimos mergaitės.  

    Galiausiai 2023 m. sausio 23 d. po „Kauno dienos“ publikuotu straipsniu „Globėjų šeima nuteista už pedofiliją: buvusių globotinių pasakojimai kelia šiurpą“, komentavo:„[…] Aš puikiai pažįstu (nukentėjusiųjų vardai ir pavardės), kurios pirmos pradėjo šį šmeižtą… […] (vardas) nuo vaikystės pripažinta šizofrenija, o (vardas) gydytojų pripažinta melagės sindromas. Kokioje valstybėje mes gyvename, kad kiekvienas psichinis ligonis gali apšmeižti nekaltus žmones? […]“  

    Nukentėjusiųjų išgyvenimai  

    Apkaltinamajame nuosprendyje teismas pabrėžė, kad šmeižtas yra tyčinis veiksmas arba, teisininkų kalba, – tiesioginė tyčia. Jokių komentarus patvirtinančių įrodymų A. Grabštienė teismui nepateikė.  

    Nors kaltinamoji tvirtino, kad rašydama komentarus tik išreiškė savo nuomonę, tokius kaltinamosios parodymus teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes, kaip minėta anksčiau, nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais, o šiuo atveju nebuvo jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių A. Grabštienės paskleistos informacijos teisingumą.  

    Komentarų rašymo periodu A. Grabštienė buvo ne juokais įsisiautėjusi. Kliuvo ir publikaciją rengusiai žurnalistei.  Asmenine žinute linkėdama žurnalistei ne pačių maloniausių dalykų, A. Grabštienė puikavosi, kad ją pažįsta visa Lietuva. Apie parodymus prieš globėjus Grigaliūnus davusias ir vėliau nukentėjusiomis pripažintas merginas A. Grabštienė klojo baisių dalykų.  

    Po skaitytojos išpuolio prieš žurnalistę, redakcija peržiūrėjo komentarus po publikacija apie nuosprendį Grigaliūnams. A. Grabštienės komentarai, kuriuose ji ne tik šmeižė, o ir atskleidė nukentėjusiųjų tapatybes, šokiravo. Galimai su įstatymais prasilenkiančius A. Grabštienės veiksmų įrodymus redakcija perdavė prokurorams.  

    Skelbdamas nuosprendį Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios dėl tokių melagingų duomenų paskleidimo viešojoje erdvėje patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, gėdą prieš kitus asmenis, jautė įvairių kitų neigiamų emocijų ir potyrių.  

    Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pačios nukentėjusiosios, joms labai skaudu buvo tai, kad tokius komentarus parašė jų buvusi globėja, pas kurią gyveno netrumpą laiką, ir kartu su jomis augęs J. Mikalajūnas. Ir taip ne rožėmis klotą iš vienų globėjų pas kitus mėtytų merginų gyvenimą ir jausmus trypė neva geriau žinantys.  

    Teismas įvertino pensinį A. Grabštienės amžių, tai, kad moteris teisiama pirmą kartą, ir pripažino ją kalta bei skyrė 4 tūkst. eurų baudą. Teismas priteisė ir nukentėjusiųjų civiliniu ieškinius – kiekvienai po 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.  

    Komentaras  

    Kristina Mišinienė,  

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė  

    Panevėžio rajono globėjų bylos, kurioje globėjų šeimynai pateikti sukrečiantys kaltinimai, raibuliai sklinda ir toliau. Kaimynai, draugės, buvę kolegos globėjai – dauguma jų apie įvykius žino geriau, negu išsamų tyrimą atlikusi policija ar jau pasibaigusios dvi teismų instancijos, patvirtinusios globėjo, kaip prievartautojo, kaltę. O ten, kur tokios „tvirtos“ žinios, visada atsiras vietos ir agresyviam šmeižtui, sistemingai platintam socialinėse platformose. Skaitai ir galvoji – negi šiems žmonėms valstybė kažkada buvo patikėjusi nelaimingų, atstumtų vaikų globą? Reikėjo labai nemylėti vaikų, nekęsti savo darbo, kad „tetai“, kuri šitaip niekina, apkalba, žlugdo savo globotines, iš viso leisti globoti bet kokią gyvą būtybę. Kažkas iš esmės neveikė tuomečiame Panevėžio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje, gal kada nors ir sužinosime, kas.
     

    Dėmesio!                                         

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                         

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                        

     

     

  • Paaiškėjo skandalingos prekybos žmonėmis bylos finalas: nusikaltėlių nepagailėjo

    Nepaisant keičiamų nukentėjusiųjų parodymų, dviejų vogti į Vokietiją išvežtų jaunuolių byla Kauno apygardos teisme pajudėjo iš mirties taško. Šios bylos nagrinėjimo metu, kitoje byloje prekyba žmonėmis kaltinami vyrai buvo nuteisti poveikio darymu aukai ir sveikatos sužalojimu. Tad ir pagrindinėje byloje, teismui neliko abejonių, jog nusikaltėliai verbavo jaunuolius. Šiandien du iš trijų kaltintų druskininkiečių atlieka bausmes už grotų – naujienų portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti ir ką šiuo metu veikia prekybos žmonėmis aukos.

    Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti prekybos žmonėmis bylą, netrukus įvyko akibrokštas – savo parodymus pakeitė abi aukos, bei liudijusi vieno iš vaikinų mama.

    Išvežimo į Vokietiją metu vos šešiolikos metų amžiaus sulaukęs vaikinas teismo posėdžio metu pradėjo pasakoti visai kitokią istoriją – teigė, jog kaltinami vyrai jį į Vokietiją tik pavežė, o toliau jis vogė savo valia. Esą jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį spaudė policijos tyrėjai.  

    Ikiteisminio tyrimo metu jaunesniojo vaikino motinos I.R. duoti parodymai palaikė pirminę sūnaus nupasakotų įvykių versiją, tačiau ir ji pakeitė parodymus. Staiga moteris pradėjo teigti, jog policijai parodymus ji davė girta ir nesuprato, ką tuo metu kalbėjo.

    2018 m. vasario 20 d. parodymus pakeitė ir vyresnioji auka – jaunuolis rėmėsi panašia versija kaip ir anksčiau parodymus pakeitęs jaunesnis vaikinas ir tikino, jog policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.  

    Tuomet teismo procesas pasisuko kaltinamųjų naudai – pačios aukos teisme pasakoja, kad vogė savo noru.  

    Šalia nagrinėtoje poveikio darymo liudytojui bei nesunkaus sveikatos sužalojimo byloje prekeiviai žmonėmis pirmoje teismo instancijoje patyrė triuškinančią pergalę – buvo pilnai išteisinti. 

    Bylos nutartį tuomet apskundė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė – visgi, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegiją G. Valatkevičių ir T. Dapkūną pripažino kaltais.  

    Tad kol kas prekeivių žmonėmis šansai atrodė neblogai – visgi, jiems pavyko išsisukti kitos bylos pirmos instancijos nagrinėjime, o aukų parodymai kėlė abejones teisėjams.

    Sunkus teismo kelias  

    Minėtiems vyrams buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 147 str. 1 dalį (išnaudojimas priverstiniam darbui ir paslaugoms) bei BK 157 str. 1 d. (vaiko pirkimas ar pardavimas). Pagal BK 147 str. 1 dalį, numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų, iki dešimties metų, pagal BK 157 str. 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų.  

    Teismų praktikoje, siekiant patraukti prekeivius žmonėmis atsakomybėn, remiamasi būtent šiais dviem BK straipsniais.

    Visgi, kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, šių straipsnių dispozicija – itin sudėtinga.  

    Štai norint nusikaltėlius patraukti atsakomybėn pagal BK 147 str., prokurorams reikia pateikti itin daug įrodymų, kad nusikaltėliai būtų nuteisti – padarytą veiką (pirkimas arba kitoks įgijimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir t.t), veikos padarymo būdą (pasinaudojimas priklausomumu, pasinaudojimas pažeidžiamumu, apgaulė), tikslą išnaudoti (priverstiniam darbui, prostitucijai, nusikalstamoms veikoms daryti ir t.t).

    Kiek paprasčiau yra įrodyti nusikalstamą veiką pagal BK 157 str. 1 d.  – nurodytas nusikaltimas objektyviai gali pasireikšti siūlymu pirkti, kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimu, vaiko pirkimu, kitokiu vaiko perleidimu, įgijimu, vaiko verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvėje, turint nusikalstamų tikslų – žinant ar siekiant, kad vaikas, neatsižvelgiant į jo sutikimą, būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams.

    Tačiau, kadangi šie veikos požymiai dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei už vaiko pirkimą arba pardavimą kilti būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų veikų.  

    Dėl šių aplinkybių, nuo pirmos instancijos teismo sprendimo, iki bausmės paskyrimo, gali praeiti ir 6 metai laiko. Tai iš dalies paaiškina ir šios bylos ilgą nagrinėjimo trukmę.  

    Be to, prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėliai neretai susilaukia gana nedidelių bausmių.  

    Praktika rodo, jog dažniausiai jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų iki penkerių metų. Šios aplinkybės tikrai nepadeda įtikinti nukentėjusiųjų duoti parodymus – jie žino, jog jų skriaudikai į laisvę galės išeiti vos po kelerių metų. Beje, panaši bausmė buvo priimta ir šioje byloje, o vienas iš kaltinamųjų išnagrinėjus bylą už grotų net neatsidūrė, nes įskaičiavus sulaikymo iki nuosprendžio laikotarpį, jis realiai jau atliko bausmę.

    Temidė recidyvistų nepagailėjo  

    Nepaisant neblogų prekeivių žmonėmis šansų, jau pirmosios instancijos teisme, jie patyrė nesėkmę – 2023 m. birželio 23 d. Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį, nuteisdamas tris prekyba žmonėmis ir kitais nusikaltimais kaltinamus vyrus.  

    T. Dapkūnui pagal BK 147 str. 1 dalį buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė – pagal BK 157 str. 1 dalį – šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė bausmė – šešeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

    Tokios pat bausmės susilaukė ir G. Valatkevičius – subendrinus pagal BK 147 1 d. ir BK 157 str. 1 d. padarytas veikas, jam paskirta šešių metų laisvės atėmimo bausmė.  

    Na, o savo kaltę pripažinęs M. Balčius susilaukė mažesnės bausmės – jam paskirta galutinė trijų metų, keturių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Kaip minėjome, kalėjime jis daugiau laiko nepraleis, mat įskaičiavus sulaikymo iki nuosprendžio laikotarpį, jis realiai jau atliko bausmę.

    Įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, o taip pat ir kitą surinktą bei ištirtą medžiagą, teismas nusprendė, jog „byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamieji išnaudojo nepilnametį, bei kitą auką, nusikalstamoms veikoms vykdyti iki kol jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų už įvykdytas nusikalstamas veikas“.

    Nors teismas konstatavo, jog nukentėjusiojo parodymai keitėsi, visgi, Kauno apygardos teismas juos laikė pagrįstais.

    „Nukentėjusysis paaiškino, kad teisminio proceso metu kitai teismo sudėčiai duoti parodymai buvo pakeisti dėl jam daryto kaltinamųjų spaudimo, kurį pagrindžia ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, kuriuo pripažinta, kad T. Dapkūnas darė poveikį dėl parodymų pakeitimo. Poveikį patvirtina ir psichologinio įvertinimo išvada bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro raštas dėl poveikio darymą Marijampolės pataisos namuose dėl parodymų pakeitimo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad (aukos, tv3.lt pastaba) parodymai yra patikimi ir jais teismas vadovaujasi priimdamas sprendimą byloje“, – rašoma teismo nuosprendyje.

    Kaltinamojo M. Balčiaus parodymus patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, o kaltinamųjų parodymų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai, todėl tai laikytina kaltinamųjų pasirinktu gynybos būdu, kurį paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai  

    Nors kaltinamieji T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius nurodė, kad vyko į Vokietiją dirbti, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad jie jokių darbų nedirbo, tik vežiojo juos ir rodė kur vogti. (Vyresnioji auka, tv3.lt pastaba) patvirtino, kad kelionės metu T. su B. kalbėjo, kad šis nepilnametis, todėl liepė išmokti M. Balčiaus gimimo metus ir juos prisistatyti. Šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad abu nukentėjusieji buvo priklausomi nuo kaltinamųjų ir jais buvo naudojamasi nusikalstamoms veikoms daryti“, – rašoma teismo nuosprendyje.  

    Be to, teismas priimdamas sprendimą akcentavo, jog auka neturėjo galimybės priimti kitokį sprendimų, dėl jo itin sunkių gyvenimo sąlygų.    

    „Nukentėjusysis buvo jauno amžiaus, nemokėjo užsienio kalbos, tai patvirtina ir liudytojų parodymai, neturėjo pinigų, kadangi tuos pinigus kuriuos atvežė M. Balčius sumokėjo viešbučiui už žalą, o 10 Eur davė L. S. vykti namo, jo materialinė padėtis tikrai buvo sunki, jis neturėjo nei darbo bei pastovaus pragyvenimo šaltinio, ryšys su šeima buvo silpnas, turėjo priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Duomenų, kurie leistų teigti, kad jis turėjo galimybę pabėgti ar išvengti tokio išnaudojimo byloje nenustatyta“, – toliau konstatuojama teismo nuosprendyje.  

    Apeliacinis teismas bausmes sumažino  

    Netrukus po nesėkmės pirmos instancijos teisme, G. Valatkevičiaus ir T. Dapkūno gynėjas, advokatas Giedrius Danėlius pateikė apeliacinį skundą.  

    Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, šis advokatas prekeivius žmonėmis gynė ir kitoje byloje – po nusikaltėliams nepalankaus sprendimo kitoje byloje, pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), prašydamas nusikaltėlius išteisinti. Visgi, kasacinis skundas tenkinamas nebuvo. Ir šį kartą advokatas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydamas pilno išteisinimo.
    Apeliaciniame skunde dėstoma, jog „teismas įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, atsiedamas juos vieną nuo kito, o nuosprendžio motyvuojamoji dalis pagrįsta išimtinai kaltinimą atitinkančių duomenų vertinimu, prieš tai neįvertinant jų patikimumo aspektu, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, piktinamasi ir tuo, jog teismas rėmėsi daugiausiai abiejų vaikinų duotais parodymais.  

    Skunde taip pat dėstoma, jog abi aukos ne kartą keitė parodymus.  

    Visgi, teismas nusprendė, jog trys prekyba žmonėmis kaltinami vyrai – kalti.  

    „Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nuteistojo G. V. ir nuteistojo T. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai G. V. ir T. D. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje“, – rašoma apeliacinio teismo nutartyje.  

    Visgi, advokato skundas buvo tenkintas iš dalies.  

    „Nuteistojo G. Valatkevičiaus ir nuteistojo T. Dapkūno gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės“, – rašoma skelbiama nutartyje.  

    Tiek G. Valatkevičiui, tiek T. Dapkūnui bausmės buvo sumažintos pusmečiu – paskirtos galutinės penkerių metų ir šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.  

    Pasuko skirtingais keliais  

    Kaip minėjome, šių metų gegužės 27 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas galiausiai pasiuntė T. Dapkūną ir G. Valatkevičių už grotų – apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, tad minėti nusikaltėliai iš karto buvo išvesti iš salės.  

    O šios bylos aukų likimai susidėliojo skirtingai. Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, vyresnysis nukentėjęs vaikinas šiuo metu dirba samdomą darbą, stengiasi stotis ant kojų ir yra pasitraukęs iš nusikalstamo pasaulio.   

    Byloje nukentėjuosiuju įvardijamas jaunesnysis vaikinas, portalo tv3.lt žiniomis, šiuo metu vis dar įsipainiojęs nusikalstamo pasaulio pinklėse.  

    Dar šių metų liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo paskelbta nutartis, kurioje jis, kartu su kitais bendrininkais, kaltintas vagyste. Bylos duomenimis, vaikinas, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą. Nusikaltėliai panaudodami elektronines mokėjimo priemones – PIN kodus, identifikavimo kodus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės sistemoje neteisėtai V. Z. ir P. Z. vardu atliko finansines operacijas – pervedinėjo pinigus į banko sąskaitas, vėliau juos išgrynino. Tai jau dešimtas jaunuolio užsidirbtas teistumas, o priimdamas sprendimą teismas konstatavo, jog vaikinas šiuo metu niekur nedirba, jo finansinė padėtis yra sunki.  

    Bylą išnagrinėjusi teisėja Jolanta Ramonienė jaunuoliui paskyrė aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją subendrinant su ankstesne Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 5 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausme. Šioje byloje lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad apsivogęs jaunuolis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.  

    Šios bylos nutartis dar nėra įsiteisėjusi, bei gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
     

    Dėmesio!                                          

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                          

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                         

     

     

  • Į Vokietiją išvežtą auką iki kraujo sudaužę recidyvistai sulaukė teismo malonės – buvo pilnai išteisinti

    Kauno apygardos teisme pradėjus nagrinėti rezonansinę trijų druskininkiečių, kaltintų prekyba žmonėmis bylą, bene iš karto susidurta su sunkumais. Teisėjams beliko gūžčioti pečiais, kai staiga abu nukentėjusieji iš esmės pakeitė parodymus. Kaip vėliau paaiškėjo, aukos patyrė smurtą iš prekyba žmonėmis kaltintų recidyvistų – surengta ir kraupi egzekucija. Visgi, pirmosios instancijos teismas patikėjo recidyvistų pasakojimais ir juos pilnai išteisino. Laimei, sprendimą iš esmės pakeitė aukštesnės instancijos teismas.

    Kaip minėjome ankstesnėje publikacijoje, nukentėjusiais pripažinti du jaunuoliai ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, jog jais ne kartą teisti recidyvistai G. Valatkevičius ir T. Dapkūnas pasinaudojo, juos išvežant į Vokietiją ir verčiant vogti įvairias prekes – žinoma, už šį „darbą“ aukos negavo nė cento.

    Galiausiai pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, susidurta su akibrokštu – išvežimo į Vokietiją metu vos šešiolikos metų sulaukęs vaikinas, teismo posėdžio metu pradėjo pasakoti visai kitokią istoriją – teigė, jog kaltinami vyrai jį į Vokietiją tik pavežė, o toliau jis vogė savo valia. Esą jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį spaudė policijos tyrėjai.  

    Ikiteisminio tyrimo metu jaunesniojo vaikino motinos I.R. duoti parodymai palaikė pirminę sūnaus nupasakotų įvykių versiją, tačiau ir ji pakeitė parodymus. Staiga moteris pradėjo teigti, jog policijai parodymus ji davė girta ir nesuprato, ką tuo metu kalbėjo.

    2018 m. vasario 20 d. parodymus pakeitė ir vyresnioji auka – jaunuolis rėmėsi panašia versija kaip ir anksčiau parodymus pakeitęs jaunesnis vaikinas ir tikino, jog policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.  

    Visgi bylos nagrinėjimo eigoje galiausiai paaiškėjo, kas gi nutiko iš tiesų. Vyresnysis vaikinas Kauno tardymo izoliatoriuje savo advokatei papasakojo, jog T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius grasino jį sumušti. Be to, jis kreipėsi ir į prokuratūrą – tiesa, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 8 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiantis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras taip pat 2020 m. sausio 29 d. raštu pranešė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje jaunuolis patyrė poveikį. 

    Neatmestina galimybė, jog ir kitiems liudininkams buvo daromas spaudimas – primename, jog parodymus pakeitė ir ne tik jaunesnioji auka, bet ir jo motina. Neoficialiais tv3.lt šaltinių duomenimis, jai galėjo būti duotas kyšis.  

    Visgi, savo poziciją prieš teismą stojo ginti tik vagysčių metu pilnametystės sulaukęs vaikinas – dėl poveikio darymo kitai aukai ar liudytojams, byla pradėta nebuvo.

    Siekė pakeisti parodymus  

    Dėl poveikio darymo nukentėjusiajam, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose buvo pradėta nagrinėti byla, kurioje G. Valatkevičius buvo apkaltintas poveikio darymu aukai, nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskira byla buvo pradėta ir prieš T. Dapkūną – jam buvo pateikti tokie patys kaltinimai.  

    Bylos duomenimis, nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 19 d. Druskininkuose vykusių susitikimų metu, G. Valatkevičius siekė, jog auka pakeistų parodymus jo naudai – teisme nurodytų, jog iš tiesų į Vokietiją vos pilnametystės sulaukęs vaikinas išvažiavo dirbti, o E.V. asmens dokumentą, kuriuo išvežtas vaikinas naudojosi Prancūzijoje, jis rado pats. Priešingu atveju, jis grasino nepalikti aukos ramybėje – grasino, kad jis negalės Druskininkuose niekur ramiai praeiti, davė suprasti, jog savo grasinimus įvykdys.

    Ir taip jis grasino ne kartą. Štai 2018 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teisme vyko posėdis pagrindinėje, prekybos žmonėmis byloje. Dieną prieš, G. Valatkevičius, kartu su T. Dapkūnu, atsivežė auką į butą ir tuomet vaikinui nurodė, kokius jis parodymus turi duoti. Jam net buvo aiškinama, kaip jis turi atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kaip vėliau paaiškėjo, šis butas buvo išnuomotas moters, pagal verslo liudijimą besiverčiančios butų nuoma.  

    Kaip minėjome ankstesnėje publikacijoje, būtent šios dienos posėdyje vagysčių metu pilnametystės sulaukęs ir pakeitė parodymus, remdamasis panašia versija, kaip ir ta, kurią papasakojo kita auka – neva policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus. 

    Perėjo ir prie fizinio smurto  

    Tačiau išnaudotojams to neužteko. 2018 m. birželio 4 d. jie nusprendė kerštauti už anksčiau aukos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tą G. Valatkevičius ir jo bendrininkas informavo vyresnį vaikiną, kad jis turės jiems teisines išlaidas, kurias jie sumokėjo savo gynėjams prekybos žmonėmis byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme.    

    Jis atsisakė kompensuoti teisines išlaidas – tuomet jam tą pačią dieną buvo pasakyta prisistatyti automobilių aikštelėje. 

    Tarp 23 ir 23.30 val., nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, G. Valatkevičius ir jo bendrininkai ėmėsi fizinio smurto – bylos medžiagoje nurodoma, jog kietais, bukais daiktais buvo suduotas smūgis į kairiąją veido pusę. Išpuolio metu vaikinui dengiantis veidą, dar keli smūgiai pataikė į abi rankas, bei sprandą, suduotas ne mažiau kaip dar vienas smūgis į dešinįjį šoną. O G. Valatkevičiaus bendrininkas dar smogė ir į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami aukai kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje. Teisme auka pasakojo, jog išpuolio metu smurtautojai toliau grasino. 

    „Tau bus viskas“, – anot aukos, šaukė vienas iš užpuolikų.   

    Šie sužalojimai buvo klasifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. – dėl to buvo pradėta atskira byla, nagrinėta šalia prekybos žmonėmis ir poveikio darymo bylos.  

    Teisme kaltės nepripažino  

    Kaip ir pagrindinėje byloje, šioje byloje nei vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino. G. Valatkevičius aiškino, jog birželio 19 d. viso labo nuvyko į Kauną, užsuko pas pažįstamą ten pavakarieniauti. O su užverbuotu vaikinu tą vakarą jis bute buvo tik dėl to, nes norėjo pasiūlyti jį kitą dieną pavėžėti iki teismo. Teisme G. Valatkevičius taip pat neigė, jog kada nors buvo grasinęs aukai, o ir apie kitus jo bendrininkų susitikimus su auka laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki vasario 19 d., jis taip pat nieko nežinojo. Nieko G. Valatkevičius nežinojo ir apie birželio 4 d. įvykdytą sumušimą.

    Poveikį darė ir kiti išnaudotojai  

    Nors vienoje iš dėl poveikio darymo pradėtų nagrinėti bylų kaltintas būtent G. Valatkevičius, visgi byla buvo pradėta ir prieš T. Dapkūną.  

    Teisme prekybos žmonėmis auka liudijo, jog kartą prie Kybartų pataisos namų jį paėmė tamsiu automobiliu atvykęs asmuo, kurio jis nepažinojo – pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaikinas bausmę šioje įkalinimo įstaigoje atliko iki 2018 m. sausio 3 d.  

    Vėliau vaikinas suprato, kad nepažįstamasis vairuotojas pažįsta T. Dapkūną, mat asmuo vykęs į Leipalingį, galiausiai užsuko į T. Dapkūno sodybą. Pokalbio sodyboje jis neprisiminė, tačiau teigė, jog vėliau ne kartą susitiko su T. Dapkūnu.

    Vieną kartą jie susitiko netoli krantinės, susitikime dalyvavo ir G. Valatkevičius. Vyrai aiškino, kad jam reikia pakeisti parodymus Kauno apygardos teismo byloje. Anot vaikino, du vyrai per daug nesiplėtė ir sakė, jog ką reikia, pasakys vėliau. Jis su abiem vyrais susitikdavo kas porą dienų, bent kartą per savaitę – visi šie pokalbiai buvo apie bylą. Vaikinas teisme teigė, jog dėl daromo psichologinio spaudimo, jis prastai miegojo naktimis, nepasitikėjo žmonėmis.

    Maža to, poveikį galėjo daryti ir kiti asmenys, nesusiję su prekybos žmonėmis byloje teisiamais G. Valatkevičiumi ir T. Dapkūnu. Štai ir vaikinui būnant įkalintu Marijampolės pataisos namuose, kitas kalinys jam liepė byloje pakeisti parodymus. Iš pradžių jis sutiko, tačiau perkėlus jį į Kauno tardymo izoliatorių, apie šiuos grasinimus jis papasakojo savo advokatei. Netrukus jis buvo sumuštas vėl – šį kartą Pravieniškių pataisos namuose.

    Pakeitė parodymus, nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų 

    Kiek ironiška, tačiau bylose, kuriose G. Valatkevičius ir T. Dapkūnas kaltinami poveikio darymu, taip pat buvo keičiami parodymai.

    Jau kiek vėliau, 2018 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teisme vyko teisiamasis posėdis pagrindinėje prekybos žmonėmis byloje. Ir staiga auka nebeprisiminė, kas ir kaip jį sužalojo birželio mėnesį. Vaikinas pradėjo teigti, jog buvo girtas, nežino, kodėl G. Valatkevičių ir T. Dapkūną įvardijo kaip smurtautojus, kaip pats teigė – „prikalbėjo nesąmonių“.  

    Tuo metu jis teigė, jog nebemano, kad jam buvo daromas poveikis. Neva jo požiūris pasikeitė tada, kai jis pradėjo atsigaudinėti nuo narkotikų – teisme jis aiškino, jog tris mėnesius vartojo amfetaminą ir marihuaną, todėl ir išsigalvojo parodymus.  

    Vaikinas atsiėmė beveik visus duotus parodymus – teigė, jog į Kauną atvažiavo pats, negalėjo paaiškinti, kas jam patarė pasakyti, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų už advokato pagalbą.  

    Liudininkų pasakojimai sustiprino išnaudotojų versiją  

    Kaip ir įprasta, šioje byloje taip pat buvo apklausiami liudininkai. Bene visi šių liudytojų parodymai vedė link nusikaltėlių stumiamos versijos – neva jie nekalti, o jiems nepalankūs parodymai buvo duoti, mat prekybos žmonėmis auką duoti parodymus spaudė pareigūnai, žadėję mažesnę bausmę.   

    Štai vienas iš liudininkų pasakojo, jog prekybos žmonėmis auka tapusį vaikiną pažįsta, anksčiau buvo draugai, nors vykstant teismo posėdžiui, jau nebendravo. Ir šiam buvusiam draugui auka papasakojo tą patį, ką pasakojo teisme keičiant parodymus – kad „pripjovė grybą“, policijos pareigūnams davė kažkokius parodymus, nes jam buvo grasinama, jog sės į kalėjimą, dabar dėl to gailisi.  

    Teisme liudijo ir iki T. Dapkūno sodybos vaikiną pavėžėjęs vairuotojas. Nors jis teisme ir teigė, kad pažįsta T. Dapkūną, visgi jis aiškino, jog jaunuolis viso labo sumokėjo jį nuvežti į Kauną, o apie pokalbius tarp T. Dapkūno ir recidyvisto aukos jis nieko nežino.  

    Dar vienas liudytojas pasakojo, jog nors apie aukai darytą spaudimą girdėjo kalbas Druskininkuose, jis ir iš pačios aukos girdėjo, jog prekybos žmonėmis auka tapęs vaikinas buvo spaudžiamas tyrėjų – neva jie jam pažadėjo, kad bus palengvinta bausmė.  

    Galiausiai prakalbo ir butą vasario 19 d. išnuomojusi moteris. Tačiau ir ji nelabai turėjo ką pasakyti – tik papasakojo, kad butą išnuomojo T. Dapkūnui. Bet kokios kalbos virė bute, ji nežinojo.  

    Neįtikėtinas teismo sprendimas  

    Reziumuojant, prekybos žmonėmis auka tapęs jaunuolis pasakojo, jog jam daugybę kartų buvo grasinama, jis buvo sumuštas, bijojo pasirodyti Druskininkų gatvėse. Ir viskas tam, kad jis pakeistų parodymus. Ką jis vėliau padarė ne tik pagrindinėje prekybos žmonėmis byloje, bet ir byloje, pradėtoje dėl poveikio darymo, pradėdamas pūsti dūdą į nusikaltėlių melodiją. Na, o išnaudotojai savo kaltę kategoriškai neigė.  

    Nusikaltėliams padėjo ir tai, jog pagal Lietuvos įstatymus, nukentėjęs asmuo privalo duoti parodymus, o štai kaltinamieji parodymų išvis gali neduoti, arba tai padaryti po aukos ir liudininkų duotų parodymų. Taip nutiko ir šiuo atveju: smurtą prieš auką taikę išnaudotojai parodymus davė paskutiniai – išsireikalavę iš aukos jiems palankius parodymus, jie susikūrė įtikinantį pasakojimą.   

    Atrodytų, jog bylą nagrinėjusiam teisėjui turėtų kilti pagrįstų klausimų, kodėl auka taip dažnai keičia parodymus – negi visiškai nieko neprisimena? Visgi bylą, kurioje G. Valatkevičius kaltintas poveikio darymu išnagrinėjusi teisėja Edita Dambrauskienė priėmė netikėtą sprendimą – visiškai išteisino G. Valatkevičių, tiek dėl poveikio darymo, tiek dėl suorganizuotos egzekucijos. Tokią pačią teismo išvadą išgirdo ir T. Dapkūnas, atskirai nagrinėtoje byloje.   

    Teismas suabejojo ne tik aukos duotais parodymais šioje byloje, bet ir duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.  

    „Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes apklausos metu buvo užduodami menami klausimai, į daugelį klausimų nukentėjusysis arba atsakyti nenorėjo, arba klausiamų aplinkybių neprisiminė. Teismo nuomone, šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys“, – rašoman nuasmenintoje teismo nutartyje.  

    Argumentuodamas, jog aukos parodymai yra nepatikimi, teismas pilnai patikėjo G. Valatkevičiaus pasakojimais, pagal kuriuos jis su minėtu vaikinu 2018 m. sausio-vasario mėnesiais nesusitikinėjo, poveikio nedarė.  

    Teismas nusprendė, jog pasitikėti teisme liudijusia auka negalima.  

    „Aukščiau nurodyti nukentėjusiojo  parodymuose esantys prieštaravimai, neatitikimai, nukentėjusiojo parodymų kaita sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu dėl jam, naudojant prievartą, daryto poveikio pakeisti parodymus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.  

    Nukentėjusiojo parodymai dėl jų prieštaringumo laikomi nepatikimais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo G. Valatkevičiaus naudai“, – rašoma nuasmenintoje teismo nutartyje. 

    Teismas konstatavo, jog remiantis 2018 m. birželio 23 d. specialisto išvada, vaikinui. tikrai buvo nustatyti kūno sužalojimai, o specialisto išvadoje rašoma, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti aukos. nurodytu laiku ir aplinkybėmis.   

    Visgi teismas nusprendė, jog šiuos sužalojimus sukėlė ne G. Valatkevičius ir jo sėbrai.  

    Teismas ir vėl kartojo, jog aukos pasakojimo nepagrindžia liudininkų parodymai – maža to, teismas abejojo ir jaunuolio patirtais sužalojimais – neva vieno smūgio nepakanka, norint sukelti tokios sužalojimus, kokie buvo nustatyti.  

    „Taip pat nėra aišku, kokiu būdu hematoma galėjo susidaryti viršutinės lūpos srityje ir kodėl nebuvo nustatyti sužalojimai metalinėmis ar medinėmis lazdomis nukentėjusiajam smūgiuojant į sprandą ir rankas, jam, kaip jis nurodė, rankomis dengiantis galvą. (Auka, tv3.lt pastaba) nurodė, jog į veidą jam buvo smūgiuota lazda vieną kartą, todėl mažai tikėtina, jog smūgiuojant pagaliu vieną kartą į veidą, galėtų būti sužalotas ir akies vokas, ir viršutinė lūpa“, – rašoma teismo nuosprendyje.  

    Teismas išvis abejojo, kam gi nukentėjusiajam reikėtų keisti parodymus, kai tai jis padarė 2018 m. vasario 20 d. – gerokai anksčiau, nei įvyko egzekucija. Nors turėtų būti akivaizdu, jog parodymus išnaudotojai galėjo prašyti keisti ir ne vieną kartą.  

    „Atskirai pažymėtina ir tai, kad iš karto po nurodyto įvykio priėjęs pareigūnui S. V. nurodė, jog buvo sumuštas todėl, jog jo buvo reikalaujama pakeisti parodymus. Tačiau akivaizdu, jog parodymus jis jau buvo pakeitęs 2018 m. vasario 20 d. teisiamajame posėdyje, todėl nesuprantama, kokius parodymus nukentėjusysis vėl privalėjo keisti“, – konstatuojama teismo nutartyje.  

    Galiausiai, kaip minėjo teismas išteisino G. Valatkevičių, neįrodžius, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat baigėsi ir T. Dapkūno bei A. Micevičiaus bylos, kurios buvo nagrinėtos atskirai.  

    Temidė antrą kartą nepagailėjo  

    Ši rezonansinė nutartis netrukus buvo apskųsta – šiame etape įsitraukė ir prokuratūra. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei Gabijai Večerinskienei pateikus apeliacinį skundą.  

    Apeliaciniame skunde prokurorė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir priimti naują nuosprendį: pripažinti G. Valatkevičių kaltu, padarius nusikalstamą veikas pagal BK 233 str. 3 d. ir BK 140 str. 1 d., subendrinus bausmes skirti 2 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  

    Panašų skundą prokurorą pateikė ir dėl 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, pagal kurį T. Dapkūnas, kaip ir G. Valatkevičius, pirmos instancijos teisme buvo išteisintas dėl poveikio darymo aukai ir anksčiau aprašyto išpuolio. Prokurorė taip pat prašė T. Dapkūnui paskirti subendrintą 2 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  

    Bylos nagrinėjimo metu, prokurorė laikėsi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas itin smulkmeniškai vertinęs nukentėjusiojo parodymus, tokio vertinimo dėl kitų proceso dalyvių neatliko, jų parodymais nesuabejojo ir jais rėmėsi kaip patikimais, priimdamas nuosprendį. Prokurorė taip pat akcentavo, jog nukentėjusysis kaip asmuo, turintis pareigą duoti parodymus, negali atsisakyti jų duoti, kaip gali tą padaryti įtariamieji ar kaltinamieji (ką šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu padarė G. Valatkevičius).  

    „Visus kartus (auka, tv3.lt pastaba) privalėjo duoti parodymus ir juos davė. Viso baudžiamojo proceso metu buvo atlikta apie dešimt apklausų“, – skunde teigė G. Večerinskienė.

    „Tuo tarpu G. Valatkevičius, ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus, juos davė tik teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs visų liudytojų parodymus, todėl jam nebuvo sudėtinga pasirinkti tokią versiją, kuri būtų priderinta prie jau surinktos baudžiamosios bylos medžiagos ir galėtų padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – argumentavo prokurorė.  

    Anot prokurorės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo aukos duotais parodymais. Pavyzdžiui, pirmos instancijos teismas patikėjo sukčių pasakojimais, jog visgi auka paskambino ir prašė būti pavežamas nuo pataisos namų – iš tiesų, auka net neturėjo galimybės paskambinti telefonu.  

    „Apklausiamas teisme (nukentėjęs vaikinas, tv3.lt pastaba) nurodė, kad jis neturėjo galimybės paskambinti ir paprašyti jį parvežti, nes iki paleidimo iš pataisos namų buvo laikomas „karceryje“, iš kur nėra jokios galimybės paskambinti. Šios nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintos ir oficialiu (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštu“, – pastebėjo prokurorė.  

    Galiausiai, Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, prokurorės skundą tenkino iš dalies – G. Valatkevičiui paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panašiai susiklostė ir T. Dapkūno likimas – tiesa, jam buvo paskirta griežtesnė bausmė. Kauno apygardos teismas jam paskyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  

    Be to, abiejose bylose nukentėjusio vaikino civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies – smurtautojai turės sumokėti 1000 eurų žalai atlyginti.  

    Paskutinė akistata    

    Apeliacinio teismo nutartis, kaip ir įprasta, įsigaliojo iš karto. Visgi, tai netenkino griežtesnės bausmės susilaukusio T. Dapkūno. Jis netrukus po nepalankaus sprendimo pateikė kasacinį skundą, pasitelkęs ypatingą advokatą.  

    T. Dapkūno advokatu rašant skundą tapo Giedrius Danėlius, anksčiau 16 metų dirbęs prokuratūroje, 4 metus buvęs ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovu. Primename, jog nukentėjusio vaikinoadvokatė šioje byloje buvo antrinės pagalbos advokatė Ingrida Maldeikienė – tad gynybos jėgos šioje byloje buvo absoliučiai nelygios.

    Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacinio skundo netenkino – taip ir baigėsi ši liūdnai pagarsėjusi byla.  

    Trečioje dalyje papasakosime apie prekybos žmonėmis bylos finalą – kokio gi teismo atpildo susilaukė prekeiviai žmonėmis. Taip pat papasakosime, kaip toliau susiklostė šios istorijos veikėjų likimai. 

     

    Dėmesio!                                         

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                         

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                        

     

     

  • Aštuoneri metai kančios: per prievartą į Vokietiją išvežtus jaunuolius žemino tiek recidyvistai, tiek teismai

    Daugelio sąmonėje Druskininkai turbūt žinomi kaip kurortinis miestas, su organizuotu nusikalstamumu turintis mažai ką bendro. Visgi būtent du jauni druskininkiečiai tapo prekybos žmonėmis aukomis – vienam iš jų buvo vos šešiolika metų. Tapę išnaudotojų aukomis, jie buvo prievarta išvežti į Vokietiją ir priversti vogti išnaudotojų naudai – prekyba žmonėmis apkaltinti druskininkiečiai teisme ėjo iki galo ir galiausiai buvo nuteisti realia laisvės atėmimo bausme.

    2015 m. dviem druskininkiečiams tebuvo 16-a ir 18-a metų. Nepaisant jauno amžiaus, abiems vaikinams (jų tapatybės redakcijai yra žinomos, tačiau gerbiant aukų privatumą, nebus skelbiamos) jau teko išgyventi nemažai skausmo – jų materialinė padėtis buvo itin sunki, socialiniai ryšiai sunykę, abu vaikinai buvo priklausomi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų.  Jauname amžiuje jie ėmėsi vagysčių – tuo metu 18-os metų sulaukęs vyresnysis vaikinas už vagystes buvo teistas keturis kartus. 

    Pažeidžiamais jaunuoliais netruko pasinaudoti trys anksčiau teisėsaugai žinomi druskininkiečiai – jie užverbavę abu vaikinus ir prižadėję jiems pastovias pajamas, juos 2015 m. rugpjūtį išvežė į Vokietiją vagiliauti.

    Visgi, vėliau jaunuoliai buvo prigauti – tuomet viską papasakojo teisėsaugai, o trys druskininkiečiai buvo apkaltinti prekyba žmonėmis. Po atlikto ikiteisminio tyrimo pradėta nagrinėti byla priminė sudėtingą aštuonkojį – aukoms patiriant spaudimą, vaikinai ne kartą keitė parodymus, tad Temidės svarstyklės bylos eigoje keitėsi ir išnaudotojų, ir aukų naudai.  

    Naujienų portalas tv3.lt pristato straipsnių ciklą apie rezonansinę prekybos žmonėmis bylą. Pirmoje dalyje pristatysime bylos aplinkybes, šios bylos dalyvius, bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžią.  

    Užverbavo vagystėms atlikti  

    Nors paskutiniai žodžiai šioje byloje buvo tarti dar šiemet, neeilinės prekybos žmonėmis istorijos vingiai prasidėjo dar 2015 m. vasarą.  

    Tuo metu kaltinamieji Tomas Dapkūnas, Giedrius Valatkevičius ir Matas Balčius, veikdami bendrininkų grupėje ir pasinaudodami dviejų jaunuolių pažeidžiamumu, užverbavo jaunuolius išvykti į užsienio valstybes, žadėdami gerai užsidirbti, nors ir leisdami suprasti, jog jaunuoliai galimai užsiims neteisėtomis veiklomis. 

    Šaltinių duomenimis, vienam iš šių jaunuolių buvo vos 16 metų – jo amžius byloje buvo įvardijamas kaip vienas iš pažeidžiamumo faktorių. Be to, nepaisant savo amžiaus, jis buvo itin sunkioje materialinėje padėtyje, buvo priklausomas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tad žinant aplinkybes, galima suprasti, kodėl nepilnametis vaikinas pasirinko nusikaltimų kelią. Panašios buvo ir kito nukentėjusiojo, tuo metu aštuoniolikmečio, gyvenimo aplinkybės. Jis tuo metu jau buvo sulaukęs pilnametystės, tačiau taip pat kentėjo dėl sunkios materialinės padėties, pastovaus darbo ir pajamų neturėjimo, silpnų socialinių ryšių, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms.

    Tuo metu nepilnametį, bei kiek vyresnį, jau pilnametystės sulaukusį vaikiną, išnaudotojai užverbavo telefonu – tada rugpjūčio 15 d., M. Balčius kartu su G. Valatkevičiumi automobiliu atvyko į Vilnių pasiimti vaikinų. Vėliau jie sustojo prie degalinės, prie kompanijos prisijungė ir byloje minimas T. Dapkūnas. Nepilnamečiui išnaudotojai pasakė prisistatyti M. Balčiaus vardu, jei sulaikytų policija – ši aplinkybė taip pat rodo, jog vyrai puikiai suprato, kokiomis veikomis užsiims užsienyje.

    Šiuo automobiliu nusikaltėlių trijulė, kartu su užverbuotais vaikinais, pajudėjo link Vokietijos – pakeliui jiems buvo aiškinama, kaip jis vykdys vagystes.  

    Nusikaltimams atlikti Vokietija, matyt, irgi nebuvo pasirinkta atsitiktinai – abu vaikinai nemokėjo kalbos, neturėjo pinigų ar pajamų šaltinio, pažįstamų asmenų Vokietijoje. Taigi, išvežti į Vokietiją, jie tapo visiškai priklausomais nuo jo išnaudotojų.  

    Jaunesnysis druskininkietis išnaudotojų buvo verčiamas vogti alkoholinius gėrimus, maistą, įrankius iš parduotuvių, vogti degalus iš automobilių, pavogtas prekes atiduodant išnaudotojams T. Dapkūnui ir G. Valatkevičiui. Maža to, jie įkalbinėjo nepilnametį vykdyti vagystes iš gyvenamųjų namų. Šis epizodas truko nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. (vaikinai buvo išvežti), iki tų pačių metų rugsėjo 3 d., kuomet jaunesniąjam vaikinui vykdant vagystę, jį prigavo Vokietijos policijos pareigūnai.

    Užverbuotas aštuoniolikmetis vykdė labai panašius nusikaltimus, tačiau kiek ilgesnį laikotarpį. Po to, kai nepilnametį rugsėjo 3 d. dėl vagystės sulaikė policijos pareigūnai, išnaudotojai išgabeno vyresnį vaikiną į Prancūziją, bijodami būti pagauti.  

    Ten jis toliau vykdė vagystes, kol spalio viduryje, naudodamasis Prancūzijoje įgyta E. V. asmens tapatybes kortele, jį dėl vagysčių sulaikė Prancūzijos policijos pareigūnai.

    Aiškino, jog niekada jo nepažinojo  

    Teisme T. Dapkūnas savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog kartu su G. Valatkevičiumi išvyko į Vokietiją dviese, savo reikalais. T. Dapkūnas aiškino, jog minėtus išvežtus vaikinus jie tik pavėžėjo iki Vokietijos – neva jų gerai nepažįsta, o pavėžėjus iki Vokietijos, vėliau Vokietijoje jų nesutiko. Galiausiai T. Dapkūnas bylą vadino sufabrikuota.

    Panašią gynybos strategiją pasirinko ir kiti kaltinamieji. Štai G. Valatkevičius kaltės taip pat nepripažino, teisme aiškino, jog neva abu išvežti jaunuoliai norėjo vykti legaliai dirbti į Vokietiją, o tikrų motyvų jis nežinojo. Jis taip pat teigė, jog Vokietijoje vaikinų sutikęs nebuvo, kaltino vaikinus melagingų parodymų davimu, kaip ir T. Dapkūnas, bylą vadino sufabrikuota.  

    Trečiasis kaltinamasis, M. Balčius., elgėsi kitaip – savo kaltę jis pripažino. Jis nurodė, jog jis 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo pas jaunesniojo vaikino patėvį namuose. Namuose tuo metu dar buvo ir L. B. mama – jie kartu išgėrinėjo. Tuo metu patėvis žinojo, jog sūnus yra ieškomas policijos dėl įvykdytų vagysčių. Patėvis pažinojo byloje kaltinamą T. Dapkūną ir numanė, jog jis galėtų sūnui padėti išvykti, taip išvengiant policijos dėmesio. Jis sutiko – kaip minėjome anksčiau, neturėdamas kitos išeities.

    Toliau duodamas parodymus, M. Balčius teigė, jog keliaujant su užverbuotais vaikinais į Vokietiją, jiems buvo užduodami klausimai apie jų amžių, vokiečių kalbos mokėjimą, ankstesnę kriminalinę istoriją. Kelionės metu T. Dapkūnas puolė grasinti vaikinams, jog tie nekalbėtų apie tai kas įvyko, viską pamirštų.

    Vogti pradėjo dar kelionės metu  

    Taigi, du iš trijų kaltinamųjų kaltės nepripažino, o ir jų parodymai skyrėsi. Visgi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiųjų K.Ž. ir L.B. parodymais, liudininkų duotais parodymais, kita tyrimo metu surinkta medžiaga.

    Vyresnioji auka taip pat liudijo, jog dar kelionės metu sužinojo, jog yra vežamas vogti. O vogti jie pradėjo dar net neatvykę į kelionės tikslą – važiuodami link Vokietijos, abu jaunuoliai vogė kurą iš sunkvežimių – kaip vogti kurą parodė jų išnaudotojai, T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius.  

    Liudijęs vaikinas teigė, jog Vokietijoje iš parduotuvių „Lidl“, „Koufland“ ir kitų vogė viską, kas tik papuolė – maistą, kvepalus, kremus, kitas prekes. O jų išnaudotojai neretai juos palydėdavo iki pačios parduotuvės, kartais net ir parodydavo, kurias prekes vogti.

    Šios vagystės buvo vykdomos pačiu primityviausiu būdu – susikraunant mantą į kuprines ir išeinant iš parduotuvės. Geriausiu atveju, tą pavykdavo padaryti nepastebėtam, visgi, kartais tekdavo ir bėgti nuo pareigūnų. Anot pilnametystės sulaukusio jaunuolio, iš viso jam pavyko realizuoti apie 7-8 tokias vagystes per dieną. Pavogtus daiktus jis slėpdavo miškuose, o daiktus atsiėmę T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius juos parduodavo – pinigais su aukomis jie nesidalindavo. Maža to, viena iš aukų teisme pasakojo, jog per minėtą kelių mėnesių laikotarpį, jis miegojo arba viešbučiuose, arba automobilyje, kuriuo atvyko į Vokietiją.

    Pirmą kartą jaunuoliai vogdami paslydo rugsėjo 1 dieną – tuomet bandant pavogti du 24 eurų vertės degtinės butelius, juos prigavo apsaugos darbuotojai, vėliau perdavę juos policijai. Vis dėlto, tą kartą vagystė atsipirko tik surašytu protokolu, vaikinai buvo paleisti.  

    Visgi, vos po kelių dienų, rugsėjo 3 d., abu vaikinai bandė įsilaužti į gretimo miestelio prekybos tinklo parduotuvę. Ši vagystė nepavyko – išgirdę laužiamų durų triukšmą, gyventojai iškvietė policiją. Nors abu jaunuoliai bandė pabėgti, tai pavyko padaryti tik vyresniąjam – tą naktį nepilnametis. buvo sulaikytas policijos

    Jis netrukus atsidūrė Vokietijos kalėjime, buvo nuteistas dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir išsiųstas iš šalies.

    Po nusikaltimų sugrįžo į Lietuvą  

    Nepilnamečiui sugrįžus į Lietuvą, jį pasitiko Alytaus apskrities policijos pareigūnai. Jis jiems papasakojo, jog buvo per prievartą išvežtas į Vokietiją vogti.  

    Remiantis jo parodymais, T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius buvo sulaikyti, teismas leido juos suimti trims mėnesiams. 

    Kaip minėjome, pilnametystės sulaukusi auka Prancūzijoje pirmą kartą įkliuvo mėnesiu vėliau – buvo sulaikytas spalio viduryje – tiesa, kaip E.V, mat tuo metu naudojo jo asmens dokumentą. Visai netrukus po to, spalio 23 d., jis buvo deportuotas iš Prancūzijos atgal į Lietuvą.    

    Lietuvos pasienio pareigūnams nepasakė, kad buvo užsienyje verčiamas vogti, nes galvojo, kad yra pats paieškomas Lietuvoje.  

    Vėliau vyresnysis jaunuolis į užsienį išvyko vogti antrą kartą – apklausos metu jis teigė, jog tą kartą važiuoti į užsienį niekas nevertė. Antrą kartą į Lietuvą jis buvo gražintas tik 2017 m. vasarį.  

    Tuomet jį pasitikę Alytaus apskrities pareigūnai apklausė kaip liudytoją, o vėliau kaip nukentėjusįjį. Jis patvirtino nepilnamečio parodymus – pasakojo, jog vogti jį vertė T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius.  

    Prekeiviai žmonėmis teisėsaugai buvo žinomi ir anksčiau  

    Visi trys prekyba žmonėmis kaltinami vyrai anksčiau buvo ne kartą teisti, taip pat ir laisvės atėmimo bausmėmis.  

    T. Dapkūnas pradėjus nagrinėti bylą, buvo teistas du kartus – 2015 m. vasario 19 d. užsidirbo pirmąjį teistumą pagal BK 253 str. 1 dalį (Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Ši byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, dėl ko T. Dapkūnui bausmė buvo sumažinta trečdaliu, paskiriant 20 dienų arešto bausmę.

    Antrą kartą vyras atsipirko vos šiek tiek didesne bausme – 2016 m. gruodžio 30 d. pagal  BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), vėl nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, vyrui buvo paskirta 30 parų arešto bausmė.  

    Trečiąjį teistumą jis užsidirbo jau pradėjus nagrinėti prekybos žmonėmis bylą – nors pirmosios instancijos teismas jį išteisino, apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas T. Dapkūnui už poveikio liudytojui darymą bei fizinį sumušimą paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.  

    G. Valatkevičius teisėsaugai buvo žinomas gerokai anksčiau, mat pirmąjį savo teistumą užsidirbo dar 2008 m. – tuo metu už viešosios tvarkos pažeidimą jis atsipirko pinigine bauda.

    2012 m. vasarį vyras vėl pateko į teisėsaugos akiratį – tuo metu jis pripažintas kaltu ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir grasinimu nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tą kartą jis užsidirbo šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams.  

    Tų pačių metų rugsėjį G. Valatkevičius už dokumento suklastojimą atliko 26 parų arešto bausmę. Tai trečiasis teistumas, užsidirbtas iki prekybos žmonėmis bylos nagrinėjimo pradžios.  

    Panašią nusikaltėlio patirtį turėjo ir M. Balčius. 2013 m. vasarį Druskininkų miesto apylinkės teismas jį nuteisė dėl vagystės – jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2015 m. rugsėjį šis vyras užsidirbo 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o 2016 m. kovą – dar 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą. Dėl bylos išnagrinėjimo supaprastinta tvarka, ši bausmė buvo sumažinta trečdaliu, paskiriant galutinę 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Galiausiai, ši bausmė buvo subendrinta su 2015 m. rugsėjį paskirta bausme, paskiriant bendrą 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

    Duobėtas kelias teisme  

    Prekybos žmonėmis byla galiausiai buvo atverta 2017 m. birželio 28 dieną, Kauno apygardos teisme. Tuo metu ši byla atrodė gana aiškiai – du jaunuoliai buvo užverbuoti ir išvežti vogti į Vokietiją.  

    Tačiau visai netrukus, jaunesnysis vaikinas teismo posėdžio metu pradėjo pasakoti visai kitokią istoriją – teigė, jog kaltinami vyrai jį į Vokietiją tik pavežė, o toliau jis vogė savo valia. Esą jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį spaudė policijos tyrėjai.  

    Ikiteisminio tyrimo metu jaunesniojo vaikino motinos I.R. duoti parodymai palaikė pirminę sūnaus nupasakotų įvykių versiją, tačiau ir ji pakeitė parodymus. Staiga moteris pradėjo teigti, jog policijai parodymus ji davė girta ir nesuprato, ką tuo metu kalbėjo.  

    2018 m. vasario 20 d. parodymus pakeitė ir įvydytų nusikaltimų metu pilnametystės sulaukęs jaunuolis – jis rėmėsi panašia versija ir tikino, jog policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.  

    Tuomet teismo procesas pasisuko kaltinamųjų naudai – juk pačios aukos teisme pasakoja, kad vogė savo noru.  

    Toks staigus parodymų pakeitimas gali atrodyti neįprastai, tačiau iš tiesų prekybos žmonėmis bylose kaltinamųjų daromas poveikis liudytojui dažniau yra taisyklė, nei išimtis.
    Panašu, kad taip nutiko ir šiuo atveju, mat sužalotas ir į ligoninę patekęs vyresnė prekybos žmonėmis auka papasakojo, jog jį sumušė K. Dapkūnas ir G. Valatkevičius – tokiu būdu recidyvistai auką siekė įbauginti, norėdami susilaukti jiems palankių parodymų. Dėl to prieš kaltinamuosius pradėta atskira byla, apkaltinant juos poveikio darymu nukentėjusiajam.  

    Apie aukų patirtą spaudimą, bei šokiruojantį teismo sprendimą išteisinant recidyvistus, papasakosime sekančioje publikacijoje
     

    Dėmesio!                                         

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                         

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                        

     

     

  • Qr kodas apsaugos vaikus nuo pedofilų?

    Dirbantys su vaikais privalės turėti skaitmeninį QR kodą, kuris patvirtins, kad asmuo nėra teistas už seksualinius ir sunkius nusikaltimus. Šis reikalavimas galios ir religinėms bendruomenėms. 

    Tikrins ir darbdavius 

    Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuo lapkričio 1 d. sutarta įpareigoti asmenis, ketinančius užsiimti veikla, susijusia su vaikais, turėti išduotą teisėto darbo su vaikais kodą (QR), darbdavius tikrinti, ar darbuotojas turi QR kodą, o atitinkamas institucijas vykdyti darbdavių priežiūrą. Taip siekiama maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus. 

    Tai, kad būtina stiprinti vaikų apsaugą, patvirtina šis faktas: vien per pirmąjį šių metų pusmetį net 67 asmenys, kuriems taikomi  ribojimai, siekė tokio darbo. 

    „QR kodas leis realiu laiku patikrinti, ar darbuotojas nėra teistas. Tarkime, jei taip nutiko, kad asmuo dirbo, tačiau jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl įvykdytų seksualinių nusikaltimų ir tas asmuo neturi teisės dirbti darbo su vaikais, gavus tokį sprendimą QR kodas neteks galios. Šią informaciją darbdavys gaus iš karto“, – netrukus įsigaliosiančias įstatymo pataisas aiškino Informatikos ir ryšių departamento (IRD) direktoriaus pavaduotoja Alvyda Pupkovienė. 

    Naujojoje redakcijoje atsiranda periodiškumas – reikalavimas darbuotojus tikrinti ne rečiau nei kartą per metus. Senesnėje redakcijoje to nebuvo. „Po šiemetinių įvykių, skandalų švietimo įstaigos ėmė uoliai tikrinti. Man atrodo, kad tą periodiškumą pačios įstaigos įgyvendino, nors redakcijoje jis nėra pažymėtas. Didėjanti patikrinimų tendencija pastebima pirmame metų ketvirtyje, o antrame besikreipiančių mažėjo, dar kiek šoktelėjo, kai prasidėjo vasaros stovyklos. Tačiau manau, kad patikrinimų skaičius turėtų būti dar didesnis“, – teigė A. Pupkovienė. 

    Šiemet sausio–kovo mėnesiais IRD sulaukė 7 438 prašymų patikrinti, ar darbuotojai nėra teisti, iš jų fizinių asmenų – 2 065, įstaigų – 5 373. 

    Per praėjusius metus gauta beveik 12 tūkst. tokių prašymų. Įdomu, kad iki praėjusio spalio didesnė dalis prašymų buvo gauta iš fizinių asmenų, o ne įstaigų, tik spalio–gruodžio mėnesiais padaugėjo su vaikais dirbančių įstaigų prašymų skaičius. 

    Nepareigingus baus 

    IRD interneto svetainėje skelbiama statistika ir įstaigos, kurios ir kokia apimtimi kreipėsi į departamentą ir tikrino, ar darbuotojai neturi apribojimų dirbti su vaikais. Įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms, teks viską pradėti iš naujo. 

    „Dalyvavome rengiant įstatymą, buvo įvairių variantų, tačiau pasilikta prie QR kodo. Negaliu pasakyti, kad mes jau pasirengę ir galime pradėti, bet ruošiamės, kad QR kodo gavimo mechanizmas ir jo veikimas butų parengtas. Prieš paleidžiant šį mechanizmą į gyvenimą bus pateikta informacija, kur kreiptis ir ką daryti“, – aiškino A. Pupkovienė. 

    Skaidriai dirbančio darbuotojo kodas veiks kaip elektroninė paslauga, reikės pildyti prašymą išduoti asmeniui QR kodą. Šį kodą kiekvienas asmuo galės turėti, panašiai, kaip buvo su galimybių pasais, telefone. Jei asmuo neturės tokios ryšio priemonės, kurioje galėtų išsisaugoti QR kodą, tada galės atsispausdinti. QR kodą bus galima skenuoti ir realiu laiku patikrinti, ar tikrai žmogui uždegta žalia šviesa dirbti su vaikais arba įstaigoje, kurioje lankosi vaikai. 

    Iki šiol pažymos apie darbuotojo neteistumą įstaigai buvo pateikiamos nemokamai. Anot A. Pupkovienės, žymiai paprasčiau, kai dėl darbuotojų patikros kreipiasi įstaiga. Be to, asmeniui už šiuo metu vis dar galiojančios pažymos pateikimą tenka susimokėti 4,30 euro, jei jos nereikia skubiai, už skubų pažymos išdavimą tenka mokėti 6,25 euro. 

    IRD direktoriaus pavaduotoja sakė, kad, tarkime, korepetitoriaus paslaugas pirkdami tėvai tampa darbdaviu, todėl jie turi teisę prašyti šios pažymos, o ateityje QR kodo. „Tačiau mano praktikoje nepasitaikė, kad tėvai kreiptųsi patvirtinimo, ar įstaigos darbuotojai turi pažymas“, – pastebėjo A. Pupkovienė. 

    Ateityje įstaigos bus kontroliuojamos, ar tikrina savo darbuotojus. Kol kas tai nėra daroma, todėl įstatyme nurodyti reikalavimai buvo vykdomi tik gera valia. Tikimasi, kad atlikti tokią prievolę paskatins padidintos baudos – nuo 300 iki 500 eurų pirmą kartą, pakartotinai – iki 1 tūkst. eurų. 

    Tikrinti darbdaviai privalės ne tik įdarbinant, bet periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus. Jei paaiškės, kad su vaikais leista dirbti teistam asmeniui, bauda darbdaviui sieks nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – iki 6 tūkst. eurų. 

    Būtinas viešumas 

    Įstatymų leidėjai akcentuoja, kad įstatymo pakeitimas dar labiau apsaugos vaikus. Tačiau vargu, ar kažkas geriau nei nukentėję nuo tokio pobūdžio nusikaltėlių gali įvertinti, kiek ši apsauga pasiteisins ir ar jos pakanka. 

    „QR kodas gal ir padės. Bet aš galvočiau, jei asmuo jau yra įtariamasis, jeigu yra nuteistas, tai turi būti paskelbta viešai. Visi prokurorai, visi ikiteisminio tyrimo tyrėjai labai laikosi asmens duomenų apsaugos, aiškindami, kad tai daro dėl nukentėjusiojo. Tačiau galvoti reiktų ne tik apie tą nukentėjusįjį, o ir apie kitus galimus nukentėjusiuosius, todėl iš karto reikia viešinti“, – tokios pozicijos laikosi nuo liūdnai pagarsėjusio mentoriaus Remigijaus Jakščio nukentėjusio berniuko mama. 

    „Kai mūsų vaikas nukentėjo, mentorius jau buvo teistas, tik nuosprendis dar nebuvo įsigaliojęs, nes jis skundė teismo sprendimą. Ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas, o jis toliau tą patį darė. Esu įsitikinusi, kad turi būti žinomi ir tokiais nusikaltimais įtariami asmenys“, – pridūrė moteris. 

    Berniukų tvirkintojas R. Jakštys, šiuo metu jau atliekantis 2,5 metų bausmę kalėjime, ir toliau mina teismo slenkstį. Kauno apylinkės teisme – jau trečioji R. Jakščio byla. Žinomam mentoriui ir moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R.Jakščiui pateikti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš tris nepilnamečius asmenis. 

    „Taip, nesi kaltas, kol nenuteistas, bet turi būti viešai paskelbta, kad yra įtariamasis, kad trys ar keturi vaikai kaltina seksualiniais nusikaltimais. O teisėsauga aiškina – visur duomenų apsauga. Aš pykstu ant visų įstatymų, reagavimų į šitą situaciją, nes susidaro įspūdis, kad tai normalu, na, tiesiog kažkam nepasisekė. Kuo toliau, tuo bus baisiau, ir jei mes visi tylėsime ir nieko nedarysime, toliau bus dar baisiau“, – įsitikinusi pašnekovė. 

    Moteris pasakojo, kad nebuvo taip, jog šeima lengvabūdiškai išleido sūnų su kažkokiu nepažįstamu mentoriumi į kažkokią neaiškią kelionę. Susirado R. Jakščio biografiją, perskaitė, kad jaunas vyras yra iš vaikų namų, pats visko pasiekė, koks šaunuolis. Buvo aiškinama, kad nuo suorganizuotos kelionės moters sūnus užsidirbs 10 proc. Šeima vylėsi, kad ir sūnui seksis sekant tokio sėkmingo jauno vyro pėdomis. 

    „Kad jis yra įtariamasis pedofilija, niekas nerašė. Kaip mes galėjome apsaugoti sūnų ir save? Mes tik supratome, kad va, pavyzdys, gal ir mūsų sūnui taip pasiseks. Teisėsauga juk žinojo apie jam pareikštus įtarimus, žinojo, kad jis toliau tuo pačiu užsiima, ir nieko nedarė“, – atkreipė dėmesį nukentėjusio vaiko mama. 

    Daugiau apsaugos priemonių 

    Moteris džiaugiasi tik tuo, kad, palyginti, viskas gerai baigėsi. Baisiausi momentai, kai sūnus galvojo apie savižudybę, gulėjo ligoninėje, – jau praeityje. Tačiau ji įsitikinusi, kad jei ne jų šeimos pastangos, R. Jakštys ir toliau darytų tą patį. 

    Daug baksnojimo į asmens duomenų apsaugą ir gerokai per mažai į vaiko apsaugą. Vaikų apsaugos įstatyme ir dabar yra nuostata, kad dirbantys su vaikais turi turėti pažymas apie neteistumą. Nukentėjusio vaiko mama abejoja, kad to pakanka. 

    „Jeigu būtų ir QR kodas, ir teistų už seksualinius nusikaltimus registras, kuris būtų prieinamas ir tėvams, tai būtų žymiai didesnė apsauga. Visi aiškina – duomenų apsauga. Kokia duomenų apsauga? Ne žmogžudystė, ne vagystė, o specifinis nusikaltimas ir specifinis nusikaltėlis, tai apsaugą reikia daryti tokią, kad daugiau jis nusikaltimų nedarytų, kad daugiau nenuskriaustų nė vieno vaiko“, – nukentėjusiojo nuo R. Jakščio mama įsitikinusi, kad leisdama sūnų pas mentorių būtų pasidomėjusi, ar jo pavardės nėra tokiame registre. 

    Moteris neslėpė apmaudo, kad mažiausiai galvojama apie tai, kaip tas nukentėjusysis toliau gyvens su nepakeliama patirtimi. Tą naštą pedofilo auka nešis visą gyvenimą. Taip, žaizdos gyja, bet randai lieka visam gyvenimui. 

    O ir patirta žala yra neišmatuojama. Baudžiamasi kodeksas už nepilnamečio išprievartavimą numato nuo dviejų iki dešimt metų laisvės atėmimo bausmę, už mažamečio – iki trylikos metų. Tačiau nėra jokios garantijos, kad išjęs iš kalėjimo pedofilas sugebės suvaldyti savo potraukį vaikams. 

    Taip pat nėra jokios garantijos, kad kartą pedofilo nuskriaustas vaikas sugebės atsitiesti ir gyvens visavertį gyvenimą, kad praeities šmėkla pasimirš ir jokiu pavidalu negrįš nei gyvenime, nei sapnuose. 

    Registras – vis dar tabu 

    Periodiškai kyla diskusijų dėl asmenų, teistų už seksualinius nusikaltimus, registro, tačiau jis iki šiol nesulaukia palaikymo. „Kalbame apie dalines priemones – tiek įstatymą, tiek registrą. Manau, kad jie galėtų papildyti vienas kitą. Registras yra jau bausmės, kurią teisiamam nusikaltėliui skiria teismas, dalis. Teismas taip pat nustato, kiek laiko šio žmogaus duomenys bus registre, kiek laiko jis ar ji turės laikytis konkrečių apribojimų, – atskiro seksualinių nusikaltėlių registro poreikį mato Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. 

    Pasak jos, dabar įstatymas apims tik situacijas, kuriose vystosi darbiniai, mokslo, laisvalaikio leidimo santykiai. „Tačiau į jo radarą niekaip nepakliūva, pavyzdžiui, vaikus prievartaujantis kaimynas, motinos sugyventinis, atsitiktinis praeivis viešoje vietoje ir pan.“, – pastebėjo ji. 

    KOPŽI centras teikia pagalbą nukentėjusiems ne tik atstovaudami juos teismuose, ieškodami nuo pedofilų nukentėjusioms aukoms tinkamų advokatų, o ir palaiko juos, kilus psichologinių sunkumų. 

    „Man regis, net ir išsilavinę, turintys nemažai žinių apie smurtą žmonės menkai supranta prievartautojo, pedofilo psichologiją, jo nenumaldomą potraukį savo jaunoms aukoms, įkyrias svajones apie tai, ką jis ar ji galėtų padaryti vaikui, jei tik pasitaikytų nors mažytė, momentinė proga. Vokietijoje teisiamas vienas populiarus dvasininkas liudijo, kad jam užtekdavo kelių akimirkų, įėjus į pilną vaikų kambarį, įvertinti, kas galėtų tapti jo aukomis, o neapsakomą malonumą teikė ir tai, kad skriaudžiamo vaiko artimieji būdavo visai šalia ir nenutuokdavo, kas čia vyksta“, – retai minimus akcentus vardijo K. Mišinienė.  

    Tačiau net ir sugriežtinimus įstatyme inicijavęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius seksualinių nusikaltėlių registrui nepritaria: „Valstybės institucijos operuoja tais duomenimis, darbdaviai operuoja tais duomenimis, darbdaviai gali tikrinti. O registras yra tam, kad visuomenė žinotų, kad galėtų tas pavardes aptarinėti ir, man atrodo, čia jau toks dvigubos bausmės taikymas. Teismo sprendimu gauni atitinkamas sankcijas, baudžiamąją atsakomybę ir iš to kylančius ribojimus dirbti konkrečiose profesijose ar darbovietėse.“ 

    Pasak T. V. Raskevičiaus, teisti, bet reabilitavęsi, integravęsi į visuomenę ir tokių veikų toliau nebevykdantys asmenys registro dėka amžinai būtų visuomenės padidinto dėmesio centre. Bet ar yra garantija, kad pedofilas kalėjime pasveiks? 

    „Yra šalių, ypač Vokietijos gerųjų praktikų, kur užtikrinama tokių žmonių terapija. Jie gauna atitinkamas socialines paslaugas, gali konsultuotis dėl prevencijos ateityje. Manau, vykdant kompleksinę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus prevenciją tokias galimybes reikėtų svarstyti. Tačiau čia ne įstatymų leidybos objektas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija“, – teigė T. V. Raskevičius. 

    Įpareigojo ir bažnyčią 

    Dar viena naujovė, kurią įstatymo pataisos iniciatoriams pavyko įteisinti, tai prievolė ir religinių bendruomenių atstovams turėti QR kodus. Pagal IRD duomenis, kai kurios Lietuvos arkivyskupijos ar kiti religiniu pagrindu veikiantys centrai ir iki šiol prašydavo pažymų apie asmenų neteistumą. 

    „Įtvirtintas draudimas dirbti teistiems asmenims už seksualinius nusikaltimus nėra naujas, galioja ilgus metus, bet puikiai matome iš visuomenėje nuskambėjusių rezonansinių atvejų, kad bažnyčia šios įstatymo nuostatos neįgyvendina. To pavyzdys yra Papilio klebonas. 2007 m. už panašaus pobūdžio nusikaltimus Aukščiausiasis Teismas jį pripažino kaltu, bet jis iki šių metų ėjo klebono pareigas ir turėjo reguliarių kontaktų su vaikais“, – faktais būtinybę išskirti religines bendruomenes rėmėsi T. V. Raskevičius. 

    Seimo narys įsitikinęs, kad buvo būtina įstatymo nuostatose labai aiškiai nurodyti ir įtvirtinti, kad, nepaisant ypatingo religinių bendruomenių statuso, šios įstatymo nuostatos taikomos ir jiems. „Juk niekas nekvestionuoja, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus kunigai taip pat moka baudas“, – palygino parlamentaras. 

    „Jiems galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems šalies gyventojams. Tačiau įvykę seksualiniai nusikaltimai rodo, kad ši žmonių grupė turi arba ieško tam tikrų privilegijų prieš įstatymą, neretai dvasininkų institucijos įvairiais būdais remia „savo žmones“, menkina jų žalojančius veiksmus. Ar jūs galite įsivaizduoti, pavyzdžiui, ugniagesių ar pareigūnų vadovus, bandančius dangstyti savo nusikaltusius narius, perkeliant juos į kitą miestą, į kitas pareigas? Būtų skandalas. Esu už tai, kad vaikų prievartautojams ir tvirkintojams nepadėtų išsisukti nuo atsakomybės nei sutanos, nei balti chalatai, nei uniformos“, – įsitikinusi KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė. 

    Priėmus šias įstatymo pataisas sureagavo ir Lietuvos vyskupų konferencija. Viešai skelbta tokia jos pozicija: „Nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga yra vienas svarbiausių ir Bažnyčios, ir valstybės prioritetų. Manome, kad ir Jūsų minimas šiandien Seimo priimtas VTAP įstatymo pakeitimas dėl asmenų, kurių veikla susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su nepilnamečiais bei pažeidžiamais suaugusiais, prisidės prie šios apsaugos efektyvumo didinimo.“ 

    Dėmesio!                                        

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                        

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                       

     

     

     

  • Ryžęsi prabilti apie seksualinę prievartą Medininkuose, LGBTQ+ pabėgėliai patyrė ir patyčias, ir užgaulias replikas: „Jie verkdavo, pasakodami apie tai“

    „Mes vis dar laukiame, kad nukentėjusių irakiečių būtų atsiprašyta“, – ištarė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė, kalbėdama apie institucijų reakciją iškilus aikštėn skandalingiems faktams, kad migrantų stovykloje dirbęs psichologas prievartavo 4 LGBTQ+ jaunuolius žadėdamas jiems padėti gauti leidimą gyventi Lietuvoje.   

    Jarmo.net primena, kad liepos 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas pripažino kaltu psichologą Tomą Kelpšą dėl to, kad jis grasindamas, jog pabėgėlių centre buvusiems 4 nukentėjusiesiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus gražinti į kilmės šalį ir, pasinaudodamas jų faktiniu priklausomumu dėl jo, kaip psichologo nuomonės nagrinėjant jų prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, jis privertė lytiškai santykiauti su juo 4 nukentėjusiuosius prieš jų valią, rašoma teismo pranešime. 

    Šis nuosprendis kol kas dar gali būti skundžiamas.  

    K. Mišinienė sutiko atvirai papasakoti, kaip klostėsi įvykiai, kai išaiškėjo seksualinės prievartos atvejis Medininkų pabėgėlių centre.

    „Buvome liudininkės, kaip neapsakomai sunku buvo nukentėjusiems pasakoti visas detales, situacijas, kaip tai žeidė jų savigarbą ir stūmė į neviltį, jie verkdavo, pasakodami apie tai“, – jarmo.net teigė K. Mišinienė.  

    Pasak jos, seksualinės prievartos faktams iškilus viešumon, tai labai stipriai paveikė vaikinų psichologinę sveikatą. „Pati ne kartą buvau liudininkė, kaip jie gūždavosi nuo replikų, žvilgsnių, kaip jie desperatiškai laikėsi vienas kito, nes atrodė, kad jie tarsi nuogi prieš visą pasaulį“, – tikino ji.  

    Pastabų nevyriausybininkė turi tiek Raudonajam Kryžiui, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Būtent pastarosiose psichologas anksčiau dirbo.  

    – Jūs bendravote su nukentėjusiais vaikinais, kai informacija apie psichologo prievartą iškilo į viešumą. Priminkite, kokiomis aplinkybėmis jūs sužinojote apie šį atvejį. 

    – Pirmieji, kas mums pranešė apie konkretų atvejį, buvo tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojai. Pamenu, kaip sunku buvo šios organizacijos atstovei rinkti žodžius, ji jautėsi baisiai apie tai kalbėdama. Stengiausi ramiai ją išklausyti, nors pačiai žemė slydo iš po kojų. 

    – Kaip ir kada nukentėjusieji ryžosi prabilti ir papasakoti apie jų atžvilgiu įvykdytą sunkų nusikaltimą? 

    – Neturiu tikslių duomenų, kaip šis jų apsisprendimas subrendo, nes mes buvome šalia, kai jau viskas iškilo į paviršių.  

    Manau, jog to taip vadinamo psichologo veiksmai, jo vykdoma seksualinė prievarta tapo nebepakeliami – jo karštligiški pažadai „padėti su leidimu gyventi“ ir vis dažnėjanti seksualinio pobūdžio prievarta buvo sukūrę tikrą pragarą tiems vyrams, jie negalėjo niekur nuo to nepasotinamo persekiotojo pasislėpti.  

    Buvome liudininkės, kaip neapsakomai sunku buvo nukentėjusiems pasakoti visas detales, situacijas, kaip tai žeidė jų savigarbą ir stūmė į neviltį, jie verkdavo, pasakodami apie tai. Reikia neužmiršti, jog jie daugybę kartų turėjo kartoti savo istorijas – darbuotojams centre, pareigūnams, advokatui, gydytojams, mums, tada jau kitame centre, kur jie buvo finale patalpinti, teisėjams ir visur per vertėjus, kurie buvo vyrai iš tos pačios, kaip ir jie, šalies. 

    – Jūsų centras buvo pirmoji įstaiga, viešai paskelbusi apie psichologo Tomo Kelpšos, kurio atžvilgiu galiausiai buvo priimtas nuosprendis dėl nusikaltimų prieš 4 migrantus. Kas lėmė jūsų apsisprendimą pranešti apie šią situaciją visuomenei? Kodėl jums atrodė svarbu tai padaryti? 

    – Čia yra geras ir sunkus klausimas. Neslėpsiu, mūsų ir kolegų, dirbusių tame pačiame lauke, nuomonės dėl paviešinimo stipriais išsiskyrė, buvo kilę net konfliktai.  

    Reikia prisiminti, kad mes visi ir be šių įvykių jautėme didelę įtampą – milžiniški skaičiai uždarytų žmonių, jų poreikiai mažai kam rūpėjo, vos įžengdavai į tuos centrus – o prieš tai dar buvo siaubingos stovyklos, jei pamenate – prie tavęs puldavo vyrai, moterys, vaikai, visi maldaudavo padėti, pasakodavo, rodydavo savo žaizdas, baisus tai buvo laikotarpis.  

    O ta įvykusi seksualinė prievarta grupės migrantų atžvilgiu dar labiau mus visus sutrikdė – reiškia, centrai yra absoliučiai nesaugūs, čia gali įvykti bet kas. Tuo pačiu tarsi iš kokio ruporo visuomenėje sklido kelių politikų neapykantos pilnos kalbos migrantų atžvilgiu, buvo nuolat kurstomas žmonių nepasitikėjimas pabėgėlių centrų gyventojais. Aš suprantu kolegas, kurie siūlė neskubėti viešinti – nors patys nukentėjusieji buvo davę sutikimą tą daryti, bet sukelta skandalo banga galėjo smogti jiems labai skaudžiai. Manau, kad ir smogė, jie neteko privatumo likučių, jie galutinai neteko savo tėvynės, nes viešai buvo kalbama apie jų homoseksualumą, apie santykiavimą su tuo psichologu, niekas labai iš jų aplinkos nesigilino, prievarta čia buvo ar ne.  

    Manau, kad geros valios savanoriai ir NVO lauko darbuotojai tiesiog nedrįso „mesti pirštinės“ ir Raudonam Kryžiui, juk ši organizacija, kaip ir „Caritas“, pavyzdžiui, čia buvo didieji žaidėjai, gavę dotacijas iš valstybės, o čia, še tau, iškrypėlis pasirodė besąs jų žmogus… Tad įvertinus visą šį kontekstą mūsų centras apsisprendė, jog vienintelis būdas kaip neprarasti tyrimo yra ištraukti jį į dienos šviesą. 

    – Ką iš esmės galėtumėte papasakoti apie nukentėjusiųjų patirtį po to, kai jie ėmė atskleisti vis daugiau detalių apie šį nusikaltimą? Ar nukentėjusieji nepatyrė patyčių, nepagarbių, žeminančių replikų? 

    – Žinoma, kad patyrė. Pati ne kartą buvau liudininkė, kaip jie gūždavosi nuo replikų, žvilgsnių, kaip jie desperatiškai laikėsi vienas kito, nes atrodė, kad jie tarsi nuogi prieš visą pasaulį. Prastėjo ir jų psichologinė būsena, nuolat kamavo skrandžio, galvos skausmai, atsirado valgymo sutrikimai. 

    – Kaip po informacijos paskelbimo reagavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kurioje dirbo buvęs psichologas, atstovai? Ar buvo parodytas noras toliau bendradarbiauti su centru teikiant pagalbą nukentėjusiesiems? 

    – Turiu pasakyti, jog čia beveik toks kuriozas gavosi dėl to, kuriai vis tik įstaigai tas prievartautojas priklausė – Raudonam Kryžiui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Dirbo jis abejose, tad istorijai iškilus į paviršių, abi jos ir pradėjo nuo jo „žegnotis“, atseit jis ne mūsų. 

    Mes vis dar laukiame, kad nukentėjusių irakiečių būtų atsiprašyta. Suprantu, kad tai toks simbolinis gestas, nuoširdumo jame tikriausiai nebus, bet kategoriškai galvojame – neužtenka nuosprendžio teisme, šio žmogaus darbdaviai taip pat turi pripažinti savo kaltę, šlykšti seksualinė prievarta vyko visų kolegų ir vadovų panosėje, vėliau ji buvo vadinama „reikalais tarp gėjų“. 

    – Jūsų vertinimu, kokios aplinkybės lėmė šį nusikaltimą? Nebaudžiamumo jausmas, psichologo kaip galios pozicijoje esančio asmens laikysena, kontrolės trūkumas, netinkamos migrantų apgyvendinimo sąlygos? 

    – Taip, viskas, ką Jūs išvardinote plius tai, kad tokioje uždaro tipo institucijoje nebuvo sudarytos sąlygos anonimiškai pranešti apie patiriamą prievartą. 

    – Ką galėtumėte papasakoti apie patį T. Kelpšą? Kas jums žinoma apie jo veiksmus ir poziciją? 

    – Gal luktelkime, kol įsigalios nuosprendis, tada pasikalbėtume apie šį asmenį. Tai būtų labai svarbu, nes galbūt šis žmogus, panašūs į jį kiti prievartautojai, sąmoningai ieško priėjimo prie pažeidžiamų asmenų ir, kaip matome, jį randa. 

    – Kaip dabar klostosi nukentėjusių vaikinų gyvenimas? Kaip jiems sekasi gydytis seksualinės prievartos paliktas žaizdas? 

    – Vaikinai yra išvykę iš Lietuvos, pakankamai sėkmingai kuria savo gyvenimus šalyse, kur jie yra laukiami, kur jie gali pritaikyti savo talentus ir gabumus. 

    Kalbant apie seksualinę prievartą migrantų stovyklose, ypatingą dėmesį reikėtų skirti migrantams, priklausantiems LGBT+ bendruomenei. Ši grupė, deja, dažnai susiduria su ypatingai dideliu pažeidžiamumu tokiose uždaruose centruose, Medininkų centre, beje, ne pirmas smurto protrūkis apskritai fiksuotas. 

    LGBT+ prieglobsčio prašantys asmenys dažnai traktuojami kaip nesvarbūs ar nereikšmingi, o jų patirti išgyvenimai – tiek praeityje, tiek dabartyje – dažnai ignoruojami. 

    Šiuose centruose esantys psichologai ir kiti darbuotojai turi ypatingą atsakomybę užtikrinti, kad visi migrantai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, jaustųsi saugūs ir gerbiami. Tačiau, kaip matome iš šios situacijos, tokios sąlygos ne visada yra užtikrinamos, o tai gali lemti dar didesnę žalą jau ir taip traumą patyrusiems asmenims. 

    Net pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, esantys galios pozicijoje, gali pasinaudoti mažiau galios turinčiais asmenimis, kurie, saugodami savo likimus, gali sutikti su dalykais, kurių būdami saugūs nedarytų. 

    LGBT+ migrantai dažnai susiduria su diskriminacija, smurtu ir prievarta ne tik savo kilmės šalyse, bet ir kelionėje bei galiausiai atvykę į migrantų centrus. Net tarp pačių migrantų, kurių nuostatos, įsitikinimai ir gebėjimas priimti lygiateisiškai visus yra skirtingi, LGBT+ asmenys iš jų patiria diskriminaciją. Tai sukelia gilias psichologines traumas, kurias dar labiau apsunkina nepagarbus ar net priešiškas aplinkinių elgesys. 

    Psichologai ir kiti darbuotojai, dirbantys su šiomis jautriomis grupėmis, turėtų būti specialiai apmokyti atpažinti ir tinkamai reaguoti į jų poreikius, taip pat turėtų būti asmenys, kurie kontroliuotų pareigūnų darbo kokybę. 

    Svarbu, kad visuomenė ir atsakingos institucijos atkreiptų dėmesį į šią problemą ir imtųsi veiksmų, kad užtikrintų tinkamą apsaugą ir pagalbą visiems migrantams, ypač tiems, kurie priklauso LGBT+ bendruomenei. Tai ne tik labai pažeidžiamų žmonių orumo apsauga, bet ir valstybės reputacijos klausimas. Mano žiniomis (nepatikrintos), dalis asmenų, kurie patyrė tokią prievartą, yra pasiprašę prieglobsčio kitoje valstybėje, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje jiems nebuvo užtikrinta saugi aplinka pagal Konvenciją. 

    Dėmesio!                                       

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                       

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                      

  • Tėvas pasakoja sukrečiančią istoriją: paramos šeimai centre išprievartavo dukrą

    Sukrečianti istorija iš Aukštaitijos. Vaiko teisės sulaukė informacijos dėl galimo incidento viename iš paramos šeimai centrų. Esą nuo seksualinės prievartos nukentėti galėjo jaunesnė nei 15 metų mergaitė. Prabilo ir jos artimieji. Anot jų, prievarta galėjo būti panaudota dienos metu, centro patalpose. Teisėsauga kol kas oficialiai nepatvirtina, ar pradėtas tyrimas.

    „Išvažiavome į ligoninę, nes įvyko įvykis, mergaitė buvo išprievartauta ten vietoje“, – teigė mergaitės tėvas.

    Į situaciją sureagavo ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.

    „Čia yra dramatiška situacija, kai vaikas, kuris nesugeba apsiginti, nuolat tampa auka“, – kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

    „Skriaudėjai, galimi prievartautojai yra pilnamečiai arba beveik pilnamečiai. Taip pat papildė, kad vienu metu vyras paėmė jai už kaklo, pradėjo smaugti, jai buvo pritrūkę oro“, – sakė K. Mišinienė.

    Ar iš tiesų gali būti taip, jog nepilnamete kažkas pasinaudojo, o pareigūnų tokia informacija nedomino?

    „Atsisakyta netgi pradėti ikiteisminius tyrimus dėl įkalčių stokos“, – pasakojo mergaitė tėvas.

    „Tyrimai yra nutraukti, tai labai neeilinė situacija. Teisėsauga nemato, kad vaikas galėjo nukentėti, tai mus labai pribloškė“, – tikino K. Mišinienė.

    „Tikrai nutraukti trys ikiteisminiai tyrimai. Šiuo metu atliekamas dar vienas. Tai taip pat seksualinio pobūdžio nusikaltimas“, – teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.

    Nepilnametė nukentėti galėjo viename iš paramos šeimai centrų.

    „Kadangi šeimai buvo teikiamos paslaugos įstaigoje, galimas seksualinis nusikaltimas buvo toje įstaigoje“, – sakė Ž. Ginaitė.

    Į paramos šeimai centrą tėvą su dukra išsiuntė būtent vaiko teisės.

    „Kadangi tėčiui reikia pagalbos auklėjant dukrą, yra priimti sprendimai, kad su specialia pagalba bus skirta laikinoji priežiūra įstaigoje. Čia ne vien specialistai yra atsakingi, bet ir tėvai“, – sakė Ž. Ginaitė.

    Į centrą patenka asmenys arba šeimos po krizinių situacijų ar dėl socialinių įgūdžių stokos.

    „Tai vyko poilsio kambariuke. Dienos metu. Taip išeina, kad niekas nepamatė“, – kalbėjo mergaitės tėvas.

    Centro darbuotojai atsako, jog nėra nė menkiausios prielaidos, kad kažkas panašaus galėjo įvykti: „Faktas, kad negali būti, juolab kad darbuotoja visą laiką stebėjo mergaitę.“

    „Mergaitė minėjo, kad koridoriumi praėjo darbuotojai, bet neužsuko. Kas čia per krizių centrai, kuriuose suaugę vyrai trinasi kartu su vaikais“, – sakė K. Mišinienė.

    Paramos šeimai centre dirba šešios darbuotojos, visą parą – viena individualios priežiūros darbuotoja. Tarnybos galimai nukentėjusius asmenis iškelia į kitą centrą. Taip pat sudarytas pagalbos šeimai planas.

    „Vaikų teisės mums grasina, jeigu nevažiuosi, atimsim vaiką. Turėtų pašalinti tą asmenį. Kodėl mus iškraustė, o ne kaltininką“, – svarstė mergaitės tėvas.

    Kol kas tai tik tėvo versija, kuri oficialiai nepatvirtinta.

    Kadangi istorija susijusi su nepilnamečiu, prokuratūra nuo bet kokių viešų komentarų atsiriboja, tačiau teiginius apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir galimą seksualinį išnaudojimą traktuoja kaip nepagrįstus ir klaidinančius.

     

    Dėmesio!                                       

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                       

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                      

  • Tai – neeilinė situacija: nuo seksualinės prievartos galėjo nukentėti nepilnametė, nustebino atsakymas iš teisėsaugos

    Vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė informacijos dėl galimo incidento viename iš paramos centrų – esą nuo seksualinės prievartos galėjo nukentėti jaunesnė nei penkiolikos metų mergaitė. Jos artimųjų teigimu, prievarta galėjo būti panaudota dieną centro patalpose.  

    Apie įtariamą įvykį „LNK Žinioms“ anonimiškai pasakojo mergaitės tėtis.  

    „Išvažiavom į ligoninę, nes įvyko įvykis – mergaitė buvo išprievartauta ten vietoje“, – sakė jis.

    „Ten yra toks poilsio kambariukas. Dienos metu“, – kalbėjo tėtis ir tikino, kad niekas galimos prievartos prieš jo dukrą nepamatė.  

    Pilietis rodė šūsnį dokumentų ir juos citavo: tarnybos nenustatė nusikaltimo požymių. 

    Mišinienė: tai – neeilinė situacija  

    Į situaciją sureagavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.  

    „Čia yra labai dramatiška situacija, kai vaikas, kuris nesugeba apsiginti, nuolat tampa auka. Skriaudėjai, galimi prievartautojai yra pilnamečiai arba beveik pilnamečiai“, – kalbėjo centro vadovė Kristina Mišinienė.  

    Pašnekovė paskaitė mergaitės liudijimus: „Taip pat papildė, kad vienu metu vyriškis suėmė jai už kaklo, pradėjo smaugti, jai buvo pritrūkę oro.“  

    Ar iš tiesų gali būti, jog nepilnamete kažkas pasinaudojo, o pareigūnų tokia informacija nedomino? 

    „Atsisakyta netgi pradėti ikiteisminius tyrimus dėl įkalčių stokos“, – teigė mergaitės tėtis.  

    K. Mišinienė tuo stebėjosi.

    „Tyrimai yra nutraukti – tai iš tikrųjų tokia labai neeilinė situacija. Teisėsaugininkai nemato, kad vaikas galėjo nukentėti. Tai mus labai pribloškia“, – komentavo ji.  

    Vienas ikiteisminis tyrimas atliekamas  

    Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė patvirtino, kad trys ikiteisminiai tyrimai – nutraukti.  

    „Šiuo metu yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, tai taip pat seksualinio pobūdžio nusikaltimas“, – komentavo ji.  

    Nepilnametė galėjo nukentėti viename iš paramos šeimai centrų.

    „Kadangi šeimai buvo teikiamos paslaugos įstaigoje, tai šis galimas seksualinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, įvyko būtent toje įstaigoje“, – dėstė Ž. Ginaitė.  

    Į centrą tėtį su dukra būtent ir išsiuntė vaiko teisių apsaugos specialistai.  

    „Kadangi tėčiui reikia pagalbos auklėjant, prižiūrint dukrą, tai yra priimti sprendimai, kad su specialistų pagalba bus laikinoji priežiūra įstaigoje. Čia ne vien specialistai yra atsakingi, bet ir patys tėvai yra atsakingi“, – pažymėjo Ž. Ginaitė.  

    Į centrą patenka asmenys arba šeimos po krizinių situacijų ar dėl socialinių įgūdžių stokos. 

    Centras prievartą neigia  

    Centro darbuotojai tikino, kad esą nėra nė menkiausios prielaidos, kad kažkas panašaus į prievartą prieš mergaitę galėjo įvykti. 

    „Faktas, kad negali būti. Juo labiau, kad darbuotojai visą laiką, kiek supratau iš jos, stebėjo mergaitę“, – anonimiškai teigė viena iš centro darbuotojų.  

    Savo ruožtu K. Mišinienė teigė, kad iš tikrųjų buvo kiek kitaip.  

    „Mergaitė minėjo, kad koridoriumi lyg praėjo darbuotojai, tačiau jie neužsuko, – sakė ji. – Kas čia per krizių centrai, kuriuose suaugę vyrai trinasi kartu su vaikais?“  

    Viena iš paramos šeimai centro darbuotojų pasakojo, kad jame iš viso – šešios darbuotojos, o visą parą dirba tik vienas žmogus.  

    „Individualios priežiūros darbuotoja“, – patikslino pašnekovė.  

    Tarnybos galimai nukentėjusius asmenis įprastai iškelia į kitą centrą, taip pat sudaromas pagalbos šeimai planas.  

    Tačiau tėtis piktinosi, kad mergaitė turi eiti kitur.  

    „Turėtų pašalinti tą, kuris nusikalto, iš patalpos. Aš nesuprantu, kodėl mus iš ten iškraustė, o ne kaltininką?“ – klausė jis.  

    Prokuratūra nuo komentarų atsiriboja  

    Tai, kad nepilnametė nukentėjo nuo seksualinės prievartos, kol kas – tik tėčio versija. Ji oficialiai nepatvirtinta. Kadangi istorija susijusi su nepilnamete, prokuratūra nuo bet kokių viešų komentarų atsiriboja, tačiau teiginius apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir galimą seksualinį išnaudojimą traktuoja kaip nepagrįstus ir klaidinančius.
     

    Dėmesio!                                       

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                       

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                      

     

     

  • Siūlymas neleisti dirbti su vaikais dėl seksualinių nusikaltimų kaltiems dvasininkams: valstybė negali spręsti už Bažnyčią?

    Seimo nariai nepritarė ankščiau svarstytoms „laisviečių“ Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Morganos Danielės įstatymo pataisoms, kurios neleistų dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus pripažintiems dvasininkams ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms dirbti su vaikais. Toks parlamentarų sprendimas sulaukė kai kurių žmonių pasipiktinimo, o teisininkai pirštu beda į susitarimą tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto. 

    Parlamentaras T. V. Raskevičius: siūlymu siekiama tikslumo 

    Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko TOMO VYTAUTO RASKEVIČIAUS teigimu, toks siūlymas įpareigotų už įdarbinimą atsakingus žmones tikrinti tuos, kurie nori dirbti su vaikais. 

    „Šiuo metu Seime svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas projektas, kuris įpareigotų asmenis, priimančius į darbą, susijusį su vaikais, visus darbuotojus tikrinti, ar jie nėra bausti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, ir apriboti tokių teistų asmenų teisę dirbti einant tas pareigas, kurios turi tiesioginį santykį su vaikais. Mūsų pasiūlymas yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai įstatyme įrašyti, kad šis draudimas yra taikomas ir religinėse bendruomenėse bei bendrijose“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino parlamentaras. 

     Jis sakė, kad į siūlymą bandoma įtraukti religines bendruomenes, nes norima tikslumo. „Kodėl reikia tokio įrašymo juodu ant balto? Nes religinėse bendruomenėse egzistuoja santykiai, kurie savo esme nebūtinai yra darbo ar savanorystės santykiai. Tiesiog tie vaidmenys gali būti epizodiniai, grįsti bendruomeniniais ryšiais, todėl siekiant darbovietėje atpažinti ir identifikuoti santykius būtina nurodyti, kad tai yra taikoma religinėse bendruomenėse ir bendrijose“, – tvirtino Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. 

    Pasak T. V. Raskevičiaus, mintis suformuluoti tokį siūlymą kilo dėl dažnų seksualinių skandalų religinėse bendruomenėse. „Tokį pasiūlymą suformuluoti paskatino tai, kad pastaruoju metu pasitaiko daug atvejų, kai seksualinė prievarta prieš vaikus naudojama būtent religinėse bendruomenėse, bendrijose. Kadangi religinės bendruomenės ir bendrijos turi savo taisykles ir vadovaujasi jomis, tada jos visuomenėje yra aptariamos kaip tam tikri veiksmai, adekvatūs arba ne. 

     “Kai kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus, tai visi yra labai dideli gynėjai ir skelbia Kryžiaus žygius prieš pedofilus, o kai reikia imtis būtinų, bet nebūtinai gal labai simpatiškų ar populiarių sprendimų, ypač artėjant rinkimams, ir kai daugelis Seimo narių tikisi, kad už juos bus agituojama iš bažnyčių altorių, tai išryškėja tikras Seimo narių veidas.” 

     Na, ir religinės bendruomenės ar bendrijos nėra atleistos nuo valstybės taisyklių laikymosi. Juk mums nekyla klausimas, jeigu kunigas viršija greitį, ar jis gali už tai gauti administracinę baudą. Man atrodo, kad tokį patį principą reikėtų taikyti ir šioje vietoje“, – komentavo Seimo narys. 

    Seimo sprendimą, kad šis siūlymas nereikalingas, T. V. Raskevičius vertina kaip veidmainystę. „Vertinu tai kaip apgailėtiną Seimo veidmainiavimą, nes, kai kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus, tai visi yra labai dideli gynėjai ir skelbia Kryžiaus žygius prieš pedofilus, o kai reikia imtis būtinų, bet nebūtinai gal labai simpatiškų ar populiarių sprendimų, ypač artėjant rinkimams, ir kai daugelis Seimo narių tikisi, kad už juos bus agituojama iš bažnyčių altorių, tai išryškėja tikras Seimo narių veidas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė Seimo narys T. V. Raskevičius. 

    Kunigas R. Urbonavičius: saugumo nebus per daug, bet reikia sutvarkyti teisinius dalykus 

    Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras, vienas iš viešąjį laišką Lietuvos vyskupams pasirašiusiųjų kun. ROBERTAS URBONAVIČIUS teigė, kad pats siūlymas nėra blogas, tačiau reikia išspręsti teisinius niuansus. 

    „Nesu nei teisininkas, nei kanonistas, tačiau bažnytinę teisę išmanantys žmonės sako, kad tai truputį kertasi su kanonais ir vadinamąja atskirtimi tarp Bažnyčios ir valstybės. Turbūt reikėtų šį dalyką išspręsti. Pats siūlymo principas yra geras, tačiau tai reikia teisiškai įforminti, kad nepažeistų nei vienos, nei kitos pusės interesų“, – tvirtino vikaras. 

    Pasak kun. R. Urbonavičiaus, Bažnyčia po įvairių skandalų bando tvarkytis, bet galbūt reikėtų labiau bendradarbiauti su išoriniu pasauliu. 

    „Tos priežiūros, žinoma, reikia. Iš kitos pusės, dabar Bažnyčia po visų skandalų bent bando tuos dalykus tvarkyti. Žinoma, galbūt reikėtų didesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir Bažnyčios, kad tokie atvejai būtų užkardyti pagal visas teisines normas. Saugumo niekada nebus per daug ir viso to, kas prisidėtų prie to saugumo iš vienos ir kitos pusės – visa tai yra sveikintina“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo kunigas R. Urbonavičius. 

    “Jeigu mes pritartume šiems siūlymams, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei mūsų tarptautinėms sutartims su Šventuoju Sostu.” 

     Parlamentarė V. Aleknaitė-Abramikienė: Konstitucija neleidžia apeiti vyskupo 

    Konservatorė VILIJA ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ Seimo posėdyje sakė, kad toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims. 

    „Jeigu mes pritartume šiems siūlymams, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei mūsų tarptautinėms sutartims su Šventuoju Sostu. Visi suprantame, kad bet kur, taip pat ir bažnyčioje, vaikas gali susidurti su asmeniu, linkusiu nusikalsti, ir taip nutinka. Tačiau mes negalime priversti – bent jau Konstitucija neleidžia apeiti vyskupo ar kokių nors religinių bendrijų vyresniųjų sprendimo“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė. 

     „Redakcija“: „Matyt, būsime praleidę, nuo kada religijos laisvė yra susijusi su laisve prievartauti vaikus?“ 

    Tyrimo „Neleisk mūsų gundyti“ autoriai, kokybiškos žurnalistikos centras „Redakcija“, savo socialinio feisbuko tinklo paskyroje parašė, kad kalbama apie įvairių kanonų pažeidimą, tačiau nekalbama apie valstybės pareigą saugoti savo piliečius. 

    „Argumentai buvo, kad tai pažeis Kanonų teisę, tarptautinius susitarimus, Konstituciją. Nieko nekalbėta apie tai, kad vaikai yra valstybės piliečiai, o valstybė turi pareigą apsaugoti savo piliečius, nes pataisos tarsi ir neturėjo nieko bendro su tikėjimo reikalais ar aiškinimu, kaip Bažnyčia turi skleisti tikėjimo tiesas“, – tikina „Redakcija“. 

    Atsakydama į kai kurių Seimo narių kontrargumentus, esą siūlomos pataisos pažeistų religijos laisvę, „Redakcija“ kelia retorinį klausimą ir primena savo tyrime „Neleisk mūsų gundyti“ paviešintą faktą. 

    „Matyt, būsime praleidę, nuo kada religijos laisvė yra susijusi su laisve prievartauti vaikus? Kuo tai iš viso susiję su religijos laive, tikėjimu bei laisve pasirinkti tikėjimą ar netikėjimą? Tuo pat metu, pavyzdžiui, Panevėžio vyskupijoje iki šiol, taip pat ir su vaikais, dirba klebonas Vidmantas Kareckas, kuris Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas kaltu už dviejų pirmokių tvirkinimą. Nors po tyrimo paviešinimo praėjo beveik pusė metų, kunigas taip ir nebuvo nušalintas, ir vyskupija veiksmų nesiėmė. Net ir neskaičiuosime kunigų, kurie buvo nuteisti dėl vaikų pornografijos kaupimo. Bet kuriuo atveju Seimo nariai vakar nusprendė, kad tai ne valstybės, o tik vyskupų problema, ir valstybė čia kaip ir gali nusiplauti rankas“, – teigė „Redakcijos“ žurnalistai. 

    Teisininkas R. Aušrotas: valstybė negali reguliuoti Bažnyčios gyvenimo 

    Teisininkas RAMŪNAS AUŠROTAS, komentuodamas dienraščiui „Bernardinai.lt“ situaciją, paragino įsigilinti į siūlymą. 

    „Pirmiausia reikia gerai suprasti Raskevičiaus ir kitų Seimo narių iniciatyvos esmę. Įstatymai ir dabar draudžia visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla su vaikais, jei asmuo buvo pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, tiek už seksualinį vaiko išnaudojimą, tiek už jo išnaudojimą pornografijai, tiek už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje. Šis darbo su vaikais apribojimas galioja visose, tiek valstybinėse, tiek privačiose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kurios teikia bet kokias paslaugas vaikui – ar tai būtų socialinės, ar švietimo, ar sporto, ar poilsio, ar sveikatos priežiūros paslaugos. Visa tai jau yra“, – komentavo R. Aušrotas. 

    Jo teigimu, kunigas, kaip valstybės pilietis, turi laikytis visų šalies įstatymų, ir jis neturi jokių išimčių. Jei jis vairuoja išgėręs, netenka teisių, jei nori įsidarbinti mokykloje mokytoju – turi atitikti mokytojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Taigi čia, R. Aušroto įsitikinimu, nieko išgalvoti nereikia. 

    “Seimo nariai užmiršta, kad Katalikų Bažnyčia nėra paprastas juridinis asmuo, veikiantis valstybės teritorijoje. Tai tarptautinės teisės subjektas, turintis savo jurisdikciją, savo teisę, su kuriuo santykiai reguliuojami susitarimais. Viena valstybė negali nustatyti kitai valstybei, kaip jos viduje tvarkytis.” 

     „Įstatymo projekto adresatas – ne fiziniai, o juridiniai asmenys. Pataisa siekiama išplėsti ne fizinių, o juridinių asmenų subjektų (juridinių asmenų) sąrašą, kurių veikloje būtų privaloma taikyti reikalavimą, kad asmuo nebūtų baustas už seksualinį piktnaudžiavimą ir panašius dalykus, įtraukiant ir religines bendruomenes bei bendrijas. 

    Taigi, įtraukus į įstatymą juridinius asmenis (ne fizinius), išplečiama valstybės jurisdikcija Bažnyčios viduje. Pagal pataisą valstybė iš esmės spręstų, kaip parapijoje organizuoti darbą su jaunimu ir kokių apsaugos priemonių imtis, kokius reikalavimus nustatyti. O Bažnyčios viduje tai gali nustatyti tik Kanonų teisė“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino R. Aušrotas. 

     Jo teigimu, galima kelti klausimų dėl Kanonų teisės atitikimo šiandien. „Taip, galima sakyti, kad Kanonų teisė neatitinka nūdienos iššūkių, netinkamai veikia ar nėra tinkamai taikoma. Bet tai niekaip nesuteikia teisės valstybei kištis į Bažnyčios jurisdikciją ir įstatymais iš viršaus reguliuoti vidaus reikalus kaip sovietinėje Lietuvoje ar dabartinėje Kinijoje. Tokiu būdu yra pažeidžiamas valstybės ir Bažnyčios atskirumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto tarptautinėje sutartyje. 

    Seimo nariai užmiršta, kad Katalikų Bažnyčia nėra paprastas juridinis asmuo, veikiantis valstybės teritorijoje. Tai tarptautinės teisės subjektas, turintis savo jurisdikciją, savo teisę, su kuriuo santykiai reguliuojami susitarimais. Viena valstybė negali nustatyti kitai valstybei, kaip jos viduje tvarkytis. Jei padės analogija, tai įsivaizduokime, kad kokia Švedija priima įstatymą dėl aborto moters pasirinkimu ir į jį įtraukia, kad jis bus taikomas ir Lenkijai (nes dabar Lenkija neleidžia aborto moters pasirinkimu). Akivaizdu, kad pati Lenkija savo viduje šį klausimą turi susireguliuoti. Panašiai yra ir kalbant apie valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykius“, – komentavo teisininkas. 

    Anot jo, galima kelti hipotetinį klausimą: jei Bažnyčia nesusitvarko savo viduje, tai kodėl negali valstybė ateiti ir sutvarkyti šiuos dalykus? Panašiu požiūriu, R. Aušroto žodžiais, Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu vadovavosi revoliucionieriai, kurie manė, kad moterų katalikių vienuolijos iš tiesų yra represinės struktūros, ir priėmė įstatymus, kuriais remiantis jos buvo išformuotos. 

    „Problemų yra ne tik Katalikų Bažnyčioje, bet ir mūsų valstybėje. Kas būtų, jei dabar Katalikų Bažnyčia sakytų: žiūrėkite, nesusitvarkote švietimo srityje? Taigi mes ateiname, perimsime švietimą į savo rankas ir įvesime ten tvarką. Taip nedaroma“, – aiškino teisininkas R. Aušrotas. 

     “Nustokime dangstyti, teisinti seksualinius grobuonis, mažinti jų nusikaltimų žalą. Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima surasti kokių nors aukštesnių tikslų, kuriais būtų bandoma pridengti akivaizdžiai seksualinių sutrikimų, priklausomybę nuo perkamo sekso, pornografijos turinčių asmenų veiksmus tikinčiųjų bendruomenėje.” 

     Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė: mums labiau rūpi nusikaltėliai negu aukos 

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė KRISTINA MIŠINIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo palaikanti įstatymų, apsaugančių vaikus ir ne tik, tikslinimą, ir akcentavo, kad visuomenėje didesnis rūpestis teikiamas nusikaltėliams, o ne aukoms. 

    „Palaikyčiau įstatymų, apsaugančių vaikus, pažeidžiamus suaugusiuosius nuo išnaudojimo, griežtinimą, tikslinimą. Pastebiu, kad diskusijose apie tai kol kas mūsų šalyje vyrauja labiau rūpestis dėl nusikaltimą darančių asmenų – „o kaip jie jausis, tik neperspauskime“, baimė pažeisti kokią nors hierarchinę sistemą, bet pačios aukos, nukentėjusieji mums atrodo kaip abstrakčios būtybės, kažkas labai toli nuo mūsų“, – mintimis dalinosi K. Mišinienė. 

    Ji teigė nesuprantanti, kaip įmanoma rasti pateisinimų seksualiniams nusikaltimams. „Pasakysiu atvirai – nustokime dangstyti, teisinti seksualinius grobuonis, mažinti jų nusikaltimų žalą. Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima surasti kokių nors aukštesnių tikslų, kuriais būtų bandoma pridengti akivaizdžiai seksualinių sutrikimų, priklausomybę nuo perkamo sekso, pornografijos turinčių asmenų veiksmus tikinčiųjų bendruomenėje“, – komentavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. 

     Ji teigė kalbanti apie sutrikimus, kurie stebuklingu būdu neišgaruoja gėdinant, moralizuojant, išsiunčiant žmogų gyventi į kitus namus kitame mieste ir kt. Deja, anot jos, nesant rimtos – medikamentinės, psichoterapinės, dvasinės – pagalbos, impulsai anksčiau ar vėliau paima viršų, žmogus vėl kompulsyviai ieško jį jaudinančių vaizdų, ieško jam draudžiamos vaikų ar suaugusiųjų draugijos, vėl „aš tik vieną kartą, aš tik trumpai, šį kartą pasistengsiu nenuskriausti…“ 

    „Tikrai nesu už tai, kad seksualinius nusikaltėlius reikia nuvesti prie skardžio ir nustumti žemyn. Beje, tarp mūsų yra nemažai vyrų, o ir moterų, kurie kasdien kovoja dėl savo impulsų suvaldymo, jie kaunasi iš visų jėgų, kad neperžengtų raudonos linijos, už kurios jau nėra kelio atgal. Jokia paslaptis, kad mūsų sveikatos, socialinėje sistemose nėra numatyta jokia apčiuopiamesnė pagalba tiems, kas nori gyti nuo minimų sutrikimų, paprastai tai paliekama paties žmogaus pastangoms ir motyvacijai“, – tvirtino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

    K. Mišinienė kviečia nebetoleruoti raudoną liniją peržengusių dvasininkų veiksmų. „Labai visus kviesčiau nustoti romantizuoti ar racionalizuoti nusikaltusių dvasininkų veiksmus. Nepalikime jokiems tarpininkams spręsti – verta ar neverta pranešti apie įvykius teisėsaugai, nuteistas nusikaltėlis turi netekti bet kokios prieigos prie pažeidžiamų grupių. Klausiate, kiek tai realiai padės stabdyti tokius nusikaltimus? Nežinau. Bet matau tą, kad ir nedidelį, netylėjusių, prabilusių aukų, jų artimųjų triumfą – be abejo, tai išgelbėjo potencialius nukentėjusiuosius nuo siaubingų išgyvenimų ir nutiesė kelią taip mūsų trokštamo teisingumo link“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė K. Mišinienė. 

     

    Dėmesio!                                      

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                      

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                     

     

     

  • Buvusiam psichologui – rimti nemalonumai: grasino ir seksualiai išnaudojo migrantus

    Buvusį psichologą Tomą Kelpšą teismas pripažino kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš migrantus tuometiniame migrantų centre ir nuteisė jį realia laisvės atėmimo bausme. 

    Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė trečiadienį paskelbė, kad nuteistajam skiria pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę bei 5 tūkst. eurų baudą.

    Nukentėjusiems keturiems migrantams, Irako piliečiams, T. Kelpša turės sumokėti po 10 tūkst. eurų, tai yra iš viso 40 tūkst. eurų. Netrukus po nuosprendžio paskelbimo teismas pritaikė apribojimus nuteistojo turtui, siekiant, kad būtų padengti priteisti ieškiniai.  

    Vyras kol kas yra laisvėje, kol įsiteisės nuosprendis. Į nuosprendžio paskelbimą nuteistasis neatvyko.  

    Nuteistajam taip pat uždrausta dirbti psichologu ketverius metus.  

    Tuo metu prokuroras prašė T. Kelpšai skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, skiriant įpareigojimus, atidėti bausmės vykdymą 2 metams.  

    „Teismo vertinimu, Tomo Kelpšos įvykdytų nusikaltimų skaičius, jų pavojingumas, sistemingumas, jo gynybinė pozicija siekiant sumenkinti savo kaltę ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, nesuteikia šiuo atveju teismui pagrindo daryti išvadą, kad jis ateityje nedarys panašaus pobūdžio naujų nusikalstamų veikų ir tuo pačiu eliminuoja teismui galimybes svarstyti dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo“, – sakė teisėja A. Juozapavičienė.  

    Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.  

    Vilniaus regiono apylinkės teismas šią bylą dėl privertimo lytiškai santykiauti ir disponavimo pornografinio turinio dalykais pradėjo nagrinėti beveik prieš metus.  

    Byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.  

    Per posėdžius Vokietijoje gyvenantiems nukentėjusiems atstovavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro paskirtas advokatas.

    T. Kelpša nuteistas už tai, kad nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų kovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centre, panaudodamas psichinę prievartą ir pasinaudodamas asmens priklausomumu, kelis kartus privertė vieną migrantą tenkinti jo lytinę aistrą.

    T. Kelpša taip pat kaltinamas 2022 metų kovą-balandį privertęs lytiškai santykiauti kitą migrantą, o vėliau nuo jo nukentėjo dar du migrantai.

    Bylos duomenimis, užsieniečiams buvo grasinama, kad, netenkinus užgaidų, jiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus grąžinti į kilmės šalį.  

    „Tomas Kelpša pripažintas kaltu dėl to, kad, panaudojus psichinę prievartą, grasinant, kad pabėgėlių centre buvusiems keturiems nukentėjusiesiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus grąžinti į kilmės valstybių, pasinaudojant jų faktiniu priklausomumu dėl jo, kaip psichologo nuomonės, nagrinėjant jų prieglobsčio prašymo bylas, jis privertė lytiškai santykiauti nukentėjusiuosius su juo prieš jų valią. Taip pat jis pripažintas kaltu dėl pornografinio turinio dalykų įgijimo ir platinimo“, – per posėdį sakė teisėja.  

    Pasak jos, nors T. Kelpša neigė naudojęs psichinę prievartą prieš nukentėjusiuosius, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų – kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, vaizdo medžiagos visuma patvirtina T. Kelpšos kaltę.  

    2022 metų balandį sulaikius įtariamąjį, jo mobiliajame telefone buvo rasta daugybė pornografinio turinio atvaizdų.  

    VSAT atstovas Giedrius Mišutis yra sakęs, kad įtariamasis į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites.  

    2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Jie iš pradžių buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į tuo metu veikusius penkis užsieniečių registracijos centrus.  

    Užsienietis prisiminė Lietuvoje išgyventą košmarą  

    Prieš kurį laiką Delfi jau rašėme apie psichologo aukas.  

    Ali (vardas pakeistas saugant nukentėjusiojo interesus) gyveno Rūdninkų palapinių miestelyje, vėliau perkeltas į Medininkus, o galiausiai apgyvendintas Pabradės stovykloje. Tik jis šias vietas vadina ne stovyklomis, o kalėjimu.  

    Ten jis apgyvendintas kartu su maždaug 30 likimo draugų specialiame sektoriuje, skirtame LGBT bendruomenei priklausantiems užsieniečiams.  

    Iš pradžių T. Kelpša į stovyklą atvykdavo kartu su mobilia medikų, socialinių darbuotojų ir psichologų komanda. Kadangi įkalintiems ir nežinioje gyvenantiems migrantams reikėjo nuolatinių konsultacijų, po kelių mėnesių atskirame konteineryje įrengtas stacionarus psichologo kabinetas.  

    Ali šiame kabinete lankydavosi dažnai, nes jis puikiai moka anglų kalbą, todėl tiek stovyklos administracija, tiek psichologas naudojosi irakiečiu kaip vertėju iš arabų kalbos.  

    Vaikinas prisimena, kai vieną rytą pareigūnai jį pažadino ir liepė eiti į psichologo kabinetą, esą yra užduotis, reikia vertėjo pagalbos.  

    „Bet kai nuėjau, Tomas ten buvo vienas. Jis užrakino duris. Keletą minučių kalbėjo normaliai, o tada liepė man daryti dalykus“, – pasakojo Ali.

    Dėmesio!                                     

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                     

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.