Category: Straipsniai – 2024

Buvusios garsiausios Panevėžio rajono šeimynos įkūrėjos Gražinos Grigaliūnienės sutuoktiniui Vidantui Grigaliūnui nepavyko ir Aukščiausiajame Teisme įrodyti, neva globotinių neprievartavęs ir netvirkinęs.  

Į aštuntą dešimtį įkopęs buvusios šeimynos tėvas V. Grigaliūnas ne tik lieka už grotų, bet dargi jo nusikaltimų sąrašas gali pailgėti. Aukščiausiasis Teismas grąžino žemesnės instancijos Apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti dar ir tuos bylos epizodus, dėl kurių šeimynos tėvas buvo išteisintas.  

Taškas nepadėtas  

Aukščiausiasis Teismas gruodžio pradžioje paskelbė nutartį milžiniško atgarsio sulaukusioje V. Grigaliūno byloje.  

Šiam teismui skundus buvo pateikęs ir pats šiuo metu kalėjime dienas leidžiantis V. Grigaliūnas, ir kelios nuo jo nukentėjusios buvusios globotinės.  

Jie nesutiko su metų pradžioje Apeliacinio teismo paskelbtu verdiktu, kuriuo V. Grigaliūnas nuteistas penkerius metus kalėti dėl mažametės bei nepilnametės išžaginimo, seksualinio mažametės prievartavimo, tačiau išteisintas dėl pasikėsinimo išžaginti ir globotinių tvirkinimo.  

Dabar V. Grigaliūnas nebegali būti ramus ir dėl nuo jo pečių nukritusių pastarųjų kaltinimų – teismas vėl imsis nagrinėti, kaip šis buvusios šeimynos tėvas elgėsi su mergaitėmis.  

Prievartautojas geraširdžio veidu  

Į kalėjimą V. Grigaliūnas pateko už sunkiai suvokiamus nusikaltimus.  

Daugybę metų Grigaliūnų šeimyna visai Lietuvai buvo rodoma kaip tėvų meilės netekusiems vaikams atsidavusių, rūpestingų globėjų pavyzdys.  

Daugybę metų į jų namus Panevėžio rajone važiavo ir rajono, ir šalies valdžios atstovai, teikė padėkos ir garbės raštus, kabindavo globėjams medalius.  

Niekas nė neįtarė, kad geraširdis V. Grigaliūno veidas slėpė monstrą prievartautoją.  

Bylos duomenimis, V. Grigaliūnas, žinodamas, kad globotinė yra mažametė, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, maždaug metus prieš jos valią lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja.  

Globėjas žagindavo ir nepilnametę.  

Už tai jis pasiųstas 5-eriems metams už grotų.

Nagrinės iš naujo  

Net du teismai – Panevėžio apygardos ir Apeliacinis – V. Grigaliūną buvo išteisinę dėl dar kelių jam inkriminuotų seksualinių nusikaltimų prieš globotines.  

Bylos duomenimis, V. Grigaliūnas šeimynos name atėjęs į nepilnametės globotinės kambarį bandė miegančiai atsegti kelnių diržą ir užtrauktuką, o mergaitei prabudus ir bandant pabėgti, laikydamas sugriebęs ją už kojos, kėsinosi išžaginti. Savo šlykščių užmačių globėjui nepavyko įgyvendinti, nes mergaitė sugebėjo pasipriešinti, ištrūko ir pabėgo.  

Tačiau bylos medžiagą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog Apeliacinio teismo dėl šio epizodo priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikinamas. Ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti.

Apeliaciniam teismui taip pat teks iš naujo įvertinti ir kitus V. Grigaliūno veiksmus, dėl kurių jis buvo išteisintas.  

Iki šiol V. Grigaliūnas išvengė teistumo dėl kelių nepilnamečių globotinių tvirkinimo, kai jų akivaizdoje demonstratyviai nusirengė ir visiškai nuogas ėjo maudytis į upę šalia sodybos.  

Šeimynos tėvas mergaitėms demonstravo savo kūną ir lytinius organus, maudėsi nuogas, dargi siūlė maudytis kartu.  

Du teismai – ir Panevėžio apygardos, ir Apeliacinis paskelbė, kad tokie veiksmai nebuvo nukreipti jaunesnių negu šešiolikos metų mergaičių lytiniam susijaudinimui, per ankstyvam domėjimuisi lytinėmis funkcijomis sukelti.  

Tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad V. Grigaliūno išteisinimas dėl tvirkinimo naikinamas ir ši bylos dalis taip pat perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tad žemesnės instancijos Apeliaciniam teismui teks dar kartą peržiūrėti savo darbą.  

Neįrodė, kad matė  

V. Grigaliūnas gali atsikvėpti bent dėl to, kad liko išteisintas dėl dar vienos mažametės tvirkinimo.

Nors bylą nagrinėję visi trys teismai – Panevėžio apygardos, Apeliacinis, o galop ir Lietuvos Aukščiausiasis nustatė, kad V. Grigaliūnas rūsyje žagino vieną iš globotinių matant jos mažametei seseriai, globėjas išvengė teistumo už tokius baisius vaizdus regėjusios mažametės tvirkinimą. Teismai byloje nerado patikimų įrodymų, jog V. Grigaliūnas matė mažametę, kai pats seksualiai išnaudojo jos seserį.  

Esą todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis suvokė, jog tvirkina mažametę, ir norėjo taip veikti.

Žmona bausmę atliko  

Šioje byloje buvo nuteista ir V. Grigaliūno žmona Gražina.  

Bylos duomenimis, ji žinojo, kas vyksta šeimynoje, bet globotinių apsaugoti nesiėmė. G. Grigaliūnienei buvo paskirta pusės metų laisvės apribojimo bausmė, nukentėjusiosioms sumokėti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą ir jų atsiprašyti.  

G. Grigaliūnienė bausmę jau yra atlikusi.

Prezidentas buvo griežtas  

Šeimyninius vaikų namus Gražina ir Vidantas Grigaliūnai įsteigė dar 1989 m.  

Ne vieną dešimtmetį vaikus globojusioje šeimoje gyvendavo ir keliolika vaikų.  

Pavyzdine laikytai šeimynai Panevėžio rajono savivaldybė netgi pastatė daugiau nei pusės tūkstančio kvadratinių metrų namą pačių Grigaliūnų privačiame sklype.  

Visgi lapkritį posėdžiavę Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nariai vieningai pakėlė rankas už tai, kad su skandalingai savo gyvavimą baigusios šeimynos motina G. Grigaliūniene nebūtų pratęsta didžiulio namo panaudos sutartis.  

Namą numatyta parduoti aukcione.  

Tačiau iš G. Grigaliūnienės iki šiol nėra atimtas Panevėžio rajono garbės pilietės vardas. Kaip pasielgti su šiai moteriai kadaise suteiktu apdovanojimu, rajono politikai spręs sausį.  

Šalies prezidentas šiuo klausimu buvo gerokai griežtesnis nei Panevėžio rajono taryba. Prezidento Gitano Nausėdos sprendimu G. Grigaliūnienė turėjo grąžinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną ir apdovanojimo dokumentus.

Kristina MIŠINIENĖ  

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė  

Kai byloje kalbama apie 2009-2016 m. įvykius, o tyrimas prasideda 2017 m., Aukščiausiojo teismo sprendimą išgirsti 2024 m. pabaigoje, žinoma, kad šiaušiasi plaukai nuo tokio ilgo proceso.  

Turiu pasakyti, jog Panevėžio policijos tyrėjai, bylos prokurorė padarė viską, kad surinktų įrodymus, pateiktų ir atstovėtų kaltinimus šioje kvapą gniaužiančioje byloje – prievartos aukos ir mes, pagalbą teikęs centras, esame jiems be galo dėkingi.  

Problemą matyčiau kitur. Ilgus metus, kai dar vyko pats nusikaltimas, būrys specialistų turėjo galimybę užkirsti jam kelią, išgelbėti skriaudžiamus vaikus. Tai ir rajono vaiko teisių apsaugos darbuotojos, vaikų psichiatrė, dosniai „maitinusi“ aukas psichotropiniais vaistais, galų gale, kiti suaugę Grigaliūnų šeimynos darbuotojai ir savanoriai…  

Tačiau niekas „žilaplaukiu angelu“ vadinto prievartautojo nesustabdė, nematė ar nenorėjo matyti vaikų siunčiamų signalų.  

Šitame kontekste nukentėjusiųjų drąsa prabilti, atlaikyti visus teisminius procesus yra išties unikali.  

Tačiau liudijančioms aukoms reikėjo atstovėti dar viename nematomame „fronte“ – atlaikyti apkalbų, kaltinimų, persekiojimų srautą.  

Noriu viešai pasakyti tiems visuomenės nariams, kurie šmeižė, tyčiojosi iš pažeidžiamų vaikų, viešino jų asmens duomenis – gėda!  

Globėjų žinomumas, jų nepriekaištingas išorinis įvaizdis padėjo jiems brautis į TV laidas, laikraščių straipsnius, tačiau finale matome triumfavus tiesą, o visų šalies prezidentų garbstytą porą patrauktą atsakomybėn ir nuteistą.  

Kviečiu miesto, rajono žmones susimąstyti apie išnaudojamų vaikų beviltišką situaciją šeimose, globos įstaigose. Ką reiškia tokiam vaikui prakalbti ir prašyti pagalbos? Į ką jis gali atsiremti, jeigu suaugusieji jo akivaizdoje elgiasi it „sąmokslininkai“ – dengia vienas kitą, kaltina auką, niekina jos žodžius?  

Deja, ir 2024 metais seksualinė prievarta prieš vaikus yra nesibaigusi mieste, vis nauji skelbiami nuosprendžiai rodo, kad nesugebame apginti pačių silpniausių bendruomenės narių.

Dėmesio!                  

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                               

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                              

 

 

Aukščiausiasis teismas nepasigailėjo panevėžiečio globėjo Vidanto Grigaliūno: už globotų mergaičių žaginimą, seksualinį mažamečių prievartavimą paliko galioti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

Galutiniai taškai 

Net trys teismai – Panevėžio apygardos, Lietuvos Apeliacinis, o gruodžio pradžioje ir Aukščiausiasis teismas 77-erių V. Grigaliūną pripažino nusikaltus prieš globotas mergaites. Aukščiausiasis teismas dėl sunkiausių nusikaltimų – nepilnamečių ir mažamečių žaginimo ir prievartavimo – neabejojo, o dvi byloje buvusias dalis – pasikėsinimo padaryti nusikaltimą ir jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio tvirkinimo – grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 

Visai Lietuvai pavyzdžiu buvusi panevėžiečių Gražinos ir V. Grigaliūnų šeimyna net buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu už vaikų globą, tačiau į dienos šviesą iškilus, kas iš tiesų dėjosi šeimynos namuose, Lietuvos prezidentas pareikalavo grąžinti garbingą apdovanojimą. 

Už nusikaltimus prieš vaikus kaltu pripažintas ne tik šeimynos tėvas. G. Grigaliūnienė taip pat pripažinta kalta, nes žinodama, ką su mergaitėmis išdarinėja jos sutuoktinis, neapsaugojo vaikų. Tiesa, jai skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. G. Grigaliūnienė Aukščiausiajam teismui skundo neteikė. 

Šioje byloje buvo nuteistas ir sutuoktinių Grigaliūnų giminaitis, tačiau jam mirus baudžiamoji byla nutraukta. Vyras seksualiniais nusikaltimais nebuvo kaltinamas, jis buvo kaltinamas nepranešęs apie juos. 

Byla dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos ir kitų nusikaltimų buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose. 

Šios bylos kontekste nuteisti ir dar du veikėjai – Aurelija Grabštienė ir Jonas Mikalajūnas. Abu jie, komentuodami žiniasklaidos straipsnius, paskleidė apie nukentėjusiąsias Grigaliūnų šeimynoje tikrovės neatitinkančią informaciją – gindami globėjus, jas apšmeižė. 

Jei J. Mikalajūnas pripažino kaltę ir gailėjosi, A. Grabštienė ne tik nepripažino, bet net ir bylą nagrinėjant teisme gynė Grigaliūnus ir menkino nuskriaustas mergaites. Be kita ko, A. Grabštienė atskleidė nukentėjusiųjų tapatybes, nors seksualinės prievartos bylose tai draudžiama. 

Negyjančios žaizdos 

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie šią skausmo ir žiaurumo persmelktą bylą. Tai, ką nukentėjusiosios išliejo su jomis bendravusiems specialistams ir pareigūnams, sunkiai pakeliama. „Niekada neišdrįsiu papasakoti, kokiame košmare gyvenau vaikystėje būdama pas globėjus ir vaikų namuose“, – įstringa vienos iš nukentėjusiųjų žodžiai. 

Negyjanti žaizda, nevisavertis gyvenimas, kasdien grįžtantys vaikystės košmarai ėmė veržtis su kaupu tik palikus garsių globėjų namus. Drąsa prabilti apie patirtą kančią atėjo toli gražu ne iš karto. Netylėti paskatino psichologinės pagalbos paieška ir praregėjimas. 

Neturėtų stebinti, kad dėl patirtos prievartos į teisėsaugą kreiptasi ne iš karto. Dažnu atveju vaikai dėl to, kas jiems nutinka, linkę kaltinti save. Supratimas apie nusikaltimą ateina ne iš karto. 

Šešios mergaitės nuo 2009 iki 2016 m. sistemingai buvo žaginamos ir prievartaujamos. Šeimos tėvas V. Grigaliūnas teisme neigė jam pareikštus kaltinimus ir tvirtino, kad mergaitės siekia pasipelnyti. 

Tačiau tokie argumentai neįtikino trijų Lietuvos teismų. Be to, pirmą kartą apklausiamas, V. Grigaliūnas prisipažino smagindavęsis, tik aiškino esą tai daręs su globotinių sutikimu. Nepilnamečių ir mažamečių globotinių sutikimo pakako septintą dešimtį perkopusiam globėjui. 

Lietuvos Aukščiausiojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas teisingai išdėstė kaltinimo išžaginimu ir seksualine prievarta argumentus. Ir nors V. Grigaliūno advokatas siekė įrodyti, kad negalima remtis nukentėjusiųjų parodymais, teismas pabrėžė, kad jų parodymai – tik dalis įrodymų visumos. 

Ciniškai naudojosi 

Teismų nuosprendžiuose surašyti V. Grigaliūno nusikaltimai.  „Žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir tuo, kad jis yra nuolatinės globėjų šeimynos dalyvis, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį, prieš jos valią lytiškai santykiavo, t. y. išžagino ir seksualiai prievartavo“, – skamba baisiai, tačiau nukentėjusiųjų pasakojimai sukrečia dar labiau. 

Buvo naktis, kai V. Grigaliūnas įslinko į vienos iš nukentėjusiųjų kambarį. Mergaitė miegojo, bet pajuto, kai V. Grigaliūnas atsigulė į jos lovą, ėmė liesti, graibyti. Jautė, kad jis maunasi kelnes. Ji stūmė globėją nuo savęs, tačiau šis tęsė savo veiksmus, o viską baigęs apsimovė kelnes ir išėjo. Apimta baimės ir gėdos mergaitė nesišaukė pagalbos. 

Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas. Sunku įsivaizduoti, kas dėjosi mergaičių galvose, kad jos ryžosi tapti prievartos akto liudytojomis. Būtent – savo noru, pasislėpus, stebėti V. Grigaliūno prievartą kitos atžvilgiu. Stebėti tam, kad galėtų patvirtinti faktą. 

Jis sakydavo globotinėms, kad „jūs esate durnelės, niekam nereikalingos ir jumis niekas nepatikės“. Panašiai kalbėjo ir G. Grigaliūnienė. Greičiausiai taip ėmė galvoti ir pačios nukentėjusiosios: kas patikės durnelėmis – galima nujausti, kad tokie epitetai nuolat skambėjo, tad nenuostabu, kad ir pačios patikėjo tokios esančios ir apie patiriamą prievartą kartkartėmis atvykstantiems Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistams neprasitarė. 

Nukentėjusiųjų pasakojimu, draudžiamiems žaidimams su vaikais V. Grigaliūnas rinkosi jam patogias vietas – traktorių, garažą, poilsio kambarį, tvartą su šienu. Baimė buvo nuolatinis nukentėjusiųjų palydovas, kol jos gyveno Grigaliūnų šeimoje. Į bylą pateko mergaičių pasakojimai apie tai, kaip jos bijodavusios užmigti, kad „senis neišprievartautų“.

G. Grigaliūnienė žinojo apie sutuoktinio naudojamą seksualinę prievartą ir nieko nedarė. Teismo vertinimu, tuo ji šiurkščiai pažeidė vaiko poreikį būti pastebėtam ir mylimam, nereagavo į vaiką traumuojančią situaciją, nesiėmė jokių priemonių nutraukti sistemingus, nusikalstamus sutuoktinio veiksmus. Demonstravo priešiškumą seksualinę prievartą patiriančioms mergaitėms, kaltino jas dėl patiriamos seksualinės prievartos, įžeidinėjo, vadino menkinančiais vardais „padla“, „kūtvela“, „psichine ligone“.

Realybė už fasado 

Grigaliūnų šeimynoje užaugo apie 50 vaikų. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinės prievartos, čia jų vis dar gyveno vienuolika. Žinoma, vaikai buvo perkelti į kitus globos namus. Jų darbuotojus ganėtinai nustebino vaikų turimų daiktų bagažas. 

Grigaliūnų globotiniai atvažiavo neturėdami elementarių higienos priemonių, net dantų šepetėlių, drabužių. Vaikų namų direktorė pastebėjo, kad tik atvykę į globos namus vaikai kalėjo daugiau, bet vėliau ėmė jaustis Grigaliūnų palaikymo komandos įtaka ir vaikai užsidarė. Anot dalyvavusių teisminiame procese, nuo pirmųjų dienų, palaikančiųjų Grigaliūnus spaudimas nukentėjusiosioms, liudytojams buvo milžiniškas. 

Dar pirmos instancijos teisme kalbėjusios vaikų globos namų atstovės neslėpė į akis kritusių čia atvežtų Grigaliūnų globotinių mitybos įpročių. Susidarė įspūdis, kad mėgstamiausias vaikų maistas yra batonas, sviestas, arbata, sumuštinis, šaldyti koldūnai. Tradicinių patiekalų pavadinimų jie net nežinojo. Vaikų globos namų darbuotojai girdėdavo paslapčia vaikus vienas kitą kviečiant valgyti čia pagaminto maisto, nes jis skanus. 

Grigaliūnų globojami vaikai, taip pat kaip ir kitos stokojančios šeimos, sulaukdavo paramos. Tačiau čia gyvenantys vaikai žinojo tik tiek, kad drabužiai imami iš rūsio – ten globėja laikė šeimai skirtą paramą. Jie buvo rengiami tik labdaringai gautais drabužiai ir nežinojo, kad drabužėliai gali būti nupirkti tik jiems. 

Vaikų finansinis raštingumas buvo itin menkas, nors kai kuriems tuo metu jau buvo septyniolika metų. Visi jie įsivaizdavo, kad gyvena iš mamos G. Grigaliūnienės pensijos. Apie jokią valstybės skiriamą paramą už globojamus vaikus jie nebuvo girdėję. Vaikai turėjo banko korteles, tačiau jos buvo pas G. Grigaliūnienę. Moteris jų taip ir neatidavė, o darbuotojams ėmus rūpintis naujomis kortelėmis, vaikai buvo Grigaliūnų giminių nuteikti nepasirašyti jokių dokumentų. 

Šiame pedofilijos kontekste iš pirmo žvilgsnio dviprasmiškai nuteikia kitų Grigaliūnų šeimynoje augusių mergaičių ir berniukų liudijimai, kurie panašesni į tuos užkabintus ordinus ir žvaigždes. Pastarųjų pasakojimuose Grigaliūnai vadinami mama ir tėčiu, pasakojami kasdieniai buities epizodai mažai kuo skiriasi nuo gyvenimo biologinėje šeimoje, išskyrus, žinoma, tai, kad Grigaliūnų namuose visada augo daug vaikų. Kai kurie pasakoja, kad, sulaukę pilnametystės ir išėję gyventi savarankiškai, vis dar aplanko juos užauginusius globėjus. 

Vaikų prisiminimuose – mamos G. Grigaliūnienės gamintas maistas, namų ruošos epizodai, kiekvieno žinojimas apie savo darbus ir pareigas. Išskirtinis momentas, kad visi apklaustieji apie nukentėjusiosiomis pripažintas mergaites atsiliepė arba ne itin palankiai, arba išvis neturėjo ką pasakyti. 

 

Dėmesio!                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                              

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                             

 

 

 

Dieną aukojame Ukrainai, o naktį prie nelegalių viešnamių rikiuojasi sekso pirkėjų eilutė, ištroškusi kūnų mažomis kainomis. Maždaug taip apie ukrainiečių išnaudojimą prostitucijoje kalbėjo Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. 

Pastaruosius trejus metus į prostituciją Lietuvoje įtrauktų ukrainiečių skaičius didėja. Tai – dar viena karo grimasa. 

Jeigu kada tiksliai žinosime šių paslaugų apimtis, taip pat sužinosime, kiek žmonių nerado kito būdo išgyventi, o prostitucija buvo pirmasis prieinamas pasirinkimas. Ir tai bus ne tik apie karo pabėgėlių dalią. Tai bus apie mus. 

Prostitucija Lietuvoje yra nelegali. Baudžiami visi jos dalyviai. Tai nepadeda. Nepadeda ir įvairiausios programos, kuriomis siekiama ištraukti žmones iš šio užburto rato. 

Kūniškųjų malonumų rinka – tik pusė bėdos. Neatsiejama jos dalis yra smurtas, prievarta, prekyba žmonėmis ir negalėjimas išeiti iš tos uždaros užribio sistemos. 

Kai pasiekti tikslų nesiseka, reikia galvoti – kas daroma ne taip? 

Skirtingos šalys tvarkosi skirtingai. Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ar Ispanijoje tai legalu. Belgija nutarė įteisinti šios seniausios profesijos atstovų socialines garantijas, tokias pat kaip ir visiems kitiems. Taip tikimasi stabdyti lydinčius nusikaltimus ir išnaudojimą. 

Yra ir Šiaurės šalių modelis, kai kriminalizuojamas tik sekso paslaugų pirkimas, draudžiama pelnytis iš kito asmens seksualinio darbo. 

Jeigu trumpai, didžiojoje Europos dalyje sekso paslaugos yra daugiau ar mažiau legalios, bet nėra leidžiama įkurti viešnamių. 

Galima išskirti keturis požiūrius. Visiška arba dalinė laisvė, visiškas draudimas arba bausmės vienai sandorio pusei. Vertinant geografiškai, kuo toliau į Rytus, tuo stipresnis moralinis akcentas ir griežtesnis reguliavimas. 

Lietuva galėtų būti pavyzdys, kad baudomis ir baudžiamąja atsakomybe problemos spręsti nepavyksta. Tuomet, kuris modelis veiktų geriau? 

Dažniausiai teigiama, kad į šį nelegalų verslą patekę žmonės, nebūtinai moterys, neranda kelių ištrūkti, nes bijo. Šių žmonių persekiojimas, baudų skyrimas ne padeda, o tik dar labiau apsunkina jų padėtį. Ypač, kai kalbame apie karo pabėgėlius. 

Panaikinus atsakomybę kūniškų malonumų teikėjams, jų baimės bent iš dalies atslūgtų. 

Nebūdamas už įstatymo ribos žmogus bent jau gali pranešti apie smurtą, paprašyti pagalbos. Tikėtina, tai padėtų labiau nei gelbėjimo programos. 

Įprasta sakyti, kad šiame tinkle auka yra paslaugą teikianti moteris. O kaip, jeigu ją teikia vyras arba dar kitokios tapatybės asmuo? 

Atsikračius stereotipų, galima pamatyti dar daugiau. Toje sekso pirkėjų eilutėje taip pat stovi ir nelaimingi, vieniši, turintys ir fizinių, ir psichinių problemų. Bauda gali juos pagydyti ar sustabdyti? 

Prostitucijos nesunaikinsi. Ji buvo ir bus. Įmanoma stabdyti ją lydinčius nusikaltimus – prekybą žmonėmis, smurtą, išnaudojimą. Kurioje sistemoje tai perspektyviau, legalioje ar pogrindinėje? 

Ką tik prisiekusi Vyriausybė bando demonstruoti socialinį jautrumą. Ar liūdna ukrainiečių karo pabėgėlių dalia būtų pakankama priežastis pažvelgti į kūniškųjų malonumų rinką atviromis akimis ir pabandyti dar kartą? 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ 

 

Dėmesio!                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                             

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                            

 

 

„Dienos metu mes aukojame įvairiose akcijose, palaikome Ukrainą, tačiau vakare eilutė sekso pirkėjų rikiuojasi prie nelegalių viešnamių. Mūsų vyrai, broliai, sūnūs, bendradarbiai – visa paklausa, kuri šiandien ištroškusi pigių kūnų mažomis kainomis“, – apie ukrainiečių išnaudojimą prostitucijoje kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. 

Minint 16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris, Seime buvo surengta tarptautinė konferencija „Karo trauma ir moterų žmogaus teisių apsauga“. Joje K. Mišinienė kalbėjo apie nuo karo Ukrainoje pabėgusių moterų įtraukimą į Lietuvoje organizuojamą prostituciją. 

Lietuvoje išnaudojamos ukrainietės

K. Mišinienė sakė, kad Lietuvoje nėra tikslios statistikos, kiek yra į prostituciją įtrauktų ukrainiečių moterų. Tiesa, tokių duomenų nėra ir užsienio šalyse. Visgi, atkreipė dėmesį KOPŽI centro vadovė, po 2022 metų dramatiškai išaugo Lietuvoje išnaudojamų ukrainiečių moterų skaičius.

Kaip teigė K. Mišinienė, dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą ukrainietės Lietuvoje buvo stipriai išnaudojamos prostitucijoje, tačiau po 2022 metų vasario 24 dienos šie skaičiai dar išaugo. Pasak ekspertės, Lietuvoje išnaudojamos iš įvairių regionų atvykusios ukrainietės, tarp jų yra ir mokytojų, ir slaugytojų, ir vos pilnametystės sulaukusių merginų, ir vyresnio amžiaus moterų. 

„Jų istorijos yra labai panašios. Dalis jų jau žinojo, kuo joms teks užsiimti mūsų šalyje, dalis jų buvo apgautos, įviliotos“, – dalijosi K. Mišinienė. 

Kaip išskyrė ji, Lietuvoje su pasididžiavimu kalbame apie mūsų pagalbą Ukrainai ir karo pabėgėliams, džiaugiamės, kad nefiksuojame išnaudojimo ir prekybos žmonėmis atvejų. Tačiau realybė – kitokia. 

„Taip, tokių atvejų tikrai beveik nėra identifikuota. Šiandien turime vieną vienintelę bylą Vakarų Lietuvoje, kur teisėsaugos pastangomis buvo sutraukytas labai nedidelis prostitucijos organizatorių tinklelis. 

Tai buvo pavadinta prekyba žmonėmis, asmenys nuteisti. Tačiau kaip taip yra, kad neturime prekybos žmonėmis atvejų, bet stebime tiesiog dramatiškai išaugusį prostitucijos paplitimą?“ – klausimus kėlė KOPŽI centro vadovė. 

Teisėsaugos pagalba moterims – baudos?

K. Mišinienė pažymėjo – Lietuvoje prostitucija nelegali, o teisėsauga baudžia ir „paslaugas“ teikiančius, ir perkančius žmones. Tokią situaciją ekspertė kritikavo.

„Vienintelis atsakas, ko mūsų šalies institucijos imasi prieš šį nusižengimą, ką gali pasiūlyti asmenims prostitucijoje, yra bauda. Neturime išėjimo iš prostitucijos mechanizmo, neturime ko pasiūlyti žmonėms, kurie norėtų pasitraukti, pradėti gyventi kitaip, neturime apsaugos priemonių, socialinių programų. 

Moterims prostitucijoje siūloma duoti parodymus byloje prieš sutenerius – jei nukentėjai, jei laikai save auka, liudyk, duok parodymus. Staiga tampi vertinga – galbūt tam tikrų prokurorų įžvalgomis bus identifikuota prekyba žmonėmis“, – kalbėjo K. Mišinienė. 

Jos vertinimu, būtent tokia situacija ir lemia tai, kad nematome prekybos žmonėmis atvejų. Identifikuoti tokius nusikaltimus sudėtinga, tai reikalauja didelio aukos sąmoningumo ir noro bendradarbiauti su teisėsauga. 

„Jei neturi ko duoti teisėsaugai, tu praktiškai nepatrauki dėmesio, savotiškai nesi vertingas ar vertinga“, – tvirtino KOPŽI centro vadovė. 

Visgi į prostituciją įtrauktiems žmonėms ne taip paprasta bendradarbiauti su teisėsauga ir liudyti bylose. Pavyzdžiui, teigė K. Mišinienė, kai kurios Lietuvoje į prostituciją įtrauktos moterys turi išlaikyti savo šeimas – dalis jų išlaiko nuo 10 iki 15 žmonių Ukrainoje. 

„Įsivaizduokite, kokia našta ir kokia atsakomybė ant jų pečių“, – sakė ekspertė. 

Atsidūrusi Lietuvoje, į prostituciją įtraukta moteris neretai priklausoma nuo išnaudotojų, todėl vengia kreiptis pagalbos. K. Mišinienė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje veikia tarptautinis išnaudojimo prostitucijoje tinklas. 

„Savaitę moteris laikoma Vilniuje, savaitę – Kaune, Klaipėdoje, Prahoje, Barselonoje, Madride“, – vardijo KOPŽI centro vadovė. 

Ištroškę pigių kūnų 

Pasak K. Mišinienės, nedrįstančios liudyti moterys teisėsaugos akyse yra „niekas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tęsė ekspertė, taip pat bėga teisėsaugai iš paskos – materialinę pagalbą gauna tik su teisėsauga bendradarbiaujančios išnaudojimo aukos. 

„Migrantės moterys tokiose situacijose jaučiasi nesaugios, visiškai neapsaugotos, paliktos likimo valiai. (…) Mes žūtbūt turime vienytis ir reikalauti, kad moterys prostitucijoje būtų nustotos persekioti. Baudžiama moteris neprašys pagalbos, nekalbės, ji tik bėgs, slėpsis ir jausis pakabinta ant tų dviejų kabliukų – teisėsaugos ir sutenerio“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė. 

Ji taip pat akcentavo Lietuvos visuomenės atsakomybę: „Moteris prostitucijoje perka mūsų aplinkos vyrai – nėra marsiečių, kurie nusileidžia į Lietuvą ir naudojasi šiomis moterimis“, – ironizavo K. Mišinienė. 

„Dienos metu mes aukojame įvairiose akcijose, aukojame ginklams, palaikome Ukrainos pastangas, tačiau vakare eilutė sekso pirkėjų rikiuojasi prie nelegalių viešnamių. Mūsų vyrai, broliai, sūnūs, bendradarbiai – visa paklausa, kuri šiandien ištroškusi pigių kūnų mažomis kainomis“, – sakė išnaudojimo aukoms padedanti ekspertė. 

Ji pabrėžė, kad turime pradėti kelti šiuos klausimus ir imtis darbų: „Tai, kas vyksta prostitucijoje, neturi nieko bendro nei su žmonių pasirinkimu, jų apsisprendimu, nei su būtinybe bausti.“ 

 

Dėmesio!               

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                            

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                           

Vienos moters likimas viename Lietuvos kaime – su daug skaudžių posūkių. Vaikystėje nemačiusi tinkamo motinos pavyzdžio ir dėl to anksti pati įsitraukusi į alkoholio liūną, galiausiai rado savyje stiprybės viską pradėti iš naujo. Kita vertus, meilė netinkamam vyrui nuvedė iki ikiteisminio tyrimo, kurį galiausiai nuspręsta nutraukti nesurinkus pakankamai įrodymų. Savo ruožtu, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) darbuotojos buvo labai nusivylusios tokiu sprendimu, mat tai buvo didžiulis smūgis prabilti nusprendusiai nukentėjusiajai. 

Gyvenimas iš arti. Nutylėtos istorijos 

Tai straipsnių ciklas apie žmones, kurie bet kuriam praeiviui nepapasakotų, koks jų gyvenimas kartais yra vingiuotas. Šiame cikle jie arba šių žmonių atstovai prabyla, kokius kelius turėjo nueiti, kad vėl atsistotų ant kojų po patirtų sunkumų. Vieni galbūt tikėjosi didesnės valstybinių tarnybų paramos, kiti apskritai liko nusivylę per dideliu jų įsikišimu. Tačiau kiekvieno istorija nusipelno būti išgirsta. 

Jeigu norite ir jūs pasidalinti savo istorija, rašykite el. p. 

joginte.cetkauskiene@delfi.lt. 

Pasak centro vadovės Kristinos Mišinienės, jiems tai buvo labai skaudi situacija, kadangi moteris galiausiai patikėjo, pradėjo kalbėti, keistis, daug ką kitaip vertinti savo gyvenime. 

,,Ir tada atėjo negailestingas prokuroro sprendimas nutraukti viską”, – apgailestavo ji. 

Sekso paslaugos – už 20 Eur 

Ši skaudi istorija prasidėjo 2023 m. rugsėjį, kai nukentėjusi moteris pasiskundė socialinei darbuotojai, kad jos vaiko tėvas ir sugyventinis liepia užsiimti prostitucija. Kad apsaugotume ir taip gyvenimo problemų prispaustą moterį, nenurodysime nei jos vardo, nei pavardės, nei gyvenamosios vietos. 

Nukentėjusi moteris teisėsaugai pasipasakojo, kad jau ilgą laiką gyvena su vyru, su kuriuo nėra susituokusi, bet augina bendrą vaiką. Jos teigimu, visi bendri šeimos pinigai buvo valdomi sugyventinio, negalėjo moteris laisvai naudotis ir mobiliuoju telefonu. Pas sugyventinį jos telefonas beveik visą laiką ir būdavo. 

Moteris prisiminė, kad 2023 m. sausio mėnesį sugyventinis pradėjo įtikinėti, kad jiems trūksta pinigų, todėl ji turėtų pradėti prekiauti savo kūnu. Nukentėjusios teigimu, ji tam kategoriškai priešinosi, bet galiausiai pakluso vyro valiai. Jo paprašyta nuėjo į sutartą vietą viename miestelyje, kur sugyventiniui vienas vyras turėjo perduoti 20 Eur. Jai nuėjus, ten jau laukė apie 40 metų amžiaus vyriškis, kurio ji nepažinojo. 

„Vyriškis prašė įsėsti į mašiną ir pasakė, kad ji jam rašė žinutes, jog augina vaiką viena ir jai reikia pinigų”, – teigiama moters parodymuose. Pasak jos, pati tokių žinučių nerašė, jas rašydavo sugyventinis, bet pirmą kartą matomam vyriškiui dėl to nieko nesakė, nes bijojo fizinio smurto. Su atvažiavusiu vyru įvyko lytiniai santykiai, už kuriuos gavo 20 eurų. Taip pat moteris nurodė, kad pinigus atidavė savo sugyventiniui. 

Pasak jos, tokių klientų galėjo būti per visą laiką, kai buvo verčiama užsiimti prostitucija, apie 40. Ji tų vyrų nepažinodavo, juos esą surasdavo sugyventinis per įvairius pažinčių skelbimus. Moteris norėjo šią nelegalią veiklą nutraukti, bet tik įsikišus socialinėms tarnyboms pasisakė, kuo buvo verčiama užsiimti. 

Su tarnybų parama stojosi ant kojų 

Socialinės darbuotojos papasakojo, kad nukentėjusioji dėl išsilavinimo ir gydytojų nustatyto lengvo protinio atsilikimo negalėjo suvokti situacijos sudėtingumo. Jos su moterimi jau dirbo nuo anksčiau, padėjo jai įveikti priklausomybę alkoholiui, matė, kaip ji stengiasi, reaguoja į pastabas, gamina maistą. Moters buitis skurdi, bet tvarkinga. Ji stengėsi, kiek gali, apsitvarkyti, suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. 

Taip pat darbuotojai nurodė, kad iš pradžių socialines pašalpas gaudavo visi trys šeimos nariai, bet galiausiai sugyventinis nesutiko savosios atidirbti, todėl jam mokėjimai buvo nutraukti. Pasak darbuotojų, pinigų būtiniausioms reikmėms užtekdavo, bet ragindavo moters sugyventinį pagaliau susirasti darbą. Deja, jis šio patarimo neklausė. Į namus vesdavosi girtaujančius asmenis, dėl to 2023 m. rugpjūčio pab. šeima ir vėl pateko į tarnybų akiratį. Tada moteris ir prabilo apie vertimą užsiimti prostitucija. 

Moters giminaičiai prisiminė, kad nukentėjusi moteris užaugo su alkoholike motina. Moteriai vaikystėje ir paauglystėje tekdavo bėgti iš namų, anksti pradėjo ir pati vartoti alkoholį. Vis dėlto jie pastebėjo, kad pastaruoju metu ji tvarkėsi gyvenimą, remontavosi namus. Giminaičiams buvo sunku patikėti, kad ji buvo priversta užsiimti prostitucija. Kita vertus, sugyventinio problemos dėl nesaikingai vartojamo alkoholio jiems irgi buvo gerai žinomos. 

Gynėsi, kad nevertė 

Vis dėlto apklaustas moters sugyventinis teisėsaugai aiškino, kad moters nevertė užsiimti prostitucija. Pasak jo, kai pritrūkdavo pinigų, vyras padėdavo surasti klientų per pažinčių skelbimus. Gautus pinigus už sugyventinės suteiktas seksualines paslaugas abu išleisdavo rūkalams ir maistui. 

Vyrai, kurie norėjo seksualinio akto už pinigus, taip pat tikino, kad viskas vyko su moters sutikimu. Kita vertus, vienas iš jų užsiminė, kad kažkada turėjo būti dalis pinigų perduota ir sugyventiniui, kad jis nebūtų piktas. Taip pat, kad būdavo atvejų, jog atsiliepdavo jis, todėl turėjo žinoti apie prostituciją. 

Dar vienas parodė, kad moteris dažnai skubėdavo atlikti lytinį aktą, jos rankose visada būdavo telefonas. Nors jis įtarė, kad taip buvo dėl to, kad rašydavo kiti klientai, tačiau KOPŽI centro atstovės įtaria, kad moteris turėdavo atrašinėti sugyventiniui. 

Nors ir šiai moteriai ir taip sunku atsikelti po patirtų traumų vaikystėje ir sunkiai besiklostančio gyvenimo, tačiau visų jai padėjusių tarnybų nuostabai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 

Toks sprendimas buvo argumentuojamas tuo, kad moteris esą jau nuo anksčiau užsiėmė prostitucija, taip pat apie šios nelegalios veiklos pradžią esą buvo pateikiami skirtingi duomenys. Nors ir nukentėjusi moteris teigė, kad prostitucija užsiėmė dėl patiriamo psichologinio smurto iš sugyventinio, bet tyrėjams nepavyko surinkti dėl to įrodymų. Taip pat esą moteris sakė, kad sekso paslaugų klientus matydavo pirmą kartą, bet šie tvirtino su ja susitikę ne vieną kartą. Taip pat neva klientams moteris nesiskundė, kad yra verčiama užsiimti pardavinėti savo kūną. 

,,Šio tyrimo metu moters duodami parodymai yra prieštaringi bei neatitinkantys iš kitų šaltinių nustatytai informacijai. Vertinant visumą tyrimo metu nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad jos užsiėmimas prostitucija yra sietinas su jos laisvu apsisprendimu, dar iki santykių su sugyventiniu susiformavusiomis socialinėmis ir moralinėmis nuostatomis. 

Faktas, kad sugyventiniui buvo žinomas sugyventinės vertimasis prostitucija ir netgi jo epizodinė pagalba randant klientus, bendras lėšų panaudojimas rūkalams ar alkoholiui, rodo socialinių įgūdžių stoką bei neatitikimą visuomenės moralinėms vertybėms, tačiau savaime toks elgesys nėra nusikalstamas dėl to, kad toks elgesys nebuvo esminė priežastis moteriai užsiimti prostitucija. Bendras faktinių sutuoktinių pajamų panaudojimas šeimos ūkyje nėra laikomas kito asmens išnaudojimu. 

Konstatuotina, kad moters atžvilgiu nebuvo įvykdyta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 308 str. 1 d. požymių ir ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.” 

Tikėjosi bylos, o gavo klampų aiškinimąsi

K. Mišinienė tokiu prokuroro sprendimu buvo labai nusivylusi.

„Pasakysiu atvirai – tai viena neteisingiausiai pasibaigusių teisine prasme situacijų mūsų pastarųjų metų darbuose. 

Tikėjomės bylos dėl prekybos moterimis, o gavome klampų aiškinimąsi su vietos prokuroru, jis ne tik kad neįžvelgė čia moters pardavimo, išnaudojimo momentų, bet ir iš viso – jokio nusikaltimo. 

Sutuoktinio-sutenerio, kuris, beje jau ir buvo prisipažinęs dėl savo veiksmų, pardavinėta sekso pirkėjams moteris buvo pripažinta kaip savanoriškai dalyvavusi nuolatiniame prievartavime ir kalba baigta”, – stebėjosi ji.

K. Mišinienė apgailestavo, kad teisėsaugai taip trūksta jautrumo ir pagrindinių žinių.

„Žinios apie traumą, apie tai, kaip yra sunku prabilti ilgalaikio išnaudojimo aukoms – jos geriau pačios save kaltins, atsiims pareiškimus, bet nekonfliktuos su tyrėjais ar tais pačiais savo skriaudėjais – supratimas apie visa tai yra nepasiekiamas, neprieinamas, gal net laikomas nereikalingu tarp tam tikrų teisėsaugininkų. 

Gali puikiai tirti vagystes, akcizo grobstymą, bet nieko neišmanyti nukentėjusiųjų psichologijoje. Tikrai ne pasaulio pabaiga, bet tada neikite prie pažeidžiamų asmenų, kurių veiksmų prasmės jūs nesuprantate. 

Šioje situacijoje išnaudota moteris nuėjo labai sunkų kelią nuo visiško paklusimo savo vyrui suteneriui iki prasmingų parodymų davimo. Toks savotiškas atgimimo, savęs sukūrimo iš naujo kelias. Gaila, neišgirstas ir nepastebėtas”, – apibendrino ji. 

 

Dėmesio!               

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                            

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                           

 

Už migrantų, priklausančių LGBTQ+ bendruomenei, privertimą lytiškai santykiauti nuteistas buvęs psichologas Tomas Kelpša įsitikinęs – nukentėjusiaisiais pripažinti užsieniečiai specialiai sukurpė planą jį suvilioti ir tuo pasinaudoti, kad jie gautų prieglobstį ir išmokas. Taškas byloje dar nepadėtas – vyras siekia išteisinimo. 

Liepos 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas tuometį psichologą T. Kelpšą pripažino kaltu dėl 4 migrantų, sulaikytų užsieniečių registracijos centruose, privertimo lytiškai santykiauti ir disponavimo pornografinio turinio dalykais. Vyrui skirta reali 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 5 tūkst. eurų bauda. T. Kelpšai uždrausta dirbti psichologo darbą. Teismas 4 nukentėjusiesiems priteisė po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos. 

Tačiau T. Kelpša jaučiasi nuteistas nepagrįstai. Vilniaus apygardos teismui jis pateikė skundą, kuriame nurodė, kad pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į jo parodymus esą nukentėjusiaisiais pripažinti Irako piliečiai jį apkalba, siekdami materialinės naudos. 

Skunde nurodoma, kad nuosprendį paskelbusi teisėja viso proceso metu demonstravo akivaizdų neigiamą nusiteikimą T. Kelpšos atžvilgiu, o jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. 

Skunde teigiama, kad „visiškai nesuprantama“, kodėl nukentėjusieji apie jų patiriamą prievartą nepranešė jokiems VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centro darbuotojams.  

„Faktas, jog visi šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys nesistengė įsitvirtinti Lietuvoje, o pasitaikius pirmai progai išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, taip pat parodo, kad čia jie atvyko siekdami gauti naudos, t.y. jie niekada nesiekė čia likti, o Lietuvos Respublika jiems buvo tik įrankis (tarpinė stotelė), neteisėtai kertant valstybės sieną, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kuriose jie gautų geresnes socialines garantijas“, – teigiama T. Kelpšos skunde.  

T. Kelpša nurodė, kad jis nei vieno iš byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų niekada nešantažavo, negrasino jiems, o neva tik sakė, kad migrantai patys turi pranešti, kad yra homoseksualūs, tada yra tikimybė, kad jie bus išvežti į Pabradės užsieniečių registracijos centrą ir galbūt iš ten jiems bus paprasčiau suteiktas prieglobstis.

Skunde nurodoma, kad T. Kelpša darbdavių ir aplinkinių yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų kaip darbuotojas. 

Vyras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. 

Teismo posėdžiai vyksta už uždarų durų. 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro direktorė Kristina Mišinienė jarmo.net komentavo, kad byloje nukentėjusiesiems atstovauja organizacijos teisininkai, jų paslaugoms apmokėti lėšos buvo surinktos nevyriausybininkų. 

 

Dėmesio!               

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                            

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                           

 

 

 

Anykščių rajone esančiame labirintų parke, įtariama, čia dirbantis animatorius išžagino su bendraklasiais pasilinksminti atvykusią penkiolikmetę mergaitę. Fizinę prievartą iš kito animatoriaus, įtariama, taip pat patyrė dar viena nepilnametė – policijoje dėl įvykių populiariame pramogų parke yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. 

Ši siaubinga istorija, nutikusi vidury dienos, buvo nuslėpta nuo visuomenės – apie tai policijos pareigūnai nepranešė nusikaltimų suvestinėse, o kai Delfi.lt parengė šią publikaciją, sužinojo, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nuo seksualinės prievartos nukentėjusios nepilnametės artimiesiems uždraudė pasakoti bet kokias detales apie galimai įvykdytą nusikaltimą.  

„Deja, turiu tylėti – policijoje man pasakė, kad niekam negaliu pasakoti apie tai, kas įvyko, nes pasirašiau dokumentus, – prisipažino nukentėjusiosios motina. – Bijau apie tai kalbėti, bet suprantu, kad reikia viešumo, tik taip gali būti įvykdytas teisingumas.“

„Šis atvejis yra pasibaisėtinas“, – net nebandė slėpti Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.  

Apie tai, kas nutiko Anykščių rajone esančiame labirintų parke, seksualinę prievartą, įtariama, patyrusi nepilnametė pirmiausia papasakojo savo bendraklasiams – tada, kai išėjo iš parko ir autobusu važiavo į namus. Jos motina apie tai sužinojo gerokai vėliau, kai vidurnaktį iš dukros klasės auklėtojos sulaukė skambučio – viena mergaitė, žinojusi apie tai, kas įvyko, negalėjo užmigti ir papasakojo mokytojai.  

Ši istorija nutiko dar spalio 25-ąją, kai vienos mokyklos ateitininkų būrelį lankantys nepilnamečiai su mokytoja atvyko į dienos ekskursiją Anykščiuose. Iš pradžių jiems mieste buvo suorganizuota edukacinė programa, o popiet nepilnamečiai buvo nuvežti į Skapiškių kaime esantį labirintų parką.  

Čia buvo surengta speciali Helovino programa, kurios metu nepilnamečiams reikėjo įveikti ne tik sudėtingus labirintus, bet ir išgyventi ten besislepiančių demonų puolimus bei gąsdinimus.  

Labirintų parke apsilankę nepilnamečiai vėliau pasakojo, kad susidūrė su čia dirbusių animatorių priešiškumu – iš dviejų mergaičių buvo atimtas pledas, o kai jų bendraklasiai bandė jį sugrąžinti, esą patyrė fizinį smurtą.  

„Kai mergaitės buvo įtrauktos į juostelių labirintą, jų iš čia ilgą laiką neišleido, – pasakojo įvykio aplinkybes gerai žinantys liudytojai. – Tada vienas animatorius kalbėjosi su mergaite, klausė, kiek jai yra metų, bet tada ji jo paklausė, kiek jam – šis pirštų gestais parodė, kad 18-a, o kai jos paklausė, ar jai yra 16-a, ji papurtė galvą, jog dar nėra. Jai tuo metu buvo 15 metų. Paskui jis ėmė prie jos lįsti – ėmė už krūtinės, sėdmenų, už priekinės dalies. Mergaitė bandė priešintis ir animatorių atstūmė, sakė, ką tu čia darai, bandė sprukti iš labirinto, o jis – iš paskos, jos nepaleido, paėmė už riešo ir įtraukė į šalia buvusį kambariuką. Čia ji suklupo, norėjo atsistoti ir išeiti, bet jis ją pastūmė… Tada jis norėjo ją pabučiuoti, bet mergaitė vėl jį atstūmė, norėjo pabėgti, bet jis neleido. Ir paskui ją išžagino.“

Pasak liudytojų, nukentėjusioji vėliau prisipažino, kad po seksualinės prievartos į kambarį atėjo kitas animatorius ir uždegė šviesą, o, įtariama, nepilnametę išžaginęs animatorius šiam pasakė: „Pasiimk ją kur nori.“  

Nepilnametei pavyko ištrūkti iš šio kambario. Jos tuo metu jau buvo pasigedę bendraklasiai – ne tik bandė ją surasti, bet ir skambino į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.  

„Kai išėjo iš labirintų parko, ją pamatė mokytoja, vėliau sakė, kad mergaitė jai atrodė kitaip nei įprastai, – pasakojo liudytojai. – Ir tik tada, kai visa grupė įsėdo į autobusą ir išvažiavo į namus, ji kelioms klasiokėms papasakojo, kas nutiko.“  

Apie tai, ką patyrė labirintų parke, į namus grįžusi nepilnametė motinai taip ir neišdrįso papasakoti – nors ši iš karto suprato, kad dukrai kažkas galėjo nutikti, tačiau jos nespaudė ir nevertė pasakyti, kas nutiko, tiesiog žinojo, kad anksčiau ar vėliau papasakos savo įspūdžius.  

Kai motina sužinojo siaubingą tiesą, iš karto kreipėsi į policiją, po to paauglė buvo apklausta ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur, dalyvaujant psichologams, buvo priversta prisiminti savo siaubingus išgyvenimus. Per apklausą ji sulaukė klausimo, kodėl prievartos metu nešaukė pagalbos, – į šį klausimą nepilnametei buvo labai sunku atsakyti, bet ji neslėpė, jog tuo metu buvo labai didelis triukšmas, šalia kambario esančiame labirintų tunelyje buvo girdimi kitų vaikų balsai, todėl tuo metu jos, ko gero, niekas taip ir nebūtų išgirdęs.  

„Buvo ne tik didelis triukšmas, bet ji tuo metu taip pat patyrė šoką – buvo sunku suvokti, ką su ja daro animatorius“, – kalbėjo 15-metės istoriją gerai žinantys liudytojai.  

Anot jų, policijoje buvo apklaustas pramogų parko animatorius, jis esą prisipažino, jog turėjo lytinių santykių su paaugle, tačiau pažymėjo, jog tai buvo jų abipusiu susitarimu.  

Nors jos motinai policijos pareigūnai ir uždraudė pasakoti apie tai, kas nutiko Anykščių labirintų parke, tačiau pasakyti, kaip jos dukra jaučiasi po, įtariama, patirto seksualinio smurto, uždrausti niekas negali.  

„Labai sunkus laikotarpis, mergaitė yra labai palūžusi; negaliu pasakyti, kad ji būtų kokia nors išsišokusi, dažytųsi, bet ne, ji padori mergaitė, net mokykloje visi pasakytų, jog ji neišsišokusi, lanko pamokas, nemaištauja ir dabar stengiasi bėgti nuo to įvykio, stengiasi, kiek įmanoma, apie tai negalvoti“, – sakė ji.

Moteris neabejoja, kad tai, kas įvyko populiariame pramogų parke, galėjo būti ne pirmas kartas.

„Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasirašiau pasižadėjimą, kad apie tai, kas įvyko, nešnekėsiu, bet noriu pažymėti, jog policija apie šį įvykį visuomenei net nepranešė, atrodo, kad tokio įvykio net nebuvo, o juk tai nutiko viešoje vietoje, – kalbėjo moteris. – Kodėl taip slepiama? Ar dėl to, kad būtų galima pritraukti kuo daugiau žmonių į parką? Esu įsitikinusi, kad tai tikrai nėra pirmas atvejis… Dienos metu, darbo metu taip daryti… Neįsivaizduoju, kaip taip galima, ar jie ten buvo prisivartoję psichotropinių medžiagų, neįsivaizduoju. Kaip taip galima – paimi vaiką ir išžagini. Todėl ir manau, kad tai tikrai negali būti pirmas atvejis.“  

Moteris neslėpė, kad dukrai teko bendrauti ir su vaiko teisių tarnybos specialistais, tačiau realios pagalbos nukentėjusioji iš jų taip ir nesulaukė.  

„Vaiko teisės sugeba vaiką iš tėvų greitai atimti, bet kai nutinka toks įvykis, jie nesuteikia pagalbos – mums rekomendavo nuvažiuoti į vaikų centrą „Užuovėja“, – sakė ji. – Taip, mes ten buvome nuvažiavę, o daugiau jokios pagalbos nesulaukėme, mums tepasakė „kreipkitės į psichologą“, bet juk pas bet kokį specialistą po tokio įvykio nenuvesi, be to, jo paslaugos mokamos. Toks požiūris baisus: vaikui įvyko tragedija, o jie sako, kad gyvenkite toliau, lyg nieko nebūtų nutikę. Pikčiausiam priešui nelinkiu, noriu, kad būtų įvykdytas teisingumas; tikiu, kad jis gyvenime iš aukščiau sulauks atpildo.“  

Kadangi policijoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prieš nepilnametę, įtariama, įvykdyto seksualinio nusikaltimo, pareigūnai apie tai nekalba. Delfi.lt kreipėsi į Anykščių pramogų parką – paprašė pateikti savo poziciją apie šį įvykį, bet atsakymas buvo toks, kad apie įvykį nieko nebuvo pasakyta.  

Komentaras  

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė  

„Pastaruoju metu tenka vis daugiau teikti pagalbą smurto aukoms, kurios užpuolamos viešose vietose – parkuose, gatvėse, prekybos centruose. Šis atvejis, kai tikybos mokytojos atvežtos į ekskursiją mergaitės patyrė priekabiavimą ir seksualinę prievartą, – pasibaisėtinas. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau jau dabar aišku, jog galimi prievartautojai veikė labai užtikrintai, savotiškai pasiskirstę vaidmenimis – galbūt tai jau ne pirmas kartas, kai jiems pavyksta užpulti vaikus?

Nukentėję tokiose situacijose vaikai būna labai sutrikę, išsigandę, neretai jie niekam neprasitaria apie įvykusią prievartą ir tik iš pasikeitusio elgesio aplinkiniai gali įtarti įvykus kažką negero vaiko gyvenime.  

Vienos iš nukentėjusių mergaičių mama aktyviai ieško pagalbos, teisingumo, savo ruožtu, mes įsipareigojame nepalikti šio atvejo, siekti, kad tiek aukos gautų pilną pagalbą, tiek įžūlūs prievartautojai – atpildą.  

Norime pakviesti ir kitus vaikus, galimai nukentėjusius panašiomis aplinkybėmis, prabilti, mamos, tėčiai, globėjai, netylėkite – aukų tyla yra visų prievartautojų geriausias skatinimas ir toliau daryti nusikaltimus, tad skambinkite mums ar policijai.“

Dėmesio!              

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                           

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                          

 

Serijiniai seksualiniai nusikaltėliai, paleisti į laisvę, vėl lankosi tuose pačiuose parkuose ir toliau ieško naujų aukų, teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė: „Ką mes tada sakysime – kaip mums gaila, kaip jai nepasisekė, tyliai pagalvodami, kad kaip gerai, kad ten buvau ne aš, kad ne mano sesuo, dukra ar mama?“ 

Taip K. Mišinienė kalbėjo Seime vykusioje konferencijoje „Saugumo kultūra: kaip gerinti moterų saugumą viešose erdvėse?“. 

Seksualiniai nusikaltimai vyksta parkuose, viešuosiuose tualetuose, gatvėse, įvairiuose užkaboriuose, per konferenciją vardijo K. Mišinienė. Visgi, pasak jos, nors mokomės kalbėti apie smurtą ir geriau suprantame, kas yra trauma ir kokios jos pasekmės, dažnai praktikoje tai neatsiskleidžia. 

„Esame įdėję tiek daug pastangų ir prirašę tiek daug popierių (…) apie tai, kaip turėtų būti, konvencijos ratifikuotos, įstatymų aktai blizgantys, bet kodėl mūsų praktika tokia niekinga, kodėl tai, ką mes matome, yra taip baisu?“ – klausimus kėlė K. Mišinienė. 

Sunkiai suvokiami klausimai ir kaltinimai 

Pavyzdžiui, išskyrė ji, neseniai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kai nedidelio miestelio centre esančiame viešajame tualete moteris buvo užpulta grupės vyrų ir patyrė seksualinę prievartą. 

KOPŽI centro vadovės teigimu, pirmieji moteriai užduoti klausimai buvo apie tai, ko ji tikėjosi, atėjusi į viešąjį tualetą: „Jei ji naudojasi tokia paslauga, tai ko ji dar tikėjosi? Įsivaizduojate? Taip buvo ne prieš 20 metų, taip buvo dabar.“ 

„Girdime apie labai giluminį visų problemų suvokimą, bet štai panyrame į labai varganą praktiką. Tai mums, dirbantiems su aukomis, yra sunkiai pakeliama. Turiu prisipažinti, mums sunkiai pakeliamas tas neapsakomas disonansas tarp teorijos ir praktikos“, – kalbėjo K. Mišinienė. 

Ekspertė apgailestavo, kad viešosiose erdvėse prievartą patyrusiems žmonėms sunku pranešti apie užpuolimą, o vykstant ikiteisminiams tyrimams nukentėjusieji kaltinami ir turi aiškintis, ko atėjo į viešąjį tualetą. 

„Įtariamųjų, teisiamųjų gynyba nukentėjusiąją triuškina nuo pat jos gyvenimo pradžios iki dabar. Užpulta moteris turi atsakinėti ir į tokius klausimus, kada buvo jos pirmieji lytiniai santykiai. (…) Nukentėjusieji viešosiose erdvėse tyli, vengia kalbėti“, – pabrėžė K. Mišinienė. 

KOPŽI centro vadovė pridūrė – tik kino filmuose ateina „gerasis pareigūnas“, kuris atidžiai išklauso nukentėjusiąją, o tyrimai baigiasi sėkmingai. 

„Nemanau, kad situacija šiuo metu normali. Leisčiau sau taip pasakyti: ji net nėra pradėta spręsti“, – apgailestavo ekspertė. 

„Serijinio prievartautojo“ nusikaltimai

K. Mišinienė pateikė šių metų pavyzdį, kai Klaipėdoje į laisvę išėjo „serijinis prievartautojas“. Po kelerių metų, praleistų už grotų dėl seksualinių nusikaltimų, išėjęs į laisvę jis po kelių dienų susirado naują auką ir ją užpuolė.

„Į laisvę išėjo ar ne septintą kartą teistas dar visiškai jaunas vyras. (…) Jo būsena yra baisi. Baisi mūsų požiūriu – pamatęs aukos kraują, jis seksualiai susijaudina. Įsivaizduokite, apie kokį žmogų, apie kokią būtybę aš kalbu. Ir jis vėl daro nusikaltimus beveik toje pačioje vietoje“, – pasakojo KOPŽI centro vadovė. 

Pasak jos, šis vyras seksualiai smurtavo ir prieš mažametes mergaites, ir prieš garbingo amžiaus senjores. 

„Kalbame apie Klaipėdos miestą. Ne apie kažkokį kaimelį, gyvenvietėlę, bet apie vieną didžiausių mūsų šalies miestų, vieną didžiausių parkų tame mieste. Jis praktiškai grįžta į tą pačią vietą“, – sakė K. Mišinienė. 

Išėjęs į laisvę, jis jau po kelių dienų užpuolė moksleivę. Ši, ruošdamasi egzaminams, išėjo pasivaikščioti, o į laisvę išėjęs vyras ją užpuolė, apsvaigino ir prievartavo. 

„Apsvaiginimas tam tikra prasme merginą galbūt išgelbėjo nuo tam tikrų psichologinių šio užpuolimo pasekmių. Ji nežinojo, kas su ja buvo daroma. Jis ją visaip prievartavo, žalojo, pjaustė. 

Jo elgesys yra toks pasibaisėtinas, kad net teismo dokumentuose, kur emocijų nėra, (…) skaitome, kad šis žmogus jaučia tokią neapykantą moterims, kad nebežino, ką daryti“, – teigė KOPŽI centro vadovė. 

Šiuo atveju užpuolikui kaltinimai pateikti ne tik dėl seksualinės prievartos, bet ir dėl bandymo nužudyti: „Jis įvairius daiktus naudojo jai prievartauti, badyti. Tuo metu kūnas buvo jo rankose, jis leido sau daryti tai, ką tik buvo prisifantazavęs tikriausiai per nelaisvės metus.“ 

Pagalbos nesulaukia

K. Mišinienė pripažino, kad ją sukrėtė užpultos merginos žodžiai, jog per 18 metų, praleistų Klaipėdoje, ji nė karto nebuvo girdėjusi, kad minėtas parkas yra pavojingas, kad jame būdavo užpultos moterys ir mergaitės.

KOPŽI centro vadovė pažymėjo, kad itin svarbi seksualinio smurto prevencija, tačiau institucijos dažnai skėsčioja rankomis ir argumentuoja, kad, kol neįvyko nusikaltimas, nieko negali padaryti. 

Šis ne kartą teistas prievartautojas po kelerių metų vėl bus paleistas į laisvę, o įkalinimo įstaigose seksualiniai nusikaltėliai pagalbos negauna. 

„Kur jis bebūtų padėtas, kokioje psichiatrijos ar įkalinimo įstaigoje, jis vis tiek išeis į laisvę ir vis tiek eis į tą parką. Aš jau dabar galiu pasakyti, kad jį vis tiek trauks į tą parką. Jis atras valandą, vietą, laiką, tam tikrą tamsą, kurioje vėl medžios savo aukas. 

Ką mes tada sakysime – kaip mums gaila, kaip jai nepasisekė, tyliai pagalvodami, kad kaip gerai, kad ten buvau ne aš, kad ne mano sesuo, dukra ar mama?“ – sakė K. Mišinienė. 

Kiek anksčiau Lietuvos kalėjimų tarnyba raštu pateiktuose atsakymuose LRT.lt pripažino, kad dėl specialistų trūkumo įkalinimo įstaigose nevykdomos programos seksualiniams nusikaltėliams. 

Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programos užsiėmimai turėtų būti organizuojami grupėje ir trukti apie 3–4 mėnesius, tačiau, kadangi įkalinimo įstaigose trūksta išmokytų šią programą taikyti specialistų, nuteistiesiems ji nėra vykdoma. 

Dėmesio!                                                          

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                          

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                         

 

 

Pirmojo pasimatymo laukimas dažnam žmogui siejasi su jauduliu ir nerimu, kaip jame pasirodys, ar paliks gerą įspūdį. Deja, kartais pasimatymas gali pasisukti ir siaubinga linkme. Kai dar nepažįstame žmogaus, o tik bendrais bruožais apie jį žinome iš pateiktos informacijos ir susirašinėjimo pažinčių portale, ne visada galime įvertinti tikruosius kėslus. Viename Lietuvos miestelyje nutikusi istorija įrodo, kad sadistinių polinkių gali turėti bet kas. 

Gyvenimas iš arti. Nutylėtos istorijos 

Tai straipsnių ciklas apie žmones, kurie bet kuriam praeiviui nepapasakotų, koks jų gyvenimas kartais yra vingiuotas. Šiame cikle jie arba šių žmonių atstovai prabyla, kokius kelius turėjo nueiti, kad vėl atsistotų ant kojų po patirtų sunkumų. Vieni galbūt tikėjosi didesnės valstybinių tarnybų paramos, kiti apskritai liko nusivylę per dideliu jų įsikišimu. Tačiau kiekvieno istorija nusipelno būti išgirsta. 

Jeigu norite ir jūs pasidalinti savo istorija, rašykite el. p. 

joginte.cetkauskiene@delfi.lt. 

Ši siaubinga istorija, kai dėl patirtų sužalojimų per pirmąjį pasimatymą nukentėjusioji tapo neįgali, vis dar narpliojama teisme. 

Po pirmojo pasimatymo – kraujo klanas 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) atstovės socialiniuose tinkluose pasidalino sukrečiančiomis bylos detalėmis. Pasak jų, moteris nusprendė susitikti su paslaptingu vyru iš pažinčių programėlės ir susitikimo metu buvo labai smarkiai sužalota. 

„Jo namuose pasivaišino alkoholiu, kitą rytą atsibudo kraujo klane, kažkaip sugrįžo namo, kreipėsi į gydytojus. Šie moterį tuoj pat operavo – daugybiniai lytinių, tuštinimosi organų sužalojimai, teko suformuoti stomą. Su ja gyvena lig šiolei”, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė moteriai padedančios centro darbuotojos. 

Darbuotojoms buvo labai sunku įgauti nukentėjusiosios pasitikėjimą, mat ji visą laiką kaltino save, buvo psichologiškai ir fiziškai palaužta. Deja, vykstančiuose teismuose ir vėl moteriai tenka patirti didelį spaudimą. Kaltinamojo gynėjas aiškina, kad viskas vyko abipusiu sutarimu, taip pat pareikalavo, kad nukentėjusiajai būtų atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. 

„Nes jo versijoje čia buvo „sutartas, audringas seksas“. Gal proceso dalyviams tai ir įprastai skamba, bet ne nukentėjusiai. Jos būklė vėl blogėja, moteris supranta, kad ja taip nepasitikima, jog šaukiamasi net teismo psichiatrų įvertinti jos psichiką. 

Suprantame ir mes, jog nėra kito kelio, reikės atlikti, net atskira teismo nutartimi reikalaujamą ekspertizę, bet galvojame… Štai ką galvojame – o kodėl ir teisiamam,,aistringam mylimajam” nesurengus kokio patikrinimo?”, – retoriškai klausė centro darbuotojos. 

Jos spėliojo, kad galbūt šis vyras yra nuolatinis moterų medžiotojas, mat tokius sužalojimus padaryti reikia mažų mažiausiai sadistinių polinkių. 

,,Tikrai ekspertai savo stalčiuose atrastų reikiamų klausimynų. Ne, teismo tai nedomina. Na, sadistas, na, jį seksualiai jaudina aukos kančia, o ką su tuo daryti? Bet va moteris, jei apie ją kažkas „išlįstų“… Teisėsaugininkai vis padūsauja, kad pas mus įtariamieji ir teisiamieji turi kur kas daugiau teisių negu jų aukos. Bet kas mums iš tų dūsavimų? Darykite ką nors!”, – prašė darbuotojos. 

Psichologo patarimas – tikrinti 

„Delfi” pasikalbėjo su psichologu, socialinių mokslų daktaru Tomu Lagūnavičiumi, kurio klausė, kokių saugiklių reikėtų imtis einant į pirmąjį pasimatymą su nepažįstamu žmogumi. Pasak jo, jokiu būdu negalima kaltinti žmogaus, kuris nukentėjo, tačiau patarė, į ką galima atsižvelgti.  

,,Pirmas ir pagrindinis dalykas yra tikrinti. Dabar yra įvairių programėlių, kurios leidžia atsisiuntus pašnekovo nuotrauką patikrinti ją internete. Tuomet, jeigu tas asmuo anksčiau yra kažką padaręs, galima rasti atsiliepimų. Manau, kad tai būtų pirmas dalykas, nuo kurio galima pradėti”, – aiškino jis. 

Antras dalykas, pasak T. Lagūnavičiaus, susitinkant pirmą kartą reiktų sudaryti kuo mažiau galimybių dėl pasilikimo tik dviese. 

,,Trečias dalykas, kad reikėtų gerti ir valgyti tai, ką kavinėje atneša padavėjas, tačiau nereikėtų nuleisti akių nei nuo maisto, nei nuo gėrimų. Tokie būtų pagrindiniai saugumo dalykai. 

Taip pat bet koks požymis, kad žmogus elgiasi neadekvačiai arba per daug rodo tokį hyperrūpestį, arba jam užeina kažkokie pykčio priepuoliai, tai tokiu atveju reikėtų turėti atsitraukimo planą. Labai svarbu ir kažkam iš savo artimųjų pranešti, su kuo rengiatės eiti į pasimatymą”, – tvirtino jis. 

Psichologas pridūrė, kad visada gerai turėti ir tuos žmones, kurie galėtų bet kada pasiimti, jeigu pamatėte, kad situacija yra nesaugi. 

„Žinoma, būtų gerai neiti į tas vietas, kuriose gali iškilti grėsmė greitai atsitraukti arba kur nėra kitų žmonių. Jeigu eisite į svetimą vietą, tai gali sukelti pavojų. Negalite žinote, ar tas, su kuriuo susitiksite, nebus vienas, gal ten bus keli žmonės. Tuomet prievartos grėsmė dar labiau padidėja. Tačiau jeigu nuėjote ir matote, kad situacija kaista, galima apsimesti, kad einate į tualetą, bet iš tikrųjų išeiti”, – samprotavo T. Lagūnavičius. 

Jis patarė, kad per pirmąjį pasimatymą geriau neiti į viešbučius ar svetimus namus, mat reiktų daryti pauzes, vertinti žmogaus elgesį: „Dar vienas svarbus dalykas, kai jau susitinkate daugiau kartų, visada galima dar kartą patikrinti informaciją apie tą žmogų. Jis galėjo apie save sukurti ir netikrų dalykų.” 

Žmonės slepia savo fantazijas

T. Lagūnavičius akcentavo, kad ir įvykus panašiai tragedijai, negalima kaltinti nukentėjusio žmogaus.

,,Natūralu, kad visi mes norime susirasti gyvenimo partnerį, sukurti gražius santykius. Labai blogai, kai piktų kėslų turintys asmenys tokiomis situacijomis pasinaudoja. Duočiau dar vieną patarimą, jeigu yra naudojamas šantažas ar manipuliacijos, įrašyti pokalbius. Visada geriau rinkti įrodymus, kad vėliau būtų lengviau save apginti“, – tikino jis. 

Nerimą psichologui kelia ir alkoholio arba narkotikų vartojimas per pirmąjį pasimatymą. Jo teigimu, tokiu atveju yra pavojus greitai prarasti savikontrolę. 

,,Tada irgi galima atsidurti labai nesaugioje padėtyje, sunkiau pasipriešinti. Jeigu vertintume, kaip tai traktuojama teisme, tai kaltinamojo gynėjas labai išnaudos šią situaciją. Tikrai nenoriu niekada kaltinti nukentėjusiųjų, bet teisme metamos visos priemonės, kad tik būtų sumenkinti aukos žodžiai. Alkoholio vartojimas gali būti interpretuojamas kaip sunkinanti aplinkybė jos nenaudai.” 

 Taip pat paklaustas, ar įmanoma atskirti seksualinį sadistą, sakė, kad dažnai žmonės slepia savo fantazijas, tokių gali turėti ir moterys, ir vyrai. 

,,Jeigu kalbėtume apie BDSM bendruomenę, tai jie būna įsivedę tam tikrus saugiklius. Tikrai nėra taip, kad kitą žmogų žalotų iki tokio lygio. Dar blogiau, kai pasinaudojama situacija kitam apsvaigus nuo alkoholio arba kitų medžiagų“, – aiškino T. Lagūnavičius. 

 

Dėmesio!                                                         

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                        

 

 

Iš Šilutės kilusį Arūną Vilkanauską Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį nuteisė beveik 5 metams kalėjimo prekybos žmonėmis byloje – jauni lietuviai buvo vežami dirbti į Škotiją esą legaliam darbui, tačiau iš tikrųjų turėjo vogti iš parduotuvių. 

Byloje tirti nusikaltimai buvo įvykdyti prieš daugiau nei 10 metų, A. Vilkanauskas 2021 m. buvo sulaikytas užsienyje ir po kelių metų perduotas Lietuvai.

A. Vilkanauskas kaltintas, kad, veikdamas su dar dviem asmenimis, susitarė, kad jie apgaule ir pažadėdami legalų darbą Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) fabrikuose ir žemės ūkyje, žadėjo gerą atlygį jauniems lietuviams, tačiau nuvykę jie turėjo vogti iš parduotuvių.

Buvo pasinaudota verbuojamų asmenų socialiniu pažeidžiamumu. Prekybos žmonėmis aukomis tapo tvirtų socialinių ryšių neturėję, jauno amžiaus ir sunkios materialinės padėties jaunuoliai. Jie turėjo vogti iš parduotuvių, o nusikaltimų organizatoriai nusprendė iš to pelnytis. 

Buvo nuspręsta Lietuvoje surasti ir užverbuoti asmenis, o jų duomenis perduoti A. Vilkanauskui ir dar vienam asmeniui. 

Kiti bendrai, būdami Škotijoje, turėjo suorganizuoti užverbuotų asmenų išvykimą iš Lietuvos, o pasitikę Škotijoje juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui – vagystėms iš parduotuvių. 

Kaltinamasis A. Vilkanauskas nuo teisėsaugos institucijų slėpėsi ketverius metus – nuo 2017 m., kol 2021 m. pabaigoje buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį. 

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, konstatavo, kad A. Vilkanausko kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl prekybos žmonėmis neigė, tačiau pripažino, kad vežė nukentėjusiuosius į parduotuves vogti pagal iš anksto numatytus maršrutus, nuspręsdavo, kokias prekes vogti, ir užsiėmė vogtų prekių realizavimu ir iš to pelnėsi. 

„Nuosprendyje pažymėta, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Nusikalstama veika siejama su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą. Išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu“, – rašoma teismo pranešime. 

Byloje nustatyta, kad A. Vilkanauskas siekė, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms – vagystėms užsienyje – daryti, siekiant gauti pelną. Nukentėjusieji buvo apgauti žadant legalų darbą užsienyje arba gerą uždarbį už pavogtas prekes, buvo paimami jų asmens dokumentai arba neleidžiama išvykti, o sulaikius liepta sakyti, kad vogė dėl neturėjimo ką valgyti, aukos privalėjo vogti nurodytas konkrečias prekes ir jas atiduoti A. Vilkanauskui ar jo bendrininkams. 

Vagystei nepavykus ar per mažai pavogus nukentėjusieji patyrė psichologinį smurtą, grasinimus fiziniu susidorojimu, negavo pažadėto atlygio už pavogtas prekes. 

Pasak teismo, A. Vilkanauskas ar jo bendrininkai pagal iš anksto suderintą vagysčių taktiką ir mechanizmą apmokydavo žmones vogti taip, kad nešant prekes iš parduotuvių nesuveiktų apsaugos sistemos. 

Skirdamas bausmę, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, ir nurodė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. 

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dešimt metų, duomenų apie naujai daromas nusikalstamas veikas nėra, be to, svarbus yra bausmės neišvengiamumo įgyvendinimas, o ne pernelyg ilgo įkalinimo siekimas. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant minimalias baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose nustatytas bausmes – A. Vilkanauskui skirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 

Nukentėjusiesiems priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas: ilgiausiai (3 metus) vagystėms išnaudotam nukentėjusiajam priteistas 5 tūkst. eurų  neturtinės žalos atlyginimas, likusiems trims nukentėjusiesiems priteistas 500–700 eurų neturtinės žalos atlyginimas. 

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. 

Dėmesio!                                                         

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.