Category: Straipsniai – 2020

Šiaulių apskrityje pradėtas ikiteisminis tyrimas taip ir neišvydo teismo šviesos – buvo konstatuota, kad prostitucija užsiimanti paauglė tai daro savo noru, o jos pasakojimai apie žmones, kurie ja naudojosi, tėra tik vaikiškos fantazijos. Įdomiausia, kad nors apie prostitucijos faktą žinojo visas kaimas ir net socialiniai darbuotojai, savo emocijose besiblaškanti paauglė, kuriai šiuo metu 16 metų, buvo niekam neįdomi – jokioms atsakingoms tarnyboms.

Po internetą klaidžiojo pornografinis įrašas

Skundą policijai pateikė nepilnametės mama, kuri, panašu, jau seniai nebekontroliuoja savo dukters. Mergaitė galėdavo išeiti, kur nori ir kada nori, negrįžti visą naktį. Skunde nurodoma, kad su jos dukra, kai šiai buvo 14 metų, lytiškai santykiavo to paties kaimo suaugęs vyras. Tai esą jai patvirtino pati dukra, nors anksčiau meluodavo, kad jie yra tik draugai.

Kaip teigiama Šiaulių apygardos prokuratūros medžiagoje, paauglės mama nežinojo, kuo užsiima jos dukra, kol mergaitės dėdei į rankas pakliuvo pornografinis vaizdo įrašas, kuriame ji demonstruoja savo lytinius organus. Įraše buvo užrašyti žodžiai: „Ar nori, ar patinka?“

Kai dėdė parodė šį įrašą tėvams, motina bandė pasikalbėti su dukra, tačiau viskas baigėsi tuo, kad pastaroji užsisklendė ir metus laiko visiškai nebesikalbėjo su mama.

Šeima nieko negalėjo padaryti net ir tada, kai socialinė darbuotoja nepilnametės motinai perdavė gandus, kad ši esą už pinigus miega su įvairiais vyrais. Kai vieną naktį paauglę namo parvežė policija, šis faktas pasitvirtino.

Tačiau ir tuomet motina jautėsi bejėgė. Pati mergaitė išrėžė, kad tai daranti norėdama finansiškai padėti mamai, nes tėvas – pijokas. Motina tikino, kad nėra mačiusi, jog dukra turėtų pinigų ar naujų daiktų, tačiau paauglės sesuo teigė priešingai.

Pasak septynių vaikų šeimoje augančios mergaitės sesers, nors šeimoje buvo slepiama situacija, visi žinojo, kad ji „duodasi su bernais“. Mergaitė žadėdavo pasikeisti, bet esą tik meluodavo. Sesuo teigė pastebėjusi, kad ji turi pinigų ir rengiasi gerais drabužiais.

Tikina, kad į prostituciją įtraukė nauja bičiulė

Pati mergaitė ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su vyru, kurį šeima apkaltino lytiškai santykiavus su nepilnamete, susipažino 2017-aisiais. Ji pati susirado jį per feisbuką, pati jam pirma parašė ir pasiūlė susitikti, nes juo susižavėjo.

Pasak jos, susitikę jie išvažiavo iš kaimo ir pasimylėjo. Iš viso su šiuo vyru ji buvo susitikusi apie 7 kartus. Pirmieji santykiai vyko jos noru, nes ji maniusi, kad jis įsimylės, bet vėliau suprato, kad ja tik naudojasi.

Seksas vykdavo automobilyje, laukuose ar pamiškėje. Tačiau paskutinį kartą jaunas vyras, nepilnametės žodžiais, buvo neblaivus ir liepė jai: „Čiulp, kale!“ Jai buvo šokas, todėl išsigandusi ji greitai apsirengė, o šis, labai supykęs, ją parvežė namo.

Nepilnametė pasakojo, kad 2018 m. vieno „girto“ vakarėlio metu susipažino su mergina, kuri jai pasiūlė užsidirbti pinigų už bendravimą su vyrais. Taip ji pradėjo su nauja bičiule važinėti į vakarėlius, kuriuose mylėdavosi su įvairiais vyrais. Už tai gaudavo 20 eurų, kuriuos paduodavo ta mergina arba patys vyrai. Taip pat lytiniai santykiai vykdavo automobiliuose, viešbučiuose, kuriuos išnuomodavo mergina. Ji visada paskambindavo, kada mergaitei išeiti ir į kokį automobilį sėsti. Tuo metu jai buvo 15 metų.

Pasak nepilnametės, iš pradžių ji nesupratusi, kad reikės mylėtis. Pirmasis jos laukęs vaikinas mergaitei patiko, jie pasivaikščiojo, jis pasiūlė pasimylėti automobilyje, ir ji sutiko. Pinigų už tai esą negavo nei iš jo, nei iš naujos pažįstamos, net kalbos apie tai nebuvo.

Vėliau ji jau gaudavo pinigų – už visą savaitę po 20, 50 eurų. Daugiausiai esą gavusi už vakarėlį, kuriame dalyvavo visą naktį, – 300 eurų. Galiausiai, tikino, supratusi, kad ja prekiaujama, nebenorėjo daugiau tuo užsiimti ir nutraukė su minėta mergina visus ryšius. Net mobilaus telefono numerį pasikeitė.

Pasak ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudininko, visas kaimas žinojo, kad mergaitė parsiduoda, nes matė pas ją atvykstančius gerus automobilius, kuriais ji išvažiuodavo. Tačiau niekas nieko nesiėmė.

Tyrėjai nepatikėjo paauglės žodžiais

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialinė darbuotoja mergaitę atrado dalyvaudama kitos nepilnametės vadybos atvejo nagrinėjime. Abi paauglės buvo sulaikytos su nepilnamečiais vyrais. Darbuotoja nusprendė susisiekti ir su antra įvykio dalyve bei pasiūlyti jai pagalbą. Ne iš pirmo karto, bet mergina sutiko susitikti.

Socialinei darbuotojai ji pasakojo, kad buvo verčiama lytiškai santykiauti su vyrais grasinant, jog bus paviešinta, kad ji užsiima prostitucija, ir tai pakenks jos artimiesiems. Jos anketa portale „XX pažintys“ esą taip pat atsirado be jos žinios.

Kai jai buvo pasiūlyta vykti į globos namus „Užuovėja“, kuriuose teikiama pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, ši sutiko. Psichologai konstatavo, kad paauglė turi problemų su tarpasmeniniais santykiais, nesugeba atskirti tikrųjų su ja bendraujančių žmonių motyvų, linkusi atvirauti, todėl patenka į padidintą riziką susidurti su jai pavojingomis situacijomis.

Jai kalbant apie galimos prievartos įvykius, jos emocinė reakcija pasikeičia, jaučiamas nerimas, baimė, graudenimasis.

Tačiau ikiteisminiame tyrime minima mergina visą situaciją pasakojo priešingai. Esą jau vakarėlyje, kuriame jos susipažino, mergaitė vartojo alkoholį, narkotikus ir nuolat lipdavo į antrą aukštą mylėtis su skirtingais vyrais. Už šį vakarą vienas vyras paauglei davė 100 eurų.

Esą pati mergaitė siūlė kartu susitikinėti su vyrais už pinigus, nes tas vakarėlis jai patikęs, klausė, kiek prašyti už lytines paslaugas, ar pati mergina tai daranti. Ši atsakė, kad tuo neužsiimanti. Jos matėsi dar du kartus, ir abu juos mergaitė vėl užsiėmė seksu su vyrais. Šiuos žodžius patvirtino ir jų susirašinėjimas „Messenger’io“ programėle.

Minimas pilnametis vyras kaltę taip pat neigia ir tikina niekada su paaugle nebendravęs nei gyvai, nei per socialinius tinklus, pažįsta ją tik iš matymo, kaip to paties kaimo gyventoją. Mergaitė yra jam parašiusi SMS, bet jis šio bendravimo nepalaikė, žinojo, kad ji nepilnametė. Esą paauglė jį melagingai apkaltino, nes buvo „įsižiūrėjusi“. Nors pilnamečiui asmeniui, santykiavusiam lytiškai su jaunesniu nei 16 metų nepilnamečiu, numatyta atsakomybė, pakankamai duomenų, kad toks lytinis aktas buvo, nėra: tai patvirtino tik pati mergaitė. Todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Kadangi pornografinis įrašas, kaip spėjama, padarytas greičiausiai pačios mergaitės, kai jai dar nebuvo 16 metų, o tik nuo tokio amžiaus atsiranda atsakomybė už šiuos veiksmus, jokių priemonių nesiimta. Kas šį įrašą įkėlė į programą, kurioje jis platinamas 24 val., o vėliau automatiškai išnyksta, nepavyko nustatyti, bet daroma prielaida, kad tai galėjo padaryti pati mergina, nes ji, anot liudininkų, įspėta apie tai, visiškai dėl to nesuko galvos ir nesijaudino.

Kur buvo atsakingos tarnybos?

Kaip pasakojo KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, paauglę pavyko rasti, kai buvo teikiama pagalbą kitai nukentėjusiai nepilnametei, kuri papasakojo apie galimai egzistuojantį nepilnamečių, kurios santykiauja su suaugusiais vyrais už pinigus, tinklą.

„Tyrimą nutraukti nesudėtinga – galimi prostitucijos organizatoriai viską neigia, pavartai jų telefonus – nieko nerandi, bendraamžis pasako, kad ji melagė. Viskas, lengva širdimi konstatuoji, kad nieko ten ir nebuvo. Tegu neįsižeidžia gerbiama teisėsauga, bet tokio lygio tyrimams atlikti tikriausiai nereikia nė vidurinės mokyklos baigti.

Nuo 14 metų paauglė pradėjusi „eiti per rankas“, ji yra pasakojusi, jog „atvyksti, o ten 10–15 suaugusių vyrų laukia“, tėvai, draugai kalba apie atvykstančias mašinas, apie tai, jog visi kaime žino, kad „ji miega su vyrais už pinigus“, internete dalinamasi nepilnametės lytinių organų nuotraukomis… Ką į tai artimieji, atsakingos tarnybos?

Pasirodo, kaltų, išskyrus pačią jaunuolę, čia nėra. Ir jau tikrai niekas neieškos tų suaugusių vyrų ir moterų, siuntusių sekso pirkėjus pas nepilnametę, pačių seksą su vaikais mėgstančių ratuotų prievartautojų – nors viskas vyko liudininkų akivaizdoje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Inga Saukienė

Jauna vieniša motina manė, kad pagaliau surado savo išsvajotąją meilę, tuo metu švelnius žodžius jai kalbėjęs panevėžietis nė neketino kurti bendro gyvenimo – suviliojęs patiklią merginą iš kaimo, jis šią privertė ne tik dirbti Austrijos ir Šveicarijos viešnamiuose, bet ir jį išlaikyti. Maža to, į prostitucijos spąstus pateko ir šios merginos draugė – atvykusi į Austriją ji išgirdo, jog turės klientus aptarnauti pagal šių iškvietimus.
„Čia tau – ne ekskursija“, – į Vieną pasisvečiuoti pakviestai merginai pareiškė šios draugę į prostitucijos liūną įtraukęs panevėžietis. Ir kad būtų įtikinamiau, iškart pagrasino, jog puikiai išmano chemiją – žino miltelius, kurie žmogaus kūną gali visiškai sunaikinti.
Istorijos su laiminga pabaiga nutinka tik išgalvotose kino filmų scenose, realybė, deja, kitokia. Tačiau kiekvienas už savo veiksmus turi atsakyti – viename Aukštaitijos kaime gyvenusią merginą ir jos draugę į prostituciją įtraukę du panevėžiečiai buvo nuteisti ne tik dėl pelnymosi iš jų prostitucijos, bet ir prekybos žmonėmis.
Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad dėl šių nusikaltimų kaltais pripažįsta anksčiau du kartus teistą 47 metų Romualdą Tylą ir kartą įstatymams nusižengusį 32 metų Povilą Navalinską – abiem vyrams teisėjas Evaldas Vanagas skyrė po 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Beveik prieš dvejus metus R. Tyla buvo nuteistas kitoje byloje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos bendrininkų grupėje, todėl jam paskelbtu nuosprendžiu buvo subendrinta bausmė su anksčiau paskirta ir jis pataisos namuose turės praleisti 17 metų.
Iš abiejų nuteistųjų teismas vienai nukentėjusiąjai priteisė 10 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą – tiek, kiek ir prašė į prostitucijos liūną įtraukta mergina. Tuo metu jos draugė nuo ieškinio teisme atsisakė.
Šioje byloje galėjo būti ir daugiau nuteistųjų, tačiau vieno vyro kaltės pareigūnams nepavyko įrodyti, todėl dar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo panaikinti įtarimai, o kitas – panevėžietis Marius Riška sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir pareigūnams padėjo atskleisti ne tik šį nusikaltimą, bet ir kitus, kai R. Tyla su bendrais iš Olandijos į Lietuvą atgabeno itin didelį kiekį narkotinių medžiagų. Jos turėjo būti išvežtos ir parduotos Estijoje.
Būtent tiriant galimą narkotikų prekybą pareigūnams ir pavyko sužinoti, kad jauna mergina iš vieno kaimo buvo išvežta į Austriją legaliai dirbti prostitute Vienos centre esančiame viešnamyje. O vėliau – Šveicarijoje.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad ši byla puikiai iliustruoja prostitucijos „verslo“ užkulisius: ruošiamos pardavinėjimui merginos buvo kruopščiai atrinktos – viena, dar būdama vos penkiolikos metų, pagimdė vaikelį, kita – vaikų namų auklėtinė.
„Nemaloni tiesa apie legalią prostituciją – jai visada reikia naujų, šviežių kūnų, paklausa negali nuobodžiauti, – sakė K. Mišinienė. – Prekeiviai žmonėmis netrunka pajusti „verslo“ nišą – nereikia toli ieškoti pažeidžiamų, norinčių ištrūkti iš gniuždančio skurdo, smurto rato moterų ir mergaičių. Kad išaiškinti tokius nusikaltimus, patraukti organizatorius, vykdytojus, visą tą „Loverboys“ – sąvadautojų armiją atsakomybėn, teisėsaugai prireikia ilgų metų kruopštaus darbo.“
Visą laiką bus šalia
Ikiteisminį tyrimą atlikę Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnai dar 2016 m. pabaigoje atliko slaptą tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti grupę asmenų, kurie į Lietuvą kontrabandos būdu įveža didelius kiekius narkotinių medžiagų. Klausydamiesi tuo metu dar tik galimų įtariamųjų pokalbių jie išgirdo ne tik užšifruotus pasikalbėjimus apie narkotines medžiagas, bet ir apie vieną dailią merginą, kurią vyrai vadino tiesiog „dirbančiu arkliu“, kuri esą sutiko savo noru vykti į užsienį dirbti prostitute.
Ši mergina nebuvo pasirinkta atsitiktinai – ją gerai pažinojo P. Navalinskas, kuris vienišai jaunai motinai rodė išskirtinį dėmesį. Skurdžiai tėvų namuose gyvenusi, vos kelis šimtus eurų Panevėžio „Lietkabelio“ gamykloje uždirbusi, jokios specialybės neturėjusi mergina nematė jokių perspektyvų gyvenime, todėl žavaus ir itin savimi pasitikinčio jauno vyro parodytas dėmesys ją kaip reikiant sužavėjo. Mergina neslėpė, kad vaikinui puoselėjo itin šiltus jausmus, o ir šis jos neatstūmė, todėl kai pasiūlė „naują gyvenimą“, ši, nors ir ne iš karto, bet sutiko – juk žadėjo net 30 tūkst. Eur atlyginimą per mėnesį! Na ir kas, kad reikės Vokietijoje dirbti prostitute, na ir kas, kad per dieną teks su keliais ar net keliolika vyrų užsiimti seksu, bet juk visą laiką bus šalia jo – to, be kurio neįsivaizdavo savo tolesnio gyvenimo.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad prieš kelionę į užsienį P. Navalinskas, R. Tyla ir M. Riška merginą apgyveno savo draugo Sauliaus Lukšės namuose Panevėžyje – tai buvo garantija, kad šios niekas neįkalbins nedaryti bene didžiausios gyvenimo klaidos. Kol mergina laukė kelionės, vyrai jos neišleisdavo iš namų, patys nupirkdavo maisto ir kitų būtiniausių daiktų. O kai išaušo ta diena, kai sąvadautojai sutvarkė visus reikalus ir gavo pinigų pradiniam gyvenimui užsienyje, buvo nupirkti autobuso bilietai – S. Lukšės vairuojamu automobiliu mergina buvo nuvežta iki Vilniaus.
Čia į maršrutinį autobusą su mergina įsėdo ir P. Navalinskas – tas pats, kuriuo ši labai pasitikėjo ir neįsivaizdavo tolesnio gyvenimo. Bet tik išvykusi iš Lietuvos ji sužinojo, kad vyksta ne į Vokietiją, kaip jai buvo ne kartą žadama, o į Austrijos sostinę Vieną. Kodėl, vyras jai taip ir nepaaiškino. Kitaip tariant – mažiau žinosi, ramiau miegosi.
Draugei – spąstai
Po ilgai trukusios ir vargiančios kelionės mergina su P. Nalivausku apsigyveno viešbutyje, o po dviejų parų – ir išnuomotame bute. Jį parūpino Vienoje lietuvius pasitikęs pareigūnų nenustatytas rusakalbis vyras. Ir tada prasidėjo „parengiamieji darbai“ – mergina buvo nuvežta pas fotografą, kur buvo surengta jos visiškai nuogos fotosesija, po to teko apsilankyti pas gydytojus ir gauti pažymą, jog neserga užkrečiamomis venerinėmis ligomis. Be to, merginai buvo sutvarkyti dokumentai – ji oficialiai buvo įdarbinta Vienos klube „Club Relax Lounge“.
O tada ir atsiskleidė tikrasis P. Navalinsko veidas – vyras pareikalavo kuo daugiau dirbti klube, o uždirbtus pinigus paimdavo, kai tik ši grįždavo į namus. Per dieną ji uždirbdavo nuo 70 iki 700 Eur. Bet tokios sumos sąvadautojo netenkino – iš šio uždarbio reikėjo mokėti ne tik už būsto nuomą, prasimaitinti, bet ir dalį atseikėti Lietuvoje likusiems bendrininkams.
Gerokai didesnių pinigų tikėjęsis Lietuvoje likęs P. Navalinsko draugas R. Tyla šiam pasiūlė papildomą uždarbį – esą tereikia merginą įkalbėti susirasti draugių, kurios taip pat galėtų verstis prostitucija. Bet prostitute dirbanti kaimo mergina į tokias kalbas net nesileido, todėl patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Galop ji neišlaikė – feisbuke susirado savo draugę, kuri yra augusi vaikų namuose, ir pasiūlė atvykti į Austriją pas ją pasisvečiuoti.
„Paatostogausi, pamatysi, kaip čia gražu“, – sąvadautojo įkalbėta, klasta draugę viliojo prostitutė.
Toks pasiūlymas skurdžiai gyvenusią merginą kaip reikiant sužavėjo, todėl netrukus su ja susisiekė Panevėžyje gyvenantys P. Navalinsko bendrai. Jiepasirūpino kelionės autobusu iki Vienos bilietu, o paskui nuvežė į autobusų stotį ir, kaip netikėta, net davė 20 Eur smulkioms išlaidoms kelionės metu. Be to, jai buvo perduotas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo, kaip vėliau paaiškėjo, P. Navalinskas bendraudavo su Lietuvoje likusiais bendrais. Į Austriją mergina atvežė ir suklastotą pasą, kuriame buvo P. Navalinsko nuotrauka, bet vardas ir pavardė – kiti. Taip šis iš anksto bandė slapstytis nuo galimų nemalonumų.
Viskuo rūpinsis
Vos tik nuvykusi į Vieną mergina jautėsi lyg patekusi į rojų – P. Navalinskas jai ne tik aprodė Austrijos sostinę, bet ir nupirko drabužių, vaišino įvairiais gėrimais. Bet netrukus viešnia susidūrė su nemalonia realybe – draugė prisipažino, kad čia verčiasi prostitucija, kas vakarą dirba legaliame viešnamyje. O kartu su ja gyvenantis sąvadautojas pareiškė, kad ir viešniai teks padirbėti – juk ši išvyka į Austriją nėra kokia nors ekskursija.
Iki tol malonus atrodęs P. Navalinskas virto kitokiu žmogumi – ėmė aiškinti, kad šios darbas nebus sudėtingas, nes jai bus surasti klientai, pas kuriuos reikės vykti į šių namus ar išnuomotus viešbučius. Už valandą sekso buvo žadamas 110 Eur atlygis, tačiau, kaip pabrėžė sąvadautojas, visus pinigus teks atiduoti – juk jis viskuo rūpinsis, taip pat nupirks viską, kas bus reikalinga.
Į nepavydėtiną situaciją patekusi mergina iš pradžių nesutiko, tačiau iš karto sulaukė grasinimų – P. Navalinskas ėmė aiškinti, kad žino, kur galima įsigyti cheminių medžiagų, kurios visiškai sunaikina žmogaus kūną – taip, kad iš jo nieko nelieka. Visiems laikams. Išsigandusi mergina nutarė paklusti sąvadautojo nurodymams ir jau per Kalėdas buvo išvežta pas du klientus. Uždirbtus 220 Eur ji iš karto atidavė P. Navalinskui.
Daugiau vykti teikti seksualinių paslaugų mergina nesutiko – nors jai ir buvo grasinama susidorojimu, ši laikėsi savo pozicijos. Nutaręs, kad geriau su ja neturėti reikalų, P. Navalinskas nupirko autobuso bilietą ir naudos nedavusią viešnią išsiuntė į Lietuvą.
Išdavė draugus
O netrukus ir P. Navalinskas su viešnamyje dirbusia prostitute nutarė išvažiuoti iš Austrijos – mergina uždirbdavo gerokai mažiau pinigų nei buvo tikėtasi. Tačiau jie išvyko ne į Lietuvą, o į netoliese esančią Šveicariją – mergina čia oficialiai buvo užregistruota kaip prostitutė ir maždaug tris mėnesius dirbo trijuose skirtinguose striptizo klubuose ir viešnamiuose. Galop ji nutarė pabėgti nuo sąvadautojo, todėl šiam neliko nieko, kaip taip pat išvykti iš Šveicarijos.
Ir tik po metų P. Navalinskas buvo sulaikytas, kai grįžo į Lietuvą – jo namuose buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai aptiko 23 šovinius.
Tuo metu Panevėžio kriminalistai jau buvo sulaikę jo bendrą R. Tylą, kuris su bičiuliais įkliuvo, kai iš Olandijos į Lietuvą atgabeno daugiau kaip kilogramą psichotropinės medžiagos MDMA. Kartu su R. Tyla įkliuvo ir M. Riška, kuris nuo pat pirmosios apklausos ėmė bendradarbiauti su pareigūnais ir šiems atskleidė ne tik kaip į Lietuvą buvo atvežti narkotikai, bet ir kaip buvo suviliota bei į užsienį verstis prostitucija išvežta mergina iš kaimo. Tuo metu į Lietuvą jau buvo grįžusi ir prostitute Austrijos ir Šveicarijos viešnamiuose dirbti turėjusi mergina. Apie patirtą apgaulę ir prievartą ji papasakojo pareigūnams, prabilo ir jos draugė. Tuo metu P. Navalinskas ir R. Tyla kategoriškai neigė, kad yra susiję su merginos išvežimu, R. Tyla net aiškino, jog P. Navalinsko išvis nepažinojo – esą M. Riška buvo domėjęsis, ar jis turi kokių nors draugų užsienyje, pas kuriuos galėtų pagyventi su teisėsauga problemų turintis jo bičiulis. R. Tyla teigė, kad susisiekė su Vienoje gyvenančiu draugu Aleksu, kuris esą ir pažadėjo pagelbėti.
„Manau, kad M. Riškos parodymai apie mano vaidmenį prostitucijos versle yra melas, jis taip kalba tik dėl to, jog pareigūnai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sakė R. Tyla.
Agresyvi, nes trūko sekso
Jauną merginą suviliojęs P. Navalinskas sakė, kad į Austriją vyko su „savo pažįstama“, o kai ten pabuvo maždaug savaitę, sutiko vieną Alekso draugę Kristiną, kuri šiai esą ir pasiūlė verstis prostitucija.
„Ji pati sutiko, o vėliau lydima vertėjos susitvarkė dokumentus, buvo pas gydytojus, policijoje, o paskui pradėjo dirbti bare, – sakė P. Navalinskas. – Per dieną ji aptarnaudavo po 3-5 klientus, atlygį už paslaugas nustatydavo baro savininkas, kuris taip pat sau pasiimdavo dalį. Likusius pinigus – nuo 40 iki 300 Eur ji parsinešdavo į namus ir dėdavo į voką. Iš šių pinigų mes kartu gyvenome – pirkome maistą, drabužius.“
P. Navalinskas tikino, kad ir jis Austrijoje turėjo „veiklos“ – užsiėmė vagystėmis. Ir esą iš savo „uždirbtų“ pinigų kartą M. Riškai į Panevėžį buvo atsiuntęs 800 Eur – tai esą buvo negrąžinta skola. Pinigus jis taip pat buvo išiuntęs ir kartu gyvenančios merginos motinai – ši prižiūėjo prostitutės vaiką.
„Aš prieš ją niekada nenaudojau smurto, nemanau, kad ji buvo kada nors pažeidžiama, – jeigu tarp mūsų ir kildavo konfliktai, tai tik dėl jos pačios agresyvaus būdo ir sekso stokos“, – pareiškė P. Navalinskas.
Jis taip pat neigė, kad į prostituciją įtraukė į Austriją pasisvečiuoti įkalbėtą draugę – esą ši žinojo, kuo verčiasi jos bičiulė, tačiau pati šio purvino darbo dirbti nenorėjo ir niekas jos nevertė.
„Aš ją išlydėdamas į Lietuvą dar 50 Eur daviau“, – sakė sąvadautojas.
Vyras teisme prisipažino, kad iš Austrijos į Šveicariją išvyko rusakalbio Alekso siūlymu – jis žadėjo, kad šioje turtingesnėje valstybėje bus galima daugiau uždirbti iš prostitucijos.
„Bet čia ilgai negyvenau – išvažiavau į Vokietiją, kai prostitucija besivertusi mergina susirado čia gyvenusį vietinį vyrą ir išėjo pas jį gyventi“, – teigė jis.
Paklaustas, kodėl nukentėjusiąja pripažinta mergina kalba visiškai priešingai, P. Navalinskas sakė: „Greičiausiai ji supyko, kad mes išsiskyrėme ir taip nutarė man atkeršyti.“
Pabėgusi susirado naują darbą
Tuo metu nukentėjusioji teigė, kad dirbdama Austrijos sostinės viešnamyje privalėjo vykdyti visus P. Navalinsko nurodymus – jis net paimdavo visus uždirbtus pinigus.
„Man duodavo tik 30 Eur per dieną – sakydavo, kad tiek užteks maistui ir transportui, – pasakojo nukentėjusioji. – Dalį pinigų jis siųsdavo į Lietuvą – esą reikia mokėti žmonėms, per kuriuos mes atvykome į Austriją. Aš iš savo uždarbio negalėjau net atsidėti jokių santaupų, tik kelis kartus išprašiau, kad ir mano mamai nusiųstų pinigų.“
Mergina teigė, kad supratusi, jog neuždirbs 30 tūkst. Eur per mėnesį, kaip buvo žadėta, atsisakė eiti į viešnamį, tačiau P. Navalinskas tuomet imdavo grasinti, o kartą – ir sumušė.
„Prieštarauti jam, toliau nesutikti dirbti aš negalėjau – labai jo bijojau“, – į prostitucijos liūną įtraukta mergina tikino, jog net negalėjo kreiptis pagalbos į policiją, nes nemokėjo jokios užsienio kalbos. Iš baimės ji ir esą apgaulės būdu pakvietė pasisvečiuoti savo draugę.
„Kai vėliau su P. Navalinsku išvykome gyventi į Šveicariją, taip pat turėjau dirbti viešnamiuose, bet čia jis jau visada būdavo prie manęs, labai mane kontroliavo ir iš karto paimdavo gautus pinigus – jis ne kartą prieš mane smurtavo“, – prostitute dirbusi mergina tikino, kad jeigu Šveicarijoje būtų gyvenusi viena, tuomet jai nebūtų reikėję mokėti už gyvenamąjį plotą, bet kadangi iš jos „verslo“ pelnėsi sąvadautojas, teko mokėti už būsto nuomą.
„Pradirbusi kelis mėnesius apsisprendžiau nuo P. Navalinsko pabėgti – po to susiradau normalų darbą, o kai užsidirbau pinigų, grįžau namo“, – teigė ji.
„Loverboys“ karta
Kovos su prekyba žmonėmis ir išanudojimu (KOPŽI) centro, kuris rūpinosi į prostituciją įtrauktomis nukentėjusiojomis merginomis, vadovė Kristina Mišinienė sako, kad ši Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla puikiai iliustruoja prostitucijos „verslo“ užkulisius.
„Ruošiamos pardavinėjimui merginos yra kruopščiai atrinktos – viena tapusi dar penkiolikmete vieniša, apleista mama, kita – vaikų namų auklėtinė, – sakė ji. – Sąvadautojai sutvarko visus reikalingus dokumentus tapti registruota prostitute Austrijos, Šveicarijos viešnamiuose – jokiam vietiniam pareigūnui neužkliūva iš kažkokių tolimų Rytų Europos kaimelių atvežtos sutrikusios, aklai klausančios savo „šeimininkų“, bijančios jų smūgių jaunuolės.
Nemaloni tiesa apie legalią prostituciją – jai visada reikia naujų, šviežių kūnų, paklausa negali nuobodžiauti. Prekeiviai žmonėmis netrunka pajusti „verslo“ nišą – nereikia toli ieškoti pažeidžiamų, norinčių ištrūkti iš gniuždančio skurdo, smurto rato moterų ir mergaičių.
Kad išaiškinti tokius nusikaltimus, patraukti organizatorius, vykdytojus, visą tą „Loverboys“ – sąvadautojų armiją atsakomybėn, teisėsaugai prireikia ilgų metų kruopštaus darbo, bendradarbiaujančių užsienio kolegų, taip pat ir moterų liudijimų. Sveikiname su šia užduotimi puikiai susidorojusius Panevėžio prokurorus, policijos pareigūnus, – šioje apskrityje veikia ilgametės aršios kovos su prekyba moterimis tradicijos.
Tačiau tai yra pavienės bylos, tarptautinei prostitucijos „pramonei“ atnešančios nedidelę žalą. Kol neužginčysime paklausos teisių „aš už ją sumokėjau, galiu daryti ką noriu“, nematysime sekso pirkėjų kaip pagrindinio prostitucijos variklio – bejėgiškai seksime gluminančią kasmetinę teisėsaugos statistiką apie šimtus nubaustų parsiduodančių moterų, keliolika jų pirkėjų, vieną kitą sąvadautoją ar prekeivį žmonėmis.“

Šiaulių apygardos teismas išnarpliojo bylą, primenančią įtempto siužeto veiksmo filmą apie gyvus narkotikų konteinerius, vadinamuosius mulus – žmones, gabenančius narkotikus. Deja, tai nėra garsaus režisieriaus pastatyta kino juosta, o tikra istorija, sutelpanti į 120 baudžiamosios bylos puslapių.
Nuteisti du 35-erių ir 29-erių šiauliečiai bei 26-erių šilutiškė, verbavę žmones nelegaliam narkotikų gabenimui skrandžiuose ar lagaminuose. Bendrininkų grupė narkotikų gabenimu užsiėmė tarptautiniu mastu, kontroliavo visą procesą, o jei užverbuotieji nenorėdavo daryti nusikaltimo, prieš juos naudodavo smurtą – fizinį ir psichologinį.
Vienam nuteistųjų Vaidui Jakimavičiui paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Žygimantui Chadzevičiui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje, 2018-ųjų gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 617,35 eurų bauda.
Šilutiškei Agnei Bertulytei Panevėžio apygardos teismo 2018-ųjų spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, vėliau taikytas lygtinis paleidimas, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Į tinklą patekdavo sunkiai pragyvenantys
Tiriant baudžiamąją bylą paaiškėjo, jog nusikaltimo organizatoriai ieškodavo žmonių, kurie yra pažeidžiami, kurių materialinė ir socialinė padėtis itin prasta. Inesą (nukentėjusiųjų vardai pakeisti – aut. past.), bylos duomenimis, neteisėtam narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimui, laikymui ir jų gabenimui nusikaltėliai užverbavo veikdami kartu su bendrininkais iš anksto susitarę.
Inesos, auginančios tris atžalas, piniginiai reikalai buvo prasti. Be to, jos sūnus buvo sulaikytas – reikėjo pinigų ne tik vaikų išlaikymui, bet ir advokatui. Nukentėjusiajai buvo užsakytas pasas – tai tik patvirtino įtarimus, kad ją buvo siekta išnaudoti nusikalstamai veiklai vykdyti.
Pagal tokią pačią schemą nusikaltėliai toliau tęsė veiklą verbuodami vis naujus asmenis. Į tinklą pateko ir sunkiai pragyvenantis Arvydas. Pagal nusikaltėlių suregztą planą Arvydas kartu su jau minėta nukentėjusiąja Inesa turėjo skristi į Bogotos miestą, Kolumbijoje.
Nuteistasis Žygimantas savo motinos name (pastarajai nieko neįtariant) apgyvendino Arvydą su Inesa, aprūpino reikalingais drabužiais, nupirko kelionės lagaminą, davė pinigų kelionės išlaidoms – ruošė nusikaltimui. Iš motinos namo Šiauliuose nugabeno nukentėjusiuosius į Vilniaus oro uostą, tačiau čia jo laukė akibrokštas – pora atsisakė vykdyti nusikaltimą ir neišskrido. Pasitarę abu nusprendė, kad tai per daug pavojinga, juolab kad Inesos namuose laukė maža dukrytė.
Tada prasidėjo šantažas: nusikaltėliai pripaišė tariamą 20 tūkst. eurų skolą, todėl įbaugintam, sumuštam Arvydui teko skristi į Nyderlandus „atidirbti“ už save ir Inesą. Buvo pagrasinta, jog namai gali sudegti – išlėkti į orą. Be to, nenorėjo, kad grupuotė gąsdintų Inesą ir jos vaikus, tad sutiko su iškeltomis sąlygomis.
Arvydas narkotikus turėdavo gabenti skrandyje, o maršrutas būdavo iš vienos Europos valstybės į kitą. Jis pasakojo, kad skrandyje į Italiją gabeno 78 vienetus įpakuotos narkotinės medžiagos, kurią prarijo.
Arvydas galėdavo praryti iki 120 kapsulių, tačiau už narkotikų pervežimą pinigų jam niekas nesumokėjo ir jokia skola nebuvo „nurašyta“. Per mėnesį nukentėjusysis galėdavo atlikti iki dviejų „reisų“ ir važinėdavo tik po Europą. Yra girdėjęs apie tai, jog kapsulės gali skrandyje „trūkti“, be to nuolat jautė baimę ir įtampą – bet kada galėjo būti suimtas. Atsisakyti vykdyti nurodymus – negalėjo. Todėl pateikė civilinį ieškinį, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Narkotikus yra tekę gabenti ir Arvydo broliui.
Pas brolį gyvenantis Arvydas dažnai laiką leisdavo pas Inesą – pastovios gyvenamosios vietos neturi. Kaip, beje, ir pastovaus darbo – kartais pakapoja malkas ar imasi kitų laikinų darbų. Pašalpos negauna taip pat. Turi du vaikus, kurie gyvena Airijoje su mama.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis Žygimantas kaltu neprisipažino, teigė esą nukentėjusiųjų nepažįsta, tik leido kelioms dienoms apsistoti nuomojamame name, pasirūpino svečiais, prašant draugui Vaidui, su kuriuo kartu sportuodavo.
Nepilnametės meilė nusiklatėliui išvirto į bendrininkavimą
Aikštėn iškyla ne tik bendrininkas Vaidas, bet ir kiti nusikaltėliai. Kaltinamoji Agnė savo kaltę pripažino iš dalies – su kitu bendrininku Dariumi susipažino būdama nepilnametė, tuo metu jai tebuvo keturiolika metų. Ketino su juo vykti pas savo motiną į Ispaniją. Tačiau, kaip vėliau sužinojo, Darius ją norėjo išvežti prostitucijai. Jų bendravimas nutrūko, nes byla tuomet pateko į teismą. Darius buvo kaltinamasis, o Agnė – nukentėjusioji. Vykstant teismo procesui Darius ją susirado, prašė pakeisti parodymus. Nuo to laiko jie pradėjo susitikinėti, o po to ir gyventi kartu.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu Agnė nurodė, kad žinojo, jog Darius ieško žmonių narkotinių medžiagų gabenimui, tačiau esą tik po to, kai pradėjo gyventi kartu. Artėjant nuosprendžiui Darius stipriai „užgėrė“. Būdamas girtas prasitarė apie žmones, kurie gabena narkotikus. Ji niekada nežinodavo į kokią šalį turės vykti žmonės ir gabenti narkotikus. Yra tik abstrakčiai girdėjusi, kad yra vykstama kažkur į Kolumbiją, Braziliją.
Su Inesa Agnė susipažino dar vaikystėje, kurį laiką ji buvo apsistojusi jų su Dariumi namuose, nukentėjusiosios atžvilgiu blogų ketinimų neva nebuvo, moterys gan artimai bendravo. Gyveno tame pačiame kaime, lankydavosi viena pas kitą svečiuose.
Narkotikų kartelis, vadeivų moterys, meilės ryšiai – viso to netrūksta Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje byloje. Agnė aiškino, jog dėl jauno amžiaus, meilės ir susižavėjimo Darius buvo ją užvaldęs, todėl ir vykdžiusi visus mylimojo, vėliau sutuoktinio nurodymus. Tiesa, kiek anksčiau Agnė jau buvo teista už moterų prekybą…
Vis dėl to, Agnė ilgainiui susivokė – po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias buvo teisiama – iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą: išsituokė su sutuoktiniu Dariumi, kuris galėjo daryti jai neigiamą įtaką. Ji augina ir rūpinasi mažamete dukra, susirado gyvenimo draugą, dirba. Nuspręsta, kad didesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali neigiamai paveikti kaltinamosios motyvaciją keistis.
Tačiau pripažinta, kad Vaido ir Agnės pagrindinis tikslas buvo ne pati nusikalstama veikla, ar siekis pasipelnyti, bet nukentėjusiųjų išnaudojimas, siekiant pasipelnyti. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis – tik būdas įgyvendinti tokį siekį.
Identifikuota ir daugiau nukentėjusiųjų
Inesa su Arvydu ne vienintėlės nusikaltėlių grupės aukos. Nukentėjusysis Sigitas taip pat sunkiai vertėsi, sudegė jo namas. Tuo metu niekur nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą, iš kurios sunkiai pragyvendavo. Po gaisro padėjo draugai ir pažįstami, kurie suteikdavo nakvynę. Todėl ir sutiko už atlygį neteisėtai savo organizme gabenti narkotikus į Rusiją, Sankt Peterburgą. Buvo aprūpintas viza, skrydžio bilietu. Jis nurijo 33 vienetus piliulių. Piliulės, pasak Sigito, atrodė tarsi saldainiukai, „kaip barbarisinės bombonkės“. Jis suprato, jog gabens nelegalias medžiagas, nors ir buvo neadekvatus nuo besaikio gėrimo. Bijojo, kad jie nepraplyštų skrandyje, bet kadangi labai reikėjo pinigų, todėl rizikavo.
Sankt Peterburge Sigito kontrolę perėmė nenustatytas asmuo – grupuotė veikė organizuotai. Su Dariumi Sigitas susipažino Pravieniškėse, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, dar 1985-aisiais.
Vaidas ir Žygimantas veikdami bendrininkų grupėje neteisėtam narkotinių medžiagų įsigijimui, laikymui ir jų gabenimui užverbavo ir kitas aukas: Aistę bei Gailę. Pasinaudodami šių abiejų moterų sunkia materialine padėtimi, žadėdami gerą piniginį atlygį įstūmė į narkotinklą.
Ir vėl ta pati schema: Žygimantas aukas apgyvendino motinos name, kur instruktavo apie nusikalstamos veiklos vykdymo mechanizmą. Vaidas nukentėjusiąsias nugabeno į Rygos oro uostą, esantį Marupe, Latvijoje. Iš kurio moterys išskrido į Bogotos miestą, Kolumbijoje su persėdimu Lisabonoje (Portugalija). Nusikaltėliai nuolat jas kontroliavo telefonu. Jau atvykusias į Kolumbiją jas savo kontrolėn perėmė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą.
Kolumbijoje jos buvo ilgiau nei dvi savaites. Po trijų savaičių susikrovė bagažą – susiruošė skristi namo. Tačiau vos įėjus į oro uostą Aistę sulaikė policijos pareigūnai ir nuvedė į patikros patalpas.
Iš pradžių nieko nerado, bet likus 15 minučių iki skrydžio vėl atėjo pareigūnai ir ją išsivedė – šįkart rado Vaido įduotą saldainių dėžutę, kurioje buvo 400 gramų narkotikų. Už tai Kolumbijoje Aistė nuteista ketveriems metams. Realiai išbuvo kalėjime 30 mėnesių. Šioje byloje yra pateikusi civilinį ieškinį 70 tūkst. eurų sumai neturtinei žalai atlyginti. Kalėjime sąlygos buvo labai sunkios, iš pradžių kalėjo su vyrais, miegojo ant čiužinių. Neturėjo už ką nusipirkti valgyti. Jautėsi labai nesaugiai, nes tame kalėjime buvo vartojami narkotikai ir alkoholis, reikėjo nuo visko atsiriboti.
Byloje figūruoja dar vienas asmuo Evaldas (pravarde „Efkė“), veikęs pagal išankstinį susitarimą kartu su Vaidu ir Žygimantu.
Analogiška situacija pasikartoja: šįkart dar vienas žmogus – Aistis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – net 2 kilogramus narkotinės medžiagos kokaino, kurią paslėpęs savo lagamine gabeno iš Eldorado oro uosto, esančio Kolumbijoje, į Paryžiaus oro uostą.
Eldorado… Kaip simboliška. Jau ne vieną šimtą metų pasaulyje gyvuoja pasakojimai apie klestintį miestą, kuriame slypi didžiuliai turtai ir viskas tviska auksu. Visgi tai tik legendos. Realybėje Aisčio „vojažas“ baigėsi Prancūzijoje – jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. O „nešvarus auksas“ – kokainas konfiskuotas.
Plona riba
Šiaulių apygardos teismo byla parodė, kad mūsų šalyje taip pat egzistuoja narkotikų prekeivių tinklas – gan plačiai išsišakojęs. Nusikalstama grupuotė išnaudojo grupę žmonių, kurie buvo pažeidžiami, kurių materialinė ir socialinė padėtis itin prasta. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė „Delfi“ sakė, jog tai įprastas modelis – prekeiviai žmonėmis savo aukomis renkasi pažeidžiamus asmenis: bedarbius, gyvenančius atokesnėse šalies vietovėse, kenčiančius nuo priklausomybių, patyrusius smurtą artimoje aplinkoje, galbūt jau teistus asmenis.
„Yra patogu manipuliuoti žmogumi, kuris neturi į ką atsiremti, kuriuo nepasitikės tarnybos, net jei jis kreiptųsi su pagalbos prašymu. Ir čia ne taip svarbu, koks yra išnaudojimo tikslas – prekyba narkotikais, vergiškas darbas ar prostitucija“, – aiškino ji.
Anot KOPŽI vadovės, identifikuoti aukas, kurios atrodo, taip pat atliko nusikaltimus – sudėtinga. „Šiandien tai yra pagrindinis kliuvinys sėkmingiau atpažint prekybą žmonėmis. Neretai teisėsauga, socialinės tarnybos ieško „švarios“ reputacijos aukų, taip išpildydami nusikaltimų organizatorių pranašavimus, jog „skųstis beprasmiška, vis tiek niekas tavimi nepatikės“. Kitas aspektas, ir patys nukentėjusieji visiškai įsitikinę, jog bus nubausti už tai, kad ir ne sava valia vykdytus nusikaltimus“, – išskyrė probleminį aspektą K. Mišinienė ir pridūrė, jog minėtoje byloje visiems buvo milžiniškas iššūkis paaiškinti aukoms, įtikinti jas, jog jų nuoširdus bendradarbiavimas su teisėsauga, teismu padės įvykdyti teisingumą.
Pasak K. Mišinienės, didžiulės pagarbos verti Šiaulių kriminalistai ir apygardos prokurorė, sugebėję išnarplioti šį sudėtingą nusikaltimą, supratę patyrusios nusikaltėlių gaujos „modus operandi“ (veikimo būdą – aut. past.), atpažinę aukų pažeidžiamumą, perdavę jas KOPŽI centrui pagalbos teikimui.
Ar pasitaiko atvejų, kai aukos nukenčia dvigubai – stoja prieš teismą? „Šiuo metu nežinome tokių atvejų Lietuvoje, kai identifikuota prekybos žmonėmis auka yra teisiama dėl priverstinių nusikaltimų. Prieš kelis metus – taip, buvo, tačiau identifikuota“, – pabrėžė pašnekovė. Ji įsitikinusi, jog gali būti daugybė atvejų, kai dėl įvairiausių aplinkybių nukentėjusieji prisiima ne savo kaltes, nesiryžta bendradarbiauti su teisėsauga. „Ši byla taip pat tą puikiai iliustruoja – prekybos žmonėmis aukos buvo nuteistos kalėti Pietų Amerikoje už narkotikų pervežimą“, – pastebėjo K. Mišinienė.
Aukos paniškai bijojo susidorojimo
KOPŽI centras net ketverius metus intensyviai teikė pagalbą šios bylos nukentėjusiesiems. „Tačiau net praėjus keliems metams matėme paniškas baimės reakcijas, žmonėms tiesiog protai iš siaubo aptemdavo, kai kalba pasisukdavo apie juos užverbavusius ir terorizavusius nusikaltėlius. Ne kartą tie patys nusikaltėliai ir jų parankiniai buvo atvykę į aukų namus juos „paprotinti“, tą suprasdavome iš keičiamų parodymų, staiga atsiradusio nenoro su mumis bendrauti“, – pasakojo K. Mišinienė. Pasak pašnekovės, šioje byloje nukentėjusieji labai įvairiai reagavo į siūlomą socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą. „Vienur radome sudegusius namus ir žmogų, nežinantį, ką rytoj valgys, kitur atsiskleidė priklausomybių, smurto artimoje aplinkoje problemos. Džiaugiamės, kad suradome lėšų kvalifikuotai teisinei pagalbai“, – sakė ji.
Visgi, anot K. Mišinienės, nedidelėje savivaldybėje teikti pagalbą – nebuvo lengva. Bendruomenė esą buvo jau iš anksto pasmerkusi šiuos žmones. „Reikdavo ilgų įtikinėjimų, gėdinimų, kol kokį valdininką išjudindavome aktyvesniam veiksmui. Gaila, bet ne išimtis čia buvo ir vietinė katalikiška pagalbos organizacija – „žinome, tuos tinginius ir narkomanus“. Visa tai tik rodo, jog prekeiviai žmonėmis dar ilgai ras aukų, nes mūsų požiūris leidžia jiems tą daryti“, – konstatavo KOPŽI centro vadovė.
Šiandien paskelbtas tik pirmos instancijos teismo nuosprendis, aukos to laukė ilgus metus, tačiau jis apskųstas – teisinė kova keliasi į aukštesnes instancijas. „Galiu nuoširdžiai pasakyti – per 19 savo darbo metų nesu mačiusi tokių įbaugintų aukų, tokio nuolatinio jų terorizavimo net jau bylai pasiekus teismą“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Tai, kas vyko Lietuvos ir Latvijos pasienyje, turėtų būti kiekvienų tėvų košmaras – geradariu apsimesdavęs brandaus amžiaus nuteistasis ne tik fotografuodavo išrengtas mažametes mergaites, bet ir tvirkindavo atlikdamas kitus nepadorius veiksmus, taip pat ir žagino. Viskas paaiškėjo 2018 m., kai jis fotoateljė padavė išryškinti nuotraukas, tačiau akylas darbuotojas pranešė apie įtarimų sukėlusius vaizdus policijai. Vėliau bjaurios istorijos detalės buvo išnagrinėtos Panevėžio apygardos teisme, kuris š .m. vasarį nusikaltėliui pagaliau skyrė pelnytą bausmę.

Prieš pradėdami pasakoti istoriją, įspėjame, kad negalime skelbti nusikaltimą įvykdžiusio asmens duomenų ir tikslių vietovių, kuriose buvo įvykdyti nusikaltimai, nes taip siekiame apsaugoti nukentėjusių nepilnamečių interesus. Paminėsime tik tiek, kad nuteistasis gyveno Lietuvoje, veikė ir Latvijoje. Jis išnaudojo ne tik lietuves mergaites, bet aukų rasdavo ir Latvijoje.

Vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl keturių mergaičių seksualinio išnaudojimo. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neviešame posėdyje, kuriame dalyvavo nukentėjusiųjų atstovai ir vertėja.

Teismas išnarpliojo nusikalstamą veiką, darytą 2011 – 2018 m., ir nustatė, jog kaltinamasis išžagino mažametį asmenį, tvirkino jaunesnius, nei 16 metų asmenis ir disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas.

Per kratas – šokiruojantys radiniai

Bylos duomenimis, iškrypėlis gyveno netoli Latvijos sienos ir kaimynams jokių įtarimų nekėlė. Vėliau paaiškėjo, kad ir kai kurių išnaudotų mergaičių tėvams, kurie gyveno kaimynystėje, jis sudarė paslaugaus, gero ir linkusio padėti žmogaus įvaizdį.

2018 m. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas įtariamąjį gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta ir paimta nuotraukų rėmeliuose, fotoalbumų ir vokų su merginų ir mergaičių nuotraukomis. Taip pat rasta nuotraukų ir CD, SD, Micro SD ir USB laikmenose. Paaiškėjo, kad fotografijos darytos kaltinamojo gyvenamojo namo kambariuose, kieme, automobilyje bei gamtoje nenustatytose vietose.

Kaltinamasis dėl kaltinimo disponavimu pornografinio turinio dalykais kaltę pripažino iš dalies. Jis teisme aiškino, kad mergaites fotografuodavo tik norėdamas joms sukurti nuotraukų albumus, o nuogas filmavo ir fotografavo, nes tokių nuotraukų esą reikėjo jam pačiam, kad galima būtų mobiliosios programėlės pagalba pasidaryti montažus t. y. prie vienos mergaitės kūno atvaizdo pridėti kitos galvą. Pasak jo, nukentėjusiosios tai daryti sutiko ir pačios pozavo, o šitų nuotraukų ant popieriaus nespausdino, niekam nedavė ir neplatino, nemanė, kad tai yra pornografija.

Vis dėlto apklausus nuotraukose matomas mergaites atsiskleidė visai kitoks vaizdas.

Apkaltino trijų nepilnamečių tvirkinimu

Pateikus vyrui kaltinimus dėl trijų nepilnamečių tvirkinimo, jis juos atmetė ir aiškino, kad norėjo tik pasirūpinti mergaitėmis, nes jos buvo iš vargingų šeimų – vežiojo, pirko drabužius ir kitus daiktus. Kaltinamojo teigimu, fotografavo, nes pačios to norėjo.

Viena iš nukentėjusiųjų nurodė, kad vieną kartą su kaltinamuoju lankėsi viename Latvijos mieste, kai jai buvo 13 metų. Vyras nepilnametei pasakė, kad nori nufotografuoti, pradėjo lįsti prie kojų ir krūtinės. Tai buvo šilta vasaros diena ir nukentėjusioji dėvėjo suknelę. Kai kaltinamasis ją fotografavo ant tilto, prašė pasikelti suknelę, o jei to nepadarys, nebeveš namo. Mergaitė išsigando ir pakėlė. Į Latviją, nepilnametės teigimu, vežėsi šiaip sau. Antras kartas įvyko pas vyrą virtuvėje – jis vėl fotografavo, nuėmė suknelės petnešėlę, norėjo kišti rankas už kelnaičių, bet mergaitė sudavė per rankas.

Nukentėjusios motina pasakojo, kad kaltinamasis jų kaimynystėje gyveno daug metų ir buvo linkęs padėti žmogus. Užeidavo pas juos kavos, kartu pasėdėdavo, pašnekėdavo. Vis dėlto moteris ir jos vyras apie dukrų ir kaltinamojo santykius daug nežinojo, nes tėvams išvykus dirbti, mergaitės pasilikdavo vienos. „Jos nueidavo tenai tai to padėti, tai dar kažką padaryti“, – sakė ji apklausoje ir nurodė, kad kaimynas skųsdavosi vienatve, jam reikėjo bendravimo, atsiklausdavo, ar gali pas jį atbėgti mergaitės.

Be to, leido su šiuo vyru į Latviją vykti ir kitai dukrai, mat motinai buvo svarbu, jog atžalos nesėdėtų vienos namie. Moteriai teko pas jį sutikti ir kitų mažų mergaičių, kurios nekalbėjo lietuviškai.

Byloje nustatyta, kad pas kaltinamąjį lankydavosi dar dvi nukentėjusiosiomis pripažintos mergaitės iš Latvijos. Vyras jas irgi išrengdavo, fotografuodavo nuogas, liesdavo intymias vietas. Taip pat nustatyta, kad tokiais veiksmais kaltinamasis tiesiogiai ar per nepilnamečių tėvus, užmegzdamas pažintis su mažametėmis mergaitėmis, sudomindamas žaislais, vaišėmis, pirkdamas drabužius ir kitokius joms rūpimus daiktus, siūlydamas kartu nuvažiuoti prie jūros, lankyti kitas vietoves, o kviesdamas pagelbėti ūkyje, tuo pačiu įgaudamas tėvų pasitikėjimą, ieškodavo progų pažiūrėti į mažamečių apnuogintus kūnus, prisiliesti prie intymių kūno vietų fotografuojant ar filmuojant gamtoje, automobilyje ar jo paties namuose.

Tik norėjo paaiškinti, kas yra seksas

Vienas sunkiausių kaltinimų, pareikštų vyrui, vienos iš keturių nukentėjusių mergaičių išžaginimas. Teismo posėdyje jis aiškino, kad su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, o vienąkart jai paprašius, paaiškino, kas yra seksas. Tai pat gynėsi tuo, kad ištyrus mergaitę, jos mergystės plėvė nebuvo pažeista.

Bylos duomenimis, 2015 m. Latvijoje kaltinamasis su tuo metu dešimtmete mergaite, jos mama, sugyventiniu ir broliu leido laiką prie upės. Vienu metu vyras ir mažametė atsidūrė dviese jo automobilyje, kai pastaroji norėjo persirengti. Kaltinamojo teigimu, mergaitė pati nusirengė, nes buvo sušlapusi ir nusimovė kelnaites. Taip pat paprašė jo paaiškinti, iš kur atsiranda vaikai.

Vyras mergaitę ir jos lytinius organus fotografavo, tada nusimovė kelnes iki kelių ir pridėjo savo lytinį organą prie nukentėjusiosios lytinių organų, bet lytinio akto neatliko. Tik pasakė, kad „šitaip daiktas turėtų į ją įeiti ir taip atsirastų vaikai“. Padarytos nuotraukos, kur matomas priglaustas vyro lytinis organas, vėliau tapo įrodymu teisme.

Pasak kaltinamojo, apie tai sužinojusi nukentėjusios motina supyko ir prašė pinigų, vyras jai užmokėjo 100 eurų, kad nerašytų pareiškimo.

Kitas atvejis, kai per 2015 m. Kalėdas tai pačiai mergaitei būnant svečiuose, kur buvo ir jos mama, ir broliai, taip pat kaltinamasis, pastarasis pasiūlė važiuoti pas jį į Lietuvą. Nukentėjusiajai atsisakius, mama liepė važiuoti, o vyras prigąsdino, kad neparveš mergaitės ir jos šeimos namo.

Pas kaltinamąjį nukentėjusioji buvo per naktį, ji miegojo lovoje su pižama. Tada atėjo kaltinamasis, numovė jai kelnes, marškinėlius ir išprievartavo. Mergaitė nurodė, kad jis lietė krūtinę, bučiavo lūpas, tada užgulė ir įkišo lytinį organą į vidų. Kai vyrui pasakė, kad jai skauda ir pradėjo stumti šalin, jis nulipo ir nuėjo miegoti.

Apklausos protokole užfiksuota, kad mergaitė pasisakė, jog tai jau buvo toks antras kartas, tokie patys veiksmai buvo įvykdyti ir lapkričio mėnesį.

Bylos duomenimis, nors ir kaltinamasis savo parodymuose pabrėžė, kad nukentėjusioji jo veiksmams neprieštaravo ir netgi priešingai – pati klausė apie lytinius santykius ir prašė parodyti, kaip tai daroma, jo veiksmų kvalifikavimui tai įtakos neturėjo.

Pagal teismų praktiką, lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.

Taip pat teismo neįtikino kaltinamojo išsakytas argumentas, kad lytinio akto, o tuo pačiu ir išžaginimo nebuvo, mat nebuvo pažeista mergystės plėvė. Tiek pačio vyro darytos nuotraukos su pradėtu lytiniu aktu, tiek jo parodymai apie įvykius prie upės, tiek mergaitės apklausa apie kitus du atvejus įtikino teismą ir jam buvo pritaikytas straipsnis už išžaginimą.

Dėl ketvirtos aukos pritrūko įrodymų

Vyrui taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl dar vienos, tuo metu buvusios nepilnametės, privertimu lytiškai santykiauti. Bylos duomenimis, viskas vyko 2011 – 2013 m. laikotarpyje, kai nepilnametė lankėsi kaltinamojo namuose ir jis, panaudodamas psichologinę prievartą, t. y. grasindamas, kad nutrauks jos motinai teikiamą materialinę paramą, ne mažiau kaip tris kartus prieš merginos valią privertė su juo lytiškai santykiauti.

Vis dėlto teismui pritrūko įrodymų, tyrimas nebuvo pradėtas ir jokie kaltinimai dėl to nebuvo pareikšti.

Teismas nusprendė vyrą pripažinti kaltu dėl vienos mažametės išžaginimo ir trijų, tarp jų ir išžagintos mergaitės, tvirkinimo. Už šiuos nusikaltimus nuteistasis turės išžagintai mergaitei sumokėti 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o vienai tvirkintai mažametei – 1000 eurų. Taip pat subendrinus nusikalstamas veikas – jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Regiono tarnybų darbas – nuviliantis

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė komentavo, kad visada labai sunku matyti ir teikti pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos vaikams.

„Mes, socialinės darbuotojos, tais atvejais jaučiame daug negatyvių jausmų, jie lieka ilgam. Šioje istorijoje matome ilgus metus netrukdomai veikusį tą „tikrąjį“ pedofilą, kuris taip pat gamino ir vaikų pornografinę medžiagą. Nenoriu įžeisti socialinių, vaikų teisių priežiūros tarnybų, bet mums susidarė toks vaizdas, kad šiame regione tokios tarnybos iš viso neveikia, o apie kažkokias tėvų, pedagogų žinias apie vaikams kylančias grėsmes čia iš viso nėra kalbos“.

Vadovės nuomone, visi vaikai, patraukę liguistą seksualinį potraukį jiems jaučiančių suaugusių dėmesį, gali tapti šių aukomis, bet ji kelia klausimą, ar vaikų artimieji yra pasiruošę juos apsaugoti?

„Jei, kaip šioje byloje, motinos, tėvai nesidomėjo, ko „paslaugusis kaimynas“ norėjo iš jų dukrų, net būdavo laimingi, kad šiomis jis pasirūpina, tai apie ką mes kalbame? Kiekvienas pedofilas turi savo mėgstamą vaiko tipažą, ieško jo ir, kaip matome, randa“

Kristinos Mišinienės teigimu, sunku pasakyti, kokio socialinio aukas dažniausiai renkasi tokie vyrai ir į jį turėtų atsakyti įvairių sričių specialistai, tačiau pirma kylanti mintis, artimiau susipažinus su šeimomis, tai, pasak specialistės, vaikai iš esmės nerūpėjo šeimoms, kurios sukosi savo kasdienių rūpesčių, priklausomybių, konfliktų rate.

„Nuo to viskas prasidėjo. Žinoma, ir tragiškas žinių apie tokius pavojus trūkumas. Labai dažnai panašiose situacijose matome raudančius artimuosius ar globėjus „bet kas galėjo pagalvoti…“, „net neįtariau…“. Toks „nepagalvojimas“ baigėsi vaikų gyvenimų sužalojimu. Tačiau artimieji ne visai sąžiningi, kalbėdami apie savo „nežinojimą“.

Deja, kad ir kaip sunku tą sakyti, kai kurios motinos slėpė tokį mergaičių išnaudojimą, pačios tarsi būdamos priklausomos nuo šio nuteisto įtaigaus manipuliatoriaus. Visa tai tik rodo, kokie yra pavojingi vaikų tvirkintojai ir prievartautojai, apgaunantys mus savo malonia išvaizda, paslaugiu elgesiu – juk dažniausiai juos įsivaizduojame kaip prasmirdusias žmogystas išpuvusiais dantimis, ar ne?“.

Centro vadovė įsitikinusi, kad tam, jog tokių atvejų būtų galima išvengti ateityje, labiausiai akcentuotų tėvų, globėjų, pedagogų švietimą.

„Šiais lengvai prieinamos informacijos laikais galvojame, kad visi viską žino, bet realybė neretai parodo priešingus rezultatus. Tenka dažnai lankytis regionuose, diskutuojant su vietos bendruomenėmis apie vaikų tvirkinimą internete, pristatant kai kurias bylas. Neįtikėtina – čia trūksta bazinių žinių apie tokius reiškinius, specialistai nesutaria, kas turi kam pranešti apie pastebėtus ženklus, kas informuos teisėsaugą ir pan.

Neįsivaizduoju efektyvios vaikų apsaugos nedirbant su pačiais prievartautojais – įkalinimas neatbaido šių liguistų asmenų, o kitokios prieinamos pagalbos jiems nėra. Apgailestauju, kad šalyje buvo atsisakyta Seksualinių nusikaltėlių registro kaip perteklinės, nehumaniškos priemonės – tad šiandien situacija yra maždaug „gelbėkite savo vaikus kaip išmanote“, – sakė ji.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Jogintė Užusienytė

Publikuota: 2020m. birželio 7d., httpss://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/santykiai/14-mete-ieskojo-meiles-o-atsidure-prostitucijos-pinklese-1024-1316448?v3

Po Velykų nevyriausybinė organizacija Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas dar vienas asmuo, galimai tapęs prekybos žmonėmis auka. Mat dėl karantino sustabdžius fabrikų veiklą dalis tokių žmonių nusikaltėliams tampa nenaudingi. Kartu KOPŽI įspėja – po karantino reikėtų laukti didesnio gaujų siautėjimo, juo labiau, kad bus daugybė finansiškai pažeidžiamų asmenų.

Balandžio 13 dieną KOPŽI organizacijos „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas neįgalus, vos pilnametystės slenkstį peržengęs jaunuolis.
„Paskutinė grįžusi potenciali prekybos žmonėmis auka, dar suspėjusi įšokti į beužsiveriančią šalį – yra neįgalus vos pilnametis vaikinas, „gerų draugų“ išsiviliotas į Vokietiją. Beveik mėnesį pradirbęs maisto paruošimo fabrike, darbdavių išvarytas be atlygio – tiesiog atvežtas ir paliktas krovininio transporto stovėjimo aikštelėje. Šiaip ne taip išsikvietęs policiją, šios buvo palydėtas į Lietuvos ambasadą Berlyne. Pagarba konsulei Rūtai ir sekretorei Editai – jos suorganizavo mūsų pagalbą, nemokamą vaikino grįžimą namo.
Jis nežino nei į kokį miestą ar regioną Vokietijoje buvo patekęs, beveik nieko negali pasakyti ir apie verbuotojus. Štai koks šiandien vergiško darbo paveikslas Europos Sąjungoje, nesibjaurima jokio pažeidžiamumo išnaudojimu. Sakome ačiū Kėdainių savivaldybės socialinėms tarnyboms – nustebino savo greita reakcija į įvykį, noru bendradarbiauti“, – rašoma KPŽI pranešime.
Centro direktorė Kristina Mišinienė naujienų portalui LRT.lt daugiau detalių apie atvejį tikino negalinti atskleisti, kadangi yra pardėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atlieka Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.

„Tikrai negaliu detalizuoti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo, bet ir dėl to, kad nusikaltėliai skaito. Dėl jo saugumo tiesiog“, – teigė K. Mišinienė.
Direktorė: po karantino matysime nusikaltėlių siautimą
KOPŽI direktorė neatmeta to varianto, kad Europą sukausčius karantinui dėl plintančio koronaviruso, kai pramonė ir prekyba visame kontinente yra sustojusi arba jai taikomi griežti apribojimai, prekyba žmonėmis besiverčiančių grupuočių veikla taip pat stringa. Būtent dėl to nenaudingu tapęs darbuotojas galėjo būti išmestas į gatvę. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad po karantino grupuotės gali tapti gerokai agresyvesnės ir bandyti aktyviau ieškoti aukų.
„Visa drama atsivers tikrai po karantino, kai daugybė žmonių, neturėdami pajamų, neturėdami galimybės užsidirbti, jie puls prie bet kokių pasiūlymų. Jie darys bet ką, kad tik galėtų užsidirbti tą pinigėlį ir tada, aš taip prognozuočiau, kad mes matysime nusikalstamo pasaulio siautimą šioje srityje, kai aukos, priverstos tam tikrų aplinkybių, negalėdamos pasitikrinti tam tikrų pasiūlymų, jos kaip drugeliai plazdens į liepsną“, – nerimo neslėpė KOPŽI vadovė.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dešimtmečiais vykdomos informacinės kampanijos, kuriomis siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į grėsmę, dalijamasi patarimais, kaip atpažinti priverstinio darbo pasiūlymą, kokiomis vilionėmis dažniausiai nusikaltėliai naudojasi.
Anot K. Mišinienės, informacijos kampanijų yra negana, nes kiekvienas asmuo yra skirtingas, kiekvieno jų išgyvenimai ir siekiai yra kitokie, o ir pačių nusikalstamų grupuočių naudojamos įmantrios viliojimo metodikos skiriasi.
„Tiek pagalbą teikiančios organizacijos, tiek teisėsauga, seniai supratome, kad esmė ne aukose yra. Ir Europos Sąjunga labai teisingai yra pasakiusi: prekyba žmonėmis vyksta ne todėl, kad yra naivių, nežinančių žmonių. Prekyba žmonėmis vyksta todėl, kad yra nusikalstami protai, nusikalstamos grupuotės, nusikaltėliai, kurie turi galimybė vykdyti šitą nusikaltimą. Informavimas asmenų yra labai svarbus, tačiau pažeidžiamumas nėra išsprendžiamas, kad aš žinau ir dėl to nepakliūvu į tokią situaciją. Aš manau, kad mes turime daugiau galvoti, kodėl nusikaltėliai turi galimybę vykdyti šitokius dalykus“, – tikino K. Mišinienė.
Pažeidžiami lietuvaičiai, direktorės teigimu, dažniausiai gabenami priverstiniam darbui į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Olandiją. Dažniausiai grupuotės nusitaiko į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes: nepriteklių kenčiančius, žemesnį išsilavinimą turinčius asmenis.
„Šiaip manome, kad kiekvienas gali būti prekybos žmonėmis auka, tačiau realiai, bent mūsų centro duomenimis, mes matome, kad nusikaltėliams yra daug lengviau užverbuoti asmenis, kurie neturi pajamų, kurie neturi galbūt artimųjų, kuriems rūpėtų ir kurie jų ieškotų, padėtų.
Dauguma aukų yra nukentėję dar prieš patekdami į prekeivių žmonėmis tinklus. Tai yra ir smurto artimoje aplinkoje aukos, asmenys, kurie dėl įvairiausių aplinkybių neturi išsilavinimo, gebėjimo atsispirti ir atrinkti, kas yra tikra. Tiesiog daug lengviau yra manipuliuoti tokiais žmonėmis. Toje sudėtingoje, pakankamai ilgoje išnaudojimo grandinėje vis tik tas pradinis etapas jis, taip, mūsų pačių tautiečių rankomis yra vykdomas“, – pasakojo K. Mišinienė.
Išaiškinti prekybos žmonėmis nusikaltimą labai sudėtinga
Išaiškinti prekybos žmonėmis tinklą yra be galo sunku, nes nusikaltimas yra kruopščiai planuojamas, grupuotę sudaro paini ir didelė asmenų grandinė. Todėl tokių nusikaltimų išaiškinamumas yra gana žemas. Tam yra keletas priežasčių: vienos aukos bijo prabilti apie savo išnaudotojus, kitos nė nesuvokia, kad buvo išnaudojamos, trečioms tiesiog yra gėda pasakyti, kad jos buvo apgautos.
Kad kova su tokiomis grupuotėmis būtų efektyvesnė, KOPŽI direktorės nuomone, turi pirmiausia būti skiriama pakankamai lėšų organizacijų veiklai, veiksmingai aukų apsaugai, jų teisinei gynybai.
Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje veikia 6 KOPŽI padaliniai didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuose centruose aukoms teikiama socialinė ir teisinė pagalba. Anot K. Mišinienės, tokių centrų šalyje reikėtų bent 12.
„Kokia auka norėtų važiuoti 100 kilometrų, kad pasikalbėtų su socialiniu darbuotoju? Kaip ir visose srityse, jeigu tu nori kažką realiai pasiekti, tu turi finansuoti. Mes norėtume, kad prekyba žmonėmis šalyje būtų prioritetinis klausimas, ne vien tik žodžiais, kad gaila aukų ir remiame jas“, – sakė KOPŽI direktorė.
K. Milašienė dar kartą gyventojus įspėja, kad ieškodami darbo suklustų išgirdę ypač viliojantį pasiūlymą, kai už nekvalifikuotą darbą žadama pernelyg didelė alga. Taip pat įtartinai turėtų atrodyti darbdavio paslaugus pasiūlymas apmokėti kelionės išlaidas.
Kiekvieną kartą darbinantis būtina išsiaiškinti, kuri ir kokiam darbui yra samdomas asmuo, būtina prieš pasirašant atidžiai išstudijuoti darbo sutartį.
Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų situacijos dėl kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje rašoma, kad 2018 m. Lietuvoje buvo atliekami 54 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis bei išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. 2017 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo 61.
Didžioji dalis ikiteisminių tyrimų buvo pradėti dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms vykdyti – 7, dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui – 3, dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui – 3 ir dėl prekybos žmonėmis elgetavimui – 1.
2018 m. buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. Visi nutraukti tyrimai buvo pradėti 2017 m.
2018 m. ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 44 asmenys (34 moterys, 9 vyrai ir 1 vaikas).
 

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ sukurtoje uždaroje grupėje publikuojamas nuotraukas ir vaizdo įrašus atskleidė slaptus mūsų tautiečių pomėgius. Devyniolikmetis vilnietis Audrius P., šioje grupėje pamatęs vieną vaizdo įrašą, patyrė ypatingų emocijų, bet dabar gailisi, kad nesusilaikė ir savo įspūdžiais pasidalijo su draugais.
„Ankščiau nebuvau matęs tokių filmukų, man tai sukėlė daug emocijų“, – prisipažino Audrius P., kai į jo namus atlikti kratos atvyko kriminalinės policijos pareigūnai. Jaunas vyras iš pradžių net nesuprato, ko iš jo nori pareigūnai, – anksčiau neturėjo jokių reikalų su teisėsauga. Bet kai kratą atliekantys pareigūnai pasiūlė prisiminti laisvalaikį, kurį šis leido virtualioje erdvėje, vaikinui iš karto prieš akis iškilo istorija, dėl kurios kelioms dienoms net buvo užblokuota jo asmeninė paskyra socialiniame tinkle.
„Niekada nemaniau, kad dėl tokių dalykų turėsiu problemų“, – policijoje prisipažino jis.
O viskas prasidėjo, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 5-oji valdyba gavo JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro pranešimą, jog feisbuko vartotojas iš Lietuvos į savo paskyrą įkėlė ir persiuntė kitiems vartotojams elektroninę bylą su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Audrius P. nebuvo vienintelis, apie kurį JAV pareigūnai pranešė kolegoms iš Lietuvos, – buvo pateikta informacija ir apie vyrą, kuris į uždarą feisbuko grupę įdėjo pornografinį įrašą su seksualiai išnaudojamais vaikais. Ir šis vyras netrukus buvo surastas, tačiau jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje. Audriaus P. baudžiamasis persekiojimas jau baigtas – Vilniaus miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamajam buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto įgijimo, laikymo ir platinimo „pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai“.
Su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis susipažinęs teismas konstatavo, kad Audriaus P. kaltė įrodyta ne tik telekomunikacijų tinklais gautais ir kaltinamajam priklausančioje technikoje rastais vaizdo įrašais, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadomis, bet ir paties atsakomybėn patraukto Audriaus P. prisipažinimu, jo draugų, kuriems įrašus jis išplatino, liudijimais.
Už pornografijos, kurioje vaizduojami išnaudojami vaikai, platinimą baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes teismas nutarė, kad teisingiausia bausmė Audriui P. turėtų būti bauda, o už apysunkį nusikaltimą baudos dydis nustatomas nuo 100 MGL (5 tūkst. Eur) iki 4 tūkst. MGL (200 tūkst. Eur).
Baudžiamąją bylą teismui perdavusi prokurorė teismui pasiūlė Audrių P. nubausti 50 MGL (2,5 tūkst. Eur) dydžio bauda. Su tokia bausme sutiko ir kaltinamasis.
„Padarytas apysunkis nusikaltimas dorovei, kaltinamasis Audrius P. yra 19 metų amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 18 metų, moksleivis), nevedęs, dirbantis, neteistas, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, kaltinamasis nuoširdžiai galisi dėl savo padarytų veiksmų“, – skirdamas prokurorės pasiūlytą švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę pabrėžė teismas.
„Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę, – bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą“, – pažymima teismo priimtame baudžiamajame įsakyme.
Anot teismo, Audrius P. „nusikalto pirmą kaltą, jis įgijo, laikė ir siuntė tik du vaizdo įrašus, šiuos įrašus siuntė į uždarą grupę“.
„Tyrimo metu buvo apžiūrėtos visos kratos metu surastos ir paimtos laikmenos, tačiau rasti tik du įrašai su pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojami vaikai, ir šie įrašai yra tie patys, kuriuos kaltinamasis siuntė į uždarą grupę“, – skirdamas švelnesnę baudą, nei numato įstatymas, teismas pabrėžė, kad kaltinamojo finansinės galimybės sumokėti didelę baudą yra ribotos, be to, bylos duomenys rodo, jog nusikaltimų recidyvo tikimybė yra itin maža, Audriaus P. asmenybė nėra tokia pavojinga, jog siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų jam turėtų būti skiriama bausmės sankcijoje nustatyta bauda.
Skirtą 2,5 tūkst. Eur baudą teismas Audriui P. leido sumokėti per dvejus metus. Be to, buvo nuspręsta iš jo konfiskuoti nusikaltimo padarymo įrankius – mobiliojo ryšio telefono aparatą „Apple IPhone 7 Plius“ ir SIM kortelę.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų kovo 15 d. vakarą Audrius P. į savo paskyrą susirašinėjimo programėlėje atsisiuntė du vaizdo įrašus su seksualiai išnaudojamais vaikais, o paskui tuos įrašus persiuntė savo draugams. „Tokiais savo veiksmais jis įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai“, – pateiktuose kaltinimuose nurodė prokurorai.
Po šio įvykio praėjus dviem mėnesiams baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Audrius P. per apklausą savo kaltę pripažino iš karto. Jis pasakojo, kad kažkada draugas jį įtraukė į feisbuko susirašinėjimo programoje „Messenger“ sukurtą uždarą grupę, kurioje čia esantys nariai tarpusavyje dalijosi „visokiais juokingais filmukais, video“.
Kas yra šie grupės nariai, jaunas vyras teigė nežinantis.
„Kovo mėnesio pradžioje šioje grupėje pamačiau vaizdo įrašą, kuriame buvo pavaizduota, kaip suaugusi moteris lytiškai santykiauja su vaikais, – toliau pasakojo Audrius P. – Kas įkėlė šį įrašą, nežinau, o ir tada neatkreipiau dėmesio. Ankščiau nebuvau matęs tokių filmukų, todėl tai man sukėlė daug emocijų. Peržiūrėjau šį filmuką ir nusprendžiau jį persiųsti savo dviem draugams. Kodėl? Tiesiog norėjau parodyti, nes pats nebuvau matęs tokių dalykų.“
Pasak Audriaus P., tą patį vakarą jo anketa feisbuke buvo užblokuota – bandant prisijungti prie paskyros buvo rašoma, kad „anketa laikinai užblokuota trims dienoms“.
„Iš karto supratau, jog anketa yra užblokuota tik dėl to, kad persiunčiau tą pornografinį filmą, kuriame vaizduojami vaikai“, – devyniolikmetis pažymėjo, jog labai gailisi dėl to, ką padarė, ir tikino, kad daugiau taip nesielgs.
Kai pareigūnai patikrino Audriui P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir jame esančią feisbuko paskyrą, nustatė, kad vaikinas išsiuntė ne vieną, o du įrašus. Paklaustas, kodėl meluoja, Audrius P. teisinosi, kad tikriausiai suklydo, ir nurodė, jog jeigu jau du įrašai rasti, vadinasi, du įrašai ir buvo.
„Nesidomiu vaikų pornografija, padariau tai šiaip, dėl bajerio“, – pridūrė jis.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir Audriaus P. draugai, kuriems šis siuntė pornografinius įrašus. Vienas jų pareigūnams nurodė, kad net nematė, ką bičiulis jam buvo atsiuntęs, o kitas pripažino, jog taip pat priklausė uždarai grupei feisbuko susirašinėjimų programoje.
„Šioje grupėje nariai dalijasi įvairiais filmukais, taip pat ir pornografinio turinio, ir visokiais žiauriais – egzekucijų įrašais, – sakė liudytojas. – Manęs tai nedomina, aš šių įrašų dažniausiai net nežiūriu – priklausau grupei, tačiau esu išjungęs pranešimus ir jų negaunu, jeigu kas nors ką į grupę įkelia.“
Audriaus P. draugas prisiminė, kad vieną tokių įrašų jam buvo atsiuntęs ir dabar baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bičiulis.
„Pradėjau žiūrėti šį įrašą, tačiau pasižiūrėjau tik keletą sekundžių, nes pamatęs, kad tame vaizdo įraše yra pornografija su vaikais, iš karto išjungiau ir toliau nežiūrėjau – man tai nepriimtina ir nejuokinga“, – sakė liudytojas.
Jo teigimu, įrašą atsiuntęs draugas dar tą patį vakarą parašė žinutę instagrame – nerimavo, kad yra užblokuotas feisbuke. O po poros mėnesių pranešė, kad namuose policija atliko kratą ir tyrėjai į apklausą kvies draugus, kuriems jis vaizdo įrašus buvo išsiuntęs.
„Audrius P. yra normalus, bendrauja su merginomis, tas filmukas su vaikų pornografija buvo siųstas šiaip, dėl bajerio“, – sakė liudytojas ir pabrėžė, kad tai buvo pirmas kartas, kai iš draugo gavo tokio pobūdžio įrašą.
Delfi rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
 

Policininkų darbo metodai šokiruoja: norėdami išgauti vagyste įtariamų nepilnamečių prisipažinimą, trys kriminalistai juos surakino antrankiais, daužė ir kankino elektrošoku, o vieno jų brolį, kuriam tebuvo tik keturiolika metų, nuvežė į mišką ir prirakino prie medžio. Šie policininkai nepilnamečių iš asocialių šeimų net nelaikė žmonėmis.
Ir tai – ne tušti žodžiai: dviejų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų policininkų, kurių vienas jau išėjo į pensiją, baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Judita Sungailaitė paskelbė, kad pareigūnai piktnaudžiavo jiems suteiktais įgaliojimais. Dar vienas policininkas teismo nuosprendžio nesulaukė – iš gyvenimo pasitraukė savo noru.
„Kaltinamieji net neieškojo priemonių atlikti teisėtus veiksmus, o su nepilnamečiais asmenimis elgėsi lyg su asmenimis, kurių teisių nėra pagrindo užtikrinti, – nuosprendyje pažymėjo teisėja. – Viso proceso metu kaltinamieji pabrėžė nukentėjusiųjų neigiamas asmenines savybes, padarytus pažeidimus ar nusikaltimus, jų asocialią aplinką, lyg šios aplinkybes paneigtų nukentėjusiųjų asmenų teisę į teisėtą elgesį su jais. Tikėtina, kad kaltinamieji nebūtų sau galėję leisti tokį elgesį su kitais nepilnamečiais, kurie turi atsakingus atstovus, užtikrinančius jų interesus. Tuo tarpu su pažeidžiamais paaugliais, kurie neturi asmenų, galinčių juos apginti, palaikyti ir apsaugoti, pareigūnai elgėsi kaip su asmenimis, kurie neturi jokių teisių.
Šioje byloje net neginčijamos aplinkybės, jog nepilnamečiai buvo pristatomi į komisariatą apie tai neinformuojant arba net slepiant nuo įstatyminių atstovų, juos laikant ilgą laiką komisariate, 14 metų vaiko išleidimas į namus, nesidomint jo galimybėmis grįžti į namus, kurie yra už 12 km, parodo visišką pareigūnų abejingumą ir nesiskaitymą su socialiai pažeidžiamais paaugliais, kas, kaip parodo ši byla, formuoja tokių paauglių nuomonę, jog policija jų nelaiko žmonėmis.“
Dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Bakšys ir dabar jau buvęs tyrėjas Vytautas Žemantauskas, kurio žmona dirba teisėja Marijampolės teisme, pripažinti kaltais: G. Bakšiui skirta 250 MGL (9 415 Eur), o V. Žemantauskui – 230 MGL (8 661,80 Eur) bauda.
Be to, abiem nuteistiesiems teisėja paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimą 3 metams.
Iš nuteistųjų teismas trims nukentėjusiaisiais pripažintiems jaunuoliams priteisė po tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, jį nuteistieji dar galės skųsti apeliacine tvarka. Kad tokia teise jie pasinaudos, neabejojama, – kaltinamieji viso proceso metu neigė jiems pateiktus kaltinimus.
 
Ko verta liudytojo priesaika?
Apie istoriją, kuri Vilkaviškio rajone buvo aptarinėjama ilgą laiką, Delfi rašė dar tada, kai tik Marijampolės apskrities policijos Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie jį, kaip vėliau paaiškėjo, dar nieko nežinojo net Vilkaviškio policijos vadovas Edvardas Gruzdys, – teisme jis prisipažino, kad tik perskaitęs straipsnį apie nepilnamečius sužinojo, jog kriminalistai įtariami smurtu. „Apie smulkmenas sužinojau vėliau, kai Imuniteto skyriaus pareigūnai pradėjo tirti“, – sakė jis.
Šį ikiteisminį tyrimą inicijavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Jam vadovaujanti Kristina Mišinienė neslėpė, kad ją iki šiol šokiruoja ne tik policijos pareigūnų darbo metodai, bet ir siekis bet kokia kaina išplauti savo mundurą.
„Suprantame, jog šis apkaltinamasis nuosprendis atneš tik pyktį ir beatodairišką gynimąsi nuteistiems smurtautojams – ką ir regėjome atviruose teismo posėdžiuose, – sakė K. Mišinienė. – Mums taip pat nelengva apie tai kalbėti – visą mūsų centro kovos su prekyba žmonėmis, išnaudojimu istoriją lydi bendradarbiavimas su pareigūnais, tai patys artimiausi mūsų partneriai. Turime pasitikėti teisėsauga – kas ištirs nusikaltimus, apsaugos silpniausius? Šioje istorijoje baisu ne tik patys bandančių išgauti prisipažinimą pareigūnų veiksmai, tačiau ir suvokimas, jog deginimas, spardymas, daužymas per veidą, rišimas prie medžio nenutiko taip staiga, užėjus nevaldomam įsiūčiui… Trys pareigūnai, vedantys komisariato kriminalistai, vienu metu neišėjo iš proto… Čia tikriausiai kalba eina apie darbo stilių, suformuotą ilgamečio komisariato vadovo?
Mums, socialinėms darbuotojoms, kelia didžiulę nuostabą ir kitų šio komisariato liudijusių darbuotojų, laikysena – vieningai palaikanti teisiamus kolegas, „sėdėjau šalia, bet nieko nemačiau, neužuodžiau svilėsių kvapo, nesurakinome jiems rankų, apkalba tie banditėliai mus“… Teismas atmetė vienos iš pareigūnių parodymus kaip neteisingus ir neobjektyvius – bet tai ko verta tada liudininko priesaika? Ar kai ginami saviškiai, visos priemonės tinka – „netikėtai“ teisme pasirodė paauglių kaimynai, atvykę solidarizuotis su teisiamais pareigūnais, vienas iš nukentėjusiųjų pranešė apie spaudimą keisti parodymus ir pan.“
Pasak K. Mišinienės, ši baudžiamoji byla puikiai atskleidžia liūdną situacijoje teisėsaugos institucijose: „Pareigūnų smurtui nėra jokių pateisinimų, įtariamų paauglių kankinimas ir bandymai jį paslėpti yra tikrai ne tai, ko mes visi laukiame iš teisėsaugos – ar neturėtų dirbantys Vilkaviškio komisariate pasitikrinti pasirinktos profesijos jiems tinkamumo?“
 
Sulaikė Vokietijoje – be pinigų, išbadėjusius ir sutrikusius
Tai istorija apie du nepilnamečius ir jų gyvenimo klystkelius – kai paslydus nesuteikiama jokia galimybė atsitiesti ir iš naujo kabintis į gyvenimą be kriminalinės praeities. Ši istorija ir apie policijos pareigūnus, kurie tyrė nepilnamečių padarytus nusikaltimus, ir apie valstybės tarnautojų požiūrį į nusikaltusius nepilnamečius – kai net neišgirdę, ką pasakys, jie garsiai šaukia, jog jie tėra eiliniai nusikaltėliai, kuo greičiau šiuos nepilnamečius reikia uždarytį į zoną. Ir problema bus išspręsta.
Vos už keliolikos kilometrų nuo Vilkaviškio nutolusiuose kaimuose socialinės rizikos šeimose gyvenantys nepilnamečiai programos nevyriausybinės organizacijos socialinių darbuotojų dėmesį patraukė dar 2016 m. – paskambinusi vieno jų motina verkdama šaukėsi pagalbos.
„Ji prašė padėti pargabenti sūnų ir jo draugą iš Vokietijos – paaugliai buvo sulaikyti klaidžiojantys po šalį, kurios kalbos nei vienas nemokėjo, be pinigų, išbadėję ir sutrikę“, – sakė K. Mišinienė.
Į Vokietiją nepilnamečiai, dėl kurių vieno dingimo buvo paskelbta oficiali paieška, paspruko bėgdami nuo jiems gresiančių nemalonumų – apie tai jie net neužsiminė savo motinoms, o tą dieną, kai ketino išvykti iš Lietuvos, namuose net pasipuošė, lyg vyktų į pirmąjį pasimatymą. O juk slapčia pasiėmė menkas santaupas ir į krepšius susikrovė kompiuterius, kuriuos vėliau pardavė, kad turėtų už ką išvažiuoti iš Lietuvos.
„Mums buvo pažadėtas darbas Diuseldorfo mieste, bet kai atvažiavome, pasakė, kad jau pavėlavome – atsirado kiti darbuotojai“, – apie kelionę į Vokietiją pasakojo šešiolikmetis.
Kito darbo Vokietijoje paaugliams nepavyko susirasti – iš pradžių, kol dar turėjo pinigų, jie keletą dienų gyveno viešbutyje, o paskui klaidžiojo gatvėmis, kol galop vieną jų, važiavusį be bilieto, sulaikė traukinio kontrolierius.
Parą policijos areštinėje praleidęs šešiolikmetis buvo išvežtas į jaunimo centrą – į čia atvyko ir jo septyniolikmetis draugas. Čia nepilnamečiai praleido maždaug dvi savaites, kol galop buvo sugrąžinti į Lietuvą. O čia, vos spėję atšvęsti Naujųjų metų sutikimą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų – anksčiau neteistas šešiolikmetis už grotų praleido mėnesį, o jo septyniolikmetis draugas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus paleistas dar vėliau.
Na ir kas, kad pusnuogis, na ir kas, jog apie jo paleidimą net nebuvo pranešta motinai, o autobuso bilietas buvo nupirktas tik iki Marijampolės – juk dar jaunas, turi daug jėgų ir į už keliasdešimt kilometrų nuo Suvalkijos sostinės esančius namus gali ir pėsčiomis pareiti.
Bet nereikėjo – nepilnametį Marijampolės autobusų stotyje pasitiko to visai daryti neprivalėjusi nevyriausybinės organizacijos darbuotoja Erika Kašiūbaitė. Jai reikėjo įdėti nemažai jėgų, kad nepilnamečio grįžimu į namus pasirūpintų Vilkaviškio rajono socialiniai darbuotojai.
 
Viskas dėl pinigų
Į svajonių Vokietiją paaugliai spruko norėdami apsaugoti savo šeimas – jiems buvo grasinama, kad nukentės ne tik jie patys ar artimieji, bet ir bus sudeginti jų namai. O visos bėdos prasidėjo dėl vaikiško naivumo – nepažįstami vyrai pasiūlė užsidirbti pinigų. Uždarbis jiems pasirodė toks didelis, kad šie net nesvarstydami sutiko – vien už tai, kad nueis pas Šakių rajone gyvenančią senolę ir iš jos paims 3 tūkst. eurų, gaus dalį šių pinigų. Jokio vargo – ir 400 Eur tavo kišenėje!
„Su draugu nuvažiavome į Vilkaviškį nusipirkti elektroninių prekių, o kai ėjome parduotuvės link, mus susistabdė trys vaikinai, vienas jų nusivedė šiek tiek tolėliau ir pasiūlė parūkyti, – apie pažintį su nepažįstamaisiais pasakojo šešiolikmetis. – Jis sakė, kad atrodau kaip normalus bachūras ir paklausė, ar nenorėčiau užsidirbti. Pasakiau, kad norėčiau, klausiau, koks tai darbas. Jis atsakė, kad nieko baisaus, man tiesiog reikės nueiti nurodytu adresu ir paimti iš anksto paruoštus pinigus. Jis man davė savo telefono numerį, sakė, kad greitai susisieks.“
Kaip sakė, taip ir padarė – po kelių dienų į šešiolikmečio telefoną atskriejo SMS žinutė, kurioje buvo nurodyta nuvykti į Šakių rajoną. O kai su draugu nuvyko, pateko į pareigūnų surengtą pasalą – buvo sulaikyti kaip telefoninių sukčių bendrininkai.
„Po kelių dienų išėjęs į lauką prie namų pamačiau tuos asmenis, kurie mane siuntė paimti pinigų – jie liepė lipti į jų automobilį ir ėmė priekaištauti, kad paėmėme 3 tūkst. Eur, bet jų neatiduodame, – sakė šešiolikmetis. – Aiškinau, kad mus sulaikė policija ir apkaltino sukčiavimu, bet jie nepatikėjo ir ėmė grasinti susidorojimu. Iš pradžių į tai nekreipiau dėmesio, bet po kurio laiko tą patį automobilį su tais pačiais asmenimis mačiau dar keletą kartų, o po savaitės tie vyrai pareiškė, kad sudegins namus, jeigu negrąžinsiu pinigų.“
Grasinimų sulaukė ir septyniolikmetis – prie jo namų taip pat buvo atvykę iki šiol pareigūnų nenustatyti asmenys, taip pat grasino, jog užkas po žeme, tačiau kai šis išsigandęs paskambino policijai, šie iš karto pasišalino.
Nepilnamečiai tikino, kad ne juokais išsigando, todėl nutarė apiplėšti prie pat jų namų esančios parduotuvės savininką ir pinigus atiduoti tiems vyrams. „Galvojome, kad taip išsisuksime iš padėties“, – sakė šešiolikmetis.
Bet neišsisuko, o tik dar labiau įklimpo – kai parduotuvės savininkas lapkričio 8 d. baigė darbą ir su uždirbtais pinigais įsėdo į automobilį, vienas vaikinų pribėgo prie mašinos ir atidaręs dureles juos pagrobė.
Verslininkas jaunuolius iš karto pažino, apie tai pranešė policijai. Nors iš parduotuvės savininko buvo pagrobta 2 560 Eur, nepilnamečiai tikino, kad pinigų buvo kur kas mažiau – 1 500 Eur, tačiau vis tiek prisiėmė kaltę, nes dalį pinigų galėjo pamesti sprukdami po vagystės. Šiuos pinigus septyniolikmetis jau kitą dieną perdavė nepažįstamiesiems, kurie „už vargą“ davė 70 Eur. Bet tuo pačiu nurodė, kad tai – tik dalis skolos, teks atiduoti ir kitą dalį.
 
Iš paauglių lūpų – skausmą veriantys prisiminimai
Apie tai, kad apvogė parduotuvę, nepilnamečiai prisipažino ilgai nesispyriodami – lapkričio 9 d., kai skirtingu laiku pas juos į namus atvyko nusikaltimą tiriantys Vilkaviškio policijos pareigūnai. Nepilnamečiai buvo išvežti į apklausas komisariate. Vieni, nedalyvaujant jų įstatyminėms atstovėms motinoms – esą juk tai įprasta procedūra. O paskui, dar tą pačią dieną, jau kaip įtariamieji buvo išleisti į namus.
O apie prieš nepilnamečius naudotą smurtą policijai buvo pranešta tik po dviejų mėnesių, kai juos areštinėję aplankė socialinė darbuotoja E. Kašiūbaitė.
„Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau iš jų lūpų“, – sakė ji.
„Iš pradžių kalbėjau su septyniolikmečiu – tiesiog norėjau išgirsti, kaip jis atsidūrė tokioje situacijoje, gal jam reikalinga pagalba, – pasakojo E. Kašiūbaitė. – Labai sunku buvo užmegzti kontaktą, bet stengiausi, mums kalbantis supratau, kad kažkas yra ne taip – jaučiau, jog jis kažką nutyli. Tuo metu man net nebuvo kilusi mintis apie smurtą, bet vaikas ėmė ir kažkaip atsivėrė. Sunkiai, bet papasakojo – sakė, kad jį mušė pareigūnai, jog prisipažintų dėl iš parduotuvės savininko įvykdytos vagystės.“
Socialinė darbuotoja mano, kad nepilnametis net neketino pasakoti apie patirtą smurtą, bet greičiausiai dėl jauno amžiaus dar nesugebėjo sutramdyti savo bejėgiškų emocijų. Maža to, nors po įvykio jau buvo praėję pakankamai laiko, tačiau ant jo kūno dar matėsi po sužalojimų išlikę randai.
„Iš tiesų, vaikinui dar tik septyniolika metų – tai tokio amžiaus paauglys, kai jam sunku garsiai pasakyti, jog mane mušė, – kalbėjo E. Kašiūbaitė. – Juk taip elgdamasis jis pripažįsta, kad buvo pažemintas, o jis yra vaikinas, kaip čia taip gali būti.“
Tą pačią dieną socialinė darbuotoja susitiko ir su šešiolikmečiu – kitoje kameroje uždarytas nepilnametis taip pat papasakojo apie apklausos metu galimai patirtą smurtą. Su tokiomis situacijomis anksčiau nesusidūrusi E. Kašiūbaitė paprašė nepilnamečių parašyti pareiškimus Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Jie sutiko.
„Neslėpsiu, mane ištiko šokas – mes visada žmones skatiname pareigūnais pasitikėti, sakome, tik nebijokite, viską pasakokite, jie tikrai padės, bet kai susidūriau su šia situacija, kai tokiais metodais bandoma išgauti tiesą, labai suglumau – juk dabar nebus lengva kitus įtikinėti, kad jie pasitikėtų pareigūnais, – neslėpė ji. – Bet sakysiu, nes neabejoju, kad policijoje dirba tikrai daug dorų pareigūnų.“
Septyniolikmečio pareiškime policijos generaliniam komisarui nurodyta, kad vienas pareigūnų esą jį prirakino prie kėdės, o kitas daugybę kartų panaudojo elektrošoką – tazerį.
„Daug kartų, net nepamenu, kiek – į kojas, kartą į petį, dar norėjo į kaklą ir klyną, bet nenuspaudė“, – rašė nepilnametis.
„Kai mane policininkai nusivežė į komisariatą, uždėjo antrankius ir ėmė manęs klausinėti, kur buvau nusikaltimo vakarą, bet aš jiems nieko nesakiau, – aiškino kitas nepilnametis. – Tada jie mane paliko trims valandoms ir išvažiavo, o kai grįžo, vėl tęsė, bet ir tada nieko nesakiau, dėl ko tyrėjas man kumščiu trenkė į veidą. Ir vėl paklausė, bet vis tiek nesakiau tiesos, jis man dar kartą trenkė… Tada kitas tyrėjas ėmė grasinti, kad mane „sukiš į sieną“, o paskui vėl tas kitas tyrėjas man trenkė dar kartą ir aš tada jau viską papasakojau.“
 
Egzekucija miške
Šešiolikmetis taip pat nurodė, kad po apklausos policijoje važiuojant į namus pasikalbėjo su draugu apie tai, kas įvyko policijoje – šis pasakė, jog irgi buvo mušamas.
„Matyt, pareigūnams nervai trūko, tai man davė kelis kartus per galvą, o draugui daugiau kliuvo – pas jį iki šiol žymės matosi, pats mačiau ir ant peties, ir ant kojų“, – sakė paauglys, kuris teigia mažiau nukentėjęs.
Tuo metu vieno jų brolis, kuriam tuo metu tebuvo keturiolika, prisipažino, kad ir prieš jį smurtavo pareigūnai – tuo metu, kai jo šešiolikmetis brolis buvo nuvežtas į Vilkaviškio policijos komisariatą.
Kadangi keturiolikmetis prieš kelias dienas senosiose kaimo kapinėse buvo sugadinęs elektros skydinę, pareigūnai jo motinai pasakė, jog šį veža pas kaimo seniūnę – atsiprašyti. Kartu motinai vykti neleidę kriminalistai ir su jais buvusi ikiteisminį tyrimą dėl kaime įvykdytos vagystės atliekanti jų kolegė Ema Andriukaitytė iki seniūnijos taip ir nepasiekė – nuvažiavo į mišką. Čia keturiolikmetį ištempė iš automobilio ir nuvedė gilyn į mišką, po to vieną kartą įspyrė į užpakalį, prirakino jį prie medžio antrankiais, ir pridėję prie kojų elektrošoką panaudojo jį tris kartus, reikalaudami pasakyti, kas įvykdė vagystę.
Kai pareigūnai neišgavo jiems reikalingos informacijos, keturiolikmetis buvo atrakintas nuo medžio, įsodintas į tarnybinį automobilį ir nesant teisėtam pagrindui pristatytas į Vilkaviškio policijos komisariatą. Antrankiais surakintomis rankomis už nugaros nepilnametis buvo nuvestas į kabinetą, kur jį apklausinėjo vėliau nusižudęs policininkas – kadangi keturiolikmetis nesutiko duoti parodymų dėl brolio padarytos vagystės, pareigūnas jam sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, o šiam ir toliau neduodant parodymų, įspyrė į lytinius organus.
Nepilnametis policijoje neteisėtai buvo laikomas kelias valandas, o paskui išleistas į namus – šaltą žiemos vakarą pusnuogis keturiolikmetis keliolika kilometrų ėjo pėsčiomis.
 
Teisėja: byla tikrai nesufabrikuota
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai neigė, kad smurtavo tiek prieš keturiolikmetį, tiek prieš kitus jaunuolius, kurie vėliau buvo nuteisti dėl vagystės. Kad keturiolikmetis miške buvo prirakintas prie medžio, teigė nemačiusi ir kartu su jais buvusi policijos tyrėja E. Andriukaitytė.
„Viso proceso metu kaltinamieji teigė, kad byla yra sufabrikuota, o nukentėjusieji juos apkalba, dėl jų intensyviai atliekamų tarnybinių pareigų, intensyvus nukentėjusiųjų tikrinimo, – teismas mano, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusieji turėjo realų interesą apkalbėti, ar pakenkti“, – su tokiais pareigūnų argumentais nesutiko teisėja J. Sungailaitė.
Kai buvo pradėtas tyrimas dėl smurto prieš nepilnamečius, vienas jų vėliau prisipažino, kad sulaukė grasinimų, todėl išsigandęs galimo susidorojimo parašė pareiškimą, jog esą melagingai apkaltino Vilkaviškio policijos pareigūnus dėl smurto.
„Tai parašiau visai ne savo noru, man buvo daromas spaudimas, tris ar keturis kartus prie namų manęs laukė du nepažįstami asmenys, kurie sakė, kad žino, jog aš teisiuosi su pareigūnais, po teismus vaikštau, taip pat nurodė, kad pareigūnai suinteresuoti, jog teismai greičiau baigtųsi, – sakė jis. – Man liepė parašyti laišką, jog melavau, o jeigu neparašysiu, sakė, bus pradėta kabinėtis prie mano šeimos, brolio… Jie minėjo tuos pareigūnus, kuriems iškelta baudžiamoji byla. Buvau pasimetęs, nelabai žinojau, ką daryti, todėl parašiau tą laišką ir išsiunčiau, o po savaitės informavau teisėsaugą apie man darytą poveikį.“
Dėl poveikio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau asmenų, kurie bandė paveikti nepillnametį, pareigūnai nenustatė, o šis teisme pareiškė, jog neišsižada nė vieno savo žodžio, pasakyto tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu.
O kaip konstatavo baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja J. Sungailaitė, visų trijų nukentėjusiaisiais pripažintų nepilnamečių parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs. Vilkaviškio policijos komisariatas
„Teismas nesutinka su nuomone, jog nukentėjusieji apkalba pareigūnus ir savo parodymus yra iš anksto suderinę, – nurodė teisėja. – Būtina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusieji apie smurtą pirmiausia pasakė socialinei darbuotojai E. Kašiūbaitei, jiems būnant sulaikyme. E. Kašiūbaitė kalbėjo su kiekvienu iš jų atskirai, ir kiekvienas nurodė jiems žinomas aplinkybes, nepilnamečiai tuo metu neturėjo realios galimybės susitikti ir suderinti vieningos savo pozicijos dėl nurodomų aplinkybių.
Nukentėjusieji apklausų metu nurodė, jog dėl smurto nesikreipė, nes negalvojo, kad kažkas jais patikės. Netikėjo, kad gali pačioje policijoje skųstis dėl pareigūnų veiksmų ir jais bus tikima. Bylos nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, gyvenantys asocialioje aplinkoje, neturėjo artimųjų palaikymo ir susiformavusių teisingų nuostatų, kaip reaguojama į neteisėtą elgesį, ypač kai jis patiriamas iš teisėsaugos institucijos atstovų. Jiems nebuvo žinoma, kur būtų galima kreiptis dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kokiu būdu turi būti apie tai pranešama. Akivaizdu, kad neturėdami socialinių įgūdžių ir būdami nepilnamečiai, galima manyti, net galėjo nesuvokti, jog tokie pareigūnų veiksmai yra neteisėti.“
 
Sunku būtų net ir suaugusiam asmeniui
Pasak teismo, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. Kašiūbaitė nurodė, kad jai bendraujant su nukentėjusiais šie nurodė, kad policija jais netiki, policija juos laiko nusikaltėliais, o tirdami vagystę iš parduotuvės pareigūnai, siekdami jų prisipažinimo, naudojo smurtą.
„Plačiau išsiaiškinus įvykio dėl smurto aplinkybes, ji nukentėjusiesiems paaiškino, kad toks pareigūnų elgesys yra neteisėtas, kad yra institucijos, kurios tiria pareigūnų neteisėtus veiksmus, į kurias jie gali kreiptis, – teismo teigimu, liudytojos nurodytos aplinkybės parodo, kad nukentėjusieji neturėjo pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis, kuriose jie buvo laikomi nusikaltėliais. – Tuo tarpu socialinei darbuotojai paaiškinus apie tai, kad su jais buvo elgiamasi neteisėtai, kad taip elgtis pareigūnai negali, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė, nukentėjusieji įgijo kito asmens palaikymą, juo pasitikėjo, supratę buvusios situacijos neteisėtumą, nutarė apie tai pranešti. Akivaizdu, kad nepilnamečiai asmenys, tuo labiau gyvenantis asocialioje aplinkoje, yra labai pažeidžiami, todėl net sunku įsivaizduoti, kad tokie asmenys savarankiškai pasiryžtų pranešti apie valdžios institucijų neteisėtus veiksmus. Todėl visiškai suprantama situacija, kad tik tuo metu, kai nepilnamečiais nukentėjusiaisiais buvo patikėta, jie įgijo suaugusių atsakingų asmenų palaikymą, tik tada pasiryžo pranešti apie neteisėtus veiksmus.“
Pasak teismo, nepilnamečius nuo tyrimo pradžios palaikė tik nevyriausybinė organizacija.
„Šis procesas būtų pakankamai sudėtingas išgyventi net ir suaugusiam asmeniui, todėl tik su šios įstaigos palaikymu, nukentėjusieji turėjo galimybę apginti savo teises“, – pabrėžė teisėja J. Sungailaitė.
„Pagal galiojančią teisinę tvarką mūsų teisinėje sistemoje nėra toleruojamas fizinis smurtas, ir bet kokia jos forma yra laikoma nusikalstama veika – nekyla abejonių, jog šioje byloje nustatytos formos naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius laikytinas neteisėtu ir atitinkančiu Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymius, kas neabejotinai parodo, jog tokie policijos pareigūnų veiksmai laikytini neteisėtais“, – apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo teismas.

Policijos pareigūnų atliktas slaptas tyrimas atskleidė šokiruojančius faktus: keturi homoseksualūs ir biseksualūs vyrai mažiausiai mėnesį tvirkino dvylikametį berniuką. Maža to, vienas jų vaikui net siūlė susituokti, o kitas – išprievartauti, jeigu šis nesutiks patenkinti jo iškrypėliškų aistrų. Ne ką mažiau šokiruoja ir tai, kad vienas šių vyrų – valstybės tarnautojas, iki šiol dirbantis Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre.
Šio itin slapto tyrimo metu nustatyti keturi vyrai tarpusavyje niekaip nesusiję ir vienas kito nepažinojo, o kad būtų išaiškintos visų jų asmens tapatybės, policijos pareigūnams teko kreiptis ne tik į telekomunikacijų bendroves, bet ir į socialinio tinklo „Facebook“ vadovus.
Daugybę policijos pareigūnų pastangų atėmęs ir ne vieną tūkstantį eurų valstybei kainavęs ikiteisminis tyrimas baigėsi kaip ir prasidėjo – apie jį visuomenei taip ir nebuvo pranešta, o baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo net nekviesdamas atsakomybėn patrauktų vyrų į teismo posėdį: kadangi tyrimo metu visi jie pripažino kaltę, sutiko su valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pasiūlyta bausme, todėl teisėja bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, teismas Klaipėdoje gyvenančius Ignacą K. (gim. 1985 m.), Martyną P. (gim. 1989 m.) ir Didžiojoje Britanijoje laikinai gyvenantį skuodiškį Petrą P. (1976 m.) pripažino kaltais ir jiems skyrė tik laisvės apribojimo bausmes – per 8 mėnesius jiems uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju pripažintu berniuku, taip pat jie įpareigoti bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Šiek tiek griežtesnė bausmė buvo skirta Nacionaliniame visuomenės centre dirbančiam Lukui R. (gim. 1994 m.) – jis pripažintas kaltu ne tik dėl nepilnamečio tvirkinimo, bet ir pornografinio turinio nuotraukų ir vaizdo įrašų gamybos bei platinimo. Už šiuos nusikaltimus teismas Lukui R. skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę – nurodė ir toliau dirbti bei taip pat uždraudė bendrauti su nepilnamečiu.
„Kaltinamieji atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti nepilnamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, tokiu būdu atliko jaunesnio negu šešiolikos metų nukentėjusiojo tvirkinimo veiksmus, be to, Lukas R. , turėdamas tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus – filmavo savo apnuogintą lytinį organą ir lytinio organo dirginimą (masturbaciją), tokiu būdu pagamino ne mažiau kaip 6 pornografinio pobūdžio vaizdo dokumentus: 5 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą, kuriuos persiuntė nepilnamečiui nukentėjusiajam“, – nurodoma teismo priimtame baigiamajame baudžiamosios bylos dokumente.
Viename Žemaitijos nedideliame miestelyje gyvenantis dvylikametis berniukas buvo tvirkinimas virtualioje erdvėje – vyrai jam rašė amoralaus pobūdžio žinutes apie seksualinio potraukio tenkinimą, siuntė įvairias viešojoje erdvėje rastas ir savo intymias nuotraukas bei porniografinio pobūdžio vaizdo įrašus. Be to, atsakomybėn patraukti vyrai prašė ir berniuko atsiųsti savo nuogo nuotraukas.
Kad dvylikametis internete bendrauja su jau suaugusiais vyrais, jo motina nežinojo, bet įtarė – vaikas savo mobiliojo ryšio telefono nepaleisdavo iš rankų, jai net neleisdavo į jį pažiūrėti. Kai berniukas ėmė nelankyti mokyklos, moteris bandė su juo pasikalbėti, bet šis nesileido į kalbas, todėl ji kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Ir tik tada paaiškėjo šokiruojanti tiesa – vaikui įvairias žinutes jau kurį laiką rašė vyrai.
„Tik tada sužinojau, kas mano sūnui atsitiko – feisbuke jis su vyrais susirašinėjo apie seksą, be to, vyrai jam siuntė pornografines nuotraukas ir net grasino, – policijos pareigūnams per apklausą sakė vaiko motina. – Su sūnumi bandžiau pasikalbėti apie „visą šį reikalą“, bet jis nenorėjo leistis į kalbas, tik pasakė, kad yra ne toks kaip visi, nes jam labiau patinka vyrai ir berniukai nei mergaitės.“
Kai policijos pareigūnai nustatė asmenis, su kuriais vaikas bendravo virtualioje erdvėje, jų namuose buvo atliktos kratos ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai – kompiuteriai, mobiliojo ryšio telefonai. Visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai feisbuke buvo susikūrę netikras paskyras – prisistatydavo ne savo vardais ir pavardėmis.
Atsakomybėn patrauktas vienoje Klaipėdos bendovėje vadovo asistentu dirbantis Ignacas K. per apklausą policijoje prisipažino, kad yra homoseksualus, gyvena su draugu, tačiau vienu metu ėmė su juo nesutarti, todėl internete slapta pradėjo ieškoti naujų pažinčių.
„Feisbuke susikūriau naują paskyrą su netikru vardu, nes nenorėjau, kad mane identifikuotų, – sakė jis. – Tada ėmiau ieškoti pažinčių – susirašinėjau su vaikinais. Vienas jų buvo ir šis vaikas – jis rašė, kur gyvena, kad jam yra 15 metų. Susirašinėjimo metu tariausi su juo susitikti, vienas kitam rašėme intymius dalykus lytiškumo temomis, apie seksą tarp vyrų. Taip pat siuntėme vienas kitam vaizdinę medžiagą: aš vyrų pornografinį įrašą, o jis – nuotraukas.“
Ignacas K. tikino, kad su nepilnamečiu bendravo esą tik dėl to, jog šis pats „rodė iniciatyvą“, tačiau pripažino, kad elgėsi nederamai – ne kartą prašė vaiko atsiųsti „savo apnuoginto „daikčiuko“ nuotraukų“.
Tai, ką Ignacas K. rašė dvylikamečiui, ko gero, net ir suaugusieji negalėtų to parašyti, tai – pernelyg intymūs susirašinėjimai. Panašiai elgėsi ir kiti vyrai – jie troško kuo greičiau su vaiku susitikti ir turėti intymių santykių. Ne tik trumpalaikių susitikimų automobilyje, bet ir ilgalaikių kartu gyvenant – vienas vyrų svajojo su juo turėti intymių santykių prie jūros ar – šiam ruošiant pamokas.
Viename bare padavėju dirbantis Martynas P. per apklausą policijoje taip pat prisipažino, kad feisbuke taip pat turėjo dvi paskyras – viena buvo slapta ir skirta naujoms pažintims užmegzti.
„Esu homoseksualus, todėl pažinčių ieškodavau vyriškos lyties asmenų tarpe, – sakė Martynas P. – Taip tarp mano draugų atsirado ir šis jaunuolis, žinojau, kad jam yra penkiolika metų, nors iš tų nuotraukų, kurias jis man siuntė, atrodė, jog jis yra gerokai jaunesnis – vaikas. Nors jis buvo labai jaunas, vis tiek bendravau, nes jis pats rodė didelę iniciatyvą susirašinėjant, o ir man pačiam buvo įdomu bendrauti su šiuo jaunuoliu. Susirašinėjome apie seksą tarp vyrų, apie vyrų lytinius organus, prašiau, kad šis atsiųstų savo apnuoginto lytinio organo nuotraukų. Jis atsiųsdavo, siunčiau ir aš.“
Vyras teigė, kad bendraudamas su nepilnamečiu apie pasekmes negalvojo, o dabar dėl to, jog pasielgė neatsakingai, gailisi.
Dėl savo poelgio gailėjosi ir į Didžiąją Britaniją emigravęs ir viename fabrike dirbantis skuodiškis Petras P., – feisbuke jis taip pat turėjo dvi paskyras.
„Esu biseksualus, mane domina tiek vyrai, tiek moterys, o naujai sukurta paskyra buvo skirta pažintims su vyrais, – sakė jis. – Ieškodamas pažinčių prisijungiau prie uždaros grupės, kurioje bendrauja homoseksualūs vyrai. Netrukus susipažinau su dviem vyrais, kuriuos taip pat domino tokie patys santykiai. Vienas buvo 35 metų, o kitas – vaikinas, kuris rašė, kad dar neturi 16 metų. Su juo susirašinėjau apie seksą tarp vyrų, buvau nusiuntęs savo apnuogintą lytinį organą. Su manimi bendraudamas seksualinio pobūdžio temomis nepilnametis buvo labai aktyvus, jis pats man ne kartą siuntė įvairių intymių nuotraukų.“
Savo seksualinės orientacijos policijoje neslėpė ir valstybės tarnyboje dirbantis Lukas R.: „Esu biseksualus, dabar gyvenu su mergina.“
Vyras sakė, kad ieškodamas naujų pažinčių tiek tarp vyrų, tiek tarp merginų feisbuke susikūrė paskyrą, kurioje nurodė tik vardą. Tiesa, ne savo, nes taip pat nenorėjo, kad pažįstami ar draugai sužinotų apie jo slaptus pomėgius.
Kaip pradėjo bendrauti su dvylikamečiu, kuris jam taip pat buvo nurodęs šiek tiek vyresnį amžių, Lukas R. negalėjo prisiminti.
„Iš šio vaikino siunčiamų nuotraukų buvo matyti, kad jis yra dar labai jaunas, bet kad jam tik 12 metų, niekaip negalėjau nuspėti, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojas. – Su juo susirašinėjome intymiomis temomis: apie seksą tarp vyrų, rašėme vienas kitam, kaip susitikę mylėsimės, siunčiau jam savo savo apnuoginto lytinio organo nuotraukų, tokių pačių nuotraukų prašiau ir jo atsiųsti…“
Vyras policijoje taip pat prisipažino, kad berniukui buvo nusiuntęs ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašą, kuriame jis masturbuojasi. „Tai užfiksavau telefonu savo automobilyje“, – teigė Lukas R.
Kad bendraudamas su jau suaugusiais vyrais nepilnametis iš tikrųjų buvo aktyvus, patvirtino pareigūnų perskaityti susirašinėjimai, tačiau, kaip nurodė vėliau vaiką tyrę psichologai, tai yra suprantama. Jiems nepilnametis pasakojo, kad internete bendravo su vaikinais ir vyrais nuo 15 iki 40 metų, kai kurie jų rašė nepadoraus turinio žinutes, taip pat siūlė susitikti, turėti intymaus pobūdžio santykius.
„Nors pats nukentėjusysis teigė, jog jam buvo „šlykštu“, „nemalonu“, „košmaras ten buvo“, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad naujos pažintys ir susirašinėjimai jį įtraukė, jam buvo įdomu“, – nurodė vaiką tyrę specialistai. Jų vertinimu, nepilnamečiui reiškiasi jo amžiaus bei psichoseksualinės raidos neatitinkantis lytinio identiteto formavimasis: vaikinas aktyviai ir kiek demonstratyviai kalba apie merginas bei tai, kaip jam jos patinka, tačiau nuolat spontaniškai užuominomis užsimena apie homoseksualumą, vaikinus.
„Vaikino nekritiškumas santykio su kitu mezgimui, nepatenkinti socialiniai poreikiai dėl sunkių tarpasmeninių patirčių, susirūpinimas lytiškumu bei aktyvios lytinio identiteto paieškos apsunkina jo galimybes adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją, įžvelgti joje pavojus sau ir savo saugumui, numatyti galimas tokio elgesio ir bendravimo pasekmes“, – pažymėjo ekspertai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nepilnametis, kuris nelabai buvo linkęs kalbėti apie bendravimą su nepažįstamais vyrais.
„Internete susirašinėjau su klasiokais, kai tuo pačiu metu man pradėjo rašinėti nepažįstami bernai, kurie klausė, kaip man sekasi, kvietė susitikti, – sakė nepilnametis. – Nepažįstamieji siūlė važiuoti pas juos į butą ir turėti lytinių santykių. Bet su jais nesusitikau, nes bijojau.“
Nepilnametis prisiminė, kad nepažįstami vyrai, su kuriais jis susirašinėjo, jam siūlė ne tik susitikti, bet net ir susituokti.
„Tokie vyrų pasiūlymai man pasirodė keisti, nei su vienu jų nėjau susitikti, nes bijojau, kad manęs neišprievartautų, – pasakojo jis. – Susirašinėdamas apsimečiau, kad man yra 15 metų, siunčiau jiems savo nuotraukas, bet niekada nesiunčiau nuotraukos, kurioje būčiau nuogas. Tuo tarpu jie man siuntė tik tokias nuotraukas – jos man nepatiko, buvo šlykštu į jas žiūrėti. Jas aš visada ištrindavau.“
Nepilnametis sakė, kad iš vieno vaikinų – Ignacijaus K. sulaukė grasinimų, kai šis atsisakė susitikti: „Jis ėmė grasinti, kad nusiveš į mišką ir išprievartaus.“
Delfi rašė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai ir neišdrįsta pasakyti.
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, pastarosios nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje, o į tokias situacijas gali pakliūti bet kuris vaikas, todėl apie tai reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
 

Kalėjimų sistemoje dirbančių pareigūnų darbo metodai šokiruoja: vietoj pagalbos nuo prekeivių žmonėmis nukentėjęs ir prieš juos liudijęs jaunuolis jau antrą kartą užpultas ir sužalotas pataisos namuose. Pirmą kartą – Marijampolėje, o kai iš jų buvo perkeltas į Pravieniškes, čia vėl sulaukė egzekucijos. Pareigūnai buvo abejingi nukentėjusiojo pagalbos šauksmui – dar prieš užpuolimą vaikinas įspėjo, kad sektoriuje, į kurį jį planuoja įkelti, bus nesaugu. Taip ir buvo – tą patį vakarą jis atsidūrė Kauno klinikose.
„Įkalinimo įstaigose dieną pavojingiau nei miestų gatvėse naktį“, – nuo prekeivių žmonėmis nukentėjusio Rimvydo (siekiant apsaugoti nukentėjusiojo interesus, jo vardas pakeistas) istoriją atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Pasak jos, prieš prekeivius žmonėmis liudijęs 23 metų vaikinas ne kartą sulaukė spaudimo – jį išnaudoję vyrai reikalavo pakeisti savo parodymus, o kai šis jiems nepakluso, buvo užpultas kitų asmenų ir sumuštas. Keturis kartus, dėl dviejų atvejų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. O įvykis Pravieniškėse – jau penktasis.
„Rimvydas patyrė baisius sužalojimus – jam stipriai sužalota galva, jis buvo muštas metaliniais strypais, nors pataisos namuose nuteistieji jų negali turėti, be to, jam buvo supjaustyta galva, sumušti keliai, iki šiol matosi didžiulės hematomos nugaros srityje, – sakė K. Mišinienė. – Jeigu pareigūnai vėl nereaguos ir nepadės apsaugoti šio vaikino, bijau, kad jį gali ir užmušti.“
Nuo visuomenės nuslėpta egzekucija Pravieniškių pataisos namų 3-iajame sektoriuje buvo surengta naktį iš vasario 21 į 22 d. – dėl įvairių nusikaltimų bausmę atliekantis Rimvydas po sumušimo Marijampolės pataisos namuose K. Mišinienės vadovaujamo centro prašymu buvo perkeltas į Pravieniškes, čia laikinai buvo įkalintas karantino patalpose, kol galop savaitgalį jį buvo nutarta perkelti į 21-ąjį būrį tame pačiame sektoriuje.
Rimvydas, jau būdamas karantino patalpose, išgirdo, kad jeigu bus paliktas tuose pačiuose pataisos namuose, o nebus perkeltas į kitus, esančius vos už pusės kilometro, sulauks keršto už liudijimą prekeivių žmonėmis byloje.
„Apie gresiantį pavojų mano sveikatai dienos metu buvau pranešęs Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, bet į tai buvo nereaguota, – jau po užpuolimo rašė Rimvydas. – Gavau atsakymą, kad neturi kur manęs dėti, sakė, lipk į medį. Vėliau buvau perkeltas į 21 būrio 4 kamerą, apie gresiantį pavojų pranešiau budinčiam pareigūnui, bet jis į tai nereagavo. Ir kai pareigūnas išėjo, maždaug po 10 minučių buvau sužalotas.“
Kraujuose pasruvęs jaunuolis greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur medikai suteikė būtiną medicininę pagalbą. Vėliau jis buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse. Čia jis yra gydomas iki šiol.
Kalėjimų departamentas Delfi apie šį įvykį pateikė tokią informaciją: „Vasario 22 d. pareigūnai pastebėjo nuteistąjį, ant kurio kūno matėsi sužalojimo žymės. Duomenų apie galimą tyčinį sužalojimą ar užpuolimą nuteistasis nepateikė, tačiau buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Nuteistąjį apžiūrėjo sveikatos priežiūros skyriaus medikai, vyras nukreiptas į kitą gydymo įstaigą, vėliau – į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kovo 2 d., gavus papildomų duomenų, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nustatyti įtariamieji, atliekami procesiniai veiksmai. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra.“
Kalėjimų departamentas patikino, kad šiuo metu Rimvydas „yra aplinkoje, kuri užtikrina jo izoliaciją nuo nuteistųjų, linkusių pažeisti įstaigos vidaus tvarkos taisykles“.
Situacijos, kodėl nuo prekeivių žmonėmis nukentėjęs vaikinas nebuvo apsaugotas nuo gresiančio pavojaus, nors apie tai buvo informavęs pareigūnus, Kalėjimų departamentas kol kas nebuvo linkęs vertinti – atrodo, tai net nebuvo žinoma.
„Jūsų nurodyta informacija dėl darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų bus vertinama papildomai“, – Delfi atsiųstame atsakyme nurodė Kalėjimų departamentas.
Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė įsitikinusi, kad Rimvydas specialiai galėjo būti perkeltas gyventi ten, kur jam grėsė pavojus.
„Jam buvo grasinta, kad jeigu neatsiims parodymų, keliaus tiesiai į klinikas, – faktiškai taip ir įvyko, – sakė ji. – Dabar teigiama, kad įvyko klaida, Rimvydas buvo įkeltas ne į tą kamerą, nors žinodamas, kas ten kali, jis tiesiog maldavo perkelti į kitą Pravieniškių pataisos namų sektorių. Dabar pataisos namų vadovybė išreiškė apgailestavimą, ką jie gali padaryti, atsitiko kaip atsitiko. Net ikiteisminio tyrimo po sumušimo nepradėjo, tik iš Delfi sužinojome, kad pagaliau jis pradėtas.“
Pasak jos, po sumušimo Rimvydą išvežus į Kauno klinikas, dingo visi pataisos namuose buvę jo asmeniniai daiktai, jis neturi net drabužių.
„Pats Rimvydas parašė pataisos namams skundą, jog nepradėtas tyrimas, dingo daiktai, – pasakojo K. Mišinienė. – O mes iš įstaigos netrukus gavome atsiliepimą, kad vaikinas yra labai konfliktiškas, jeigu kas nutinka, iš karto rašo skundus. Be to, dėl Rimvydo kreipėmės į Kalėjimų departamentą, dėl to jis po sužalojimo Marijampolės pataisos namuose buvo perkeltas į Pravieniškes, tačiau pastebime, kad kažkas apie jį teikia klaidinančią informaciją departamentui – esą jis nenori gyventi atskirai, nenori dirbti, nors Rimvydas yra išsakęs visiškai priešingus dalykus.“
Tas pats, anot jos, buvo ir po sumušimo – pareigūnai teigė, kad Rimvydas atsisakė nurodyti sužalojimo aplinkybes, tačiau esą iš tikrųjų jo niekas net neapklausė ir nenorėjo girdėti, kas iš tiesų įvyko pataisos namų teritorijoje.
„Tai, kas įvyko, niekaip nepateisinama – peržengtos visos ribos, – įsitikinusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Su Kalėjimų departamentu esame taręsi, kad Rimvydą būtina apsaugoti, nes vyksta totalus jo persekiojimas ir kerštavimas už liudijimą baudžiamojoje byloje. Valdininkai garantavo, kad Pravieniškėse pasirūpins jo saugumu, tikino, jog supranta jo pažeidžiamumą, tačiau turime priešingą rezultatą – jis sudaužytas metaliniais strypais.“
K. Mišinienė sakė, kad po Rimvydo sumušimo pateko į dar neregėtą situaciją: „Lietuvoje nėra žmogaus ar tarnybos, kurių galėtume paprašyti pagalbos“.
„Vidaus reikalų ministerija, koordinuojanti valstybės pastangas prieš prekybą žmonėmis, kuria vaizdo klipukus ir dalyvauja beprasmiuose tarptautiniuose projektuose, kažkur aukštai kelinti metai posėdžiauja Nacionalinė Kovai su Prekyba Žmonėmis Komisija, vadovaujama labai užjaučiančio aukas Vyriausybės kanclerio – kažkodėl nei viena auka dar nėra pajutusi šios komisijos išposėdžiauto gėrio“, – sakė K. Mišinienė. Ir tuo pačiu klausė: „Nejaugi šis vaikinukas turės mirti, ir vien todėl, kad nusprendė duoti parodymus prieš prekeivius žmonėmis?“
Apie Rimvydo istoriją Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras pasidalino ir feisbuke, į tai iš karto sureagavo Seimo narys Jurgis Razma, kuris dėl situacijos kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių. Ir netrukus paviešino jo atsakymą: „Neturiu jokios informacijos apie tai. Ryte iš karto patikrinsiu, gal ką sužinosiu. Šiaip, sunku patikėti. O gal žinote kokį vardą ar pavardę? Bet kokiu atveju Kalėjimų departamentas tikrai gali perkelti žmogų į kitą įstaigą, net ir tą pačią dieną. Paprastai, jeigu kalinčiam asmeniui kyla pavojus, reaguojama iš karto. Aš Jus informuosiu ryte. “
O vėliau J. Razma paskelbė dar vieną gautą E. Jankevičiaus atsakymą: „Informacija žinoma ir situacija dėl šio nuteistojo tikrai nėra nekontroliuojama. Kaip tik bendradarbiaujant su šiuo centru, pagal centro ir jo pageidavimą, jis buvo perkeltas iš Marijampolės į Pravieniškes. Deja, bet matomai Marijampolės pataisos namuose jam grėsmę kėlę asmenys rado galimybių aptikti jo buvimo vietą ir, manome, kitų nuteistųjų pagalba bandė toliau daryti poveikį, kad jis pakeistų parodymus teisme nagrinėjamoje byloje. Dėl jo sumušimo kovo 2 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu asmuo yra paliktas gydymui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, po ko bus perkeltas į šios ligoninės Ūkio būrį, kur ir atliks likusią bausmę. Tad, manau, jo saugumas šiuo metu ir ateityje bus užtikrintas ir situacija neturėtų kartotis.“
K. Mišinienė neslėpė, kad dėl Rimvydo saugumo neužtikrinimo pateiks skundą pataisos namų vadovybei, taip pat kreipsis į Seimo kontrolieriaus tarnybą: „Mums čia ne prekeiviai žmonėmis prieš Rimvydą, bet šiedu prieš valstybę. O ką valstybė? Atveda auką į smurtautojų kamerą.“
Delfi jau skelbė, kad baudžiamoji byla, dėl kurios Rimvydas sulaukė poveikio, buvo nagrinėjama teismuose, bet dėl pernai kilusio teisėjų korupcijos skandalo ji perduota nagrinėti iš naujo. Kaltinimai šioje byloje yra pateikti trims asmenims – įtariama, kad Tomas Dapkūnas, Giedrius Valatkevičius ir Mantas Balčius nuo 2015 m. rugpjūčio iki rugsėjo, veikdami bendrininkų grupėje, išnaudojo du asmenis nusikalstamoms veikoms – vagystėms, vykdyti.
Anot prokurorų, kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų amžiaus, sunkios materialinės padėties, pastovaus darbo ir pajamų neturėjimo, menko išsilavinimo, tvirtų socialinių ryšių nebuvimu, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Jie taip pat žinojo, kad dėl įvykdytų nusikaltimų vienas nukentėjusiųjų tuo metu dar buvęs nepilnametis Lietuvoje yra ieškomas policijos ir į policiją pagalbos nesikreips.
M. Balčius, vykdydamas T. Dapkūno nurodymą, telefonu įkalbėjo (užverbavo) nepilnametį vykti į užsienio valstybes, jam buvo žadėta gerai užsidirbti ir leista suprasti, kad jis užsidirbs iš neteisėtos veiklos.
Nukentėjusysis neturėdamas kito pasirinkimo sutiko. Nukentėjusieji Vokietijoje turėjo vogti alkoholinius gėrimus, maistą, įvairius įrankius iš parduotuvių, taip pat degalus iš automobilių, o pavogtas prekes jie turėdavo atiduoti užsakovams.