Category: Straipsniai – 2020

Mylimą darbą Nyderlanduose lietuvis prarado po to, kai įdarbinimo agentūra sužinojo, jog jis serga ŽIV. Po įvykio praėjo du mėnesiai, tačiau Andrius atvirauja – su agentūra iki šiol nepavyko susisiekti. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pažymi, kad, išaiškėjus apie ŽIV, vyras akimirksniu neteko gyvenimo stabilumo, mylimo darbo ir susikurtos pakankamai saugios aplinkos.

Per vieną Lenkijos agentūrą Andrius įsidarbino Nyderlandų rožyne, ten pradirbo keturis mėnesius. Jis pasakoja, kad su darbdaviais sutarė gerai, o jo keturių mėnesių darbo rezultatai buvo ne prastesni nei tų darbuotojų, kurie rožyne dirbo gerokai ilgiau – penkerius ar septynerius metus.

„Dirbau tokiu pačiu tempu, niekuo nuo jų nesiskyriau, labai greitai įsisavinau visą procesą ir man labai patiko. Dirbti rožyne buvo mano vaikystės svajonė“, – atvirauja Andrius.

Tačiau situacija pasikeitė, kai įdarbinimo agentūra sužinojo, kad Andrius serga ŽIV. Likus mėnesiui iki tol, kol baigsis reikalingi vaistai, vyras savo koordinatorės paprašė, kad jį nuvežtų pas gydytoją. Nesulaukęs atsakymo, po dviejų savaičių jis dar kartą bandė susisiekti su koordinatore ir priminti, kad už kelių savaičių pasibaigs jam gyvybiškai svarbūs vaistai.

Kai vaistų beliko kelioms dienoms, įdarbinimo agentūra pareikalavo atskleisti, kuo Andrius serga. Lietuvis apie savo ligą papasakojo ir koordinatorei, ir olandams, pas kuriuos dirbo.

Darbdaviai užtikrino, kad jokių problemų nekyla ir jis turi tęsti darbą, tačiau koordinatorė iš Lenkijos įdarbinimo agentūros pranešė, kad „pas jokį gydytoją neveš“, o pirmadienį Andrius turi atvykti į biurą, kadangi agentūra turi jam „kai ką pasakyti“.

„Supratau, kad jie nori mane atleisti“, – portalui LRT.lt sako Andrius.

Su agentūra susisiekti nepavyksta du mėnesius

Tačiau tuo metu jis turėjo sugrįžti į Lietuvą, kadangi taip reikalingi vaistai jau buvo pasibaigę. Nuo šio įvykio praėjo du mėnesiai, Andrius dar kelis kartus bandė susisiekti su įdarbinimo agentūra, tačiau jokio atsakymo nebesulaukė.

„Kitokių atleidimo priežasčių nei liga nemačiau. Viskas gerai buvo, kol nepasakiau apie ligą. (…) Praėjo jau du mėnesiai, bet iki šiol negavau jokio atsakymo. Praėjo visi terminai, kai jie turėjo atrašyti“, – apgailestauja lietuvis.

Šiuo metu Andrius vėl sugrįžo į Nyderlandus, bando susisiekti su organizacija, gelbstinčia sergantiems ŽIV žmonėms, ir atgauti darbą rožyne. Tiesa, tik praradęs darbą ir netekęs pajamų vyras išvyko dirbti į Vokietiją, tačiau ten susidūrė su sunkumais.

Iš pradžių darbuotojams Vokietijoje buvo duota tik viena lova, o prieš darbą ir po jo reikėdavo kelias valandas laukti, kol atvažiuos darbuotojų pasiimti. Darbdaviai ne visada nuveždavo ir apsipirkti, o atvykus į Vokietiją paaiškėjo, kad darbo sąlygos kiek kitokios, nei buvo žadėta, nebuvo suteikta visa informacija.

Dabar Nyderlanduose Andrius užsiima valymo darbais, tačiau norėtų sugrįžti į rožyną: „Aš dievinau tą darbą, labai malonus darbas. Nors ir atrodau stambus vyras, dirbau su rožėmis, bet man patiko. Visada apie tai svajojau, patinka man auginti rožes – vaikščiodavau po rožyną, šypsodavausi. Kaip pasakoje“, – šypteli Andrius.

Išaiškėjus apie ŽIV praranda darbą ir stabilumą

Praradęs darbą pagalbos Andrius kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI). Centro vadovė Kristina Mišinienė pažymi, kad infekcinės ligos tarp centro klientų gana plačiai paplitusios. Anot jos, patys ligoniai jas labai slepia, bijodami su viešumu susijusio pasmerkimo, sankcijų, o neretas net atsisako gydymo, kankinasi be jokios pagalbos.

Kalbėdama apie Andriaus situaciją, K. Mišinienė portalui LRT.lt sako, kad šiuo atveju matome kone klasika jau tapusią schemą, kai, išaiškėjus apie ŽIV, vyras akimirksniu neteko gyvenimo stabilumo, mylimo darbo ir susikurtos pakankamai saugios aplinkos.

„Tolimesni pasirinkimai, tolimesnės darbo paieškos jau buvo daug skausmingesnės, teko susidurti su atviru išnaudojimu. Pats žmogus jaučiasi nuolat turintis kovoti dėl savo orumo, savo teisių, blaškytis po pasaulį. Kiek visuomenė betvirtintų apie visų lygias teises ir galimybes, tačiau šiandien vis dar taip – sergi ŽIV, tai marš į visuomenės užribį, toliau nuo mūsų, sveikųjų“, – piktinasi K. Mišinienė.

Nepaiso žmogaus teisių, stigmatizuoja

KOPŽI centro vadovė tai pat pabrėžia, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie ŽIV – kaip užsikrečiama, ar ji pavojinga aplinkiniams, kokia ligos eiga.

„Paprasčiau yra stigmatizuoti (…). Išlenda mūsų negailestingos visuomenės patys didieji baubai – kas jis? Ekskalinys, narkomanas? Čia žmogui gali ne tik pasitikėjimas savimi kristi, bet ir atsirasti sunkių minčių apie beprasmybę, atsirasti apatija ir nuovargis dėl nuolatinio persekiojimo“, – apgailestauja pašnekovė.

Anot K. Mišinienės, šiame kontekste norėtųsi pasidžiaugti Andriumi, kad jis nepabijojo kreiptis pagalbos. Jis – tikras kovotojas, atlaikantis visus likimo smūgius, atkakliai ieškantis teisingumo, šypteli KOPŽI centro vadovė.

Tačiau ji akcentuoja, kad panašios įdarbinimo agentūros yra pratusios nepaisyti žmogaus teisių. Juk dažniausiai jų paslaugomis žmonės naudojasi tada, kai atsiduria sudėtingose situacijose, kai yra pažeidžiami, neretai neturintys galimybių, resursų, kantrybės pakovoti už save, akcentuoja K. Mišinienė.

„Ir šį kartą tikriausiai buvo tikėtasi, kad be jokio teisėto preteksto netekęs darbo žmogus tiesiog atsitrauks, nutylės. Gavusi raštą apie tai, kad vyras, netikėtai praradęs pajamas, neteko galimybės įsigyti jam būtinus vaistus, prarado socialinį stabilumą, iškilo rizika jo sveikatai, ši tarptautinė įdarbinimo agentūra nesiteikė net atsakyti. Manome, kad tai įprasta jos laikysena“, – apgailestauja centro vadovė.

Ji taip pat viliasi, kad daugiau žmonių prabils apie tokias situacijas.

„Mes visi raginame asmenis, išgyvenančius traumas, atstūmimą, persekiojimą, – netylėkite, atsiskleiskite, padėkite kitai visuomenės daliai jus geriau suprasti. Bet kiek šiuose pasakojimuose išgirstame apie patirtą neteisybę, prievartą, išnaudojimą, pamatome, kad kai kurios teisės yra tiktai popieriuje“, – pažymi K. Mišinienė.

Diskriminuoja ir medicinos srityje

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis LRT.lt sako, kad nors klientų pasakojimų apie diskriminaciją darbo rinkoje negirdi, nereiškia, kad tokių atvejų nepasitaiko. Tačiau, pabrėžia ji, stereotipai mūsų visuomenėje dar gajūs, o diskriminacija neretai pasitaiko asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

„Kaip bebūtų keista ir graudu, stigma ir diskriminacija pasitaiko asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dažnai klientai skundžiasi. (…) Iš klientų girdėjome, kad, jei personalas sužino apie ŽIV, ateina su papildoma apsauga, pavyzdžiui, pirštinėmis.

Turėjome atvejų, kai odontologai atsisako teikti paslaugas. Tai buvo tokie pavieniai atvejai, bet jų yra. Apie darbo rinką duomenų neturime, bet tokių atvejų atsirastų“, – tvirtina S. Kulšis.

Anot asociacijos „Demetra“ vadovės, dabar nuo diskriminacijos darbo rinkoje saugo ir įstatymai, tad žmogus neprivalo atskleisti, kad serga.

Vis dėlto egzistuojantys stereotipai žmones veikia. Pavyzdžiui, dažniausiai Lietuvoje ŽIV priskiriama prie žmogaus elgesio – vyrauja stereotipas, kad, jei sergi ŽIV – vartoji narkotikus arba teiki sekso paslaugas. Dėl tokios klijuojamos etiketės savo diagnozę žmonės slepia nuo artimųjų, bijo atskleisti savo ligą, apgailestauja S. Kulšis.

Tačiau asociacijos vadovė įžvelgia teigiamų pokyčių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad kartą per metus kiekvienas žmogus turėtų pasitikrinti dėl ŽIV. Pasak S. Kulšis, anksčiau žmonės į tokį pasiūlymą sureaguodavo ir su pykčiu: „Ką jūs man siūlote? Aš ne toks“.

„Tokia tendencija ir tokių atvejų mažėja – žmonės supranta, įvertina savo riziką ir ateina išsitirti kartą per metus“, – teigiamus pokyčius akcentuoja „Demetra“ vadovė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė, LRT.lt

Publikuota: 2020m. gruodžio 29d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1287824/darbdaviams-suzinojus-apie-liga-andrius-neteko-ne-tik-mylimo-darbo-bet-ir-turi-kovoti-del-orumo

„Koronavirusas nors ir netiesiogiai, bet paveikė kiekvieną: turėjo įtakos žmonių savijautai, psichinei sveikatai. Žmonės tapo irzlesni, jautresni, lengviau pažeidžiami, todėl psichologo ir savanorio pagalba teisme šiandien – dar aktualesnė,“ – Lietuvos teismų dienai skirtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Pažeidžiamos proceso dalyvių grupės teismuose: kaip atpažinti ir atliepti poreikius?“ kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė.

Darbo su pažeidžiamais teisminio proceso dalyviais patirtimi dalijosi ne tik Lietuvos, bet ir Norvegijos, Rumunijos bei Armėnijos teisininkai ir darbo su pažeidžiamomis grupėmis ekspertai.

„Pagalba išlukštenti žmogų, padėti jam atsiskleisti teisme – neįkainojamas mūsų teismuose dirbančių savanorių ir psichologų vaidmuo. Kartais laiku paduota stiklinė vandens gali nulemti viso teismo proceso eigą ir baigtį,“ – ne teisininkų indėlį teismo procese pabrėžė V.Šelmienė ir drąsino teismų bendruomenę pasinaudoti kolegų psichologų patarimais, kaip kuo atsargiau ir jautriau vykdyti teisingumą.

Susirinkusius dalyvius sveikino l. e. pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė ir konferenciją organizavusios Nacionalinės teismų administracijos direktorė Natalija Kaminskienė, o renginio pranešėjai pristatė bendravimo su pažeidžiamomis proceso dalyvių grupėmis naujausias savo šalyse taikomas praktikas ir tendencijas Europoje.

Pandemija kelia iššūkius teismų darbe

V.Šelmienė savo pranešime kalbėjo apie koronaviruso įtaką nagrinėjamų bylų kiekiams, jų kategorijoms. Pasak jos, pandemijos laikotarpiu padaugėjo pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kreipimųsi dėl įpareigojimo gyventi skyriumi, tačiau baudžiamųjų bylų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje ir bylų, kuriose kaltinamaisiais laikomi nepilnamečiai, labai sumažėjo.

„Tikiuosi, kad tokios tendencijos rodo tai, kad tikro smurto atvejų mažėja. Tikiuosi, tai nereiškia, kad atvejai nėra ištiriami iki galo,“ – įžvalgomis dalijosi teisėja. V.Šelmienė teigė, kad per pandemiją pagrindiniu bylų nagrinėjimo įrankiu tapęs nuotolinis teismo posėdis kėlė didžiausius iššūkius. Pasak teisėjos, anksčiau gana retai taikytas bylų nagrinėjimo būdas turi ir privalumų, ir trūkumų.

„Viena vertus, nukentėjusieji, liudytojai apklausiami jiems savoje aplinkoje jaučiasi drąsiau, kita vertus, kaltinamųjų teisės pakimba ant plauko, kyla daug abejonių dėl kompiuterinio raštingumo stokojančių, specialiųjų poreikių turinčių dalyvių gebėjimų prisijungti prie teismo posėdžio“, – kalbėjo V.Šelmienė.

Nukentėjusiųjų apsaugos mechanizmai: „Kas ir kaip iš tiesų juos įgyvendina?“

Viešnia iš Armėnijos Irina Urumova, vaikui draugiško teisingumo ir aukų, liudytojų apsaugos tarptautinė ekspertė, džiaugėsi, kad „laikai, kai į nusikaltimo auką buvo žiūrima kaip į šalutinį teisingumo proceso vykdymo dalyvį, jau praėjo: dabar aukoms skiriama daug daugiau dėmesio“. Pranešėja pastebėjo, kad aukos ir valstybės interesai ne visuomet sutampa ir nuolat reikia ieškoti būdų juos suderinti. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė savo pranešime plačiai nupasakojo nusikaltimų aukų dalyvavimo baudžiamuosiuose Lietuvos procesuose ypatumus.

„Yra daug numatytų teisinių nukentėjusiųjų apsaugos mechanizmų, tačiau kas ir kaip iš tiesų juos įgyvendina? Tikiuosi, šiandien čia išgirsti pastebėjimai stumtels į priekį, paskatins labiau pasistengti, kad pažeidžiamieji sulauktų realios pagalbos,“ – lūkesčius dėstė K.Mišinienė.

Pranešėja pasakojo darbo su įvairių nusikaltimų aukomis užkulisius ir jų padarinius tokių žmonių gyvenimuose. „Suicidiniai atvejai – mūsų kasdienybė. Žudytis bando tiek nusikaltimų aukomis tampantys vyrai, tiek moterys. Deja, daug jų esame ir palaidoję“, – skaudžiąja darbo su aukomis patirtimi dalijosi pranešėja.

Aukų liudijimai: „Kaskart lygiai taip pat stipriai skauda“

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Lietuvoje patarėjas teisės klausmais Vladimiras Siniovas vardijo sąlygas ir garantijas, kurios būtinos siekiant užtikrinti veiksmingą specialiųjų poreikių turinčių prieglobsčio prašytojų dalyvavimą prieglobsčio procedūroje.

„Labai dažnai vieninteliu įrodymu, motyvu suteikti prieglobstį tampa paties pabėgėlio pasakojimas, kuris turi atitikti labai daug teisinių reikalavimų. Ar visada mintis tinkamai išdėstyti, netylėti gali raštingumo stokojantis, psichologiškai traumuotas asmuo? Juk žmonių galimybės ir gebėjimai – skirtingi,“ – retoriškai klausė V. Siniovas.

„Kaip pamatyti, kad žmogui padaryta žala? Yra labai daug kankinimo būdų, kurie ant kūno nepalieka žymių,“ – svarstė pranešėjas ir pažymėjo, kad vienas didžiausių iššūkių – pamatyti pagalbos poreikį.

Pristatydama itin jautrią bendravimo su smurto lyties pagrindu temą Bukarešto pirmosios instancijos teismo prokurorė Arina Corsei Vultureanu kalbėjo apie empatijos svarbą ir konferencijos dalyvių prašė įsijausti į pažeidžiamų žmonių situacijas. „Psichologinį skausmą žmonės suvokia lygiai taip pat kaip ir fizinį skausmą. Ir kiekvieną kartą rašydamos įvykių smulkmenas, pasakodamos savo liudijimus smurto aukos vėl ir vėl, lygiai taip pat skaudžiai išgyvena savo prisiminimus – joms kaskart lygiai taip pat stipriai skauda“, – pasakojo A.C.Vultureanu.

Svarbiausia – gera liudytojų savijauta

Norvegijos Moss apylinkės teismo teisėjas Tron Grundersen savo pranešime pabrėžė liudytojų apsaugos vaidmenį. „Ramybė, patogumas ir pasitikėjimas – būtinos sąlygos, kurias kiekvienam liudytojui turi garantuoti teisėjas. Tik komfortiškai jausdamasis žmogus gali duoti teisingus parodymus, o jie tiesiogiai lemia teismo sprendimo teisingumą,“ – teigė jis.

Teisėjas pasakojo, kad Norvegijoje gausu tokio komforto užtikrinimo priemonių (nuotolinės liudytojų apklausos, liudytojų atskyrimas nuo kaltinamųjų ir kt.), liudytojai skatinami pasitikėti teismais, o tai padaryti labai padeda čia veikiantis platus teismų savanorių tinklas ir puikiai organizuojami teisminiai procesai.

„Šalyse, kuriose atidėliojami teismų posėdžiai, jų laukdami liudytojai turi gaišti savo laiką. Nenuostabu, kad jie net nenori atlikti savo kaip liudytojo pareigos, o ir pasitikėjimas teismais mažėja,“ – pridūrė T.Grundersen. Konferencijoje paminėtą nuotolinį posėdį teisėjas vertino prasčiau nei tradicinę gyvą teismo posėdžio formą. „Žmogaus ašara, šypsena neretai gali pasakyti kur kas daugiau nei bet koks žodinis liudijimas,“ – pastebėjo Norvegijos atstovas.

Konferencijos pabaigoje dalyviai įsitraukė į diskusiją apie teisėjų neutralumą. „Suprantu, kad teisėjai turi būti neutralūs besibylinėjančių pusių atžvilgiu, bet ar tikrai nešališkumas turi būti šaltas? Ar galima dėti lygybės ženklą tarp šaltumo ir nešališkumo? Gal ir empatija gali būti nešališka,“ – diskutuoti kvietė K.Mišinienė, svarstydama nukentėjusiųjų supratimo ir jų savijautos teisme klausimus.

Norvegijos pranešėjas T.Grundersen pabrėžė, kad teisėjas gali būti ir nešališkas, santūrus, ir tuo pačiu išreikšti empatiją nuskriaustiesiems. „Kartais keli žodžiai, pavyzdžiui, „man labai gaila“, įterpti į standartines kalbas tampa empatijos išraiška ir keliu saugios liudytojo savijautos, taigi ir teisingo teismo sprendimo, link,“ – pastebėjo teisėjas.

Ar empatija gali būti neutrali?

Konferencijos pabaigoje dalyviai įsitraukė į diskusiją apie teisėjų neutralumą. „Suprantu, kad teisėjai turi būti neutralūs besibylinėjančių pusių atžvilgiu, bet ar tikrai nešališkumas turi būti šaltas? Ar galima dėti lygybės ženklą tarp šaltumo ir nešališkumo? Gal ir empatija gali būti nešališka,“ – diskutuoti kvietė K.Mišinienė, svarstydama nukentėjusiųjų supratimo ir jų savijautos teisme klausimus.

Norvegijos pranešėjas T.Grundersen pabrėžė, kad teisėjas gali būti ir nešališkas, santūrus, ir tuo pačiu išreikšti empatiją nuskriaustiesiems. „Kartais keli žodžiai – „man labai gaila“ – įterpti į standartines kalbas tampa empatijos išraiška ir keliu saugios liudytojo savijautos, taigi ir teisingo teismo sprendimo, link,“ – pastebėjo teisėjas.

V.Šelmienė kvietė kiekvieną pamėginti įsivaizduoti save teisėju ir kiekvienoje situacijoje išlikti neutraliam. „Deja, reiškiant užuojautą kyla pavojus būti neteisingai suprastam: vienai bylos pusei empatijos išraiška bus priimtina, o kita tai priims kaip šališkumo ženklą,“ – teigė teisėja. Ji konferencijos dalyviams pasakojo, kad Lietuvos teismų bendruomenės nariai nuolat dalyvauja bendravimo su proceso dalyviais mokymuose, įgauna papildomų, universitetuose neįgytų žinių apie problemines situacijas ir pagalbą liudytojams bei nukentėjusiesiems.

„Žinoma, klausimas – kaip ir kiek tas žinias taikyti nusiteikęs kiekvienas teisėjas,“ – retoriškai klausė teisėja. „Kartais proceso reglamentavimas priverčia nešališkumą pasirodyti šaltumo ar net tam tikros savisaugos išraiškos. Kartais šaltumas slepia paties teisėjo emociją ar abejones dėl priimsimo sprendimo motyvų svarumo,“ – apie sudėtingas bylas sprendžiančių teisėjų dilemas kalbėjo V.Šelmienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: NTA

Publikuota: 2020m. gruodžio 20d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kaip-teisejui-islikti-nesaliskam-buti-empatiskam-ir-net-prakalbinti-nusikaltimo-auka-56-1427768?fbclid=IwAR0k97PR5lDC_NPZHd5xrtzChlMK0dGS8MAzlvt_Bv10D5vj5FDVCKYDKJE

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai po vienoje televizijos laidoje paviešintos informacijos, kad Radviliškio rajone, Beinoriškio kaime, rasti asmenys laikomi per prievartą ir iš jų paimti asmens dokumentai, 2020 m. spalio mėnesį pradėjo tyrimą.

Tikrinant pirminę informaciją, sodyboje pareigūnai rado ir paėmė galimai psichotropinius vaistus. Paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3 000 tablečių. Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, todėl ikiteisminį tyrimą toliau atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus. O tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią buvo svarginami psichotropiniais preparatais. Be to, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus, o pasinaudojant jų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, imamos paskolos, disponuojama elektroniniais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, jog nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.

Surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos. Jų metu sulaikyti du įtariamieji – moteris (gim. 1959 m.) ir jaunas vyras (gim. 1996 m.). Atlikus 7 kratas buvo rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.

Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus, jiems pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Už tai gresia laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Kauno VPK

Publikuota: 2020m. gruodžio 11d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/beinoriskio-sodyboje-rasta-daug-psichotropiniu-vaistu-atskleista-ir-zmoniu-vergoves-schema-59-1422958?all#print

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė neįprastą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis. Buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad 23 metų biržietis, pasinaudojęs jaunos merginos pažeidžiamumu, ją išnaudojo savo bei per skelbimus internete surastų vyrų seksualiniams poreikiams tenkinti.

Šių metų pradžioje jauna mergina iš Aukštaitijos per socialinius tinklus susipažino su jai dėmesį pradėjusiu rodyti jaunuoliu. Patikli, socialinių įgūdžių stokojanti ir sveikatos problemų turinti mergina netruko jį įsimylėti.

Užsienyje uždarbiaujantis biržietis, įgavęs merginos pasitikėjimą, ėmė reikalauti, kad ji jam atsiųstų seksualinio pobūdžio nuotraukų bei vaizdo įrašų, kitaip su ja nebebendraus. Kai auka šį reikalavimą įvykdė, biržietis interneto portale ėmė skelbti apie jos teikiamas seksualines paslaugas. Merginą jis įkalbėjo susitikinėti su atsiliepusiais į skelbimus vyrais ir reikalavo, kad jis galėtų per vaizdo skambučius stebėti jų lytinius santykius.

Apie merginos seksualinį išnaudojimą artimieji sužinojo perskaitę jai nepažįstamų vyrų siunčiamas SMS žinutes. Šeima pagalbos kreipėsi į nevyriausybinę organizaciją – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo (KOPŽI) centrą. Pastarosios atstovai apie galimą prekybos žmonėmis atvejį pranešė teisėtvarkos pareigūnams.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko teigimu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta. „Pasinaudojęs nukentėjusiosios pažeidžiamumu, jis merginą įtraukė į seksualinį išnaudojimą bendraudamas su ja tik virtualiai, pats būdamas užsienyje ir nei karto su mergina nesusitikęs“, – sakė prokuroras.

Prekybos žmonėmis bylos yra itin jautrios, o padaryta žala, kurią patiria tokių nusikaltimų aukos, yra neišmatuojama. Teikiant visokeriopą pagalbą nukentėjusiai merginai didelį darbą nuveikė KOPŽI centro atstovai.

Baudžiamasis kodeksas už prekybą žmonėmis numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 10 metų.

Byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šaltinis: BNS

Publikuota: 2020m. gruodžio 9d. https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1069564/sakaliene-seksualine-prievarta-patyrusiai-moteriai-kreiptis-pagalbos-yra-tiesiog-neimanoma

Nemažėjantys koronaviruso skaičiai neramina ne tik politikus, verslus, tačiau ir nevyriausybines organizacijas. Jų atstovai teigia, kad pandemija apsunkino jautriausių socialinių grupių gyvenimą – migrantus dar labiau išnaudoja lietuviai darbdaviai, policija fiksuoja daugiau vaikų pornografijos atvejų, jaunimui vis dar trūksta įrangos mokytis namuose, o senolius apima vienišumas ir baimė dėl savo sveikatos.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro direktorė Kristina Mišinienė teigia, kad didžiausią susirūpinimą jai kelia imigrantai iš Azijos ir lietuviai nepilnamečiai. Jos teigimu, pirmoji grupė ne tik nesusigaudo, kaip mūsų šalis kovoja su koronavirusu, tačiau ir patiria darbdavių išnaudojimą, nežino vietinių įstatymų.

„Manau, kad pasikvietę keliasdešimt tūkstančių žmonių mes turime prisiimti – norime ar nenorime – šiokią tokią atsakomybę. Ta pandemija labai išryškino situaciją, kurioje yra migrantai, nežinantys kalbos, įstatymų ir neretai skriaudžiami, išnaudojami savo darbdavių“, – aktualijų laidoje „15/15“ sakė K.Mišinienė.

Jos teigimu, besikreipiantieji į organizaciją teiraujasi elementariausių klausimų apie pandemijos valdymą šalyje, kas galima, kas draudžiama. Anot vadovės, darbdaviai esą yra nesuinteresuoti pranešti tiesos. Veikiau – „nori išspausti tiek, kiek galima“.

„Pagalbos struktūrų net nepradėję esame kurti. <…> Pažeidžiamumas šiandien yra labai akivaizdus ir, sakyčiau, net dramatiškas“, – tikina pašnekovė.

Antroji neraminti socialinė grupė yra nepilnamečiai, dėl pandemijos priversti mokytis nuotoliniu būdu. Anot K.Mišinienės, jos žiniomis, iki šių metų rugsėjo mėnesio buvo atpažinta virš 100 vaikų pornografijos veikų, kai praėjusiais metais jų iš viso buvo užfiksuota 70.

„Manau, kad yra labai didelis ženklas mums, kad vaikai yra pažeidžiami, vis tik vaikų pornografija plinta. Pritariu Europolui ir mūsų pareigūnams, kurie savotiškai skambina pavojaus varpais, kad turime rūpintis vaikų saugumu ir galbūt labiau atkreipti dėmesį į šeimas, kurios galbūt vaikams skiria mažiau dėmesio, o vaikai valandų valandas mirksta internete“, – teigia K.Mišinienė.

Baimė suvaržė

Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas Edvinas Regelskis taip pat pažymi, kad pandemija stipriai atsiliepia vaikų ir jaunimo socialiniam gyvenimui. Jo teigimu, nuotolinis mokymas vis dar yra iššūkis vargingiau gyvenančioms šeimoms.

„Kai kuriose savivaldybėse turime iniciatyvų, kai aprūpina [įranga], bet vis dar yra trūkumas“, – pažymi jis.

E.Regelskis taip pat tikina, kad kai kurios šeimos atsidūrė užburtame rate: viena vertus, patiria įtampų dėl darbo, mokslo ir gyvenimo tarp keturių sienų, kita vertus, pagalbos paslaugomis nesinaudoja dėl baimės.

„Šeimos nenori leisti į dienos centrus, ne dėl to, kad nereikia, bet dėl to, kad bijo. Pas juos yra baimė, kad gali parnešti virusą ir patys užsikrėsti“, – sako pašnekovas.

„Maltiečių“ atstovo tikinimu, senjorai taip pat patiria daug diskomforto per pandemiją. Būdami rizikos grupėje, jie privalėjo apriboti savo kontaktus iki minimumo, užsidarę namuose jaučia nerimą ir baimę. Nesaugumą kelia ir nežinomybė, ar prireikus gaus kokybiškas medicinines paslaugas.

„Baiminasi, kad negaus specialistų pagalbos laiku, negalės išsirašyti vaistų. Prastėja ir fizinė sveikata, nes tie vaistai ar konsultacijų pasiekiamumas yra iššūkis“, – teigia E.Regelskis.

Pašnekovas prideda, kad retai į lauką išeinantiems senjorams baigiasi ir grynieji pinigai. Už juos senoliai paprašydavo savanorių nupirkti maisto produktų ar reikiamų priemonių.

„Anksčiau eidavo su savanoriais ir apsimokėdavo už pirkinius, o dabar neturi grynųjų pinigų. Ir nukeliauti iki bankomato reiškia išėjimą į lauką. Ir jie bijo galbūt patikėti savo bankines korteles savanoriams, tiek patys išeiti su tų pačių savanorių pagalba“, – senjorų dilemą įvardija „maltietis“.

Pranešimų apie smurtą sumažėjo

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio teigimu, per antrąjį karantiną pranešimų skaičius sumažėjo. Jeigu įprastai per mėnesį fiksuojami 4 ar 4,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai pirmojo karantino metu skaičiai viršijo 5 tūkst. Dabar, sakė policijos atstovas, skambučių mažėja.

„Vėlgi dėl to, kad sąlygos karantino, reikalavimai nėra tokie griežti. Žmonėms leidžiama išeiti į lauką, proga išsilieti, kažką padaryti. Grįžę namo būna ramesni. Pavasarį matėm, kad neatlaikė tos įtampos“, – sakė R.Matonis.

Policijos atstovas pažymi, kad su įtampa sunkiau susidoroti pirmojo karantino metu buvo ir mokiniams. Jis teigia, kad tuomet buvo surašyta beveik 100 administracinių nusižengimų protokolų nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų – už poelgius pamokų metu ar viešose vietose.

„Necenzūriniai gestai, žodžiai, net mokytojų stumdymai“, – tikino jis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šaltinis: Lukrecijus Tubys

Publikuota: 2020m. gruodžio 4d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/socialiai-pazeidziamiausiu-gyvenimas-per-karantina-isnaudoja-darbdaviai-daugeja-pornografijos-lanko-vienisumas-ir-baime-56-1418246

Slaptų uteniškio pomėgių net nesustabdė policijos įspėjimai – kartą jau reikalų su teisėsaugos pareigūnais turėjęs vyras ir toliau darė tai, be ko neįsivaizdavo savo gyvenimo. Ir tai vėl jam užtraukė baudžiamąją atsakomybę.

Į Utenos gyventojo Alio M. namus atvykę ir kratą atlikę policijos pareigūnai aptiko šokiruojančių įrašų – net 53 pornografines nuotraukas, kuriose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai.

Tai jau buvo antras kartas per pastaruosius metus – Alys M. pornografines nuotraukas su vaikais į savo kompiuterį siuntėsi ir prieš trejus metus, kai dirbo vienoje didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių. Tada būtent jo kolegos ir pastebėjo, kad internetą gyventojams įrenginėjančio vyro tarnybiniame kompiuteryje yra įdėta laikmena, kurioje saugomi įrašai su seksualiai išnaudojamais vaikais; apie tai bendrovės vadovai nutarė pranešti Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Tąkart per uteniškio namuose atliktą kratą policijos pareigūnai aptiko gerokai daugiau įkalčių – buvo rasti net keli šimtai įrašų. Tačiau dauguma jų – kompiuterinės animacijos.

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį patekęs vyras teisinosi, kad apie slaptą jo pomėgį žiūrėti pornografinius įrašus su prievarta išnaudojamais vaikais niekas nežinojo, nors jis gyveno kartu su žmona ir sūnumi.

„Naršiau įvairiuose interneto puslapiuose ir kai kurią rastą medžiagą – vaizdo įrašus, nuotraukas ir kompiuterinę animaciją atsisiųsdavau ir išsisaugodavau“, – sakė Alys M.

Vyras teisinosi, kad tai darė esą iš smalsumo, nors ir žinojo, kad už įrašų su išnaudojamais vaikais įgijimą, laikymą ar platinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Per apklausą uteniškis aiškino, kad dėl savo poelgio gailisi ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Prieš trejus metus jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas skyrė 2260 eurų baudą bei konfiskavo nešiojamąjį kompiuterį ir USB atmintinę, kuriuose buvo saugomi įrašais su vaikais iki 14 metų.

Tačiau Alys M. taip ir neištesėjo pareigūnams duoto žodžio – dėl vaikų pornografijos įrašų įgijimo nuteistas vyras ir toliau į savo kompiuterį siuntėsi animacinius vaizdus su mažamečiais vaikais. Šįkart jis savo pomėgių jau neturėjo nuo ko slėpti – po pirmosios bylos jis jau buvo išsiskyręs su žmona ir gyveno atskirai.

Net ir užkluptas su įkalčiais, kuriuos pareigūnai aptiko šiam priklausančiame asmeniniame kompiuteryje, uteniškis nebuvo linkęs pripažinti, kad ir toliau siuntėsi draudžiamus įrašus. Kai tyrėjai vyrui parodė pas jį kompiuteryje aptiktus vaizdus, Alys M. pripažino, kad šie yra matyti, tačiau negalėjo prisiminti, jog juos būtų kada nors išsaugojęs atmintinėje.

„Greičiausiai jas išsaugojau netyčia, kai naršiau internete“, – sakė jis. Vyras neslėpė, kad vengdamas gresiančių nemalonumų naudojamoje naršyklėje buvo išsaugojęs nuostatą, jog naršymo istorija nebūtų išsaugoma.

„Naršant internete ne kartą man buvo iššokęs žeklas „STOP policija“, taip pat būdavau įspėjamas, kad jungiuosi prie nelegalios svetainės“, – per apklausą sakė Alys M.

Jis pabrėžė, kad niekada specialiai internete neieškodavo vaikų pornografinių įrašų, tačiau kodėl būtent tokio turinio įrašai buvo rasti jam priklausančiame kompiuteryje, vyras taip ir negalėjo paaiškinti.

„Į paieškos laukelį įvesdavau žodį „porno“ ir ieškodavau įrašų, bet tikrai ne vaikų – tokia pornografija nesidomėjau ir ji manęs nedomino“, – kaltės kratėsi uteniškis.

Kratos metu policijos pareigūnai Alio M. namuose rado ir dar vieną kompiuterį bei keletą mobiliojo ryšio telefonų, tačiau juose pornografinių įrašų, kuriuose būtų išnaudojami vaikai, nebuvo aptikta.

Aliui M. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Kristina Latožienė pažymėjo, kad vyras ir vėl „nuoširdžiai gailisi“, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas recidyvistu – neišnykus teistumui. O tai – sunkinanti aplinkybė.

Už neteisėtą disponavimą pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami vaikai, Aliui M. teismas šįkart skyrė net mažesnę baudą – į valstybės biudžetą nurodė sumokėti 2 200 Eur. Be to, iš jo buvo konfiskuotas kompiuteris.

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.

„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.

Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.

„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Dainius Sinkevičius

Publikuota: 2020m. lapkričio 27d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slaptu-pomegiu-nesustabde-net-policijos-ispejimai-kratos-metu-sokiruojantys-ikalciai.d?id=85838071#

Trečiadienį ryte vykusioje Baltojo kaspino festivalio atidarymo spaudos konferencijoje Seimo narė Dovilė Šakalienė negailėjo kritikos valstybės vaidmeniui kovojant su lytiniu smurtu. Politikės teigimu, valstybė turėtų stiprinti savo vaidmenį sprendžiant šį klausimą. Renginyje taip pat išsakytos idėjos keisti ir lytinį švietimą mokyklose.

Trečiadienį ryte vykusioje atidaromojoje Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencijoje „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“ išsakytos idėjos keisti valstybės vaidmenį kovojant su smurtu lyties pagrindu.

Pažėrė kritikos valstybei

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė negailėjo kritikos valstybei dėl menko jos vaidmens kovojant su šia problema.

„Lytinis smurtas palieka ilgiausią žalą, tai yra kaip pūliuojančios žaizdos. Net ir po daugelio metų aukai yra labai sunku nuo to pasveikti. Lūžiai ir žaizdos sugyja, tačiau seksualinė prievarta sužaloja žmogaus savivertę.

Seksualinę prievartą patyrusiai moteriai kreiptis pagalbos yra tiesiog neįmanoma. Būtent iš valstybės turi ateiti proaktyvi pagalba. Būtent valstybė turi imtis priemonių padėti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.

Politikė sakė besitikinti, kad naujajame Seime pavyks šiam klausimui skirti daugiau dėmesio.

„Tikiuosi, kad šiame Seime pavyks sutvarkyti du dalykus. Priimti pakeistą, patobulintą, pakoreguotą daug palankesnį aukoms apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo variantą, pataisas, kurios įteisintų ir apsaugos orderį, ir kitas priemones, kurios būtų aktyvi valstybės pagalba.

Antra, Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje įveikimo ratifikavimas. Tikiuosi, kad kai kurių kolegų fantazijoms padarysime galą ir pradėsime kalbėti apie konkrečią sistemingą pagalbą aukoms“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Kritika ŠMSM

Renginyje dalyvavo ir festivalį organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė Daiva Baranauskė. Moteris sakė, kad nuostatas reikėtų keisti visoje visuomenėje.

„Mūsų visuomenė kažkodėl yra labiausiai linkusi kaltinti auką. Nieko nuostabaus, kai policijos pareigūnai apie išžaginimo auką sako: nereikėjo lakti ir raitytis.

Netgi Dambavos atveju, kai merginą sudegino bagažinėje, atsirado žmonių, kurie stebėjosi, kaip ji viena stovėjo autobusų stotelėje anksti ryte. Ji į darbą važiavo“, – kalbėjo D. Baranauskė.

„Frida“ direktorė taip pat negailėjo kritikos ir valstybės institucijoms. D. Baranauskė teigė kviečianti ir atskiras institucijas keisti požiūrį į lytinį švietimą. Jos teigimu, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM) turėtų užimti griežtesnę poziciją keičiant visuomenės požiūrį šiuo klausimu.

D. Baranauskė teigė, kad „Frida“ organizuoja darbo grupes, kuriose bando apjungti valstybines institucijas. Jos teigimu, ŠMSM keisti vadovėlius į tokius, kuriuose nebūtų matyti lyčių stereotipų, atsisako.

„ŠMSM tose darbo grupėse, deja, niekaip nesudalyvauja. Visai neseniai pas mane pateko susirašinėjimas tarp ministerijų. ŠMSM sako, kad pas juos viskas gerai, lyčių lygybės integruoti į ŠMSM programas nereikia, nes viskas jau padaryta, vadovėliuose stereotipų nėra, o jei kažkas ir yra, tai lyčių vaidmenys, pavaizduoti vadovėliuose, yra fiksuoti istoriškai“, – kalbėjo D. Baranauskė.

Renginyje taip pat dalyvavo ir kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė ir Lina Januškevičiūtė VšĮ „Lygybės ir įvairovės namai“ mokymų vadovė. Renginyje dalyvauti turėjo ir atlikėja Erica Jennings, tačiau dėl suprastėjusios sveikatos ji renginyje nepasirodė.

K. Mišinienė taip pat skatino valstybę kurti lytinio smurto aukoms palankius pagalbos mechanizmus, o L. Januškevičiūtė skatino valstybę daugiau dėmesio skirti lytiniams švietimui ugdymo įstaigose.

Vyksta jau šeštą kartą Baltojo kaspino festivalis – labdaros ir paramos fondo FRIDA organizuojamas renginių ciklas, skirtas atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu. Festivalis Lietuvoje pradėtas organizuoti 2016-aisiais, jau vyksta šeštą kartą.

Šiemet festivalis vyksta virtualiai, festivalio renginiai dalyviams yra nemokami.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Straipsnio autorė: Ugnė Paulauskaitė

Publikuota: 2020m. lapkričio 25d. https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1069564/sakaliene-seksualine-prievarta-patyrusiai-moteriai-kreiptis-pagalbos-yra-tiesiog-neimanoma

Sušalusi, alkana, kruvinomis rankomis, be pinigų ir net be mobiliojo telefono – Bulgarijos kaimo Kalugerovo gyventojai prieš kelias dienas priglaudė moterį, kuri, kaip iš pradžių manė, yra lietuvė, bet galiausiai paaiškėjo, kad ji – prieš kelerius metus be žinios dingusi latvė.

Marija prisistatanti ir, kaip spėjama, besilaukianti moteris beveik dvi savaites miegojo apleistame Kalugerovo stadione, kol ją rado vietos gyventojai.

Nejaukiai jaučiasi vyrų draugijoje

Siekiant nustatyti šios moters tapatybę ir jai pagelbėti, aktyviai dalyvavo Lietuvoje veikiantis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) bei Jungtinėje Karalystėje reziduojantis policijos atašė Linas Pernavas.

Galiausiai paaiškėjo, kad atklydėlė – prieš ketverius metus be žinios dingusi Latvijos pilietė 37 metų Gunita Zvaigznė.

Iki šiol nežinoma, kaip ji pateko į Kalugerovo kaimą. Nors puikiai kalba angliškai ir rusiškai, latvė sunkiai prisileidžia nepažįstamus žmones, nejaukiai jaučiasi vyrų draugijoje, neatsipalaiduoja ir bendraudama su psichologu, kurį surado vietos meno fondas „Art Angel“ ir šios organizacijos pirmininkas Ilijanas Kuzmanovas. Jis kreipėsi į naujienų portalą 15min.lt, kurio žurnalistai pirmieji ir pranešė apie šią istoriją Lietuvoje.

Būtent jis dėjo daugiausia pastangų, siekdamas nustatyti tapatybę moters, kuri, kaip įtariama, gali būti prekybos žmonėmis auka.

Vietos valdžia jai parūpino kambarį su lova, oro kondicionieriumi ir vonia, tačiau akivaizdu, kad moteriai reikia ypatingos priežiūros ir ji turėtų būti apgyvendinta socialinėje įstaigoje.

„Baisiausia, kad moters galvoje – vien suicidinės mintys“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė.

Vietiniai bijo galimų problemų

Moteris tvirtina esanti musulmonė. Ji teigia negalinti ir nenorinti grįžti namo.

„Ją priglaudusi vietos bendruomenė gana priešiškai nusiteikusi ir nesupranta, kas ta prekyba žmonėmis, o tie, kurie supranta, bijo prekybos žmonėmis klausimo, mano, kad paskui moterį gali ateiti problemos“, – sakė K.Mišinienė.

Anot jos, daug pastangų, siekiant išsiaiškinti moters tapatybę, dėjo L.Pernavas, kuris pakėlė ant kojų Latvijos ir Bulgarijos teisėsaugos pareigūnus.

Moters likimas – neaiškus

„Prašymą padėti atklydusiai moteriai gavau sekmadienio vakarą, kai buvo sunku rasti darbo vietoje esančių pareigūnų. Tačiau susisiekiau su pažįstamu kolega Bulgarijoje.

Turėjau įtarimų, kad moteris vis dėlto latvė, o ne lietuvė. Tad galiausiai prisijungė ir kolegos latviai. Koks bus tolesnis šios moters likimas, neaišku.

Neturime duomenų, kad ji pati būtų dalyvavusi nusikalstamoje veikoje. Turime įtarimų, kad ji pati yra prekybos žmonėmis auka. Jei galiausiai pasitvirtins, kad ji Latvijos pilietė, vadinasi, kaip Europos Sąjungos šalies pilietė ji pati turės teisę nuspręsti, kur nori toliau gyventi“, – portalui lrytas.lt teigė L.Pernavas.

Anot K.Mišinienės, jau žinoma, kad moteris, prieš patekdama į Bulgariją, buvo Vokietijoje, Graikijoje, Turkijoje, o į Bulgariją atėjo per Šiaurės Makedonijos sieną.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Straipsnio autorė: Eglė Šilinskaitė-Puškorė

Publikuota: 2020m. lapkričio 18d., https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/11/17/news/zinia-apie-bulgarijoje-rasta-bename-nescia-lietuve-sukele-keliu-saliu-tarnybas-tiesa-rado-bet-misliu-ne-viena-17157908/

Sekmadienį į 15min kreipėsi Bulgarijos pilietis Ilijanas Kuzmanovas. Jis tikino prieš dvi savaites Kalugerovo kaime sutikęs galimai besilaukiančią 37 metų moterį kruvinomis rankomis, neturinčią nei pinigų, nei telefono. Jis tvirtino, kad moteris – Lietuvos pilietė. Tačiau Lietuvos institucijos netruko išsiaiškinti, kad moteris yra Latvijos pilietė, o jos paiešką kaimyninės šalies policija buvo paskelbusi 2016 m. spalį.

2016 m. spalį Latvijos policija išplatino moters nuotraukas ir prašė ką nors žinančius apie 33 metų moterį, kuri išėjo iš namų Riterio kaime, atsiliepti.

Panašu, kad praėjusius ketveriems metams būtent šią moterį prieš dvi savaites Bulgarijoje sutiko I.Kuzmanovas. Jis manė, kad moteris lietuvė, todėl pagalbos kreipėsi į 15min.

„Ji atvyko į Bulgarijos kaimą kruvinomis rankomis, neturėjo nei pinigų, nei telefono. Tris dienas miegojo miškuose. Radau ją ketvirtąją dieną. Suteikiau pagalbą, drabužių, pinigų (pusę bulgariškos minimalios algos), telefoną, įspėjau atsakingas institucijas – policiją, visuomenines organizacijas, konsulatą. Sukėliau daug triukšmo“, – laiške 15min rašė I.Kuzmanovas, fondo „ART Angel“ vadovas.

Jis tikino įtariantis, kad moteris laukiasi, kad ji gali būti prekybos žmonėmis auka. „Ji sako esanti musulmonė. Pase turi juodą antspaudą iš Turkijos. Moteris kalba apie savižudybę“, – toliau laiške pasakoja jis.

15min susisiekus su I.Kuzmanovu jis nurodė, kad moteris pati su savo artimaisiais susisiekti nenori, nes jų bijo.

„Ji nenori bendrauti su artimaisiais, nors turi tokią galimybę. Ji sako, kad šeima ras būdų ją sugrąžinti. Esą būtent dėl jų ji gyveno kaip prostitutė. Dabar ji kalba tik apie savižudybę. Gal ji bijo tų žmonių, kurie ją paliko šalikelėje, netoli kaimo“, – 15min teigė vyras.

Paaiškėjo, kad moteris Latvijos, o ne Lietuvos pilietė

Situaciją dar sekmadienį aiškintis ėmėsi Lietuvos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), vadovaujamas Kristinos Mišinienės ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija per ambasadą Rumunijoje.

Iškart kilo abejonių, kad moteris gali būti ne Lietuvos, o Latvijos pilietė. Būtent tai buvo patvirtinta pirmadienį.

Neužtruko išsiaiškinti, kad moteris išties yra Latvijos pilietė, KOPŽI ėmėsi iniciatyvos ieškant pagalbos nelaimėje atsidūrusiai moteriai bendrauti su atsakingomis Latvijos institucijomis.

Užsienio reikalų ministerija informavo, kad Bulgarijai akredituota Lietuvos ambasada Rumunijoje kontaktuoja su Sofijoje esančiu Lietuvos garbės konsulu Racho Stefanovu Ribarovu, Bulgarijos policija ir I.Kuzmanovu.

„Pažymėtina, kad iki šiol Lietuvos ambasada Rumunijoje nebuvo gavusi jokios informacijos ar kreipimųsi, susijusių su surastąja moterimi. Vienos elektroninės žinutės lapkričio 15 d. sulaukė Garbės konsulatas Sofijoje, tačiau, URM žiniomis, I.Kuzmanovas nepadėjo garbės konsului susisiekti su nukentėjusiąja ar patikslinti jos asmens duomenis, taip pat šiandien neigiamai atsakė ir į analogiškus ambasados prašymus.

Vėliau šiandien Pazardžiko miesto policijos atstovai telefonu ambasadą informavo, kad surastoji moteris Latvijos pilietė. Lietuvos ambasada Rumunijoje susisiekė su Bulgarijai akredituota Latvijos ambasada Varšuvoje ir informavo apie šį įvykį“, – nurodė ministerija.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Straipsnio autorė Liepa Želnienė

Publikuota: 2020m. lapkričio 16d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/bulgarijoje-rasta-kruvina-besilaukianti-moteris-latvijos-o-ne-lietuvos-piliete-jos-buvo-ieskoma-nuo-2016-uju-59-1408574

Sekmadienį į 15min kreipėsi Bulgarijos pilietis Ilijanas Kuzmanovas. Jis tikina prieš dvi savaites Kalugerovo kaime sutikęs galimai besilaukiančią 37 metų moterį kruvinomis rankomis, neturinčią nei pinigų, nei telefono. Ji pasirodė esanti iš Lietuvos. Vyras prašo padėti surasti moters artimuosius. Į pagalbos šauksmą atsiliepė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Informaciją tikrina ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

„Ji atvyko į Bulgarijos kaimą kruvinomis rankomis, neturėjo nei pinigų, nei telefono. Tris dienas miegojo miškuose. Radau ją ketvirtąją dieną. Suteikiau pagalbą, drabužių, pinigų (pusę bulgariškos minimalios algos), telefoną, įspėjau atsakingas institucijas – policiją, visuomenines organizacijas, konsulatą. Sukėliau daug triukšmo“, – laiške 15min rašo I.Kuzmanovas, fondo „ART Angel“ vadovas.

Jis tikina įtariantis, kad moteris laukiasi.

„Ji tikina esanti musulmonė. Pase turi juodą antspaudą iš Turkijos. Moteris kalba apie savižudybę“, – toliau laiške pasakoja jis.

Pasak I.Kuzmanovo, Bulgarijoje moteriai nelabai kas veržiasi padėti.

„Aš pats suteikiau psichologą. Ji patiria didžiulį stresą ir baimę dėl to, kas jai nutiko. Rytoj eisime pas medikus“, – rašo I.Kuzmanovas.

15min susisiekus su I.Kuzmanovu jis nurodė, kad moteris pati su savo artimaisiais susisiekti nenori, nes jų bijo.

“Ji nenori bendrauti su artimaisiais, nors turi tokią galimybę. Ji sako, kad šeima ras būdų ją sugrąžinti. Esą būtent dėl jų ji gyveno kaip prostitutė. Dabar ji kalba tik apie savižudybę. Gal ji bijo tų žmonių, kurie ją paliko šalikelėje, netoli ,kaimo”. – 15min teigė vyras.

I.Kuzmanovas tikino, kad siūlė moteriai nupirkti bilietus į bet kurį pasaulio kraštą, tačiau ši atsisakiusi tokios pagalbos.

Pats vyras taip pat sako sulaukęs vietos gyventojų siūlymų nesistengti pagelbėti moteriai, nes esą tai pridarysią kaimui problemų, jei ji išties yra prekybos žmonėmis auka.

Jis prašo išsiversti ir paskelbti Bulgarijos žiniasklaidos pranešimus apie moterį, kuri tose publikacijose vadinama Marija, tačiau, pasak I.Kuzmanovo, tikrasis jos vardas ir pavardė kitokie.

Štai Bulgarijos portalui „OFFNews“ I.Kuzmanovas pasakojo, kad Mariją sutiko lapkričio 4 dieną. Esą ji atvykusi iš Serbijos ir galimai išmesta iš vilkiko greitkelyje netoli kaimo.

„Marija puikiai kalba angliškai ir rusiškai. Ji turi Lietuvos pilietybę“, – „OFFNews“ pasakojo jis.

Sekmadienį moteris susitiko su psichologu. Šis, anot „OFFNews“ teigė, kad moteris neturi psichikos sutrikimų, tik patyrė didžiulį stresą.

Iš pradžių esą moteris norėjo vykti į Turkiją, tačiau dabar jau yra pakeitusi nuomonę, tačiau nieko nepaaiškina.

I.Kuzmanovas spėlioja, kad moteris gali būti prekybos žmonėmis auka.

Šiuo metu moteriai Bulgarijos kaimo bendruomenė suteikė kambarėlį turizmo centre. Bandoma surasti jos artimuosius.

I.Kuzmanovas tikina, kad bandyta susisiekti su Lietuvos konsulatu, tačiau bėda ta, kad moteris savo dokumentus duoda apžiūrėti tik policijos pareigūnams, o šie, pasak I.Kuzmanovo, neskuba padėti.

„Jie turėtų nustatyti, ar ji turi kokių giminių ir su jais susisiekti“, – sakė jis.

Kol kas, pasak vyro, moteriai reiktų pastogės ir specialios rūpybos.

Į tėvynę grįžti nenori

Lietuvos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), vadovaujamas Kristinos Mišinienės, sekmadienį susisiekė su I.Kuzmanovu ir pasiūlė savo pagalbą.

„Situacija labai sudėtinga. Moteris rasta pasienio su Turkija miškuose, ji porą parų miegojo miške, paskiau stadione po atviru dangumi, vėliau ją priglaudė moterų vienuolynas, kur ji dabar ir yra. Jos psichologinė būklė yra labai bloga, ji ištisai kalba apie savižudybę, jog nebėra kitos išeities, jog negalinti grįžti į tėvynę, jos šeima jos nebepriims, jog ji tapo musulmone, jog jos vieta yra tik Turkijoje. Nežinoma, kaip ji atsidūrė Bulgarijos teritorijoje, miškuose. Įtariama, jog yra prekybos žmonėmis auka, moteris yra nėščia“, – 15min po pokalbio su I.Kuzmanovu teigė K.Mišinienė.

Pasak jos, dar tikslinamasi ar moteris Lietuvos, ar Latvijos pilietė.

K.Mišinienė teigė, kad nepaisant labai blogos būklės, įtarimų dėl galimos prekybos žmonėmis, „I.Kuzmanovas negauna jokio atsako iš Lietuvos ambasados, taip pat ir vietinės socialinės tarnybos atsisako padėti“.

„Šiuo metu mes planuojame bendrus veiksmus su bulgarų nevyriausybininkais dėl medicininės pagalbos teikimo, aiškinamės galimybes saugiai sugrįžti moteriai namo“, – teigė K.Mišinienė.

Anot jos, Europoje labai daug pastangų dedama į prekybos žmonėmis prevenciją, bendradarbiavimo platformų kūrimą, suprantant, kad prekeiviai žmonėmis veikia be sienų.

„Tačiau štai turime tokį atvejį ir matome, kad vis dar biurokratinės, formalios kliūtys neleidžia padėti nelaimingai aukai, jos drama atsitrenkia į čia „ne mūsų žmogus“ sieną“, – apgailestavo KOPŽI vadovė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Straipsnio autorė Liepa Želnienė

Publikuota: 2020m. lapkričio 15d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pagalbos-sauksmas-is-bulgarijos-miske-radome-kruvina-besilaukiancia-lietuve-56-1408130