kopzi

Category: Straipsniai – 2017

  • Ž. MORKŪNAITĖ: IŠNAUDOTOJAMS IR SKRIAUDIKAMS VISADA GALIMA DUOTI ATKIRTĮ

    Trys tūkstančiai svarų – tiek nelegaliai Anglijoje gyvenantis pakistanietis siūlė tauragiškei mainais į santuoką. Deja, žadėtų pinigų mergina taip ir negavo, nors santuoka, tiesa, tik fiktyvi, buvo sudaryta. Praėjus penkiems metams nukentėjusi mergina, paskatinta gyvenimo draugo, ryžosi kreiptis į teisėtvarkos pareigūnus.

    Į fiktyvių santuokų ir prekeivių žmonėmis pinkles įkliuvusiems tauragiškiams pagalbos ranką tiesia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė.

    – Prekeiviai žmonėmis Lietuvoje ieško aukų prostitucijai, pornografijai, fiktyvioms santuokoms, vergiškam darbui, vagystėms, narkotikų gabenimui. Apie nukentėjusius asmenis centrą dažniausiai informuoja policijos pareigūnai, mat  jie patys ieškoti pagalbos nesiryžta. Šiuo  metu bendrauju su mergina, kuri buvo išnaudota fiktyviai santuokai, – pasakojo Ž. Morkūnaitė.

    Pašnekovė trumpai apibūdino situaciją. Fiktyviai santuokai išnaudota mergina lietuvaičio buvo išviliota į Angliją dirbti. Merginai pažadėtas pelningas darbas fabrike. Tačiau nuvykus, tauragiškei teko dirbti už menką atlygį, iš jos gudrumu buvo išvilioti dokumentai. O vėliau buvo kalbinama už atlygį – 3000 svarų – sudaryti fiktyvią santuoką su pakistaniečiu. Mergina, neturėdama kitos išeities, sutiko tuoktis, tačiau žadėtų pinigų taip ir negavo. Nuo šios istorijos pradžios praėjo penki metai. Šiuo metu mergina gyvena Tauragėje, bando kabintis į gyvenimą. Paraginta savo draugo, ryžosi kreiptis į pareigūnus.

    Išnaudotojams ir skriaudikams visada galima duoti atkirtį. Pavieniui tą sunku padaryti, tačiau paprašius pagalbos, sunkumus galima įveikti, įsitikinusi Ž. Morkūnaitė.

    – Tokios istorijos drasko širdis. Dažniausiai tokių išgyvenimų patyrusiems žmonėms labai sunku patiems ieškoti pagalbos. Juos kausto gėdos jausmas, bijo visuomenės požiūrio. Nors jie patys nėra niekuo kalti, jie – aukos. Todėl labai svarbu, kad artimieji juos palaikytų, suprastų ir paragintų ieškoti profesionalios pagalbos, – tikino Ž. Morkūnaitė.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyrius teikia pagalbą krizės atveju, vykdo psichosocialinę reabilitaciją, prevencinę veiklą; organizuoja palaikomąją pagalbą.  Anot pašnekovės, šis centras išaugo iš ankščiau veikusios Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Daiva Kybartienė

  • VILIAUS ISTORIJA: TELŠIŠKIS PAPUOLĖ Į PREKEIVIŲ ŽMONĖMIS PINKLES

    Tikrai ne kartą esame girdėję sąvoką „prekyba žmonėmis“. Ir, ko gero, daugumai mums ji asocijuojasi su moterų, merginų išnaudojimu prostitucijai. Iš dalies esame teisūs, tačiau prekyba žmonėmis neapsiriboja vien tik pardavinėjamu moters kūnu. Pirmiausia tai – latentinis reiškinys, sunkiai išaiškinamas ir apibrėžiantis labai platų išnaudojimo spektrą: išnaudojimas nusikalstamai veikai daryti (vagystėms, sukčiavimui), vyrų, moterų ir vaikų seksualinis išnaudojimas (seksualinėms paslaugoms teikti, pornografijai), išnaudojimas elgetavimui, nelegalioms kovoms ir kt.
    Dažnai mums atrodo, kad tai, ką paskaitome žinių portaluose, laikraščiuose, pamatome per televiziją, yra kažkur labai toli. Žmonės išnaudoti apgaulės būdu gabenami į Angliją, Vokietiją, kitas šalis. Ir net jei išnaudojami mūsų šalies piliečiai, mes to labai nesureikšminame. Kadangi viskas vyksta ne mūsų „kieme“, dėl to mums ir neskauda. Bet tik pabandykime įsivaizduoti, kaip turi skaudėti tam, kuris papuolė į prekeivių žmonėmis pinkles, pasitikėjo asmenimis, kurie žadėjo gerai apmokamą darbą, padorias gyvenimo sąlygas ir galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę.
    Taip nutiko ir Telšių gyventojui Viliui (vardas pakeistas). Patikėjęs pažįstamo pažadais, kad įdarbins gerai apmokamoje darbo vietoje, ilgai nesvarstęs sutiko. Geradarys suokė, kad Viliui už kelionę bus apmokėta, o išlaidas jis galės padengti tuomet, kai jau tvirtai stovės ant kojų. Nuvykus į Angliją, gana greit paaiškėjo, kad viskas čia ne taip, kaip buvo žadėta. Noras turėti šviesesnę ateitį ne tik sau, bet ir šeimai virto košmaru. Pirmiausia iš jų buvo atimti asmens dokumentai ir mobilieji telefonai, kad nebūtų galimybės susisiekti su artimaisiais.
    Vilius ir kiti jo likimo draugai buvo verčiami iš parduotuvių vogti brangius kvepalus, kosmetiką. Kad išgyventų, teko vogti maisto produktus ne tik sau, bet ir verbuotojams. Vilius ne kartą bandė priešintis, tačiau sulaukdavo grasinimų, neva jis jiems įsiskolinęs už pastogę, atvykimą, maistą ir toli gražu nėra „atidirbęs“. Nukentėjusieji savęs klausdavo, už kokį maistą skolingi, jei patys jo turėdavo pasivogti. Jei kildavo „darbuotojų“ nepasitenkinimas, būdavo grasinama, kad „baigsis blogai“ šeimos nariams, baugindavo, kad bus sumušti ir išmesti į gatvę. Tuomet nepasitenkinimai nurimdavo, kadangi buvo baiminamasi ne tik dėl artimųjų, bet ir savo sveikatos. O ką reikės daryti sumuštam ir paliktam gatvėje? Šalyje, kurioje svetima kalba ir nežinomi įstatymai, kur eiti?
    Nebeiškentęs nuolatinio psichologinio spaudimo, Vilius kartu su dar vienu vaikinu nusprendė pabėgti. Kurį laiką jiems teko klaidžioti svetimomis Anglijos gatvėmis, prašyti žmonių išmaldos, kad sugraibytų kelis pinigėlius, už kuriuos būtų galima pasiskambinti artimiesiems į Lietuvą. Tokiu būdu jis ir grįžo į tėvynę. Niekur nesikreipė pagalbos, nes norėjo užmiršti tuos baisius išgyvenimus ir toliau gyventi savo paprastą, ramų gyvenimą, auginti vaikučius.
    Reikia pabrėžti, kad ši istorija nesibaigė vyriškio nesėkme. Pilietis, ilgą laiką verbavęs jaunus lietuvius, pakliuvo į pareigūnų akiratį, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėję asmenys buvo identifikuoti, jiems pasiūlyta Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojų visapusė psichosocialinė pagalba. Viliui pagalba teikiama iki šiol ir bendromis jėgomis bandoma padėti atsitiesti jaunam vyriškiui, išlaikančiam šeimą.
    Šia istorija norėjome pasidalinti tam, kad pabandytume išjudinti Jūsų socialinį jautrumą, padėti suprasti, kad prekyba žmonėmis yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir nei vienas nenusipelnė būti kažkieno vergu. Vykdyti šiuos nusikaltimus verbuotojai pradeda čia, Lietuvoje, šalia mūsų. Skatiname nelikti abejingus svetimam skausmui, empatiškai vertinti situacijas, į kurias papuola tautiečiai, Jūsų miesto gyventojai. Ir neskubėti teisti, neva jie patys to norėjo, nes nei vienas iš mūsų nenorime, kad pamintų mūsų orumą, varžytų laisvę ar išnaudotų.
    VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras SOS skambutis (visą parą) 8 679 61617, www.anti-trafficking.lt
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • JAV ĮVERTINO LIETUVOS PASTANGAS KOVOJE SU PREKYBA ŽMONĖMIS: PASIGENDA TIK AUKŲ APSAUGOS

    JAV valstybės departamento ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis Lietuva kritikuojama dėl nepakankamos liudininkų apsaugos ir globos namuose augančių vaikų informavimo apie grėsmes. Tiesa, Lietuva sulaukė ir pagyrų bei yra pateikiama kaip pavyzdys dėl prekeiviams paskiriamų bausmių. Ataskaitoje Lietuva vertinama geriau nei kaimynės Latvija ir Estija.

    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva patenka į geriausiai kovai su prekyba žmonėmis pasiruošusių šalių segmentą, kai Latvija ir Estija lieka antrajame – menkiau pasiruošusių valstybių bloke.

    Ataskaitoje rašoma, kad Lietuva visiškai atitinka minimalius reikalavimus, būtinus kovai su prekyba žmonėmis.
    Vertinama, kad Lietuva remia visuomenines organizacijas, padedančias prekybos žmonėmis aukoms ir dirbančias su rizikos grupės žmonėmis. Taip pat sveikinama tai, kad Vyriausybė yra subūrusi tarpinstitucinę grupę, turi kovos su prekybos žmonėmis planą 2017–2019 m. ir yra numačiusi 183 tūkst. eurų finansavimą jo įgyvendinimui.
    Vis dėlto teigiama, kad, nepaisant visų priemonių, Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama aukų apsaugai, kol vyksta tyrimai ir teisminiai procesai. Taip pat pastebima, kad ne visi Lietuvos pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas – į prostituciją įtrauktas moteris ir vaikus.
    „Vaikai valstybės valdomuose globos namuose buvo pažeidžiami dėl prekybos žmonėmis ir vyko keli su tuo susiję tyrimai“, – teigiama ataskaitoje.
    Raginama apklausti atskirai nuo skriaudikų
    Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos padidinti pareigūnų galimybes atpažinti prekybos žmonėmis aukomis tapusius nepilnamečius ir suaugusius, ypač kai prekybos tikslas yra prostitucija.
    Taip pat raginama keisti vaikų globos sistemą ir užtikrinti geresnę vaikų apsaugą.
    Rekomendacijose siūloma sudaryti aukoms galimybę liudyti teismuose akis į akį nesusiduriant su nusikaltėliais.
    Giria už skiriamas bausmes
    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos Baudžiamasis kodeksas tinkamai apibrėžia prekybą žmonėmis ir už tokį nusikaltimą numato nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo. Tačiau abejojama, ar Lietuva teisi norėdama prekybai žmonėmis priskirti ir fiktyvių santuokų sudarymą, nes pagal tarptautinę teisę tai nėra tapatūs nusikaltimai.
    Skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje vyko 29 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – keturiais daugiau nei 2015-aisiais. Teisėsaugos dėmesio sulaukė 64 įtariamieji. 2015-aisiais įtariamųjų buvo 27, 2014-aisiais – 40.
    Pernai Lietuvoje buvo nuteisti 23 prekeiviai žmonėmis. Visiems jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kalėjime nusikaltėliai turės praleisti nuo 2 iki 9 metų.

    Ataskaitoje išsamiai aprašoma Jurbarko Viešvilės vaikų globos namų byla, kuri šiemet baigėsi kaltinamaisiais nuosprendžiais. Ataskaitoje teigiama, kad Viešvilės globos namų direktorius pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, gynė instituciją sakydamas, kad toks elgesys su vaikais Lietuvos globos namuose yra įprastas.

    Ataskaitoje teigiama, kad prokurorai šioje byloje ketina pateikti apeliaciją ir siekti, kad jis būtų nuteistas už prekybą žmonėmis. Kol kas Viešvilės globos namų direktoriui Algimantui Liaudaičiui yra skirta tik lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

    Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos pareigūnai pernai bendradarbiavo 18-oje tarptautinių prekybos žmonėmis tyrimų. 2015-aisiais tokių tyrimų buvo 17, o 2014-aisiais vos 2.

    Generalinė Prokuratūra pernai išdavė šešis Europos arešto orderius prekeiviams žmonėmis, tačiau nepareikalavo nė vieno asmens ekstradicijos.
    Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos policininkai, prokurorai, pasieniečiai yra nuolat mokomi, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas.
    Finansavimą padvigubino
    Ataskaitoje pažymima, kad pernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinti 41 asmuo, kai 2015-aisiais tokių buvo 79. Vaikų, pripažintų prekybos aukomis, pernai buvo 4, užpernai – 18.
    „Valstybės finansuojamos visuomeninės organizacijos teikė pagalbą 179 prekybos žmonėmis aukoms. Tarp jų 88 vyrams, kurie buvo išnaudojami darbui ir nusikaltimams“, – teigiama ataskaitoje.
    Pernai, palyginti su 2015-aisiais, Vyriausybė visuomenininkų organizuojamoms paramos programoms skyrė beveik dvigubai didesnį finansavimą nei užpernai. Pernai, ataskaitoje pateikiamais duomenimis, tam buvo skirtas 81 tūkst. eurų, užpernai – 43 tūkst. eurų.
    Užsienio reikalų ministerija pernai gelbėjo 11 prekybos žmonėmis aukų ir išleido 1360 eurų jų sugrąžinimui į Lietuvą.
    Teigiama, kad seksualinę prievartą patyrę vaikai iki šiol Lietuvoje buvo apgyvendinami tam nepritaikytuose globos namuose arba šeimynose, o nuo šiol Vilniuje yra atidarytas centras, specialiai pritaikytas išnaudotiems vaikams.
    Konstatuojama, kad Lietuvoje aukomis tapę užsieniečiai susiduria su formaliu požiūriu, jiems nepasiūlomas laikinas prieglobstis. Tai rodo ir skaičiai, nes tiek pernai, tiek užpernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinta tik po vieną užsienietį.
    „Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad auka liudytų. Nors įstatymas leidžia tai daryti naudojantis technologijomis, per atstumą, o taip būtų galima apsaugoti aukas nuo pakartotinių traumų, tačiau teismai turi ribotas galimybes taikyti technines naujoves. Valstybė teikia aukoms nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pastebima, kad valstybės skiriami advokatai mažai teišmano apie prekybą žmonėmis, todėl visuomenininkai stengiasi patys samdyti advokatus aukoms“, – rašoma ataskaitoje.
    Prokurorai, savo ruožtu pastebi, kad aukos nėra linkusios duoti parodymų. Ši problema dažniausiai pasireiškia bylose, kur aukomis tapę vyrai. Pasak visuomenininkų, taip yra todėl, kad aukos yra įbaugintos ir bauginamos įeinant ar išeinant iš teismo salės, kurioje tenka susidurti su skriaudikais.
    Taip pat pastebima, kad į prostituciją prievarta įtrauktos moterys dažnai pačios būna nubaudžiamos už prostituciją. Prekybos žmonėmis aukomis tapę ir nusikalsti priversti vaikai pareigūnų taip pat dažnai patys laikomi nusikaltėliais.

    Visi globos namų auklėtiniai – pavojuje

    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva prekybos žmonėmis žemėlapyje yra ir aukų kilmės, ir tranzito, ir tikslo šalis. Apie 40 pripažintų prekybos žmonėmis aukų yra moterys, kurios parduodamos dar savo šalyje, tik kitame mieste. Taip pat jos išvežamos užsiimti prostitucija Vakarų Europoje ir Skandinavijoje.

    Lietuvos piliečiai vyrai dažniausiai patenka į šiuolaikinę vergiją ir būna išnaudojami prievartiniam darbui Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
    Taip pat pažymima, kad kaimyninių valstybių piliečiai, taip pat ir kinai bei vietnamiečiai, gali tapti prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje.
    „Maždaug 4 tūkst. berniukų ir mergaičių, gyvenančių daugiau nei 95 instituciniuose vaikų globos namuose Lietuvoje, yra ypač pažeidžiami ir gali tapti prekybos žmonėmis aukomis“, – nurodoma ataskaitoje.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Liepa Želnienė

  • VERBUODAMAS DARBUI RAUDONŲJŲ ŽIBINTŲ KVARTALE, KĖDAINIETIS PAAUGLĘ APIPYLĖ DĖMESIU IR PRAMOGOMIS

    Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas ėmėsi nagrinėti nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją bylą. Joje Arnoldas Zaičenka kaltinamas tuo, jog apie pusmetį verbavo paauglę išvykti dirbti į Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalą. Kaltinamasis merginą apipylė dėmesiu: vežiojosi po viešbučius, kartu pramogavo, siūlė apmokėti gražinimosi procedūras. Tačiau planas neišdegė: paauglė pasakė „ne“.

    Šiauliuose gimęs 36-erių metų A.Zaičenka teisme teigė ilgą laiką dirbantis Norvegijoje.

    Anksčiau vyras teistas du kartus – 2008 ir 2014 m. Šiuo metu dėl muštynių teisiamas Norvegijoje. „Užsipuolė mane girti asmenys“, – dėl ko iškelta byla užsienio valstybėje, paaiškino A.Zaičenka.
    Grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą jis apsistoja Kėdainiuose.
    Šeimos nesukūręs A.Zaičenka kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio pradžios iki 2015 m. liepos verbavo nepilnametę vykti verstis prostitucija į Olandiją.
    2014 m. lapkričio pradžioje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, važinėdamas automobiliu Kaune su nepilnamete, kaltinamasis pasiūlė jai užsidirbti pinigų teikiant seksualines paslaugas vyrams Olandijoje. Tuomet nukentėjusioji nieko į tokį pasiūlymą neatsakė. Tad jis ėmėsi intensyvesnių verbavimo veiksmų – nusivežęs ją į Klaipėdoje veikiantį „Amberton“ viešbutį, pasiūlė vykti kartu su juo į Olandiją. Kelionės tikslas – supažindinti su raudonųjų žibintų kvartalu, kur merginos užsiima prostitucija.

    A.Zaičenka nukentėjusiajai nurodė, kad jei ji verstųsi prostitucija, jam turėtų sumokėti 15 proc. uždirbamų pinigų.

    Olandiją automobiliu jie aplankė dar tą patį mėnesį. Apsigyveno Amsterdamo viešbutyje „Meininger“. Kaltinamasis davė merginai pinigų smulkioms išlaidoms, vėliau vakare surengė ekskursiją po raudonųjų žibintų kvartalą: aprodė merginas, stovinčias vitrinose, kurios teikia seksualines paslaugas, aptarinėjo jų aprangą, elgseną, taip pristatydamas jai būsimo darbo sąlygas.
    A.Zaičenka brėžė rožinę iliuziją: tikino, kad taip dirbdamos merginos uždirba po 1000 eurų per mėnesį ir padirbusios šį darbą daugiau jokio kito nenori, nes uždirba dideles pinigų sumas.
    Po išvykos į Amsterdamą, grįžus į Lietuvą, kaltinamasis toliau palaikė ryšį su nepilnamete – nuolat vežiodavo ją po įvairius Lietuvos viešbučius. Ten pramogaudavo, duodavo pinigų, tačiau vis primindavo apie tai, dėl ko ši draugystė užsimezgė. A.Zaičenka ir toliau skatino vykti merginą į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija. Tuo tikslu nurodė jai pasitikrinti sveikatą, nes tik sveikos merginos gali dirbti šį darbą. Taip pat davė pinigų kosmetikai, kad ši galėtų pakoreguoti išvaizdos trūkumus, siūlė kosmetines procedūras šiems trūkumams pašalinti.
    A.Zaičenka nurodė nukentėjusiajai ir gyvenimo sąlygas Olandijoje, kad gyvens su kitomis merginomis, jau seniai besiverčiančiomis prostitucija.
    Verbavimas tęsėsi pusmetį – iki 2015 m. birželio, kuomet kaltinamasis ketino merginą išgabenti į Nyderlandų Karalystę, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir nukentėjusiajai atsisakius vykti su jo nurodytu nepažįstamu asmeniu, jos neišgabeno.
    Ketvirtadienį dalyvaudamas pirmajame teismo posėdyje kaltinamas nepageidavo duoti savo parodymų dėl to, jog neatvyko šiuo metu kūdikį auginanti nukentėjusioji. A.Zaičenka nori, jog mergina girdėtų, ką jis nori pasakyti. Teigė turintis jai daug klausimų.
    Prokurorė, siekdama apsaugoti nukentėjusiosios, kuri šiuo metu jau yra pilnametė, privatų gyvenimą, paprašė toliau nagrinėti bylą už uždarų durų. Merginos gynėja pateikė teismui civilinį ieškinį.
    Autorius Karolina Stažytė

  • IŠSIPILDĖ VAIKO SVAJONĖ: SLAPSTYTIS NEBEREIKĖS

    Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

    Vilkaviškio rajone gyvenantis 13-metis praėjusią savaitę ketvirtą kartą išvežtas į Kybartų vaikų globos namus. Iš čia jis ketvirtąkart pabėgo ir sugrįžo pas psichikos negalią turinčią mamą. Vaiko globa buvo pavesta Kybartų vaikų globos namams, jau po pirmojo apsilankymo paauglys čia buvo žiauriai sumuštas. Grįžęs į namus, vaikas slapstydavosi išvydęs atvykstančius nematytus automobilius: bijojo būtų išvežtas iš namų.

    „Savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja man pranešė, kad vaiko tėvas prisiėmė atsakomybę už berniuką, todėl vaikas bus grąžintas į šeimą. Taigi jo niekas nebeišvežinės į vaikų namus“, – pirmadienio pavakarę DELFI informavo Seimo narė liberalė Dovilė Šakalienė.
    „Savivaldybės paprašėme kuo skubiau įvertinti riziką vaiko saugumui ir jo poreikių užtikrinimui, manome, kad geriau intensyviau dirbti su šeima nei laikyti vaiką ten, kur jis jaučiasi emociškai nesaugus – globos namuose, kuriuose yra problemų“, – teigia į savivaldybę pirmadienį vykusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė.
    D. Šakalienė: grėsmės, dėl kurios reikia vaiką paimti iš namų, nėra
    D. Šakalienė pirmadienį viename Vilkaviškio rajono kaimų aplankė vaiko mamą.
    „Mama sutrikusi ir bijo dėl savo vaiko, berniukas išsigandęs, nes globos namuose patiria žiaurų smurtą, kurio žymes matė ir mama, ir socialinė darbuotoja. Deja, pagalba vaikui ir mamai faktiškai nebuvo teikiama – pamatėm pluoštą tvarkingai užpildytų dokumentų, bet iki mūsų susitikimo atsakingos institucijos net nesugebėjo susirinkti į vieną kambarį ir realiai įvertinti, kas vyksta su vaiku ir kokios konkrečiai pagalbos reikia vaikui ir šeimai.
    Mano ir su manimi vykusių nevyriausybininkų matymas toks pat: grėsmės vaikui, dėl kurios reikia jį paimti iš namų, nėra. Yra per daugelį metų labai užleistų socialinių problemų, kurias tikrai galima efektyviai sutvarkyti teikiant šeimai konkrečias paslaugas – tėvystės bei socialinių įgūdžių ugdymo, priklausomybės gydymo, asmeninių finansų valdymo, psichologinės pagalbos“, – aiškina D. Šakalienė.
    Parlamentarės tvirtinimu, nepaisant negalios, mama išties myli sūnų ir juo rūpinasi – pavyzdžiui, iškvietė policiją dėl berniuko sumušimų. Deja, ikiteisminis tyrimas įstrigęs, padaryta rimtų klaidų, pritrūko supratimo. Seimo narė sako esanti labai dėkinga policijos pareigūnams už gebėjimą matyti spragas ir geranoriškumą. D. Šakalienė teigia puikiai suprantanti, kad vietos teisėsaugai trūksta psichologų vaikų apklausoms, o ir duomenis tokiose bylose surinkti sunku.
    „Viena vertus, globos namai neneigia, kad nesusitvarko su elgesio bei emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, kad trūksta darbuotojų ir gebėjimų, kita vertus, neigia smurtą“, – sakė D. Šakalienė.
    Pasak jos, po labai sunkaus pokalbio sutarta, kad savivaldybės vadovai organizuos nuolatinius praktinius atvejų aptarimus. Siekiama, kad daugiau nebūtų informacijos „nesuvaikščiojimo“.
    „Nusivyliau, kad mokyklos nesugeba dirbti prevencinio darbo ir laiku identifikuoti problemų. Be to, šis atvejis, kaip ir Kėdainių, parodė kaip stringa bendradarbiavimas tarp savivaldybių“, – sakė profesorė edukologė Vilija Targamadzė,
    Lenda sisteminės bėdos
    „Tai elementarios sisteminės savivaldybių problemos“, – Vilkaviškio r. savivaldybėje išvystą situaciją vertina ministro patarėja K. Paulikė.
    Pasak K. Paulikės, pirmiausia neužtikrinama ankstyvoji prevencija – ugdymo įstaigoje nepamatomos vaiko ir šeimos problemos, reaguojama tik tada, kai vaikas pradeda nelankyti mokyklos. Kitas svarbus aspektus – medicinos įstaigos irgi nepastebi problemų. Pavyzdžiui, gimdyti atvykusia sveikatos problemų turinčia mama reikia pasirūpinti, o ne paleisti kartu su vaiku.
    Taip pat ryškus paslaugų šeimai trūkumas, šlubuoja specialistų pasirengimas darbui su šeima – reikia daugiau mokymų ir konsultacijų. K. Paulikės teigimu, periferijoje trūksta psichologų, psichiatrų ir socialinių darbuotojų.
    Tačiau pati didžiausia problema – tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, kada kiekvienas dirba kas sau, nemato reikalo susitikti, aptarti ir parengti darbo su šeima plano. Dar viena bėda – šeimai atvykus iš kito rajono, apie ją informacija neperduodama, ja nesidomima. Todėl, sakė K. Paulikė, šiuo metu tobulinama elektroninė sistema, kad visi specialistai galėtų suvesti ir rasti informaciją apie šeimą, jai teikiamą pagalbą ir paslaugas.
    Beje, šią savaitę Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyks į Kybartų globos namus įvertinti veiklos.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Mindaugas Jackevičius

  • KAUNO TERITORINĖJE DARBO BIRŽOJE BUVO VYKDOMA KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS IR IŠNAUDOJIMU CENTRO PREVENCINĖ AKCIJA „STABDYKIME PREKYBĄ ŽMONĖMIS SAVO KRAŠTE!“

    Akcijos metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinė darbuotoja  V. Matusevičiūtė su darbo biržos darbuotojais aptarė prekybos žmonėmis formas, kokie asmenys, kokiais būdais tampa prekybos žmonėmis aukomis bei kaip nuo to apsisaugoti.
    Vėliau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinės darbuotojos V. Matusevičiūtė ir P. Alesiūtė bei Kauno rajono bendruomenės pareigūnas vyresnysis specialistas  D. Joneikis kalbino darbo biržoje apsilankiusius asmenis prekybos žmonėmis tema, teiravosi, ar teko su tuo susidurti, kokios mintys kyla išgirdus teiginį „prekyba žmonėmis“. Asmenys buvo informuojami, kur galima kreiptis pagalbos bei kokia pagalba suteikiama tapus prekybos žmonėmis auka ar pažįstant/įtariant esant tokį asmenį.
    Šios akcijos metu darbo biržos darbuotojai ir darbo biržoje apsilankę asmenys turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su prekybos žmonėmis problema, jos mastais.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • TRAGIKOMEDIJA VILKAVIŠKIO RAJONE: VAIKĄ KETVIRTĄKART IŠVEŽĖ Į GLOBOS NAMUS, ŠIS IR VĖL PABĖGO

    Trečiadienio vakarą Vilkaviškio rajone gyvenantis 13-metis ketvirtą kartą išvežtas į Kybartų vaikų globos namus. Iš čia jis jau buvo triskart pabėgęs – vis sugrįždavo pas psichikos negalią turinčią mamą. Ketvirtadienį 13-metis iš vaikų namų pabėgo ketvirtąkart.

    Prieš porą dienų DELFI rašė apie viename Vilkaviškio rajono kaimų susiklosčiusią situaciją. Vilkaviškio rajone socialinės rizikos šeimoje augantis paauglys vis vežamas į Kybartų vaikų globos namus. Vos atvykęs, vaikas čia buvo sumuštas kitų globos namų auklėtinių, du kartus vaikas 26 kilometrus į namus parėjo pėsčiomis.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės žiniomis, trečiadienio vakarą vaikas iš mamos namų išvežtas ketvirtąkart.
    Paskambinus į Kybartų vaikų globos namus paaiškėjo, kad vaiko čia jau nėra: jis ir vėl pabėgo.
    „Ne, dabar ne pas mus, dabar mes grįžome iš jo namų, buvome parsivežę, bet, atsiprašau, daugiau negaliu. Negaliu sakyt, atsiprašau, aš neįgaliota tokiems dalykams. Buvom parsivežę, išėjo, ir vėl važiavom, neparsivežėm, nes neradom. Jungiu telefoną, nepykit“, – į kausimus, ar vaikas globos namuose, atsakinėjo laikinoji globos namų vadovė Nijolė Paleckienė.
    N. Paleckienė užtikrino, kad vaiku „intensyviai rūpinamasi“, o dėl konfidencialumo ji negali teikti daugiau informacijos. „Nepykit, labai atsiprašau, mes tikrai labai intensyviai rūpinamės“, – kartojo globos namų atstovė.
    K. Mišinienė: gėda visiems, kurie ramiai stebi šį „šou“
     „Kažkas neįtikėtino – trečiadienį vakare atvažiuoja Kybartų vaikų namų darbuotoja ir su vairuotoju vėl išsiveža paauglį iš namų. Šį kartą grasinimai šeimai aidi jau labai rimti – paduosime jus teismą, gausite baudų, turėsite daug nemalonumų. Bet bjauriausia šioje situacijoje ir kas tikriausiai atskleidžia tokių „globėjų“ tikrąjį veidą – pagrasinama, kad vaiką išveš į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą, „iš kur jau tikrai nepabėgs“. Kas čia, grįžta baudžiamosios psichiatrijos laikai?“, – DELFI kalbėjo K. Mišinienė.
    K. Mišinienė nesupranta, kas šioje situacijoje užstrigo – ar Vilkaviškio Vaiko teisių apsaugos tarnybai nepatinka išviešinta situacija, ar Kybartų vaikų globos namams žūt būt reikia parodyti, kad jų žodis galutinis. Jos svarstymu, galbūt centrinės tarnybos, politikai čia dar nemato kraujo, taigi nieko labai baisaus nevyksta.
    „Apgailėtina, jog rajonas per tiek metų tesugebėjo talpinti vaikus į vienus vienintelius globos namus, kuriuose, ne paslaptis, nestabilių auklėtinių yra žalojamos auklėtojos. Perpildytuose namuose „valdo“ paauglių grupelė, kurios privengia net rajono valdininkai. Ir dar drįstame kalbėti apie geriausią vaiko interesą?! Gėda visiems tiems, kurie ramiai stebi šį „šou“, reikšdami rūpestį tik TV lempoms šviečiant ar reporteriui įjungus mikrofoną“, – piktinasi K. Mišinienė.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Mindaugas Jackevičius

  • VAIKO ISTORIJA DRASKO ŠIRDĮ: VAIKŲ NAMUOSE BUVO SUMUŠTAS, PAS MAMĄ 26 KM ĖJO PĖSČIOMIS

    Vilkaviškio rajone 13-metis trečią kartą išvežtas į vaikų globos namus. Ir jau trečią kartą jis sugrįžta pas psichikos negalią turinčią mamą. Čia vaikas slapstosi, mat bijo vėl būti išvežtas į valdiškus namus, kur vos atvykęs buvo sumuštas.

    Vilkaviškio rajone socialinės rizikos šeimoje augantis paauglys į Kybartų vaikų globos namus trečią kartą išvežtas pirmadienį.

    „Atvažiavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir kartu su policijos pareigūnais vaiką tiesiog plėšte išplėšė ir išvežė atgal į globos namus. Niekas neklausė, ar tu nori, ar ne, tiesiog pasiėmė vaiką, ir jis pats, ir mama verkė, laikėsi, kad neišvežtų, bet vos ne jėga paėmė ir išvežė“, – piktinasi kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialinio darbo vadovė Justina Stakaitytė.
    J. Stakaitytės teigimu, netrukus vaikas iš vaikų globos namų trečią kartą pabėgo.
    Pirmą kartą atsidūręs globos namuose vaikas buvo sumuštas. Pasak J. Stakaitytės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai net nežinojo, ar dėl sumušimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
    Du kartus vaikas 26 kilometrus į namus parėjo pėsčiomis. Pirmadienį jis, kišenėje turėdamas kelis eurus, į kaimą parvažiavo autobusu. „Šiandien jis vėl namuose ir vėl slapstosi, tik laiko klausimas, kada bus ketvirtas kartas, aš jau neįsivaizduoju, kokios jėgos čia veikia, kaip tarnybos dirba“, – kalbėjo su šeima dirbanti pašnekovė.
    Jos žiniomis, kartą namuose rastas išgėręs sugyventinis, tačiau mama alkoholiu nepiktnaudžiauja, tiesiog turi specialiųjų poreikių ir negalią. Jai sunku pasirūpinti visais namų kampais. Pašnekovės manymu, institucijos eina lengviausiu keliu – paimti ir išvežti.
    „Situacija nėra tokia tragiška, kad reikėtų vaiką paimti iš namų ir išvežti į globos instituciją. Mūsų nuomone, reikėtų organizuoti daugiau paslaugų šeimai į namus, reikėtų, kad atsirastų socialinis darbuotojas, kuris ne kartą per savaitę ar dvi patikrina šaldytuvą, bet kad būtų toks darbuotojas, kuris padėtų mamai apsipirkti, apskaičiuoti turimus finansus, tinkamai juos paskirstyti, kad ji taip, kaip reikia, rūpintųsi namais ir vaikais“, – dėstė KOPŽI socialinio darbo vadovė.
    J. Stakaitytės žiniomis, berniukas pusantro mėnesio nėjo į mokyklą, tačiau paaiškėjo, kad vaikas padėjo mamai rūpintis namais, apsipirkti, triūsti daržuose. Į mokyklą jis nėjo ne iš piktybinių paskatų. Specialistės teigimu, namuose paauglys tampa savotišku įkaitu – jam reikia slapstytis nuo ieškančių įstaigų, o jis nori būti namie ir padėti mamai.
    Jei vaikas negrįš pats, jo vėl važiuos ieškoti
    Laikinai Kybartų vaikų globos namams vadovaujanti Nijolė Paleckienė patvirtino, kad minėtas vaikas jau trečią kartą pabėgo iš globos namų.
    „Mes jį vakar patys parsivežėme, bet jau šiandien skambino, žadėjo rytoj grįžti. Jau galvojau po pietų mašiną siųsti, jis nemuštas, nieko, vakar prisipažino, kad pamelavo. Atsiprašau, daugiau informacijos neteiksiu, nes man jau nėra kada dirbti“, – kalbėjo N. Paleckienė.
    Jos teigimu, vaikas pažadėjo trečiadienį geranoriškai grįžti pats. Jei negrįš, N. Paleckienė vėl „derėsis, važiuos, ieškos“. „Vienintelis jo pasakymas: noriu būti namuose. Atsiprašau, daugiau informacijos neteiksiu“, – sakė laikinoji vaikų globos namų vadovė.
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė situacijos nekomentavo, nes tam neturi šeimos ar globėjo rašytinio sutikimo.
    „Informacijos pateikti negalime, galiu patvirtinti, kad su šita šeima dirbama, stengiamasi, jai padedama, kiek įmanoma, priimami sprendimai, kurie, kiek įmanoma, atitiktų vaiko teises, jo teisėtus interesus ir poreikius“, – kalbėjo R. Blažaitienė.
    R. Blažaitienė atsisakė atskleisti, kur šiuo metu yra vaikas. Jos teigimu, globėjas deda pastangas, kad vaikas nenukentėtų.
    R. Šalaševičiūtė: globos namai – kraštutinė priemonė
    Laikinosios Vaiko gerovės grupės pirmininkė, Seimo narė socialdemokratė Rimantė Šalaševičūtė, sako visą laiką laikiusis principo, kad vaikas turi augti šeimoje. Ne veltui 2007 m. pasiekta, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų po socialinį darbuotoją, kuris dirtų su vaikų turinčiomis šeimomis. Taigi šiandien, sako ji, socialinių darbuotojų skaičius gerokai išaugęs ir būtent šių darbuotojų pareiga padėti šeimoms.

    „Jei mama nori, myli vaiką, gali ir pasikeisti. Globos namai – kraštutinė priemonė. Šiuo atveju pati nebendravau su mama, su globos namų darbuotojais, sunku vertinti, tačiau, jei vaikas trečią kartą bėga, vadinasi, ir ten jam nebuvo skirtas tinkamas ir reikiamas dėmesys, jis nesurado užuojautos ir pagalbos. Jeigu iš jo tyčiojasi, jį muša, paprastai tokie faktai pasklinda po visus globos namus, ir globos namai turi imtis tinkamų priemonių“, – kalbėjo buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Šalaševičiūtė.

    Jos manymu, globos namuose yra pakankamai etatų, kai kur netgi tiek pat, kiek vaikų, taigi jie turi teikti pagalbą vaikui. „Jeigu vaikas, paauglys, bėga į namus, jam ten geriausia… Galbūt tam tikrais momentais mama ko nors nepadaro ar neskiria dėmesio, bet, jeigu vaikas nori būti namuose, vadinasi, jam nebuvo visiškai blogai. Pas mus dabar nueinama lengviausiu keliu, bet neįvertina.
    R. Šalaševičiūtės teigimu, vaiką pirmiausia reikia ne iš šeimos paimti, o su šeima dirbti.
    Autorius Mindaugas Jackevičius

  • TARIAMASI, KAIP EFEKTYVIAU PADĖTI PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOMS IR STIPRINTI PREVENCIJĄ

    KAIP SVEIKINDAMAS KONFERENCIJOS DALYVIUS AKCENTAVO SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO VICEMINISTRAS EITVYDAS BINGELIS, PREKYBOS ŽMONĖMIS PROBLEMAI SPRĘSTI TURIME PASITELKTI SOCIALINIUS RYŠIUS, KAD GALĖTUME PADĖTI ŽMONĖMS NEPAPULTI Į PAVOJINGAS SITUACIJAS.

    „Prekybos žmonėmis mastui įtakos turi socialinės atskirties, skurdo lygis šalyje, ir taip žmonės lengviau įsukami į riziką tapti prekybos žmonėmis aukomis. Ką ypač svarbu akcentuoti, tai kad problemos sprendimas yra horizontalus, tai yra, apima nevyriausybines organizacijas, socialinių paslaugų centrus, socialinius darbuotojus, policiją, prokuratūrą, vaiko teisių apsaugos specialistus, švietimą ir, kas svarbu, pačias bendruomenes, žmones, kurie yra arčiausiai tų, kuriems reikia padėti“, – sakė viceministras E. Bingelis.

    Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, šiandien Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis tampa moterys, vyrai ir vaikai, kurie atsiduria tiek pavienių, tiek organizuotų nusikaltėlių taikinyje. Jie išnaudojami prostitucijoje, fiktyvių santuokų sudaryme, verčiami daryti nusikaltimus, dirbti vergiškomis sąlygomis, priverstinai tampa organų donorais. Labai svarbu, kad socialinės tarnybos pastebėtų prekybos žmonėmis užuomazgas ir požymius, atpažintų aukas ir žinotų, kaip joms padėti

    Kaip pristatė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė, pernai Lietuvoje pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis bei priverstinio išnaudojimo darbui ir paslaugoms. Vertinant kelerių metų situaciją, pastebima didėjimo tendencija, tačiau tam įtakos turi tai, kad pareigūnai labiau identifikuoja nusikaltimo atvejus ir formas. Pernai nuo prekybos žmonėmis nukentėjo 45 žmonės, iš jų 22 vyrai, 19 moterų, 4 vaikai. „Jei anksčiau prekybos žmonėmis aukos išimtinai buvo moterys, tai dabar didesnę dalį išvežamų į užsienį asmenų sudaro vyrai“, – sakė G. Večerinskienė.

    Anot prokurorės, socialinių darbuotojų vaidmuo ypač svarbus prevenciškai, tai yra, verbavimo, įkalbinėjimo stadijoje gebėti atpažinti prekybos žmonėmis grėsmių požymius ir užbėgti už akių, užkirsti kelią tapti auka.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotoje konferencijoje analizuojamos nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis bendradarbiavimo su teisėsauga, pagalbos teikimo nepilnamečiams, užsieniečiams, kurie Lietuvoje patenka į prekiautojų žmonėmis rankas, aukų integracijos ir kitomis temomis.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • “PASTOGĖJE” VYKO UŽSIĖMIMAS AKTUALIA TEMA: „PREKYBOS ŽMONĖMIS PAVOJAI – KAS TAI YRA, KAIP APSISAUGOTI?

    2017 06 20 “Pastogėje” vyko užsiėmimas aktualia tema: „Prekybos žmonėmis pavojai – kas tai yra, kaip apsisaugoti?
    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) darbuotoja pristatė visas galimas prekybos žmonėmis formas; papasakojo tikras klientų istorijas; kaip atpažinti/įtarti galimą nusikaltimą/išnaudojimą; kur kreiptis pagalbos/konsultacijos.