kopzi

Category: Straipsniai – 2017

  • ŽMOGUS NE PREKĖ, BET NUSIKALTĖLIAI JĮ TOKIU PAVERČIA

    Informacijos sklaida mums leidžia sužinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, ir ko reikėtų saugotis. Vienas baisiausių reiškinių -prekyba žmonėmis – neaplenkė Lietuvos. Ši blogybė netgi veši. Jei anksčiau merginos buvo verčiamos užsiimti prostitucija, tai dabar žmonės išvežami vogti ir vergauti. Ir lietuviškasis nusikaltėlių pasaulis „tobulėja“ – į mūsų šalį įvežami vergai.

    Apie tai, kas vyksta šalia mūsų, pasakoja „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ socialinė darbuotoja Eglė Kosmauskienė”. Prekyba žmonėmis yra paslėptas nusikaltimas, nes ne kiekvienas nukentėjusysis kreipiasi pagalbos ar išdrįsta apie tai kalbėti. Svarbu suprasti, kas neleistina. Neleistinas yra neteisėtas laisvės atėmimas ar varžymas, išnaudojimas, priverstinis darbas, prostitucija, seksualinis išnaudojimas. Tai veikos, pagal kurias nustatomi prekybos žmonėmis atvejai“, -pasakojo pašnekovė, kasdien susidurianti su nukentėjusiaisiais. E. Kosmauskienė įvardija nusikaltėlių tikslus: surasti pažeidžiamą asmenį, kuris nežino, kaip ar negali pasipriešinti. Tuomet jį priverčia užsiimti neteisėta veika. Dažniausiai žmonės nežino tikrųjų nusikaltėlių ketinimų, nes jiems meluojama apie gerai apmokamą darbą. Vėliau gali būti naudojamas smurtas, prievarta. „Kas dažniausiai tampa aukomis? Didžioji dauguma nukentėjusiųjų iš socialiai pažeidžiamų šeimų, iš vaikų globos įstaigų, socializacijos centrų, kur kas dažniau aukos gyvena provincijoje, neturi net pagrindinio išsilavinimo, yra priklausomi nuo alkoholio, narkotikų, taip pat vienišos motinos,“- apie statistiką kalbėjo E. Kosmauskienė.

    „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ specialistai atkreipia dėmesį į naują faktą, kad lietuviai nebėra vien tik aukos, jie yra ir žmonių išnaudotojai. Prekybos žmonėmis ir išnaudojimo mąstai nemažėja, o šio reiškinio formų vis daugėja. „Scenarijus toks: ieškoma pažeidžiamų žmonių, kurie verbuojami, išnaudojami. Be išnaudojimo prostitucijos versle užsienyje,  tautiečiai įviliojami į nusikaltimų vykdymą, fiktyvias santuokas, vergišką darbą. Nusikaltėlių tikslas – pasipelnyti, todėl ieškoma vis naujų  aukų. Pastaraisiais metais pastebima, kad Lietuva tampa ne tik išnaudojamų žmonių, bet ir išnaudotojų šalimi. Lietuvos nusikaltėliai naudojasi beviltiškoje situacijoje atsidūrusiomis moterimis iš ekonomiškai silpnesnių šalių. Jei lietuvės išvežamos į užsienį, tai  ukrainietės, rusės atgabenamos į mūsų šalį. Vyrai, kurie išnaudojami Lietuvoje vergiškam darbui, taip pat atvežami iš sunkiai ekonomiškai besiverčiančių šalių –Ukrainos, Rusijos. Net iš Nepalo. Meluojama apie didelius atlyginimus, geras darbo bei gyvenimo sąlygas. Patikėję nusikaltėliais, savo šalyje būsimi vergai  pasiima didžiules paskolas, kad galėtų susitvarkyti įdarbinimo, gyvenimo užsienyje dokumentus. Atvežti į Lietuvą pakliūva į bėdą,“- apie vis naujus apgautuosius pasakojo pašnekovė.„Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ dažniausiai padeda lietuviams, nukentėjusiems užsienio šalyse ir Lietuvoje, tačiau niekada nebuvo tiek daug Lietuvoje įdarbintų ir išnaudojamų užsienio šalių piliečių, kuriems reikia pagalbos.

    Tas pačias bėdas patiria ir Akmenės kraštas. E. Kosmauskienė sakė, kad prieš dešimtmetį iš Akmenės krašto išnaudojimą dažniausiai patirdavo merginos, kurios būdavo vežamos į Ispaniją, Vokietiją ir kitas šalis tenkinti sekso „industrijos“ poreikių. Pastaraisiais metais didesnę nukentėjusiųjų dalį sudaro vyrai, įtraukti į sukčiavimą, vergišką darbą, vagiantys iš prekybos centrų. „Lankausi Naujojoje Akmenėje ir konsultuoju nukentėjusiuosius. Dėkoju Akmenės rajono savivaldybei, prisidedančiai finansiškai, kad palengvintų savų žmonių rūpesčius“, – sakė E. Kosmauskienė.

    Į prekybos žmonėmis prekeivių tinklą pakliuvę asmenys dažnai nė nesupranta, kad tapo aukomis. Jie jau būna atsidūrę beviltiškose situacijoje, turi didelių skolų, neturi pajamų, tad patiki „stebuklingomis“ istorijomis apie lengvą darbą ir puikų atlyginimą. „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ specialistai daug dėmesio skiria prevencijai, rengia specializuotus mokymus, viešina informaciją, kviečia nukentėjusiuosius  kreiptis pagalbos. Organizacija pasirūpina socialine, teisine, psichologine ir materialine pagalba. Visą parą veikia centro SOS numeris +370-679-61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis ir išnaudojimo formų.  Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, pagalbą teikiančių tarnybų atstovai, visi, kas įtaria apie galimą išnaudojimą, smurtą ar apgavystę.

    Straipsnio autorė: Roma JONIKIENĖ

     

  • EDITA LAPINSKIENĖ: PREKYBA ŽMONĖMIS – XXI A. VERGOVĖS FORMA?

    Prekyba žmonėmis, kaip moderni vergovės forma, Lietuvoje tampa vis rimtesne problema: didėja jos mastai, auga aukų skaičius, vis dažniau taikomasi į socialiai labiausiai pažeidžiamus žmones, tarp jų ir vaikus.

    2016 m. šalies teismus pasiekė 25 prekybos žmonėmis ir prostitucijos bylos, išnagrinėta 20 bylų, o nuteisti 39 asmenys. Atvejų analizė rodo, kad dažniausiai pasitaikantys yra seksualinio išnaudojimo, vergiško darbo, išnaudojimo nusikaltimų vykdymui, priverstinės santuokos atvejai. Kokias grėsmes ir tendencijas atskleidžia tokio pobūdžio bylos?

    Vien Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos mažiausiai 4 prekybos žmonėmis bylos, susijusios su seksualiniu išnaudojimu, vergišku darbu, išnaudojimu nusikaltimų vykdymui, išnaudojimu priverstinei santuokai: sunkiai besiverčianti moteris Vokietijoje vietoj slaugytojos darbo prievarta teikė lytines paslaugas, darbo ieškoję žmonės parduoti dirbti vergiškomis sąlygomis Didžiojoje Britanijoje, nepilnamečiai gabenti į užsienį vagystėms, mergina vos išvengė fiktyvios santuokos ir pan.
    Prekyba žmonėmis – plati sąvoka, apimanti žmonių verbavimą, pervežimą, perdavimą, taip pat laikymą nelaisvėje išnaudojimo tikslu. Tikslo neretai siekiama grasinant, panaudojant smurtą, kitas prievartos formas ir taip atimant galimybę priešintis. Kitas būdas – pasinaudoti būsimų aukų pažeidžiamumu ir palenkti apgaule ar sukčiaujant, mokant pinigus bei kitaip atlyginant joms ar jų „pardavėjams“.
    Išnaudojimo tikslai gali būti patys įvairiausi – prostitucija, pornografija, fiktyvi santuoka, taip pat priverstinis darbas vergiškomis sąlygomis, nusikaltimų darymas, elgetavimas, surogatinė motinystė ar organų pašalinimas. Tai sunkaus pobūdžio nusikaltimai, kai pažeidžiama ne tik asmens laisvė, bet ir beveik visos teisinėje valstybėje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės.
    Pabrėžtina, kad Lietuva yra aukų kilmės šalis: nors į prekybos žmonėmis tinklą patekę žmonės dažniausiai išvežami į užsienio šalis, tačiau prekyba jais prasideda čia, Lietuvoje. Pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu dažniausia tampa labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės. Aukų ieškoma tarp vaikų ir paauglių, ypač iš globos namų ar asocialių šeimų, taip pat tarp darbo neturinčių žmonių, intensyviai ieškančių darbo ar galimybės išvykti. Taikomasi ir į įvairių priklausomybių turinčius žmones.

    Pastebima tendencija, kad žmonių verbavimui vis dažniau pasinaudojama šiuolaikinėmis technologijomis: pvz., socialiniais tinklais („Facebook“ ir kt.), pažinčių ir skelbimų portalais, kurių turinys beveik nekontroliuojamas. Šios platformos tampa lengva žmonių verbavimo priemone. Žinant tai, internetinėje erdvėje viešinti savo asmeninio gyvenimo detales reikėtų itin apgalvotai.

    Vienas iš tokių pavyzdžių – nuo internetinės draugystės prasidėjusi, jaunos Tauragės m. gyventojos, kurią Londone norėta prievarta ištekinti už pakistaniečio, istorija. Rūsyje įkalintos merginos pagalbos šauksmas pasiekė organizaciją „Caritas“ Lietuvoje. Skubiai organizuotomis mūsų šalies ir britų teisėsaugos pareigūnų bendromis pastangomis ją pavyko apsaugoti. Tačiau ne kiekviena istorija turi tokią sąlyginai sėkmingą pabaigą.

    Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių keičia savo pirminius parodymus, kurie, kaip žinoma iš praktikos, paprastai yra teisingi. Nusikaltimų aukoms, ypač patyrusioms seksualinį išnaudojimą, sunku pakartotinai prisiminti patirtus išgyvenimus, kalbėti apie įvykių aplinkybes. Kita problema, su kuria susiduriama teismuose nagrinėjant šios kategorijos bylas, yra pagrindinių proceso dalyvių, gyvenančių užsienyje, dalyvavimo baudžiamajame procese užtikrinimas. Jei kaltinamojo dalyvavimui užtikrinti įrankių dar turima, tai dėl nukentėjusiųjų situacija yra sudėtingesnė. Bylai pasiekus teismą, kai nežinoma nukentėjusiojo buvimo vieta ir nėra galimybės, kaip to reikalauja įstatymas, pranešti apie bylos nagrinėjimą, teismo procesas gali užsitęsti.
    Europos teisėje ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtinta taisyklė, kad nukentėjusiojo sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės nesusivokia tapę nusikaltimo aukomis ir nelinkę padėti tyrimui.
    Nukentėjusiųjų parodymai prekybos žmonėmis bylose neretai yra vieni esminių ir pagrindinių įrodymų. Todėl tinkamas pirminių nukentėjusiųjų parodymų fiksavimas, taip pat nukentėjusiųjų, ypač vaikų ar nepilnamečių, apklausų organizavimas pirminėje proceso stadijoje yra itin svarbus tiesos nustatymui baudžiamojoje byloje. Aktualus ir šiuos procesinius veiksmus atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijos klausimas. Tai tik keli aspektai, turintys įtakos sėkmingam bylų ištyrimui, o kartu ir šių nusikaltimų užkardymui.
    Prekybos žmonėmis atvejai susilaukia nemažo visuomenės atgarsio. Visiems svarbu, kad kaltinamieji sulauktų pelnytos bausmės, o jų aukos – teisingumo įgyvendinimo. Visuomenės informavimas ir švietimas, sąmoningumo ir pilietiškumo ugdymas, aktyvi prevencinė politika neabejotinai turi veiksmingą poveikį kovoje su prekyba žmonėmis. Kuo plačiau viešai bus diskutuojama apie galimas prekybos žmonėmis grėsmes, jos formas, verbavimo būdus, tuo didesnė tikimybė, kad informacija pasieks reikiamą auditoriją.
    Ne mažiau svarbi yra aktyvi bei pilietiška visuomenės pozicija – nebūti abejingiems ir apie žinomus ar galimus prekybos žmonėmis atvejus informuoti atitinkamas socialines tarnybas ir teisėsaugos institucijas. Be abejo, aktualu ir greitas socialinių tarnybų ir teisėsaugos institucijų reagavimas į gautą informaciją, šių institucijų tarpusavio bei tarptautinis bendradarbiavimas.
    Edita Lapinskienė yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja.
    Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis ar su ja susijusias veiklas yra numatyta LR Baudžiamojo kodekso 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“, 147(1) str. „Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms“, 147(2) str. „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“, 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“, paminėtinas ir 307 str. „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“ bei 308 str. „Įtraukimas į prostituciją“.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Autorius: Edita Lapinskienė

  • LIETUVOS CARITO PROGRAMA „PAGALBA PROSTITUCIJOS IR PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOMS“ TAPO KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS IR IŠNAUDOJIMU CENTRU (KOPŽI)

    Po 15 darbo metų Lietuvos Carito organizacijoje mūsų programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ išaugo į savarankišką VšĮ – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI). Mums tai didelis, drąsus žingsnis, kuris, tikime, padės geriau , greičiau, plačiau teikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiems, be jokių išlygų burti visuomenę prevencijai.
    Naujai sukurtame centre – ta pati struktūra, klientai, partneriai, įsipareigojimais ir resursai.

    Pagrindinės mūsų darbo kryptys – visoje Lietuvoje teikiama kompleksinė pagalba nukentėjusiems nuo įvairių formų prekybos žmonėmis, kitokio išnaudojimo, seksualinės prievartos. Sukūrėme ir taikome specialią pagalbos programą nukentėjusiems, bendradarbiaujantiems su teisėsauga. Taip pat dedame dideles pastangas mokant, šviečiant, informuojant, įspėjant plačiąją visuomenę, specialistų grupes apie šių nusikaltimų pavojus, priežastis, apsisaugojimo būdus, bendradarbiavimo naudą.

    Kviečiame dirbti kartu, palaikyti mus – neleiskime, kad prekeiviai žmonėmis, suteneriai, prievartautojai jaustųsi nebaudžiami, o nukentėjusieji būtų palikti vienatvei ir nevilčiai. Centro SOS pagalbos telefonas, veikiantis visą parą 8 679 61 617.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI)
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • ALKOHOLIKĖS VAIKŲ ISTORIJA: VYRESNIEJI – JAU PATAISOS NAMUOSE, JAUNESNIŲJŲ VALSTYBĖS PAGALBA NEPASIEKIA

    Visoje Tauragėje garsios vienuolikos vaikų šeimos istorija puikiai iliustruoja valstybės nesugebėjimą padėti ir taip daug gyvenime kentėjusiems vaikams. Vyresnieji šeimos vaikai jau sėdi pataisos namuose, tačiau, kaip nuogąstauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro specialistai, jei niekas nesikeis, jų įkandin netrukus pasuks ir mažieji.
    Į KOPŽI akiratį pateko dvi minėtos šeimos atžalos – dvidešimtmetis Mantvydas ir trejetą metų vyresnis jo brolis Ignas (visi šios šeimos narių vardai pakeisti – aut.).
    Šie vaikinai yra prekybos žmonėmis aukos, manoma, kad juos nusikaltėliai vežė vogti į Suomiją.
    Ikiteisminis tyrimas šioje byloje vis dar vyksta, o broliai pataisos namuose sėdi už kitą nusikaltimą – prekybą narkotikais.
    Jie yra prisipažinę, jog nusikalsti paskatino noras mokykloje nesijausti nepilnaverčiais, būti tokiais kaip ir kiti, nevaikščioti suplyšusiais drabužiais, turėti pinigų. Vyriausioji šios šeimos atžala, 24 metų Raminta jau sūpuoja du vaikus, kurių susilaukė su dviem vyrais.
    Pradėję domėtis šia šeima KOPŽI atstovai atkreipė dėmesį, kad siaubingų dalykų dėl geriančios mamos ir jos sugyventinių vaikystėje patyrę vaikai dabar yra valdininkų abejingumo aukos ir tereikia kelerių metų, kad vyresniųjų keliais pasuktų ir mažieji, nesulaukiantys tinkamos psichologinės pagalbos.

    Vaikystėje matė visko

    Vienuolikos Audronės atžalų, kurių ji susilaukė su trimis vyrais, vaikystė priminė siaubo filmą.
    Viena iš šios šeimos mergaičių, septyniolikmetė Vaida, yra prasitarusi, kad mama labai gėrė, sugyventiniai keitėsi, tačiau šių vyriškių elgesys buvo toks pat – smarkiai mušė ne tik Audronę, bet ir visus vaikus, net ir pačius mažiausius.
    „Mes pasislėpdavom kur nors, kad nieko nematytume, arba tiesiog išeidavome iš namų, nes negalėdavome to pakęsti“, – yra pasakojusi Vaida.
    Mes pasislėpdavom kur nors, kad nieko nematytume, arba tiesiog išeidavome iš namų, nes negalėdavome to pakęsti.
    Anot vaikų, socialiniai darbuotojai šeimoje apsilankydavo: ateidavo, pasižiūrėdavo, kaip šeima gyvena, ir išeidavo.
    Kartais vaikai „keliaudavo“ po socializacijos centrus, atsidurdavo globos namuose, vėl grįždavo pas mamą.
    Prieš kurį laiką Audronė mirė nuo vėžio, tad visi šios šeimos nepilnamečiai, išskyrus dvejų metukų Raimundą, kurį pasiėmė auginti tėtis, atsidūrė Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“. Ir čia pradėjo aiškėti, kokios gilios šių vaikų širdies žaizdos.
    Jau minėta septyniolikmetė Vaida – sunkiai suvaldoma, bandė nusižudyti, pjaustėsi rankas, nevengia alkoholio.
    Mergina netiesiogiai kreipiasi pagalbos – apie ketinimą nusižudyti paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“ ir policijai pavyko operatyviai ją aptikti ant tilto, kitą kartą apie tokį ketinimą prisipažino SMS žinute apylinkės inspektorei.
    Traumuota mergaitė visiškai nemoka tvarkytis su savo emocijomis, ją vargina pykčio priepuoliai.

    Kartą į globos namus ji sugrįžo neblaivi ir net sugebėjo užvožti jos raminti atvykusiam policininkui, dėl ko dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

    Po ketinimų žudytis ar smurto priepuolių Vaida atsidurdavo arba ligoninės psichiatrijos skyriuje, arba socializacijos centre, o tokiu problemų sprendimo būdu pasipiktinę KOPŽI specialistai sulaukė griežto globos namų pasipriešinimo ir prašymo pasiaiškinti, kodėl centro atstovai atvyksta į globos namus ir bendrauja su vaikais.
    Vaida ir jos dvynė sesuo Vytenė yra labai gabios futbolui, o jaunesni broliukai ir sesutės gabūs ne tik sportui, bet ir gerai mokosi, anot KOPŽI specialistų, jiems tereikia ryšio su žmogumi, į kurį galėtų lygiuotis, psichologo pagalbos ir paskatinimo.
    Tokių sunkių vaikų turintys globos namai net neturi savo psichologo – neseniai ėmė pirkti valandines paslaugas.
    Tik Vaidai tai vargu ar bepadės, nes kitų metų balandį mergaitei sukaks 18 metų ir ji bus jau nebe šių globos namų rūpestis.
    „Jiems nėra autoriteto, nėra į ką atsiremti, o vaikų namuose jie neturi žmogaus, prie kurio galėtų prisirišti, į kurį galėtų lygiuotis. Matydami tokius pavyzdžius, jie tiesiog ir seka vyresniųjų pėdomis“, – 15min sakė KOPŽI Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė.
    Psichologo ieško, bet neranda
    Apie KOPŽI išsakomus priekaištus paklausta Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Skrodenienė 15min teigė, kad šios šeimos vaikai patyrė ne vieną psichologinę traumą, tačiau didžiausia yra motinos mirtis.
    Anot jos, šiems vaikams globos namuose buvo teikiama psichologinė pagalba, vedami individualūs užsiėmimai, o KOPŽI esą teikia neteisingą informaciją.
    Tiesa, J.Skrodenienė pripažino, kad savo psichologo globos namai neturi, tačiau perka valandines paslaugas iš psichologės, kuri „Šaltinėlyje“ apsilanko du kartus per savaitę.
    „Pritariu, kad psichologas turėtų dirbti pilną darbo dieną, tačiau neatsiranda psichologo, norinčio dirbti visu etatu vaikų globos namuose“, – sakė ji.
    Vedėja teigė ir pati ieškojusi psichologo „Šaltinėliui“, tačiau gavusi neigiamą atsakymą. Anot jos, „Šaltinėlio“ administracijai teikiamos žodinės ir rašytinės rekomendacijos.
    „Nuolat dalyvaujame vaiko globos priežiūros komisijose, svarstome ir sprendžiame vaikams iškylančias problemas, siūlome sprendimų variantus, dalyvavome ir globos namų Vaiko gerovės komisijos posėdyje ir kituose susitikimuose su globos namų administracija“, – teigiama J.Skrodenienės atsakymuose.
    Skyriaus vedėja teigė, kad su nusižudyti bandžiusia mergaite ji pati ir skyriaus specialistė palaiko glaudų ryšį, mergina lankosi skyriuje, noriai pasakoja, kaip jaučiasi, pasitiki.
    „Dėl psichologinės pagalbos bendravome ir su KOPŽI atstove Žaneta. Buvo susitarta, kad jie pasirūpins psichologo paslaugomis, tačiau taip ir nesulaukėme jų pagalbos“, – teigė skyriaus vedėja.
    „Vaikams reikia ilgalaikės pagalbos ir palaikymo. Todėl esu ne kartą akcentavusi, kad Lietuvoje turėtų būti centrai, kuriuose būtų teikiamos ilgalaikės kompleksinės paslaugos, trunkančios ne vieną mėnesį, o gal net ir keletą metų. Kur vaikai įgytų pasitikėjimą savimi, gebėtų spręsti problemas, integruotųsi į visuomenę, įgytų socialinių įgūdžių. Tokių ilgalaikių paslaugų reikėtų ir šeimoms. Tačiau manau, kad Lietuvoje vaikams trūksta nemokamo užimtumo, taip pat ir mūsų visuomenė yra abejinga vaikams. Ne vieną pavyzdį turime dėl žmonių abejingumo“, – tvirtino ji.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lauryna Vireliūnaitė

  • NUOTAKA NE SAVO NORU: PAŽADĖJO LEGALŲ DARBĄ, BET VERTĖ IŠTEKĖTI IR ĮKALINO RŪSYJE

    Apgaule į Jungtinę Karalystę atviliota vos pilnametystės sulaukusi tauragiškė nė neįtarė, kad gražūs pažadai apie legalų darbą bare tėra akių dūmimas, o iš tiesų ji turėjo tapti pakistaniečio žmona. Tokius duomenims surinko tyrėjai ir pateikė teismui.

    Jauną merginą prieš kelerius metus per „Facebook“ susirado tautietė Elena, kuri šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos. Moteris tuomet patikino, kad ieško jauno žmogaus legaliam darbui. Sunkus tauragiškės gyvenimas esą pasibaigtų – ji gautų darbą, galėtų padėti sunkiai besiverčiantiems artimiesiems, nebereikėtų galvoti, už ką gražiau apsirengti ar pavalgyti.

    Tiesa, teismui perduotoje byloje minima visai kita moteris – Vita, kuri tris mėnesius dėl įtarimų, o vėliau – ir kaltinimų, praleido suimta. Jauną mamą Klaipėdos apygardos teismas tik po trijų mėnesių paleido pas mažametį vaiką. Tačiau jei surinkti duomenys apie nusikaltimą bus pagrįsti teisme – Vitai gresia ilgam pamiršti mažylio apkabinimą.
    Bylos duomenimis, Elena ir Vita veikė kartu. Kaip teismui pateikė teisėsaugos surinktus duomenis prokuroras Ruslanas Ušinskas, moterys susitarė rasti jauną merginą, pakviesti ją į Jungtinę Karalystę, o tuomet įkalbėti tapti pakistaniečio žmona sudarius fiktyvią santuoką. Už tai merginai būtų sumokėta 2 tūkstančiai svarų sterlingų.
    Elenos teisėsaugai nepavyksta surasti, o kaltinamai Vitai atstovaujantis advokatas Piotras Orlovas sako, kad tai apskritai kokia nors klaida, nes teismas jauną moterį suėmė tik remdamasis nukentėjusiosios parodymais. Esą jo ginamoji nukentėjusiosios nė nepažįsta.
    Bylos duomenimis, Elena tauragiškei pažadėjo, kad bus apmokėtos kelionės išlaidos, o atvykus bus kur gyventi ir už tai iškart mokėti nereikės. Pinigus bilietui tauragiškė išties gavo, be to, nuvykusią į nepažįstamą šalį ją pasitiko darbą žadėjusios moterys. Tik tuomet viskas pakrypo kita linkme, nei buvo kalbėta.
    Jauna tauragiškė, bylos duomenimis, darbo negavo, o jai buvo teigiama, kad legaliai įsidarbinti gali tik sudariusi santuoką, ir pasiūlė „pagalbą“ – fiktyviai ištekėti už pakistaniečio. Tauragiškei nebuvo atskleista, kad santuoka suteiktų leidimą čia gyventi visai ne jai, o vyrui iš Pakistano,
    Kaip rašoma byloje, jauna moteris tapo pakistaniečio kaline. Net ir nesutikusi sudaryti fiktyvios santuokos mergina buvo atiduota pakistaniečiui. Šis nusprendė ją savaip „įkalbėti“ pasirašyti dokumentus ir įkalino rūsyje. Laimei, iš jos vyras pamiršo atimti telefoną.
    Mergina sugebėjo prisišaukti pagalbą. Teisėsaugos išvaduota jauna moterimi ėmė rūpintis „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojai, tačiau neslepia, kad karti patirtis tokiai jaunai įsirėžė labai stipriai. Vargu ar tos žaizdos išgydomos, mat mergina dar ir dabar jaučia pasekmes ir kol kas neskuba pasidalyti savo skaudžia istorija. O juk norėjo, kaip ir kiekvienas, darbo bei ramaus gyvenimo.
    Vienintelei kaltinamajai Vitai atstovaujantis advokatas Piotras Orlovas sako netikintis šia istorija. Anot jo, moteris tiesiog atvyko aplankyti savo mamos gegužę, norėjo pasveikinti su Mamos diena. Teisėsauga ją sučiupo, atskyrė nuo artimųjų, tačiau, P. Orlovo įsitikinimu, moteris nieko bendra neturi su jai inkriminuojamu nusikaltimu.
    „Gal tai kokia nors klaida. Gal nukentėjusioji neaiškiai apibūdino aplinkybes – daug neaiškumų šioje istorijoje. Mano ginamoji nekalta, jos iš viso nereikėjo suimti“, – sakė advokatas, kai atvyko į teismą, kur buvo svarstoma, ar pratęsti jaunos moters suėmimo terminą.
    Teismas ją visgi paleido pas vaiką, nors gavo duomenų, kad moteris turi ryšių užsienyje. Ten gyvena jos draugas, tačiau santuokiniai ryšiai jų nesaisto. Teismas atsižvelgė į tai, kad jauna moteris turi kur gyventi Lietuvoje, čia jos artimiausi šeimos nariai. Tiesa, jai teks dėvėti apykoję – bus stebima teisėsaugos.
    Byla jau perduota teismui, tačiau dar nepradėta nagrinėti. Teismas aiškinsis išsamiai, ar jaunai moteriai pareikšti kaltinimai yra pakankamai pagrįsti svariais įrodymais.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Rita Gečiūnaitė

  • LIETUVA NEPALIEČIAMS TAPO VERGOVĖS ŠALIMI

    Beveik prieš metus Nepalo įdarbinimo agentūros sulaukė keistos žinios – Lietuvos įmonės norėtų įdarbinti daugiau nei tūkstantį nepaliečių. Šios istorijos atomazga kraupi: spėjama, kad būrys vyrų iš Nepalo tapo prekeivių žmonėmis aukomis.
    Praėjusių metų rugpjūtį portalas lrytas.lt rašė apie tai, kad Nepalo vyriausybė svarsto galimybę leisti savo piliečiams išvykti dirbti į Lietuvą. Tuomet įdarbinimo agentūros Nepale sulaukė pasiūlymų 1,2 tūkst. nepaliečių įdarbinti Lietuvos statybų, pramonės, paslaugų sektoriuose.
    Laiškuose, kurie buvo išsiųsti į Nepalą, net paprastiems darbininkams buvo siūlomas bent 1,3 tūkst. eurų atlyginimas.
    Tačiau realybė, su kuria susidūrė į Lietuvą dirbti atvykę Nepalo gyventojai, visiškai nepriminė jiems žadamo rojaus.
    Atimti pasai, siaubingos gyvenimo sąlygos ir darbas, už kurį mokami grašiai.
     Apie tokią patirtį „Lietuvos rytui“ pasakojo penkiolika čia dirbti atvykusių nepaliečių.
    Turėjo paimti paskolas
    „Už tai, kad mus įdarbintų Lietuvoje ir sutvarkytų visus dokumentus, agentūra iš kiekvieno mūsų paprašė po 9–11 tūkst. eurų“, – sakė vienas atvykusių nepaliečių Dulbahaduras Gurungas.
    Agentūra vyrams padėjo pasiimti paskolas, kad jie galėtų tuos pinigus sumokėti. Pasiruošimo procesas truko beveik metus.
    „Mums pasakė, kad turime lankyti statybininkų kursus. Už juos Nepale taip pat turėjome patys sumokėti.
    Kol vyko mokymai, agentūra tvarkė dokumentus. Buvome iškviesti į Delį, ten Lietuvos ambasadoje mūsų paklausinėjo ir gavome vizas“, – pasakojo D.Gurungas.
    Po 10 eurų – ne kasdien
    Birželio mėnesį penkiolika Nepalo gyventojų atvyko į Lietuvą. Jie buvo apgyvendinti varganame būste.
    „Čia nebuvo net spynos. Vienas didelis kambarys, kuriame gyvenome aštuoniese, virtuvė – tai yra viena viryklė su tualetu greta, ir dušo kabina, neturinti durų“, – kalbėjo D.Gurungas.
    Atvykėliai krovė anglis ir kasdien pragyvenimui gaudavo po 10 eurų kišenpinigių.
    „Mes patys niekur nėjome. Bosas pasakė, kad kasdien atvyks kažkoks žmogus, kuris vieną iš mūsų, susirinkusį kišenpinigius, nuveš į parduotuvę apsipirkti. Bet jis atvažiuodavo ne visuomet, todėl kartais likdavome nevalgę.
    Gerai, kad iš Nepalo buvome atsivežę makaronų, todėl valgėme juos“, – tvirtino nepalietis.
    Patys kreipėsi į policiją
    Vos atvykus į Lietuvą nepaliečius įdarbinęs lietuvis paėmė visų jų pasus – esą jis turi sutvarkyti dar kažkokius dokumentus.
    „Mes buvome girdėję, kad pasų negalima niekam atiduoti, bet neturėjome pasirinkimo“, – prisipažino D.Gurungas
    Užsieniečiui jau tuomet kilo įtarimų, jis nuolat klausinėjo to lietuvio, kada atgaus dokumentus. Atsakymą visuomet išgirsdavo tą patį: tuoj, tuoj. Bet pasų nesulaukė iki šiol.
    Neapsikentę nepaliečiai nusprendė kreiptis į policiją. Komisariato darbuotojai netrukus susisiekė su Lietuvoje atvykėlius įdarbinusiais asmenimis.
    Po šio pokalbio pareigūnai vyrus patikino, kad pasai bus grąžinti, liepė jiems sugrįžti į darbą, o jeigu dokumentų vis dėlto neatgaus, vėl kreiptis į policiją.
    „Bosas buvo įsiutęs. Sakė, kad mums čia niekas nepadės, tik jis vienas gali. Ir policija nepadės“, – tvirtino D.Gurungas.
    Daugiau nei savaitę laukę dokumentų vyrai vėl kreipėsi į policiją. Šįkart susidūrė su kita problema – komisariate nė vienas pareigūnas nekalbėjo angliškai.
    Apie tai sužinojęs bosas pats atvyko į policiją ir pasisiūlė pabūti vertėju.
    D.Gurungas sakė nesupratęs, apie ką su pareigūnais kalbėjo jų vadovas.
    „Mums buvo pasakyta, kad turime du pasirinkimus – arba važiuoti namo, arba mus išveš dirbti į Lenkiją, – sakė D.Gurungas. –
    Patrauklesnis pasirodė antrasis variantas.
    Mes nenorėjome grįžti į namus, nes atvažiavome čia dirbti. Juk pasiėmėme paskolas ir turime jas grąžinti.“
    Vyrai toliau dirbo ir ruošėsi išvažiuoti į Lenkiją. Tačiau nepaliečiams nespėjus išvykti jais susidomėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius.
    „Kalbėjau su vadovu dėl kelionės į Lenkiją, kai atbėgo mano tautietis ir pradėjo šaukti, kad atvažiavo policija.
    Pareigūnai pasakė, kad mums padės ir kad turime kuo greičiau dingti iš šios vietos“, – kalbėjo D.Gurungas.
    Darbdaviai – nepasiekiami 
    Bendrovė, kurioje dirbo Nepalo gyventojai, – mažoji bendrija „Skolų birža“, užsiimanti statybos darbais ir darbuotojų nuoma.
    Ši įmonė pernai jau buvo patekusi į „Lietuvos ryto“ akiratį. Pasirodžius informacijai apie tai, kad Nepalo įdarbinimo agentūros sulaukė daugybės pasiūlymų įdarbinti nepaliečius Lietuvoje, žurnalistai domėjosi, kokios įmonės vilioja užsieniečius.
    Darbo birža tuomet informavo, kad Nepalo piliečius norėjo įdarbinti kelios maitinimo įstaigos, taip pat bendrovė „Skolų birža“.
    Ši įmonė kaip savo veiklos sritį buvo nurodžiusi skolų pardavimą, bet į Darbo biržą kreipėsi norėdama Lietuvoje įdarbinti 38 mūrininkus ir betonuotojus iš Nepalo.
    Tada žurnalistai nuvyko „Skolų biržos“ nurodytu adresu, bet rado tik užrakintas buto duris.
    Tuomet įmonei vadovavo Silvestras Aidietis. Dabar bendrovė turi naują vadovą Gurdeepą Grewaldą, bet jis nurodytu telefono numeriu neatsiliepia.
    „Skolų birža“ šiuo metu turi 55 darbuotojus. Darbo sutartyje, kurią pasirašė Nepalo gyventojai, žadama vidutinė 1,3 tūkst. eurų alga. Iš tiesų ji siekė vos 120 eurų.
    D.Gurungo tvirtinimu, nepaliečiams vadovavo lietuvis „ponas Egis“. Nepalietis davė šio vyro mobiliojo telefono numerį, bet ir su „ponu Egiu“ susisiekti nepavyko.
    Tyrimas gali užsitęsti
    Dėl galimos prekybos žmonėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jau apklausti tiek darbininkai iš Nepalo, tiek Lietuvoje juos įdarbinę asmenys. Pastariesiems įtarimai kol kas nepareikšti, jie apklausti kaip specialieji liudytojai.
    „Situacija gana slidi, todėl kol visų duomenų nesurinksime, negalėsime pasakyti, kas čia vyksta. Yra labai daug klausimų, kurie labai keisti. Be to, susiduriame su dideliais sunkumais dėl kalbos, angliškai gali susikalbėti tik keli nepaliečiai, todėl tas tyrimas gali užtrukti ilgesnį laiką“, – kalbėjo tyrimui vadovaujanti prokurorė Edita Ignatavičienė.
    Anot prokurorės, teisėsaugininkų tikslas – perspėti tiek Lietuvos piliečius, tiek visus darbdavius, kad būtų vengiama tokių situacijų.
    Užsieniečius išlaikyti sunku 
    Šiuo metu Nepalo piliečiais rūpinasi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.
    „Mūsų centras suteikė jiems pastogę, geros valios tautiečiai – Maisto bankas, Tibeto rėmimo grupė, pora budizmo mokyklų – parėmė lėšomis maistui. Tačiau tai yra tik sunkaus kelio pradžia“, – kalbėjo centro vadovė Kristina Mišinienė.
    Mat centrui trūksta pinigų, o viena naktis svečių namuose penkiolikai vyrų kainuoja 200 eurų.
    Tikimasi užsieniečius apgyvendinti Rukloje, kur pagal Europos Sąjungos reikalavimus turi būti priimamos prekybos žmonėmis aukos.
    „Esame nustebę, kokie šie vyrai ramūs, draugiški ir nieko nereikalaujantys. Neseniai padėjome Lietuvoje nukentėjusiems ukrainiečiams, tai jiems vis ko nors trūko, o šie nieko neprašo.
    Bet labai nerimauju dėl jų išlaikymo. Gyvename nuo dienos iki dienos, vis tikėdamiesi, kad pavyks iš kur nors gauti pinigų“, – kalbėjo K.Mišinienė.
    Šiuo metu nepaliečiams reikia užsidirbti pinigų, kad galėtų grąžinti paskolas ir grįžti namo. Bet labiausiai jie norėtų rasti padorų darbą Lietuvoje ir toliau dirbti.
    Schemos – visur panašios 
    Kovos su prekyba žmonėmis centras jau yra padėjęs Lietuvoje įdarbintiems ir išnaudotiems asmenims, bet jų niekada nebuvo tiek daug.
    Be to, dažniausiai šis centras padeda lietuviams, nukentėjusiems užsienio šalyse.
    K.Mišinienės teigimu, išnaudojimo schemos stulbinamai panašios visose šalyse: Albanijoje, Anglijoje ar Lietuvoje tarpininkų agentūros leidžia vadinamiesiems darbdaviams legaliai žvejoti vergus stichinių nelaimių, skurdo arba karo nualintose šalyse.
    „Kaip tokie pigios darbo jėgos žvejai sugeba pasinaudoti legaliais Užsienio reikalų ministerijos kanalais ir atsivežti į Lietuvą bemokslių, kalbančių tik hindi kalba, prasiskolinusių, bejėgių vyrų ir vaikinų?“ – retoriškai klausė K.Mišinienė.
    Iš vargingos šalies keliauja į nežinią 
    Nepalo piliečiai dažnai kenčia nuo išnaudojimo. Minimalus atlyginimas šalyje siekia vos 50 eurų per mėnesį. Lietuvoje dirbę nepaliečiai pasakojo, kad žmonės jų šalyje uždirba ir apie 100 eurų per mėnesį, todėl bet koks darbas užsienyje jiems atrodo kaip didžiulis laimėjimas.
    Išvykti dirbti į užsienį nepaliečiams nelengva – kiekvienas šalį palikti norintis pilietis turi gauti Darbo užsienyje departamento leidimą.
    Lietuvos ambasados Indijoje sekretorė R.Nayyar lrytas.lt yra pasakojusi, kad ambasadoje atmetama 30–40 proc. paraiškų vizoms.
    Nemažai Nepalo piliečių šalį palieka nelegaliai – juodojoje rinkoje itin paklausios Šengeno vizos, už kurias užsidirbti norintys nepaliečiai yra pasiruošę mokėti po kelis tūkstančius eurų.
    „Nepale nėra vyresnės emigrantų kartos, kurie galėtų jaunesniems papasakoti apie problemas ir pavojus, galinčius tykoti užsienyje. Tai žmonės, kurie visiškai nėra informuoti apie darbą užsienyje ir savo teises“, – yra sakęs žmogaus teisių specialistas N.Varias.
    Garsiai visame pasaulyje nuskambėjo emigrantų išnaudojimo skandalas Katare, susijęs su 2022 m. futbolo čempionatui ruošiamo stadiono statybomis. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie nežmoniškomis sąlygomis ten dirbančius imigrantus paaiškėjo, kad statant stadioną iki 2013 m. pabaigos žuvo 1239 darbininkai iš Indijos ir Nepalo.
    Galėdami prisidėti prie pagalbos Lietuvoje nukentėjusiems Nepalo piliečiams, tai galite padaryti čia: VŠĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, LT 917300010151740368, paskirtis: „Auka darbininkams iš Nepalo“
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Gintarė Valentinaitienė

  • STABDYK PREKYBĄ ŽMONĖMIS – RASEINIUOSE

    2017 m. liepos 20 dieną Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriuje buvo vykdoma socialinė akcija “Stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste”.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI), buvusi Lietuvos Carito programa “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis”, Šiaulių skyriaus socialinės darbuotojos Bernadeta Tsitsishvili ir Eglė Kosmauskienė pasakojo apie Lietuvoje klestinčias prekybos žmonėmis formas, verbavimo būdus, rizikos faktorius, lemiančius, kad žmonės pakliūva į prekeivių žmonėmis pinkles. Akcijoje taip pat dalyvavo ir Raseinių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė. Akcijos organizatorės domėjosi, ar Darbo biržos klientai yra susidūrę su prekybos žmonėmis reiškiniu ir kokius žino išnaudojimo būdus. Dalindamos lankstinukus, informacinius plakatus, knygeles  akcijos organizatorės pasakojo, kokią pagalbą teikia KOPŽI, kur reikia kreiptis, pastebėjus galimus išnaudojimo atvejus, sužinojus apie neaiškius pasiūlymus ar žmones, kuriuos jau yra ištikusi ši nelaimė. Kalbinti Darbo biržos klientai atsiliepimų knygoje išsakė savo nuomones, kokių priemonių reikėtų imtis stabdant prekybą žmonėmis.

    KOPŽI teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir/ar įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo. KOPŽI pagalbos teikimo principai yra konfidencialumas, lankstumas ir tęstinumas organizuojant paslaugas prieglobstyje ir bendruomenėje, greitas reagavimas krizių atveju, komandinis darbas, bendradarbiavimas su įvairiomis tarnybomis bendruomenėje, siekiant užtikrinti pilnavertę ilgalaikę asmenų integraciją.

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • INTERNETO SUKČIŲ AUKŲ POELGIAI GLUMINA: PARDAVĖ BUTĄ ŠIAULIUOSE, O PINIGUS PERVEDĖ „DRAUGUI“ IŠ FEISBUKO

    Interneto sukčiai, kurių pasakomis, atrodytų, nepatikėtų net vaikai, sugeba taip paveikti pažeidžiamiausius, kad šie dėl „draugų“ gali padaryti viską – net parduoti keturių kambarių butą, o gautus pinigus tiesiog atiduoti. Policijos atstovai teigia tokių bylų tiriantys nedaug.

    Sukčių bandymai užmegzti ryšį daugelį socialinių tinklų vartotojų tik prajuokina, tačiau labiau pažeidžiami asmenys patiki, kad anapus monitoriaus sėdi tokie pat vieniši, meilės norintys žmonės.

    Lengvatikių ieškotojai įsisuko į pačių jautriausių – neįgaliųjų gretas. Žinoma, kad pastaruoju metu nuo jų nukentėjo mažiausiai trys kurčios moterys.
    Viena į ryšį su „draugu“ iš užsienio įklimpo taip giliai, kad ryžosi parduoti keturių kambarių butą Šiauliuose ir visus pinigus pervedė asmeniui, su kuriuo bendravo internetu. Jis neįgaliąją įtikinėjo, kad ją myli. Dabar ši moteris gyvena nuomojamame vieno kambario bute.
    Kita kurčioji moteris iki šiol tiki, kad internete sutiktas vyras vardu Johnas ją myli, todėl noriai siunčia pinigus.
    Interneto sukčius sugebėjo ją įtikinti, kad už tuos pinigus nusipirks bilietą į Lietuvą, ją ves ir jie amžinai bus kartu. Tačiau nors pinigų pervedimus moteris daro nuo praėjusiųjų metų rugsėjo, niekas pas ją nevažiuoja, tik prašo dar pinigų.
    Kaip 15min pasakojo šią istoriją puikiai žinantys žmonės, ši moteris yra nuoširdžiai įsitikinusi, kad pinigų nuolat prašinėjantis interneto „draugas“ nuoširdžiai ją myli. Vyras aiškina, kad yra jūrininkas, todėl dažnai neturi interneto, negali bendrauti „Skype“ įsijungiant vaizdo ryšį. Dėl šios priežasties prašo bendrauti tik SMS žinutėmis.
    Šios neįgaliosios artimiesiems tokia situacija skaudi, nes pati moteris gyvena labai skurdžiai, turi vos kelis nudėvėtus baldus ir minta tik sumuštiniais – beveik nepalieka nieko sau.
    Pasitaikė atvejis, kai interneto „draugas“ labai prašė pinigų, tačiau ji neturėjo, todėl paprašė paskolinti draugės – esą vėliau „draugas“ jai grąžins. Kai draugė pamėgino įtikinti, kad visa tai apgaulė – buvo išgrūsta pro duris.
    Šią moterį paprotinti bandė ir pareigūnas, tačiau ji nenorėjo nieko girdėti, pareiškė, kad tai – jos reikalas ir ji neišduos draugo, nes jis yra geras.
    Ji iki šiol tiki, kad internete rastas mylimasis pas ją atvyks.
    Trečioji moteris, taip pat kurčioji, atsikvošėjo tik praradusi nemenką sumą.
    Viskas prasidėjo gavus žinutę „Facebook“ iš žmogaus, kuris prisistatė Marku Scottu. Pradžioje jie bendravo neutraliai, tačiau po mėnesio „draugas“ pradėjo siuntinėti graudžią sergančio vaiko nuotrauką, kurią akivaizdžiai rado internete, ir pradėjo aiškinti, kad vaiko gydymui reikia pinigų.
    Moteris per penkis kartus pervedė 6,6 tūkst. eurų, pinigų perlaidas siuntė į Nigeriją, Ganą, Belgiją.
    Po kurio laiko jai buvo atlikta operacija ir prireikė pinigų ir ji paprašė nors dalį grąžinti. Tada naujasis draugas ėmė ir pradingo. Ši moteris galiausiai kreipėsi į policiją, kuri dabar vykdo ikiteisminį tyrimą.
    Pažeidžiami žmonės – taikinys
    Kaip 15min pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Panevėžio skyriaus, į kurį kreipėsi viena iš moterų, socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė, patekti į interneto sukčių pinkles didesnė tikimybė ypač pažeidžiamiems žmonėms, kurių kontaktai labai apriboti.
    „Vien nuėjimas pas pareigūnus ir pagalbos prašymas suvokus, kad esi apgautas, yra sudėtingas – reikėjo ieškoti vertėjo į gestų kalbą. Ir būtinai tokio, kuriuo nukentėjusioji pasitikėtų, kuris jos nesmerktų ir ji galėtų atsiverti. Sukčių aukas dažnai lydi gėdos ir kaltės jausmas, kad patikėjo graudžiomis jų kalbomis… bei nerimas dėl galimo aplinkinių pasmerkimo“, – sakė ji.
    M.Murnikaitės teigimu, asmenims, kurie dėl savo negalios negali laisvai komunikuoti, jaučiasi atriboti nuo sociumo, atsiradę nauji susirašinėjimo draugai tampa tokiais paveikiais, kad nepasirodo įtartinos ir sukčių paskyros „Facebook“, kuriose – vos keli draugai, ar jų prašymai pervesti pinigus į skirtingas šalis.
    „Klausiau ar jūs pastebėjote, kad jūs pervedate pinigus skirtingiems žmonėms į skirtingas šalis, sako ne, aš juo tikėjau ir pasitikėjau, maniau jis mano draugas – todėl siunčiau“, – pasakojo ji.
    Anot M.Murnikaitės, meilės ieškančiais vyrais prisistatę sukčiai su aukomis bendravo naudodamiesi automatinio vertimo programėles.
    „Mums nerimą kelia tarptautinis apgaulės pobūdis, todėl kreipėmės į Lietuvos atstovą Interpole, bandydami prašyti pagalbos“, – sakė Monika Murnikaitė.
    Į policiją kreipiasi vienetai
    Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Evelina Pagounis 15min teigė, jog atvejų, kai sukčiai pasitelkę socialinius tinklus apgaule įgyja svetimą turtą, nėra daug.
    „Pagrindinis apsaugos nuo sukčių būdas – žmonių budrumas ir atidumas. Įvertinkite situaciją ir gerai ją apgalvokite. Jei abejojate, pasitarkite su šeimos nariais, draugais. Kilus bet kokiam įtarimui nutraukite bendravimą“, – sakė policijos atstovė.
    Anot jos, tiriant tokius atvejus bendradarbiaujama su užsienio teisėsauga, tačiau ji nepateikė duomenų apie tai, kiek pavyko nustatyti įtariamųjų – jei tokių atvejų buvo.
    Anot E.Pagounis, ypač efektyviai šioje srityje dirbama Europos Sąjungos mastu.
    Asmenys, kurie taip pat nukentėjo nuo sukčių, prisidengiančių pagalbos prašymais ar meilės santykiais, gali kreiptis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro visą parą veikiančiu SOS numeriu 370-679-61617, www.anti-trafficking.lt arba į Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą paneveziovpk@policija.lt.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lauryna Vireliūnaitė

  • RADVILIŠKYJE VYKO AKCIJA „STABDYKIME PREKYBĄ ŽMONĖMIS“

    Birželio 28 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriuje vyko akcija „Stabdykime prekybą žmonėmis“, skirta darbo ieškantiems asmenims.

    Šią akciją organizavo VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) kartu su Radviliškio skyriaus darbuotojais. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinės darbuotojos Eglė Kosmauskienė ir Bernadeta Tsitsishvili darbo biržos klientus supažindino su akcijos tikslais, esama situacija, įvardijo dažniausias prekybos žmonėmis formas: įvairaus amžiaus žmonės, kurie išvežami į kitas šalis vykdyti įvairiausių nusikaltimų; asmenys, ieškantys pelningesnio darbo užsienyje, verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis, be jokių socialinių garantijų. Seksualinis išnaudojimas – labiausiai paplitusi prekyba žmonėmis sritis.

    Akcijos metu socialinės darbuotojos kalbino darbo biržos klientus, kvietė prisijungti ir dalyvauti akcijoje, išklausė jų nuomonę, atsiliepimus, dalinosi savo patirtimi, kaip apsisaugoti, kad netaptų prekybos žmonėmis aukomis, kur kreiptis, ištikus tokiai bėdai.

    Akcijoje dalyvavusios Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Ilonos Sernovienės nuomone, prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa jaunuoliai iš nepasiturinčių šeimų, gyvenantys kaimuose ar mažose gyvenvietėse. „Jaunuoliai susigundo galimybe užsidirbti užsienyje ir patenka į nesąžiningų darbdavių ar nusikaltėlių rankas. Taip pat  prekybos žmonėmis aukomis gali tapti merginos, susigundžiusios fiktyvia santuoka. Jaunuoliams reikėtų susirūpinti, kad kažkas negerai su darbdaviu, kai iš jų paprašoma asmens dokumentų ir jie negrąžinami. Be asmens dokumentų žmogus užsienyje tampa vergu, o jeigu patenka į nusikaltėlių tinklą, gali būti verčiamas vogti“,- sakė vyresnioji tyrėja.

    Radviliškiečiai sakė girdėję apie prekybos žmonėmis aukas iš televizijos laidų, spaudos. Paklausti, kur kreiptųsi, jeigu pradingtų į užsienį išvažiavęs dirbti artimas žmogus, daugelis sakė, kad skambintų pagalbos telefonu, kreiptųsi į artimiausią policijos komisariatą. Akcijos „Stabdykime prekybą žmonėmis“ organizatorės Eglė Kosmauskienė ir Bernadeta Tsitsishvili dalijo radviliškiečiams informacinius bukletus apie prekybą žmonėmis bei lankstinukus su informacija kur kreiptis, jeigu artimas žmogus pradingsta išvykęs į užsienį.

    Radviliškiečių nuomone, visuomenėje reikėtų  paskleisti daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis, kad patiklūs jaunuoliai nepakliūtų į nusikaltėlių pinkles. Buvo išsakyta nuomonė, kad valstybė turėtų geriau rūpintis savo piliečių gerove, tada jie nevyks uždarbiauti svetur ir bus saugūs.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • ŠIRDĮ DRASKANTI DRAMA: MOTINA GYNĖ SUTUOKTINĮ, O NE JO IŠNIEKINTĄ DUKRĄ

    Tėvo tris kartus išžaginta nepilnametė mergina apie patirtą prievartą papasakojo savo motinai, tačiau ši dukra ne tik netikėjo, bet ir bandė jai įteigti, kad nieko nebuvo, o didžiausią gyvenimo košmarą ji esą išsigalvoja. Nes tėvas taip negalėtų su savo dukra pasielgti.

    Ir net nesvarbu, kad tai jau ne pirmas kartas, kai tokie baisūs kaltinimai metami sutuoktiniui – prieš keletą metų šis vos neišžagino tame pačiame kaime gyvenančios neįgalios nepilnametės.

    Išniekinta ir atstumta. Nereikalinga.
    Taip jaučiasi viename Aukštaitijos miestelyje gyvenanti šešiolikmetė, kurią tėvas išžagino tris kartus. Pirmą kartą tada, kai jos motina buvo išvežta į ligoninę – čia ji gimdė šeštąjį savo vaiką. Antrą kartą – po kelių dienų, kai mama su mažuoju broliuku buvo išvažiavusi pas gydytojus, o trečiąkart – miške, į kurį buvo išėjusi grybauti.
    „Kiekviena vaikų seksualinio prievartavimo istorija sukrečia, matau daug skausmo, nevilties, savigraužos – bet kokiais žodžiais apibūdinti situacijas, kai tikras tėvas, ištaikęs momentą, plėšia nuo savo vaiko drabužius ir grąsindamas santykiauja?“ – apie šokiruojančioje byloje nustatytus faktus kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
    Pasak jos, šioje širdį draskančioje istorijoje nukentėjo ne tik tėvo išniekinta nepilnametė, bet ir jos motina, iš baimės niekaip nenorėjusi pripažinti pačio baisiausio fakto, kad jos vyras žagina savo dukrą, ir kiti kartu augantys vaikai, prieš kuriuos neblaivus tėvas nuolat smurtaudavo.
    Žinojo, bet nieko nedarė
    Apie tai, kad viename Aukštaitijos miestelyje gyvenanti šešiolikmetė patyrė seksualinę prievartą, pareigūnai sužinojo ne iš nukentėjusiosios – ši net nesuprato, jog gali kreiptis pagalbos į policiją. Apie tai pareigūnams nieko nepranešė ir mergaitės motina, kuri nepatikėjo savo dukra. Priešingai, ji net pyko, kad dukra išsigalvoja tokius dalykus.
    Kai motina apie tai papasakojo savo vyrui, mergaitė šį pokalbį netyčia išgirdo – supratusi, kad jos gyvenimas taps dar didesniu košmaru, nepilnametė ryžosi blogiausiam ir bandė nusižudyti.
    Žinia, kad tėvas išžagino savo dukrą, socialinius darbuotojus pasiekė iš kitų kaimo gyventojų – nepilnametė apie tai buvo prasitarusi kitiems žmonėms, su kuriais palaikė artimus ryšius. Apie tai nieko net nežinojo paauglės draugas, nors staiga pasikeitęs jos elgesys išdavė, kad kažkas yra negerai.
    „Ji man sakydavo, kad nenori nakvoti namuose, nes bijo tėvo“, – vėliau policijos pareigūnams nurodys nepilnametės draugas. Kad ji vengia tėvo, vaikino nė kiek nestebino – visame kaime buvo žinoma, kad šis smurtauja prieš savo vaikus.
    Apie tai turėjo žinoti ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai, kurie šeimą buvo įtraukę į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo ir tėvų tarpusavio muštynių. Žinojo, bet nieko nedarė – tik retkarčiais užsukdavo į namus pasižiūrėti, kaip gyvena.O jeigu visi gyvi, reiškia, gyvena gerai.
    Tik tada, kai paaiškėjo, kad tėvas išžagino savo dukrą, vaikų gerove rūpintis privalantys valstybės tarnautojai susigriebė – taip negali būti. Ir ėmė klausinėti, ar tėvas negalėjo nuskriausti ir kitų savo vaikų. O tada paaiškėjo, kad keturiolikmetį sūnų tėvas buvo prilupęs prie namų esančiame garaže – hidrauline žarna su metaliniu antgaliu vožė į galvą. Tiesa, apie tai nepilnametis bijojo pasakyti net medikams – ligoninėje, kai buvo siuvama žaizda, vaikas melavo, kad nugriuvo nuo laiptų.
    Tėvo bijojo visą gyvenimą
    Pasklidus kalboms apie tėvo prieš dukrą panaudotą seksualinę prievartą, nepilnametė papasakoti apie tai, kas vyko namuose be jokių liudytojų, ryžosi ne iš karto – ji bijojo, kad bus dar labiau atstumta motinos, o tėvas, jeigu jo kaltė nebus įrodyta, ją visiškai vieną išvarys iš namų. Tačiau išdrįso.
    Nepilnametė per apklausą sakė, kad pirmą kartą tėvas ją išžagino tuomet, kai mama buvo išvažiavusi į ligoninę gimdyti broliuko. „Tada visi namuose miegojo, o aš dar žiūrėjau televizorių“, – sakė ji.
    Nors bandė priešintis, bet nesugebėjo – ne tik dėl to, kad tėvas yra stipresnis, bet ir dėl didžiulės baimės. „Tėvo bijojau visą gyvenimą, nes jis agresyvus, dažnai mušdavo“, – sakė paauglė, kuriai tai buvo pirmas kartas.
    Antrasis buvo lygiai toks pats – namuose vėl nebuvo mamos, nes ši ką tik gimusį broliuką buvo išvežusi patikrinti pas gydytojus. „Aš jį stūmiau, sakiau, kad nelįstų, bet jis vis tiek tai darė“, – nedrąsiai per apklausą kalbėjo nepilnametė.
    O trečią kartą ji buvo išžaginta miške, kai su tėvu buvo išvykusi grybauti. „Tėvas miške prie manęs pradėjo lįsti, liepė rengtis, – sakė paauglė. – Prašiau važiuoti namo, bet jis, beveik rėkdamas, vis tiek liepė rengtis.“
    Nepilnametę dukrą tėvas išžagino tris kartus 10 dienų laikotarpyje.
    Prisipažinimas, kuris šokiruoja: negalėjau savęs kontroliuoti 
    Seksualine prievarta prieš dukrą apkaltintas 37 metų tėvas net nebandė neigti, kad ją išžagino.
    „Pripažįstu, kad tokie santykiai tarp tėvo ir dukters yra nenormalūs, – per apklausą sakė jis. – Dukrą žaginau, nes mane užvaldydavo noras ir aš nesusivaldydavau.“
    Vyras sakė, kad dėl tokio savo elgesio dukros atsiprašė. „Sakiau jai, kad negerai pasielgiau ir atsiprašiau, – tikino jis. – Po visų šitų įvykių ji tapo nervingesnė, ėmė manęs vengti, mažiau bendraudavo ir su mama. Suprantu, kad labai blogai pasielgiau, dėl to gailiuosi.“
    „Susivaldyti“ negalėjęs tėvas pareigūnams aiškino, kad šešiolikmetę dukrą žagino būdamas blaivus.
    „Anksčiau girtaudavau, smurtaudavau prieš žmoną, diržu mušdavau vaikus, juos bardavau, apšaukdavau, todėl vaikai manęs bijojo, gal dėl to dukra manęs bijojo ir nesugebėjo pasipriešinti tuo metu, kai ją žaginau“, – teigė vyras.
    Kad jis išties su vaikais elgėsi labai šiurkščiai ir jo visi vaikai bijojo, pareigūnams pripažino ir sutuoktinė. „Jis vaikus mušdavo, pravardžiuodavo, žemindavo, man dažnai tekdavo vaikus užstoti prieš vyrą“, – sakė moteris, kuri taip pat ne kartą patyrė sutuoktinio smurtą.
    Nepilnametės motina negalėjo pasakyti, kodėl nepatikėjo dukra, kai ši pasakė, jog ją tėvas išžagino. „Tada su dukra dėl kažko susiginčijau, kai ji pasakė, kad tėvą pasodins į kalėjimą, nes jis ją išžagino – aš tuo nepatikėjau ir vyrui papasakojau, ką apie jį kalba dukra“, – per apklausą sakė motina.
    Vis dėlto, ji pripažino, kad pastaruoju metu dukra buvo labai pasikeitusi – ėmė neįprastai šiurkščiai elgtis, atsikalbinėjo. Ir tai tęsėsi net apie mėnesį.
    Už tai, kad tris kartus išžagino savo dukrą ir sumušė savo sūnų, Aukštautijos gyventojas buvo nuteistas 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ją nuteistasis jau atlieka pataisos namuose.
    „Nukentėjusioji buvo tris kartus išžaginta savo tėvo – vieno artimiausių žmonių, privalėjusių ja rūpintis, jai tai buvo pirmoji lytinių santykių patirtis, – paskelbė bylą išnagrinėjęs teismas. – Po šių nusikaltimų nukentėjusioji save žalojo – skutimosi peiliuku susiraižė rankas, dėl to buvo gydoma ligoninėje. Čia ji išsakė emocinius sunkumus, būdingus patirtam stipriam stresui, jos praeityje daug neperdirbtos trauminės patirties, neleidžiančios saugiai gyventi dabartyje, taip pat nustatyti nerimo, kaltės, baimės jausmai, bendravimo ir adaptacijos sutrikimai, sutrikę santykiai su artimiausios aplinkos žmonėmis, nukentėjusiąją vargino įkyrios mintys ir prisiminimai.“
    Vyrui tai jau buvo šeštasis teistumas. Prieš penkerius metus jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su penkiolikmete – ši mergaitė buvo atėjusi į svečius pas vyro vaikus. Buvo nustatyta, kad jis mergaitę nusitempė į kambarį, kur bandė išprievartauti, bet jam sukliudė netikėtai į namus grįžusi sutuoktinė.
    Po šio įvykio nukentėjusioji patyrė didelį stresą, jai ilgą laiką teko gydytis ligoninėje.
    Kaimynai pasigarsina televizorių, kad negirdėtų klyksmų
    Tuo metu nuo tėvo nukentėjusiai šešiolikmetei ilgą laiką buvo teikiama psichologinė pagalba. Nors mergaitės sveikatos būklė pagerėjo, tačiau ji dar ilgą laiką jaus stipraus patirto streso padarinius.
    Kurį laiką namuose negyvenusi nepilnametė neseniai vėl grįžo į gimtąjį kaimą – pas mamą. O apie tėvą nenori nė girdėti.
    „Šioje skaudžioje istorijoje yra daug mums visiems užkoduotų atsakymų, nors ir kokie jie nemalonūs būtų girdėti, – sako KOPŽI, kurio darbuotojai rūpinosi nepilnamete, vadovė K. Mišinienė. – Visų pirma – šeimoje vyko nuolatinis, negailestingas smurtas vaikų ir žmonos atžvilgiu. Moteris buvo mušama taip, kad nepasikeldavo iš lovos ilgą laiką, tačiau tiek socialiniams drabuotojoms, tiek pareigūnams užtekdavo to jau tapusiu klasikiniu paaiškinimu – „nukritau nuo laiptų“.
    Vaikai gyveno nuolatinėje siaubo būsenoje, kaip jie patys sakė, „mes bijojome net tėvo žvilgsnio“ – tačiau nei kaimynai, nei mokykla čia šiukštu nieko nepastebėjo.
    Buvo žinoma, kad save šeimos tėvu vadinęs vyras jau buvo teistas už neįgalios nepilnametės išžaginimą (!), tačiau neatsirado nei vienos tarnybos, kuri būtų pasidomėjusi, kaip jis gyvena laisvėje, ar nepatiria grėsmės vaikai iš jo aplinkos. Siaubūno apetitas augo. Nebeužteko terorizuoti vaikus, galima smagintis prievartaujant.
    Norime efektyvios smurto artimoje erdvėje prevencijos? Tada išnagrinėkime konkrečius atvejus, išgirskime atsakymus, kodėl vaikai ir moterys mušami nesiskundžia, kodėl tarnybos vis laukia „signalų“, o kaimynai pasigarsina televizorių, kad negirdėtų klyksmų? Ir kodėl prievartautojas metų metais vis nuožmesnis, o mes vis bejėgiškesni?“
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Dainius Sinkevičius