Category: Straipsniai – 2016

  • Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazijoje prevencinė paskaita

    2016 m. balandžio 6 d. gimnazijos aktų salėje įvyko prevencinė paskaita  “Prekyba žmonėmis”. Jos tikslas – padėti mokiniams likti nepriklausomiems, mokyti, kaip jie galėtų atpažinti ir išvengti  prekeivių žmonėmis bei jų išnaudojimo, suteikti žinių, kur prireikus galėtų ieškoti pagalbos. Paskaitą skaitė Panevėžio skyriaus Caritas socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė, jai talkino Pasvalio Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės Žaneta Ginaitė ir Laura Kavaliauskaitė.

    Paskaitos lektorė pateikė  išsamią ir naudingą informaciją apie prekybos žmonėmis rūšis, nusikaltėlių naudojamus būdus aukoms privilioti, taip pat pagalbos paieškos būdus  ir atsargumo priemones. Lektorė rėmėsi realiais pavyzdžiais iš savo veiklos.  Pasvalio Vaiko teisių apsaugos atstovės dalino mokiniams informacines korteles apie prekybą žmonėmis.

    Paskaitos pabaigoje buvo demonstruojamas filmas, kuriame prekybos žmonėmis aukos dalinasi savo skaudžia patirtimi.

    Baigdama Carito atstovė M. Murnikaitė palinkėjo mokinimas būti budriems, atsargiems ir nepakliūti į prekiautojų žmonėmis pinkles.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • MRU viešojo saugumo fakultetas “Jaunojo pasieniečio” būreliui vesta prevencinė paskaita

    Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių nusikaltimų, kuriems kelią užkardyti gali pasieniečiai, kurie, tikrindami asmenis ir dokumentus, atkreipia dėmesį į dokumento tikrumą, asmenų kūno kalbą, pakalba su keleiviais apie jų kelionės tikslus. Pasieniečiai yra tie pareigūnai, kurie kontroliuoja asmenų vykimą per valstybės sieną, todėl prievarta gabenami asmenys visada gali pasiskųsti pasieniečiams.

    Balandžio 8 dienos Jaunųjų pasieniečių būrelio užsiėmimas buvo skirtas supažindinimui su prekybos žmonėmis nusikaltimo aspektais. Paskaitą vedė Lietuvos Carito programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Kauno regione, Vaida Matusevičiūtė. Labai dėkojame jai už skirtą jaunimui laiką ir labai turiningą bei išsamią paskaitą, kurios metu mokiniai sužinojo apie prekybos žmonėmis nusikaltimo sunkumą, pasekmes bei savęs apsaugojimo būdus.

    Lietuvos Carito programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Kauno regione, Vaida Matusevičiūtė,padovanojo Viešojo saugumo fakulteto bibliotekai dvi knygas skaitytos paskaitos tema. Labai dėkojame už dovanas. Knygos bus pristatytos į biblioteką artimiausiu metu.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Lietuvos Caritas atstovė studentų auditorijoje dalijosi mintimis apie prekybos žmonėmis problematiką Lietuvoje

    KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete š.m. balandžio 6 d. vykusioje paskaitoje – diskusijoje „Prekybos žmonėmis problematika Lietuvoje – iššūkiai, pagalbos galimybės nukentėjusiems“ patirtimi su studentais dalijosi Lietuvos Caritas programos  „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė Kristina Mišinienė.

    Pradėdama paskaitą – diskusiją, doc. Irena Luobikienė pasakė, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina žmogaus laisvės neliečiamumą, ir niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nusikalstama prekyba žmonėmis šiurkščiai pažeidžia esmines žmogaus teises, žaloja fizinę, psichinę, emocinę žmogaus būklę.

    Todėl pagrįstai kyla klausimai:

    • Ar mes galime jaustis saugūs?
    • Ką turi/gali padaryti visuomenė ir kiekvienas iš mūsų, kad prekybos žmonėmis situacija pasikeistų?

    Lietuvos Caritas programos  „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vykdymo pavyzdžiai

    Kristina Mišinienė informavo, kad 2001 – 2015 metų laikotarpiu programos vykdymo grupė kasmet suteikė pagalbą 100 – 120 prekybos žmonėmis aukoms, o 2014 metais 65 proc. pagalbą gavusių aukų sėkmingai integravosi bendruomenėse. Tais pačiais metais suteikė pagalbą 58 asmenims, davusiems parodymus ikiteisminiuose tyrimuose ir 29 asmenims, kurie liudijo teisminiuose procesuose. Atsakydama į klausimą – kaip programos vykdytojų komanda identifikuoja pagalbos poreikį prekybos žmonėmis aukoms, K. Mišinienė akcentavo glaudų bendradarbiavimą su policija bei visų įmanomų priemonių panaudojimą. Pasak jos, neretai pagalbos nukentėjusiems poreikiai  išryškėja ir seminarų  bei mokymų metu, taip pat – tiesiog bendraujant su žmonėmis.

    Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms teikimo problemos ir trukdžiai

    Įvardijusi prostituciją, kaip tradiciškai atpažįstamą prekybos žmonėmis formą, K. Mišinienė akcentavo šiuo metu pasireiškiančias kitas – vergišką darbą, žmonių išnaudojimą nusikaltimams atlikti, fiktyvias santuokas, vyrų pardavimą kovoms ir kt. Išryškindama prekybos žmonėmis priežastis bei mastą,  lektorė atkreipė dėmesį į skurdą, socialiai jautrių visuomenės grupių bei jų atstovų pažeidžiamumą, nepakankamą institucijų pagalbą jiems, tarpusavio bendradarbiavimo stoką. K. Mišinienė pritarė visuomenės, ypač vaikų švietimui, aktualijų skleidimui žiniasklaidoje, tačiau pasigedo išsamių mokslinių tyrimų prekybos žmonėmis klausimu.  Nepakankamą prekybos žmonėmis prevencinės veiklos vertinimą atskleidė  ir magistrantės Aušros  Žukauskaitės  atlikto bei auditorijai pristatyto tyrimo rezultatai.

    Paskaitos – diskusijos gale K. Mišinienė išreiškė viltį, kad visi šio susitikimo dalyviai tam tikru mastu prisidės prie prekybos žmonėmis problemos viešinimo bei pagalbos teikimo nukentėjusiems nuo šios nusikalstamos veikos žmonėms.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Pasvalio Lėvens pagrindinėje mokykloje Ustukių pagrindiniame ūgdymo skyriuje prevencinė paskaita

    2016 m. balandžio 6 d. Ustukių pagrindinio ugdymo skyriuje vyko prevencinė paskaita mergaitėms “Prekyba žmonėmis”. Jos tikslas – padėti išlikti nepriklausomoms. Aiškino, mokė, kaip jos galėtų atpažinti ir išvengti prekeivių žmonėmis bei jų išnaudojimo, kur prireikus galėtų ieškoti pagalbos. Paskaitą skaitė Panevėžio skyriaus Caritas socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė, jai talkino Pasvalio Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės Žaneta Ginaitė ir Laura Kavaliauskaitė.

    Paskaitos lektorė pateikė išsamią ir naudingą informaciją apie prekybos žmonėmis rūšis, nusikaltėlių naudojamus būdus aukoms privilioti, taip pat pagalbos paieškos būdus ir atsargumo priemones. Lektorė rėmėsi realiais pavyzdžiais iš savo veiklos. Pasvalio Vaiko teisių apsaugos atstovės dalino mokiniams informacines korteles apie prekybą žmonėmis.

    Paskaitos pabaigoje buvo demonstruojamas filmas, kuriame prekybos žmonėmis aukos dalinasi savo skaudžia patirtimi.

    Baigdama susitikimą Carito atstovė M. Murnikaitė linkėjo mokinėms būti budrioms ir nepakliūti į prekiautojų žmonėmis pinkles.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Konferencija “Socialiai atsakinga visuomenė: tęstinumas, galimybės” sukvietė visus, neabejingus visuomenės skauduliams

    Viešoji įstaiga „Jurbarko socialinės paslaugos“ 2016 m. balandžio 1 dieną suorganizavo konferenciją visuomenei„Socialiai atsakinga visuomenė: pokyčiai, tęstinumas, galimybės“. Konferencijos eigą moderavo Įstaigos direktorė Audronė Balčiūnienė, o sveikinimo žodį visiems susirinkusiems pasakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, pasidžiaugęs gausa visuomenės narių, susirinkusių diskutuoti aktualiomis temomis.

    Konferencijoje Lietuvos Carito koordinatorė socialiniam darbui Justina Stakaitytė skaitė pranešimą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, kuriame daugiausia klausimų kėlė prekyba žmonėmis, kai Lietuvos Respublikos piliečiai suviliojami “geresnio atygio” užsienyje ir įdarbinami žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Specialistė suteikė žinių, kokie visuomenės nariai dažniausiai pakliūna į prekybos žmonėmis asmenų tinklą, kaip atskirti tikrus darbo pasiūlymus nuo fiktyvių ir kokia pagalba galima prekybos žmonėmis aukai.

    Viešosios įstaigos „Vilties žiedas“, įsikūrusios Kaune ir turinčios filialią Plokščiuose, socialinė darbuotoja Jūratė Kubilienė pristatė profesinės reabilitacijos ir socialinių paslaugų galimybes neįgaliesiems, norintiems  įgyti konkretaus amato ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Neįgalių asmenų aktualijų temą pratęsė Jurbarko neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė, pristačiusi vadovaujamos organizacijos veiklą ir perspektyvas. Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės skyriaus vedėjos Linos Baziliauskienės pranešimas buvo aktualus asmenims, kurie patys ar jų artimieji susiduria su sveikatos problemomis, kai gyvenimo kokybę galima pakelti naudojantis techninės pagalbos priemonėmis.

    Itin daug susidomėjimo ir klausimų sukėlė Reabilitacijos centro, esančio Pauliuose, vadovo Martyno Čižo pranešimas apie priklausomų žmonių reabilitaciją, už kurios sėkmingą įgyvendinimą pirmiausiai atsakingas pats asmuo,besistengiantis gyventi be priklausomybės. Šakių socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė pasidalino Šakių rajono patirtimi, teikiant Integralios pagalbos paslaugas namuose. Tokio pobūdžio paslaugos planuojamos teikti ir Jurbarko rajone, tad kaimyninio rajono patirtis buvo visiems labai svarbi ir naudinga. Konferencijoje paskutinį pranešimą pristatė mūsų Įstaigos vyriausioji socialinė darbuotoja Monika Kornikienė, kuri papasakojo apie naujas globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) paslaugas Jurbarko rajone. GIMK specialistė paskatino esamus globėjus ir įtėvius kreiptis į įstaigos specialistes, galinčias pakonsultuoti vaiko auklėjimo, emocinio ryšio, santykių stiprinimo ir pan. klausimais, o bendruomenės narius apsvarstyti galimybę užauginti pažeidžiamiausią visuomenės narį – vaiką, netekusį savo tėvų globos.

    Konferencija užsibaigė šilta diskusija apie kiekvieno visuomenės nario atsakomybę ir bendradarbiavimo galimybes, sprendžiant esamas socialines problemas.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Kas pakliūva į prekybos žmonėmis pinkles

    Prekyba žmonėmis – šių dienų aktualija, neaplenkianti nė vieno Lietuvos regiono. Prekeiviai žmonėmis ieško aukų prostitucijai, pornografijai, fiktyvioms vedyboms, vergiškam darbui, vagystėms, sukčiavimui, narkotikų gabenimui ir platinimui.
    Ši tema kovo 15 d. gvildenta Kupiškio socialinių paslaugų centro Krizių centre Virbališkiuose. Čia Lietuvos „Caritas“ ir rajono Savivaldybė socialiniams darbuotojams surengė seminarą „Prekybos žmonėmis problematika Kupiškio regione: psichologinis aukos portretas ir nukentėjusiųjų identifikavimas“.
    Nusikaltimo esmė

    Prekybos žmonėmis statistiką, nusikaltėlių naudojamas strategijas, ikiteisminio tyrimo problematiką apžvelgė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyr. tyrėjas Remigijus Audėjavas.

    Pasak jo, prekyba žmonėmis – nusikalstama veika, paprastai susijusi su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu. Šiai problemai daug dėmesio skiriama visame pasaulyje. Prekybą žmonėmis reglamentuoja daugelis tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų (LR Konstitucija, LR Baudžiamasis kodeksas ir kt.). Naujiena yra tai, kad atsakomybėn dėl tokių nusikaltimų gali būti patraukti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.

    Tai latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes ne kiekvienas nukentėjęs asmuo, dažniausiai moteris, kreipiasi pagalbos. Todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą ir galimą aukų skaičių.

    Prekybos žmonėmis esmė – nemokamos ar pigios darbo jėgos parūpinimas išnaudojimo tikslais, pažeidžiant žmogaus laisvę pačiam pirkti darbą.
    R. Audėjavas pabrėžė, kad lemiančių prekybą žmonėmis veiksnių yra ne vienas.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Pareigūnai dalyvavo Lietuvos Caritas mokymuose

    Kovo 17 d., ketvirtadienį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate vyko Lietuvos Caritas organizuoti mokymai tema „Prekybos žmonėmis problematika Klaipėdos regione: psichologinis aukos portretas ir nukentėjusiųjų identifikavimas“.

    Mokymuose dalyvavo ne tik Klaipėdos rajono policijos komisariato darbuotojai, bet ir Skuodo rajono, Palangos, Rietavo komisariatų atstovai. Mokymų tikslas – suteikti pareigūnams teorinių žinių apie prekybą žmonėmis ir lavinti praktinius įgūdžius prekybos žmonėmis tyrimo ir prevencijos srityje.

    Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyriausiasis tyrėjas Tomas Žalys aptarė prekybos žmonėmis praeities ir dabarties realijas, pateikdamas konkrečių ikiteisminių tyrimų pavyzdžius, pristatė atliktus tyrimus šioje srityje, supažindino su ankstesnių tyrimų rezultatais. T. Žalys pabrėžė, kad prekyba žmonėmis – latentinis nusikaltimas, į kurį reikia žiūrėti plačiąja prasme. Pranešėjas akcentavo, kad prekybos žmonėmis tyrimuose ir prevencinėse veiklose labai svarbus tampa tarpžinybinis bendravimas. Tiriant šios srities nusikaltimus, Klaipėdos apskr. VPK pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Lietuvos Caritas, tiek su užsienio teisėsaugos institucijomis.

    Lietuvos Caritas atstovės pristatė vykdomą programą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, supažindino su Caritas veikla, programomis ir įgyvendinamais projektais. Lektorės pasidžiaugė jau matomais ilgamečiais darbo rezultatais – nemaža dalis asmenų, nukentėjusių nuo prekiautojų žmonėmis, ir gavusių visokeriopą pagalbą, tiek psichologinę, tiek materialinę, sėkmingai integravosi visuomenėje. Mokymų metu buvo aptarta, kada ir kokie asmenys tampa prekybos žmonėmis aukomis, aptarti potencialių aukų identifikacijos ypatumai, bendri prekybos žmonėmis požymiai. Mokymų dalyviams pristatytas video siužetas „Skausmo kapitonas“, kuriame išgirdome prekybos žmonėmis aukos išgyvenimus, įtariamojo, teisėsaugos institucijų atstovų komentarus.

    Mokymų metu pareigūnai ne tik įgijo ir atnaujino žinias, bet ir domėjosi tokių paskaitų organizavimo galimybėmis ugdymo įstaigose.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Prevencinė paskaita moksleiviams “Prekyba žmonėmis”

    Jonavos „Neries“, Panoterių P. Vaičiūno ir Šveicarijos pagrindinėse mokyklose mokyklose, vasario mėnesį lankėsi Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, kuri  8-10 klasių  mokiniams skaitė paskaitą apie prekybą žmonėmis.

    Ši problema itin aktuali dabartiniame  pasaulyje – migruojančių  žmonių, ieškančių geresnio gyvenimo svetur. Nesaugiausia visuomenės grupė – jaunimas, o ypač patiklūs paaugliai,  pakliūva į prekybos žmonėmis pinkles.

    Egzistuoja daugybė, nuolat kintančių  prekybos žmonėmis formų, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais ir turinčių didžiules psichologines bei materialines pasekmes.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • D. Šakalienė. Su prostitutėmis galima daryti bet ką?

    Prostitutės. Puolusios moterys. Taip jas vadina mandagūs žmonės. Kaip vadina nemandagūs – necituosiu. Bet abi kategorijos piliečių sutaria dėl bendro vardiklio – nulio pagarbos. „Gal apsieisim be marazmų,“ – suraukia nosį garbi ponia konferencijoje. „Už ką jas gerbti, šitas @#!, pardavinėjančias savo kūną?“

    Ponia išreiškė fundamentalią visuomenės nuostatą nepatogių žmonių atžvilgiu – jie negražūs, nemalonūs, patys kalti ir greičiausiai užkrečiami. Ši aukštesniojo moralinio teismo nuostata galioja benamiams, kaliniams, prostitutėms, psichikos ir proto negalią turintiems ir kitiems, į kuriuos nesmagu žiūrėti ir neaišku, kaip su jais bendrauti – o jei ims ir įkas?..

    Prieš keletą dienų bendravau su Kristina Mišiniene, „Caritas“ programos, kurioje teikiama pagalba nepilnametėms prekybos žmonėmis aukoms, vadove. Kristina pasiguodė, kad rudenį parengė peticiją, kuria siekė atkreipti visuomenės, žiniasklaidos, politikų dėmesį į moterų prostitucijoje orumą – ir nesurinko nė tūkstančio parašų, nesulaukė žiniasklaidos dėmesio.

    Taip… Žinau, pati esu naivi, bet čia man labai pagailo Kristinos idealizmo. Moterų prostitucijoje orumas? Kieno?? Jūs juokaujate??? Absoliuti dauguma mūsų visuomenės nežino, kur yra ir kaip atrodo jų pačių orumas. Saldžios šypsenos viršininkams ir jų keikimas už nugaros, plūdimasis komentaruose ir baimė viešai pasakyti savo nuomonę, mėginimai įpūsti nors kiek oro į savo subliuškusią savivertę lojant ant to, kuris negali tau įkasti. Visa tai bailumo ir iš bailumo gimstančio žiaurumo apraiškos. Bailiai negerbia, bailiai bijo. O jei nebijo – tai skriaudžia. Nes tik taip tesugeba pasijusti drąsesni.

    Anot Dovilės Šakalienės: „Man buvo gėda ir graudu žiūrėti ne į reportažo herojes. Gėda buvo matyti kaip pareigūno vardą žemina stambus savimi patenkintas vyras, grubiai plėšiantis spintos duris ir tempiantis jauną moterį lauk, kaip kokį žvėriuką iš būdos – išlįsk, mes norim į tave pažiūrėti“.

    Mūsų visuomenėje, kurioje tyčiotis geru tonu laiko vipiškiausi vipai, tikėtis, kad žmonės pyks dėl patyčių iš naktinių plaštakių? Taigi jos pačios kaltos, kaip sakė ne tik ponia iš konferencijos, bet ir viena gerbiama teisėja, kurios elgesys nepasirodė netinkamas teisėjų etikos sargams. O juk pas mus jei žmogus kaltas – nesvarbu, tikrai kaltas, ar kam nors atrodo, kad kaltas – tai viskas, bej-nežalej (aut.past. – nebemokantiems rusų kalbos „Mušk – negailėk“).

    Kristinos paminėtame vaizdo reportaže – viename iš daugelio reportažų, laidų, straipsnių, kur prekybos žmonėmis aukų ar į prostituciją pakliuvusių moterų ir merginų žeminimas yra smagi pramoga – man buvo gėda ir graudu žiūrėti ne į reportažo herojes. Gėda buvo matyti kaip pareigūno vardą žemina stambus savimi patenkintas vyras, grubiai plėšiantis spintos duris ir tempiantis jauną moterį lauk, kaip kokį žvėriuką iš būdos – išlįsk, mes norim į tave pažiūrėti.
    Man įdomu, ar televizijos žiūrovams buvo smagu žiūrėti, kaip pareigūnas ir žurnalistė žemina moteris. Ar dėl to, kad jos prostitutės – galima viskas? Pavyzdžiui, versti„pasirodyti“ prieš kamerą, uždavinėti klausimus, kurie galėtų dalyvauti konkurse „Bukas ir bukesnis“ arba „Kaip purvinais batais per 5 min pritrypti žmogaus sielą“. Viliuosi, kad bet kuriam mąstančiam žiūrovui buvo akivaizdu, kieno moralė puolusi ir kieno lygis žemesnis – dviejų moterų, kurios mėgino mandagiai paaiškinti, kad parduoda savo kūną siekdamos išlaikyti save ir šeimą, ar moralizuojančių jas „padorių“ žmonių.
    Dovilė Šakalienė: „Man įdomu, ar televizijos žiūrovams buvo smagu žiūrėti, kaip pareigūnas ir žurnalistė žemina moteris. Ar dėl to, kad jos prostitutės – galima viskas? Pavyzdžiui, versti„pasirodyti“ prieš kamerą, uždavinėti klausimus, kurie galėtų dalyvauti konkurse „Bukas ir bukesnis“ arba „Kaip purvinais batais per 5 min pritrypti žmogaus sielą“.

    Kai dar automobilyje minėtas vyras skambino ir runkeliškai mėgino flirtuoti su moterimi, į kurios namus jie netrukus įsiveržė, buvo akivaizdu, kieno lygis „žemesnis“. Mandagiai ir dalykiškai kalbanti moteris aiškiai išmušė iš vėžių pareigūną, kuris aiškiai tikėjosi, kad kitame laido gale bus tokia pat neišauklėta ir primityvi pašnekovė. Lygiai taip pat apgailėtinai atrodė žurnalistės klausimai, primenantys stereotipinės kaimo bobos smalsumą.

    Vaizdelis buvo graudus, neskanus, žemas. Priminė vaikiško ekperimentavimo žiaurumą, kai lazda baksnojamas negalintis pabėgti sužeistas gyvūnas. Smalsu pažiūrėti, ką jis darys, negalintis apsiginti, kas jo viduje darosi. Tokiais atvejais suprantame, kad vaikui natūralus noras dekonstruoti jį supantį pasaulį, kad galėtų jį suprasti – tačiau tada aiškiai nubrėžiame ribą, ką galima dekonstruoti, kur galima lįsti, o kur ne. Mokome vaikus empatijos ir atjautos.
    Šių žmonių, matyt, niekas atjautos nemokė. Nemokė ir laidos žiūrovų. Nes vien iš jų galėjo susidaryti kelios dešimtys tūkstančių, kurie turėjo pajusti pareigą pasirašyti Kristinos peticiją. Bet nepasirašė. Nes daugelis pasmerkė tas jaunas moteris, o ne grubiai jų sielą mėginusius apnuoginti „ekpserimentatorius“.

    Pasak Dovilės Šakalienės: „Absoliuti dauguma jų neturi nė menkiausios vilties ištrūkti iš užburto smurto, paniekos ir atskirties rato – nes mūsų visuomenėje vis dar gaji tradicija kaltinti auką, o jei auka yra moteris, o jei dar kaip nors situacija susijusi su seksu – viskas, kalta kalta kalta. KALTA.

    „Mane, dar penkiolikmetę išprievartavo. Po šio įvykio tapau narkomane prostitute, kuri pūva iš vidaus.“
    „Mažame kaimelyje gyvenanti Vaida buvo apgaulės būdu išvežta į užsienį ir priversta verstis prostitucija.“
    „Dvidešimt penkerių metų lietuvaitė, ne vieną kartą užsienyje sutenerių perparduota, pabėgo.“
    „Ji vis dar bijo tų, kurie ją prievartavo ir pardavinėjo, nors skriaudikai buvo nuteisti.“
    Šie keli sakiniai slepia skausmingas istorijas mergaičių, merginų, moterų, kurias pardavinėti savo kūną privertė mylimieji, šeimos nariai, skurdas ar patirtos traumos. Absoliuti dauguma jų neturi nė menkiausios vilties ištrūkti iš užburto smurto, paniekos ir atskirties rato – nes mūsų visuomenėje vis dar gaji tradicija kaltinti auką, o jei auka yra moteris, o jei dar kaip nors situacija susijusi su seksu – viskas, kalta kalta kalta. KALTA. Todėl nusipelno tik užmėtymo akmenimis. Ačiū Dievui, kad pas mus tai draudžiama – nes garantuoju, kad kas nors tikrai pamėgintų.
    Dovilė Šakalienė kalba: „Viliuosi, kad bet kuriam mąstančiam žiūrovui buvo akivaizdu, kieno moralė puolusi ir kieno lygis žemesnis – dviejų moterų, kurios mėgino mandagiai paaiškinti, kad parduoda savo kūną siekdamos išlaikyti save ir šeimą, ar moralizuojančių jas „padorių“ žmonių“.
    Nepaisant to, kad atrodysiu tokia pat naivi kaip Kristina – stoju šalia jos, šalia Beatos Tiškevič, kuri skatino pasirašyti peticiją dar praeitų metų spalį, šalia tų moterų ir mergaičių, kurių neviltis ir bejėgiškumas tampa skaniu laimikiu „plaštakių medžiotojams“, smagiai besidalinantiems gudrybėmis kaip privilioti prostitutę, kad ji pakliūtų į kadrą, kad ją galima būtų nubausti administracine tvarka, kad ją galima būtų apgauti, kad ją galima būtų išprievartauti, kad ją galima būtų nužudyti.
    Moterys, kurių gyvenime patyčios ir prievarta yra tokia pat kasdienybė, kaip moralizuojančių „padorių“ piliečių gyvenime kava ir serialai. Kurių gyvenime pilna akimirkų, kuomet neaišku, ar moteris gaus pinigus ar kumščiu į veidą, kai neaišku ar ji bus saugiai parvežta namo, ar žvengiančios kompanijos išmesta į griovį. Nes moteris, kuri dėl dažniausiai labai skaudžių priežasčių šiuo metu sutinka parduoti savo kūną už pinigus, visuomenės akyse parduoda savo sielą ir žmogiškumą, tad ipso facto tampa daiktu, kurio paskirtis – būti dekonstruotam. Tol, kol bus patenkintas dekonstruojančio padoraus piliečio noras sužinoti, kas ten viduje. Ir to, kuris perka moterį, ir to, kuris priverčia ją parsiduoti, ir to, kuris „medžioja plaštakes“, ir to, kuris lenda į sielą mužikišką moralinę viršenybę demonstruojančiais klausimais.
    Tik jam nesuprast, kad sutrypus moters orumą – sutrupa ir jo paties. Subyra į bjaurius gabalus, bjauresnius nei jo aukos „nusikaltimas“.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre prevencinė akcija “Atsargiai – prekyba žmonėmis”

    Prekyba žmonėmis dažnai yra vadinama XXI amžiaus tragedija. Šiandieną tai yra viena pelningiausių nusikalstamo verslo sričių, atnešanti kas metus milijoninį pelną. Dar labiau bauginanti mintis yra ta, kad dažniausiai į prekybos žmonėmis pinkles patenka labiausiai socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, t.y. moterys, vaikai ir jauni žmonės. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad prekybos moterimis aukomis dažniausiai tampa labai jaunos moterys ir merginos. 
    VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre š.m. kovo 17 d. Lietuvos Carito Panevėžio regiono socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė ir Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė vedė paskaitą „Atsargiai – prekyba žmonėmis“. Paskaitoje dalyvavo I-II kurso higieninės kosmetikos ir kirpėjų specialybių merginos bei 9-10 klasių mokinės.
    Paskaitoje merginoms buvo pateikiama informacija: Kas tai yra prekyba žmonėmis? ; Kaip patenkama į prekybos žmonėmis tinklą?; Kokios žmonių grupės dažniausiai tampa aukomis?; Kaip apsisaugoti, kad netapti prekybos žmonėmis auka? Lektorės pasidalino savo darbo patirtimi, susijusia su prekyba žmonėmis, su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria gelbstint auką, pakliuvusią į bėdą. Paskaitos metu vyko filmo „Skausmo kapitonas“ peržiūra, diskusijos.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.