kopzi

Category: Straipsniai – 2016

  • LIETUVAITES NORVEGIJOJE GATVĖS LĖLĖMIS PAVERTUSIAM SĄVADAUTOJUI – TIKRAS SMŪGIS

    Vietoj gerai apmokamo darbo Norvegijos sostinės bare – klientų paieškos purvinose gatvėse, seksas už pinigus automobiliuose ir svetimuose namuose.
    Su tokia realybe susidūrė dvi jaunos merginos, patikėjusios joms darbą užsienyje pasiūliusiais sąvadautojais. Nors jau ir praėjo septyneri metai po šio košmaro, nukentėjusiomis pripažintos lietuvaitės to iki šiol negali pamiršti.
    Savo nuodėmes, dėl kurių net nesigailėjo, teko prisiminti ir merginas prostitutėmis pavertusiems sąvadautojams – Rolandas Sventickas ir Kęstutis Balčiūnas dar 2011 metais buvo nuteisti Norvegijoje, tuo metu Ukmergėje gyvenantis Rimantas Januškevičius nuosprendį išgirdo tik dabar. Jis nuteistas ne tik dėl merginų įtraukimo į prostituciją, pelnymosi iš jos, bet ir už tai, kad panaudojęs prievartą su jomis tenkino savo seksualinius poreikius.
    Ne kartą teistą ukmergiškį teisėjai skaudžiai pamokė – nors Vilniaus apygardos teismas R. Januškevičiui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, nes nusikaltimai buvo padaryti prieš septynerius metus, tačiau nukentėjusiųjų advokato apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, kad nusikaltėlis bausmę privalo atlikti pataisos namuose.
    Ir net nesvarbu, kad nusikaltimai padaryti pakankamai seniai – R. Januškevičius buvo teistas tris kartus, jam ne kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus. Gyveno taip, kaip jam patinka, todėl dabar įkalinimo įstaigoje privalės praleisti 3 metus 8 mėnesius.
    „R. Januškevičius yra linkęs pažeidinėti įstatymus, padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio ar nulemti išskirtinai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nuteistasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo iš esmės, ankstesni baudžiamieji procesai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, taikytos bausmės ar tokie institutai kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jiems keliamų tikslų nepasiekė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – nurodė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.
    Pasak jų, jeigu būtų atidėtas R. Januškevičiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tuomet nebūtų užtikrinta bendroji ir specialioji nusikalstamų veikų prevencija, būtų pažeistas teisingumo principas.
    Už grotų R. Januškevičių pasiuntęs teismas taip pat nutarė, kad nuteistasis nukentėjusiosioms privalės sumokėti po tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti. Dar anksčiau teismas kitoje byloje iš jo ir kitų sąvadautojų yra priteisęs atlyginimą, kurį nukentėjusiosios merginos gavo dirbdamos prostitutėmos – visus pinigus vyrai pasiimdavo sau.
    Jeigu neuždirbs pinigų, bus sumuštos
    Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2009 m. liepą R. Januškevičius, K. Balčiūnas ir R. Sventickas dvi merginas išvežė į Oslą. Čia joms buvo pažadėtas gerai apmokamas darbas bare.
    Vyrų aukomis tapo merginos iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
    Tik Norvegijos sostinėje atsidūrusios merginos sužinojo, kad privalės teikti seksualines paslaugas. O kad būtų įtikinamiau, joms buvo prigrasinta, kad nebandytų priešintis – esą jie turi ryšių policijoje ir pasienio tarnyboje, todėl pabėgimo atveju jos bus surastos ir grąžintos.
    Taip pat joms buvo pareikšta, kad jei besiversdamos prostitucija neuždirbs pinigų, tuomet bus stipriai sumuštos, o kad tai ne tušti žodžiai, viena mergina buvo sumušta. Ne tik kumščiais, bet ir diržu.
    Lietuvaitės seksualines paslaugas privalėjo teikti tiesiog gatvėje – čia stovėdamos jos turėjo laukti su automobiliais privažiuojančių klientų. Kai kurie jas nusiveždavo į savo namus.
    Taip viena mergina dirbo beveik du mėnesius, kita – tris.
    Už seksualines paslaugas klientai turėjo mokėti sąvadautojų nustatytą atlyginimą – už oralinį seksą apie 60 eurų, už seksą automobilyje – apie 110, o namuose – beveik 170.
    Per dieną jos privalėdavo aptarnauti po 2-4 klientus, o visus pinigus atiduoti sąvadautojams – joms buvo parūpinamos tik cigaretės, maistas, būstas ir telefono papildymo kortelės.
    Prostitutėmis paverstos merginos taip pat privalėjo tenkinti sąvadautojo užgaidas – viena mergina buvo priversta R. Januškevičių du kartus patenkinti oraliniu būdu, o kita – net 15 kartų lytiškai santykiauti bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu.
     
    Nusikaltimai – lyg gyvenimo būdas
    Nukentėjusiosioms merginoms teisme atstovavęs advokatas Dalius Povilius sako, kad lėlėmis paverstos merginos nusikalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol.
    „R. Januškevičius siekė kuo ilgiau savo įtakoje išlaikyti nukentėjusiąsias ir tuo pačiu kuo ilgiau gauti turtinės naudos iš jų išnaudojimo, o nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik įsikišus teisėsaugos pareigūnams“, – bylą nagrinėjant teisme aiškino advokatas.
    Pasak jo, R. Januškevičius – linkęs nusikalsti asmuo, kuriam nusikaltimai yra tapę gyvenimo būdu.
    „Nukentėjusiosios, atvykusios į Norvegiją ir sužinojusios, kad vietoje padoraus darbo reikės teikti seksualines paslaugas, be to, jų atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, neabejotinai patyrė didelį stresą ir išgyvenimus“, – pažymėjo jis.
    Autorius Dainius Sinkevičius

  • K. MIŠINIENĖ: KAI „VISAS KAIMAS OŠIA“, O TARNYBOS „NIEKO NEŽINO“

    Jau kuris laikas žiniasklaidoje visi sekame istoriją apie merginą iš Šakių rajono, vos netapusią savo bejėgio vaikelio žudike. Išoriškai viskas tarsi teisinga – „blūdijanti“ – jos motinos žodžiais tariant – „visiškai neaišku dėl kokių priežasčių“ – bylos prokurorą cituojant – 20-metė vos nepakartojo mums jau žinomo šulinio scenarijaus.
    Tikrai apgailestauju, kad tenka savo nuomonę išsakyti per žiniasklaidą, tikriausiai dar kartą sukeliant skausmą šios dramos dalyviams, bet matau, kad pusiau išsakyta tiesa neatitaisomai sudarkys šios jaunutės moters gyvenimą.
    Tikrai neginčiju atsakomybės už bandymą nužudyti silpną vaikelį, bet miela K.A. mamyte, gerbiamas prokurore, negi jau taip visai nesuprantate keisto K.A. elgesio priežasčių?
    Toje pačioje prokuratūroje yra neseniai nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, kuris nagrinėjo galimą šios nelaimingos merginos išnaudojimą. Pritrūkus įrodymų, teisinis įtariamųjų persekiojimas nutrauktas, bet kaip dėl pačių aukų? Nė apie vieną iš jų nebuvo pranešta specializuotoms pagalbos programoms, nė vienai nepasiūlyta psichologo ar socialinio darbuotojo pagalba.
    Popieriniai tie mūsų tarpusavio susitarimai; kaip padaryti, kad pažeidžiamas, bet tyrimui nenaudingas asmuo būtinai būtų nukreiptas į pagalbos tarnybas? Čia kalbame jau apie pasekmes, bet linksmai nuotraukose iš teismo salės besišypsanti K.A. mamyte – tiek metų tylėjote?
    Nepilnametė dukra turėjo tokių rimtų, nevaikiškų problemų, kurios baigėsi, kaip pati įvardinote – „blūdijimu“ – čia daug yra pačiai apmąstymų, tiesa?
    Niekaip nesuprantu, kaip K.A., sutrikusi, turinti medicininę diagnozę, visą laiką dar gimdymo namuose tvirtinusi, kad nenori, negali auginti savo vaikelio, neatkreipė į save jokio gydytojų, Šakių vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinių darbuotojų dėmesio.
    Nepykit, bet už šią jau tradicinę situaciją, kai visas „kaimas ošia“, o tarnybos „nieko nežino“, lieka atsakinga Šakių savivaldybės administracija.. Tikrai tikiuosi, kad bent dabar ji šį atveją išnagrinėjo, persižiūrėjo kitus panašius.
    Nežiūrint visų negandų, būsimo teismo sprendimo, K.A. gyvenimas dar tik prasideda, dar daug progų gyventi kitaip laukia ateityje. Jai ir jos vaikeliui labai reikia paramos, palaikymo. Bet vis tik grįžčiau prie pirminio postūmio, paskatinusio mane rašyti šį komentarą – ar mes norime suprasti, kas vyksta prie tų šulinių?
     
     
    Autorius Kristina Mišinienė
     
    Publikuota 2016 m. gruodžio 14 d. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/k-misiniene-kai-visas-kaimas-osia-o-tarnybos-nieko-nezino.d?id=73170114

  • LŪŽIS TEISMUOSE: SIEKIAME PADĖTI KIEKVIENAM LIUDYTOJUI IR NUKENTĖJUSIAJAM

    „Kaip elgtis, jei mane pakvietė liudyti? Kur ieškoti informacijos? Kas laukia mano vaiko, liudysiančio teisme? Ar ten saugu?“ – daugelio duoti parodymus kviečiamų žmonių galvose sukasi tokie ir panašūs klausimai, į kuriuos reaguodami Lietuvos teismai per kiek daugiau kaip trejus metus pro Temidės rūmų duris įsileido naujovių, padedančių žmonėms teismuose jaustis ramiau ir saugiau.
     
    Kodėl reikėjo naujovių ir kas pasikeitė teismuose?
    Nuo 2014 m. Lietuvos teismuose nepilnamečius liudytojus apklausti padeda teismo psichologai, praeitais metais teismuose pradėjo dūgzti vandens stiklinę ir paguodos ranką ištiesti pasirengusių savanorių tarnyba, net 1200 teismų sistemos darbuotojų buvo apmokyti bendravimo su pažeidžiamomis grupėmis ypatumų – ir tai tik dalis to, kas buvo daroma dėl geresnės teismų lankytojų savijautos.
    „Geresnė teismo proceso dalyvių savijauta ne tik sumažina patiriamą stresą, bet ir padeda užtikrinti jų teikiamų parodymų kokybę. Todėl labai svarbu įgyti kuo daugiau žinių kaip elgtis su žmonėmis viso teismo proceso metu užtikrinant psichologinį ir emocinį saugumą pažeidžiamiems asmenims,“ – po vienų iš penkių teismų psichologų mokymų mintimis dalijosi Vilniaus apygardos teismo psichologė Simona Bartkienė.
    Šių metų gruodžio 1 d. Nacionalinės teismų administracijos organizuotoje spaudos konferencijoje „Prakalbinkime vaikus ir stabdykime smurtą artimoje aplinkoje“ dalyvavusi Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė džiaugėsi, kad teismai kreipia dėmesį į jautriausius liudytojus, nusikaltimų aukas, rūpinasi parama jiems. „Šaunu, kad teismai apie tai kalba ir imasi veiksmų. Matau įvykusį lūžį: teismai puikiai supranta, kad kai kuriems teismų lankytojams reikia specialios paramos,“ – teigė K. Mišinienė.
    Toje pačioje konferencijoje dalyvavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė taip pat kalbėjo apie pokyčių teismuose naudą: „Šiandien teismai turi kur kas daugiau įrankių padėti liudytojams ir nukentėjusiesiems: teismuose įrengti vaikų apklausos kambariai, galima organizuoti netiesiogines apklausas, gausu dalomosios medžiagos apie liudijimą teisme ir kitų priemonių,“ – kalbėjo teisėja.
     
    Itin svarbus rūpestis vaikais liudytojais
    „Vaikai yra svarbūs dalyviai tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Mums, specialistams, tenka svarbi užduotis pasirūpinti, kad vaikai galėtų sklandžiai dalyvauti teisiniame procese, patirdami kuo mažiau streso,“ – darbo su jaunaisiais liudytojais specifiką atskleidžia psichologė, Paramos vaikams centre vykdomos programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė.
    Šiaulių apygardos teismo psichologė V. Šarauskienė teigia, kad nėra minimalios amžiaus ribos, nuo kurios vaikas gali tapti liudytoju ir padėti teismams įvykdyti jų misiją – teisingumą. „Duoti parodymus gali tekti net ir patiems jauniausiems: kiekvienas iš mūsų penkių teismų psichologų vien šiais metais apklausti padėjome po bemaž 100 vaikų ir nepilnamečių,“ – sako psichologė.
    Siekiant apsaugoti nepilnamečius ir mažamečius nuo nemalonių išgyvenimų teismo posėdžių salėje susitinkant su kaltinamaisiais, per trejus metus daugelyje teismų buvo įkurti specializuoti vaikų apklausos kambariai, kuriuose teismo psichologai padeda teisėjams nuotoliniu būdu vykdyti jaunųjų liudytojų apklausas.
     
    Neramu eiti į teismą? Klausk savanorio pagalbos!
    Iš pradžių kiek įtariai į beveik dešimties Lietuvos teismų koridoriuose sutinkamus savanorius žiūrėję teismų lankytojai, šiandien jau noriai su jais bendrauja, neatsisako patarimų, jų teikiamos pagalbos. Štai vienam Šiaulių krašto gyventojui, kurio mažametis sūnus yra nukentėjusysis vienoje seksualinio prievartavimo byloje, net nekilo abejonių patikėti savo du mažamečius sūnus teismo savanoriams, kol pats dalyvavo teismo posėdžiuose. „Per pirmą posėdį savanoriai prižiūrėjo vieną jo sūnų, į kitą posėdį vyras atsivežė abu mažamečius: iš teismo vaikai išėjo kupini teigiamų įspūdžių“, – pasakoja anksčiausiai savanorius į pagalbą pasikvietusio Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas.
    Teismai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos „Carito“ atstovais, kurie pasirūpina, kad sunkių nusikaltimų aukas ir liudytojus teismuose pasitiktų savanoriai: Vilniaus miesto apylinkės teisme visai neseniai būta atvejo, kai „Carito“ atstovo informuotas teismo savanoris pasitiko žiaurų smurtą patyrusį žmogų, su juo bendravo ne tik prieš posėdį, bet ir nuramino pasibaigus teismo procesui.
    „Neretai jauni žmonės renkasi savanorystę kaip būdą išmėginti įvairias veiklas. Tačiau mane visada žavėjo mintis, kad būdamas savanoriu galiu padėti kitiems ir jausti, jog esu naudingas,“ – sako vienas pirmųjų teismų savanorių Benas Žukauskas, pagalbos ranką tiesiantis minėtame Vilniaus miesto apylinkės teisme.
    Savanorystės teismuose idėja atkeliavo iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos, kuriose savanoriai teismuose žmonėms padeda jau ne vieną dešimtmetį. Šiuo metu Lietuvos savanorystės teismuose tinklas nuo penkių pilotinių teismų išsiplėtė jau į 9 teisingumo rūmus, beveik 100 savanorių komandą nuolat pildo nauji nariai.
     
    Kodėl savanorystė teismuose reikalinga?
    Apie savanorystę teismuose savo vedamose laidose kalbėjęs LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis mano, kad ši veikla yra be galo prasminga. Jo teigimu, į teisingumo rūmus atėję liudytojai ir nukentėjusieji gali tiesiog stokoti informacijos, ką daryti, kur eiti, kokios procedūros čia laukia,  jiems gali būti sudėtinga suprasti teisinę kalbą. „Jeigu žmonės tampa smurtinių nusikaltimų liudytojais, jiems gali būti nejauku matytis su tais, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus. Todėl manau, kad prasminga atlikti tarsi psichologo vaidmenį, padėti tokiems žmonėms, juos nuraminti, pabūti tarpininku tarp teisės ir žmogaus, papasakoti, kaip vyks teismo posėdis, pagaliau, duoti vandens,“ – teigia R. Jonaitis.
    Kartą kaip nukentėjusysis teisme lankęsis Richardas pastebi, kad teisme jam pritrūko informacijos: „Taip, raštinėje pasakė, kur yra salė, kaip ten nueiti, buvo aišku, kas dalyvaus posėdyje. Tačiau trūko žmogaus, tarpininko, kuris būtų pasakęs, kaip viskas vyks, kur galima rasti vandens,“ – teigia Richardas.
    „Mano atveju nusikaltimas nebuvo sunkus, man nebuvo nejauku sutikti skriaudikus, bet įsivaizduoju, kad yra tokių atvejų, kai tokia akistata gali būti labai labai nejauki. Tuomet teismo savanorio pagalba – nepamainoma,“ – priduria pašnekovas.
    Laidų vedėjo nuomone, savanorystė teismuose naudinga ne tik iš pagalbos žmogui, pusės, bet ir norint pažinti Lietuvos teisinę sistemą, sužinoti, kaip ji veikia, kaip vyksta teisminiai procesai.
     
    Teismuose – ramiau ir saugiau
    Eidami į teismą žmonės gali ramiau ir saugiau jaustis ne tik dėl teismo savanorių ar psichologų pagalbos, bet ir turėdami visas galimybes pasiruošti šiam vizitui, žinodami, kad teisme jų laukia saugi aplinka.
    Nuo 2014 m. internete veikia virtuali teismo posėdžių salė (sale.teismai.lt), į kurią užsukę daugiau kaip 14000 lankytojų per metus sužino, kaip vyksta teismo posėdis, kaip atrodo teismo posėdžių salės, kas ir kur jose sėdi ir kt.
    Šiemet 40 šalies teismų posėdžių salių įrengtos saugesnės, smūgiams atsparios stiklinės atitvarų pertvaros teisiamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems. Saugumą Temidės rūmuose jau padeda užtikrinti daugiau kaip pusaštunto šimto pavojaus pranešimo mygtukų, beveik 300 įeigos kontrolės sistemų, 145 vaizdo stebėjimo kameros ir kt. Kitais metais planuojama įdiegti ir daugiau saugumą užtikrinančių priemonių.
     
    Siekiant žengti dar toliau reikia užsienio patirties
    Visos straipsnyje minėtos veiklos įgyvendintos ir priemonės įsigytos 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT 13 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ projekto „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ lėšomis.
    Net ir baigiantis projektui Lietuvos teismai nesiruošia sustoti. Jau ketvirtadienį Lietuvos teismų atstovai renkasi į tarptautinę konferenciją, kurioje drauge su kolegomis iš Vokietijos ir Norvegijos ieškos naujų kelių, kuriais eidami skirtingų institucijų – teismų, advokatūros ir prokuratūros – atstovai galėtų prisidėti prie geresnės liudytojų ir nukentėjusiųjų savijautos. Konferencijos dalyviai daug dėmesio skirs ne tik tarpinstituciniam, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
     
     
    Autorius Nacionalinis teismų administracijos Komunikacijos skyrius
    Publikuota 2016 m. gruodžio 13 d. https://alytusplius.lt/naujienos/luzis-teismuose-siekiame-padeti-kiekvienam-liudytojui-ir-nukentejusiajam

  • GIMNAZIJOJE VIEŠĖJO ORGANIZACIJOS "LIETUVOS CARITAS" ATSTOVĖ

    Lapkričio – gruodžio mėn. Kalvarijos gimnazijoje viešėjo organizacijos „  Lietuvos Caritas “ atstovė .
    II ir IV klasių mokiniams klasių valandėlių metu buvo pateikta  informacija pagal programą ,,Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“. Programa sudaryta vadovaujantis kovos už žmogaus teises, vaiko teises, prieš lyčių pažeidžiamumą principais. Tikslas- ugdyti žmonių sąmoningumą, suvokimą, kas yra prekyba žmonėmis. Atstovė pateikė informacijos, kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje, aptarė problemas ir galimybes, kaip jas išspręsti. Diskusijos metu  mokiniams buvo atsakyta į jiems rūpimus klausimus.
     
    Publikuota 2016 m. gruodžio 9 d. https://www.kalvarijosgimnazija.lt/index.php/162-gimnazijoje-viesejo-organizacijos-lietuvos-caritas-atstove

  • PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOS: NUO 8 IKI 53 METŲ

    Praėjusią savaitę apie itin opią problemą – prekybą žmonėmis, diskutavo į Šiaulių rajono Švietimo centrą susirinkusios socialinės pedagogės ir socialinės darbuotojos.
    Klystate, jeigu galvojate, kad jos yra vien tik jaunos merginos. „Amžius įtakos šiuo atveju neturi. Nukentėjusieji, su kuriais šiuo metu dirbame, yra nuo 8 iki 53 metų“, – sako A. Paliušytė, o Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ teisinės pagalbos skyriaus koordinatorė Marytė Puidokienė priduria, kad nemažą dalį nukentėjusiųjų sudaro vyrai.
    Įvairiapusiškam aukos portretui įtakos turi nusikaltėlių sumanumas. Jie, pasak A. Paliušytės, randa vis naujų būdų, kaip prisivilioti aukas. Šiuo atveju ypač „gelbėja“ internetas ir jame bujojantys socialiniai tinklai, pažinčių svetainės, darbą užsienyje siūlantys portalai.
    Pastaruosiuose, pavyzdžiui, žadamas puikus atlyginimas, o išvykus paaiškėja tikrosios darbo ir užmokesčio sąlygos. Žmogui, nemokančiam svetimos kalbos, neturinčiam užtektinai pinigų, belieka tik su jomis sutikti. Todėl prieš vykdami į užsienį semti pažadėtų aukso kalnų, visuomet pasakykite apie tai artimiesiems, palikite jiems visus įmanomus kontaktus.
    Užsienietiški pasiūlymai dailiosios lyties atstovėms taip pat gali baigtis itin liūdnai – prostitucija ir seksualiniu išnaudojimu. Tiesa, tokių atvejų netrūksta ir mūsų šalyje. „Viena mergina, augusi visiškai normalioje šeimoje, prie mokyklos atsitiktinai susipažino su vyriškiu. Jos tėvai daug dirbo, merginai trūko dėmesio, o vyriškis jai jį rodė: pasikviesdavo arbatos, išklausydavo, padovanodavo kokią smulkmenėlę“, – nukentėjusiosios istorija pasakoja A. Paliušytė. Vyriškis, pasak socialinės darbuotojos, netruko padovanojo merginai itin brangų telefoną. Ši džiaugėsi ir tarsi pro ausis praleido jo žodžius, kad teks „atidirbti”. Dirbti merginai išties reikėjo: mašinoje, pastatytoje miškelyje, kur vyriškis atveždavo intymių paslaugų ištroškusius klientus.
    A. Paliušytė taip pat prisimena visuomenę neseniai sukrėtusį pedofilijos skandalą. Su viena iš pedofilų aukų bendrauja ir socialinė darbuotoja. Pasirodo, mergaitė su pedofilų, apsimetusių moterimi, susipažino pažinčių svetainėje one.lt. „Moteris“ netruko sužinoti daugybę detalių iš mergaitės asmeninio gyvenimo, o tuomet manipuliuodama ir šantažuodama mergaitę, vertė ją daryti žmogui nesuvokiamus dalykus. „Mergaitė iki šiol negali atsigauti“, – pastebi A. Paliušytė.
    Dar viena prekybos žmonėmis formų – tai fiktyvios santuokos su užsieniečiais, kurie nori įgyti teisę gyventi tam tikroje šalyje, arba kitos nusikalstamos veikos, kai, pavyzdžiui, vyrai ar moterys yra paverčiami narkotikų „mulais“ – t. y., savo skrandyje gabena narkotikus.
    A. Paliušytė sako, kad 65 procentai prekybos žmonėmis aukų Carito bei kitų institucijų pagalba sugeba iš naujo pradėti gyvenimą. Kas nutinka su likusiais? „Jie stengiasi, bet reikia daugiau darbo, daugiau laiko“, – teigia ji.
    M. Puidokienė papildo kolegę. „Yra išties labai sunkių atvejų, kur rezultatas – minimalus. Dažniausiai tai būna tokie atvejai, kai žmonės turi priklausomybių. Pakeisti jų gyvenimo būdo negalime, bet bent jau viena akimi prižiūrime, kad jie negrįžtų prie to paties: neplatintų narkotikų, neteiktų prostitucijos paslaugų ar neorganizuotų kitų merginų jas teikti. Iš esmės reikia problemą pastebėti kuo anksčiau, kad galėtume užkirsti jai kelią. Nes paskui žmogus būna taip sužalotas, taip traumuotas, kad padėti jam nebegalime“, – sako ji.
    M. Puidokienės nuomonei pritaria diskusijoje dalyvavusi Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencinio poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Šliavienė: „Dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa tie, kurie auga socialinės rizikos aplinkoje. Todėl kviesčiau visus nebūti abejingais: pastebėti, pranešti apie problemas šeimoje. Tai – ne tik socialinių darbuotojų, bet ir visų mūsų pilietinė pareiga. Nes kai jaunas žmogus įsisuka į visą tą liūną, paskui jį iš jo būna labai sunku ištraukti.“
     
    Publikuota 2016 m. gruodžio 4 d. https://etaplius.lt/prekyba-zmonemis-pastebeti-ir-padeti-galime-kiekvienas/

  • Radikalus siūlymas: panaikinti bausmes prostitutėms, o jų klientus viešinti “gėdos lentoje”

    Lietuvoje nuo 2005 m. galioja įstatymas, baudžiantis ne tik seksualinių paslaugų teikėjus, bet ir šias paslaugas teikiančius klientus, tačiau per 10 įstatymo galiojimo metų nubausti vos 72 klientai ir 2903 kūną pardavinėjantys asmenys, iš kurių didžioji dauguma moterys. Taigi įstatymas, galima sakyti, neveikia.
    Kodėl prostitutės nubaudžiamos, o klientai – ne?
    „Lietuvos Caritas“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ programos vadovė Kristina Mišinienė teigia nesuprantanti, kodėl Administracinių pažeidimų kodeksas be kliūčių taikomas asmenims, pardavinėjantiems seksualines paslaugas, o sekso pirkėjams bausti tas pats straipsnis staiga tampa sunkiai pritaikomu, nepilnu ir pan.

    „Trūksta poįstatyminių aktų? Bet tai tikriausiai jau buvo aišku ir 2005 metais, priiminėjant šio įstatymo pataisas, tačiau iki šiol nei pareigūnai, smagiai baudžiantys „pasileidėles“, nei Teisės institutas, analizuojantis priimtų įstatymų silpnąsias ir stipriąsias puses, dėl to triukšmo nekelia. Manau, trūksta ne tik poįstatyminių aktų, bet ir nediskriminuojančio, jautraus požiūrio į prostitucijos reiškinį.

    Kol „Plaštakės“ operacijose pareigūnai pasimėgaudami ieškos spintose, voniose besislapstančių prostitučių, siundydami ant jų moralizuojančius žurnalistus, išrašinės baudas, kurių išieškojimas turtina tik antstolius, sekso pirkėjai sulauks iš tų pačių pareigūnų užuojautos ir solidarumo – sekso industrija netrukdomai klestės ir plėsis“, – įsitikinusi pašnekovė.

    Jos teigimu, paviršutiniškas, baudomis pagrįstas požiūris į prostituciją, kuria cinišką, besityčiojantį, amoralų visuomenės atsaką į šią skaudžią socialinę problemą – nėra pas mus išėjimo iš prostitucijos programų, kuriose moterys ir vyrai gautų socialinę, medicininę, teisinę pagalbą, apgyvendinimo paslaugas. Kokia dar pagalba – didelė dalis bendrapiliečių yra įsitikinę, jog į prostituciją patenkama dėl „pasileidimo, hiperseksualumo, tinginystės, noro greitai ir lengvai užsidirbti“.

    Pasak K.Mišinienės, visi šie ir panašūs išvedžiojimai, tokie, kaip „seniausia pasaulio profesija“, „jos legalizavimas atneš didžiulę naudą valstybei“ – neturi nieko bendra su tūkstančiais asmenų, kartu su jų vaikais nustumtų į visuomenės užribį, įkalintų socialinėje atskirtyje, iš kurios pasitraukti patys nebegali.

    Priežastys, paskatinusios užsiimti prostitucija

    Pasak Teisės instituto mokslininko ir tyrėjo dr. Igorio Bazylevo, apie prostitucijos problemą jau daug metų kalba įvairių sričių specialistai, tačiau sprendimų, kaip mažinti jos mastus, vis neranda. O norint rasti teisingus sprendimus, jo manymu, pirmiausiai reikia atsigręžti į priežastis.

    Atlikti kokybiniai interviu su prostitucija užsiimančiomis moterimis rodo, kad pagrindinės priežastys, kodėl moterys pradeda verstis prostitucija, susijusios su materialiniais nepritekliais, nedarbu, nestabilia moterų ekonomine padėtimi bei pinigų trūkumas narkotikams. ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacijos duomenimis, Vilniuje 90 proc. gatvės prostitučių turi priklausomybę nuo narkotikų. Vienos jau vartojo narkotikus anksčiau ir, kad užsidirbtų jiems pinigų, pradėjo užsiimti prostitucija, kitos įsisuko į narkotikų vartojimo ratą tapusios prostitutėmis.

    „Įtakos turi ir sekso industrijos plitimas. Jaunų mergaičių dėmesį ypatingai formuoja įvairūs straipsniai, kad kasininkė Lietuvoje uždirba minimumą, o prostitutė, ypač dirbanti užsienyje, – štai tiek“, – įsitikinęs pašnekovas.

    Europoje nėra vieningo požiūrio į prostituciją

    Europoje atsakomybės už prostituciją reglamentavimas skiriasi. Vienos šalys visiškai legalizavusios prostituciją, pavyzdžiui, Vokietija, Olandija, kitos šalys iš dalies ją legalizavusios, pavyzdžiui, Latvija, trečios ją draudžia. Taigi vieningo požiūrio į šią problemą nėra.

    Pavyzdžiui, Latvijoje jau apie 10 metų leidžiama užsiimti prostitucija prostitutės namuose arba jos nuomojamose patalpose, tačiau negalima to daryti klubuose, masažo salonuose, kliento namuose, taip pat draudžiama reklamuoti šias paslaugas. Už taisyklių nepaisymą baudžiamos abi seksualinių paslaugų pusės. Už pakartotinį taisyklių laužymą nustatyta baudžiamoji atsakomybė.
    Lietuvoje šiuo metu baudžiami visi seksualinių paslaugų pirkimo dalyviai – prostitutė, sąvadautojas ir klientas.
    Visuomenės nuomonė: bausti prostitutes, bet ne jų klientus

    Kaip parodė 2004 m. bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, į klausimą, ar reikia bausti seksualinių paslaugų teikėjus, teigiamai atsakė 47,2 proc. Lietuvos gyventojų, priešingai mano 36,6 proc.

    Tuo tarpu į klausimą, ar reikia bausti seksualinių paslaugų pirkėjus, teigiamai atsakė kur kas mažiau respondentų – 29,2 proc. Priešingai mano 42,2 proc. Didžioji dauguma (86 proc.) sutiko tik su nuostata, kad nereikėtų bausti asmens, jeigu jis buvo verčiamas pardavinėti savo kūną, t. y. tapo prekybos žmonėmis auka.

    Pasiūlymą legalizuoti sekso paslaugas 31,7 proc. respondentų įvertino neigiamai, 28,1 proc. sutiktų su prostitucijos legalizacija, tik nepritartų viešnamių steigimui, 18,1 proc. pasisakė už visų prostitucijos formų legalizavimą.

    Kaip keitėsi atsakomybė už seksualinių paslaugų teikimą?
    Kaip pasakojo I.Bazylevas, pirmą kartą administracinė atsakomybė už prostituciją buvo nustatyta 1987 m. Bausmė buvo gana švelni – nuo įspėjimo iki 100 rublių. Vėliau bausmės vis griežtėjo. 1994 m. jau nustatyta 300-500 litų, jei prostitutė pagaunama pakartotinai – iki 1000 litų bauda ir net administracinis areštas iki 30 parų.
    2005 m. pirmą kartą nustatyta bausmė ir už seksualinių paslaugų pirkimą. Taigi atsakomybė ir prostitucijos kontrolė buvo nuolat griežtinama. 1994 m. buvo surašyti 58 administraciniai protokolai prostitutėms, o 2004 m. – jau 662, taigi per 10 metų jų skaičius išaugo 11 kartų.

    Tačiau klientai pirmą kartą pradėti bausti tik 2010 m. Iš viso tais metais surašyti jiems 8 protokolai, prostitutėms – 312.

    „Kodėl per penkerius įstatymo galiojimo metus nebuvo nubaustas nė vienas klientas? Taip nutiko greičiausiai todėl, kad įstatymas buvo priimtas, bet labai greitai pamirštas. Viskas vyko ir toliau taip, tarsi jo nebūtų. Nuo įstatymo galiojimo pradžios klientams iš viso surašyti 72 protokolai. Beje, du iš šių protokolų surašyti prostitucijos paslaugas pirkusioms moterims, visi kiti – vyrams. Vėlgi kyla klausimas – kodėl taip mažai? Gal moterys lengviau prisipažįsta, joms lengviau surašyti protokolus. Be to, prostitutės dažnai pagaunamos po kelis kartus, tačiau neteko girdėti, kad kelis kartus būtų pagautas tas pats klientas“, – pasakojo teisininkas.
    Reikia griežtinti bausmes klientams?

    Pašnekovo manymu, dabartinis įstatymas neužkerta kelio prostitucijai, todėl jį reikėtų keisti. Vien bausti prostitutes nėra efektyvu. Jei moteris turi 5 tūkst. eurų skolų ir antstolius ant savo galvos, ji niekada neišsikapstys. Egzistuojanti norma, kol neatsisakyta prostitučių baudimo, turi daugiau represinį pobūdį ir nesprendžia šios problemos iš esmės.

    Pagal dabar galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 86 iki vieno 144 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tą patį pažeidimą, užtraukia baudą nuo 144 iki 289 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų.

    Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu.

    „Pirmiausiai reikėtų panaikinti atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir nustatyti griežtesnę atsakomybę klientams. Baudos turėtų būti didesnės. Taip pat reikia parengti socialinės paramos ir integravimosi į visuomenę programą asmenims, kurie nori išbristi iš šio liūno. Dabar panaikinsime atsakomybę už vertimąsi prostitucija, bet kas toliau, kur tie žmonės eis, ką darys, kai neturi nei darbo, nei normalių socialinių įgūdžių, priklausomi nuo narkotikų? Dar didesnė problema atsiras.

    Kitas žingsnis – parengti seksualinių paslaugų mažinimo programą, kuri galėtų įeiti į nacionalinę prekybos žmonėmis programą. Kitaip tariant, jeigu naikiname atsakomybę, turi būti paruoštos programos, kurios padėtų integruotis į visuomenę ir rasti savo vietą. Šiandien, be „Lietuvos Caritas“, niekas daugiau su šiomis moterimis nedirba“, – svarstė I.Bazylevas.

    Geras būdas – „gėdos lenta“
    Švedijoje už seksualinių paslaugų pirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė – iki 6 metų kalėjimo. Tiesa, pašnekovo žiniomis, nė vienas klientas nebuvo pasodintas, tačiau visuomenė jiems labai nepakanti. Vyrai, besinaudojantys prostitučių paslaugomis, yra viešinami, apie juos sužino darbe, šeimoje. Įsigaliojus tokiam griežtam įstatymui, Švedijoje prostitucijos mastai pradėjo sparčiai mažėti.
    „Baudžiamosios atsakomybės nesiūlyčiau, tačiau sekti Švedijos pavyzdžiu viešinant tokius atvejus būtų naudinga. Manau, tai prisidėtų prie prostitucijos mastų mažėjimo“, – teigė pašnekovas.

    Kodėl įstatymas yra, bet jis neveikia arba netaikomas, kitaip tariant, policija tradiciškai gaudo ir baudžia prostitutes, bet nebaudžia ar baudžia labai retai klientus?

    „Nemanau, kad kalta policija. Pasižiūrėkite į visuomenės nuomonės tyrimus. Didesnė jos dalis pasisako už baudas prostitutėms ir daug mažesnė dalis – už bausmes klientams. Taigi ir visuomenė mano, kad reikia bausti prostitutes, o ne jų klientus. Todėl pirmiausiai reikia keisti žmonių nuomonę šiuo klausimu“, – tikino teisininkas.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-12-03, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/radikalus-siulymas-panaikinti-bausmes-prostitutems-o-ju-klientus-viesinti-gedos-lentoje-56-719878

  • Švietėjiško – prevencinio pobūdžio paskaitos “SOS – prekyba žmonėmis”

    Lapkričio mėnesį Klaipėdos turizmo mokykloje ir bendrabutyje vyko švietėjiško-prevencinio pobūdžio paskaitos  „SOS – Prekyba žmonėmis“, kurias vedė Lietuvos Carito programos „Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis“ socialinė darbuotoja Žavinta Širvydaitė.
    Lektorė aiškino mokiniams, kokių atsargumo priemonių reikia imtis prieš  išvykstant į užsienį, kaip nepatekti į prekeivių rankas.
    Paaiškino, kad skelbimų, kuriuose siūlomas darbas, būna patikimų, tačiau yra ir tokių, kuriuose tyčia viskas aprašoma neaiškiai.
    Kartais pasiūlymą, gautą iš gero draugo ar giminaičio, reikia nuodugniai apsvarstyti. Aptarė realių situacijų pavyzdžių, tokių kaip pažįstamo pasiūlymas padirbėti užsienyje, kuris tampa neatlygintina vergove, išnaudojimu seksualinių paslaugų versle  ar dar blogiau  – priverstine donoryste.
    Patarė būti ypač atsargiems  bendraujant su internetiniais draugais ir aklai netikėti kas sakoma.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-12-03, http://ktm.lt/svietejisko-prevencinio-pobudzio-paskaitos-sos-prekyba-zmonemis/

  • Pasiruoškime naujai smurto prieš vaikus bangai – artėja užstalių metas, o tarnybos neįgalios padėti

    Specialistai perspėja, kad kasmet per šventes padidėja smurto artimoje aplinkoje atvejų. Itin pažeidžiami vaikai. Pernai, oficialiais duomenimis, nuo smurto nukentėjo daugiau nei pusantro tūkstančio vaikų.

    Nors Lietuvą drebina skaudžios istorijos, šioje srityje dirbantys ekspertai daugiau tylėti nenori – Vaiko teisių apsaugos tarnyba politiškai angažuota ir nepajėgi vykdyti savo funkcijų.

    Sukrečiantys mastai
    Paramos vaikams centro atstovės Ievos Daniūnaitės teigimu, pernai policija pradėjo apie 18 tūkst. tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Vien oficialiais duomenimis, nuo smurto nukentėjo 1578 vaikai, nors iš tiesų problemos mastai gerokai didesni.

    „Nukenčia daug daugiau, nei rodo oficiali statistika. Vaikai dažnai tyli, jie nenori išduoti savo tėvų ir artimųjų. Mažesni vaikai gali nesuprasti, kad patiria seksualinę prievartą. Vaikai gali bijoti grasinimų“, – Nacionalinės teismų administracijos surengtoje konferencijoje teigė I.Daniūnaitė.

    Jai pritarė pati tris vaikus auginanti Vilniaus apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėja Viktorija Šernienė. Pasak jos, tokiose bylose apie artimuosius sunku kalbėti net ir suaugusiems žmonėms:

    „Teko nagrinėti bylą, kurioje girtas pensinio amžiaus vyras sumušė savo žmoną ir suaugusią dukrą. Mačiau, kaip jai sunku buvo kalbėti. Ji smurtą buvo patyrusi ne pirmą kartą. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi vaikai, kurie linkę visą kaltę prisiimti sau?“

    Smurto daugiau per šventes

    Specialistai pabrėžė, kad artėja žiemos šventės, per kurias smurto artimoje aplinkoje atveju itin išauga. Tai rodo ir policijos statistika, ir su vaikais dirbančių žmonių patirtis.

    Didžiausia problema tampa svaigalų vartojimas. Neretai šeima kartu sėda prie šventinio stalo, tačiau po kelių taurelių situacija gali pasikeisti kardinaliai. Tokių barnių metu dažnai nukenčia ne tik moterys, bet ir vaikai.

    „Šiandien galiojanti teisinė bazė yra labai plati ir sukūrusi daug instrumentų kovojant prieš fizinį, psichologinį, ekonominį smurtą. Išnagrinėti bylą ir skirti nuobaudą yra paprasta, bet kas iš to? Kas trečią kartą baudžiant už vaikų nepriežiūrą nuobauda skiriama pakartotinai. Visada kyla klausimas, kuo mes padėsim vaikams“, – teigė V.Šernienė.

    Sistema neveikia
    „Turime gerą teisinę bazę, bet matome Vaiko teisių apsaugos tarnybą kaip silpnąją grandį. Kartais atrodo, kad jie atstovauja smurtaujantiems suaugusiesiems, bet ne vaikams. Ši tarnyba vegetuoja“, – teigė Lietuvos „Carito“ atstovė Kristina Mišinienė.

    Pasak jos, dažniausiai žiūrima, kas politiškai paranku. Tarnybos skyriai itin suaugę su savivaldybėmis: „Visada turėjom daug skaudžių įvykių, bet dabar pradėjome kalbėti daugiau. Girdime tas pačias mantras, kad dirba, lankosi, bet nepastebi. Kiek dar tai kartosis? Į šeimą kurioje smurtaujama grąžinti vaiką yra nerealu.

    Ieškokime sprendimų. Tai gali būti krizių centrai, galbūt, mes verti atskiros tarnybos.

    Matome, kad tarnybos specialistai mato problemas, bet jaučiais bejėgiai. Vis tikimasi, kad kažkas staiga pasikeis šeimoje. Nežinoma, kur dėti paimto vaiko. Paklauskit seniūnų, kur dėti vaiką, jei negrąžinti atgal į šeimą?

    Mechanizmą per 25 metus buvo galima sutvarkyti, bet tai nebuvo prioritetas ir tai nebuvo svarbu.“

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-12-01, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasiruoskime-naujai-smurto-pries-vaikus-bangai-arteja-uzstaliu-metas-o-tarnybos-neigalios-padeti-56-720456

  • Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose pravesta prevencinė paskaita “Prekyba žmonėmis – kas tai?”

    Jau ne kartą rašyta apie Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įgyvendinamą projektą „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos centras“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Susitikime dalyvavo Lietuvos Carito Tauragėje atstovė Ona Krenciūtė, kuri skaitė prevencinę paskaitą „Prekyba žmonėmis – kas tai?“
    Šios paskaitos tikslas – supažindinti vaikus su galimomis grėsmėmis, su atsargumo priemonėmis, kurių būtina imtis, kad netaptum prekybos žmonėmis auka, taip pat žinoti kur kreiptis pagalbos.
    Prevencinės paskaitos metu daugiausiai dėmesio skyrėme klausimui „Kaip jauni žmonės tampa prekybos žmonėmis aukomis?“ Akcentavome ne tik labiausiai paplitusią prekybos žmonėmis formą – prostituciją ir kitokį seksualinį išnaudojimą, bet plačiau aiškinome ir apie prekybą žmonėmis prievartiniam darbui, elgetavimui, organų donorystei. Vaikams didelį įspūdį paliko tai, kad parduoti gali ne tik nepažįstami ar mažai pažįstami žmonės, bet ir giminaičiai ar net šeimos nariai.
    Daug kalbėjome apie pavojus ieškant darbo užsienyje. Raginom vaikus ateityje nesusivilioti lengvai ir greitai uždirbamais pinigais įvairiose užsienio šalyse. O jei nuspręs važiuoti dirbti užsienin, pirmiausia pasitikrinti visą įmanomą informaciją apie organizaciją, kuri siūlo darbą, ar ši organizacija išvis turi teisę įdarbinti žmones, kritiškai įvertinti siūlomą uždarbį bei gyvenimo sąlygas.
    Taip pat akcentavome, kad niekada negalima atiduoti savo asmens dokumento kitam žmogui, nesvarbu, kad jis yra darbdavys, o keliaujant į užsienį verta turėti asmens dokumento kopiją, apsidrausti gyvybę ir būtinai pranešti kam nors iš artimųjų, kur vykstama, bei pasidomėti šalies, į kurią vykstama, institucijomis, į kurias būtų galima kreiptis pagalbos ištikus nenumatytam įvykiui.
    Prekyba žmonėmis Lietuvoje yra aktuali problema. Ši nusikalstama veikla įgauna vis naujas formas (seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas ar elgetavimas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, fiktyvios santuokos, ypač nepilnamečių gabenimas į užsienį nusikalstamoms veikloms atlikti ir pan.) Prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus.
    Apibendrinant temą, skaitėme kelias tikras parduotų žmonių istorijas, kurios sukėlė nepilnamečių susidomėjimą ir paskatino klausti mūsų ir daugiau diskutuoti tarpusavyje. Iš diskusijų supratome, kad jaunuoliai tikrai suvokė, ką jiems norėjome pasakyti, suvokė tikrąjį galimą pavojų ir suprato, kaip jo išvengti.
    Autorius Loreta Gerybienė, Šilalės socialinių paslaugų namų projekto „Kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai dienos centras“ vadovė.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-11-28, http://www.silale.lt/go.php/lit/Silales-rajono-socialiniu-paslaugu-namuose-pravesta-prevencine-paskaita-prekyba-zmonemis–kas-tai

  • Tauragėje diskutuota apie prekybos žmonėmis reiškinius bei tykančius pavojus

    Lietuvos Caritas su įvairiomis institucijomis ėmėsi bendrų iniciatyvų vienytis prieš prekybą žmonėmis Lietuvoje. Lapkričio 24 dieną  Tauragės rajono savivaldybės didžiojoje salėje vyko susitikimas, kuriame policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai ir vaikų teisių specialistai kalbėjo  apie sėkmes ir iššūkius sunkioje kovoje prieš prekeivius žmonėmis.

    Susitikimo dalyvius pasveikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Raimonda Žvynakienė, Antikorupcijos komisijos narys Kęstutis Vaičaitis, pakvietę kovai prieš prekybą žmonėmis veikti bendromis jėgomis ir įvardiję šį reiškinį kaip naują vergovės formą visuomenėje. Suvienyti  jėgas prieš prekybą žmonėmis kvietė ir akciją „Nepirk vogtų daiktų“ bei kitas vykdomas prevencines veiklas pristačiusi Lietuvos Carito Tauragėje atstovė Ona Krenciūte.

    Visi dalyviai pripažino, kad prekybos žmonėmis reiškinys Lietuvoje vis dar klesti, nepaisant didelių pastangų kovojant su juo. Ilgą laiką Lietuvoje prekyba žmonėmis buvo siejama tik su seksualiniu išnaudojimu. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamos ir kitos prekybos žmonėmis formos – fiktyvios santuokos, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms atlikti, vergiškas darbas, ir kita. Todėl labai svarbu, kad specialistai, kurie gali tiesiogiai susidurti su tokiais atvejais, mokėtų tuos atvejus identifikuoti ir padėti tokiems žmonėms.

    Ar žinai, kad:

    – PREKYBA ŽMONĖMIS – vienas sunkiausių ir pelningiausių organizuotų nusikaltimų;

    – Vagystėms IŠNAUDOJAMI labiausiai pažeidžiami mūsų visuomenės nariai;

    – Pirkdamas vogtas prekes, TU palaikai prekybą žmonėmis – NEPIRK VOGTOS PREKĖS!

    SOS PAGALBOS SKAMBUTIS  8 – 679 61617. Veikia visą parą!

    www.anti-trafficking.lt

    Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas- Pasitikėjimo telefonas 8- 446 61 952; 112

     

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-11-24, http://www.taurage.lt/go.php/lit/Taurageje–diskutuota-apie-prekybos-zmonemis-reiskinius-bei-tykancius-pavojus