kopzi

Category: Straipsniai – 2016

  • Prokuroras mano, kad prekeiviams žmonėmis bausmės per švelnios (“Akistata”, nr. 95)

    Pagaliau Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo 5 prekeivių žmonėmis baudžiamąją bylą. Keturis iš jų pasiuntė už grotų, o vienam – paskirtosios bausmės vykdymą atidėjo. Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras Aurelijus Navickas, palaikęs valstybinį kaltinimą šioje byloje, su nuosprendžiu nesutinka ir jį apskundė.

    Du slapstosi

    Į teisiamųjų suolą, kaltinami vaiko pirkimu arba pardavimu, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu suklastotu dokumentu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei dalyvavimu šio susivienijimo veikloje, pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, buvo pasodinti panevėžiečiai Darius (39 m.) ir Remigijus (37 m.) Vaivados, mažeikiškis Egidijus Navickas (34 m.), Darius Valteris (30 m.) iš Tauragės ir anykštėnas Andrejus Jermolenka (37 m.).

    Lapkričio paskutinėmis dienomis teismas brolius D. ir R. Vaivadas bei E. Navicką pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis veikiant organizuotoje grupėje. D. Vaivadai paskyrė 12 metų, jo broliui Remigijui – 10, E. Navickui – 9 metų laisvės atėmimo bausmes. A. Jermolenka (7 kartus teistas) už prekybą žmonėmis organizuotoje grupėje nuteistas 3 metams nelaisvės.

    Tauragiškis D. Valteris buvo pripažintas kaltu tik dėl prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir už tai jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams.

    Dar du šios gaujos nariai slapstosi. Tai Mantas Barkauskas (29 m.) ir Viačeslavas Jasudavičius (35 m.). Jų byla išskirta į atskirą.

    Per švelnus nuosprendis

    Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras A. Navickas, ne tik palaikęs valstybinį kaltinimą šioje byloje, bet ir nuo pat pirmos minutės kontroliavęs ikiteisminio tyrimo eigą įsitikinęs, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas vykdė susibūrę į nusikalstamą susivienijimą, o ne į organizuotą grupę, kaip pripažino teisėjų kolegija. BK 25 straipsnyje sakoma, jog „organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veiklos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį“. Už veikimą organizuotoje grupėje numatytos švelnesnės bausmės.

    Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteisti vyrai nusikalstamas veikas vykdė susibūrę į nusikalstamą susivienijimą.  O už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje gresia laisvės atėmimas iki 15 metų, tokio susivienijimo organizatoriams  ir vadovams numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Tad skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

    Padėjo „Caritas“

    Kriminalistų tyrimas atskleidė, kad nusikalstamas susivienijimas (teisėjai kol kas tai įvertino kaip organizuotą grupę) savo veiklą pradėjo dar 2002-aisiais, susibūręs Vokietijoje ir ėmęs platinti heroiną šioje šalyje. Kvaišalai buvo platinami iki 2012-ųjų, kol Lietuvoje buvo sulaikyti pagrindiniai gaujos lyderiai – broliai D. ir R. Vaivados.

    Tuoj po keleto gaujos narių sulaikymo tuometinis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) viršininkas Ramūnas Sarapas (šiuo metu Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas – aut. past.) sakė, kad išsiaiškinti šią nusikaltėlių gaują padėjo „Carito“ Panevėžio vyskupijos darbuotojos. Joms pirmosioms pavyko prakalbinti keletą nukentėjusiųjų: dvi 2009 metais prostitucijai į Nyderlandus, į Amsterdamą parduotas nepilnametes – iš Kupiškio ir Anykščių rajonų. Karitietės ir pareigūnai šiurpo, kai išgirdo, kaip buvo elgiamasi su merginomis, kokiais būdais jos būdavo palaužiamos. Nukentėjusios merginos papasakojo, jog kai kurioms merginoms pavyko pabėgti, kai kurios – pagalbos kreipėsi į įvairias Nyderlandų Karalystės visuomenines organizacijas.

    „Gavome žinių apie padariusius tuos nusikaltimus asmenis. Pastangos juos surasti nenuėjo veltui – pirmiausia buvo sulaikyti du vyrai, įtariami padarę šiuos nusikaltimus, o dar po poros mėnėsių, bendradarbiaujant su kolegomis iš Alytaus bei Druskininkų – dar trys“, – tuoj po operacijos informavo R. Sarapas.

    Beje, Druskininkuose, sulaikant brolius D. ir R. Vaivadas, pas juos buvo rasta, kaip įtariama, nusikalstamu būdu įgytų daugiau nei 100 000 litų (apie 30 000 eurų).

    Vadovavo iš Lietuvos

    Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, jog ši gauja daugiau nei 10 metų užsiėmė heroino platinimu ir prekyba žmonėmis. Nusikalstama veikla buvo vykdoma Vokietijoje (prekyba narkotikais) ir Nyderlanduose (prekyba žmonėmis).

    Tarptautiniu mastu veikusį nusikalstamą susivienijimą, manoma, sudarė apie 30 įvairaus amžiaus asmenų. Šio susivienijimo veikla buvo valdoma brolių D. ir R. Vaivadų iš Aukštaitijos sostinės ir glaudžiai siejosi tiek su Vokietijos nusikalstamo pasaulio atstovais – heroino platintojų tinklu, tiek su Nyderlandų legalių ir nelegalių viešnamių šeimininkais. Beje, broliai paskutiniu metu gyveno ir buvo sulaikyti Dzūkijoje. Iki tol Darius ir Remigijus į policijos pareigūnų akiratį buvo patekę tik dėl smulkių administracinės teisės pažeidimų.

    Heroinas ir viešnamiai

    Kadangi bylos tyrimas buvo sudėtingas – visos nusikalstamos veikos buvo daromos ne Lietuvoje, o Vokietijoje ir Nyderlanduose – todėl 2014 metų pradžioje į teismą nukeliavo tik dalis bylos: dėl prekybos žmonėmis ir narkotikų platinimo.

    Bylos duomenimis, per mėnesį Vokietijos gatvėse būdavo parduodama nuo 1,5 iki 2 kilogramų heroino. Vieno kilogramo kaina gatvės rinkoje – apie 30 000 eurų. Šiuos pinigus nusikaltėliai investavo į prekybą žmonėmis – į legalius ir nelegalius Nyderlandų viešnamius gabeno merginas. Kai kurios iš jų buvo nepilnametės. Viena mergina per dieną uždirbdavo nuo 800 iki 900 eurų.

    Vokietijos pareigūnai, ilgą laiką tyrę prekybą narkotikais, niekaip negalėjo identifikuoti, iš kurios šalies kilę įtariami asmenys. 2011 metais, prie vokiečių prisijungus lietuviams, tyrimas pajudėjo iš aklavietės. Tačiau nusikaltėliai nesnaudė – pajutę, jog yra sekami, dalis jų suspėjo pasislėpti. Kaip minėjau, iki šiol tebeieškomi M. Barkauskas bei V. Jasudavičius.

    Du nusikalstamo susivienijimo nariai, padėję pareigūnams atskleisti nusikalstamos gaujos darbelius, buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

    Byloje yra duomenų, jog nepaklususios prekeiviams žmonėmis aukos buvo baudžiamos fizinėmis bausmėmis bei piniginėmis baudomis. Kai kurios moterys į Nyderlandus vyko žinodamos, kad dirbs prostitutėmis, tačiau nesitikėjo tokių sąlygų ir vergovės. Merginos gaudavo maisto, o iš per dieną uždirbamų maždaug 900 eurų joms buvo paliekama vos 50. Už šiuos pinigus jos privalėdavo susimokėti buto nuomą, pirktis higienos priemones. Jei merginos per dieną uždirbdavo mažiau, jas mušdavo, žemindavo, grasindavo subjauroti kūną, užmušti. Poilsio dienų beveik nebūdavo.

    Pretenzijos ir norai

    Nukentėjusiais buvo pripažinta 7 asmenys: 4 merginos, iš kurių dvi nepilnametės – 16 ir 17 metų ir trys narkotikus platinti privalėję 19-40 metų vyrai.

    Kaip dažnai tokiose bylose būna, į teisiamųjų suolą sėdusi narkotikų platintojų ir prostitučių verbuotojų gauja jau pirmojo posėdžio metu užvertė teismą įvairiausiais prašymais bei pretenzijomis: E. Navickas aiškino, jog jo advokatas nespėjo susipažinti su bylos medžiaga, o R. Vaivada piktinosi, esą daug dokumentų yra užsienio kalbomis – jie neišversti į lietuvių kalbą, prašė bylą grąžinti tyrimui ir nušalinti prokurorą. Pastarasis prašymas buvo atmestas.

    Kadangi D. Vaivada ir E. Navickas ilgą laiką sėdėjo už grotų, jiems paprašius buvo leista pasimatyti su artimaisiais. Beje, laisvėje teismo verdikto laukė tik D. Valteris ir A. Jermolenka.

    O vėliau į teismo posėdžius sunkiai sekėsi prisikviesti nukentėjusiuosius: vieni aiškino neturintys pinigų atvykti į teismą, kita moteris, gyvenanti Švedijoje, paprašė apklausti ją nuotoliniu būdu, kadangi neturinti galimybių atvykti į gimtinę.

    Gaujos galva

    Tačiau bylą vis tik pavyko išnagrinėti palyginti greitai (lyginu su tokio paties pobūdžio bylomis). Panevėžietis D. Vaivada buvo pripažintas kaltu, kad būdamas organizuotos grupės vadovu, su šios nusikalstamos grupės nariais Lietuvoje užverbavo ir išvežė į Vokietiją keletą vyrų. Nors jiems buvo žadamas pelningas darbas statybose, iš tiesų vyrai buvo verčiami prekiauti narkotikais.

    Taip pat D. Vaivada pripažintas kaltu, kad su kitais nusikalstamos gaujos nariais organizavo merginų verbavimą ir vežimą į Nyderlandus, kur šios turėjo verstis prostitucija. Merginų uždirbamus pinigus pasidalindavo šio verslo organizatoriai.

    Vieną nepilnametę merginą nuo tokios pat lemties išgelbėjo budrūs pasieniečiai – patikrinę pasienyje su Lenkija jos dokumentus, pareigūnai pastebėjo, kad šie padirbti ir ją sulaikė. Kita nepilnametė  buvo nugabenta į Amsterdamą ir ten buvo išnaudojama prostitucijai, kol sugebėjo pabėgti.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-01-20, “Akistata”, nr.95

  • Policijos komisariate vyko mokymai: “Prekybos žmonėmis problematika Tauragės rajone”

    Vakar, sausio 18-ąją, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojos pareigūnams rengė mokymus.
    Mokymų tema: „Prekybos žmonėmis problematika Tauragės regione: psichosocialinis aukos portretas ir nukentėjusiųjų identifikavimas“.
    Koordinatorė J. Stakaitytė pareigūnams pristatė Carito programos veiklą, kalbėjo apie nukentėjusiems teikiamas paslaugas bei aiškino apie prekybos žmonėmis aukų identifikavimo kriterijus. Programos metu buvo kalbėta ir apie psichologinius aspektus.
    D. Tamusevičiūtė pristatė psichologinį aukos portretą, pateikė pavyzdžių kaip neigiami vaikystės išgyvenimai, destruktyvūs santykiai šeimoje daro įtaką patekimui į prostitucijos ir prekybos žmonėmis gniaužtus. Taip pat kalbėta apie asmenybės bruožus, iš kurių matyti, jog žmogus buvo seksualiai išnaudotas. Mokymų metu Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Tauragės regione O.Krenciūtė pristatė keletą prekybos žmonėmis atvejų.
    Šio susitikimo metu pareigūnams buvo parodyta ir vaizdinė medžiaga. Viename iš rodytų filmukų Lietuvos Caritas klientė pasakojo savo istoriją ir išgyvenimus. Pareigūnai ir Caritas diskutavo, kaip reikėtų pakeisti šią situaciją ir ką daryti, kad būtų išvengta prekybos žmonėmis atvejų.
    Mokymų pabaigoje dalyviams organizatoriai įteikė pažymėjimus. Lietuvos Caritas ir Tauragės apskr. VPK pareigūnai vienareikšmiškai sutarė – pagalbos aukai procese labai svarbus geranoriškas tarpžinybinis bendradarbiavimas.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje tarsi visai neegzistuoja (“Akistata”, nr. 91)

    Tokia išvada peršasi, įsigilinus į valstybinio audito ataskaitą „Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms“. Tai, kas iki šiol nuveikta kovoje su prekyba žmonėmis: išaiškinti ir nuteisti prekeiviai žmonėmis, suteikta pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, įvykdytos ir vykdomos prevencinės priemonės – visa tai tik savo darbui atsidavusių kai kurių šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalistų, kai kurių apygardų prokurorų ir nevyriausybinių organizacijų nuopelnas.

    Jokių pokyčių

    Kaip savo pranešime rašo atlikusi auditą LR Valstybės kontrolės tarnyba, Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 000 žmonių. Kokie prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Žmonės parduodami seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui ir paslaugoms, organų donorystei, nusikaltimams daryti, elgetauti ir pan. Atsiranda ir naujų prekybos žmonėmis formų, tokių kaip fiktyvios vedybos, nepilnamečių išnaudojimas nelegalioms kovoms, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei. Tačiau žmonės ne visais atvejais supranta, kad tapo prekybos žmonėmis auka, todėl ne visada kreipiasi pagalbos, be to, dažnai  nežino, kur kreiptis, nemano, kad kas nors gali padėti, nes neretai juos išnaudojusių asmenų yra smarkiai įbauginti.

    Tad siekiant stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, būtina atskleisti ne tik jau įvykdytus nusikaltimus, bet ne mažiau svarbu vykdyti ir veiksmingą prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją, užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems teikimą. Apie tai valstybės auditoriai pasisakė dar 2005 metais.

    Tačiau šiais metais – po 10 metų – Valstybės kontrolei pakartotinai atlikus kovos su prekyba žmonėmis auditą, buvo konstatuota, kad iki šiol nebaigtos spręsti esminės kovos su prekyba žmonėmis organizavimo problemos: nesukurta veiksminga prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės subjektų sistema; nenustatyta, kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama prekybos prevencija, o ir vykdoma ji nepakankamai koordinuotai; esama pagalbos teikimo sistema neužtikrina, kad visoms prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta reikiama pagalba; tinkamai nepasirengta atpažinti šio nusikaltimo aukas; nepakankamai reglamentuotas pagalbos teikimo organizavimas.

    Problemų nėra?

    Iki šiol taip niekas ir nežino, kokios institucijos turėtų dalyvauti stiprinant kovą su prekyba žmonėmis. Prieš trejetą metų Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į 27 institucijas su prašymu pateikti priemones tarpinstituciniame veiklos plane numatytiems tikslams įgyvendinti, tačiau priemonę vykdyti prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją pasiūlė tik viena – Policijos departamentas.

    Iki šiol, liaudiškai tariant, kairė nežino, ką daro dešinė, nes neužtikrintas tinkamas valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės srityje, bendradarbiavimas. Šešiose šalies savivaldybėse yra sukurtos prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinės darbo grupės, tačiau net keturios iš jų jokios veiklos nevykdo! 2011–2014 metais daugiau nei pusė savivaldybių nevykdė jokių prekybos žmonėmis prevencijos priemonių, nes neturėjo informacijos apie prekybos žmonėmis nusikalstamumo statistiką, grėsmes ir rizikas, kitų institucijų vykdomas prevencijos priemones savivaldybės teritorijoje. Pvz., Tauragės rajono savivaldybėje darbo grupė sudaryta 2008 metais, tačiau nė karto neposėdžiavo – mat neturėjo informacijos apie prekybos žmonėmis statistiką, todėl buvo manoma, kad tokios problemos savivaldybėje nėra!

    O pagal policijos pateiktus duomenis, Tauragės apskrityje 2013–2014 metais net 17 asmenų buvo  pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekeivių žmonėmis.

    Gelbėja tik „Caritas“

    Nei įstatymu, nei Vyriausybės nutarimu nėra reglamentuota, kaip turėtų būti organizuojamas pagalbos teikimas identifikavus prekybos žmonėmis auką.

    Atliekant auditą buvo apklausti 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK), kurie tirdami bylas susiduria su prekeivių aukomis ir nustatyta, kad ne visi komisariatai žinojo, kurios organizacijos jų aptarnaujamoje teritorijoje teikia pagalbą tokiems žmonėmis. Visi jų žinojo tik vieną – Lietuvos „Caritas“, kurio darbuotojai deda daug pastangų ir visais įmanomais būdais stengiasi bendradarbiauti su apskričių VPK ir su ikiteisminius tyrimus kontroliuojančiais prokurorais, su vaikų teisių apsaugos bei kitomis tarnybomis.

    Buvo peržiūrėtos 92 baudžiamosios bylos, kuriose nukentėjusiesiems pagelbėjo Lietuvos „Caritas“:  78 aukoms „Carito“ specialistai teikė įvairias konsultacijas, 64 – tarpininkavo surandant būstą ir darbą; 12 – suteikė laikiną prieglobstį; 58 – psichologinę pagalbą; 35 – materialinę, 15 – medicininę, o 35 – samdė advokatus ir teikė kitą teisinę pagalbą.

    Auditoriai pabrėžė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo aukoms būtų teikiama pagalba ir parama. Kad auka būtų pasirengusi dalyvauti baudžiamajame procese, svarbi tinkama teisinė ir psichologinė pagalba, nes taip užtikrinamas nukentėjusiojo dalyvavimas baudžiamajame procese, padedama nustatyti nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Peržiūrėjus bylas buvo nustatyta, kad tik mažiau nei pusei asmenų (95 asmenims iš 195) buvo teikiama teisinė pagalba. Nukentėjusiųjų atstovavimo baudžiamuosiuose ir civiliniuose procesuose pagalbą teikė tik dvi iš penkių nevyriausybinių organizacijų (NVO) – Lietuvos „Caritas“ ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras.

    Nevienodi kriterijai

    Dar viena opi problema – iki šiol tinkamai nepasirengta identifikuoti prekybos žmonėmis aukas. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengti nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis identifikavimo kriterijai neužtikrino, kad policijos įstaigos ir institucijos, patvirtinusios minėtus kriterijus, vienodai vertintų, nuo kokių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys laikytini prekybos žmonėmis aukomis. Dalis (86 proc. savivaldybių ir 67 proc. valstybės) institucijų, kurių darbuotojams gali tekti tiesiogiai bendrauti su asmenimis, galėjusiais nukentėti nuo prekybos žmonėmis, net neturi patvirtintų identifikavimo kriterijų. Darbuotojams trūksta įgūdžių, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas, tačiau tokio pobūdžio mokymų vykdyta nebuvo.

    O identifikavimo kriterijus nevienodai traktuojant, nežinomas tikslus prekybos žmonėmis nusikaltimų mastas ir kyla rizika, kad ne visos prekybos žmonėmis aukos bus nukreiptos į NVO pagalbai gauti. Be to, ir nusikaltėliai gauna galimybę išvengti atsakomybės.

    Pagal VRM parengtus nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis identifikavimo kriterijus, prekybos žmonėmis aukomis laikomi asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str. (Prekyba žmonėmis) ir 157 str. (Vaiko pirkimas arba pardavimas). Pagal apklausos duomenis, 10 (iš 10) apskričių VPK prie nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, taip pat priskiria nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir 308 str. (Įtraukimas į prostituciją), o 9 apskričių VPK – nusikalstamas veikas, numatytas BK 162 str. (Vaiko išnaudojimas pornografijai). Auditoriai atkreipė dėmesį, kad 2011–2013 metais pagal BK 162, 307 ir 308 straipsnius (pagal šiuose straipsniuose numatytas veikas bausmės gerokai švelnesnės) užregistruota beveik 4 kartus daugiau nusikalstamų veikų, nei pagal BK 147 ir 157 str. Nustatyti faktai rodo, kad VRM parengtus nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis asmenų identifikavimo kriterijus būtina tobulinti.

    Būtina strategija

    Taigi, per 10 metų niekas nepasikeitė. Kaip dirbo taip ir dirba atskiri entuziastai, kuriems rūpi mūsų tautiečiai, patekusieji į prekeivių žmonėmis pinkles. Ir jiems nereikia jokių rekomendacijų ar nutarimų. Neretai, gelbėdami aukas ir siekdami kuo greičiau nustatyti kaltinamuosius, jie asmeniškai kreipiasi į pažįstamus kolegas, užsienio šalyse kovojančius su prekeivių žmonėmis gaujomis, prašydami pagalbos.

    „Carito“ atstovė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis“ vadovė Kristina Mišinienė kiekviena proga stengiasi išjudinti valdininkus, kurie privalo spręsti seniai pribrendusias problemas, tačiau tik neseniai, atrodo, pasirodė „švieselė tunelio gale“, nes jau imta garsiai kalbėti apie nacionalinį pranešėją ir bendrą visų institucijų darbą. „Pagaliau privalo būti sukurta strategija ir suburta ekspertų grupė, kol atsiras nacionalinis pranešėjas“, – tvirtina K. Mišinienė, kuri su savo kolegomis jau beveik 15 metų gelbėja prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas.

    Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 000 žmonių.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-01-20, “Akistata”, nr. 91

  • Į vakarus plūsta gėdingas eksportas iš Lietuvos

    Prekeiviai žmonėmis į užsienį išvilioja ne tik merginas, kurias paskui parduoda į sekso vergiją. Vis didesnę paklausą šešėlinėje prekybos žmonėmis rinkoje įgauna nuskurdę, kankinami priklausomybių, slidžiu keliu pasukę Lietuvos piliečiai. Tarp jų – ir nepilnamečiai.
    Lengvai įkalbami, įžūlūs, norintys greitai praturtėti arba praradę viltį išbristi iš skurdo tėvynėje – tokie tapo vis geidžiamesniu organizuotų nusikaltėlių grobiu. Gudriai suregztą prekybos nusikalstamai veiklai skirtais asmenimis tinklą pastaruoju metu ėmė draskyti Panevėžio apygardos prokurorai.
    Latvijoje teismo sprendimo už parduotuvių plėšimus laukia 15-metis iš Biržų. Nepilnametis už vagystes ir plėšimus įkliuvo jau ne pirmąkart. Prieš daugiau kaip metus už vagystes jį buvo nutvėrusi Danijos policija.
    Du sėdo, trečia mirė
    Probleminėje šeimoje augusiu naiviu paaugliu pasinaudojo Biržų nusikaltėlių grupuotė, kurios trys nariai sulaukė atpildo. Du šią savaitę nuteisė Panevėžio apygardos teismas, trečiąjį nuteisė „aukščiausioji instancija“ – žemiškojo teismo nuosprendžio nesulaukęs 28 metų biržietis mirė.
    Panevėžio apygardos teismas 26 metų Aurimą Grikį ir 41 metų Dainių Bėlskį pripažino kaltais ir skyrė jiems po 7 metus nelaisvės.
    Biržuose gyvenančius A.Grikį ir D.Blėskį į teisiamųjų suolą atvedė išvyka į užsienį 2014 metų vasarį. Kartu su kaltinamaisiais vyko dar du suaugę biržiečiai bei mažametis berniukas.
    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaikui, kuriam tuo metu nebuvo net 14-os metų, iš matymo pažįstami suaugę biržiečiai pasiūlė važiuoti su jais į užsienį vogti parduotuvėse prekių ir taip užsidirbti.
    Kadangi mažametis neturėjo asmens paso ar tapatybės kortelės, pasiskolino dokumentą iš pažįstamo kiek vyresnio paauglio. Už tai nepilnamečiui dokumento savininkui vienas nusikaltėlių sumokėjo 20 litų, daugiau pinigų pažadėjo duoti grįžus iš kelionės. Berniuko tėvai apie tai, kad sūnus išvežamas į užsienį, nežinojo.
    Pasinaudojo vaiko naivumu
    Su suaugusiųjų kompanija nuvykęs į Daniją, mažametis kartu su jais dvi dienas vagiliavo parduotuvėse – vogė įrankius, kol buvo sulaikytas vieno prekybos centro apsaugos darbuotojų. Perduotas Danijos policijos pareigūnams berniukas pasakė bičiulio anketinius duomenis, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, bet buvo sučiuptas ir atvežtas į Lietuvą.
    Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.
    Prokuroro teigimu, suaugę vyrai, norėdami pasipelnyti iš vagysčių užsienyje, be jokio sąžinės graužimo įtraukė į šią veiklą vaiką.
    „Nuteistieji pasinaudojo skurdžioje šeimoje augančio vaiko patiklumu, pasiūlę jam galimybę apsilankyti užsienyje, kur šis iki tol niekados nebuvo buvęs ir pažadėję gerą uždarbį vagiliaujant“, – pasakojo valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras R. Vagrys.
    Berniukas buvo kilęs iš sunkiai besiverčiančios šeimos. Tėvas gauna neįgalumo pašalpą, motina bedarbė.
    „Tai mums žinoma, turinti problemų šeima“, – pripažino Biržų rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė.
    Nusikaltėliai mažametį viliojo ne tik pinigais – jam buvo duodamos nedidelės sumos nuo pavogtų daiktų vertės, leidžiama pasigrobtus pasilikti mažmožius: saldumynus, maisto produktus. Nors tikslių sumų, koks procentas buvo skiriamas mažamečiui vagiliui, nustatyti nepavyko.
    Bylą tyrę Panevėžio apygardos prokurorai sakė, jog vaiką nusikaltėliai apdorojo psichologiškai: gundė nuotykiais, skiepijo pasididžiavimo jausmą, kad jis yra svarbus asmuo, lygus su suaugusiaisiais.
    Panevėžio teisėsaugininkai pričiupo gaują, eksportavusią į Vokietiją telefoninius sukčiavimus.
    Netrukus prieš teismą stos penki Panevėžio bei Kėdainių gyventojai, kaltinami prekyba žmonėmis, turto prievartavimu bei kitais nusikaltimais. Panevėžio apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šie asmenys kaltinami darbo ieškančius vyrus vertę tapti Vokietijoje veikusių telefoninių sukčių pagalbininkais.
    Į kaltinamųjų suolą sės panevėžiečiai 37 m. A. N., 35 m. I. V., 28 m. M. Z. , 25 m. S. Ž. ir Kėdainiuose gyvenantis 33 metų A. B. Dar du tokiais pačiais nusikaltimais įtariami jų bendrai slapstosi, yra paskelbta jų paieška.
    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šie asmenys 2012 ir 2013 metais Lietuvoje verbavo bedarbius vyrus dirbti telefoninių sukčių „arkliais“ Vokietijoje : paimti iš apmulkintųjų pinigus.
    Kaltinamųjų kėslams netrukdė net grotos – du iš jų skambindavo rusakalbiams vokiečiams ir regzdavo įprastas pasakėles apie avarijas, atlikdami bausmę Marijampolės pataisos namuose.
    Manoma, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose sėdintys nuteistieji daugiausiai apgaudinėjo Vokietijoje gyvenančius vokiečius repatriantus – vokiečių kilmės buvusios SSRS piliečius, grįžusius į istorinę tėvynę. Daugelis jų, ilgus metus prievarta rusinami, iki šiol rusiškai kalba geriau, nei vokiškai.
    Veikė pagal įprastą planą
    Sukčiai iš Lietuvos telefonu pasakodavo apie avarijoje sužalotus artimuosius, dėl kurių kaltės nukentėjo kiti žmonės. Neva reikalingi pinigai nuostoliams atlyginti.
    Šiuos pinigus paimti ir buvo siunčiami iš Lietuvos atvežti vyriškiai. Kaip „arkliai“ jie lakstė po įvairias Vokietijos, didelės šalies vietas. Iš patiklių vokiečių buvo išviliojama po 10 – 20 tūkst. eurų.
    Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti penki Kėdainių ir Kauno gyventojai, kurių amžius – nuo 25 iki 51 metų.
    Pasinaudoję sunkia jų materialine padėtimi, kaltinamieji vyrams siūlė darbą Vokietijoje. Tačiau ten atsidūrę nukentėjusieji buvo paversti telefoninių sukčių padėjėjais ir vykti pas apgautus vokiečius paimti pinigų.
    Kai kurie nukentėjusieji į Vokietiją padėti sukčiams buvo vežami ne vieną kartą. Jiems bandant atsisakyti vykti, kaltinamieji darė psichologinį spaudimą, grasino susidoroti su jų artimaisiais.
    Dalis „arklių“ vėliau buvo parvežti į Lietuvą, o vienas – paliktas likimo valiai Vokietijoje. Be pinigų, nemokantis vokiečių kalbos vyriškis grįžo į tėvynę tik tuomet, kai kreipėsi pagalbos į vietos policiją.
    Dar vienas vyriškis tapo turto prievartavimo auka – įkalbėję jį vykti į Vokietiją, kaltinamieji jam davė 250 litų asmens tapatybės dokumentams susitvarkyti, tačiau jis to nepadarė. Tuomet, panaudoję psichologinį smurtą, kaltinamieji iš jo išsireikalavo kelis kartus didesnę sumą – 1 tūkst. 200 litų (apie 347 eurus).
    Organizuoti ir negailestingi
    Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pati yra vadovavusi ne vienos prekybos žmonėmis bylos ikiteisminiam tyrimui, palaikiusi valstybinį kaltinimą nagrinėjant šias bylas teismuose.
    N.Grunskienės teigimu, Panevėžio krašte pirmieji prekybos žmonėmis atvejai buvo užfiksuoti maždaug prieš dešimtmetį, 2006 metais Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pirmasis ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Pasak prokurorės, šios kategorijos bylos yra sudėtingos, jas ištirti ir įrodymams surinkti eikia daug kruopštaus darbo, nes šiuos nusikaltimus paprastai vykdo organizuotos nusikaltėlių grupuotės, o įtariamiesiems atstovauja brangiai apmokami patyrę advokatai, mokantys pasinaudoti visomis įstatymų spragomis ir net menkiausiomis tyrėjų klaidomis.
    Prekiautojai žmonėmis dažniausiai veikia organizuotai ir būna pasiskirstę vaidmenimis: vieni suranda galimas aukas, kiti jas verbuoja, treti organizuoja jų išgabenimą, ketvirti ieško ryšių užsienyje, kur jos bus išgabentos.
    Kaltinamieji prekybos žmonėmis bylose – labai įvairių socialinių sluoksnių atstovai: amžius nuo 18 iki 50 metų; išsilavinimas nuo 8 klasių iki kelių aukštųjų; dalis vedę ir auginantys vaikus; kai kurie asocialūs, išgeriantys, vartojantys narkotines ar psichotropines medžiagas.
    Nemaža dalis jų dalis susibūrę į organizuotą grupę, kurios nariai pasiskirstę vaidmenimis (vieni verbuoja, kiti gabena, treti pasitinka ir prižiūri.
    Prekeivių žmonėmis taikiniai keičiasi. pirmosiose prekybos žmonėmis bylose dažniausiai nukentėjusiomis būdavo pripažįstamos paauglės, merginos ar moterys, nusikaltėlių išvežtos į užsienį prostitucijai. Dabar aukos išnaudojamos įvairesnei „veiklai“ – pornografijai ir kitoms seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti (pavyzdžiui, WEB kamerų modeliai, virtualiai bendraujantys su klientais), įvairiomis nusikalstamoms veikoms daryti – vežami į užsienį vagiliauti ar padėti telefoniniams sukčiams.
    Pastaraisiais metais prekybos žmonėmis atvejų Panevėžio regione sumažėjo. Manoma, kad kaip vieną iš priežasčių galima įvardyti sėkmingus teisėsaugos pareigūnų veiksmus – nustatomi įtariamieji, baudžiamosios bylos pasiekia teismus, kur teisiamieji išgirsta griežtus teismų nuosprendžius – kai kuriems prekeiviams žmonėmis yra skirta net po 12 metų nelaisvės.
    Išvilioja ir pusamžius vyrus
    „Pastebima tendencija, kad keičiasi prekybos žmonėmis pobūdis. Jei anksčiau į užsienį dažniausiai buvo gabenamos merginos ir moterys dirbti prostitutėmis, tai dabar nusikaltėlių akiratyje vis dažniau atsiduria vyrai, kurie vežami įvairiems nusikaltimams atlikti“, – pastebėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas, kontroliavęs ir organizavęs šį ikiteisminį tyrimą.
    Prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiančios „Caritas“ programos vadovė Kristina Mišinienė pabrėžė, kad padėtis yra blogesnė, nei galima spręsti iš prokuratūros ir teismų duomenų apie Lietuvos žmonių pardavinėjimą ne tik į sekso, bet ir į kriminalinę bei nelegalaus darbo vergiją.
    „Nusikaltimams daryti išvežami vaikai, nepilnamečiai pastaruoju metu tapo prekeiviams žmonėmis aukso gysla. Tokių faktų sužinome vis daugiau, bandome padėti jiems ir šeimoms, kiek galime“, – teigė K.Mišinienė.
    Kita aukų kategorija – darbo rinkoje mažą vertę turintys vidutinio amžiaus žmonės, menko išsilavinimo, nemokantys užsienio kalbų, kenčiantys nuo priklausomybių.
    „Caritas“ programos vadovė pastebėjo, kad plinta ir darbo vergija – įdarbinimo firmų iškabomis prisidengę prekeiviai žmonėmis būriais renka bedarbius ir išveža juos į Jungtinę Karalystę rinkti „labdaros maišų“.
    Tai iš esmės apgaule paremtas verslas: surinkėjai privalo vaikščioti po namus, palikti ten maišus su prašymais paaukoti daiktų, drabužių, pinigų „vargstančiai, alkanai Lietuvai“.
    Naivių, dosnių britų prikrautų gėrybes Lietuvos varganieji, aišku, mato kaip savo ausis. Pelną susišluoja sukčiai iš Lietuvos, o labdaros rinkėjai geriausiu atveju atidirba jiems už bilietą.
    „Tai sunkus ir vergiškas darbas. Reikia gerai žinoti šalies geografiją, daug važinėti, vaikščioti. Nesurinkę reikiamo kiekio išvežtieji paliekami likimo valiai svetimoje šalyje“, – pasakojo K.Mišinienė.
    Tačiau ji pabrėžė, kad nelygioje kovoje su turtingais ir tamprius ryšius turinčiais prekeiviais žmonėmis pagalbos ranką vis dažniau ištiesia Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje.
    „Noriu padėkoti JK ir kitose Europos šalyse veikiančioms mūsų šalies ambasadoms, jos daug padeda apgautiems mūsų piliečiams. Prekybos žmonėmis aukų tikrojo skaičiaus mes nežinome, jis tikrai yra didesnis, nei įsivaizduojame.
    Mat daugelis jų bando problemas spręsti savarankiškai, nesikreipia į policiją, socialines tarnybas. Gaila, nes toks kelias dažnai baigiasi nesėkmingai“, – sakė K.Mišinienė.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Specialistė iš Kėdainių atvirauja: šeima, kurios tėvas į šulinį įmetė vaikus – ne pati baisiausia

    Siaubingo įvykio liudininkais tapę vaikai, kurių akyse tėvas į šulinį įmetė dvejų broliuką ir vos pusmečio sesutę, greičiausia nebegrįš į namus.
    Kaip DELFI sakė Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui vadovaujanti Vilma Jucevičiūtė, gali būti, kad vaikams bus nustatyta laikinoji globa, nes šiuo metu dviejų mažiausiųjų vaikų netekusi mama gydoma ligoninėje, o jie – pas močiutę.
     „Kol kas neturime informacijos, kiek laiko ji bus gydoma. Tik žinau, kad šiandien nuskandinti vaikučiai šarvojami“, – sakė specialistė.
     Kaip asmeniniame feisbuko profilyje paskelbė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, rytoj Panoteriuose jis laidos du vaikelius, kurie prieš kelias dienas buvo gyvi įmesti į šulinį ir tenai mirė. „Prašau maldos, kad šių nekaltų vaikelių žūtis daugeliui atvertų akis pamatyti, kur mes einame“, – rašė arkivysk. S. Tamkevičius.
    Apie vaikus pranešė faksu
     Tragišką naktį du gyvi likę vaikai buvo išvežti pas močiutę. „Mes iš pat ankstaus ryto nusiuntėme faksą Jonavos vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui, kad jie ten apsilankytų, pasižiūrėtų, kokia situacija, ir teiktų reikalingą pagalbą“, – sakė V. Jucevičiūtė. Jos žiniomis, močiutė, pas kurią glaudžiasi mažamečiai, pati dar turi nepilnamečių vaikų.
     „Močiutė taip pat patyrusi didžiulę traumą, ji praradusi anūkus“, – atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto docentė, Individualiosios psichologijos instituto direktorė Rasa Bieliauskaitė, akcentuodama būtinybę padėti ir suaugusiems.
     „Priklausomai nuo vaikų amžiaus, specialistai turėtų įvertinti, koks jų santykis su močiute. Net jeigu jis pakankamai geras, turime suprasti, kad pati močiutė taip pat ištikta streso, traumuota po šio įvykio. Šeima gyvena atokiai, tačiau pagalba turėtų būti suteikta – psichologo ar socialinio darbuotojo. Tai labai svarbu užtikrinant vaikų saugumą“, – DELFI sakė doc. R. Bieliauskaitė.
    Vaikus rado vienus
    Į kaimą, kuriame apsigyveno tragedijos liudininkais tapę mažamečiai, nuvykęs DELFI reporteris suaugusiųjų nerado. Namuose buvo tik vaikai. Kaimynai pasakojo, kad šeima gyvena sunkiai. Namelis – ankštas, o vaikų daug, tad vietiniai kuo gali – padeda, duoda bulvių, kitų produktų.
     Kalbinti žmonės gailėjo kaimynės, o ypač – tokiomis siaubingomis aplinkybėmis vaikų netekusios jos dukters, kuri norėjo šalia mamos pirkti būstą. „Į Kėdainius ji tikrai nebegrįš“, – įsitikinęs ligoninėje gydomos žemietės bendramokslis.
     Ar močiutė priklauso rizikos šeimoms, Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius informacijos neturėjo. „Žinome tik tiek, kad ten – mažai vietos“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Siūlė glaustis Motinos ir vaiko centre
     Pasak vedėjos, iš karto po įvykio buvo iškviestas psichologas, kuris bendravo su gyvais likusiais vaikais ir dukrelės bei sūnaus netekusia mama.
     „Tačiau ją paskui išvežė į ligoninę, o vaikus pas močiutę. Jei ta mama nuspręs grįžti gyventi į Kėdainius, mes jai iš karto pasiūlysime Motinos ir vaiko centrą, nes turime labai geras sąlygas, visų reikalingų specialistų: psichologą, socialinį darbuotoją, teikiama teisinė pagalba, nes po tuo pačiu stogu – Moterų krizių centras. Ji visada galėjo ten apsigyventi, jei tik būtų sutikusi, tačiau tam kategoriškai priešinosi, net nusijuokdavo iš tokių siūlymų“, – apgailestavo vaiko teisių apsaugos specialistė.
     Pirmą kartą apie šią šeimą socialiniai darbuotojai sužinojo lapkričio mėnesį, iš anoniminio pranešimo. „Seniūnijos darbuotoja visais būdais bandė ją prakalbinti, važiavo su ja apsipirkti ir kaip moteris bandė paveikti. Tačiau mama nusišaipė, pasakydama, kad su vaikais turi kur gyventi, viskas jai gerai ir niekur nevažiuos, nes šeimoje sutaria“, – teigė vaiko teisių apsaugos specialistė.
    Nežino, ką daryti
     Paklausta, kaip vertina priekaištus socialinėms tarnyboms, kad lanko šeimas, o nieko iš to, V. Jucevičiūtė sakė: „Šeimas lankantys socialiniai darbuotojai įvertina, ar vaikams namuose saugu, ar jie pavalgę, apsirengę, ar šilta, ar nepalikti vieni, ar nemušami. Tačiau turėtų būti kažkaip sukonkretinta, ką daryti. Nes dabar darbuotojai vadovaujasi labiau savo patirtimi. Kita problema – iki šiol nėra paėmimo vaiko iš šeimos tvarkos. Skubus paėmimas leidžiamas, kai vaiko sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, tačiau tai vertiname iš akies“.
     Patį paėmimą iš šeimos specialistė vadino didžiule trauma vaikui: „Paimami iš šeimos jie patiria išgąstį, šoką. Yras buvę atvejų, kad vaikai globos namuose po to net kurį laiką nekalba – tokia trauma, kad buvo išvežti iš namų. Pragaras namuose kai kuriems ne toks baisus, kaip paėmimas iš šeimos. Mažesni tėvų ilgisi, o vyresni iš globos namų bėga. Turim atvejį, kai berniukas bėgo ieškoti mamos, ją rasdavo, nusivildavo, tačiau pabuvęs globos namuose vėl bėgo. Dabar jis paauglys ir piktas ant mamos, nes ji žadėdavo jį pasiimti, bet savo gyvenime nieko nepakeitė. Bėgti iš globos namų jis nustojo, tačiau pyskta ant viso pasaulio, užsidaręs ir net psichologas negali jo prakalbinti“.
     Paklausta, kokią išeitį matytų, specialistė sakė: „Jei vaikų gyvybei nėra pavojaus, jie turėtų likti biologinėse šeimose, tačiau joms pačioms reikia daug pagalbos. Vienas socialinis darbuotojas, turintis 17 šeimų, šio darbo neaprėps“.
     Trūksta svertų paveikti nenorinčius keistis
     Specialistės įsitikinimu, tokioms šeimoms turėtų būti privaloma dalyvauti mokymuose. „Tačiau kaip juos priversti lankyti užsiėmimus? Pvz., mūsų skyrius su Šeimos santykių institutu iš Kauno organizavo mokymus, į kuriuos kvietėme tokias šeimas ir socialinius darbuotojus. Tačiau atvyko tik viena kita šeima – gerokai mažiau, kaip pusė iš tų, kuriems būtinai reikėtų. Tačiau priversti nėra kaip“, – konstatavo V. Jucevičiūtė. Čia specialistė matytų įstatymų spragą.
     Socialiniams darbuotojams priekaištaujama, kad jie tik atlieka formalumą, nes nuo vaikščiojimo ir tikrinimo realiai vaikų situacija ir padėtis šeimoje negerėja. Tačiau DELFI pašnekovė mato, jog ne išeitis socialinius darbuotojus paversti probleminių šeimų tarnais.
     „Jeigu šeima įrašoma į apskaitą, jos socialinė išmoka iš karto 50 proc. apribojama. Jeigu matoma, kad ir likusioji pusė lėšų netinkamai panaudojama, savivaldybė 100 proc. apriboja pašalpą, neduodama į rankas: socialiniai darbuotojai kartu važiuoja apsipirkti, moka mokesčius, tačiau taip gaunasi, kad socialinis darbuotojas tampa kaip tarnas. Yra šeimų, kurios stengiasi, bando keistis. Deja, dauguma – nelabai“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Šeima, kurios tėvas į šulinį įmetė vaikus, – ne pati baisiausia
     Toks siaubingas įvykis, kaip po Naujųjų, specialistės nuomone, gali atsitikti bet kur: „Pas mus rajone apie 300 socialinės rizikos šeimų ir ši – toli gražu ne pati baisiausia.
     „Dėl šios šeimos visiškai jokių baimių nebuvo, – pakartojo DELFI pašnekovė, pridurdama, jog bet kurioje bet kas gali nužudyti, nusižudyti, padegti.
     „Iš policijos kas savaitę gauname pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir atkreipčiau dėmesį į tai, kad smurtaujama nebūtinai socialinės rizikos šeimose. Net ir labai pasiturinčiose yra buvę tokių atvejų. Moterų krizių centre gyveno turtingo verslininko žmona su vaiku, taip kad smurto labai daug ir vien alkoholizmui jo nurašyti neišeina“, – pabrėžė ji.
     „Konkrečiu atveju, liūdnai pagarsėjusi šeima, kaip stokojanti įgūdžių, į sąrašą buvo įrašyta prieš 8 mėnesius. Socialinė darbuotoja buvo paprašiusi įgaliotinio, kad užsuktų vakarais pasižiūrėti, kaip jiems sekasi. Jis toje šeimoje net 7 kartus yra buvęs ir įdomiausia, jog nė karto neužfiksavo nei smurto, nei girtumo, o žmonės nežino, kada atvažiuoja“, – konstatavo DELFI pašnekovė.
     Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos nuomone, gal kai kuriems socialiniams darbuotojams trūksta profesionalumo. Tačiau tragedijos ištiktą šeimą lankiusią specialistę ji apibūdino tik teigiamai, kad yra kruopšti, patyrusi.
     „Suprantu ir socialinius darbuotojus, kuriems pagal normą priklauso ne daugiau kaip 17 socialinės rizikos šeimų. Tačiau kaimuose atstumai – labai dideli, daug nutolusių vienkiemių, prie kurių sunku privažiuoti. Jei socialinė darbuotoja nevairuoja, turi laukti, kad seniūnas ar kažkas kitas pavežtų“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Pasak specialistės, kai kurie seniūnijų įgaliotiniai – labai geranoriški, neatsisako padėti. Tačiau taip yra ne visur.
     Prezidentė: lėšų yra, trūksta požiūrio
     Po įvykio Kėdainių rajone, Saviečių kaime, kur Aurelijus B. du savo vaikus įmetė į kieme esantį šulinį, prezidentė Dalia Grybauskaitė sukvietė kelių ministerijų atstovus, policijos vadovus bei socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistus.
      Galiausiai nutarta sukurti instituciją, kuri turėtų rūpintis būtent šio pobūdžio problemomis.
     „Visuose lygmenyse yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti. Lėšų yra, tačiau trūksta bendro požiūrio. Matome visišką asmenybių stoką. Pavyzdžiui, nežinome, kas galėtų paimti vaikus iš problemų turinčios šeimos. Turime pradėti galvoti apie žmones, jų gyvenimo kokybę“, – pristatydama šią iniciatyvą sakė prezidentė.
     Formalistai pavargo ir nieko iš savęs neišspaudžia
     Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė antrino prezidentei dėl tinkamo požiūrio į vaikus ir asmenybių stygiaus.
     „Pasakysiu elementarų palyginimą: Kėdainių chirurgai staiga nustojo operuoti apendicitą. Tiesiog nebemoka operuoti, o mes visi aplinkui šokinėjam klausdami, ką daryti, kur čia esmė. Tačiau nebus kitos esmės – reikia rasti chirurgų, kurie moka operuoti. Kalbant apie tarnybas, reikia ne dar vienos, o kad dabar esančios pradėtų dirbti. Žmonės, kurie 10-15 metų dirbo formaliai ir biurokratiškai, pavargo ir iš savęs nieko nebeišspaudžia“, – konstatavo K. Mišinienė.
     Carito atstovė Lietuvoje mato herojiškai dirbančių vaiko teisių apsaugos tarnybų, tikrai stiprių skyrių: „Tačiau tenka pripažinti, kad geras darbas nėra savaime suprantamas. Visur be išimties turi dirbti lyderiai, kurie sakytų: „Niekam neleisim skriausti vaikų, nes mums rūpi kiekvienas“.
     Jei sistemoje yra trukdžių, kurie neleidžia efektyviai dirbti, K. Mišinienės nuomone, reikia judinti konkrečią ministeriją, atsakingą už Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą. Tačiau tam, kad sistema veiktų, vien įstatymų nepakanka, reikia žmonių, kurie dirbtų su pasiryžimu pakeisti situaciją, nestokotų entuziazmo, empatijos, užuojautos ir meilės vaikams.
     „Deja, bet empatija vaikui yra darbinė savybė šioje srityje“, – sakė Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.