Author: admin

Nemažėjantys koronaviruso skaičiai neramina ne tik politikus, verslus, tačiau ir nevyriausybines organizacijas. Jų atstovai teigia, kad pandemija apsunkino jautriausių socialinių grupių gyvenimą – migrantus dar labiau išnaudoja lietuviai darbdaviai, policija fiksuoja daugiau vaikų pornografijos atvejų, jaunimui vis dar trūksta įrangos mokytis namuose, o senolius apima vienišumas ir baimė dėl savo sveikatos.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro direktorė Kristina Mišinienė teigia, kad didžiausią susirūpinimą jai kelia imigrantai iš Azijos ir lietuviai nepilnamečiai. Jos teigimu, pirmoji grupė ne tik nesusigaudo, kaip mūsų šalis kovoja su koronavirusu, tačiau ir patiria darbdavių išnaudojimą, nežino vietinių įstatymų.

„Manau, kad pasikvietę keliasdešimt tūkstančių žmonių mes turime prisiimti – norime ar nenorime – šiokią tokią atsakomybę. Ta pandemija labai išryškino situaciją, kurioje yra migrantai, nežinantys kalbos, įstatymų ir neretai skriaudžiami, išnaudojami savo darbdavių“, – aktualijų laidoje „15/15“ sakė K.Mišinienė.

Jos teigimu, besikreipiantieji į organizaciją teiraujasi elementariausių klausimų apie pandemijos valdymą šalyje, kas galima, kas draudžiama. Anot vadovės, darbdaviai esą yra nesuinteresuoti pranešti tiesos. Veikiau – „nori išspausti tiek, kiek galima“.

„Pagalbos struktūrų net nepradėję esame kurti. <…> Pažeidžiamumas šiandien yra labai akivaizdus ir, sakyčiau, net dramatiškas“, – tikina pašnekovė.

Antroji neraminti socialinė grupė yra nepilnamečiai, dėl pandemijos priversti mokytis nuotoliniu būdu. Anot K.Mišinienės, jos žiniomis, iki šių metų rugsėjo mėnesio buvo atpažinta virš 100 vaikų pornografijos veikų, kai praėjusiais metais jų iš viso buvo užfiksuota 70.

„Manau, kad yra labai didelis ženklas mums, kad vaikai yra pažeidžiami, vis tik vaikų pornografija plinta. Pritariu Europolui ir mūsų pareigūnams, kurie savotiškai skambina pavojaus varpais, kad turime rūpintis vaikų saugumu ir galbūt labiau atkreipti dėmesį į šeimas, kurios galbūt vaikams skiria mažiau dėmesio, o vaikai valandų valandas mirksta internete“, – teigia K.Mišinienė.

Baimė suvaržė

Maltos ordino Organizacinės plėtros vadovas Edvinas Regelskis taip pat pažymi, kad pandemija stipriai atsiliepia vaikų ir jaunimo socialiniam gyvenimui. Jo teigimu, nuotolinis mokymas vis dar yra iššūkis vargingiau gyvenančioms šeimoms.

„Kai kuriose savivaldybėse turime iniciatyvų, kai aprūpina [įranga], bet vis dar yra trūkumas“, – pažymi jis.

E.Regelskis taip pat tikina, kad kai kurios šeimos atsidūrė užburtame rate: viena vertus, patiria įtampų dėl darbo, mokslo ir gyvenimo tarp keturių sienų, kita vertus, pagalbos paslaugomis nesinaudoja dėl baimės.

„Šeimos nenori leisti į dienos centrus, ne dėl to, kad nereikia, bet dėl to, kad bijo. Pas juos yra baimė, kad gali parnešti virusą ir patys užsikrėsti“, – sako pašnekovas.

„Maltiečių“ atstovo tikinimu, senjorai taip pat patiria daug diskomforto per pandemiją. Būdami rizikos grupėje, jie privalėjo apriboti savo kontaktus iki minimumo, užsidarę namuose jaučia nerimą ir baimę. Nesaugumą kelia ir nežinomybė, ar prireikus gaus kokybiškas medicinines paslaugas.

„Baiminasi, kad negaus specialistų pagalbos laiku, negalės išsirašyti vaistų. Prastėja ir fizinė sveikata, nes tie vaistai ar konsultacijų pasiekiamumas yra iššūkis“, – teigia E.Regelskis.

Pašnekovas prideda, kad retai į lauką išeinantiems senjorams baigiasi ir grynieji pinigai. Už juos senoliai paprašydavo savanorių nupirkti maisto produktų ar reikiamų priemonių.

„Anksčiau eidavo su savanoriais ir apsimokėdavo už pirkinius, o dabar neturi grynųjų pinigų. Ir nukeliauti iki bankomato reiškia išėjimą į lauką. Ir jie bijo galbūt patikėti savo bankines korteles savanoriams, tiek patys išeiti su tų pačių savanorių pagalba“, – senjorų dilemą įvardija „maltietis“.

Pranešimų apie smurtą sumažėjo

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio teigimu, per antrąjį karantiną pranešimų skaičius sumažėjo. Jeigu įprastai per mėnesį fiksuojami 4 ar 4,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tai pirmojo karantino metu skaičiai viršijo 5 tūkst. Dabar, sakė policijos atstovas, skambučių mažėja.

„Vėlgi dėl to, kad sąlygos karantino, reikalavimai nėra tokie griežti. Žmonėms leidžiama išeiti į lauką, proga išsilieti, kažką padaryti. Grįžę namo būna ramesni. Pavasarį matėm, kad neatlaikė tos įtampos“, – sakė R.Matonis.

Policijos atstovas pažymi, kad su įtampa sunkiau susidoroti pirmojo karantino metu buvo ir mokiniams. Jis teigia, kad tuomet buvo surašyta beveik 100 administracinių nusižengimų protokolų nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų – už poelgius pamokų metu ar viešose vietose.

„Necenzūriniai gestai, žodžiai, net mokytojų stumdymai“, – tikino jis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šaltinis: Lukrecijus Tubys

Slaptų uteniškio pomėgių net nesustabdė policijos įspėjimai – kartą jau reikalų su teisėsaugos pareigūnais turėjęs vyras ir toliau darė tai, be ko neįsivaizdavo savo gyvenimo. Ir tai vėl jam užtraukė baudžiamąją atsakomybę.

Į Utenos gyventojo Alio M. namus atvykę ir kratą atlikę policijos pareigūnai aptiko šokiruojančių įrašų – net 53 pornografines nuotraukas, kuriose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai.

Tai jau buvo antras kartas per pastaruosius metus – Alys M. pornografines nuotraukas su vaikais į savo kompiuterį siuntėsi ir prieš trejus metus, kai dirbo vienoje didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių. Tada būtent jo kolegos ir pastebėjo, kad internetą gyventojams įrenginėjančio vyro tarnybiniame kompiuteryje yra įdėta laikmena, kurioje saugomi įrašai su seksualiai išnaudojamais vaikais; apie tai bendrovės vadovai nutarė pranešti Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Tąkart per uteniškio namuose atliktą kratą policijos pareigūnai aptiko gerokai daugiau įkalčių – buvo rasti net keli šimtai įrašų. Tačiau dauguma jų – kompiuterinės animacijos.

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį patekęs vyras teisinosi, kad apie slaptą jo pomėgį žiūrėti pornografinius įrašus su prievarta išnaudojamais vaikais niekas nežinojo, nors jis gyveno kartu su žmona ir sūnumi.

„Naršiau įvairiuose interneto puslapiuose ir kai kurią rastą medžiagą – vaizdo įrašus, nuotraukas ir kompiuterinę animaciją atsisiųsdavau ir išsisaugodavau“, – sakė Alys M.

Vyras teisinosi, kad tai darė esą iš smalsumo, nors ir žinojo, kad už įrašų su išnaudojamais vaikais įgijimą, laikymą ar platinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Per apklausą uteniškis aiškino, kad dėl savo poelgio gailisi ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Prieš trejus metus jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas skyrė 2260 eurų baudą bei konfiskavo nešiojamąjį kompiuterį ir USB atmintinę, kuriuose buvo saugomi įrašais su vaikais iki 14 metų.

Tačiau Alys M. taip ir neištesėjo pareigūnams duoto žodžio – dėl vaikų pornografijos įrašų įgijimo nuteistas vyras ir toliau į savo kompiuterį siuntėsi animacinius vaizdus su mažamečiais vaikais. Šįkart jis savo pomėgių jau neturėjo nuo ko slėpti – po pirmosios bylos jis jau buvo išsiskyręs su žmona ir gyveno atskirai.

Net ir užkluptas su įkalčiais, kuriuos pareigūnai aptiko šiam priklausančiame asmeniniame kompiuteryje, uteniškis nebuvo linkęs pripažinti, kad ir toliau siuntėsi draudžiamus įrašus. Kai tyrėjai vyrui parodė pas jį kompiuteryje aptiktus vaizdus, Alys M. pripažino, kad šie yra matyti, tačiau negalėjo prisiminti, jog juos būtų kada nors išsaugojęs atmintinėje.

„Greičiausiai jas išsaugojau netyčia, kai naršiau internete“, – sakė jis. Vyras neslėpė, kad vengdamas gresiančių nemalonumų naudojamoje naršyklėje buvo išsaugojęs nuostatą, jog naršymo istorija nebūtų išsaugoma.

„Naršant internete ne kartą man buvo iššokęs žeklas „STOP policija“, taip pat būdavau įspėjamas, kad jungiuosi prie nelegalios svetainės“, – per apklausą sakė Alys M.

Jis pabrėžė, kad niekada specialiai internete neieškodavo vaikų pornografinių įrašų, tačiau kodėl būtent tokio turinio įrašai buvo rasti jam priklausančiame kompiuteryje, vyras taip ir negalėjo paaiškinti.

„Į paieškos laukelį įvesdavau žodį „porno“ ir ieškodavau įrašų, bet tikrai ne vaikų – tokia pornografija nesidomėjau ir ji manęs nedomino“, – kaltės kratėsi uteniškis.

Kratos metu policijos pareigūnai Alio M. namuose rado ir dar vieną kompiuterį bei keletą mobiliojo ryšio telefonų, tačiau juose pornografinių įrašų, kuriuose būtų išnaudojami vaikai, nebuvo aptikta.

Aliui M. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Kristina Latožienė pažymėjo, kad vyras ir vėl „nuoširdžiai gailisi“, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas recidyvistu – neišnykus teistumui. O tai – sunkinanti aplinkybė.

Už neteisėtą disponavimą pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami vaikai, Aliui M. teismas šįkart skyrė net mažesnę baudą – į valstybės biudžetą nurodė sumokėti 2 200 Eur. Be to, iš jo buvo konfiskuotas kompiuteris.

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.

„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.

Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.

„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Dainius Sinkevičius

Trečiadienį ryte vykusioje Baltojo kaspino festivalio atidarymo spaudos konferencijoje Seimo narė Dovilė Šakalienė negailėjo kritikos valstybės vaidmeniui kovojant su lytiniu smurtu. Politikės teigimu, valstybė turėtų stiprinti savo vaidmenį sprendžiant šį klausimą. Renginyje taip pat išsakytos idėjos keisti ir lytinį švietimą mokyklose.

Trečiadienį ryte vykusioje atidaromojoje Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencijoje „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“ išsakytos idėjos keisti valstybės vaidmenį kovojant su smurtu lyties pagrindu.

Pažėrė kritikos valstybei

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė negailėjo kritikos valstybei dėl menko jos vaidmens kovojant su šia problema.

„Lytinis smurtas palieka ilgiausią žalą, tai yra kaip pūliuojančios žaizdos. Net ir po daugelio metų aukai yra labai sunku nuo to pasveikti. Lūžiai ir žaizdos sugyja, tačiau seksualinė prievarta sužaloja žmogaus savivertę.

Seksualinę prievartą patyrusiai moteriai kreiptis pagalbos yra tiesiog neįmanoma. Būtent iš valstybės turi ateiti proaktyvi pagalba. Būtent valstybė turi imtis priemonių padėti“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.

Politikė sakė besitikinti, kad naujajame Seime pavyks šiam klausimui skirti daugiau dėmesio.

„Tikiuosi, kad šiame Seime pavyks sutvarkyti du dalykus. Priimti pakeistą, patobulintą, pakoreguotą daug palankesnį aukoms apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo variantą, pataisas, kurios įteisintų ir apsaugos orderį, ir kitas priemones, kurios būtų aktyvi valstybės pagalba.

Antra, Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje įveikimo ratifikavimas. Tikiuosi, kad kai kurių kolegų fantazijoms padarysime galą ir pradėsime kalbėti apie konkrečią sistemingą pagalbą aukoms“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Kritika ŠMSM

Renginyje dalyvavo ir festivalį organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė Daiva Baranauskė. Moteris sakė, kad nuostatas reikėtų keisti visoje visuomenėje.

„Mūsų visuomenė kažkodėl yra labiausiai linkusi kaltinti auką. Nieko nuostabaus, kai policijos pareigūnai apie išžaginimo auką sako: nereikėjo lakti ir raitytis.

Netgi Dambavos atveju, kai merginą sudegino bagažinėje, atsirado žmonių, kurie stebėjosi, kaip ji viena stovėjo autobusų stotelėje anksti ryte. Ji į darbą važiavo“, – kalbėjo D. Baranauskė.

„Frida“ direktorė taip pat negailėjo kritikos ir valstybės institucijoms. D. Baranauskė teigė kviečianti ir atskiras institucijas keisti požiūrį į lytinį švietimą. Jos teigimu, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM) turėtų užimti griežtesnę poziciją keičiant visuomenės požiūrį šiuo klausimu.

D. Baranauskė teigė, kad „Frida“ organizuoja darbo grupes, kuriose bando apjungti valstybines institucijas. Jos teigimu, ŠMSM keisti vadovėlius į tokius, kuriuose nebūtų matyti lyčių stereotipų, atsisako.

„ŠMSM tose darbo grupėse, deja, niekaip nesudalyvauja. Visai neseniai pas mane pateko susirašinėjimas tarp ministerijų. ŠMSM sako, kad pas juos viskas gerai, lyčių lygybės integruoti į ŠMSM programas nereikia, nes viskas jau padaryta, vadovėliuose stereotipų nėra, o jei kažkas ir yra, tai lyčių vaidmenys, pavaizduoti vadovėliuose, yra fiksuoti istoriškai“, – kalbėjo D. Baranauskė.

Renginyje taip pat dalyvavo ir kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė ir Lina Januškevičiūtė VšĮ „Lygybės ir įvairovės namai“ mokymų vadovė. Renginyje dalyvauti turėjo ir atlikėja Erica Jennings, tačiau dėl suprastėjusios sveikatos ji renginyje nepasirodė.

K. Mišinienė taip pat skatino valstybę kurti lytinio smurto aukoms palankius pagalbos mechanizmus, o L. Januškevičiūtė skatino valstybę daugiau dėmesio skirti lytiniams švietimui ugdymo įstaigose.

Vyksta jau šeštą kartą Baltojo kaspino festivalis – labdaros ir paramos fondo FRIDA organizuojamas renginių ciklas, skirtas atkreipti dėmesį į smurtą lyties pagrindu. Festivalis Lietuvoje pradėtas organizuoti 2016-aisiais, jau vyksta šeštą kartą.

Šiemet festivalis vyksta virtualiai, festivalio renginiai dalyviams yra nemokami.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Straipsnio autorė: Ugnė Paulauskaitė