kopzi

Author: admin

  • Policijos komisariate vyko mokymai: “Prekybos žmonėmis problematika Tauragės rajone”

    Vakar, sausio 18-ąją, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojos pareigūnams rengė mokymus.
    Mokymų tema: „Prekybos žmonėmis problematika Tauragės regione: psichosocialinis aukos portretas ir nukentėjusiųjų identifikavimas“.
    Koordinatorė J. Stakaitytė pareigūnams pristatė Carito programos veiklą, kalbėjo apie nukentėjusiems teikiamas paslaugas bei aiškino apie prekybos žmonėmis aukų identifikavimo kriterijus. Programos metu buvo kalbėta ir apie psichologinius aspektus.
    D. Tamusevičiūtė pristatė psichologinį aukos portretą, pateikė pavyzdžių kaip neigiami vaikystės išgyvenimai, destruktyvūs santykiai šeimoje daro įtaką patekimui į prostitucijos ir prekybos žmonėmis gniaužtus. Taip pat kalbėta apie asmenybės bruožus, iš kurių matyti, jog žmogus buvo seksualiai išnaudotas. Mokymų metu Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Tauragės regione O.Krenciūtė pristatė keletą prekybos žmonėmis atvejų.
    Šio susitikimo metu pareigūnams buvo parodyta ir vaizdinė medžiaga. Viename iš rodytų filmukų Lietuvos Caritas klientė pasakojo savo istoriją ir išgyvenimus. Pareigūnai ir Caritas diskutavo, kaip reikėtų pakeisti šią situaciją ir ką daryti, kad būtų išvengta prekybos žmonėmis atvejų.
    Mokymų pabaigoje dalyviams organizatoriai įteikė pažymėjimus. Lietuvos Caritas ir Tauragės apskr. VPK pareigūnai vienareikšmiškai sutarė – pagalbos aukai procese labai svarbus geranoriškas tarpžinybinis bendradarbiavimas.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Prekyba žmonėmis Lietuvoje tarsi visai neegzistuoja (“Akistata”, nr. 91)

    Tokia išvada peršasi, įsigilinus į valstybinio audito ataskaitą „Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms“. Tai, kas iki šiol nuveikta kovoje su prekyba žmonėmis: išaiškinti ir nuteisti prekeiviai žmonėmis, suteikta pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, įvykdytos ir vykdomos prevencinės priemonės – visa tai tik savo darbui atsidavusių kai kurių šalies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalistų, kai kurių apygardų prokurorų ir nevyriausybinių organizacijų nuopelnas.

    Jokių pokyčių

    Kaip savo pranešime rašo atlikusi auditą LR Valstybės kontrolės tarnyba, Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 000 žmonių. Kokie prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Žmonės parduodami seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui ir paslaugoms, organų donorystei, nusikaltimams daryti, elgetauti ir pan. Atsiranda ir naujų prekybos žmonėmis formų, tokių kaip fiktyvios vedybos, nepilnamečių išnaudojimas nelegalioms kovoms, moterų išnaudojimas surogatinei motinystei. Tačiau žmonės ne visais atvejais supranta, kad tapo prekybos žmonėmis auka, todėl ne visada kreipiasi pagalbos, be to, dažnai  nežino, kur kreiptis, nemano, kad kas nors gali padėti, nes neretai juos išnaudojusių asmenų yra smarkiai įbauginti.

    Tad siekiant stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, būtina atskleisti ne tik jau įvykdytus nusikaltimus, bet ne mažiau svarbu vykdyti ir veiksmingą prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją, užtikrinti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems teikimą. Apie tai valstybės auditoriai pasisakė dar 2005 metais.

    Tačiau šiais metais – po 10 metų – Valstybės kontrolei pakartotinai atlikus kovos su prekyba žmonėmis auditą, buvo konstatuota, kad iki šiol nebaigtos spręsti esminės kovos su prekyba žmonėmis organizavimo problemos: nesukurta veiksminga prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės subjektų sistema; nenustatyta, kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama prekybos prevencija, o ir vykdoma ji nepakankamai koordinuotai; esama pagalbos teikimo sistema neužtikrina, kad visoms prekybos žmonėmis aukoms būtų suteikta reikiama pagalba; tinkamai nepasirengta atpažinti šio nusikaltimo aukas; nepakankamai reglamentuotas pagalbos teikimo organizavimas.

    Problemų nėra?

    Iki šiol taip niekas ir nežino, kokios institucijos turėtų dalyvauti stiprinant kovą su prekyba žmonėmis. Prieš trejetą metų Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į 27 institucijas su prašymu pateikti priemones tarpinstituciniame veiklos plane numatytiems tikslams įgyvendinti, tačiau priemonę vykdyti prekybos žmonėmis nusikaltimų prevenciją pasiūlė tik viena – Policijos departamentas.

    Iki šiol, liaudiškai tariant, kairė nežino, ką daro dešinė, nes neužtikrintas tinkamas valstybės, savivaldybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės srityje, bendradarbiavimas. Šešiose šalies savivaldybėse yra sukurtos prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinės darbo grupės, tačiau net keturios iš jų jokios veiklos nevykdo! 2011–2014 metais daugiau nei pusė savivaldybių nevykdė jokių prekybos žmonėmis prevencijos priemonių, nes neturėjo informacijos apie prekybos žmonėmis nusikalstamumo statistiką, grėsmes ir rizikas, kitų institucijų vykdomas prevencijos priemones savivaldybės teritorijoje. Pvz., Tauragės rajono savivaldybėje darbo grupė sudaryta 2008 metais, tačiau nė karto neposėdžiavo – mat neturėjo informacijos apie prekybos žmonėmis statistiką, todėl buvo manoma, kad tokios problemos savivaldybėje nėra!

    O pagal policijos pateiktus duomenis, Tauragės apskrityje 2013–2014 metais net 17 asmenų buvo  pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekeivių žmonėmis.

    Gelbėja tik „Caritas“

    Nei įstatymu, nei Vyriausybės nutarimu nėra reglamentuota, kaip turėtų būti organizuojamas pagalbos teikimas identifikavus prekybos žmonėmis auką.

    Atliekant auditą buvo apklausti 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų (VPK), kurie tirdami bylas susiduria su prekeivių aukomis ir nustatyta, kad ne visi komisariatai žinojo, kurios organizacijos jų aptarnaujamoje teritorijoje teikia pagalbą tokiems žmonėmis. Visi jų žinojo tik vieną – Lietuvos „Caritas“, kurio darbuotojai deda daug pastangų ir visais įmanomais būdais stengiasi bendradarbiauti su apskričių VPK ir su ikiteisminius tyrimus kontroliuojančiais prokurorais, su vaikų teisių apsaugos bei kitomis tarnybomis.

    Buvo peržiūrėtos 92 baudžiamosios bylos, kuriose nukentėjusiesiems pagelbėjo Lietuvos „Caritas“:  78 aukoms „Carito“ specialistai teikė įvairias konsultacijas, 64 – tarpininkavo surandant būstą ir darbą; 12 – suteikė laikiną prieglobstį; 58 – psichologinę pagalbą; 35 – materialinę, 15 – medicininę, o 35 – samdė advokatus ir teikė kitą teisinę pagalbą.

    Auditoriai pabrėžė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laikotarpį po jo aukoms būtų teikiama pagalba ir parama. Kad auka būtų pasirengusi dalyvauti baudžiamajame procese, svarbi tinkama teisinė ir psichologinė pagalba, nes taip užtikrinamas nukentėjusiojo dalyvavimas baudžiamajame procese, padedama nustatyti nusikaltimus įvykdžiusius asmenis. Peržiūrėjus bylas buvo nustatyta, kad tik mažiau nei pusei asmenų (95 asmenims iš 195) buvo teikiama teisinė pagalba. Nukentėjusiųjų atstovavimo baudžiamuosiuose ir civiliniuose procesuose pagalbą teikė tik dvi iš penkių nevyriausybinių organizacijų (NVO) – Lietuvos „Caritas“ ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras.

    Nevienodi kriterijai

    Dar viena opi problema – iki šiol tinkamai nepasirengta identifikuoti prekybos žmonėmis aukas. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengti nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis identifikavimo kriterijai neužtikrino, kad policijos įstaigos ir institucijos, patvirtinusios minėtus kriterijus, vienodai vertintų, nuo kokių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys laikytini prekybos žmonėmis aukomis. Dalis (86 proc. savivaldybių ir 67 proc. valstybės) institucijų, kurių darbuotojams gali tekti tiesiogiai bendrauti su asmenimis, galėjusiais nukentėti nuo prekybos žmonėmis, net neturi patvirtintų identifikavimo kriterijų. Darbuotojams trūksta įgūdžių, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas, tačiau tokio pobūdžio mokymų vykdyta nebuvo.

    O identifikavimo kriterijus nevienodai traktuojant, nežinomas tikslus prekybos žmonėmis nusikaltimų mastas ir kyla rizika, kad ne visos prekybos žmonėmis aukos bus nukreiptos į NVO pagalbai gauti. Be to, ir nusikaltėliai gauna galimybę išvengti atsakomybės.

    Pagal VRM parengtus nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis identifikavimo kriterijus, prekybos žmonėmis aukomis laikomi asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 str. (Prekyba žmonėmis) ir 157 str. (Vaiko pirkimas arba pardavimas). Pagal apklausos duomenis, 10 (iš 10) apskričių VPK prie nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, taip pat priskiria nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir 308 str. (Įtraukimas į prostituciją), o 9 apskričių VPK – nusikalstamas veikas, numatytas BK 162 str. (Vaiko išnaudojimas pornografijai). Auditoriai atkreipė dėmesį, kad 2011–2013 metais pagal BK 162, 307 ir 308 straipsnius (pagal šiuose straipsniuose numatytas veikas bausmės gerokai švelnesnės) užregistruota beveik 4 kartus daugiau nusikalstamų veikų, nei pagal BK 147 ir 157 str. Nustatyti faktai rodo, kad VRM parengtus nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis asmenų identifikavimo kriterijus būtina tobulinti.

    Būtina strategija

    Taigi, per 10 metų niekas nepasikeitė. Kaip dirbo taip ir dirba atskiri entuziastai, kuriems rūpi mūsų tautiečiai, patekusieji į prekeivių žmonėmis pinkles. Ir jiems nereikia jokių rekomendacijų ar nutarimų. Neretai, gelbėdami aukas ir siekdami kuo greičiau nustatyti kaltinamuosius, jie asmeniškai kreipiasi į pažįstamus kolegas, užsienio šalyse kovojančius su prekeivių žmonėmis gaujomis, prašydami pagalbos.

    „Carito“ atstovė projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis“ vadovė Kristina Mišinienė kiekviena proga stengiasi išjudinti valdininkus, kurie privalo spręsti seniai pribrendusias problemas, tačiau tik neseniai, atrodo, pasirodė „švieselė tunelio gale“, nes jau imta garsiai kalbėti apie nacionalinį pranešėją ir bendrą visų institucijų darbą. „Pagaliau privalo būti sukurta strategija ir suburta ekspertų grupė, kol atsiras nacionalinis pranešėjas“, – tvirtina K. Mišinienė, kuri su savo kolegomis jau beveik 15 metų gelbėja prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas.

    Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 000 žmonių.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2016-01-20, “Akistata”, nr. 91

  • Į vakarus plūsta gėdingas eksportas iš Lietuvos

    Prekeiviai žmonėmis į užsienį išvilioja ne tik merginas, kurias paskui parduoda į sekso vergiją. Vis didesnę paklausą šešėlinėje prekybos žmonėmis rinkoje įgauna nuskurdę, kankinami priklausomybių, slidžiu keliu pasukę Lietuvos piliečiai. Tarp jų – ir nepilnamečiai.
    Lengvai įkalbami, įžūlūs, norintys greitai praturtėti arba praradę viltį išbristi iš skurdo tėvynėje – tokie tapo vis geidžiamesniu organizuotų nusikaltėlių grobiu. Gudriai suregztą prekybos nusikalstamai veiklai skirtais asmenimis tinklą pastaruoju metu ėmė draskyti Panevėžio apygardos prokurorai.
    Latvijoje teismo sprendimo už parduotuvių plėšimus laukia 15-metis iš Biržų. Nepilnametis už vagystes ir plėšimus įkliuvo jau ne pirmąkart. Prieš daugiau kaip metus už vagystes jį buvo nutvėrusi Danijos policija.
    Du sėdo, trečia mirė
    Probleminėje šeimoje augusiu naiviu paaugliu pasinaudojo Biržų nusikaltėlių grupuotė, kurios trys nariai sulaukė atpildo. Du šią savaitę nuteisė Panevėžio apygardos teismas, trečiąjį nuteisė „aukščiausioji instancija“ – žemiškojo teismo nuosprendžio nesulaukęs 28 metų biržietis mirė.
    Panevėžio apygardos teismas 26 metų Aurimą Grikį ir 41 metų Dainių Bėlskį pripažino kaltais ir skyrė jiems po 7 metus nelaisvės.
    Biržuose gyvenančius A.Grikį ir D.Blėskį į teisiamųjų suolą atvedė išvyka į užsienį 2014 metų vasarį. Kartu su kaltinamaisiais vyko dar du suaugę biržiečiai bei mažametis berniukas.
    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vaikui, kuriam tuo metu nebuvo net 14-os metų, iš matymo pažįstami suaugę biržiečiai pasiūlė važiuoti su jais į užsienį vogti parduotuvėse prekių ir taip užsidirbti.
    Kadangi mažametis neturėjo asmens paso ar tapatybės kortelės, pasiskolino dokumentą iš pažįstamo kiek vyresnio paauglio. Už tai nepilnamečiui dokumento savininkui vienas nusikaltėlių sumokėjo 20 litų, daugiau pinigų pažadėjo duoti grįžus iš kelionės. Berniuko tėvai apie tai, kad sūnus išvežamas į užsienį, nežinojo.
    Pasinaudojo vaiko naivumu
    Su suaugusiųjų kompanija nuvykęs į Daniją, mažametis kartu su jais dvi dienas vagiliavo parduotuvėse – vogė įrankius, kol buvo sulaikytas vieno prekybos centro apsaugos darbuotojų. Perduotas Danijos policijos pareigūnams berniukas pasakė bičiulio anketinius duomenis, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, bet buvo sučiuptas ir atvežtas į Lietuvą.
    Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys.
    Prokuroro teigimu, suaugę vyrai, norėdami pasipelnyti iš vagysčių užsienyje, be jokio sąžinės graužimo įtraukė į šią veiklą vaiką.
    „Nuteistieji pasinaudojo skurdžioje šeimoje augančio vaiko patiklumu, pasiūlę jam galimybę apsilankyti užsienyje, kur šis iki tol niekados nebuvo buvęs ir pažadėję gerą uždarbį vagiliaujant“, – pasakojo valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras R. Vagrys.
    Berniukas buvo kilęs iš sunkiai besiverčiančios šeimos. Tėvas gauna neįgalumo pašalpą, motina bedarbė.
    „Tai mums žinoma, turinti problemų šeima“, – pripažino Biržų rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė.
    Nusikaltėliai mažametį viliojo ne tik pinigais – jam buvo duodamos nedidelės sumos nuo pavogtų daiktų vertės, leidžiama pasigrobtus pasilikti mažmožius: saldumynus, maisto produktus. Nors tikslių sumų, koks procentas buvo skiriamas mažamečiui vagiliui, nustatyti nepavyko.
    Bylą tyrę Panevėžio apygardos prokurorai sakė, jog vaiką nusikaltėliai apdorojo psichologiškai: gundė nuotykiais, skiepijo pasididžiavimo jausmą, kad jis yra svarbus asmuo, lygus su suaugusiaisiais.
    Panevėžio teisėsaugininkai pričiupo gaują, eksportavusią į Vokietiją telefoninius sukčiavimus.
    Netrukus prieš teismą stos penki Panevėžio bei Kėdainių gyventojai, kaltinami prekyba žmonėmis, turto prievartavimu bei kitais nusikaltimais. Panevėžio apygardos prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje šie asmenys kaltinami darbo ieškančius vyrus vertę tapti Vokietijoje veikusių telefoninių sukčių pagalbininkais.
    Į kaltinamųjų suolą sės panevėžiečiai 37 m. A. N., 35 m. I. V., 28 m. M. Z. , 25 m. S. Ž. ir Kėdainiuose gyvenantis 33 metų A. B. Dar du tokiais pačiais nusikaltimais įtariami jų bendrai slapstosi, yra paskelbta jų paieška.
    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šie asmenys 2012 ir 2013 metais Lietuvoje verbavo bedarbius vyrus dirbti telefoninių sukčių „arkliais“ Vokietijoje : paimti iš apmulkintųjų pinigus.
    Kaltinamųjų kėslams netrukdė net grotos – du iš jų skambindavo rusakalbiams vokiečiams ir regzdavo įprastas pasakėles apie avarijas, atlikdami bausmę Marijampolės pataisos namuose.
    Manoma, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose sėdintys nuteistieji daugiausiai apgaudinėjo Vokietijoje gyvenančius vokiečius repatriantus – vokiečių kilmės buvusios SSRS piliečius, grįžusius į istorinę tėvynę. Daugelis jų, ilgus metus prievarta rusinami, iki šiol rusiškai kalba geriau, nei vokiškai.
    Veikė pagal įprastą planą
    Sukčiai iš Lietuvos telefonu pasakodavo apie avarijoje sužalotus artimuosius, dėl kurių kaltės nukentėjo kiti žmonės. Neva reikalingi pinigai nuostoliams atlyginti.
    Šiuos pinigus paimti ir buvo siunčiami iš Lietuvos atvežti vyriškiai. Kaip „arkliai“ jie lakstė po įvairias Vokietijos, didelės šalies vietas. Iš patiklių vokiečių buvo išviliojama po 10 – 20 tūkst. eurų.
    Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti penki Kėdainių ir Kauno gyventojai, kurių amžius – nuo 25 iki 51 metų.
    Pasinaudoję sunkia jų materialine padėtimi, kaltinamieji vyrams siūlė darbą Vokietijoje. Tačiau ten atsidūrę nukentėjusieji buvo paversti telefoninių sukčių padėjėjais ir vykti pas apgautus vokiečius paimti pinigų.
    Kai kurie nukentėjusieji į Vokietiją padėti sukčiams buvo vežami ne vieną kartą. Jiems bandant atsisakyti vykti, kaltinamieji darė psichologinį spaudimą, grasino susidoroti su jų artimaisiais.
    Dalis „arklių“ vėliau buvo parvežti į Lietuvą, o vienas – paliktas likimo valiai Vokietijoje. Be pinigų, nemokantis vokiečių kalbos vyriškis grįžo į tėvynę tik tuomet, kai kreipėsi pagalbos į vietos policiją.
    Dar vienas vyriškis tapo turto prievartavimo auka – įkalbėję jį vykti į Vokietiją, kaltinamieji jam davė 250 litų asmens tapatybės dokumentams susitvarkyti, tačiau jis to nepadarė. Tuomet, panaudoję psichologinį smurtą, kaltinamieji iš jo išsireikalavo kelis kartus didesnę sumą – 1 tūkst. 200 litų (apie 347 eurus).
    Organizuoti ir negailestingi
    Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė pati yra vadovavusi ne vienos prekybos žmonėmis bylos ikiteisminiam tyrimui, palaikiusi valstybinį kaltinimą nagrinėjant šias bylas teismuose.
    N.Grunskienės teigimu, Panevėžio krašte pirmieji prekybos žmonėmis atvejai buvo užfiksuoti maždaug prieš dešimtmetį, 2006 metais Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pirmasis ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Pasak prokurorės, šios kategorijos bylos yra sudėtingos, jas ištirti ir įrodymams surinkti eikia daug kruopštaus darbo, nes šiuos nusikaltimus paprastai vykdo organizuotos nusikaltėlių grupuotės, o įtariamiesiems atstovauja brangiai apmokami patyrę advokatai, mokantys pasinaudoti visomis įstatymų spragomis ir net menkiausiomis tyrėjų klaidomis.
    Prekiautojai žmonėmis dažniausiai veikia organizuotai ir būna pasiskirstę vaidmenimis: vieni suranda galimas aukas, kiti jas verbuoja, treti organizuoja jų išgabenimą, ketvirti ieško ryšių užsienyje, kur jos bus išgabentos.
    Kaltinamieji prekybos žmonėmis bylose – labai įvairių socialinių sluoksnių atstovai: amžius nuo 18 iki 50 metų; išsilavinimas nuo 8 klasių iki kelių aukštųjų; dalis vedę ir auginantys vaikus; kai kurie asocialūs, išgeriantys, vartojantys narkotines ar psichotropines medžiagas.
    Nemaža dalis jų dalis susibūrę į organizuotą grupę, kurios nariai pasiskirstę vaidmenimis (vieni verbuoja, kiti gabena, treti pasitinka ir prižiūri.
    Prekeivių žmonėmis taikiniai keičiasi. pirmosiose prekybos žmonėmis bylose dažniausiai nukentėjusiomis būdavo pripažįstamos paauglės, merginos ar moterys, nusikaltėlių išvežtos į užsienį prostitucijai. Dabar aukos išnaudojamos įvairesnei „veiklai“ – pornografijai ir kitoms seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti (pavyzdžiui, WEB kamerų modeliai, virtualiai bendraujantys su klientais), įvairiomis nusikalstamoms veikoms daryti – vežami į užsienį vagiliauti ar padėti telefoniniams sukčiams.
    Pastaraisiais metais prekybos žmonėmis atvejų Panevėžio regione sumažėjo. Manoma, kad kaip vieną iš priežasčių galima įvardyti sėkmingus teisėsaugos pareigūnų veiksmus – nustatomi įtariamieji, baudžiamosios bylos pasiekia teismus, kur teisiamieji išgirsta griežtus teismų nuosprendžius – kai kuriems prekeiviams žmonėmis yra skirta net po 12 metų nelaisvės.
    Išvilioja ir pusamžius vyrus
    „Pastebima tendencija, kad keičiasi prekybos žmonėmis pobūdis. Jei anksčiau į užsienį dažniausiai buvo gabenamos merginos ir moterys dirbti prostitutėmis, tai dabar nusikaltėlių akiratyje vis dažniau atsiduria vyrai, kurie vežami įvairiems nusikaltimams atlikti“, – pastebėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas, kontroliavęs ir organizavęs šį ikiteisminį tyrimą.
    Prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiančios „Caritas“ programos vadovė Kristina Mišinienė pabrėžė, kad padėtis yra blogesnė, nei galima spręsti iš prokuratūros ir teismų duomenų apie Lietuvos žmonių pardavinėjimą ne tik į sekso, bet ir į kriminalinę bei nelegalaus darbo vergiją.
    „Nusikaltimams daryti išvežami vaikai, nepilnamečiai pastaruoju metu tapo prekeiviams žmonėmis aukso gysla. Tokių faktų sužinome vis daugiau, bandome padėti jiems ir šeimoms, kiek galime“, – teigė K.Mišinienė.
    Kita aukų kategorija – darbo rinkoje mažą vertę turintys vidutinio amžiaus žmonės, menko išsilavinimo, nemokantys užsienio kalbų, kenčiantys nuo priklausomybių.
    „Caritas“ programos vadovė pastebėjo, kad plinta ir darbo vergija – įdarbinimo firmų iškabomis prisidengę prekeiviai žmonėmis būriais renka bedarbius ir išveža juos į Jungtinę Karalystę rinkti „labdaros maišų“.
    Tai iš esmės apgaule paremtas verslas: surinkėjai privalo vaikščioti po namus, palikti ten maišus su prašymais paaukoti daiktų, drabužių, pinigų „vargstančiai, alkanai Lietuvai“.
    Naivių, dosnių britų prikrautų gėrybes Lietuvos varganieji, aišku, mato kaip savo ausis. Pelną susišluoja sukčiai iš Lietuvos, o labdaros rinkėjai geriausiu atveju atidirba jiems už bilietą.
    „Tai sunkus ir vergiškas darbas. Reikia gerai žinoti šalies geografiją, daug važinėti, vaikščioti. Nesurinkę reikiamo kiekio išvežtieji paliekami likimo valiai svetimoje šalyje“, – pasakojo K.Mišinienė.
    Tačiau ji pabrėžė, kad nelygioje kovoje su turtingais ir tamprius ryšius turinčiais prekeiviais žmonėmis pagalbos ranką vis dažniau ištiesia Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje.
    „Noriu padėkoti JK ir kitose Europos šalyse veikiančioms mūsų šalies ambasadoms, jos daug padeda apgautiems mūsų piliečiams. Prekybos žmonėmis aukų tikrojo skaičiaus mes nežinome, jis tikrai yra didesnis, nei įsivaizduojame.
    Mat daugelis jų bando problemas spręsti savarankiškai, nesikreipia į policiją, socialines tarnybas. Gaila, nes toks kelias dažnai baigiasi nesėkmingai“, – sakė K.Mišinienė.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Specialistė iš Kėdainių atvirauja: šeima, kurios tėvas į šulinį įmetė vaikus – ne pati baisiausia

    Siaubingo įvykio liudininkais tapę vaikai, kurių akyse tėvas į šulinį įmetė dvejų broliuką ir vos pusmečio sesutę, greičiausia nebegrįš į namus.
    Kaip DELFI sakė Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui vadovaujanti Vilma Jucevičiūtė, gali būti, kad vaikams bus nustatyta laikinoji globa, nes šiuo metu dviejų mažiausiųjų vaikų netekusi mama gydoma ligoninėje, o jie – pas močiutę.
     „Kol kas neturime informacijos, kiek laiko ji bus gydoma. Tik žinau, kad šiandien nuskandinti vaikučiai šarvojami“, – sakė specialistė.
     Kaip asmeniniame feisbuko profilyje paskelbė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, rytoj Panoteriuose jis laidos du vaikelius, kurie prieš kelias dienas buvo gyvi įmesti į šulinį ir tenai mirė. „Prašau maldos, kad šių nekaltų vaikelių žūtis daugeliui atvertų akis pamatyti, kur mes einame“, – rašė arkivysk. S. Tamkevičius.
    Apie vaikus pranešė faksu
     Tragišką naktį du gyvi likę vaikai buvo išvežti pas močiutę. „Mes iš pat ankstaus ryto nusiuntėme faksą Jonavos vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriui, kad jie ten apsilankytų, pasižiūrėtų, kokia situacija, ir teiktų reikalingą pagalbą“, – sakė V. Jucevičiūtė. Jos žiniomis, močiutė, pas kurią glaudžiasi mažamečiai, pati dar turi nepilnamečių vaikų.
     „Močiutė taip pat patyrusi didžiulę traumą, ji praradusi anūkus“, – atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto docentė, Individualiosios psichologijos instituto direktorė Rasa Bieliauskaitė, akcentuodama būtinybę padėti ir suaugusiems.
     „Priklausomai nuo vaikų amžiaus, specialistai turėtų įvertinti, koks jų santykis su močiute. Net jeigu jis pakankamai geras, turime suprasti, kad pati močiutė taip pat ištikta streso, traumuota po šio įvykio. Šeima gyvena atokiai, tačiau pagalba turėtų būti suteikta – psichologo ar socialinio darbuotojo. Tai labai svarbu užtikrinant vaikų saugumą“, – DELFI sakė doc. R. Bieliauskaitė.
    Vaikus rado vienus
    Į kaimą, kuriame apsigyveno tragedijos liudininkais tapę mažamečiai, nuvykęs DELFI reporteris suaugusiųjų nerado. Namuose buvo tik vaikai. Kaimynai pasakojo, kad šeima gyvena sunkiai. Namelis – ankštas, o vaikų daug, tad vietiniai kuo gali – padeda, duoda bulvių, kitų produktų.
     Kalbinti žmonės gailėjo kaimynės, o ypač – tokiomis siaubingomis aplinkybėmis vaikų netekusios jos dukters, kuri norėjo šalia mamos pirkti būstą. „Į Kėdainius ji tikrai nebegrįš“, – įsitikinęs ligoninėje gydomos žemietės bendramokslis.
     Ar močiutė priklauso rizikos šeimoms, Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius informacijos neturėjo. „Žinome tik tiek, kad ten – mažai vietos“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Siūlė glaustis Motinos ir vaiko centre
     Pasak vedėjos, iš karto po įvykio buvo iškviestas psichologas, kuris bendravo su gyvais likusiais vaikais ir dukrelės bei sūnaus netekusia mama.
     „Tačiau ją paskui išvežė į ligoninę, o vaikus pas močiutę. Jei ta mama nuspręs grįžti gyventi į Kėdainius, mes jai iš karto pasiūlysime Motinos ir vaiko centrą, nes turime labai geras sąlygas, visų reikalingų specialistų: psichologą, socialinį darbuotoją, teikiama teisinė pagalba, nes po tuo pačiu stogu – Moterų krizių centras. Ji visada galėjo ten apsigyventi, jei tik būtų sutikusi, tačiau tam kategoriškai priešinosi, net nusijuokdavo iš tokių siūlymų“, – apgailestavo vaiko teisių apsaugos specialistė.
     Pirmą kartą apie šią šeimą socialiniai darbuotojai sužinojo lapkričio mėnesį, iš anoniminio pranešimo. „Seniūnijos darbuotoja visais būdais bandė ją prakalbinti, važiavo su ja apsipirkti ir kaip moteris bandė paveikti. Tačiau mama nusišaipė, pasakydama, kad su vaikais turi kur gyventi, viskas jai gerai ir niekur nevažiuos, nes šeimoje sutaria“, – teigė vaiko teisių apsaugos specialistė.
    Nežino, ką daryti
     Paklausta, kaip vertina priekaištus socialinėms tarnyboms, kad lanko šeimas, o nieko iš to, V. Jucevičiūtė sakė: „Šeimas lankantys socialiniai darbuotojai įvertina, ar vaikams namuose saugu, ar jie pavalgę, apsirengę, ar šilta, ar nepalikti vieni, ar nemušami. Tačiau turėtų būti kažkaip sukonkretinta, ką daryti. Nes dabar darbuotojai vadovaujasi labiau savo patirtimi. Kita problema – iki šiol nėra paėmimo vaiko iš šeimos tvarkos. Skubus paėmimas leidžiamas, kai vaiko sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, tačiau tai vertiname iš akies“.
     Patį paėmimą iš šeimos specialistė vadino didžiule trauma vaikui: „Paimami iš šeimos jie patiria išgąstį, šoką. Yras buvę atvejų, kad vaikai globos namuose po to net kurį laiką nekalba – tokia trauma, kad buvo išvežti iš namų. Pragaras namuose kai kuriems ne toks baisus, kaip paėmimas iš šeimos. Mažesni tėvų ilgisi, o vyresni iš globos namų bėga. Turim atvejį, kai berniukas bėgo ieškoti mamos, ją rasdavo, nusivildavo, tačiau pabuvęs globos namuose vėl bėgo. Dabar jis paauglys ir piktas ant mamos, nes ji žadėdavo jį pasiimti, bet savo gyvenime nieko nepakeitė. Bėgti iš globos namų jis nustojo, tačiau pyskta ant viso pasaulio, užsidaręs ir net psichologas negali jo prakalbinti“.
     Paklausta, kokią išeitį matytų, specialistė sakė: „Jei vaikų gyvybei nėra pavojaus, jie turėtų likti biologinėse šeimose, tačiau joms pačioms reikia daug pagalbos. Vienas socialinis darbuotojas, turintis 17 šeimų, šio darbo neaprėps“.
     Trūksta svertų paveikti nenorinčius keistis
     Specialistės įsitikinimu, tokioms šeimoms turėtų būti privaloma dalyvauti mokymuose. „Tačiau kaip juos priversti lankyti užsiėmimus? Pvz., mūsų skyrius su Šeimos santykių institutu iš Kauno organizavo mokymus, į kuriuos kvietėme tokias šeimas ir socialinius darbuotojus. Tačiau atvyko tik viena kita šeima – gerokai mažiau, kaip pusė iš tų, kuriems būtinai reikėtų. Tačiau priversti nėra kaip“, – konstatavo V. Jucevičiūtė. Čia specialistė matytų įstatymų spragą.
     Socialiniams darbuotojams priekaištaujama, kad jie tik atlieka formalumą, nes nuo vaikščiojimo ir tikrinimo realiai vaikų situacija ir padėtis šeimoje negerėja. Tačiau DELFI pašnekovė mato, jog ne išeitis socialinius darbuotojus paversti probleminių šeimų tarnais.
     „Jeigu šeima įrašoma į apskaitą, jos socialinė išmoka iš karto 50 proc. apribojama. Jeigu matoma, kad ir likusioji pusė lėšų netinkamai panaudojama, savivaldybė 100 proc. apriboja pašalpą, neduodama į rankas: socialiniai darbuotojai kartu važiuoja apsipirkti, moka mokesčius, tačiau taip gaunasi, kad socialinis darbuotojas tampa kaip tarnas. Yra šeimų, kurios stengiasi, bando keistis. Deja, dauguma – nelabai“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Šeima, kurios tėvas į šulinį įmetė vaikus, – ne pati baisiausia
     Toks siaubingas įvykis, kaip po Naujųjų, specialistės nuomone, gali atsitikti bet kur: „Pas mus rajone apie 300 socialinės rizikos šeimų ir ši – toli gražu ne pati baisiausia.
     „Dėl šios šeimos visiškai jokių baimių nebuvo, – pakartojo DELFI pašnekovė, pridurdama, jog bet kurioje bet kas gali nužudyti, nusižudyti, padegti.
     „Iš policijos kas savaitę gauname pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir atkreipčiau dėmesį į tai, kad smurtaujama nebūtinai socialinės rizikos šeimose. Net ir labai pasiturinčiose yra buvę tokių atvejų. Moterų krizių centre gyveno turtingo verslininko žmona su vaiku, taip kad smurto labai daug ir vien alkoholizmui jo nurašyti neišeina“, – pabrėžė ji.
     „Konkrečiu atveju, liūdnai pagarsėjusi šeima, kaip stokojanti įgūdžių, į sąrašą buvo įrašyta prieš 8 mėnesius. Socialinė darbuotoja buvo paprašiusi įgaliotinio, kad užsuktų vakarais pasižiūrėti, kaip jiems sekasi. Jis toje šeimoje net 7 kartus yra buvęs ir įdomiausia, jog nė karto neužfiksavo nei smurto, nei girtumo, o žmonės nežino, kada atvažiuoja“, – konstatavo DELFI pašnekovė.
     Kėdainių rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos nuomone, gal kai kuriems socialiniams darbuotojams trūksta profesionalumo. Tačiau tragedijos ištiktą šeimą lankiusią specialistę ji apibūdino tik teigiamai, kad yra kruopšti, patyrusi.
     „Suprantu ir socialinius darbuotojus, kuriems pagal normą priklauso ne daugiau kaip 17 socialinės rizikos šeimų. Tačiau kaimuose atstumai – labai dideli, daug nutolusių vienkiemių, prie kurių sunku privažiuoti. Jei socialinė darbuotoja nevairuoja, turi laukti, kad seniūnas ar kažkas kitas pavežtų“, – sakė V. Jucevičiūtė.
     Pasak specialistės, kai kurie seniūnijų įgaliotiniai – labai geranoriški, neatsisako padėti. Tačiau taip yra ne visur.
     Prezidentė: lėšų yra, trūksta požiūrio
     Po įvykio Kėdainių rajone, Saviečių kaime, kur Aurelijus B. du savo vaikus įmetė į kieme esantį šulinį, prezidentė Dalia Grybauskaitė sukvietė kelių ministerijų atstovus, policijos vadovus bei socialinių darbuotojų ir vaiko teisių specialistus.
      Galiausiai nutarta sukurti instituciją, kuri turėtų rūpintis būtent šio pobūdžio problemomis.
     „Visuose lygmenyse yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti. Lėšų yra, tačiau trūksta bendro požiūrio. Matome visišką asmenybių stoką. Pavyzdžiui, nežinome, kas galėtų paimti vaikus iš problemų turinčios šeimos. Turime pradėti galvoti apie žmones, jų gyvenimo kokybę“, – pristatydama šią iniciatyvą sakė prezidentė.
     Formalistai pavargo ir nieko iš savęs neišspaudžia
     Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė antrino prezidentei dėl tinkamo požiūrio į vaikus ir asmenybių stygiaus.
     „Pasakysiu elementarų palyginimą: Kėdainių chirurgai staiga nustojo operuoti apendicitą. Tiesiog nebemoka operuoti, o mes visi aplinkui šokinėjam klausdami, ką daryti, kur čia esmė. Tačiau nebus kitos esmės – reikia rasti chirurgų, kurie moka operuoti. Kalbant apie tarnybas, reikia ne dar vienos, o kad dabar esančios pradėtų dirbti. Žmonės, kurie 10-15 metų dirbo formaliai ir biurokratiškai, pavargo ir iš savęs nieko nebeišspaudžia“, – konstatavo K. Mišinienė.
     Carito atstovė Lietuvoje mato herojiškai dirbančių vaiko teisių apsaugos tarnybų, tikrai stiprių skyrių: „Tačiau tenka pripažinti, kad geras darbas nėra savaime suprantamas. Visur be išimties turi dirbti lyderiai, kurie sakytų: „Niekam neleisim skriausti vaikų, nes mums rūpi kiekvienas“.
     Jei sistemoje yra trukdžių, kurie neleidžia efektyviai dirbti, K. Mišinienės nuomone, reikia judinti konkrečią ministeriją, atsakingą už Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą. Tačiau tam, kad sistema veiktų, vien įstatymų nepakanka, reikia žmonių, kurie dirbtų su pasiryžimu pakeisti situaciją, nestokotų entuziazmo, empatijos, užuojautos ir meilės vaikams.
     „Deja, bet empatija vaikui yra darbinė savybė šioje srityje“, – sakė Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • 15-METĖS ISTORIJA: MOTINA KAIMYNUI PARDAVĖ UŽ BUTELĮ

    Penkiolikmetė Regina (vardas pakeistas – DELFI) tikros motinos už butelį buvo parduota kaimynui, kuris ja naudojosi, o kai nepilnametė pagimdė ir kiek paaugino dukrą, išvarė dirbti – kad veltui duonos nevalgytų.
     Pasak Reginos, ji neatsimena, kad būtų mačiusi blaivią mamą. Kai parsivedė sugyventinį, ji su trimis broliais ir seserimis buvo išsiųsta pas močiutę, tačiau ir ši gėrė.
     Kai mergaitė baigė pradinę mokyklą, jie grįžo pas mamą, kuri su sugyventiniu sugyveno dar du vaikus, tačiau alkoholio neatsisakė.
     Mamos mylimasis vaikus engė, kelis kartus buvo teistas dėl smurto prieš juos. Dažniausiai kliūdavo Reginai, nes būtent ji kviesdavo pagalbą – pareigūnus, socialinius darbuotojus.
     „Aš ir būdavau dėl visko kalčiausia. Patėvis mus mušdavo, o mamai tai nebuvo įdomu. Kartą taip spyrė į pilvą, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. Buvau 11-12 metų. Kitas teismas buvo, kai jis tyčia į sieną metė butelį, kurio šukės pabiro į lovą, ir man liepė ant jų gulėti“, – pasakojo Regina.
     Gąsdindavo, kad nusižudys Labiausiai jai iš vaikystės įstrigę, kaip prisigėrusi mama gąsdina eisianti kartis, o ji su broliais ir seserimis verkdami prašo to nedaryti.
     „Kartą pasakė, kad nusiskandins, ir ėmė bristi į ežerą. Mes su broliu krante maldaujam grįžti, o ji vis viena brenda gilyn. Kai dabar pagalvoju, tai toks kaip ir psichologinis smurtas buvo – prisigerti ir paskui dėl sumauto savo gyvenimo demonstratyviai žudytis. Atsimenu, tada springdama ašarom lėkiau per lauką atnešti mamai kailinių, kad nesušaltų. Bendraujam, bet su ja ryšio, kaip su mama, nejaučiu“, – sakė Regina.
     Buvo vos 14-os, kai susipažino su kaimynu, po močiutės mirties atsikrausčiusiu į šalia esantį namą, kurį paveldėjo.
     Kaimynas atnešė butelį – ir mama liepė eiti su juo
    „Atsibudusi ryte rasdavau jį sėdintį ant mano lovos su kava, kurios jam išvirdavo ir paduodavo mano mama. Klausdavau, kodėl tas daugiau nei dešimt metų vyresnis žmogus čia, tačiau mama tik pasidžiaugdavo, kad kaimynas geras, atneša dovanų. Taip išėjo, kad vieną vakarą kaimynas atnešė mamai butelį, o ji liepė man susirinkti daiktus ir eiti pas jį. Kaip paskui kaime kalbėjo, pardavė mane už butelį“, – suvirpėjo balsas Reginai.
     Gyvenimas su „seniu“ penkiolikmetei nebuvo geresnis nei mamos namuose. Kaimynas ją niekindavo, vadindavo „ubage“, tikros motinos už butelį jam parduota, varydavo iš namų, liepdamas susikrauti daiktus ir dingti.
     Būdama penkiolikos ji pastojo. Kaip pasakojo DELFI, ginekologai patvirtino, kad antras nėštumo mėnuo, bet niekam tai nebuvo įdomu.
     „Kai pagimdžiau, atvažiavo motina, bet tik todėl, kad neturėjau šešiolikos ir vienos nebūtų išleidę. Niekas man nepadėjo auginti vaiko, neklausė, kaip man sekasi. Laimei, turėjau atskirą kambarį, o kitame su draugais ir meilužėmis linksminosi jis. Pinigų neduodavo, prie visų užgauliodavo, o kai dukrai sukako metukai, pradėjo varyt į darbą“, – pasakojo Regina.
     Įsidarbino pagalbine darbuotoja
     Kaip paaiškėjo kalbantis, būdama nėščia ir tokiomis sąlygomis augindama mažylę, ji kažkaip sugebėjo baigti mokyklą. Pusantrų metukų mergaitę pradėjusi vesti į darželį, gamybinėje įmonėje įsidarbino pagalbine darbuotoja.
     „Jis vertėsi mašinų perpardavinėjimu ir kadangi reikėjo pinigų, liepė pasiimti greitąjį kreditą, kurį pardavęs mašiną pažadėjo grąžinti. Nenorėjau, bet paėmiau 700 eurų, nes spaudė ir grasino išmest su vaiku“, – prisiminė Regina. Kadangi jos pajamos buvo oficialios, netrukus buvo paimtas dar vienas kreditas. Šį kartą 850 eurų.
     „Netrukus po to eilinį kartą buvau vejama iš namų. Susirinkau daiktus iš su dukra išvažiavau pas močiutę, kuri netoli gyveno. Dukra ėjo į darželį, aš dirbau. Paskui sesuo pasiūlė kraustytis į Jonavą, už 50 kilometrų nuo namų, kad būčiau toliau nuo tos aplinkos, kad manęs viešai nežemintų, nekaltintų, nežlugdytų“, – sakė jauna mama.
     Su seserimi sutarė, kad pas ją glausis 3 mėnesius, nes 4 asmenims vieno kambario bute ir taip buvo ankšta, o prisidėjo dar ji su dukra.
     Išeities ieškojo Vokietijoje
     Seseriai padedant Regina Jonavoje susirado darbą, tačiau pajamos buvo nedidelės, nes dukra dažnai sirgo ir tekdavo imti nedarbingumo lapelius, pirkti vaistų.
     Reikėjo pradėti nuomotis būstą, mokėti mokesčius, už darželį, o pasiskolinti nebuvo iš ko. Regina vėl paėmė greitąjį kreditą. Kad galėtų atiduoti skolas, pabandė išvykti užsidirbti į užsienį.
     „Pinigų kelionei paskolino tėtis, kuris Vokietijoje seniai gyvena. Kai užsidirbau, jam iškart atidaviau. Jis ir įsidarbinti padėjo“, – pasakojo DELFI pašnekovė. Tačiau prieš porą mėnesių ji grįžo iš Vokietijos, kur dirbo automobilių detalių kontroliere. Kaip paaiškino, nepajėgė gyventi atskirai nuo dukters. Kol buvo išvykusi, mergaitę prižiūrėjo jos sesė.
     „Išsivežti dukters man neišėjo, nes darbas, kurį gavau nemokėdama vokiečių kalbos, buvo pamaininis, o savaitinių darželių nėra. Be to, būtų reikėję sutvarkyti labai daug visokių formalumų, norint vaiką išsivežti“, – sakė ji
    3000 eurų – kaip kosmosas
     Grįžusi į Jonavą vėl teko ieškoti būsto nuomai. Rado dviejų kambarių, už kurį moka 70 eurų nuomos mokestį. Kompensacijos už komunalines paslaugas kol kas negauna, nes savivaldybėje tvarkomi dokumentai.
     Prieš šventes Regina gavo pirotechnikos pardavėjos darbą. Už šį mėnesį jau gavo 50 eurų avansą, bet tiksliai nežino, kiek gaus algos, nes „darbas – ne visą darbo dieną ir tik iki sausio“.
     Dabar Reginai 20 metų, jos dukrai ketveri. Du kreditus ji paėmė gyvendama su dukters tėvu, dar du, kad turėtų iš ko gyventi su vaiku, prie kurio išlaikymo tėvas neprisideda.
     „Sakė, jei duosiu į teismą dėl alimentų, suės mane su visais šūdais ir aš nieko negausiu, nes oficialiai jis nieko neuždirba. Tam, kad prisiteisčiau vaiko išlaikymą, taip pat reikia pinigų, o aš jų neturiu. Beveik 3000 eurų, kurios dabar esu skolinga kreditų bendrovėms, man kaip kosmosas. Tokių pinigų aš gyvenime nemačiusi. Nuo galvojimo, ką daryti, man plyšta galva, bet neįsivaizduoju, ko griebtis“, – kalbėjo Regina, per DELFI norėjusi prašyti pagalbos.
     Didžiausia jos svajonė – kažkaip išlipti iš šitos duobės ir „savo dukrą išauginti išsimokslinusią, protingą, nes išsilavinimas labai svarbus žmogui“.
     Svajoja dirbti darželinukų auklėtoja
     Jei galėtų rinktis, ji pati norėtų tapti buhaltere, bet labiausiai – darželio auklėtoja, nes „vaikai – kažkas stebuklingo“.
     Reginai skauda širdį, kad su girtaujančiais mama ir patėviu dar gyvena du nepilnamečiai jų vaikai, o mokyklinio amžiaus sesuo glaudžiasi pas močiutę.
     „Socialinės tarnybos puikiai žino mūsų šeimą, lanko socialiniai darbuotojai, atvyksta pareigūnai, bet kas iš to. Vaikams nuo to ne geriau – jie vis viena grįžta į tą pačią aplinką. Ištrūkti iš užburto rato net norint sunku“, – patyrė Regina.
     Paklausta, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos seksualinio išnaudojimo, kai nuo daug vyresnio kaimyno 15-os tapo nėščia, sakė, kad ne.
     Reikia ne formalistų, o žmonių, kurie mūru stotų ginti išnaudojamų vaikų
    Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė Reginos istoriją vadino skaudžia. „Tačiau jeigu norime ne tik pagailėti, padejuoti, kad daug Lieuvoje alkanų, neprižiūrimų vaikų, nepilnamečių, pastojančių nuo suaugusių „dėdžių“ – turime reformuoti tiek centrinę, tiek regionines Vaiko teisių apsaugos tarnybas“, – DELFI sakė ji.
    K. Mišinienės įsitikinimu, šiandien mums reikalinga tarnyba, kuri norėtų ir žinotų kaip padėti tokiems vaikams, kad tai būtų žmonės, mūru stojantys už išnaudojamus vaikus. „Ar tai neįmanoma misija mūsų „vis į didesnę gerovę“ žengiančioje šalyje?“ – klausė visuomeninės organizacijos atstovė.
     Greitieji kreditai, neribojamai išduodami mažas pajamas turintiems žmonėms, akcentuojant, kad kiekvienas turi realiai įsivertinti savo galimybes – atskira problema.
     Kokie saugikliai privalomi išduodant greituosius kreditus, DELFI klausė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Živilės Zabotkienės.
     – Kaip reikalaujama tikrinti greitųjų kreditų gavėjų išlaidas?
     -Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta ne tik vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, bet ir pabrėžiama, kad vertinant jį galima remtis tik tokia iš vartojimo kredito gavėjo gauta informacija, kuri yra pakankama.
     Vartojimo kredito gavėjo finansiniai įsipareigojimai, kaip ir pajamos bei jų tvarumas, turi būti vertinami remiantis ne tik vartojimo kredito gavėjo paraiškoje pateiktais duomenimis, bet ir surinkus pakankamai informacijos ir duomenų, pagrindžiančių pateiktos informacijos objektyvumą ir leidžiančių įrodyti tinkamą vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus vykdymą.
     Vartojimo kredito davėjas, surinkęs visą reikalingą informaciją ir (arba) dokumentus, privalo išanalizuoti visus surinktus duomenis, juos palyginti ir remdamasis pakankama informacija priimti sprendimą dėl vartojimo kredito suteikimo konkrečiam vartojimo kredito gavėjui.
     Vartojimo kredito davėjas veikia nepažeisdamas įstatymo tik su sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
    -Ar kreditų bendrovės turi galimybių patikrinti realias gavėjų išlaidas (t.y. tai, ką jie deklaruoja)?
     Vartojimo kredito davėjas, siekdamas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą, gali ir turėtų naudoti įvairias vartojimo kredito gavėjo mokumui vertinti reikalingos informacijos rūšis ir šaltinius, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, galėtų apimti tiek paties vartojimo kredito gavėjo pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, tiek duomenų bazių patikrinimų rezultatus.
     Vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir aplinkybes, gali savo nuožiūra nuspręsti, kokius informacijos šaltinius ir rūšis naudoti vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimui atlikti, tačiau kiekvienu atveju toks sprendimas turi būti argumentuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis, o vartojimo kredito davėjo naudojamos priemonės ir informacijos šaltiniai turi būti pakankami.

    Ieva Urbonaitė-Vainienė, Martynas Žilionis

  • SKANDALAS: MERGINĄ JOS DRAUGĖ SVAIGINA, O PASKUI PARDUODA

    „Paimk ją“, – vaizdo įraše gargteli girtas vyriškas balsas. Ji – tai vos šešiolikos mergina iš nedidelio Lietuvos miesto.
    Mergina, kurią vadinsime Rugile, sėdi ant lovos tik su liemenėle. Tiksliau ji ne sėdi, o sklaidosi muzikos ritmu. Rugilė krato plaukus, vartosi ant lovos, kažką nerišliai šūkaloja. Ji apsvaigusi nuo vaistų ir alkoholio mišinio.
    Tačiau net apimta svaigulio ji pajunta, kai vyresnis vaikinas jai trenkia per užpakalį. Kvaitulio apimtą merginą vyras nusineša į kitą kambarį. Kas ten buvo daroma, dabar aiškinasi pareigūnai.

    UŽ DRAUGĘ PAPRAŠĖ EURŲ

    Teisėsauga tiria prekybos žmonėmis atvejį. Įtariama, kad vos 16 m. mergaitė buvo išnaudojama seksualiai, prieš tai ją prigirdžius alkoholio ir psichiką veikiančių vaistų.
    „Dvi nepilnametės R. draugės – Monika ir Karina prigirdė ją alkoholiu, kad būtų vos ne komos būsenos ir sudavė vaistų. Mergina į nieką nereagavo, paistė visokias nesąmones. Tada viena jos draugių – Monika – į svečius pasikvietė savo vyresnius draugus. Visiems jiems per 20 metų.
    Už merginą draugės gavo pinigų, o vaikinai su nepilnamete turėjo lytinių santykių. Užuot padėjus išprievartautai merginai, ją parvedus namo, ji ir toliau buvo girdoma alkoholiu. Kur dabar yra viena iš merginų, kuri užsiėmė nepilnametės pardavinėjimu, neaišku – jau savaitę nekelia telefono, neatrašo į žinutes“, – pasakojo merginas pažįstantis Edvinas.
    Buvo įrašytas ir trumpas videosiužetas, kaip Rugilė, apsvaigusi nuo alkoholio ir nesigaudanti erdvėje, suaugusio vyro paimama į glėbį ir nešama į kitą kambarį.
    Šis įrašas buvo paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“. Jį į savo paskyrą įdėjo Rugilės draugė Monika, kuri galimai ir užsiėmė merginos pardavinėjimu. Greitai šis įrašas iš socialinių tinklų dingo.
    Po paviešintu videoįrašu net buvo atskleista, kiek Monika esą gavo už parduotą merginą. Mergina draugams leido suprasti, kad „uždirbo“ 90 eurų.

    PRADĖTAS TYRIMAS

    Bylą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra. Prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius džiaugėsi, kad prokuratūra gavo šią informaciją.
    „Nors ji anonimiška, pagal ją pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu atliekami pirmieji tyrimo veiksmai. Pareigūnai siekia nustatyti, kiek ta informacija rimta. Atlikus pirminius veiksmus, galbūt bus galima įvardinti  įtariamuosius.
    Atliekame apklausas, siekiame identifikuoti asmenis, kurie galimai padarė nusikaltimą. Jei informacija pasitvirtins,  bus pradėtas visas spektras baudžiamojo proceso veiksmų. Galima kalbėti ir apie įtarimų pateikimą asmenims, ir kitų prievartos priemonių taikymą“, – kalbėjo D.Valkavičius.
    Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimos prekybos žmonėmis. Tai bet kokie veiksmai, nukreipti į nukentėjusįjį siekiant jį išnaudoti – prostitucija, pornografija. Prokuroras pabrėžė – esminis dalykas, kad tai daroma prieš nukentėjusiojo valią.
    „Tiek prokuratūra, tiek ikiteisminio tyrimo įstaiga laukia tokių pranešimų, kad  galėtume nustatyti asmenis, kurie užsiiminėja tokia veikla. Mano giliu įsitikinimu, tokie procesai vyksta. Tiesiog kartais mes neturime pakankamai informacijos, kad pradėtume baudžiamąjį persekiojimą“, – teigė prokuroras D.Valkavičius.

    VAIKAI PARDUODA VAIKUS

    Pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis teikiančios organizacijos „Caritas“ teigimu, daugiausia nepilnamečių prostitucjios atvejų pasitaiko vaikų globos namuose. Vaikai pardavinėja vieni kitus.
    „Tai mums žinoma, mes dirbame su vaikais, kurie buvo parduoti. Tokia situacija mūsų nestebina – apie panašius atvejus girdime ne pirmą kartą. Šiuo atveju turi aktyviai įsitraukti vaikų teises ginančios organizacijos“, – sakė „Caritas“ Marijampolės skyriaus socialinė darbuotoja Kristina Tiškevičienė.
    Jos teigimu, pasitaiko, kai mergaitės tokiais būdais reikalauja įrodyti draugystę: esą, jeigu nori būti mano draugė, turi padaryti kai ką konkrečiai. Pavyzdžiui, pasimylėti su suaugusiais vyrais.
    „Tam tikra prasme išbandoma ir ištikimybė vieni kitiems. Jeigu vaikai yra gavę mažai dėmesio arba neturi tėvų, jiems pinigai – tarsi dėmesio kompensavimas. Žinojimas, kiek galima turėti, vaikams yra paskatinimas, ir jie nebekreipia dėmesio – ar parduoda savo draugę, ar save. Vaikai ne visada supranta, kad tai, ką jie daro, yra nusikaltimas. Viskas priklauso nuo vaiko vertybių, požiūrio į draugus. Taip pat vaikai nesupranta ribų ir nežino, kad jų elgesys yra nusikalstamas“, – sakė K.Tiškevičienė.
    „Carito“ specialistė pabrėžė ir tai, jog vaikai nelinkę pasakyti, kad juos skriaudė kitas žmogus. Vaikai visada randa pateisinimą – net nesvarbu, kad jis bus nelogiškas. Taip pat K.Tiškevičienė atkreipė dėmesį, jog vaikai bijo policijos – nepilnamečiai įsitikinę, kad policijos pareigūnai juos dėl ko nors nubaus.
    „Vaikai yra įsitikinę, kad bus nubausti už tai, kas jiems nutiko. O ne atvirkščiai“, – apgailestavo K.Tiškevičienė.
    Jos teigimu, apie išnaudojamus vaikus praneša vaiko teisių atstovai, tėvai ar kiti žmonės. Patys vaikai kreipiasi labai retai – dėl baimės ir dėl to, kad paprasčiausiai nežino kur kreiptis.
    „Vien šiais metais padaugėjo seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų. Tikslaus nuo prievartos, prekybos žmonėmis nukentėjusių nepilnamečių  skaičiaus nėra, jis nuolat kinta“, – pabrėžė K.Tiškevičienė.
    Vien „Caritas“ kasmet randa apie 100–120 vaikų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis.

    Evelina Valiuškevičiūtė

  • PREVENCINĖ PASKAITA KAUNO "AUŠROS" GIMNAZIJOJE

    Gruodžio 11 d. dorinio ugdymo pamokose lankėsi Lietuvos Caritas atstovės, kurios pristatė mūsų laikais aktualią problemą – prekybą žmonėmis. Mokiniams buvo išsamiai pristatyta prekybos žmonėmis kompleksiškumas, prekeivių žmonėmis verbavimo strategijos, pateikti konkretūs nukentėjusių žmonių atvejai. Paskaitoje mokiniai ne tik klausėsi, bet ir aktyviai dalyvavo, keldami klausimus apie šią problemą.
    Kiekvienais metais Lietuvos Caritas gelbsti moteris, vyrus, vaikus, patekusius į prekeivių žmonėmis ir sutenerių pinkles. Dauguma šių aukų norėjo geresnio gyvenimo, tačiau tapo tik preke nusikaltėlių rankose. Šie moterys, vyrai ir vaikai gyvena šalia tavęs…

  • VAIKAS SU VERGO ŽENKLU: SPRENDŽIA, NUSIKALTĖLIS JIS AR AUKA

    13 metų išvežtas į Kopenhagą vogti iš mašinų, vėliau įtrauktas į juvelyrinės parduotuvės apiplėšimą Daugpilyje. Paauglys su vergo ženklu – nusikaltėlis ar auka?
    Į šį klausimą kitą savaitę bandys atsakyti Latvijos Daugpilio miesto teismas. Brutalus apiplėšimas, šių metų vasaros pabaigoje įvykdytas juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, ne tik iškėlė daug klausimų Lietuvos bei Latvijos teisėsaugai, bet ir iššaukė perversmą socialinių bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbe.
    Kaip rašė DELFI, penkiolikmetis iš Biržų buvo sulaikytas po rezonansinės vagystės iš Daugpilio juvelyrinių dirbinių parduotuvės, tačiau tuomet daug kas liko už kadro.
    Buvo žinoma, kad suaugusių Biržų gyventojų grupė suplanavo ir vidury baltos dienos, grasindama dujiniais pistoletais įsiveržė į parduotuvę, sudaužė vitriną ir pagrobė joje buvusius juvelyrinius dirbinius.
    Įspėjo nepasiduoti lengvų sprendimų pagundai
    Policija į įvykio vietą atvyko per kelias minutes, suveikus signalizacijai. Latvių teisėsaugininkai sulaikė du suaugusius (25 ir 51 m.) ir vieną nepilnametį. Kiti sugebėjo pasprukti. Taip ir liko neišaiškinti.
    Nedaug trūko, kad ši istorija būtų pasibaigusi tradiciškai – įžūlūs nusikaltėliai, tarp kurių ir vaikas, būtų sulaukę „teisėto atpildo“. Tačiau paviršutiniškam sprendimui atkakliai pasipriešino nevyriausybinės organizacijos, padedančios prekybos žmonėmis aukoms Lietuvoje ir Latvijoje.
    Lietuvos Caritas programos „Pagalba prekybos žmonėmis aukoms“ ir Latvijos NVO „Marta“ atstovai vienbalsiai paragino šalių teisėsaugą nepasiduoti lengvų sprendimų pagundai.
    „Šiuo konkrečiu atveju ietys laužomos dėl nepilnamečio paauglio, kurio likimas – vagies ir būsimo recidyvisto – teisėsaugininkams tarsi iš anksto buvo aiškus ir nediskutuotinas, – DELFI komentavo Lietuvos Carito programos „Pagalba prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė K. Mišinienė.
    Liudijo svarbioje byloje, bet ar buvo apsaugotas?
    Kaip priminė ji, prieš porą metų tas pats vaikas suaugusių Panevėžio nusikaltėlių buvo išvežtas į Kopenhagą vogti iš mašinų, vietos pareigūnų sulaikytas, pargabentas į Lietuvą, kur davė vertingus parodymus.
    Šiuo metu prekybos vaikais byla, kurioje figūruoja ir Tadas (vardas pakeistas – DELFI), sėkmingai nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, nors pagrindiniam šio nusikaltimo organizatoriui nepavyko pateikti kaltinimų, o vienas svarbiausių liudininkų netikėtai pakėlė ranką prieš save.
    Kaip buvo atsidėkota bendradarbiavusiam su pareigūnais vaikui, ar pasirūpinta jo saugumu? Pasak. K. Mišinienės, vaikas buvo išsiųstas į socializacijos centrą, motyvuojant, tuo kad šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, jis gyvena vos ne gatvėje ir pan.
    Tarnybos kratosi atsakomybės
    „Reikia pripažinti, jog šiandien konkrečios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pakankamai savikritiškai vertina tų dienų sprendimą, savo ruožtu keldami klausimą, o ką gi reikėjo daryti? Šalyje nėra pagalbos prekybos vaikais aukoms sistemos, centrinės tarnybos šiuo atveju taip pat kratosi atsakomybės“, – komentavo NVO atstovė.
    Kur nedidelis regionas gali saugiai apgyvendinti tokio sunkaus nusikaltimo auką? Iš socializacijos centro vasaros atostogų grįžęs paauglys vėl to pačio miestelio gatvėse, tie patys, smarkiai vyresni „draugai“. Tik viena visiškai nauja aplinkybė – jis duoda parodymus svarbioje, neeilinėje byloje.
    Žinia apie Daugpilyje sulaikytą ir sunkiu nusikaltimu apkaltintą berniuką buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus visiems, kas gal būt naiviai tikėjo, kad sudėtingos situacijos tiesiog savaime, be didesnių mūsų pastangų, išsisprendžia pačios, kad sužaloti vaikai renkasi tik teisingus sprendimus. Jie saugūs ir laimingi, nes Lietuva pasirašė po Europos Parlamento direktyva dėl prekybos žmonėmis aukų apsaugos?
    Nepranešė apie nukentėjusiojo statusą prekybos vaikais byloje
    K. Mišnienės žiniomis, Latvijoje iki šiol nebūta ikiteisminių tyrimų, kai į nusikaltimų darymą įtraukiami nepilnamečiai, nors pas mus tokiais atvejais ginami, kaip prekybos žmonėmis aukos.
    Kaip mano nevyriausybininkai, galbūt todėl šios šalies kriminalistai ir prokurorai kvietimą plačiau pažiūrėti į minėto paauglio galimybę priešintis suaugusiems vadeivoms, „autoritetams“, priėmė nepasitikėdami.
    Latviai klausė, kodėl Lietuvos generalinė prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo nepasivargino pasidomėti paauglio situacija Daugpilio areštinėje, jei tas vaikas Lietuvai svarbus? Taip pat latvių kolegoms mūsų šalies institucijos nepranešė apie berniuko turimą nukentėjusiojo statusą prekybos vaikais byloje.
    „Klausimų šioje istorijoje tikrai daug. Ko gero, pagrindinis jų – ar mes norime ir galime kovoti už savo vaikus? Kovoti su ne mažesniu entuziazmu, negu kad visokie zonų „autoritetai“, provincijų „ereliai“ regzdami savo lipnius planus, kaip tuos vaikus išnaudoti, sužlugdyti ir pavergti?“ – klausė K. Mišinienė.
    Rado vilkintį vasariniais drabužiais
    Kaip rašė DELFI, į Lietuvos Carito akiratį Tadas pateko prieš porą metų, kai buvo paprašyta jį parvežti iš Kopenhagos, į kurią neprižiūrimas vaikas gaujos buvo išvežtas vogti automobilių.
    Geriantiems tėvams jis nerūpėjo, tad tarnybos nutarė patalpinti Kauno socializacijos centre. Grįžęs atostogų namo paskutinę vasaros dieną Tadas paprašė mamos, kad atsiimtų kaltinimus dėl jo išvežimo, nes bus blogai. Mama nesutiko. Vaikinas ją apkabino, pabučiavo ir dingo.
    Antrą kartą vogti į užsienį – Latviją – nepilnametis buvo išvežtas vasariniais drabužiais. Su jais Lietuvos ambasados atstovė jį ir rado nepilnamečių sulaikymo vietoje, po juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo.
    Žinojo, kad nusikaltėliai gali daryti poveikį
    Tadui Kaip DELFI tuomet informavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys, ikiteisminis tyrimas dėl Tado išnaudojimo vagystėms Danijoje baigtas, byla teisme. „Tas vaikas – nukentėjusysis. Kaltinami du asmenys (trečias ikiteisminio proceso metu mirė – DELFI), kurie jį išvežė į Daniją ir išnaudojo vagystėms. Tokia veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už tai gresia iki 12 metų nelaisvės“, – sakė prokuroras.
    Pasak R. Vagrio, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad nusikaltėliai gali daryti poveikį Tadui, tad buvo pakeista vieno jų kardomoji priemonė.
    R. Vagrio žodžiais, vagystėms išnaudoti vaikus – paplitęs būdas pelnytis: „Ne tik patys, važiuoja, bet ir vaikus ima, kad būtų daugiau rankų. Negalima sakyti, kad Tadas buvo vežamas prievarta, tačiau nepilnamečio sutikimas nepanaikina suaugusiųjų atsakomybės, už tai ką jie daro, nes vaikas dar nėra pilnai susiformavęs ir gali nesuvokti, ko važiuoja“.
    Kaip pastebi prokuroras, vaikai vagystėms į užsienį vežami tikintis, kad sučiuptą nepilnametį greičiu paleis, nekreips dėmesio, ypač jei jis atrodo silpnas, paliegęs, turi negalią. Kita priežastis – jie mažiau reikalauja iš bendros dalies, kiek yra pavogta, tad išnaudojant vaikus tikimasi didesnio pelno.
     
    Ieva Urbonaitė-Vainienė
    Publikuota 2015 m. Gruodžio 11 d.

  • PREVENCINĖ PASKAITA KAUNO SENAMIESČIO PROGIMNAZIJOJE

    “Kauno Senamiesčio progimnazijoje gruodžio 1 d. vyko netradicinės etikos pamokos aštuntų klasių mokiniams. Jose dalyvavo Lietuvos Carito Kauno skyriaus socialinės darbuotojos Justina Stakaitytė ir Vaida Matusevičiūtė. Jos dirba su pagalbos programa, skirta žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Mokiniai sužinojo: kaip norintys geresnio gyvenimo žmonės tampa aukomis, kaip neįkliūti į gudrias verbuotojų pinkles. Justina ir Vaida dalinosi tikromis istorijomis ir atsakė į mokinių klausimus apie bendraamžių problemas.”

  • SEKSO VERGIŲ PEČIUS SLEGIA IR BAUDOS

    Nors Lietuvoje verstis prostitucija ir naudotis prostitučių paslaugomis draudžia įstatymas, prostitucijos mastai nė kiek nemažėja. Visuomenės nuomonė apie parsiduodančias moteris yra labai prasta. Retas bando jas pateisinti ar užjausti. Mitai apie lengvai uždirbamus didelius pinigus bei lengvabūdišką pačių pasirinkimą greitai išsisklaido, kai pasidomima tų moterų gyvenimu, susipažįstama su nepavydėtina daugelio jų dalia.

    Nevyriausybinės organizacijos, padedančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms, jau seniai skambina pavojaus varpais, bandydamos atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį ir rasti išeitį.

    Šį kartą apie prostitutes prabilta Seime. Parlamentarės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Vincė Vaidevutė Margevičienė įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo numatoma naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija.

    Dabar vertimasis prostitucija užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už tai, – nuo 144 iki 289 eurų arba administraciniu areštu iki trisdešimties parų.

    Klientai nuo baudų išsisuka

    Duomenų, kiek Lietuvos moterų dirba prostitutėmis, nėra. Nežinoma ir kiek jų prievarta ar savo valia išvežtos tokio darbo dirbti į užsienį. Tik numanomas galėtų būti ir prostitučių klientų skaičius.

    Bene vieninteliai duomenys, galintys suteikti šiek tiek informacijos – baudų, skiriamų už vertimąsi prostituciją, statistika. Ji byloja, kad kasmet šalyje už vertimąsi prostitucija nubaudžiama po kelis šimtus moterų ir … po keliolika vyrų.

    Praėjusiais metais už prostitucijos paslaugų teikimą buvo nubaustos 299 moterys. O už naudojimąsi tomis paslaugomis buvo nubausti tik 22 vyrai.

    Ankstesniais metais situacija irgi buvo panaši: bausta 250 prostitučių ir 20 jų klientų, 346 prostitutės ir 11 klientų, 415 prostitučių ir 17 klientų. Neproporcingai mažai baudų skiriama seksualinių paslaugų pirkėjams.

    Pataisos iniciatorės teigia, kad baudos tik didina prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą.

    Pasak G. Purvaneckienės, šioms moterims tiesiog užkertamas kelias kreiptis į policiją tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis – juk sužinoję, kuo jos dirba, gali nubausti. Jeigu prostitutė norėtų pasiskųsti, kad ją išprievartavo, kažin ar sulauktų paramos, veikiausiai – pašaipų.

    Bausti tik klientus

    Pasiūlymui pritarianti Lietuvos „Carito“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms projekto vadovė Kristina Mišinienė atkreipia dėmesį, kad daugelis besiverčiančiųjų prostitucija yra tiesiog nepajėgios sumokėti baudų.

    Pavyzdžiui, 2011 metais bendra skirtų baudų suma buvo 172 000 litų, iš jų sumokėta – 11 000 litų, arba tik 6 procentai. Besikaupiančios skolos apsunkina galimybę keisti gyvenimo būdą, ieškoti legalaus darbo, juk gaunamą atlyginimą tektų skirti susikaupusioms baudoms mokėti.

    Beveik prieš metus Seimas yra priėmęs rezoliuciją, raginančią naikinti administracines baudas už vertimąsi prostitucija, ir palikti baudas už seksualinių paslaugų pirkimą. Toks siūlomas įstatymo projekte prostitucijos reguliavimo modelis galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

    Tačiau tai įgyvendinti nėra lengva. Švedijoje buvo kilęs milžiniškas pasipriešinimas, sudarytos kliūtys. Bet, sistemingai dirbant, rezultatas buvo akivaizdus.

    „Yra draudžiamas sandoris, jame dalyvauja ir pardavėjas, ir pirkėjas, tad baudžiami turi būti abu. O iš tiesų baudžiamos tik prostitutės ir suteneriai“, – „Sekundei“ teigė K. Mišinienė.

    Iš arti matanti į sudėtingas situacijas patenkančių moterų bejėgiškumą, projekto vadovė įsitikinusi, kad baudos prostitutes nugrūda dar giliau į pogrindį. Nelaimingos, smurtą, skurdą, patyčias, visuomenės atskirtį patiriančios moterys dar priverstos bijotis ir baudų. O jų klientai nepatiria jokio nepatogumų ir persekiojimų.

    K. Mišinienė sako, kad kai Seime bus svarstomas šis pasiūlymas, visi prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiantys žmonės laikys suspaudę kumščius už sėkmę.

    „Baudų panaikinimas atvertų šioms moterims didesnę galimybę grįžti į normalų gyvenimą“, – teigia K. Mišinienė ir pabrėžia: siūlant naikinti baudas, jokiu būdu nekalbama apie prostitucijos legalizavimą. Tokio pasiūlymo teikti net neketinama.

    Ne laikas moralizuoti

    Prostitucijos ir prekybos žmonėms aukoms padedančios organizacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis tikina, kad jau seniai buvo laikas naikinti baudas niekam blogo nedarančioms, nevagiančioms, neplėšikaujančioms moterims. Bausti ne klientus, o šias moteris – diskriminacija.

    „Jau ne laikas moralizuoti, būtina imtis veiksmingų priemonių ir stabdyti prostitucijos plitimą. Panaikinti baudas prostitutėms ir griežčiau persekioti jų klientus būtų pirmieji žingsniai“, – mano S. Kulšis.

    „Demetros“ pagalbos prašė ne viena kitaip negalinti ir nemokanti gyventi moteris, dėl skurdo, smurto ar kitų socialinių priežasčių patekusi į prostitucijos liūną. Vienai iš jų baudos buvo skirtos net kelis kartus, moteris nesumokėjo, tad kreiptasi į antstolį, ir skola padidėjo – dabar ji didesnė kaip penki tūkstančiai eurų.

    „Šiuolaikinė prostitucija – tai didelio masto socialinė problema, susijusi ir su šešėline ekonomika, organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisių pažeidimu, narkotikų vartojimu ir ŽIV bei kitų ligų plitimu“, – „Sekundei“ tvirtino S. Kulšis.

    „Caritą“ taip pat pasiekia į beviltiškas situacijas patekusių, nebežinančių nei kur eiti, nei į ką kreiptis moterų skundai. K. Mišinienė sako, kad skaudžių istorijų jai tenka išklausyti ne vieną.

    Prieš gerą dešimtmetį mažame rajono miestelyje baigusi vidurinę mokyklą, skurstančioje šeimoje augusi mergina pradėjo studijuoti sostinėje. Tėvams menkai padedant vos prasimaitindavo, mokslai nesisekė, galop visai juos metė. Kurį laiką dirbo už menką atlyginimą, bet ir tą darbą prarado. Slėgė neapgalvotai pasiimtas kreditas, atgal kelio į namus nebebuvo, o ir nesinorėjo ten grįžti.

    „Į tokią situaciją patekusiai merginai nėra jokios pagalbos, jeigu neturi artimo peties, į kurį galėtų atsiremti. Pagalbos priemonės, orientuotos į tam tikras socialines grupes, pavyzdžiui, narkomanus. O gyvenimo kelyje pasiklydusiai, išeities nerandančiai merginai sutenerio glėbys išsigelbėjimas – mitais apie greitą ir lengvą uždarbį, apie turtingas, elitines prostitutes suviliota ji ir užkibo ant kabliuko. Patekus į sutenerių tinklus iš jų išsivaduoti ne taip paprasta“, – kalbėjo K. Mišinienė.

    Pavojus vis jaunesnėms

    Lietuvos „Carito“ Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų paramos projekto Panevėžio skyriaus darbuotoja Živilė Liekienė teigia, kad nukentėjusiųjų amžius vis jaunėja. Dabar prostitucijos, prekybos žmonėmis aukomis tampa 12–14 metų mergaitės, apgaule, gražiais pažadais, daiktais įviliojamos į prostitucijos tinklą.

    Sąvadautojams nebūtina jų išvežti iš Lietuvos, jos pardavinėjamos ir čia, o pirkėjų visada atsiranda.

    Gerai, jeigu kas ištiesia pagalbos ranką pačioje paslydimo pradžioje, tačiau, kaip sako socialinė darbuotoja, į „Caritą“ moterys patenka jau turinčios daug problemų: pašlijusios sveikatos, priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio, skolų, baimės, psichologinių bėdų.

    Kaltę dėl to visuomenė verčia ant nukentėjusiųjų pečių, „Kodėl anksčiau nepabėgo, nesiskundė? Pati prisiprašė“, – taip reaguojama į prostitučių skundus.

    Tačiau prigrasintos, kaustomos baimės, slegiamos įvairių bėdų moterys dažniausiai plaukia pasroviui.

    Patekusiosios „Carito“ globon gauna psichologinę, teisinę pagalbą, jeigu reikia, pasiūlomas saugus būstas ir kita.

    Be paklausos nebus pasiūlos

    Šiuolaikinėms prostitutėms nebereikia vaikščioti gatvėmis ir gaudyti klientų – didelė dalis šio veiklos persikėlė į internetinę erdvę. Joje teikiami pasiūlymai, skelbiami telefono numeriai, nuotraukos ir kt.

    Į prostitucijos tinklus patenkama ne tik iš skurdžiai gyvenančių, girtaujančių šeimų. Ne tuo keliu pasuka ir pasiturinčiai gyvenančių, aukštus postus užimančių tėvų atžalos.

    Viena iš pasirašiusiųjų iniciatyvą – Seimo narė, socialinių mokslų daktarė G. Purvanckienė – mano kad ne baudos prostitutėms gali padėti kovoti su tuo skaudžiu socialiniu reiškiniu.

    „Prostitutės – nuolat smurtą patiriančios, žeminamos, daiktais paverstos moterys ir jas bausti, vadinasi, dar pasunkinti jų naštą. Pirmiausia reikėtų mažinti paklausą, tada mažės ir pasiūla“, – mano Seimo narė.

    Vis dėlto G. Purvanckienė abejoja, ar siūlymui nebausti prostitučių Seime bus pritarta. Yra įvairių nuomonių ir ne visuomet pavyksta iš karto priimti net labai svarbų sprendimą. Tačiau, pasak parlamentarės, nieko nedaryti irgi jau nebegalima.

    Dabartinis Lietuvoje galiojantis prostitucijos reguliavimas yra paveldėtas iš sovietinės sistemos.

    Be Lietuvos, tik trys Europos Sąjungos šalys – Kroatija, Malta ir Slovėnija – baudžia seksualines paslaugas teikiančius asmenis.

    Kitose Europos Sąjungos šalyse tokie asmenys nėra baudžiami.

    Vitalija Jalianiauskienė

    Publikuo 2015m. Gruodžio 2 d.http://www.sekunde.lt