Category: Straipsniai – 2019

Prostitucijos ir prekybos žmonėmis piktžaizdės žiojėja ir uostamiestyje. Klaipėdoje į sąvadautojų rankas pakliūva ir vaikai, ir net vyresnio amžiaus klaipėdiečiai.Už valandą – 80 eurų

Pažinčių svetainėse, socialiniuose tinkluose mirga šimtai pasiūlymų teikti intymias paslaugas.Tiesa, didžioji dalis skelbimų slepiasi po viešai pristatomų paslaugų uždanga.Daugelyje skelbimų šalia erotinio pobūdžio fotografijų siūlomos masažo paslaugos.”Erotinis masažas su žaidimais. Išpildysiu visas svajones. Valandos įkainis – 80 eurų”, –  paslaugas pristato mergina.”Išskirtinio grožio šviesiaplaukė. Slapti pasimatymai už paramėlę. Dvi valandos tik 120 eurų”, – tame pačiame skelbimų tinklalapyje rašo mergina.Dažniausiai už valandos “paslaugą” įkainiai siekia nuo 60 iki 80 eurų.Taip pat internete gausu pasiūlymų užsidirbti teikiant eskorto arba palydovių paslaugas.”Darbas merginoms Majamyje, JAV. Ar svajojote apie poilsį ir darbą Pietų Floridoje? Norėtumėte keliauti, susipažinti su naujais, turtingais žmonėmis, praleisti puikiai laiką ir užsidirbti? Šis darbas kaip tik Jums. Atskriskit į Majamį! Mes suteikiame Jums tokią galimybę”, –  skelbiama populiariame interneto skelbimų tinklalapyje.

Kur prostitucija įteisinta?

 Kai kur prostitucija yra itin paplitęs reiškinys, tad kai kuriose šalyse nuspręsta ją legalizuoti ir apmokestinti.Šiuo metu intymias paslaugas oficialiai leidžiama teikti Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir net kaimyninėje Latvijoje.Lietuvoje už vertimąsi prostitucija taikoma administracinė atsakomybė.Ne paslaptis, jog baudos neatgraso nuo nelegalios veiklos, mat tai yra vienas pelningiausių verslų visame pasaulyje.

Baudžia ir klientus

 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus ir Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos duomenimis, pernai už vertimąsi prostitucija nubaustos 35, o šiemet tik per tris mėnesius – jau 13 moterų.Už naudojimąsi prostitučių paslaugomis nubaustas ir vienas klientas.Kai kurios moterys baudžiamos ne pirmą kartą.Už vertimąsi prostitucija ir naudojimusi šiomis paslaugomis baudos siekia nuo 90 iki 140 eurų. 

Užsienietės patyrė smurtą 

Moterys, sugundytos sutenerių žadėtais aukso kalnais, nukenčia tiek nuo sąvadautojų, tiek ir nuo klientų rankos, mat yra beveik nesaugomos Lietuvos įstatymų.Anot pareigūnų, pareiškimą dėl kūno sužalojimų pateikusios merginos ir moterys linkusios slėpti, kokia veikla iš tikrųjų verčiasi.Taip yra todėl, kad nukentėjusiosios baiminasi sulaukti baudų.Pernai pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl iš užsienio atvykusių ir intymias paslaugas teikusių merginų sužalojimo.

 Ieško patiklių aukų

 Prostitucijos paslaugas teikiantys asmenys tai daro ir ne savo noru.Nuo 2004 m. Klaipėdos regione pagalba nukentėjus nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos suteikta daugybei moterų, vyrų ir net vaikų.Šiuo metu viešosios įstaigos “Kovos su prekybos žmonėmis centras” Klaipėdos skyriuje psichologų, socialinių darbuotojų ir teisininkų komanda konsultuoja 30 nukentėjusių asmenų.Į prekiautojų žmonėmis ir sąvadautojų gniaužtus įkliūva tiek nepilnamečiai, tiek ir garbaus amžiaus žmonės.Centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, visuomenėje gajūs stereotipai, jog į tokią situaciją patenka tik lengvo uždarbio siekiančios merginos.Dažniausiai į nelegalią veiklą įtraukiami socialiai pažeidžiami žmonės iš nepilnamečių globos įstaigų, smurtaujančių šeimų.Taip pat į nusikaltėlių tinklą įkliūva vienišos ir nepasiturinčios mamos, kurioms trūksta palaikymo iš aplinkos, gyvenimiškos patirties, ir įgūdžių stokojantys jaunuoliai.”Kalbant apie Klaipėdos regiono situaciją, tenka pripažinti, jog dėl nelanksčios tarnybų pozicijos mieste klestinti prostitucija, narkotikų platinimo “verslas” niekada nepritrūksta “darbuotojų”. Toks šešėlinis miesto gyvenimas yra matomas labiau kaip “silpnų, paslydusių, nieko daugiau nesugebančių” vyrų ir moterų gyvenimo būdas. Tačiau ar girdėjote kada nors apie valdininkų realius veiksmus, duodant tam atkirtį? Pastarieji metai parodė, jog mieste yra rimtų vaikų seksualinio išnaudojimo problemų, čia aukomis vėlgi tampa tarsi niekieno neprižiūrimi vaikai”, – atskleidė K.Mišinienė.

Nukenčia ir vyrai

 Vadovės teigimu, pastebėta, jog į sąvadautojų ir prekeivių žmonėmis pinkles pastaruoju metu patenka vis daugiau vyrų.”Atvira žaizda Klaipėdos regione yra prostitucija. Čia vyrauja moterų, tiek vietinių, tiek atvykusių iš vadinamojo Rytų bloko, išnaudojimas”, – teigė K.Mišinienė.Vyrai tai pat išnaudojami priverstiniams nusikaltimams – vagystėms, plėšimams, narkotikų platinimui.Klaipėdos regione taip pat teikiama pagalba žmonėms, išnaudotiems vergiškame darbe, kriminalinėje veikloje.

 Meistriškai suręstos pinklės

 Nusikalstamo pasaulio atstovai randa daugybę būdų, kaip į neteisėtą veiklą, prostituciją, vagystes įtraukti socialiai pažeidžiamus asmenis.Žmonėms žadamas legalus darbas užsienyje, o atvykus jaunuoliai prievartos būdu verčiami vogti ir parsidavinėti, prekiauti narkotinėmis medžiagomis.Melo ir baimės pinklės apraizgo aukas taip, kad jos neišdrįsta kreiptis pagalbos į vietos pareigūnus.Pastebėta, jog prekeiviai žmonėmis naudoja psichologinį spaudimą, manipuliuoja pavojuje atsidūrusiais žmonėmis, pasisavina jų asmens dokumentus.Pasipriešinti tokioms nusikaltėlių naudojamoms schemoms itin sudėtinga.Aukos baiminasi kreiptis pagalbos, kadangi neturi lėšų, asmens dokumentų, nemoka kalbos, sulaukia žiaurių grasinimų susidoroti su jais pačiais arba gimtinėje likusiais artimaisiais.”Esame ne kartą stebėję tiesiog herojiškas nukentėjusiųjų pastangas liudyti prieš juos išnaudojusį nusikalstamą pasaulį, nepaisant viso patiriamo spaudimo ar grasinimų. Nepamirštami vaizdai, kai arogantiški nusikaltėliai teismo salėse demonstruoja savo “kietumą”, palaikomi ne ką mažiau pasipūtusių advokatų, o sutrikusios, drebančios aukos leisgyvės duoda parodymus, bet finale būtent dėl šių parodymų nusikaltėliai yra nuteisiami! Ir apstulbę, garsiai protestuojantys, suimami dar teismo salėje”, – prisiminė centro vadovė.

Sudarė juoduosius sąrašus

 Uostamiesčio pareigūnai, siekdami užkirsti kelią nusikaltimams, ėmėsi prevencinių veiksmų.Bendruomenėse įgyvendinamos priemonės – keitimasis informacija su socialinę pagalbą nukentėjusiesiems teikiančiomis organizacijomis, įstaigomis.Identifikavus aukas, kriminalinės policijos pareigūnai atlieka tyrimus, demaskuoja sąvadautojus ir prekybos žmonėmis veiklos organizatorius.Taip pat rengiami sąrašai, kuriuose registruojami šią veiklą vykdę asmenys.Jų veikla nuolat stebima ir kontroliuojama. 

Lieka gilūs randai

 Kovos su prekybos žmonėmis centre nuo prostitucijos ar kitos formos prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims grįžti į įprastą gyvenimą padeda socialiniai darbuotojai, psichologai.Aukoms, pasiryžusioms liudyti prieš savo skriaudėjus, suteikiamas prieglobstis, advokatų paslaugos, konsultuojama teisėsaugos klausimais.Vis dėlto su aukomis dirbančių specialistų liudijimu, prireikia nemažai laiko atsitiesti po patirtų išgyvenimų.Į centrą pagalbos kreipiasi fiziškai ir emociškai išsekę, potrauminį stresą išgyvenantys tiek klaipėdiečiai, tiek žmonės iš visos Lietuvos.Esama pavyzdžių, kai prostitucija anksčiau vertęsi arba į prekeivių žmonėmis rankas patekę tautiečiai pakeičia gyvenimą iš pagrindų, baigia studijas, įsidarbina, sukuria šeimas ir gyvena visavertį gyvenimą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

Autorius: Eglė Jurevičiūtė

Po daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose kentėto pragaro viešai prabilęs buvęs nuteistasis Jonas, kurio baisią gyvenimo istoriją pasakoja „Pravieniškių mafija“, sulaukė žiauraus keršto – du kol kas nenustatyti vyrai surengė šiurpą keliančią ir sveiku protu nesuvokiamą egzekuciją.

„Drąsiai sakau: šiandien švenčiu antrąjį savo gimtadienį“, – po to, ką teko patirti, prisipažino Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydomas Jonas. Į šią gydymo įstaigą vyrą šeštadienį atvežė Rokiškio greitosios pagalbos medikai – jie savo akimis negalėjo patikėti pamatę Jono patirtus sužalojimus: į išeinamąją angą buvo įgrūsti svetimkūniai, o užpakalis ir sėklidės suklijuoti greitai stingstančiais klijais.

Sunkiai sužalotam Jonui Vilniuje iš karto buvo atlikta sudėtinga operacija, apie įvykį medikai pranešė policijos pareigūnams. Šiems su nukentėjusiuoju tik iš antro karto pavyko pasikalbėti, tačiau aplinkybių, kaip buvo sužalotas jis iš karto nenorėjo nurodyti – paprašė palaukti pirmadienio, kai viską papasakos prie advokato. Jį Jonui parūpino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).

Tokį sprendimą buvęs nuteistasis priėmė dėl įvykių Rokiškyje – gegužės 1-ąją feisbuke sulaukė grasinančio pobūdžio žinučių iš Vilniaus rajone, Nemenčinėje gyvenančio kito buvusio kalinio. Jancik Janucha pasivadinęs Janas Dumža, kurį Jonas buvo matęs atliekantį bausmę Pravieniškių pataisos namuose, rašė, kad planuoja susidoroti: „Jei pasirodysi Vilniuje – būsi sulaužytas“; „Suprasi – nori atpi… į šikną; „Panorėsi, nes esi ožys tu“; „Kentėsi“ ir kt.

 Tyrėjas apklausą surengė telefonu

 Šie buvusio kalinio grasinimai kaip reikiant įbaugino Joną – visą naktį nemiegojęs jis iš pat ryto nuvyko į Rokiškio policijos komisariatą. Tačiau čia iš karto susidūrė su priešiškumu – pareigūnas siūlė nerašyti pareiškimo, nes nieko baisaus neįvyko: esą juk tu ne Vilniuje gyveni, kiek kartų į tą sostinę važiuoji, kas ten tave suras. Bet Jonas nenusileido – pareiškimą parašė.

Policija, kaip netrukus paaiškėjo, jokio nusikaltimo J. Dumžos žinutėse neįžvelgė – jau po keturių dienų vyriausiasis tyrėjas Tomas Kuolas surašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį dokumentą patvirtino prokurorė Irena Pšalgauskienė.

„Žinučių rašymas nekelia jokio pavojaus, nes jų galima neskaityti, prevenciškai jas užblokuoti“, – nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad Jonui siųstos žinutės buvo vienkartinės, užgaulios ir įžeidžiančios, be to, J. Dumža „sarkazmo, seksualinių fantazijų kontekste pavartojo moralės požiūriu smerktinus žodžius, internetinį ir kalėjimo žargoną“, kurį jis suprato kaip pokštą.

Kad tai nebuvo grasinimai, o esą tik pokštas, pareigūnui nurodė pats J. Dumža – neįtikėtina, bet ši išvada buvo padaryta po Nemenčinėje gyvenančio vyro apklausos… telefonu. „Norėjau pajuokauti“, – „apklausos“ metu nurodė buvęs Pravieniškių kalinys. Tačiau tai nė kiek nebuvo juokinga Jonui – jis jau ne kartą kaip nukentėjusysis yra apklaustas Kaišiadorių prokurorų kontroliuojamame Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Dėl to, kad atliekant bausmę iš kitų nuteistųjų patyrė seksualinę prievartą, pareigūnai jau ne vienam kaliniui yra pareiškę įtarimus. Po apklausų prokuratūroje ir jį skriaudusių kalinių atpažinimo procedūrų Jonas nujautė, kad už liudijimą gali būti bandoma su juo susidoroti, todėl J. Dumžos rašytos žinutės jam nė kiek neatrodė juokingos. O praėjus vos parai po policijos atsiųsto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų susidoroti, Jonas pateko į tikrą siaubo filmo vertą istoriją.

„Žinai už ką“

 Praėjusio šeštadienio rytą jis iš kaimo, kuriame gyvena, atvyko į Rokiškį – ketino apsipirkti turguje. Bet nesuspėjo – einantį gatve, visai netoli autobusų stoties, jį užpuolė ir nieko nesakę į automobilį įsitempė du jauni vyrai. Viskas įvyko akimirksniu, nors atrodė, kad tai trunka amžinybę – bandė priešintis, bet nebuvo jokių galimybių: vienas laikė tvirtai suspaudęs, o kitas numovęs kelnes į išeinamąją angą įgrūdo svetimkūnių ir užklijavo klijais. Per grumtynes greitai stingstantys klijai pateko ir ant kitų kūno vietų. „Žinai už ką“, – po surengtos egzekucijos piktu balsu rėžė vienas vyrų ir Joną išstūmė iš automobilio. Tai buvo vieninteliai žodžiai, kuriuos jam pasakė vienas egzekuciją surengusių vyrų – kitas išvis tylėjo. Išsigandęs, pažemintas ir išniekintas ankstyvą rytą ir vos ne pačiame Rokiškio centre Jonas kaip galėdamas nuėjo į stotyje esantį tualetą ir svetimkūnius bandė pašalinti pats, bet nepavyko – klijai padarė savo. „Tada išsikviečiau greitąją – mane iš karto išvežė į Vilnių, čia operavo, laimei, operacija praėjo sėkmingai, – šiandien sako Jonas. – Aš po operacijos net rožinį pabučiavau – jaučiuosi lyg švęsčiau antrąjį gimtadienį. Niekada nemaniau, kad pateksiu į tokią situaciją – patyriau pragarą Pravieniškėse, kas norėjo, tą darė su manimi, pareigūnai tai irgi žinojo, tyčiodamiesi klausdavo, ar, Jonai, esi šiam vakarui pasiruošęs, ar jau pasimatavai suknelę, lūpas pasidažei… O dabar – daug iškentėjau Pravieniškėse, bet kad šitaip… Ar normaliam žmogui galėtų kilti mintis taip pasielgti?“ Jonas neabejoja, kad jam keršijama už kreipimąsi į teisėsaugą – greičiausiai su juo bandė susidoroti jį prievartavusių kalinių draugai ar pasiuntinukai. „Aš net neįsivaizduoju, kaip jie mane surado, bet aišku, kad tai buvo iš anksto suplanuota ir tam pasiruošta“, – nukentėjusysis prisipažino, jog vieną skriaudikų iš matymo pažino. 

Pasiūlė skriaudikus pačiam susirasti

 Tai jau antras kartas, kai Jonas sulaukia keršto vien už tai, kad papasakojo apie baisią patirtį Pravieniškėse – sausio pabaigoje jis buvo užpultas ir sužalotas iš karto po to, kai grįžo iš Vilniuje vykusios kriminalinės publicistikos knygos „Pravieniškių mafija“ ir tuo pačiu pavadinimu išleisto dokumentinio filmo pristatymo. Ikiteisminį tyrimą policija atlieka iki šiol, nors jo pradžioje abu įtariamieji pripažino kaltę dėl panaudoto smurto. Įtariamiesiems pareigūnai buvo uždraudę bendrauti su Jonu – taip siekiama jį apsaugoti. Tiesa, prieš tai pareigūnai net neskubėjo pradėti ikiteisminio tyrimo ir teisinosi, kad Jonas į ligoninę buvo pristatytas ir paguldytas ne dėl sumušimo, o dėl pakilusios temperatūros. „Ligoninėje buvo pareigūnas ir pareigūnė, jie patikrino, ar esu blaivus, bet aš alkoholio jau visiškai nevartoju nuo tada, kai patekau už grotų, taip pat užsirašė visus mano duomenis, – tada sakė Jonas. – Jie stebėjosi, kad tik dabar kreipiausi į medikus ir tiek laiko kentėjau namuose. Aš viską jiems papasakojau, tačiau užpuolikų negalėjau nurodyti, nes jų asmeniškai nepažįstu ir nenoriu meluoti ar apkaltinti žmogaus, kuris nepadarė kokio nors nusikaltimo. Todėl pareigūnai man pasakė, kad atvažiuočiau parašyti pareiškimą, kai išsiaiškinsiu, kas mane užpuolė, nes kas iš to, jeigu jie priims pareiškimą, o nežinos, ką sulaikyti.“ Jono istorija apie gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose sujaudino daugelį dokumentinį filmą „Pravieniškių mafija“ mačiusių žmonių – vyras atvirai kalbėjo apie tai, kaip jį pataisos namuose reketavo Kauno nusikaltėliai, vėliau, taip ir negavę pinigų, nuteistąjį net penkis mėnesius (nuo gruodžio iki balandžio) vertė nuo 6 iki 23 val. būti tik lauke. Ir tai matė nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai, bet, kaip sakė Jonas, jie nieko nedarė – „juk žinai, kur papuolei“. O po to Jonas buvo pažemintas iki žemiausios kastos ir nuolat prievartaujamas. 

Kalėjimų subkultūra neatleidžia 

Šią baisią Jono istoriją išgirdusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė negalėjo patikėti, kad taip yra tyčiojamasi iš nuteistųjų, pirmą kartą patekusių už grotų. Centro vadovė pasamdė Jonui advokatą, kuris atstovauja jo interesams pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, taip pat ieško būdų, kaip vyrui padėti atsistoti ant kojų – išėjęs į laisvę Jonas ilgą laiką net bijojo išeiti iš namų, o viešai prabilo tik paragintas psichologės. KOPZI vadovė įsitikinusi, kad Jonas praeities atsikratys tik pakeitęs aplinką, todėl iš karto ėmė ieškoti vietų, kur jį galėtų apgyvendinti. Tačiau tradiciškai susidūrė su didžiulėmis kliūtimis.
„Požiūris į šio daug iškentėjusio žmogaus socialines problemas taip pat daug pasako apie situaciją mūsų šalyje – ar normalu, kad reikia nueiti tokį kelią, norint gauti nors kiek saugesnį stogą virš galvos, – sakė K. Mišinienė. – Išgirdęs ir labai nustebęs, jog Jonas nenori gyventi landynėje, jog jis svajotų apie nors kiek padoresnį kambariuką, miestelio seniūnas pasižadėjo padėti – nurodyti, kokius dokumentus Jonas turi surinkti ir pateikti socialiniam būstui gauti. Ir pustuščiame Rokiškyje jis buvo įtrauktas į sąrašą socialiniam būstui gauti – buvo įrašytas 56 eilės numeriu. Matydami krizinę situaciją, kreipėmės į Seimo narę Radvilę Morkūnaitę- Mikulėnienę, prašydamos patarpininkauti derybose su savivaldybe, paaiškinant beviltišką Jono socialinę padėtį.“ Tačiau ir parlamentarės įsikišimas nepagelbėjo – Rokiškio savivaldybės pateikė atsakymą, jog yra bendra eilė socialiniam būstui gauti, išimčių niekam nedaroma, žmogus pats turi ieškoti sau tinkamo būsto. „Pagalbos kreipėmės kaip į turintį didelį autoritetą Rokiškio parapijos kleboną, kuris išklausė, pripažino, kad parapijiečiai nenori padėti turinčiam „tokią“ praeitį žmogui ir pažadėjo pasikalbėti su … tuo pačiu seniūnu, – sakė KOPZI vadovė. – Galop nusprendėme tiesiai kreiptis į Rokiškio naujai išrinktą merą – negi tikrai taip sužalotam, duodančiam parodymus prieš savo skriaudėjus vyrui neatsiras vietos regione? Čia laukė pirmoji sėkmė – meras per kelias dienas išsprendė būsto klausimą, Jonui atsirado vieta Savarankiško gyvenimo namuose.“ Tačiau į šiuos namus Jonas nevažiuos – viską pakeitė prieš jį praėjusį savaitgalį įvykdytas žiaurus išpuolis. „Nelemtas užpuolimas, pakartotinas Jono sužalojimas parodė, kad kalėjimų subkultūra neatleidžia prieš ją sukilusiam žmogui, jog kol kas nesaugu yra pasiryžusiems prabilti“, – sakė K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

Autorius: Dainius Sinkevičius

Pašlijusi fizinė ir psichinė sveikata, narkotikai ir alkoholis, smurtaujantys klientai – visa tai naktinių plaštakių realybė.
Kaip teigiama LNK žinių žurnalistės Ievos Motejūnaitės reportaže, suteneriai prostitutes įbaugina tiek, kad šios bijo kreiptis pagalbos. Suteneriai ir taip pažeidžiamas moteris tyčia pripratina prie alkoholio ir narkotikų, kad šios taptų dar labiau priklausomos nuo kitų žmonių. Kad palaužti pažeidžiamas moteris yra pagrindinis žmonėmis prekiaujančių nusikaltėlių tikslas, patvirtina ir Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė. „Į prostituciją įtrauktos moterys yra labai išgąsdintos. Jos yra palaužtos tiek sutenerių, kurių pirmasis darbas iš tikrųjų yra šitą gyvą prekę padaryti geriau valdomą, reiškia, tikrai palaužti, bet taip pat ir to, kad už tai yra baudžiama. Suteneriai turi kuo jas gąsdinti ir paprastesnis žmogus, o tai dažnai būna merginos iš labai nepalankios aplinkos, ir mažai išsilavinusios, ir jos iš tikrųjų tuo tiki“, – teigia ji. Kaip teigiama reportaže, pagalbos į sekso vergiją pakliuvusios moterys kreipiasi retai, už jas tai dažniausiai padaro socialiniai darbuotojai, tačiau sėkmės istorijų esą yra labai mažai. Net išsivysčiusiose Europos šalyse vidutinė prostitutes gyvenimo trukmė 33 metai – parsidavinėjančias moteris naikina ligos, dalis miršta nuo alkoholio ar narkotikų, kitos tiek palūžta psichologiškai, kad nusižudo. Būna ir tokių incidentų, kai prostitutes mirtinai sumuša klientai. „Istorijos yra ir panašios, ir kartu skirtingos. Matome, kad tai yra ir globos įstaigų mergaitės, kurios nesurado savo vietų didmiesčiuose ir labai greitai pateko į sutenerių rankas, ir moterys, kurios bėga nuo smurto namuose, moterys, mergaitės, kurios patyrė seksualinę prievartą ir jau visai kitaip žiūri tiek į savo kūno ribas, tiek savivertė yra gana smarkiai pakitusi“, – kas pakliūva į prostitucijos tinklus vardija Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

Už vertimąsi prostitucija Lietuvoje gresia bauda nuo 90 iki 140 eurų. Jei prostitutė įkliūva ne pirmą kartą, baudos dydis gali siekti ir iki 300 eurų. Tokia pati atsakomybė taikoma ir sekso paslaugas perkantiems klientams. Vis dėlto, teigiama LNK žinių reportaže, Lietuvoje dažniau baudžiamos į sekso vergiją pakliuvusios moterys nei šias nelegalias paslaugas perkantys klientai – per metus nubaudžiama keli šimtai prostitučių ir tik keliolika klientų. Tiesa, jei moteris į prostituciją buvo įtraukta naudojant prievartą, apgaulę ar būdama nepilnametė, ji bausmės gali išvengti. LNK žinios neseniai atliko eksperimentą, kai žurnalistė apsimetė prostitute ir slaptomis kameromis susidūrimą su Vilniaus stoties rajone savo kūnu prekiaujančiomis moterimis nufilmavo slapta kamera. Žurnalistei prostitutės grasino, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Tuo tarpu vienas taksistas patarė jaunai prostitute apsimetusiai žurnalistei eiti klientų laukti į kitas stoties mikrorajono gatves, nuo kurių esą naujokės ir pradeda. Vyras pripažino, kad prostitucija besiverčiančias moteris jam dažnai tenka nuvežti pas klientes.

Per kelias valandas trukusį eksperimentą žurnalistai užfiksavo ir pro prostitučių laukimo vietas pravažiuojančių policijos pareigūnų automobilius, tačiau policijos atstovas žinių žurnalistams aiškino, jog bausti moterų tiesiog už stovėjimą gatvėje negali. „Vien už stovėjimą paprastai nėra baudžiama, reikia nustatyti pažeidimo sudėtį. Paprastai tame specializuojasi tam tikra grupė pareigūnų, kurie geriau susipažinę su situacija ir paprastai tos priemonės būna rezultatyvios “, – tikino Vilniaus 3-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus. Specialius reidus pareigūnai rengia kelis kartus per mėnesį.  Vis dėlto Seime jau ketinama imtis kitokių priemonių, siekiant sumažinti prekybos žmonėmis mastą – baudžiami būtų sekso paslaugas perkantys klientai, jiems grėstų iki pusės metų nelaisvės, o prostitutės baudžiamos nebūtų. Seimo nariai siūlo kriminalizuoti sekso paslaugų pirkimą ir už tai taikyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. „Iš esmės tos baudos, kurios joms (prostitutėms – DELFI) yra skiriamos, vietoj to, kad turėtų prevencinį poveikį, dar labiau įklampina šias moteris į skolas“, – LNK žinioms teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

Autorius: LNK žinios, Delfi

Vieno Vilniaus verslininko pomėgiai sudomino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnus – Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras pranešė, kad Lietuvoje gyvenantis vyras ne tik į savo kompiuterinę techniką siunčiasi, bet ir „debesyse“ išsisaugo vaizdus su seksualiai išnaudojamais nuskriaustais vaikais.
JAV teisėsauga šią informaciją perdavė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams – patikrinę duomenis jie nustatė, kad kartą jau teistas vilnietis verslininkas Rolandas R. išties domisi pornografiniais vaizdais, kuriuose nufotografuotos seksualiai išnaudojami vaikai. Dažniausiai tai – nusikaltėlių pagrobtos mažametės mergaitės. Tokia lietuvio „aistra“ užtraukė jam baudžiamąją bylą – Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino policijos ir prokuratūros surinktus duomenis, kad Rolandas R. į savo mobiliojo ryšio telefoną siuntėsi nuotraukas su seksualiai išnaudojamomis mažametėmis mergaitėmis, be to, šias nuotraukas automatiškai išsaugodavo „Google“ atsarginės kopijos „debesyse“. 

„Rolandas R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – jis disponavo (įgijo ir laikė) pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai“, – paskelbė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Darius Pranka. Jis nutarė, kad verslininkas į valstybės biudžetą per vienerius metus privalės sumokėti 68 MGL (3 400 Eur) baudą. Tiesa, ji galėjo būti gerokai didesnė, bet baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Rolandas R. kaltę pripažino, o byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Rolandas R. pornografinio pobūdžio vaizdus, kuriuose buvo išnaudojami vaikai, į savo mobiliojo ryšio telefoną namuose ir viešose vietose siuntėsi nuo praėjusių metų birželio ir juos saugojo iki rugsėjo 4 d., kai policijos pareigūnai jo namuose atliko kratą ir paėmė įrangą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyras buvo atsisiuntęs ir išsaugojęs devynias nuotraukas su seksualiai išnaudojamais vaikais. Tiesa, vyro telefone buvo rasta ir daugiau mergaičių nuotraukų, tačiau jos nepripažintos pornografinio pobūdžio. Apie kiekvieną Rolando R. atsisiųstą nuotrauką JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras teisėsaugai pranešė atskirai – centre esanti kompiuterinė sistema automatiškai identifikuoja vaizdus su seksualiai išnaudojamais vaikais. Šio centro darbuotojų iniciatyva per ne vienerius metus visame pasaulyje buvo nustatyti tūkstančiai asmenų, besidomintys seksualinę prievartą patiriančiais vaikais. Dešimtys tokių asmenų buvo nustatyti ir Lietuvoje, daugelis jų anksčiau taip pat buvo nuteisti. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Rolandas R. pripažino jam pateiktus įtarimus dėl neteisėto disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Per apklausą vyras sakė, kad pornografinio pobūdžio nuotraukas ir įrašus pradėjo žiūrėti prieš metus, o puslapius, kuriuose galima rasti tokio turinio vaizdų, jis surasdavo per paieškos sistemas internete. „Ieškojau bendrai pornografijos puslapių, specialiai vaikų pornografija nesidomėjau, bet ėjau iš vieno puslapio į kitą ir kažkaip priėjau prie vaikų pornografijos, – tyrėjams sakė Rolandas R. – Žiūrėjau tik nuotraukas – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų.“ Vyras prisipažino, kad nuotraukas taip pat atsisiųsdavo į mobiliojo ryšio telefoną, o kadangi telefone buvo nustatyta atsarginio kopijavimo funkcija, todėl jos automatiškai išsisaugodavo ir elektroninių paštų paskyrose. Rolandas R. taip pat neslėpė, kad namuose yra sukaupęs pakankamai daug pornografinio pobūdžio įrašų – juos laikydavo kompaktinėse plokštelėse. Tačiau apie tai jis esą niekam nepasakodavo ir šių įrašų niekam nerodydavo. „Labai gailiuosi dėl tokio savo poelgio“, – per apklausą aiškino vilnietis. Kodėl išsisaugojo seksualiai išnaudojamų vaikų nuotraukas, jis pareigūnams neaiškino. Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukas. Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, aukos nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė mano, kad apie grėsmes, į kurias gali pakliūti bet kuris vaikas, reikia kalbėti jau mokyklos suole. „Šiandien, mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – sakė K. Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę.“ 

K. Mišinienė pateikė sunkiai suvokiamus skaičius apie tai, kiek žmonių domisi vaikų pornografija: „Vaikų pornografija yra vienareikšmiškai vaikų seksualinio išnaudojimo forma, nors ir kaip pavieniai ar grupiniai „kolekcionieriai“ yra linkę teisintis – „aš tik žiūrėjau“, „užmečiau vieną akį“, „kažkas man atsiuntė“, tačiau tose pačiose JAV internete per dieną (!) pateikiama 116 tūkst. užklausų vaikų pornografijai“. Pasak jos, ne kiekvienas „kolekcionierius“ ieškos tiesioginio kontakto su vaiku, tačiau „ten, kitoje kameros pusėje, tvirkinami ir prievartaujami gyvi, tikri vaikai, kurie dažnai leidžiami iš rankų į rankas, kuriais nusikaltėliai „dalinasi“ tarpusavyje“. „Beprasmiška yra apeliuoti į vaikų pornografijos vartotojų sąžinę, čia kalbame apie asmenis (tiek vyrus, tiek moteris, beje), kurie tarsi grandinėmis yra prikaustyti prie virtualaus prievartavimo vaizdų, kuriems bausmė ir pagalba turėtų būti „viename pakete“, – sakė daugybei seksualinės prievartos aukų pagelbėjusio centro KOPŽI vadovė. – O ir ne tik teismo salėje reiktų baisėtis – vaikų pornografija mokytojo, kariškio, pareigūno darbiniame kompiuteryje?! Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes – nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

Autorius: Dainius Sinkevičius 

Balandžio 23 d. Kauno apygardos teisme nuosprendį išgirdo į septintąją dešimtį įžengęs vilnietis Valdemaras Maliauka, 2013-2016 m. prievartavęs, žaginęs ar lytinę aistrą už atlygį tenkinęs su devyniomis 13–16 metų mergaitėmis. Aukoms buvo atsilyginama alkoholiu, cigaretėmis ar smulkiomis pinigų sumomis. V.Maliauka nuteistas dėl dvidešimties epizodų ir, jei nuosprendis įsiteisės, kalės 10 metų.

Kauno apygardos teismas pripažino V.Maliauką kaltu pagal įvairiausius Baudžiamojo kodekso straipsnius. Iš viso nustatyta apie 20 nusikalstamų epizodų. Kai kurie nuteistojo veiksmai pažeidė iškart ne vieną, o kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendis – itin plačios apimties.

Prokuroras Andrius Kiuršinas prašė šiam asmeniui skirti 11 metų nelaisvės, teismas, subendrinęs visas paskirtas bausmes, skyrė kalėti dešimtmetį. Posėdžių salėje jis nebuvo suimtas. Grėsmės, kad verdiktui įsiteisėjus jis ims slapstytis, teisėjų įsitikinimu, nėra. V.Maliauka noriai lankėsi teismo posėdžiuose. Pasirodė jis ir skelbiant nuosprendį. Tiesa, komentuoti teismo sprendimą atsisakė.

Kelioms nukentėjusiosioms nuteistasis turės atlyginti po 6 tūkst. eurų siekiančią neturtinę žalą. Septynioms – po 4 tūkst. eurų. Iš viso patenkintų civilinių ieškinių suma siekia 40 tūkst. eurų.

Pasak bylos prokuroro, kaltės nuteistasis nepripažino. Neneigė, kad santykiavo su nukentėjusiosiomis, bet tikino nežinojęs jų amžiaus – neįtaręs, kad šios nepilnametės ar net mažametės.

V.Maliaukai grėsė įkalinimas iki 15 metų. Vilniuje jis vertėsi keltuvų ir jų dalių prekyba. Jo akcijos įmonėje bylos nagrinėjimo metu buvo areštuotos.

„Teismas iš esmės patenkino mano prašymus. Skirta bausmė skiriasi nuo prašytos nežymiai. Kol kas nematau pagrindo skųsti sprendimo bent jau dėl bausmės paskyrimo“, – paskelbus verdiktą teigė prokuroras A.Kiuršinas.

Pagal bylos medžiagą, V.Maliauka kaltintas seksualiniu mažamečių prievartavimu, išžaginimu, lytinės aistros tenkinimu už atlygį, pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Taip pat jam buvo pareikšti kaltinimai ir dėl vaikų išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, pornografinės produkcijos su vaikais gaminimo ir laikymo. Iš viso paimta 11 USB laikmenų, tačiau tik kai kuriose rasta pornografinės medžiagos. Didžiąją dalį jos nufilmavo pats nuteistasis.

Jam inkriminuota nusikalstama veika truko nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų. Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos devynios mergaitės. Dar vienos tapatybė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Įvykių metu mergaitėms buvo – 13–16 metų. Visos jos kilusios iš vieno Kauno apskrities rajono.

Pirmąją mažametę seksualinių aistrų tenkinimui nuteistajam pavyko atrasti socialiniuose tinkluose. Savo aukas jis veždavosi į gamtą, ten su jomis santykiaudavęs, filmuodavęs apsinuoginusias. Tai tapdavo pretekstu šantažui – šantažuodamas reikalaudavo vėliau pratęsti santykius.

Nuosprendis šiam asmeniui turėjo būti paskelbtas jau anksčiau, tačiau, priimant procesinį sprendimą, teisėjų kolegija pastebėjo, kad kaltinamajame akte yra trūkumų, tad atnaujino procesinį nagrinėjimą – atnaujino įrodymų tyrimą.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

Autorius: Ingrida Nagrockienė

Publikuota: 2019m., laikraštis “Sekundė”, Nr.56

Iš vaikų namų į šeimą grąžintas tris mažametes biologinis tėvas seksualiai išnaudojo maždaug pusmetį. Penkerių, septynerių ir dešimties metų mergaičių kančių nepastebėjo nei artimieji, nei šeimą prižiūrėję socialiniai darbuotojai, rodo Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos duomenys.

Siekiant apsaugoti nepilnametes nei jų vardai, nei kiti aukas leidžiantys atpažinti duomenys straipsnyje nebus viešinami. 

Prievartauti pradėjo tą pačią naktį, kai parsivežė iš vaikų namų 

Viskas prasidėjo dar 2016 m. spalį. Būtent tada, rašoma byloje, trys mažametės iš vaikų globos namų buvo grąžintos tėvui. Ikiteisminio tyrimo metu dešimtmetė pasakojo, kad tėvas prie jos lįsti pradėjo jau pirmąją naktį. „Pirmą kartą, kai pradėjo lįsti, ji buvo namie, kambaryje su sese. Mergaitės teigimu, tėvas prie jos lįsdavo naktį, <…> jai labai skaudėdavo, neįmanoma buvo nusišlapinti“, – byloje cituojami mažametės parodymai. Ji tyrėjams taip pat papasakojo, kad, kol ją prievartaudavo tėvas, viską matė ir dar mažesnės seserys. Tai tyrėjams patvirtino ir septynmetė nukentėjusioji. Ji teigė, kad „tėvas blogai lietė“ vyresnę seserį, „numovė kelnaites ir lietė už užpakalio“.

Kaip paaiškėjo tiriant bylą, tėvas tvirkino ir prievartavo ne tik vyriausiąją dukrą, bet ir kitas dvi mažametes. Nors apklausiama septynmetė iš pradžių tyrėjams pasakojo, kad tėtis lindo tik prie jos seserų, tačiau vėliau prasitarė, kad lietė ir jos lytinius organus. „<…> spaudė, tuomet jai būdavo nemalonu, būdavo visa raudona. Tualete nuėjusi jausdavo, kad nenori šlapintis. Tėvas gulėdavo ir sakydavo „<…>, ateik“. Nurodo, kad ją spaudė apie dešimt kartų, o vyresnę seserį – daug kartų“, – byloje cituojami ikiteisminio tyrimo metu mergaitės duoti parodymai. Ji į teismą pakartotinai liudyti nebuvo kviečiama, siekiant išvengti pakartotinio vaiko traumavimo.

Be to, septynmetė vykdomo tyrimo metu nuspalvino nupiešto žmogeliuko krūtinę ir lytinius organus, kuriuos liesdavo tėtė. „Su lėlytėmis ir ant savęs rodo, jog jai lietė intymias kūno vietas – užpakalį, lyties organus, teigia, jog tėtis yra <…> atsigulęs ant jos ir spaudęs, o tai jai buvo nemalonu“, – mažametės parodymai fiksuoti byloje. Tyrėjams mergaitė papasakojo, kad yra mačiusi tėvo lytinį organą, teigė, kad „tėtis namuose ją liesdavo visur“. „Teigė, kad kai tėtis ją liesdavo, ji miegodavo pas jį lovoje. Tai jis darė daug kartų“, – rašoma byloje. Apie tai, kad yra seksualiai išnaudojama tėvo, septynmetė niekada neprasitarė net savo vyriausiai seseriai. Kaip pažymėta teisme, mergaitė gėdijosi su ja atliktų veiksmų, todėl „vengė apie tai pasakoti net ir artimiausiems žmonėms“. „<…> kaip nurodoma jos įvertinimo išvadoje, pasakojant apie seksualinio prievartavimo aplinkybes stebimos gėdos ir pasišlykštėjimo reakcijos, be to, mergaitė, pasakodama šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjui ir specialistams, nuolat pabrėždavo, kad tėvas taip elgdamasis darė blogai, jai būdavo nemalonu, ji buvo raudona“, – rašoma teismo nutartyje. Teismo metu buvo nustatyta, kad būtent dėl to apie patiriamą siaubą mergaitė niekam nepapasakojo.

Tvirkino ir penkiametę 

Atliekant tyrimą pareigūnai apklausė visas tris dukras, augusias su tuo metu keturiasdešimtmečiu vyru. Paaiškėjo, kad tėvo prievartą patyrė ir mažiausioji, penkiametė šios šeimos atžala. Apie mažametės tvirkinimą bylos tyrėjams ir specialistams išdavė penkiametės elgesys, kai ši, pakliuvusi į nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų pagalbos centrą, vaikščiojo nuoga, kišo įvairius daiktus į lytinius organus. „Toks seksualizuotas elgesys susiformuoja tik po ilgalaikių, daugkartinių patirčių. <…> mergaitė dažnai kalba apie seksą, rodosi kitiems nuoga, su pašaliniais daiktais vaizduoja vyriškus lytinius organus, reiškiasi jos amžiui nebūdingas susidomėjimas seksualinėmis temomis. Nukentėjusioji <…> apklausos metu taip pat parodė, kad tėtis buvo nusiėmęs maikę, triusikėlius, buvo labai „fui“, atrodė negražiai“, – rašoma teismo nutartyje.

Penkiametė ekspertams papasakojo, jog tėtis „nusimovė kelnes ir su vyresne seserimi darė seksą“. Mažametė taip pat paaiškino, ką reiškia „daryti seksą“. Dešimtmetė mergaitė taip pat patvirtino, jog jos penkiametė sesuo matė, kaip ją prievartaudavo tėvas. „Sakė tėvui, kad negalima taip daryti“, – apklausiama pareigūnams teigė dešimtmetė. Mažiausioji, penkiametė, nukentėjusioji medicininės apžiūros metu „itin priešinosi pačiai apžiūrai bei vyriškos lyties daktarui: nesutiko atsisegti palaidinės, atsisakė nusimauti kelnes“, fiksuota byloje. „Gydytojui pasiūlius suvalgyti ledų po apžiūros, jų kategoriškai atsisakė, nesutiko valgyti net praėjus kuriam laikui, slėpėsi kampe. Vėliau skundėsi, kad daktaras ją glostė, nors jis tik palaikančiai prilietė petį. Kiek daugiau prisileido moteris: pasikėlė palaidinę, nusimovė kelnes, visgi priešinosi nusimauti kelnaites, o nusimovusi neleido apžiūrėti lyties organų. Panašu, kad mergaitei medicininė ginekologinė apžiūra kelia itin stiprius emocinius išgyvenimus“, – rašoma teismui pateiktose medicinos ekspertų išvadose.
 Penkiametė mergaitė tyrėjams sakė, kad tėvas ją ne tik tvirkino, bet ir naudojo fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš jos dešimtmetę seserį – „mušė kirviu ir peiliu“. Septynmetė tyrėjams sakė, kad tėtis mušė visas tris dukras – buvo įspyręs penkiametei į pilvą, ją pačią tampė už plaukų, yra sudavęs kietu žaislu, buvo trenkęs mašinėle. Tačiau byloje nepakako duomenų, leidžiančių nustatyti, kad tėvas fiziškai smurtavo prieš savo dukteris. 

Tėvo parodymai sukrečia

 Pats keturiasdešimtmetis vyras savo nusikaltimus pripažino tik iš dalies. Tyrėjams pasakojo, kad prievartavo dešimtmetę, tačiau neigė, kad seksualiai išnaudojo ar mušė kitas dvi dukras. Tyrėjams jis detaliai papasakojo, kaip elgėsi su dešimtmete dukra 2017 m. balandį, dieną, po kurios mergaitė pabėgo iš namų pas kaimynę ir papasakojo apie tėvo elgesį. Vyras teigė, kad tą dieną savo namuose ryte girtavo su draugu. Vėliau, po pietų, jie kartu išvažiavo į gretimą kaimą, kur toliau vartojo alkoholį ir valgė šašlykus. Namo vyras teigė sugrįžęs vakare, apie 19 val., ir kartu su draugu toliau vartojo alkoholį. Draugas, pasak nuteistojo, iš jo namų išėjo apie 21 val., tuo metu jo dukros jau miegojo „vienoje didelėje lovoje miegamajame“. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus keturiasdešimtmetis sakė, kad septynerių ir penkerių dukras jis perkėlė į kitą lovą, o pats atsigulė šalia lovoje likusios dešimtmetės dukros. Vyro teigimu, jis pats buvo su drabužiais, dukrai numovė kelnes ir pradėjo liesti jos lytinius organus. Vyras prisipažino, kad panaudodamas jėgą bandė mergaitę išžaginti, tačiau, kaip nustatė teismas, to padaryti vyrui nepavyko dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių – dešimtmetė muistėsi, jai skaudėjo. „Mergaitė pasakė, kad jai skauda ir kad jis baigtų, todėl <…> nuo jos nulipo. Mergaitė nulipo nuo lovos, apsimovė kelnytes ir pabėgo“, – tokie vyro ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, nes liudyti teisme pats nuteistasis atsisakė, bet savo žodžius patvirtino.
 Vyras tyrėjams pasakojo, kad santykiauti su dukra noras jam užeidavo spontaniškai. Jis prisipažino, kad vyriausią dukrą išžaginti bandė maždaug 10 kartų. Be to, prigrasino mergaitę nieko niekam nepasakoti, sakydavo, kad atiduos ją į vaikų namus. „Vyras parodė, kad mergaitės krūtys buvo šiek tiek padidėjusios, mėnesinės nebuvo prasidėjusios. Vyro manymu, mergaitė suvokė, jog tai, ką jis darydavo su ja, buvo negerai, tačiau ji bijojo kam nors pasiskųsti, nes jis jai grasindavo „bus blogai, užmušiu“, – skelbiama teisme pagarsintuose vyro parodymuose. Nors tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji dešimtmetė tikino, kad prievartaudamas vyras mažametei į lytinius organus kišo pirštus, teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mergaitės mergystės plėvė nepažeista, todėl šią aplinkybę teismas laikė neįrodyta.

 Slėpdamas įkalčius sudegino dukros apatinius

 Nuolat seksualiai prievartaujama dešimtmetė apie tėvo elgesį 2017 m. balandžio pabaigoje papasakojo draugei, su kuria žaidė stadione. Dešimtmetė nenorėjo grįžti namo, todėl pasiprašė nakvoti pas draugę. Čia mergaitė praleido visą savaitgalį. Draugės namuose mergaitė apie tėvo elgesį papasakojo ir draugės motinai, kuri ir kreipėsi į policiją. Kai dukra negrįžo nakvoti namo, nuteistasis suprato, kad gali įkliūti, todėl dešimtmetės kelnaites, nustatė tyrėjai, sudegino virtuvėje buvusiame pečiuje, kad „nebūtų įkalčių dėl spermos“. Iš vyro buvo paimtos ir kitos mažametės dukros ir perduotos netoliese gyvenančiai moteriai. Pareigūnų protokole rašoma, kad trijų dukrų tėvas į alkotesterį tuomet pripūtė 3,40 prom. Vaiko teisių apsaugos specialistai mažametes iš šeimos paėmė 2017 m. gegužės 2 d. Jos buvo paimtos tiesiai iš mokyklos, o jų tėvas sulaikytas. Nors šeimą nuo to laiko, kai dukros iš vaikų namų buvo grąžintos tėvui, stebėjo socialiniai darbuotojai, įtarimų jiems dėl mažamečių seksualinio išnaudojimo esą niekada nekilo. Kaip teisme pasakojo su šeima dirbusi socialinė darbuotoja, ji šioje šeimoje lankydavosi kartą per savaitę, su tėvu buvo bendraujama ir telefonu. „Mergaitės apie priekabiavimą anksčiau užsiminusios nebuvo. Jokių įtarimų nebuvo“, – teisme teigė socialinė darbuotoja.
 Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja teisme teigė, kad anksčiau specialistai yra gavę informacijos apie vyro girtavimą, vykdavo šeimą patikrinti. „Dešimtmetė yra pakankamai atvira ir bendraujanti mergaitė, jokių užuominų apie prievartavimą anksčiau nebuvo“, – teisiamojo posėdžio metu teigė vaiko teisių apsaugos specialistė. Teismas vyrą pripažino kaltu dėl didžiosios dalies jam inkriminuotų veikų – mažamečių dukrų prievartavimo, tvirkinimo, bandymo išžaginti. Teismui nepakako įrodymų, kad vyras būtų pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo. Vienais pagrindinių įrodymų byloje tapo mažamečių parodymai, kurie buvo itin realistiški, atitinkantys mergaičių amžių, be to, ekspertai nustatė, kad mergaitės neturi padidinto polinkio fantazuoti. Dešimtmetė visada nuosekliai tyrėjams pasakojo apie tėvo nusikalstamus veiksmus. Be to, mažamečių pasakojimus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Psichiatrijos ekspertizė parodė, kad vyras turi lengvą protinį atsilikimą su elgesio sutrikimu, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl teismas pripažino, kad vyras padarė tyčinius tęstinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie labai sunkių. Vyrui 2018 m. lapkritį skirtas laisvės atėmimas devyneriems metams.

Stebisi socialinių darbuotojų aplaidumu

 Kaip DELFI teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė, su nukentėjusiomis mergaitėmis jau kurį laiką dirba ir šio centro specialistai. Pasak pašnekovės, visos trys mažametės iš šeimos buvo paimtos dėl tėvų girtavimo, tuo metu tėvai skyrėsi. Vėliau dukromis jų motina esą nesidomėjo, o tėvas norėjo atžalas susigrąžinti savo globai. Šiuo metu nuo tėvo seksualinės prievartos nukentėjusios mergaitės vėl gyvena globos namuose. „Sunku pasakyti apie tikrąją jų būklę. Tokių traumų pasekmės dažniausiai pasireiškia vėliau“, – teigia K. Mišinienė. Su išnaudojimo aukomis dirbanti specialistė stebisi, kad šioje istorijoje seksualinės prievartos apraiškų nepastebėjo nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko teisių specialistai. Anot K. Mišinienės, kalbėdami apie šią situaciją socialiniai darbuotojai tikino, kad vis dar nemoka atpažinti seksualinės prievartos požymių.
 „Sakyčiau, turintis gilias tradicijas abejingumas ir tarnybų kontrolės nebuvimas. Kokioje dar srityje būtų toleruojamas toks aplaidus darbas, kurio pasekmės yra tragiškos ir beveik neištaisomos? Mergaičių patirtam košmarui galima prilyginti tik karo, nelaisvės baisumus. Mūsų nuomone, teisiamųjų suole turėjo sėdėti ir tarnybų, atidavusių vaikus šiam liguistam žmogui, lankiusių šeimą, vadovai. Ne kaip skamba, ar ne? Bet vaikų skausmą suvokti dar baisiau. Ar VTAS skyriai pavaldūs savivaldybėms, ar jie centralizuoti – šiuo atveju tai yra techniniai sprendimai, bet gyvenimą keičiantys sprendimai negali būti vykdomi beveidžių, neprisiimančių atsakomybės, besislapstančių biurokratų. Lygiai taip pat nesuprantame nuolat kartojamo šeimas lankančių socialinių darbuotojų atsikirtinėjimo – mūsų niekas nemokė atpažinti seksualinės prievartos, jei vaikas tyli, ką mes galime padaryti.. juk suklysti taip baisu… o jei nekaltą asmenį pasmerksime… Šį nedrąsų mekenimą taip pat reikia baigti, siūlome nemokančius, nesugebančius ir pan. grąžinti kartoti kolegijos ar universiteto kursą“, – situacija piktinosi K. Mišinienė. 

Kaip sprendimo būdą mato seksualinių nusikaltėlių registrą

 KOPŽI vadovė atkreipia dėmesį, kad šalyje iki šiol sunku užkirsti kelią ir pakartotiniams, iš įkalinimo įstaigų jau išėjusių asmenų padaromiems seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš vaikus. K. Mišinienė įsitikinusi, kad tokią situaciją padėtų suvaldyti seksualinių nusikaltėlių registras. „Jį matome kaip dalinai viešą, realiai naudojamą ne tik policijoje, bet ir bendruomenėse. Jis leistų nors kažkiek kontroliuoti vaikų prievartautojų judėjimą, šie būtų įpareigoti gydytis, kontroliuoti savo impulsus, gyventi socialiai. Pasaulyje labai skirtingai žiūrima į seksualinių nusikaltėlių registro būtinybę – vienur jis viešas, kitur dalinai, eilė šalių yra jo atsisakiusi dėl neefektyvumo. Suprantame žmogaus teisių gynėjų rūpestį dėl galimybės pažeisti nusikaltimą įvykdžiusių asmenų teises ir laisves. Bet būkime sąžiningi – šiandien skriaudžiamų mergaičių ir berniukų mūsų šalyje balseliai vos girdimi“, – pastebėjo K. Mišinienė. 
 Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė projektą, kuriuo siekiama įpareigoti už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius teistus asmenis pranešti savo faktinę gyvenamąją vietą. Seime projektui pritarta bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas komitetuose. Pataisos taip pat numato, kad už nepilnamečio išžaginimą, tvirkinimą, seksualinę prievartą, įtraukimą į prostituciją, disponavimą vaikų pornografija teistas asmuo, išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, turėtų apie tai pranešti policijai. Už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius teisti asmenys tą turėtų daryti nustatytą laikotarpį – nuo vienų iki penkerių metų. Kaip DELFI informavo VRM, rengiant šį projektą buvo remtasi JAV, Jungtinės karalystės, Lenkijos, Portugalijos ir Prancūzijos praktika ir patirtimi. Informatikos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nuo išžaginimo (BK 149 str.) 2017 m. nukentėjo 61 vaikas, 2018 m. – 61; nuo seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) 2017 m. – 64 vaikai, 2018 m. – 40; nuo tvirkinimų (BK 153 str.) nukentėjo 2017 m. – 96 vaikai, 2018 m. – 151. Bendras nukentėjusių vaikų skaičius 2017 m. buvo 309, 2018 m. – 402. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenis, bendras nuteistųjų už pakartotinius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus skaičius 2017 m. – 203 asmenys, 2018 (9 mėn.) – 150 asmenų. 

Nemano, kad registras išspręs bėdą 

Vis dėlto teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas nemano, kad seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registras išspręs bėdą. Pasak jo, nors šią priemonę taiko kai kurios šalys, ji jokios prevencinės funkcijos esą neatlieka. Tokius politikų užmojus kriminologas vadina „populizmu ir demagogija“. „Yra suvokta, kad prevencine prasme tai absoliučiai neturi jokios naudos. JAV buvo daryti tyrimai, ten yra net tokie žemėlapiai, kur gali pasižiūrėti, koks asmuo gyvena prie tavęs. Įrodyta, kad vien registracija, pirmiausiai, neužkerta kelio niekam. O antras dalykas, kad visuomet per metus tokių nusikaltimų daugiausiai padaroma pirmą kartą. Reiškia, kad tai yra asmenys, kurie dar niekada niekur nebuvo registruoti ir niekur įkliuvę. Vien orientavimasis į tuos, kurie jau buvo (nusikaltę – DELFI), yra visiška prevencijos iliuzija“, – VRM pasiūlymą komentavo kriminologas. Jo teigimu, pakartotinius nusikaltimus taip pat kur kas dažniau daro tie asmenys, kurie nebuvo sučiupti. Be to, atkreipia dėmesį specialistas, Lietuvoje iki šiol trūksta švietimo vaikams. „Vaikai turi būti mokomi atpažinti tas situacijas, kai suaugusieji su jais daro kažką nusikalstamo ar nepriimtino. Tiek, kad jie patys sau atpažintų, tiek ir kad sugebėtų atpažinti, kai tai daroma bendraklasiams ar kažkam kitam. Čia yra labai svarbu“, – pabrėžė pašnekovas.

 Taip pat, jo įsitikinimu, tam tikrose uždarose įstaigose, pavyzdžiui, mokykloje, bažnyčioje ar globos namuose turėtų būti nustatytos labai aiškios taisyklės, kaip suaugusieji gali elgtis su vaikais. Kaip pavyzdį jis pateikia taisyklę, kad suaugęs asmuo vienas negali likti uždaroje patalpoje su vaiku. „JAV galbūt nueita net per daug toli, yra švietimo įstaigų, kur netgi negali būti uždaros durys, kai vyksta pamoka“, – pavyzdį pateikia G. Sakalauskas. Kriminologas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi seksualiai vaikus išnaudojantys asmenys yra pedofilai, t.y., lytinį sutrikimą turintys asmenys. Mokslininko teigimu, tokį liguistą potraukį lytiškai nesubrendusiems vaikams „kiekvienoje visuomenėje turi maždaug 1 proc. vyrų“. G. Sakalausko skaičiavimu, iš visų seksualiai vaikus išnaudojusių nuteistų asmenų pedofiliją galima įtarti 20-30 proc.

 „Per paskutinius dešimt metų bent jau kontinentinėje Europoje yra suvokta, kad tam 1 proc. vyrų, kurie gali turėti tą seksualinę pedofilinę preferenciją, labai svarbu siūlyti savanorišką gydymą. Todėl kad visada yra rizika, todėl, kad jų vienintelis lytinis potraukis yra lytiškai nesubrendusiems vaikams. Rizika yra didelė. Pavyzdžiui, Vokietijoje 10 metų yra vykdomas projektas, žmonės, kurie jaučia, kad galėtų padaryti kažką tokio panašaus, gali visiškai anonimiškai kreiptis, visiškai nemokamai gauti gydymą“, – teigia teisininkas. Jo teigimu, prieinamo gydymo ir aiškios žinutės iš valstybės, kad reikia ieškoti pagalbos iki nusikaltimo padarymo, Lietuvoje iki šiol nėra. Lietuvoje galimas prievartinis gydymas, bet gydoma maža dalis nusikaltusiųjų Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius aiškina, kad pedofilija yra vienas iš aštuonių psichikos sutrikimų, priskiriamų parafilijai. „Parafilija tai yra seksualinis sutrikimas, kuriam būdingos pasikartojančios intensyvios fantazijos, keliančios seksualinį sujaudinimą, seksualinį potraukį ar elgesį ir dažniausiai apima objektus, kurie gali nebūti žmonės, gali būti savo partnerio ar savo paties kančia arba vaikai ir kiti sutikimo negalintys duoti asmenys. Tos klasifikacijos apibūdina aštuonis tokio tipo sutrikimus: ekshibicionizmą, fetišizmą, frotažą, pedofiliją, seksualinį mazochizmą, seksualinį sadizmą, vujarizmą ir transvestitinį fetišizmą“, – aiškina psichiatras. Paklaustas, ar yra būdų šiems sutrikimams gydyti, profesorius teigia, kad visame pasaulyje gydant tokius pacientus yra remiamasi Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos gydymo rekomendacijomis. „Yra aprašomi įvairūs biologiniai metodai – gydymas vaistais, taip pat gydymas taikant tam tikrą elgesio terapiją, tačiau kartu tiems asmenims, kuriems tai nepadeda, daugiausiai kalbama apie vyrus, taip pat yra taikoma cheminė kastracija“, – galimus gydymo būdus vardija A. Germanavičius.

 Psichiatras aiškina, kad Vakarų Europoje nusikaltimus padarę asmenys, kuriems diagnozuota parafilija, gali būti gydomi ir savo sutikimu, ir priverstinai, įvertinant keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams. Tokia galimybė, pasak A. Germanavičiaus, yra ir Lietuvoje. „Smurtinius nusikaltimus padarę seksualiniai nusikaltėliai gali būti gydomi prievarta, jeigu jie turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kuriuos galima gydyti priverstinai. Bet santykinai jų skaičius Lietuvoje yra mažesnis negu užsienio šalyse. Tarkime, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje pedofilija sergantys žmonės išskirtinai yra teismo psichiatrijos įstaigose ir jų elgesys yra labai įdėmiai stebimas, analizuojamas ir koreguojamas, korekcijai taikomos įvairios priemonės, taip pat taikomas ir biologinis gydymas“, – pabrėžia profesorius. Vis dėlto, profesoriaus žiniomis, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydomi psichinių sutrikimų turintys, nusikaltimus padarę asmenys, pacientų, kuriems diagnozuota parafilija, yra vos keli. „Aš tą vertinu kaip gydymo deficitą ir, tikriausiai, teismo psichiatrai ekspertai yra per mažai įtraukiami į šitą procesą. Gali būti tokia situacija, kad, pavyzdžiui, jeigu teisėjas seksualinių nusikaltimų byloje neiškėlė specifinio klausimo, ar reikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė, tai gali būti, kad tokiam žmogui niekas ir neįvertino (sutrikimo- DELFI). Tada rizika, kad jis pakartotinai padarys tokį nusikaltimą, kai bus išleistas į laisvę, yra daug didesnė, negu tų, kurie praeina visą tą psichiatrinį gydymą“, – teigia psichiatras. Kalėjimų departamento duomenimis, už išžaginimus ir seksualinę prievartą prieš nepilnamečius šiuo metu bausmę Lietuvoje atlieka 212 asmenų. 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

Autorius: Gintarė Bakūnaitė

Balandžio 8 dieną Alytaus Vidzgirio pagrindinėje mokykloje viešėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro socialinė darbuotoja Danutė Grimalauskienė. Lektorė 8-10 klasių mokiniams skaitė prevencinę paskaitą prekybos žmonėmis tema.

Mokiniai klausėsi paskaitos, žiūrėjo filmų ištraukas apie prekybą žmonėmis. Paskaitoje socialinė darbuotoja kalbėjo apie įvairias žmogaus išnaudojimo formas, akcentuodama nepilnamečių įtraukimą į vagystes, reketavimą, prostituciją, pornografiją, neatsargų elgesį socialiniuose tinkluose, ypač su nepažįstamais žmonėmis. Pasak D. Grimalauskienės, prekeiviams Lietuvoje ieškant vis naujų aukų, kiekvienas žmogus gali pakliūti į keblias situacijas, jeigu patikės nusikaltėlių pasiūlytais sandėriais, geru atlygiu ir nepapasakos problemų šeimos nariams, kitiems žmonėms, kuriais galima pasitikėti.
Mokiniams išdalyta prevencinė medžiaga su informacija, kur kreiptis įtarus ar pastebėjus prekybos žmonėmis požymius. Socialinė darbuotoja priminė, kad Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro darbuotojai nuolat tiesia pagalbos ranką asmenims, tapusiems prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis.

Dėkojame lektorei už įdomią ir naudingą paskaitą.

Daugiau informacijos rasite: www.anti-trafficking.lt

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. 

 Autorius: Milda Vilkelytė

Š. m. balandžio 2d. Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje 9-10 kl. mokiniams paskaitą “Prekyba žmonėmis. Pavojai” vedė KOPŽI socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė. Vaikams buvo išskirtos pagrindinės prekybos žmonėmis rūšys, aptartos rizikingiausios grupės, patenkančios nusikaltėliams į rankas. Mokiniai žiūrėjo filmus ir diskutavo šia tema. 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Autorius: Soc. pedagogė A. Menzorienė

Publikuota: 2019m. baladžio 2d., https://www.jovarai.taurage.lm.lt/?qw=new&newid=1099

Šiandien Pasieniečių mokykloje (PM) vyko kvalifikacijos tobulinimo kursai „Kova su prekyba žmonėmis“. Juose dalyvavo 18 Ignalinos, Pagėgių, Varėnos ir Vilniaus pasienio rinktinių pareigūnų, tikrinančių valstybės sieną kertančius asmenis ir jų transporto priemones.  Šiuo renginiu buvo siekta pasienio pareigūnams suteikti specialių žinių kovojant su šios rūšies nusikaltimais. Kursuose nagrinėti įvairūs prekybos žmonėmis aspektai, kalbėta apie jos pasekmes, pobūdį, dalyvius bei patį mechanizmą. Ugdyti pareigūnų gebėjimai nustatant potencialias prekybos žmonėmis aukas, atliekant pirminę jų apklausą, taip pat identifikuojant įtariamus prekiautojus. Renginį vedė PM Profesinių dalykų skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorija Ugianskytė ir Olga Andruškevičienė, taip pat viešnia – viešosios įstaigos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras lektorė Monika Murnikaitė. Minėtoji VšĮ teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir įvairių prekybos žmonėmis formų – prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo.

 Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.