Category: Straipsniai – 2019

Situacija Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybų aikštelėje kaista – daugiau kaip pusmetį atlyginimų negaunantys turkai susivienijo ir paskelbė streiką. Penktadienio rytą per 50 plakatais apsiginklavusių darbininkų susirinko ąžuolyne, šalia kylančio stadiono. „Nenorime pažadų, norime atgauti savo pinigus“, – sakė jie.
Vienui vieni svetimoje šalyje atsidūrę turkai atviravo, kad nė nebežino, ko griebtis ir kur ieškoti pagalbos. Anot jų, „Kayi Construction“ žadėtų atlyginimų, siekiančių 2 tūkst. eurų, nemoka jau daugiau kaip pusmetį, tad gyventi tenka iš avanso – vos 500 eurų. 15min kalbinti darbininkai sakė, kad daugiau pažadų girdėti nenori ir siekia atgauti visus sąžiningai uždirbtus pinigus.
Paklausti, kiek įmonė jiems yra skolinga, pašnekovai teigė, kad stadioną statanti „Kayi Construction“ kiekvienam darbuotojui skolinga nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. eurų.
Gruodžio pradžioje 15min skelbė, kad ištisus mėnesius atlyginimų nesulaukę 5 turkų įmonės darbininkai paskelbė bado streiką. Portalo žiniomis, su šiais darbininkais „Kayi Construction“ atsiskaitė, o jie patys sugrįžo į tėvynę. Deja, Lietuvoje likusiems vyrams pasisekė mažiau – daugiau kaip pusmetį vėluojančių algų jie taip ir negavo.
Anksčiau 15min kalbintas „Kayi Construction“ projektų vadovo pavaduotojas Alperas Dedeoglu teigė, kad atlyginimas vėluoja vos keliems darbuotojams ir tikino, kad tai tėra laikini nesklandumai. Panašios nuomonės jis laikėsi ir šįkart – penktadienį, gruodžio 27 dieną, 15min paklaustas, kodėl Turkijos įmonė darbininkams nemoka algų, jis paaiškino, kad tai laikina problema, ir žadėjo ją išspręsti dar tą pačią dieną.
Tiesa, paklaustas, kiek tiksliai darbdavys skolingas Kaune dirbantiems turkams, pašnekovas tikino, kad pinigai vėluoja tik kiek daugiau kaip mėnesį.
Laikinais nesklandumais A.Dedeoglu vadina ir neseniai Alžyre kilusį „Kayi Construction“ darbuotojų streiką. Ar įmonė turi finansinių sunkumų? 15min kalbintas projektų vadovo pavaduotojas teigė, kad tai netiesa, todėl nėra pagrindo nerimauti.
Apie daugiau kaip pusmetį veltui dirbančius turkus 15min anksčiau kalbėjosi su Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėju Vigimantu Abramavičiumi, anot kurio, užsakovui svarbiausia, jog darbai vyktų pagal grafiką ir kokybiškai. Gruodžio pradžioje kalbintas pašnekovas nurodė, kad komentuoti rangovo ir darbininkų santykius – ne savivaldybės darbas.

Autorius: Karolina Šarkaitė

Publikuota: 2019m. gruodžio 27d.,

Autorius: Kristina Pocytė

Publikuota: 2019 m. gruodžio 21 d., httpss://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nepilnamete-paverte-sekso-zaislu-ibauginta-bijojo-begti-tenkino-visus-reikalavimus.d?id=82983639

Oficialiai praėjusiais metais prekybos žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo aukomis tapo 31 asmuo. Visos – moterys, skelbiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje. Specialistai skeptiški – tokie skaičiai tik parodo, kad įtraukimo į prostituciją problema šalyje vis dar nesprendžiama, o tikrieji jos mastai lieka šešėlyje ir gali būti šokiruojantys. Kaip rodo Auros atvejis, sunku apginti net ir tas moteris, kurių skriaudikai pakliuvo į teisėsaugos akiratį. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas vieną iš sutenerių buvo visiškai išteisinęs, kitą kaltu pripažino ne dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų. Be to, patys išnaudotojai nepraleido progos bylos nagrinėjimo metu užsipulti auką – tikino, kad parsidavinėti norėjo pati, galėjo bėgti, mėgino įrodyti, kad jos parodymai neadekvatūs ir jais neva negalima tikėti.

Galiausiai byloje visus taškus sudėliojo Apeliacinis teismas: sutuoktinių porai Vaivai Lukinai ir Michailui Lukinui atitinkamai skyrė laisvės atėmimą dvejus ir ketverius metus, bausmes atliekant pataisos namuose. Išsisukti nepavyko ir moterį suteneriams pardavusiam bei visiško išteisinimo siekusiam Vladui Aleksandravičiui – jis už grotų praleis septynerius metus.
Išnaudotos moters istorija paliečia ir kitą, Lietuvoje itin paplitusią skurdo problemą, nes Aura į sekso vergiją pakliuvo todėl, kad mėgino išsivaduoti iš itin sudėtingos materialinės padėties, – kaip nustatyta byloje, ji neturėjo lėšų net minimaliems poreikiams užtikrinti, o dėl socialinių įgūdžių stokos patikliai susidomėjo jai žadamu darbu ir atlygiu.
Perdavimas įvyko prie prekybos centro
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, būtent V. Aleksandravičius surado auką, apgaule atviliojo į Klaipėdą ir perdavė ją sutuoktiniams, žinodamas, kad moteris turės verstis prostitucija. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, į jo akiratį patekusi jauna moteris neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Kaip konstatavo teismas, V. Aleksandravičius pasinaudojo aukos „noru pakeisti gyvenimą, ištrūkti iš skurdo, pavartojo prieš ją apgaulę įtikindamas, kad ji dirbs viešbutyje kambarine“. Vyras moterį įtikino, kad už darbą jai bus mokamas 300–400 eurų atlyginimas, o ji pati galės gyventi „pas jo gerus pažįstamus“.
Taip nuteistasis įtikino moterį vykti iš mažo miestelio į Klaipėdą ir čia prie vieno prekybos centro ją perdavė suteneriams. Pasak nuteistosios V. Lukinos parodymų, V. Aleksandravičius iš karto sutuoktinių porai pasakė, kad „ta mergina dirbs prostitute“. „Siūlė dar kelias merginas atvežti ir taip prasukti verslą“, – nuteistosios V. Lukinos parodymai cituojami byloje.
Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, V. Aleksandravičius aiškiai žinojo, jog moteris bus išnaudojama prostitucijos tikslais ir siekė iš to pasipelnyti. Nuteistoji V. Lukina pareigūnus patikino, jog V. Aleksandravičius „už surastą tokiam darbui žmogų“ prašė mokėti po 500 eurų kas savaitę.

Apie tokį sandorį, nustatyta byloje, auka nieko nežinojo ir nė negalėjo įtarti, nes sutuoktinių porai tariantis su V. Aleksandravičiumi į prekeivių žmonėmis pinkles pakliuvusi moteris sėdėjo automobilyje ir pokalbio negirdėjo.
V. Aleksandravičiaus advokatas bandė teismą įtikinti, jog jo ginamasis niekaip neprisidėjo prie aukos sprendimo verstis prostitucija, pats jos neatvežė į Klaipėdą. Vis dėlto Apeliacinis teismas konstatavo, jog vyras pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir apgaule ją pardavė bei sukūrė sąlygas moterį įtraukti į prostituciją bei išnaudoti.
„Pažymėtina, kad asmens perdavimas (…) kaip veikla, įeinanti į prekybos žmonėmis sudėtį, – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai galima sakyti, jog nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens perdavimo (…) sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Atėmė mobilųjį ir liepė tenkinti vyrus
Pažeidžiamą moterį įsigijusi sutenerių pora, rašoma nuosprendyje, ją nusivežė į savo butą Klaipėdoje. Kaip liudijo pati nukentėjusioji, „Lukinai (…) iš karto nepasakė, ką reikės daryti. Kai pailsėjo, vakare pasakė, kad reikės aptarnauti vyrus“.
Be to, iš aukos sutenerių pora, konstatavo teismas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nuolat stebėjo, kad moteris niekur nepabėgtų.
„Paskui M. Lukinas laikraštyje ir internetiniuose portaluose įdėjo skelbimų apie teikiamas seksualinio pobūdžio paslaugas. Seksualinėms paslaugoms teikti V. Lukina ir M. Lukinas sudarė sąlygas savo gyvenamojoje vietoje (…). Jie suteikė aukai savo ryšio priemones, kad nukentėjusioji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančiųjų skambučius. Stebėjo ateinančius ir išeinančius asmenis, kuriems buvo suteikiamos seksualinės paslaugos, paimdavo pinigus“, – tyrimo metu surinkti duomenys cituojami byloje.
Sutuoktinių pora nustatė ir seksualinių paslaugų įkainius – 50 eurų už pusvalandį. Suteneriai aukai žadėjo, jog 10 arba 20 eurų atiteks jai, tačiau visus pinigus pasiimdavo patys. Nors kartu su vyru prostitucijai moterį išnaudojusi V. Lukina atkakliai teisme bandė įrodyti, kad aukos parsidavinėti niekas nevertė ir ji neva būtų galėjusi pabėgti, jei tik būtų norėjusi, pati nukentėjusioji pripažino, jog sutenerių bijojo. Be to, kaip matyti iš tyrimo duomenų, visiškai neturėjo pinigų, nes į Klaipėdą atvyko skursdama, o čia iš jos visas lėšas atimdavo suteneriai. Šias aplinkybes įvertino ir Apeliacinis teismas.
„Akivaizdu, jog (…) nukentėjusiosios socialinė ir materialinė padėtis buvo sunki, jai reikėjo pinigų elementariems poreikiams patenkinti. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė priimti teisingą sprendimą dėl V. Lukinos ir M. Lukino jai teikiamo pasiūlymo. Nukentėjusioji sutiko dirbti prostitute, tačiau jos sutikimas buvo nulemtas jos pažeidžiamumo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutikimas būti išnaudojamam (šiuo atveju – dirbti prostitute), duotas pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar bet kuria kita valios palenkimo forma, negali būti laikomas savanorišku“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
V. Lukina išlipti iš balos sausa bandė ir versdama visą kaltę savo sutuoktiniui. Iš pradžių tyrėjams ji teigė, kad neva nė nežinojo, jog Aura bus verčiama dirbti prostitute, tačiau jos vyras liudijo visai ką kitą – su žmona dėl to susitarė iš anksto, dar iki aukai atvykstant į uostamiestį, ir gavo jos pritarimą.
Slapta filmavo sekso pirkėjus, bet pirmos instancijos teismas nieko blogo neįžvelgė
Kaip nustatyta byloje, sutuoktinių pora nelegalų verslą buvo įsukusi tiesiog savo bute, kur iki atsivežant auką seksualines paslaugas už pinigus teikė ir pati nuteistoji V. Lukina. Dar labiau sukrečia tai, jog pora augino mažametį vaiką.
Pareigūnams pavyko išsiaiškinti, jog sutuoktiniai ne tik užsidirbdavo iš prostitucijos, bet ir slapta filmavo seksualinių paslaugų pirkėjus. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, slaptas kameras nuteistas M. Lukinas buvo įtaisęs buto koridoriuje ir miegamajame, kuriame žmona vertėsi prostitucija. Nuteistasis, konstatuota byloje, vaizdo įrašus saugojo savo telefone. Jis tyrėjams aiškino, kad to neva reikėjo seksualines paslaugas teikiančių moterų saugumui užtikrinti.
Tokie nuteistojo argumentai įtikino pirmos instancijos Klaipėdos apygardos teismą – vyras dėl informacijos rinkimo apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą nuteistas nebuvo. Teismas tokį sprendimą argumentavo tuo, kad nėra duomenų apie nukentėjusius dėl filmuotos intymios medžiagos. Vis dėlto prokurorui apskundus nuosprendį Apeliacinis teismas taškus sudėliojo visai kitaip ir dėl šio nusikaltimo M. Lukiną pripažino kaltu.
„Teismas nustatė, kad M. Lukinui priklausančiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti du nespalvoti vaizdo įrašai (…), kur nufilmuota V. Lukina, su tyrimo metu nenustatytu asmeniu atliekantys lytinį aktą. Prokuroro teigimu, tokio pobūdžio jautrios informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas galimas tik asmeniui sutikus ir jam žinant. Šiuo atveju tai buvo daroma slapta ir sistemingai, tuo labiau minėta informacija buvo kaupiama“, – sprendimą argumentavo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Nuosprendis pasikeitė kardinaliai
Pirmos instancijos teismas pasigailėjo ir V. Lukinos. Nors ji buvo kaltinama sąvadavimu, prostitucijos organizavimu ir vadovavimu, o apie tokią moters veiklą patvirtino tiek auka, tiek jos sutuoktinis, Klaipėdos apygardos teismas ją išteisino.
„(…) nėra pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. Lukina veikdama bendrininkų grupėje su M. Lukinu įgijo žmogų, žinodama, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai (…)“, – sprendimą argumentavo Klaipėdos apygardos teismas.
Šie argumentai taip pat neįtikino Apeliacinio teismo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tai, jog pati V. Lukina vertėsi prostitucija, o jos santykiai su vyru buvo prasti, dar nepaneigia, kad ji tyčia, turėdama tikslą pasipelnyti, išnaudojo kitą, pasirinkimo neturėjusį asmenį. Apie nuteistosios vaidmenį nusikalstamose veikose nuosekliai liudijo ir pati nukentėjusioji.
„Atvažiavus į jų butą tiek Vaiva, tiek Michailas su manimi elgėsi draugiškai, kalbėjo apie visokius niekus. Paskui pradėjo kalbą apie tai, kad aš galėsiu gerai užsidirbti, ir po truputį leido suprasti, kad jo žmona Vaiva iki man atvykstant pati klientams už atlygį teikdavo seksualines paslaugas. Vaiva sakė, kad per dieną užsidirba po 300 eurų. (…)
Tą pačią dieną Vaiva pasakė Michailui, kad iš manęs reikia paimti SIM kortelę, kad niekam nepaskambinčiau. Nei Michailas, nei Vaiva mano atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik psichologiškai gąsdindavo. Vaiva vis sakydavo, kad, jei kur dingsiu, vis tiek suras, o tada blogai baigsis“, – savo išgyvenimus pareigūnams pasakojo nukentėjusioji.
Be to, pati V. Lukina pripažino, kad nors tiek jos, tiek aukos iš klientų gautus pinigus kontroliavo sutuoktinis, jie buvo leidžiami poros bendriems poreikiams – buto nuomai, maistui, rūbams, vaikui išlaikyti.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad jau pirmos instancijos teismas nustatė, jog nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, tačiau jų priimdami sprendimą dėl V. Lukinos nevertino ir neargumentavo, kodėl. Teisėjų kolegijos sprendimu, V. Lukina pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Pirmos instancijos teismo sprendimas buvo akibrokštas
Kaip teigia kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė, sudėtingas šios bylos nagrinėjimas tik įrodo, jog Lietuvoje į moterų pardavimą prostitucijai vis dar žiūrima pakankamai tolerantiškai.
„Juk nusikaltėliai ne vakar ir ne šiandien buvo sukūrę šį puikiai veikusį bordelį, ten turėjo būti išnaudota ne viena moteris. Pastaruoju metu dažnai girdime, ypač iš teisėsaugos, jog prostitucija, kaip prekybos žmonėmis forma, šalyje nyksta, užleidžia vietą kitokio pobūdžio išnaudojimui. Bet ar tai tiesa? Pasaulinė statistika rodo, jog kasmet apie 25 mln. asmenų tampa prekybos žmonėmis aukomis, iš jų 71 proc. yra moterys ir mergaitės, seksualinio išnaudojimo aukos. Jeigu dėl įvairiausių priežasčių mes pas save to nematome, sunkiai pasiekusiose teismą bylose gailimės prekeivių žmonėmis – tada, žinoma, tarptautinė statistika mums negalioja“, – teigė K. Mišinienė.
Kalbėdama apie konkretų Auros atvejį pašnekovė tikino, kad šiuo metu su moterimi dirba KOPŽI centro specialistai, jai teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, padedama tvarkyti dokumentus dėl žalos kompensavimo. Vis dėlto, anot K. Mišinienės, kardinaliai kitokie skirtingų instancijų teismų sprendimai kelia nerimą.

„Šioje byloje išteisinta sutenerė, dalyvavusi aukos pardavimo sandėryje, organizavusi jos prostituciją, buvo tikras akibrokštas mums visiems. Kaip tą turėjome paaiškinti nukentėjusiai moteriai, bijojusiai, bet liudijusiai prieš ją teisme? Puiku, kad specializuotas prekybos žmonėmis bylose prokuroras buvo principingas ir skundė tokią teismo poziciją, tačiau net ir trumpalaikė nusikaltėlių pergalė aukai kainavo daug.
Šioje byloje matėme ir kitą paradoksą – vieną iš prekeivių žmonėmis gynė prokuroras, kurio specializacija taip pat buvo tokios bylos. Vėl gi, teisininkų akimis, tai normali situacija, tačiau žinant, kokią kompetenciją šis buvęs pareigūnas turėjo sukaupęs ir kaip ji dabar panaudojama, liūdna“, – apie bylos nagrinėjimo užkulisius kalbėjo pašnekovė.
Realybėje aukomis tapusių asmenų gali būti tūkstančiai
Kaip skelbia VRM, 2018 m. iš pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis vos 3 proc. sudarė tyrimai dėl seksualinio išnaudojimo. Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais buvo atliekami 54 tyrimai dėl prekybos žmonėmis, tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad nukentėjusiųjų skaičiai daug didesni, – aukų gali būti tūkstančiai.
„Lietuvoje kasmet teisėsauga nubaudžia šimtus prostitucijos srityje išnaudojamų moterų ir merginų. Taip pat žinome, kad prostitucija yra labai latentinis reiškinys – didelė jo dalis lieka šešėlyje, tad realiai kalbame apie tūkstančius žmonių. Su prostitucijai išnaudojamais asmenimis dirbantys nevyriausybininkai liudija apie daugybę atvejų kasmet, kai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai įtraukiami į prostituciją, – iš socialinės rizikos aplinkos, iš globos namų, patiriantys skurdą. Taigi, remdamiesi vien preliminariais vertinimais, turėtume matyti šimtus tyrimų tiek dėl asmens įtraukimo į prostituciją, pasinaudojant jos (jo) pažeidžiamumu, tiek dėl vaiko lytinio išnaudojimo už pinigus. Problema rimta, labai skaudi ir vis dar šešėlyje“, – apgailestavo parlamentarė.
D. Šakalienė atkreipė dėmesį, kad pažeidžiamiausia grupė, į kurią nusitaiko išnaudotojai, dažniausiai būna labai jauni asmenys. Tai patvirtina ir Lietuvos statistika – iš nustatytų seksualiai išnaudotų aukų didžiausią dalį sudarė 27–30 m. asmenys. „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra „Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 40 proc. moterų yra parduodamos arba priverčiamos parsiduoti savo partnerių, sugyventinių ar sutuoktinių. Europos parlamento studija pateikia duomenų, kad 75 proc. prostitucijos srityje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus“, – skaičiais dalijosi Seimo narė.

Gruodžio 5-ąją Telšių švietimo centre vyko seminaras „Kada internetas tampa pavojingas? Atpažinkime nepilnamečių verbavimą ir išnaudojimą“. Renginyje švietimo įstaigų darbuotojai, teisėsaugos institucijų atstovai ir kiti susirinkusieji diskutavo apie internete kylančius pavojus ir aptarė prevencines priemones, kaip nuo to apsaugoti nepilnamečius.
Monika GIRDVAINĖ

Buvo išnaudojamos keturios telšiškės

Seminarą organizavusio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pastebėjo, jog apie vaikų išnaudojimą internete ir kitus jame tykančius pavojus būtina kalbėti dėl to, kad šis procesas būtų stabdomas įvairiomis priemonėmis ir aukomis taptų kuo mažiau nepilnamečių.
KOPŽI centrui priklausančių dešimties socialinių darbuotojų komanda dirba visoje Lietuvoje su įvairaus tipo išnaudojimo aukomis.

Toks seminaras Telšiuose surengtas reaguojant į pastaraisiais metais nutikusį skaudų įvykį.
Šiais metais išnagrinėta byla, kurioje keturios 11–14 metų mergaitės iš Telšių buvo seksualiai prievartaujamos, tvirkinamos asmens iš Vilniaus, su kuriuo susipažino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Viskas vyko Telšių mieste. Skriaudėjas yra uždarytas, jis šiuo metu pavojaus nekelia. O šis įvykis rodo, kaip paprasčiausia pažintis, vėliau šantažas, susitikimai virto į baisius dalykus, kuriuos mergaitės atsimins visą gyvenimą.
Atrodo, ar gali tokie dalykai pas mus vykti? Taip, jie vyksta. Ir tokia byla ne viena pasitaiko.
Pykti ant vaikų dėl to, kad jie naršo internete, kad kažkuo domisi, nereikia. Smalsumas yra gerai, o visų mūsų pareiga stebėti, kad tas smalsumas nevirstų bėda. Pasekmės gali būti labai liūdnos ir todėl turime tokių vaikų, kurie matė tai, ko neturėjo matyti“, – susirinkusiesiems kalbėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas.

Seminaro lektorius Sergej Chaniutko, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas, pastebėjo, kad grėsmių interneto erdvėje yra daug. Tačiau, anot lektoriaus, jų nereikia bijoti – grėsmes reikia tiesiog atpažinti ir užkirsti kelią joms plisti.
„Tiesiog reikia bendrauti su vaiku, domėtis tuo, kuo jis domisi internete, kalbėtis įvairiomis temomis ir stengtis, kad atžala galėtų atsiverti ir pasipasakoti visais klausimais“, – vieną pagrindinių vaikų apsaugos priemonių įvardijo pranešėjas.
Kalbėdamas apie tai, kokie pavojai tyko internete, kaip atpažinti verbuotojus socialiniuose tinkluose, jis susirinkusiesiems pristatė informaciją, vaizdinę medžiagą. S. Chaniutko taip pat apžvelgė nusikaltėlių internete naudojamas taktikas, pristatė seksualinių nusikaltėlių portretą.
Taip pat pateikti realūs verbavimo internete pavyzdžiai, atlikta konkrečios situacijos analizė.
Lektorius susirinkusiesiems suteikė patarimų, pasidalijo prevencinės medžiagos nuorodomis.
„Kai mes kalbame apie grėsmes internete ir stebime viešąją erdvę, tų nusikaltimų atrodo labai daug. Bet iš esmės vienas iš geriausių dalykų sprendžiant tokias problemas yra viešumas: reikia iškelti problemas į viršų ir plačiai diskutuoti apie tai, kas vyksta, nesvarbu, kokia tai tema: prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas ar koks kitas nusikaltimas“, – visuomenę reaguoti į nusikalstamą veiką ragino S. Chaniutko.

Publikuota: 2019m. gruodžio 17d.,

Klaipėdos apygardos teisme Edikas Mankevičius, gimęs 1966 metais, kartu su britais Jacqueline Hazel Judge ir Darrelas Jonas Houghtonas, atsidūrė, kai emigrantai iš Lietuvos paviešino, kokiomis sąlygomis buvo įdarbinti.
Teisme vyrai iš Lietuvos pasakojo, kad dirbo iki kraujo nudraskytomis rankomis, gaudė vištas fermose, miegojo, dažniausiai, autobusiukuose, nes dirbo net po 14 ar 17 valandų. Be to, gyventi teko ankštose patalpose, kone kiaulidėse, o nepaklusniuosius, anot nukentėjusiųjų, pjudė šunimis.

Visgi vergove ir žmonių išnaudojimu kaltinamas lietuvis tvirtino, kad visi emigrantai dirbo savo noru ir net praturtėjo. Teismas paskelbė, kad trys kaltinamieji susitarė ieškoti Lietuvoje socialiai pažeidžiamų žmonių, kuriems žadėjo gerą uždarbį užsienyje.
Teismo duomenimis, žmonės buvo išnaudojami maždaug šešerius metus. Atvežti asmenys dirbo nelegaliai, be jokių socialinių garantijų, ilgų kelionių į darbą ar iš jo metu žmonės buvo be maisto, dirbant nebuvo paisoma saugumo, o gyveno siaubingomis sąlygomis. Teismas, skelbdamas nuosprendį, pabrėžė, kad žmonės gyveno ir dirbo vergovei prilyginamoms sąlygoms.
Teismas paskelbė, kad visi trys kaltinamieji, už užsienyje padarytus nusikaltimus, yra pripažinti kaltais. E. Monkevičius už grotų siunčiamas 6 metams. Užsienio piliečiai, teismo sprendimu, turi atlikti analogiškas penkerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Taip pat priteista dviem asmenims solidariai atlyginti 2 tūkstančių ir 3 tūkstančių žalą. Tik iš E. Monkevičiaus priteista moralinė žala dar dviem asmenims, kuri bendrai siekia 8 tūkstančius eurų. E. Monkevičius visą laiką kaltinimus neigė ir tvirtino, kad žmonės patys susirado jį ir prašė įdarbinti. Visgi ši užsienio istorija atskleidė, kad E. Monkevičiaus ūkyje Lietuvoje žmonės dirbo ne ką geresnėmis sąlygomis – už cigaretes, maistą ir alkoholį. Dar gaudavo nakvynės vietą. Šioje dalyje E. Monkevičius išteisintas. Didžiosios Britanijos teisinėje istorijoje šis tyrimas ir byla sukėlė tikrą chaosą: jų įstatymuose nė nebuvo numatyta, kaip teisti vergovę į šiuos laikus sugrąžinusius žmones. Tiesa, baudžiamoji atsakomybė už tai užsienio šalyje vis dar nėra numatyta. Didžiojoje Britanijoje nagrinėtos bylos teismuose dirbusiems padėjo susigrąžinti nemažus uždarbius. Lietuvoje iš vienuolikos nukentėjusiųjų tik keturi prašė finansiškai atlyginti moralinę žalą.
Į teismą sprendimo išgirsti atėję du vyrai teigė nusivylę, kad gavo gerokai mažesnes sumas ir tikino, kad vergovėje jie tapo invalidais. Vienas jų prašė 300 tūkstančių eurų, kitas – 180 tūkstančių eurų. „Kas po mūsų kreipsis, kai toks teismo sprendimas?“, – piktinosi vyrai.
Klaipėdos apygardos teisėja Regina Bertašienė paaiškino, kad buvo atsižvelgiama į visa aplinkybes. Taip pat įvertinta, kad užsienyje dirbę nukentėjusieji atgavo dirbtus pinigus. O moralinė žala priteista remiantis protingumo kriterijumi ir realia teismų praktika.
Šiurpios istorijos

Seksualinį polinkį jauniems berniukams jaučiantis vyras nusitaikė į pažeidžiamiausią grupę – likimo sužalotus nepilnamečius. Pirmiausiai juos prisijaukino girdydamas ir svaigindamas, o tuomet pareikalavo ir sekso paslaugų. Kai nusikaltimas buvo išaiškintas, teismas jam tik „pagrūmojo pirštu“ – esą taip daryti negalima – ir skyrė laisvės atėmimo bausmę su jos atidėjimu. Tik apskundus nuosprendį apeliacine tvarka vyrą pavyko pasiųsti už grotų.

Taigi bent jau trejus metus ir šešis mėnesius pažeidžiami nepilnamečiai nuo šio vyro gundymų bus saugūs. Tačiau kas toliau? Jo seksualinė aistra nepilnamečiams taip paprastai ims ir užges? Pasak specialistų, taip manydami tik apgaudinėsime save. Todėl siūloma sukurti seksualinių nusikaltėlių registrą, į kurį būtų įtraukiami ir akyliau stebimi tokie asmenys. Lenkijoje toks viešas registras, prieinamas kiekvienam, egzistuoja jau kelerius metus. Diskusijos apie tai, ar jo reikia, pradėjo vykti ir Lietuvoje, tačiau bendro sutarimo kol kas nėra.

Prievartavo smaugdamas

Grįžtant prie bylos, nagrinėjusios nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejį, aplinkybės tokios: vyras, pirkdamas iš globos namų bėgantiems jaunuoliams alkoholį ar juos vaišindamas, prisijaukino grupę septyniolikmečių, kurie pradėjo lankytis ir kartu su juo girtauti jo namuose. Netrukus vien tik šito vyrui neužteko. Jis paprašė nepilnamečių jam surasti ir atvežti berniuką, kuriam jis netgi pažadėjo už paslaugas sumokėti. Juo tapo dar vienas nepilnametis iš globos namų, panašu, nežinojęs, „vyresnio draugo“ kėslų.

Kaip rašoma Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje, vyras, apgaulės būdu įsiviliojęs septyniolikmetį į namo antrame aukšte esantį miegamąjį, užsirakino ir, panaudodamas fizinį smurtą – dešine ranka paimdamas jaunuolį už kaklo, parvertęs ant lovos ir spausdamas kaklą, numovė jam kelnes, „apžiojo nukentėjusiojo lytinę varpą, čiulpė ją ir taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą“. Po šio įvykio draugai pastebėjo pasikeitusį jaunuolio elgesį šalia vyriškio – nepilnametis bijojo su juo pasilikti vienas, jo akivaizdoje negėrė alkoholio. Paaugliai įvardijo, kad vyras yra bandęs kibti ir prie kitų nepilnamečių.
Vyrą paliko laisvėje, skyrė tik pinigines baudas

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad vyras kaltas, o jis ir pats neneigė to daręs, ir skyrė jam 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 1000 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 5000 eurų neturtinės žalos kompensaciją nukentėjusiam jaunuoliui. Draugai pastebėjo, kad nepilnametis bijojo su juo pasilikti vienas, jo akivaizdoje negėrė alkoholio. Tačiau laisvės atėmimo bausmę nuspręsta atidėti trejiems metams ir paleisti vyrą į laisvę. Vienas iš argumentų buvo tas, kad vyras iki šiol nebuvo teistas, be to, jis tikino, kad gailisi. Taip pat nebuvo įžvelgta didelės nusikaltimo padarytos žalos. Apeliaciniame skunde, kuriuo prašoma skirti griežtesnę bausmę ir jos vykdymo neatidėti, nurodoma, kad seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius pasižymi itin dideliu pavojingumu, nukentėję asmenys iki šiol jaučia jų padarinius, o bylos medžiaga neleidžia manyti, kad nuteistasis nedarys naujų pavojingų veikų, ir nusikaltimai yra tik atsitiktinio pobūdžio.

Pasak prokuroro, „teismas tinkamai neįvertino padarytų nusikaltimų veikų pavojingumo laipsnio, stadijos, padarinių“ bei „nepagrįstai akcentavo, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti fiziniai sužalojimai”, nors nusikaltimas buvo padarytas prieš vieną pažeidžiamiausių grupių – nepilnamečius, kurių asmenybė yra dar tik besiformuojanti, todėl jis gali turėti rimtų pasekmių, o nuteistojo gailėjimasis ir žalos pripažinimas nelaikytini nuoširdžiais, jie vertintini tik kaip siekis sušvelninti bausmę. „Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma. Tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti, jog nesiformuos nebaudžiamumo nuotaikos bei nebus ignoruojami nukentėjusiųjų interesai“, – teigė prokuroras. Taikant bausmės atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu.

Panaikino teismo sprendimą

Vilniaus apygardos teismas nusprendė neilginti nelaisvės atėmimo trukmės, kaip prašė advokatas. Pasak teisėjų, pagal įstatymus ji buvo skirta teisėtai. Tačiau sprendimas atidėti bausmę buvo panaikintas. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad taikant bausmės atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti teisėtų nukentėjusiųjų interesų.

Kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai ir ypač siekis apsaugoti visuomenę, šiuo atveju vieną labiausiai pažeidžiamų jos grupių – nepilnamečius vaikus, augančius globos namuose, nuo nusikalstamo veikimo gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę“, – konstatuota nuosprendyje.

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės, teoriškai nusikaltimai prieš nepilnamečius mūsų šalyje yra labai rimtai traktuojami, tačiau praktika neretai byloja priešingai: tiek Vilniaus apylinkės, tiek apygardos teismų teisėjai nuteisto prievartautojo veiksmus įvardina kaip nepadariusius „didelės žalos“ ir „trukusius neilgai“. „Toks samprotavimas mums yra sunkiai suprantamas – nepilnamečio seksualinis prievartavimas, o šiuo atveju buvo naudota ir fizinė prievarta, auka buvo smaugiama, yra giliai žalojantis ne todėl, kad trunka „ilgai“. O teiginys apie nedidelę žalą, nes „nuteistasis pats atliko oralinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, o ne atvirkščiai“, mums terodo tik keistą, neadekvačią mąstymo logiką.

Prieš keletą metų nei Lenkija, nei Lietuva specialaus seksualinių nusikaltėlių registro neturėjo. Tačiau kaimynai jį įsidiegė ir per keletą metų suskaičiavo beveik 4500 nusikaltėlių. Tuo metu lietuviai specialaus įstatymo neturi iki šiol. Žinoma tik tiek, kad šiuo metu už tokio pobūdžio nusikaltimą įkalinimo įstaigose nuteisti yra 82 asmenys. Nevyriausybininkų teigimu, registras reikalingas, nes turimos priemonės esą paprasčiausiai neveikia.
Pirmadienį Seime Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seime kvietimu lankėsi Lenkijos Teisingumo ministerijos atstovai pasidalinti savo patirtimi apie 2017-aisiais įkurtą seksualinių nusikaltėlių registrą. Susitikime dalyvavo Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Marcinas Romanovskis, Baudžiamosios teisės įstatymų departamento direktorė Karina Bednik, Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Analizės ir plėtros skyriaus vadovė Eva Viniarek, Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Esminės priežiūros skyriaus vadovas Mateuszas Kruczkovskis, Kriminalinės teisės įstatymų departamento Kriminalinės teisės skyriaus vyriausiasis specialistas – teisėjas Bartoszas Jakubovskis.

Lenkijoje seksualinių nusikaltėlių registras yra įgyvendintas naudojant keturias priemones, teigia M.Romanovskis. Pirmiausia, registrą sudaro dvi duomenų bazės – viešoji, prieinama visuomenei, bei uždara, skirta su vaikų auklėjimu, ugdymu, gydymu ir globojimu susijusioms valstybės ir savivaldybės institucijoms. „Antra, asmenys, kurie yra įrašyti į registrą privalo policijai pateikti informaciją apie savo aktualią gyvenamąją vietą, faktinį adresą. (…) Tai labai svarbu siekiant stebėti, kas vyksta su tokiu asmeniu, kur jis gyvena, lankosi. Trečia – darbdaviai ir kitos institucijos, atsakingos už nepilnamečių auklėjimą, gydymą, globą turėtų patikrinti būsimus darbuotojus, ar jie nėra įtraukti į registrą. Ketvirtas – policijos grėsmių žemėlapis, kuriame kalbama apie tas vietas, kur gali kilti didžiausia grėsmė susidurti su seksualiniais nusikaltėliais“, – Seime kalbėjo Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas.

Pasak M.Romanovskio, tokių priemonių imtis buvo nuspręsta išanalizavus nusikaltimų statistiką, kurioje paaiškėjo, kad per keletą metų buvo fiksuotas padidėjęs seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Dalis nusikaltėlių buvo paleisti lygtinai ir grįžo į bendruomenes. Pasak svečio, daugiausia nukentėjo mažamečiai, neretai neįgalūs nepilnamečiai. Pasak Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Analizės ir plėtros skyriaus vadovės E.Viniarek, viešajame registre, kurį galima rasti teisingumo ministerijos tinklalapyje apie nusikaltėlius pateikiama išsami informacija. Ne tik nuotrauka, tačiau ir vardas, pavardė, kokia asmens pilietybė, gimimo data, kokius nusikaltimus asmuo atlikęs, taip pat, jeigu paleistas į laisvę, apytikslė gyvenamoji vieta.

Pasak Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Esminės priežiūros skyriaus vadovas M.Kruczkovskio, iš viso Lenkijoje yra užregistruota 4454 seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų. Informacija apie beveik 1000 iš jų yra prieinama viešai. Beje seksualinių nusikaltimų žemėlapis yra ir Lietuvoje. Jį galima apžiūrėti čia. Jeigu net teismo salėse pakviesti liudyti jie skaito poemas nuogiems mergaičių kūnams, svaigsta apie švelnią jų odą, dreba, seilėtekio nesuvaldo, tai ar jums atrodo, kad po trejų metų ir šešių mėnesių iš įkalinimo įstaigos išėjęs toks asmuo jau kitaip elgsis?

Panašų registrą Lietuvoje norinti sukurti Seimo narė R.Šalaševičiūtė teigia, kad jo nėra, nes tam esą pasipriešino žmogaus teisių aktyvistai. Todėl, parlamentarės teigimu, kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu buvo nutarta įgyvendinti kompleksinį kitų priemonių planą ir tuomet esą žiūrėti, ar dar yra poreikis turėti registrą. „Buvo eilė įvairių teisės aktų pakeitimų, pradedant Vaikų teisių apsaugos pagrindų, Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Taip pat buvo Vyriausybės nutarimų, kur išplėstas ratas darbų, kur asmuo, nuteistas už nusikaltimus, negali būti darbintas, tarme tarpe dirbančių pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą, jei darbas susijęs su vaikais“, – kalbėjo ji.

Socdarbietės teigimu, tokių pakeitimų nepakako. „Vaikų išnaudojimo atvejų tikrai nesumažėjo, tokia statistika yra liūdna. Galbūt labiau išdrįsome pranešti“, – sakė R.Šalaševičiūtė. Kad registro reikia sutinka ir nevyriausybininkai. Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, dabartinės priemonės neveiksmingos.
“Mūsų nuomone, jis absoliučiai reikalingas. Turime nors kažkiek reguliuoti nusikaltimus, turime kurti prevenciją, norime pamatyti, kad asmenys, kurie padaro nusikaltimus, jie jų nekartoja. Kalbam apie bendruomenės saugumą, tačiau realiai bendruomenė nieko nežino, kas yra jos teritorijoje, kaip galėtų apsaugoti savo vaikus. (…) Nematom net pradėjusių veikti tų saugiklių“, – sako K.Mišinienė.

“Trūksta atvirumo iš institucijų, kurios rengia tuos saugiklius, kad jie daugiau su praktikais kalbėtų, ar matome, kad tai apsaugo“, – pažymėjo specialistė.

Pasak Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovės Simonos Mesonienės, ministerija į seksualinių nusikaltimų registrą žiūri kiek ribotai. Pirmiausia, šiuo metu jau yra įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriame žymimi taip pat ir seksualinius nusikaltimus įvykdę asmenys. Antra, reikėtų labiau naudoti jau esamas kontrolės priemones ir jas plėsti, pavyzdžiui, darniau apjungti įvairius jau esamus registrus. „Viena iš prevencinių priemonių yra asmenų, kurie pageidauja įsidarbinti, patikrinimas per įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, ar toks asmuo yra teistas. Tačiau stebint praktiką Lietuvoje matome, kad pagal šį registrą darbdaviai ne visada atlieka pretendentų patikrinimus, ne visada naudoja galimybes, kurias suteikia įstatymai“, – Seime kalbėjo ji.

S.Mesonienės teigimu, šiuo metu Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys administracinę atsakomybę darbdaviams, kurie nevykdo pareigos tikrinti būsimus darbuotojus. Pagal pakeitimus, tyrimo dėl galimo nusižengimo imtis galėtų ne tik policija, tačiau ir Darbo inspekcija. Kita iniciatyva, pažymi Teisingumo ministerijos atstovė, įpareigoti nuteistiesiems asmenims net ir atlikus bausmę pranešti policijai apie savo aktualią gyvenamąją vietą.
S.Mesonienės teigimu, šiuo metu nėra žinomas tikslus skaičius, kiek Lietuvoje yra seksualinius nusikaltimus padariusių žmonių. Jos teigimu, įkaltinimo įstaigose už šiuos nusižengimus yra nuteisti 82 asmenys.

Nusikaltimai – artimiausioje aplinkoje

Daug metų pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų teikiančio organizacijos vadovė K.Mišinienė teigia, kad, viena vertus, džiugu, jog daug dėmesio yra skiriama žmogaus reputacijai, ką įdarbina darbdaviai. Tačiau, kita vertus, – paradoksalu –beveik visi Lietuvoje nusikaltimai yra padaromi bedarbių. „Šiandien dauguma seksualinių smurto atvejų prieš vaikus vyksta ne mokykloje, ne pas gydytojus, net ne treniruotėse, bet vaiko artimoje erdvėje, kur joks registras nepatikrins reputacijos, ar atsitiktinių žmonių rankomis. Tie atvejai, su kuriais mes dirbame, 98 proc. kalba eina apie bedarbius ar žemos kvalifikacijos asmenis“, – kalbėjo specialistė.

Kartu K.Mišinienė teigia, kad registras reikalingas ne tik bendruomenėms, tačiau ir patiems nusikaltėliams. Esą turėdami sutrikimą jie tokiu būdu galėtų lengviau gauti pagalbą. „Jeigu net teismo salėse pakviesti liudyti jie skaito poemas nuogiems mergaičių kūnams, svaigsta apie švelnią jų odą, dreba, seilėtekio nesuvaldo, tai ar jums atrodo, kad po trejų metų ir šešių mėnesių iš įkalinimo įstaigos išėjęs toks asmuo jau kitaip elgsis?“ – klausia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. Policijos duomenimis, šiais metais iki spalio mėnesio Lietuvoje yra užregistruotas 81 nusikaltimas dėl seksualinio prievartavimo. Išžaginimų užfiksuota 90 atvejų.