Metai laisvės apribojimo ir 60 parų arešto – tokią bausmę 2019 m. balandį Plungės apylinkės teismas skyrė dviem 29 ir 25 metų vyrams, santykiavusiems su protinę negalią turinčia keturiolikmete. Priimdamas verdiktą teismas rėmėsi ir tuo, kad mergaitė pati reiškė norą bendrauti ir lytiškai santykiauti su suaugusiais vyrais. Nors po šių įvykių, anot nepilnametės globėjos, pablogėjo mergaitės psichinė būklė, ji pradėjo save žaloti, paauglę net teko paguldyti į psichiatrinę ligoninę, teismui nepakako duomenų, jog pripažintų, kad tai – nusikaltimo padariniai.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) stebisi, jog nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį aukai nebuvo skirta teismo psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė, galėjusi nustatyti, kiek paauglė sugeba pasipriešinti suaugusiųjų daromai įtakai. Savo ruožtu bylos tyrimui vadovavusi prokurorė Jūratė Pocienė DELFI teigė, kad byloje surinktų duomenų pakako ir be ekspertų įžvalgų.
Vis dėlto, pasak psichikos sveikatos specialistų, labai svarbu, kad su protinę negalią turinčia nusikaltimo auka bendrautų psichiatrai ar psichologai, nes tokie asmenys yra itin pažeidžiami, lengviau pasiduoda įtikinėjimams ir vilionėms, ne visada geba įvertinti ir suprasti jais pasinaudoti norinčių asmenų ketinimus.
Publikacijoje, siekiant apsaugoti auką nuo bet kokio galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio, nebus skelbiamas nei miesto pavadinimas, kuriame įvykdytas nusikaltimas, nei liudytojų bei kaltinamųjų asmens duomenys, nes pagal juos būtų galima identifikuoti pačią nukentėjusiąją.
Keturis vaikus turinčio vyro aukos amžius nesustabdė Kaip rašoma Plungės apylinkės teismo nuosprendyje, teismas nustatė, kad kaltinamieji lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu. Jiems bausmės paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 151-1 straipsnio pirmąją dalį. Joje nurodoma, kad „pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“.
Bylos nagrinėjimo metu nuteistasis O. R. savo kaltę pripažino. Jis teigė, kad su keturiolikmete santykiavo savo namuose. Nuteistasis, kaip rašoma teismo nuosprendyje, anksčiau buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Vyras teisme sakė, jog su auka susitikinėdavo ir anksčiau, gerdavo arbatą, taip bendravo gal kokius porą mėnesių. 29 m. O. R. teigė, kad paauglė jam patiko, o ji neva sakė, kad ir jis jai patinka. Keturis vaikus turinčio nuteistojo nesustabdė ir tai, kad mergaitei – vos 14 metų: aukos amžių jis puikiai žinojo.
Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad lytiškai su auka santykiavo, kai ši atėjo pas jį į namus „po kažkokio spektaklio“. Jis pasakojo, kad lytiškai santykiauti aukai pasiūlė jis, pasirūpino apsaugos priemonėmis, tačiau paauglė esą „nepasakė, kad nenori santykių“.
Prarado nekaltybę Teisme buvo pagarsinti ir nukentėjusios paauglės ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duoti parodymai. Mergaitė teigė, kad su globėja, kurią vadina mama, buvo koncerte, kai O. R. pradėjo jai rašyti žinutes, kvietė susitikti. Mergaitė pripažino savo globėjai pamelavusi, kad eina į parduotuvę, o iš tiesų nuėjo susitikti su dabar jau nuteistuoju O. R.
Kaip teisėjui teigė paauglė, nuteistasis klausė, kiek jai metų, ji pasakė, kad keturiolika. „Pats O. R. savo amžiaus nesakė, tik nurodė, kad jo amžius nelabai skiriasi nuo jos“, – mergaitės parodymai cituojami byloje.
Paauglė pasakojo, kad su suaugusiu vyru pasivaikščiojusi po miestą vėliau nuėjo į jo namus. „Buvo jo miegamajame, kai O. R. pasiūlė prisėsti šalia. Ji pasakė, kad geriau pastovės. Tuomet O. R. paėmė ją už rankos, dar kartą pasakė jai atsisėsti ir nieko nebijoti“, – duodama parodymus pasakojo paauglė.
Duodama parodymus keturiolikmetė teigė, kad, kai prasidėjo lytinis aktas, jai buvo nemalonu, juto skausmą. Teisėjui ji pripažino, kad tai buvo pirmieji jos lytiniai santykiai.
„Viskas pasibaigė, kai O. R. kažkas paskambino. Tada jis apsirengė ir liepė jai apsirengti. Po visko ji klausė nuteistojo, kaip čia buvo, kad taip įvyko. Vyras jai atsakė, kad taip gavosi netyčia“, – cituojami aukos parodymai. Anot paauglės, O. R. neprašė jos niekam nesakyti apie lytinius santykius, tik prašė neminėti jo vardo.
Nukentėjusioji pasakojo, kad grįžusi namo globėjai melavo, jog vaikščiojo parke su draugėmis.
Suprato, kad lytinius santykius turėjo ne savo noru Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta ir su mergaite bendravusi vaiko teisių apsaugos darbuotoja. Specialistė teigė, kad jai kalbantis su paaugle ši prasitarė, jog turėjo lytinius santykius ir įvardijo vyro vardą bei pavardę – tai buvo nuteistasis O. R.
Specialistei mergaitė prisipažino, kad jai „nepatiko, buvo išsigandusi, sustingusi, tas vyras galėjo daryti, ką nori, kad jis liepė niekam apie tai nepasakoti“.
Vaiko teisių apsaugos specialistė teigė supratusi, kad mergaitė lytinius santykius turėjo ne savo noru, todėl kreipėsi į teisėsaugą. Duodama parodymus specialistė pabrėžė, kad nukentėjusioji lengvai pasiduoda įtakai, jai daug kas gali sukelti pavojų, lengvai pasitiki žmonėmis, juos prisileidžia.
Kad mergaitė yra itin lengvai pasiduodanti įtakai, atskleidė ir jos globėja. Ji teisme liudijo, kad su globotine buvo spektaklyje, po jo mergaitė paspruko.
„Ji mergaitei skambino, tačiau globotinė nekėlė ragelio, grįžo apie 23 val. kaip niekur nieko ir nuėjo miegoti“, – byloje cituojami globėjos parodymai. Vis dėlto, pasak mergaitę globojančios moters, vėliau keturiolikmetė prisipažino, kad buvo namuose pas nuteistąjį.
„Ji pasakojo, kad su O. R. susitiko prie kolegijos, bendravo, O. R. pasiūlė apžiūrėti jo namus, kaip jis gyvena. Ji patikli ir nuėjo pažiūrėti, paskui sakė, kad labai išsigando, bijojo, visa drebėjo, labai išgyveno. O. R. išjungė šviesą, pradėjo nusirenginėti, pasisodino mergaitę ant lovos, liepė jai nusirengti. Tai buvo pirmi jos lytiniai santykiai“, – apie mergaitės patirtus išgyvenimus teisme pasakojo globėja.
Brolis kaltę pripažino, bet vėliau bandė išsisukti Nukentėjusioji teisėjui pripažino, kad yra turėjusi lytinių santykių ir su 25 m. M. C., kuris yra paauglės brolis. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, jog turėjo lytinių santykių su seserimi, vėliau teisme tai ėmė neigti.
Nusikaltimą M. C. Įvykdė būdamas Lietuvoje, tačiau teisme tikino, kad su seserimi ryšį palaikė dar gyvendamas Anglijoje. Vyras žinojo, kad jo seseriai yra tik 14 metų. Ir nors teisme bylos nagrinėjimo metu nuteistasis teigė, kad lytinių santykių, kurie įvyko mieste po tiltu, neva norėjo pati nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo pareigūnams kalbėjo visai kitaip.
Vykdant tyrimą M. C. teigė, kad su seserimi susitiko mieste, kuriame ji gyvena. Kartu buvo ir jo draugas. Pasak nuteistojo, jie visi trys nuėjo po tiltu, kalbėjosi, tačiau po to M. C. sugalvojo, kad „reikia su seserimi pasimylėti“.
„Pasakė sesei, kad „noriu meilės“. Mergaitė aiškiai suprato, ko jis nori, nes jam atsakė, kad ir ji nori to paties. Taip pat sesei pasakė, kad dėl to ateityje nenori turėti problemų, paaiškino, kad apie tokius jų santykius niekas neturi sužinoti, nes kitaip jam bus blogai. Ten ant žolės, po tiltu, nusismaukė savo kelnes (…), paskui abu lytiškiai santykiavo“, – ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai cituojami byloje.
Savo seserimi pasinaudojęs vyras teigė žinojęs ir apie paauglės santykius su kitu nuteistuoju O. R. Duodamas parodymus M. C. tvirtino, kad apie sesers turėtus lytinius santykius jam pasakė sesers draugė.
„Vaikščiojant visiems kartu draugė ėmė sakyti, ar jis žino, kad jo seserį išprievartavo O. R. Jis tada iš karto paklausė sesers, ar tai tiesa. Mergaitė apsiverkė ir pasakė, kad tai tiesa. (…) Jau vėliau stotyje sutikęs sesers globėją pasakė jai apie tai, kad mergaitę išprievartavo O. R.“, – rašoma byloje.
Teismo metu nuteistasis M. C. teisėją bandė įtikinti, kad iš tiesų tarp jo ir sesers lytinis aktas neįvyko, o ikiteisminio tyrimo metu tai neva pasakė „dėl streso“, tačiau teismas tokį parodymų keitimą vertino kaip nuteistojo siekį sušvelninti bausmę.
„Nukentėjusioji nurodo, kad M. C. lytinis organas buvo įkištas į jos vidų (…) Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes šias aplinkybes nukentėjusioji pasakojo ir po įvykio savo draugei bei globėjai, o pats tuomet dar kaltinamasis – savo draugui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui“, – konstatavo teismas.
Seserį pasikvietė su dėže saldainių
Byloje buvo apklaustas ir nuteistojo M. C. draugas, kuris nusikaltimo įvykdymo metu taip pat buvo po tiltu. Vyras teisme pasakojo, kad dar prieš M. C. lytinius santykius su seserimi nuteistasis jam pasakė, „jeigu su jo seserimi gali santykiauti kiti vyrai, tai ir jis gali“.
„(…) jis žinojo, kad paauglė prieš tai turėjo lytinių santykių su kitu vyru ir dėl to buvo labai susinervinęs ir susijaudinęs“, – teisme liudijo nuteistojo draugas.
Jis taip pat teigė, kad nusikaltimo padarymo metu M. C. savo seseriai liepė ant jo užlipti. Nuteistojo draugas sakė, kad paties lytinio akto nematė, nes suprato, kas vyks, nenorėjo žiūrėti, todėl atsistojo ir nuėjo į degalinę.
Duodamas parodymus vyras teigė, kad paskui apie lytinį aktą su seserimi jam papasakojo pats M. C., šis sesei teigė, kad pasikvies ją kartu gyventi kitame mieste.
Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad žinutės iš brolio sulaukė 2–3 val. nakties. Jis rašė, kad turi dėžę saldainių ir prašė paauglės išeiti su juo susitikti. Pasak paauglės, susitikimas įvyko vėliau, anksti ryte, o po pamokų ji, brolis ir jo draugas nuėjo po tiltu, kur vaikinai gėrė alų.
„Po kiek laiko brolio draugas kažkur išėjo. Tada abu su broliu norėjo užsiimti seksu: tai yra brolis jos paklausė, ar ji nori pamėginti, ji sutiko“, – nepilnametės parodymai cituojami byloje.
Bylos nagrinėjimo metu keturiolikmetės globėja sakė, kad ji nenorėjo, jog paauglė bendrautų su broliu, nes šis „mušdavosi, vogdavo“. Iki šio nusikaltimo padarymo, nurodoma byloje, M. C. buvo teistas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Globėjos teigimu, mergaitė labai norėjo susitikti su M. C., tačiau ji to daryti neleido, nes jau buvo vėlu – naktis. Tačiau visą naktį susirašinėjusi su broliu nepilnametė anksti ryte išlipo pro langą, apie tai vėliau globėjai pasakė pati.
„Kai ji atsibudo, globotinės lovoje nebebuvo. Ji labai išsigando, visur skambinėjo, mergaitės telefonas buvo išjungtas, skambino globotinės draugei, ši parašė, kad nukentėjusioji yra stotyje su M. C. Tuoj po 8 ji skambino mokytojai, sužinojo, kad mergaitė yra mokykloje“, – cituojamas keturiolikmetės globėjos liudijimas.
Darė nėštumo testą Kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, iš namų ankstų rytą pabėgusi mergaitė su broliu susitiko ir po pamokų. Keturiolikmetė globėjai neatsiliepė telefonu, namo grįžo tik apie 21 val.
Protiškai neįgalios paauglės globėja teisme tvirtino, kad su broliu jos globotinė susitiko ir kitą dieną po pamokų, o ji nežinojo, kur ieškoti mergaitės.
„Vakare, apie 20 val., dukros draugė parašė, kad paauglė yra stotyje su nerimtais draugais, tad ji važiavo į stotį ir sutiko mergaitę su broliu ir jo draugu. Jie pasikalbėjo, nuteistasis M. C. priekaištavo, kad ji yra bloga globėja, sakė, kad sesuo nori eiti gyventi pas jį. Mergaitei M. C. prižadėjo nupirkti namą, televizorių, o kadangi ji yra jauna ir sutrikusio elgesio, tiki viskuo, ką jai pasako“, – byloje cituojami globėjos parodymai.
Pokalbio su globotinės broliu metu moteris teigė sužinojusi ir tai, kad nepilnametė turėjo lytinių santykių su kitu vyru, anksčiau minėtuoju O. R.
Vėliau mergaitė globėjai papasakojo, kad turėjo lytinių santykių ir su savo broliu. Moteris teigė, kad atliko dukrai nėštumo testą.
Kadangi po brolio pažadų mergaitė globėjai vis kartojo, kad nori gyventi su M. C., teisme liudijusi ir nepilnametę auginanti moteris nusprendė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Būtent tarnybos specialistės ir perdavė informaciją teisėsaugai.
Teismas vertino ir tai, kad neįgali paauglė rodė iniciatyvą santykiauti Priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi ir nepilnametės telefone rastomis žinutėmis, kurios parodė, kad nukentėjusioji bendravo su nuteistuoju O. R. Jis „kvietė mergaitę susitikti, siūlė šiai nepilnametei draugauti, rašė, kad ji jam patinka, myli ją“.
Žinučių turinys teismui taip pat patvirtino, kad mergaitė komunikavo ir su savo broliu, jis, kaip konstatuota byloje, „sesei išsakė norą su ja gyventi, vadino ją mylimąja, klausinėjo, ar sesuo yra turėjusi lytinių santykių“.
Priimant nuosprendį buvo remtasi ir medicinos eksperto išvadomis, kurios parodė keturiolikmetės mergystės plėvės pažeidimą. Nepilnametės kūne ir lytiniuose organuose kitų mechaninių sužalojimų medikai nenustatė. Kaip rašoma teismo nuosprendyje, visų šių duomenų visuma teismui ledo daryti išvadą, kad tiek O. R., tiek M. C. nusikaltimą padarė.
Teismas konstatavo, kad „O. R. būdamas suaugęs vyras ir jau pats turintis savo vaikų pasinaudojo nukentėjusios neįgalumu, jos patiklumu, su ja lytiškai santykiavo, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas, atėmė mergaitei nekaltybę, ką patvirtina tiek pati nukentėjusioji, tiek specialisto išvada“.
Teismas taip pat pažymėjo, kad „M. C., būdamas nukentėjusiosios brolis, žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudojo jos neįgalumu, patiklumu, noru su juo bendrauti“. Kaip nurodoma nuosprendyje, teismas vertino ir tai, kad nepilnametės broliui yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tai galėjo turėti įtakos padaryti nusikaltimą.
Priimant nuosprendį buvo atsižvelgta ir į tai, kad „pati nukentėjusioji rodė iniciatyvą lytiškai santykiauti su broliu, po M. C. nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji dar intensyviai bendravo su M. C. – rašė jam žinutes ir skambino“.
Nors už tokį nusikaltimą griežčiausia bausmė yra penkeri metai nelaisvės, abiem nuteistiesiems skirtos daug švelnesnės bausmės – O. R. skirtas laisvės apribojimas metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su auka, o M. C. – 60 parų areštas.
Mergaitė pakliuvo į psichiatrinę ligoninę Auka tapusios paveikios mergaitės globėja teismui taip pat buvo pateikusi civilinį ieškinį ir nurodė, kad dėl nuteistųjų veiksmų nepilnametei buvo padaryta didelė psichologinė trauma. Paauglę auginanti moteris atviravo, kad po šių įvykių mergaitė pradėjo save žaloti, pasidarė uždaresnė ir nervingesnė.
„Kaltinamieji pasinaudojo jos lengvabūdiškumu, nes ji turi neįgalumą, jos emocijos sutrikusios (…). Po šių įvykių mergaitė gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, iki šiol lanko konsultacijas pas psichologus, vartoja raminamuosius vaistus, ją kankina nemiga, išgyvena gėdą“, – apie globotinės patirtas kančias kalbėjo moteris.
Be to, anot jos, kadangi apie šiuos įvykius sužinojo aukos bendraamžiai, mergaitei dėl patyčių teko pakeisti mokyklą.
Vis dėlto teismas nurodė, kad globėja nepateikė jokių įrodymų apie nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą ir dėl kokių priežasčių ji žalojo save bei buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, todėl nevertino to kaip nusikalstamos dviejų vyrų veikos pasekmių.
Stebisi, kodėl nebuvo psichiatrinės ekspertizės KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė šią nepilnametės istoriją vertina kaip prievartos istoriją ir stebisi, kodėl nagrinėjant bylą nebuvo atlikta psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė.
„Nors pagal įstatymus protinę negalią turinčio nepilnamečio būsena nėra laikoma bejėgiška, tačiau nesuprantame, kodėl nebuvo atlikta psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, galėjusi teismui paaiškinti šios mergaitės galimybes pasipriešinti suaugusio vyro „įkalbinėjimams“ lytiškai santykiauti“, – stebėjosi K. Mišinienė.
Ji teigė, kad mergaitei yra nustatyta vidutinė negalia, todėl ji „lengvai pasiduoda kitų įtakai, jai sunku pasipriešinti kitų nuomonei, spaudimui, ji yra impulsyvi, nesugebanti vertinti aplinkybių visumos“.
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys taip pat stebisi tokiais atvejais, kai protinę negalią turintiems ir aukomis tapusiems vaikams nėra skiriama specialistų ekspertizė. Jis teigia, kad dažniausiai tuo nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas Lietuvoje rūpinasi tėvai, nors tai turėtų būti valstybės atsakomybė.
„Esu kažkada girdėjęs kelias panašias bylas, aš kelčiau tą patį klausimą. Man irgi sunku suvokti, kodėl nėra ekspertizės. Jeigu tai – keturiolikmetė, turėtų būti išsami ekspertizė, sudėlioti visi parametrai. Valstybė turėtų tuo pasirūpinti, bet pas mus, matyt, jeigu yra protinė negalia, šalia – tėvai, kurie nėra stiprūs ir galingi, kurie neturi teisinių argumentų, tai mes turime bėdą, kad kažkas gali pasinaudoti ir įrodyti, jog ji pati norėjo“, – apgailestavo psichiatras.
Jis taip pat pabrėžė, kad kai kurių protinę negalią turinčių vaikų seksualumas būna ryškiau išreikštas, nes jie nemoka to kontroliuoti, tačiau argumentas „pati norėjo“ čia negali būti taikomas.
„Man visuomet kyla klausimas – ką reiškia „pati norėjo“. Keturiolikos metų, protinė negalia, natūralu, jie visi turi seksualumo, libido išlieka. (…) Protinė negalia nebūtinai nuslopina instinktus, potraukį į lytinius santykius. Kai kuriems vaikams būna netgi priešingai – tie instinktai atrodo net labiau išryškėję, nes jie neturi tokių loginio mąstymo galimybių suvaldyti potraukį seksualiniams santykiams. Jie to nemoka“, – kalbėjo L. Slušnys.
Būtent todėl, anot jo, aiškinantis tokias situacijas ir reikalinga psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, nes ji galėtų parodyti, kiek asmuo galėjo suprasti savo atsakomybę ir koks veiksmų poveikis bus jam pačiam.
Nei prokurorė, nei teismas ekspertizės poreikio neįžvelgė
Anot bylos tyrimui vadovavusios prokurorės Jūratės Pocienės, protinė mergaitės negalia nagrinėjant nusikaltimą buvo vertinta, tačiau psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė esą nebuvo tam reikalinga. Kaip DELFI teigė J. Pocienė, duomenų apie mergaitės būklę ir gebėjimus byloje pakako. „Ji (nukentėjusioji – DELFI) buvo vertinta ir globos namuose. Jeigu šioje byloje nebuvo paskirta (psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė – DELFI), vadinasi, tiek prokurorui, tiek teismui pakako duomenų apie mergaitės gebėjimą suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir pobūdį, ir gebėjimą pasipriešinti tiems veiksmams“, – tikino prokurorė.
Paklausta, kokie tai duomenys, J. Pocienė teigė, kad tai yra ir medicininiai dokumentai, ir globos namų pateikti vertinimai.
„Iš tikrųjų tai nėra imperatyvas, kad kiekvienoje seksualinės prievartos byloje būtų atliekama (psichologinė ir psichiatrinė ekspertizė – DELFI). Kiekvienu atveju vertinama individualiai, šioje byloje buvo nuspręsta neskirti, nes duomenų pakako“, – komentavo J. Pocienė.
Paklausta, ar prokurorę tenkino nuteistiesiems teismo paskirtos bausmės, J. Pocienė atsakė: „Jeigu mūsų apeliacinio skundo nebuvo, vadinasi, mus tenkino tiek išdėstyti teismo argumentai, tiek motyvai – tiek dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, tiek ir dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems.“
Protinę negalią turintis asmuo itin pažeidžiamas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iš tiesų vis dar egzistuoja problema, kai protinę negalią turinčių ir aukomis tapusių asmenų būklės teisminių procesų metu neįvertina savo srities specialistai. Kad tai pasikeistų, anot profesoriaus, reikia didesnio tiek socialinių darbuotojų, tiek teisininkų sąmoningumo.
„Intelekto (proto) negalią turinčių asmenų teisių apsauga yra labai svarbus brandžios ir kultūringos visuomenės požymis. Dalinio veiksnumo pripažinimas ir globėjų teisinis institutas yra nepakankamas. Reikalingas didesnis visuomenės sąmoningumas, įskaitant ir medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus.
Proto negalios asmeniui dalyvaujant teisme kaip kaltinamajam ar liudininkui daugeliu atvejų atliekamos teismo psichiatrinės ar kompleksinės – teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės. Tačiau, deja, ne visada toks įvertinimas atliekamas, kai proto negalios asmuo tampa auka“, – problemą įvardijo jis.
Specialisto teigimu, intelekto sutrikimų turintis asmuo, atsidūręs prievartos situacijoje, yra itin pažeidžiamas, jam daug lengviau gali būti padaromas psichologinis spaudimas, jis lengviau pasiduoda įvairioms vilionėms.
„Teismo psichiatrijos ekspertai visais šiais atvejais turi būti įtraukti prokuroro prašymu ir (ar) teisėjo sprendimu, atsakant į įvairius klausimus, iš kurių labai svarbūs du: įvertinti dėl patirto smurto sveikatos sutrikdymo mastą; įvertinti, ar auka galėjo suprasti teisme analizuojamą situaciją, ar gebėjo teisingai įvertinti kaltinamųjų intencijas ir elgesį, jei buvo naudojama psichologinė prievarta ar auka viliojama į tokią situaciją ir kt. aplinkybes, ir joms priešintis“, – tokios ekspertizės svarbą pabrėžė jis.
A. Germanavičius atkreipė dėmesį, kad tiek Vakarų Europoje, tiek JAV įtraukti psichikos sveikatos ekspertus, kai teisminiame procese dalyvauja psichinę negalią turintis asmuo, yra įprasta ir visais tokiais atvejais taikoma praktika.
„Teismų praktikoje Vakarų Europos valstybėse ir JAV teismo psichikos sveikatos (angl. forensic mental health) ekspertai visada įtraukiami į asmenų su psichikos ar proto negalios būklių vertinimą, todėl manau, kad Lietuvos teisininkai galėtų sąmoningiau ginti žmogaus teises, ypač asmenų iš pažeidžiamų visuomenės grupių, pasikvietę teismo psichiatrijos ar teismo psichologijos ekspertų“, – pabrėžė specialistas.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Gintarė Bakūnaitė
