Category: Straipsniai – 2024

Neįgali 16-metė našlaitė iš vieno nedidelio Lietuvos kaimo pateko į siaubingas išnaudotojo pinkles: paauglę suviliojęs 24-erių metų Edvinas N. ją internete pardavinėjo kitiems sekso ištroškusiems vyrams. Už tai teisėsauga vyrui iškėlė bylą dėl vaiko pardavimo, tačiau dėl šio nusikaltimo jis išteisintas, teismai kaltu jį pripažino tik dėl sąvadavimo. Ekspertai tokią situaciją vadina nenormalia ir yra įsitikinę, kad su prekyba vaikais susijusius įstatymus Lietuvoje būtina taisyti.

Ši skaudi istorija, rodanti mūsų teisinės sistemos spragas, prasidėjo 2020-ųjų rudenį. Edvinas N. viename pažinčių portale susipažino su 16-mete mergina.  

Pažeidžiamą merginą vyras suviliojo, parsivedė į savo namus, su ja susituokė ir visiškai izoliavo nuo aplinkinių.

„Nuo pat draugystės pradžios Edvinas uždraudė man vartoti vaistus, sakė, kad galiu gyventi ir be jų, – jau liudydama teisme prisiminė nukentėjusioji. – Edvinas man sakydavo neiti į lauką, nes visur blogi žmonės, visur pavojai. Šiandien suprantu, kad jis naudojosi mano baime likti vienai.“  

Viskas baigėsi tuo, kad jauną žmoną vyras ėmė pardavinėti sekso pirkėjams: Edvinas N. įkėlė skelbimų į internetą, vežiojo paauglę į susitikimus ir pasiimdavo dalį užmokesčio. Pareigūnai užfiksavo, kad paauglė išnaudota prostitucijai bent 20 kartų, už tai gaudavo nuo 30 iki 50 eurų.  

Beveik išsisuko  

Pats Edvinas N. teisme kategoriškai neigė, kad visa tai buvo jo idėja: esą taip užsidirbti ir išlaikyti šeimą sugalvojo pati paauglė, o vežiodavo ją tik dėl to, nes ši pati prašydavo.

Ir Klaipėdos apygardos teismas kaltinamuoju beveik patikėjo: bylą išnagrinėjęs Eugenijus Antanauskas ne tik vyrą išteisino dėl vaiko pirkimo bei pardavimo, tačiau ir dėl nepilnamečio išnaudojimo prostitucijai.  

Teisėjo įsitikinimu, kai nukentėjusioji susituokė su Edvinu N., ji tapo emancipuota, tai reiškia, kad bent civilinės teisės prasme tapo visiškai veiksnia, todėl nebegali būti laikoma vaiku. Taip nusprendęs teisėjas net neskyrė vyrui realaus laisvės atėmimo, o tik 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimą.

Tiesa, šią klaidą ištaisė Apeliacinio teismo teisėjai, konstatavę, kad emancipacija yra civilinės teisės institutas ir baudžiamajame procese negali būti taikomas.  

„Edvinas N. padarė tyčinį nusikaltimą dorovei, susijusį su pelnymusi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nustatytą BK 307 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai bei numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki dešimties metų.

Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, sukeliantis didžiulį pavojų visuomenei, nes buvo pelnomasi iš asmens, kuris yra nepilnametis, sergantis psichikos liga, prostitucijos. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nusikalstama veika nebuvo spontaniška, o iš anksto apgalvota, jai buvo atitinkamai pasiruošta (internetiniuose pažinčių portaluose buvo sukurtos anketos, įkelti skelbimai apie už atlygį teikiamas seksualines paslaugas ir kt.)“, – rašoma teismo sprendime.

Prekybos vaikais neįžvelgė  

Tačiau tiek Apeliacinės instancijos, tiek ir Aukščiausiasis Teismas neįžvelgė vyro kaltės dėl vaiko pirkimo ir pardavimo.  

„Užsiimti prostitucija ir gauti iš šios veiklos pajamų buvo nukentėjusiosios ir nuteistojo Edvino N. bendras sumanymas, prostitucijos veiklą koordinavo tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, abu į interneto pažinčių portalus kėlė skelbimus apie už atlygį teikiamas seksualines paslaugas ir susirašinėjo su potencialiais klientais dėl seksualinių paslaugų teikimo tvarkos bei sąlygų, Edvinas N. veždavo nukentėjusiąją į susitikimus su klientais.

Nustatyta ir tai, kad klientai pinigus už suteiktas seksualines paslaugas sumokėdavo pačiai nukentėjusiajai, o ši pagal susitarimą pinigus pasidalydavo su Edvinu N.  

Tokie veiksmai aiškiai pagrindžia Edvino N. pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Tačiau šie motyvai nerodo, kad nukentėjusioji kiekvienu jos seksualinių paslaugų teikimo atveju buvo parduodama, t. y. iš nuteistojo kontrolės perleidžiama į seksualinių paslaugų klientų kontrolę, o pastarieji įgijo galimybę elgtis su nukentėjusiąja savo nuožiūra, daryti įtaką jos judėjimo laisvei ir jos valiai, spręsti dėl nukentėjusiosios išnaudojimo ir tolesnio disponavimo ja“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.  

Šioje byloje nukentėjusiajai padėjo Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centras. Jo vadovė Kristina Mišinienė įsitikinusi, kad nepilnamečio išnaudojimas prostitucijai visada yra prekyba žmonėmis.

„Formuluotė dėl pelnymosi iš nepilnamečių prostitucijos yra visiška atgyvena, dar daugiau, ji turi motyvą parodyti pavojingus, žlugdančius vaiką veiksmus kaip nesunkų nusikaltimą, už kurį nereikia smarkiai bausti. Mano nuomone, nepilnamečių asmenų išnaudojimas visada yra prekyba žmonėmis, tikiu, kad su laiku tai bus įtvirtinta ir šalies teisinėje bazėje.

Mes visada tokio pobūdžio bylose matome desperatiškus prekeivių žmonėmis, sutenerių gynėjų veiksmus sušvelninti padarytą nusikaltimą, įtikinti teismą, kad auka gal ir pati prisidėjo prie savo išnaudojimo, labai nesipriešino, vadinasi, tokia čia ir auka. Laikas keisti pasenusias, mūsų šiandieninio supratimo apie vaiko gerovę neatitinkančias nuostatas“, – komentavo ji.  

Situacija – taisytina  

Panašiai interviu Delfi kalbėjo ir valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Ruslanas Ušinskas, jo specializacija – prekybos žmonėmis bylos. 

– Kaip jūs vertinate situaciją, kai prekyba vaikais (BK 157 str.) ir nepilnamečio išnaudojimas prostitucijai (BK 307 str. 3 d.) Lietuvoje yra atskirti? – Delfi paklausė R. Ušinsko.  

– Manau, situacija yra taisytina. Kartais tarp tų Baudžiamojo kodekso straipsnių būna painiavos. Viena vertus, jie panašūs, nes abu nusikaltimai sunkūs.  

Bet, iš kitos pusės, kartais atsiranda painiavos iš tyrėjų pusės, o ir teismams sudėtingiau kvalifikuoti tokius nusikaltimus.

Būna, kad teismui perduodama byla dėl vaiko pardavimo (BK 157 str.), bet kartais teismai tai kvalifikuoja ne kaip vaiko pardavimą, o kaip sąvadavimą, išnaudojimą prostitucijai.  

– Sakote, situacija taisytina. Kaip?  

– Mano giliu įsitikinimu, bet koks vaiko išnaudojimas, pelnymasis iš jo yra prekyba juo yra vaiko pirkimas arba pardavimas. Neturėtų būti kvalifikuojama kitaip dėl to, ar vaikas sutiko būti išnaudojamas, ar nesutiko, norėjo ar nenorėjo. Jis dėl savo nepilnametystės jau savaime pažeidžiamas ir jo sutikimas neturėtų būti vertinamas kaip realus, atitinkantis tikrovę.  

Taigi neturėtų būti Baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 3 d., kur kalbama apie nepilnamečių sąvadavimą, o visa tai perkelta į BK 157 str. ir kvalifikuojama kaip vaiko pirkimas bei pardavimas. Tada nebebūtų jokios painiavos, nebūtų jokių diskusijų ir nereikėtų kvaršinti galvos.  

Apie tai užsiminė ir Jungtinių Valstijų valstybės departamentas – jis teikia ataskaitas apie prekybos žmonėmis padėtį įvairiose šalyse. Vienoje ataskaitoje buvo užsiminta, kad situacija pas mus taisytina. Negali būti dviejų panašių nusikaltimų: visi vaikų išnaudojimo atvejai turėtų būti vertinami kaip prekyba žmonėmis. Šiuo atveju su jais visiškai sutinku.  

Bet kokį vaiko išnaudojimą vertinu kaip vaiko pirkimą bei pardavimą. Tai susiję su prekyba žmonėmis. Tokia mano nuomonė. Reikia keisti situaciją, kad maišaties ir nesusipratimų būtų kuo mažiau. 

– Kokie dabar yra esminiai skirtumai dėl šių straipsnių?  

– Kai mes kvalifikuojame pagal BK 157 str., turime įrodyti nusikalstamą sandorį, vaiko pirkimą ir pardavimą.  

Taip pat turime įrodinėti, kad vaiku buvo disponuojama kaip daiktu, kad jis gali būti stumdomas bet kur, bet kas su juo daroma, jis priklausomas nuo išnaudotojo.  

O sąvadavimu vaikas kaip ir neparduodamas, jis iš dalies sutinka vykdyti nusikalstamą veiką pats, savanoriškai.  

Pats nusikaltimo organizatorius vaiku nedisponuoja, o gali dalintis pelną, tarkime, su vaiku. Vaikas daro, ką nori, – kai nori, užsiima ta veika, kada nenori, neužsiima.

– Ir kaip sekasi įrodinėti prekybą vaikais? Dabar matome, kad teisėsauga jau pateikia kaltinimų dėl to, bet dalis bylų žlunga teismuose. Ar, kaip dažnai sakoma, ne per aukštai iškelta įrodinėjimo kartelė?  

– Sudėtinga ką nors pasakyti, negaliu kritikuoti teismų dėl jų suvokimo arba nesuvokimo problemos.  

Aišku, įrodinėjimo kartelė ne tik šioje srityje, bet ir kitose gal šiek tiek per daug užkelta. Kadangi dirbu su tarptautiniais nusikaltimais, dažnai tenka būti užsienio valstybėse, kalbėti su kolegomis, stebėti teismų procesus, teismo priimtus galutinius sprendimus, taigi galiu konstatuoti: Lietuvoje įrodinėjimo kartelė labai aukšta.  

Kitose užsienio valstybėse, kiek man teko susidurti, tokių aukštų įrodinėjimo standartų tikrai nėra. Taigi tokia situacija kartais pakiša koją.  

Mes turime surinkti daug daugiau duomenų, kurie teisme tampa arba netampa įrodymais. Būna, renkame daug perteklinių duomenų, kurių galbūt ir nereikia.  

Bet yra suformuota tokia teismų praktika ir mes privalome jos laikytis. Tai problemiška situacija.  

– Galite sukonkretinti, kokie pertekliniai duomenys yra renkami, ypač lyginant su užsienio valstybėmis?  

– Užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, teisėsauga visiškai kitaip žiūri į aukas. Dažniausiai aukai suteikia atitinkamą statusą, ir iki teismo, ypač jei tai byla, susijusi su organizuotu nusikalstamumu, kaip įprasta, nukentėjusysis yra saugomas. Pas mus tai labai reti ir išimtiniai atvejai.  

Teismai tose užsienio valstybėse labai atsižvelgia į aukų, nukentėjusiųjų parodymus.  

Paprastai auka ne iškart duoda visiškai teisingus parodymus, nes būna išsigandusi, sutrikusi. Ir tik kai auka susigyvena, susivokia, kas įvyko, tik tada, per antrą, trečią apklausą, nukentėjusysis papasakoja realias aplinkybes. Pas mus tai traktuojama kaip nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai.  

O užsienio valstybėse į tai žiūrima visiškai kitaip. Ten puikiai suprantama, kad turi praeiti tam tikras laikas, ir kai jau nukentėjusysis atsiduria saugioje aplinkoje, tik tada jis atsiveria ir duoda tokius parodymus, kurie atitinka faktines aplinkybes.  

Užsienyje tai yra norma, ten nekritikuoja tokių parodymų, o pas mus – priešingai. Mūsų teismai sako, kad neužtenka vien nukentėjusiojo parodymų, turi būti dar kas nors. O jei to nėra, teismai kartais pasisako, kad nepakanka duomenų, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika. 

Toks ir yra įrodinėjimo skirtumas. Aš nevertinu, gerai tai ar blogai, tiesiog konstatuoju, kad taip yra.  

– Dėl prekybos vaikais išvis retai keliamos bylos. Ar tai reiškia, kad šis reiškinys nyksta, ar nemokame jo identifikuoti?  

– Nėra vienareikšmio atsakymo. Negaliu pasakyti, kad problema nyksta, bet ji keičia formas. Vaikų išnaudojimas nėra tik seksualinis. Jis pasireiškia įvairiomis kitomis formomis: prekyba narkotikais, vagystėmis iš parduotuvių, yra ir daug kitų išnaudojimo formų.  

Bet iš dalies jūs teisus: ne visada pavyksta laiku suvokti, ar nukentėjęs yra išnaudojamas. Vaikų namų gyventojai, nepilnamečiai, matome, grįžta į namus turėdami brangių drabužių, telefoną, o to iš esmės negali įsigyti, nes neturi pajamų.  

Atvažiuoja tų vaikų kažkas pasiimti, išsiveža, parveža suaugę. Tai vienas iš požymių, kad vaikas gali būti išnaudojamas įvairiomis formomis. Bet ne visada šitai tinkamai vertiname.  

Galbūt trūksta apie tai žinių, nors mes vedame daug mokymų, bet gal reiktų veikti dar aktyviau, aiškinti, kad išnaudojama ne tik seksualiai, bet yra ir kitokių formų, ko nepastebi tyrėjai, tirdami vienokius ar kitokius nusikaltimus.  

Tiesa, žinių trūkumas nėra pagrindinis kriterijus. Išnaudojimo Lietuvoje gal yra mažiau, nei buvo anksčiau.  

Maždaug prieš 10 metų kilo didelė banga priverstinių santuokų, vykdavo mūsų merginos į užsienį, ištekėdavo už trečiųjų šalių piliečių su tikslu, kad jie gautų leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o merginos gautų pinigų. Buvo tokia banga, bet ji atslūgusi.  

Paskui – kita banga, kai į užsienį veždavo tiek suaugusius, tiek nepilnamečius vogti iš parduotuvių. Buvo labai aktyvūs 3–4 metai.  

Dabar nepilnamečiai išnaudojami daugiau prekybai narkotinėmis medžiagomis, prostitucijai. Tos formos keičiasi. Problema, kad mes patys nesuspėjame sužiūrėti išnaudojimo formų, nesugebame tinkamai ir laiku pastebėti šitų nusikaltimų. 

– Problema gal ir ta, kad per mažai apie tai kalbama? Juk pačios aukos dažnai nesuvokia, kad yra aukos.  

Esu turėjęs tokių bylų. Pavyzdžiui, nepilnametis buvo išvežtas vogti iš parduotuvių ir jis Norvegijos teisme pareiškė: manęs niekas neišnaudojo, čia mano draugai, mes kartu su jais vogėme, aš buvau gaujos narys.  

O gauja buvo tokia: jis eidavo vogti, visi kiti stovėdavo už parduotuvės durų, ir tas vaikinas išnešęs viską aniems atiduodavo. Taigi net nesuprato, kad yra išnaudojamas.  

– Gal čia padėtų specializacija prekybos žmonėmis bylose, ir ne tik kalbant apie pareigūnus, bet ir teisėjus? JAV juk turi specializuotus prekybos žmonėmis teismus.  

– Mes nesame didelė valstybė. Sutinku, kad JAV specializuojasi tose srityse, nes ten srautai labai dideli, ypač pietinėse valstybėse, kur išnaudojimo pramonė klesti. Mes esame buvę JAV ir kalbėję ta tema.  

Mano paties specializacija – prekybos žmonėmis bylos, bet turiu ir kitų specializacijų. Specializuojantis vien tokiose bylose Lietuvos mastu darbo pakaktų, bet regionuose neturime tokios masės bylų. Taigi tiriame ir kitas bylas – prekybą narkotinėmis medžiagomis ir panašiai.  

Bet specializacija yra būtina ir turi didelę reikšmę tiriant nusikaltimus, tas pats yra ne tik prekybos žmonėmis bylose, bet ir susijusiose su finansiniais, korupciniais, ekonominiais nusikaltimais.  

Gerai, kad ir teismuose būtų tokių dalykų, bet esu realistas ir puikiai suprantu, jog praktiškai tai neįmanoma. Mes neturime tokios masės bylų, kalbant apie prekybą žmonėmis, kad būtų vienas teisėjas, kuris nagrinėtų vien tos kategorijos bylas.  

– Ačiū už pokalbį.

 

Dėmesio!                       

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                       

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.      

 

Vakar, kovo 18 d., Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis iniciatyva, Raseinių rajono savivaldybėje vyko pirmasis Kauno apskrities institucijų susitikimas. Jo tikslas – aptarti prekybos žmonėmis aukoms teikiamos pagalbos aktualijas ir prekybos žmonėmis prevencijos poreikius ir galimybes.

Susitikimo dalyvius sveikino Raseinių rajono savivaldybės vicemeras Jonas Vazgys ir administracijos direktorius Kęstutis Užemeckas. Vadovai džiaugėsi Raseiniuose surengtu pirmuoju tokio tipo susitikimu ir dalyvių pasiryžimu nagrinėti vieną iš opiausių socialinių problemų – prekybą žmonėmis. Tai sritis, kuri paliečia visas visuomenės grupes: vaikus, paauglius, suaugusius ir pagyvenusius asmenis. Administracijos direktoriaus teigimu, prekybos žmonėmis klausimu, Raseinių rajonas nėra išskirtinis, sunku surasti tuos sprendimus, kurie padėtų nukentėjusiam žmogui. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę apie kylančias grėsmes ir visais būdais stengtis mažinti nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis aukų skaičių. Vadovai dėkojo už puikią iniciatyvą ir linkėjo sklandaus bei prasmingo darbo.

 Susitikimą vedė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vykdančioji direktorė Dovilė Vainorė. Jos teigimu, yra daug institucijų, veikiančių prekybos žmonėmis srityje: nuo švietimo ar savivaldos iki pagalbos teikimo ir teisėsaugos. Ji akcentavo, jog vienos institucijos daugiau su šiuo klausimu „gyvena“, kitos mažiau, tačiau prekybos žmonėmis klausimas yra labai kompleksiškas ir svarbus. Todėl būtina visoms institucijoms vienodai teisingai suprasti, kas yra ir kas nėra prekyba žmonėmis. Pranešėja pabrėžė, jog kalbant apie prevenciją, labai svarbu suprasti, kam ir kaip kalbėti apie tai. D. Vainorė papasakojo, jog planuojant šių metų darbus, buvo nutarta visose Lietuvos apskrityse surengti susitikimus prekybos žmonėmis tema ir išgirsti institucijų išsakytas pastabas bei poreikius tolimesniam ir konstruktyvesniam bendram darbui.

 Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimų centro, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų policijos komisariatų,  Birštono savivaldybės administracijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Raseinių ir Jonavos socialinių paslaugų centro, Kauno arkivyskupijos Caritas Raseinių dekanato ir Užimtumo tarnybos Raseinių skyriaus atstovai.

 Susitikimo pabaigoje Raseinių rajono savivaldybės nuolatinės kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo darbo grupės pirmininkė Asta Cicėnienė pristatė šios grupės narius. A. Cicėnienė išsakė kylančias problemas tarpinstituciniame bendradarbiavime, minėjo poreikį koncentruotos informacijos Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis internetinėje svetainėje ir pasidžiaugė Raseiniuose surengtu susitikimu, kuriame visos susijusios įstaigos turėjo progą pasisemti gerosios patirties.

 Susitikimo pabaigoje vyko poreikių, įžvalgų apibendrinimas, kurio metu nutarta, kad koncentruota informacija reikalinga visoms institucijoms. Ji turėtų būti paskelbta Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis internetinėje svetainėje, taip pat asociacija dalinsis prevencinėmis programomis prieš prekybą žmonėmis bei rengs susitikimus ir mokymus šia tema įstaigų atstovams. Nutarta rengti dažnesnius susitikimus, siekiant plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

 Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, gabenimas, perdavimas, slėpimas ar įtraukimas naudojant jėgą, apgaulę ar sukčiavimą, siekiant juos išnaudoti pasipelnymo tikslais.

Prekybos žmonėmis rūšys:

• Seksualinis išnaudojimas – dauguma aukų yra moterys ir vaikai.
• Prievartinis darbas – dauguma aukų yra iš besivystančių šalių ir yra priverstos dirbti daug jėgų reikalaujančius darbus arba laikomos naminiais tarnais.
• Prievartinė nusikalstama veikla – aukos verčiamos užsiimti neteisėta veikla. Dažnai joms taikomos kvotos ir jos gali sulaukti bausmės, jei jų neįvykdo.
• Organų donorystė – aukos sulaukia nedidelės arba jokios kompensacijos bei rizikuoja savo sveikata.

Daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis ir aktualijas rasite  Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis internetinėje svetainėje https://stop-trafficking.lt/.

 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

                      

 

Socialiniuose tinkluose aptiktos šimtus ir net tūkstančius narių turinčios „vaikų pažinčių“ grupės, kuriose net aštuonmečiai ieško merginos, vaikino, siūlosi pabendrauti, o neretai pasidalija ir nuotraukomis, kuriose nusifotografavę pusnuogiai.

Vaiko teisių specialistai – pakraupę. Perspėja, kad tokiose grupėse siautėja ir aukų ieško šimtai seksualinių nusikaltėlių. Deja, atsakingos tarnybos aiškina, kad pačios tokių grupių uždaryti negali, o vaiko teisių sergėtojai pasigenda tėvų atsakomybės.

Tam, kad susikurtum Facebook’o paskyrą, turi būti bent 13 metų. Formaliai.

„Kai kurie buvo netgi išsirengę, demonstruodami tam tikras kūno formas ir panašiai“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Esą tik vaikams skirtose grupėse pabendrauti atvirai siūlosi ir vyresni. Kai kurios turi ir kelis tūkstančius narių.

„Būtent visi vaikų medžiokliai, kaip mes juos vadiname, jie siaučia tose grupėse. Jie apsimeta, kad jie yra vaikai. Jie ieško sau taikinių“, – aiškino kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Čia pats baisiausias dalykas man, net šiurpas nueina“, – baisėjosi moteris.

„Vaikai gali neatskirti ir tai yra didžiulis pavojus“, – sakė vyras.

Ekspertai atviri – palankesnių sąlygų seksualiniams nusikaltėliams dar reikėtų paieškoti.

„Aišku, kad neturėtų būti tokių grupių. Bet mes su siaubu matome, kad tas procesas tampa nevaldomas“, – teigė K. Mišinienė.

Seksualiniai nusikaltėliai naudojasi vaikų patiklumu.

„Bendravimas, kuris prasideda, jis būna labai orientuotas į vaiką. Komplimentai ar kažkoks domėjimasis juo. Vaikams labai trūksta, kad kažkas jais domėtųsi“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis.

Gali prašyti ne tik apsinuoginti nuotraukose, bet ir asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, namų adreso.

Dėl panašių „vaikų pažinčių“ socialiniuose tinkluose į tarnybas kreiptasi ne kartą. Deja, kai kurios baigiasi itin tragiškai.

„Vaikai, kadangi nenori prarasti tokio, kažkokio pozityvaus lyg jiems santykio, daro dalykus, kurių gal šiaip nebūtinai darytų“, –  pasakojo V. Lakis.

„Prašė tam tikrų nuotraukų pasidalinti, apnuoginant tam tikras kūno vietas. Pasidalinus tada pradeda šantažuoti ar pinigais, ar daugiau pasidalinti nuotraukų“, –  kalbėjo I. Skuodienė.

„Buvo ką tik nepilnamete tapusi, buvo mažametė. Ji buvo iki savižudybės privesta tokio persekiotojo, kuris paskui pasirodė smarkiai vyresnis“, – pasakojo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Socialinius tinklus prižiūri žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip pat ir kaip ten laikomasi nepilnamečių apsaugos įstatymo, o jis į panašias grupes burtis nedraudžia.

Uždaryti jas gali tik pats feisbukas ir tik dėl amžiaus cenzo nesilaikymo.

„Nei socialiniai tinklai, nei žurnalistų etikos tarnyba negali užtikrinti absoliutaus saugumo“, – teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

„Kreipėmės į Meta dėl tokių grupių pašalinimo. Bet aišku, kas yra svarbu, kad vienas grupes panaikinus, nebūtinai neatsiras kitos“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Ekspertai pasigenda tėvų atsakomybės. Amžiaus cenzas socialiniuose tinkluose sukurtas ne be reikalo.

„Vaikai juk negyvena vieni, vaikus galų gale juk ne kompiuteriai augina. Vis tiek yra suaugęs žmogus, suaugusio atsakomybė, kad nekurtų aštuonmečiam profilių“, – sakė K. Mišinienė.

„Neretai patys tėvai sukuria arba leidžia vaikams sukurti anketas socialiniuose tinkluose“, – teigė I. Skuodienė.

„Vaikai atsiduria erdvėje, kurioje jie neturi įgūdžių kaip tvarkytis“, – aiškino V. Lakis.

„Gal ir paaiškinti daugiau reikia, kalbėtis reikia daugiau su vaikais, bet kartais tiesiog ir nesukontroliuojami dalykai. Kai vaikai eina į mokyklą, tai gal kažko tėvams nepasipasakoja“, – kalbėjo moteris.

„Žinau, kad mano galimybės sukontroliuoti jo elgesį internete yra labai nedidelės“, – teigė vyras.

„Vaikas turi tėvais pasitikėti, kad pasakytų – va, tokią grupę pamačiau, gal įeisiu… Nes visi žinome, tėvai dirba daug, vaikai, ką nori, tą daro“, –  sakė kita moteris.

Vaiko teisių gynėjai primygtinai prašo stebėti, kiek laiko vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose.

„Mokai saugaus elgesio taisyklių kieme, gatvėje. Lygiai taip pat paleisdami vaiką į socialinius tinklus turime nuolat kalbėti apie taisykles“, – tikino I. Skuodienė.

Jei vaikas pradeda slapukauti, nedrįsta naudotis telefonu ar internetu šalia tėvų, staiga pasidaro piktas, suirzęs, tai ženklas, jog kažkas ne taip.

„Yra labai svarbu aptarti, kad jeigu jie susidurs su kažkokia situacija, kuri juos trikdys, kad jis galėtų pasikalbėti su tuo patikimu suaugusiu. Ir tada, kad ta pirma suaugusio reakcija nebūtų tik vaiko kažkoks išbarimas, nes vaikas ir taip jau būna išsigandęs“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė.

Ekspertai žeria kritikos ir teisėsaugai, esą technologijos juda į priekį, o pareigūnai smarkiai atsilieka.

„Kad mūsų teisėsauga būtų labiau pasikausčiusi technologijose. Dabar viskas… Jie bejėgiai… Nėra įrodymų, surinkite įrodymus ir tada rašykite pareiškimą“, – kalbėjo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Anot ekspertų, jei vaikai jau turi paskyras socialiniuose tinkluose, ten jie neturėtų bendrauti su niekuo, ko nepažįsta realiai.

 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

                      

„Aš labai jaučiuosi kalta, kad šio vaikino neapsaugojau – jis dažnai būdavo sudaužytas“, – šiandien sako į siaubingos istorijos verpetus patekusi viena Aukštaitijos gyventoja. Tada ji net bijojo patikėti, kad jos širdies draugas taip gali skriausti neseniai pilnametystės sulaukusį jaunuolį – juk jį priėmė į savo namus iš gatvės, rūpinosi, surado darbą. Bet smurtas nuolat kartojosi, o vieną dieną ji sužinojo dar baisesnių dalykų. 

„Jis mano rankas pririšo prie radiatoriaus, tada paklupdė ant grindų.. Man labai skaudėjo“, — nors ir neturi socialinių įgūdžių, yra labai įtaigus ir net nemoka paprieštarauti, šis jaunuolis surado drąsos papasakoti, kokį pragarą išgyveno savo „geradario“ namuose. 

Papasakojo tai, ką vargu ar kada sugebės pamiršti. 

„Seksualinė prievarta prieš berniukus ir vyrus — nusikaltimas, kurio aukos vis dar neretai tyli, nesiryžta prabilti“, — liūdną realybę atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. 

Jos vadovaujamo centro darbuotojams ilgą laiką teko bendrauti su jaunuoliu, kuris vos tik sulaukęs pilnametystės išėjo iš namų. Į niekur — neįgalus jaunuolis tuo metu neturėjo nei kur, nei už ką gyventi. Jis manė, kad tai yra teisingiausias sprendimas, tas noras pažinti pasaulį, kuriame gyvena „kitokie žmonės“, buvo toks didelis, jog jo niekas negalėjo sustabdyti. Taip netrukus feisbuke atsirado įrašas, kad jaunas vaikinas siunčia pagalbos prašymą. 

Šį įrašą pamatė panevėžietis Karolis Kakarieka (g. 1986 m.) — vyras teigė, kad jam pagailo jaunuolio, kurį esą iš namų išmetė motina su patėviu. 

Taip šio socialiai pažeidžiamo jaunuolio gyvenime atsirado žmogus, kuris žadėjo nuoširdžiai rūpintis, padėti išspręsti net didžiausias gyvenimo problemas. Ir jis juo patikėjo, net džiaugėsi, kad šiame sudėtingame gyvenime yra labai gerų žmonių. 

,,Šalia jaunuolio atsirado dosnus globėjas, kuris jam parūpino ir stogą virs galvos, ir darbą, ir maisto, – istorijos pradžią pasakojo K. Mišinienė. – Tik realybė nebuvo tokia, kokia iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti – ,,geradaris” iš vaikino išviliojo iš jam priklausančią banko kortelę , bet ją paimdamas nuramino, kad taip jam bus tik geriau – pavyks sutaupyti pinigus.” 

Jaunuolis tada dar negalvojo, kad bus apgautas ar kaip nors kitaip nuskriaustas – visiškai nepažįstamas vyras žadėjo tik pagalbą, jis tikėjo kiekvienu jo žodžiu. Ir net nesuprato, kad yra skaudžiai išnaudojamas. 

,,Netrukus prasidėjo atsakingo už visus namų tvarkymo darbus jaunuolio ,,auklėjimas” – baisus mušimas dėl bet kokios priežasties, buvo sulaužyti šonkauliai, liudininkai matė mirtinai ,,vyresnio draugo” bijantį vaikiną su batų padų įspaudais veide… – apie siaubingą istoriją kalbėjo K. Mišinienė. – O po to sekė seksualinė prievarta. Visada prieš tai pavartojęs narkotikų, ,,draugas” su didžiuliu įtūžiu puldavo jauną vyrą, plėšdavo nuo jo drabužius, vilkdavo į vonią, kur klupdydavo ant grindų, rišdavo rankas prie radiatoriaus…” 

Jaunuolis bandė priešintis, verkė ir maldavo nieko nedaryti, bet tai ne kiek nesugraudino tikru monstru tapusio K. Kakariekos – jis bet kokia kaina siekė savo šlykščių tikslų. 

,,O paskui vienai iš savo sugyventinių prievartautojas teisinosi, jog ,,ankščiau ar vėliau tas žioplys sės į kalėjimą, tad jis dabar tiesiog ruošiantis jį būsimam gyvenimui, kad paskui taip labai neskaudėtų…” – neviešuose teismo posėdžiuose siaubingos baudžiamosios bylos detales atskleidė KOPŽI vadovė. 

,,Galiu pasakyti tik viena – tik ilgai trunkantis nebaudžiamumas, aplinkinių atlaidumas sukuria tokius minties ir veiksmų monstrus”, – pažymėjo K. Mišinienė. 

Už tai, kad prieš jaunuolį naudojo fizinį ir seksualinį smurtą, sukčiavo ir panaudojo svetimą mokėjimo kortelę , taip pat terorizavo savo buvusią sugyventinę , teismas K. Kakariekai skyrė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę , taip pat nurodė savo aukai sugrąžinti daugiau kaip 2 tūkstančius eurų, kuriuos pasisavino iš šiam priklausančios mokėjimo kortelės, bei nurodė sumokėti 9 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Pasak teisėjų, socialiai pažeidžiamas jaunuolis buvo tris kartus išprievartautas, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, baimę , pažeminimą. 

Bet už grotų K. Kakarieka kol kas nepateko – kaltės dėl siaubingų nusikaltimų nepripažinęs vyras apskundė nuosprendį apeliacine tvarka ir tikisi, kad bus išteisintas. lšteisintas, nes esą jaunuolio neskriaudė, o visą šią baisią istoriją esą sukūrė buvusi jo draugė, su kuria susipyko dirbdamas gyvūnų globos organizacijoje, kuriai moteris ir vadovavo, – esą ji sužinojo, kad jis bendrauja su kita mergina, todėl iš pavydo ir surengė keršto planą. 

,,Ji apie dvejus metus naudojosi mano patalpomis, jos buvo paverstos kačių prieglauda, kurioje vyko prekyba gyvūnais ir maistu katėms – kerštaujanti ir pavydo kupina moteris gali apkalbėti buvusį savo partnerį, – aiškino jis. 

Vyras tikino, kad rūpinosi vos 18 metų sulaukusiu jaunuoliu – padėjo įsigyti asmens dokumentą, nupirko drabužių ir avalynę , o paskui apgyvendino nakvynės namuose, surado darbą, nupirko ne vieną dviratį, kas mėnesį veždavo pas kirpėją, net kiekvieną dieną pietums išskirdavo po 5 eurus. 

,,Banko kortelę jis man atidavė pats, nes noręjo, kad pinigai nebūtų beprasmiškai ištaškyti, o būtų naudojami kuo tinkamiau jo poreikiams ir interesams tenkinti”, – teisme K. Kakarieka aiškino, jog svetimų pinigų nepasisavino, juos leido su jaunuolio žinia, be to, jo išlaikymui buvo skyręs gerokai daugiau pinigų, nei šis turėjo. 

Vyras taip pat neigė, kad prieš jaunuolį smurtavo ir seksualiai prievartavo – juk tuo metu, kaip pats sakė, bendravo ne su viena moterimi ir jo lytiniai poreikiai būdavo patenkinti. 

Tuo metu nuo vyro nukentėjęs jaunuolis pateikė gerokai baisesnę realybę – ,,geradaris” jį ne tik mušdavo, bet ir prievartaudavo, o tai dažniausiai darydavo esą apsvaigęs nuo narkotikų. 

,,Kai mane išvarė iš namų, vienas mano kaimynas feisbuke paskelbė, kad aš neturiu kur gyventi, taip pat ir neturiu pinigų pragyvenimui, – pasakojo jis. – Tada man paskambino K. Kakarieka ir pasakė, kad gali man padėti – jis mane apgyvendino nakvynės namuose. Paskui jis iš manęs paėmė banko kortelę , sakė, kad taip galėsiu taupyti pinigus būsto nuomai, taip pat jis žadėjo, jog rūpinsis mano finansais. Į šią kortelę įplaukdavo mano atlyginimas, taip pat pervedama socialinė pašalpa.” 

Jaunuolis pasakojo, kad K. Kakarieka pragyvenimui duodavo vos 50 eurų per mėnesį, šių pinigų neužtekdavo, todėl ne kartą pagalbos prašė pas savo bendradarbius. 

,,Nežinojau, kad K. Kakarieka mano pinigus naudoja savo reikmėms”, – policijos tyrėjams sakė jis. 

Jausdamas dėkingumą savo ,,geradariui” jaunuolis dažnai lankydavosi šio namuose, tačiau į čia ateidavo ne ilsėtis, o dirbti – tvarkė kačių tualetus, siurbė ir plovė grindis, rudenį griebdavo lapus, o žiemą nukasdavo sniegą. 

,,Kartais likdavau jo namuose nakvoti, bet tai būdavo labai retai, – savo istoriją pasakojo nukentėjusysis. – Esu matęs, kaip K. Kakarieka namuose rūkydavo ,,žolę”, jos yra davęs ir man pabandyti.” 

Apie tai, kad ,,geradaris” piktnaudžiauja kvaišalais, kartą jaunuolis papasakojo vienam savo pažįstamam, apie tai netrukus sužinojo ir K. Kakarieka. 

,,Praėjus maždaug dviem ar trims mėnesiams po to, kai susipažinau su K. Kakarieka, jis pradėjo dažnai mane mušti, nuolat vaikščiodavau su mėlynėmis, – pasakojo jaunuolis. – Kartą jis atvažiavo manęs pasitikti, galvojau, kad važiuojame į jo namus, bet jis mane nuvežė į mišką ir tada ėmė mane spardyti – spardė į šonus, smūgių buvo daug, supratau, kad jis mane sumušė už tai, kad savo kambariokui iš nakvynes namų papasakojau, jog jis rūko kanapes.” 

Smūgiai buvę tokie stiprus, kad jaunuoliui buvo sulaužyti šonkauliai – kruviną jaunuolį K. Kakarieka nuvežė ir paliko nakvynės namuose. 

,,Skausmą jaučiau maždaug mėnesį, iš pradžių galvojau, kad skauda nuo nuovargio darbe – man net sunku buvo kvėpuoti” – prisipažino nukentėjusysis. 

Kitą kartą K. Kakarieka jį sumušė savo namuose: ,,Tada jis nuo pat ryto rūke, gėrė alų, paskui dar ,,pleškutę” brendžio, o paskui kažkur išvažiavo. Kai grįžo, galvojau, mane nuveš į darbą, bet jis buvo labai agresyvus, rėkė, sakė, kad aš esu kaltas dėl to, jog jį paliko dvi moterys. Ir tada pradėjo mane daužyti, spardyti į galvą, rankas, šonus. Prašiau jo liautis, man labai skaudėjo, bet jis toliau mane daužė.” 

Kad nuolat patiria smurtą, jaunuolis tylėjo, niekam nesiskundė, bet vieną dieną bendradarbiai neiškentė ir nutarė pranešti socialiniams darbuotojams, o šie, nieko nelaukę , iškvietė policijos pareigūnus. 

Ir tik tada, kai tyrėjai klausėsi jaunuolio sunkiai suvokiamo pasakojimo, paaiškėjo dar baisesnė realybė – jaunas vyras prisipažino, kad tris kartus buvo seksualiai išprievartautas. Prabilti apie tai nebuvo lengva, bet tikrą pragarą išgyvenęs vaikinas nebenorėjo tylėti ir daugiau kentėti. 

,,Nežinau, kodėl K. Kakarieka taip su manimi elgėsi, niekada nebuvo jokių pokalbių apie tai”, – sakė jis. Ir čia pat pridūrė: ,,Aš jo labai bijau.” 

Kad jaunuolis tikrai buvo patyręs prievartą, konstatavo ir ekspertai, apie tai pareigūnams paliudijo ir buvusi K. Kakariekos draugė – apie tai šiai kartą papasakojo pats K. Kakarieka. Moteris, kuri tuo metu su šiuo vyru palaikė intymius santykius, negalėjo patikėti, ką girdi, todėl vėliau bandė pasikalbėti su jaunuoliu, bet šis, išgirdęs klausimą, labai išsigando, ėmė isteriškai juoktis… 

,,Klausiau ir Karolio, ką tai reiškia, – vėliau policijoje kalbėjo moteris. – Tada jis pasimetė, bet paskui pasakė, kad, suprask, jeigu jis atsisės į kalėjimą, reikia, kad turėtų gyvenimiškos patirties ir taip neskaudėtų …” 

Ši moteris taip pat nukentėjo nuo dabar jau buvusio savo draugo – kai sužinojo, jog šis palaiko ryšius su kita moterimi, nutarė nutraukti santykius. Tačiau tokia realybė nepatiko K. Kakariekai – jis moterį ėmė terorizuoti, daugybę kartų persekiojo, grasino, kad ši bus lavonas. 

,,Jis man įvarė baimės visam gyvenimui”, – sakė nukentėjusioji. 

 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

                      

 

 

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį sutuoktiniams, ilgus metus vadovavusiems vienai Aukštaitijoje veikusiai šeimynai. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad šeimynos globėjas įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš mažametes ir nepilnametes globotines, o jo sutuoktinė piktnaudžiavo globėjo teisėmis ir pareigomis.  

Šioje didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje kartu su buvusiais šeimynos globėjais buvo teisiamas dar vienas vyras. Jį pirmos instancijos teismas pripažino kaltu dėl nepranešimo apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą) ir skyrė 1318 eurų (35 MGL dydžio) baudą. Tačiau šis asmuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo nesulaukė, pernai rudenį mirė.  

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.  

Byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios – ir mažametės, seksualinę prievartą patyrė 2009-2016 metais. Bylą išnagrinėjus neviešuose teismo posėdžiuose, 2022 metų lapkričio 24 dieną Panevėžio apygardos teisme visiems trims teisiamiesiems paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.  

Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir nuteistieji, ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė S. Povilonienė.  

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinis teismas vasario 19 dieną buvusį šeimynos globėją pripažino kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo ir dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Už tai jam subendrinus skirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtą asmenį apeliacinės instancijos teismas išteisino dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį bei paliko galioti pirmos instancijos teismo išteisinimą dėl mažamečio asmens tvirkinimo.  

Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, „galima sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog šeimynos steigėjams ir dalyviams įstatymai kelia padidintus reikalavimus, susijusius su nebiologinių vaikų priežiūra, globa ir auklėjimu. Todėl nuteistojo išsirengimas iki nuogumo globotinių akivaizdoje ir maudymasis nuogam tokių reikalavimų neatitinka ir nėra pateisinamas moralės požiūriu, tačiau tokiame nuteistojo poelgyje nėra būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje („Mažamečio asmens tvirkinimas“), sudėties požymių.“  

Šeimynos globėjai dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis Lietuvos apeliacinis teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiosios. Apeliacinės instancijos teismas šeimynos globėją viename epizode dėl piktnaudžiavimo išteisino. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios požiūris į mergaičių, galimai nukentėjusių nuo jos sutuoktinio seksualinės prievartos, nusiskundimus, tinkamas nereagavimas į sutuoktinio atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš globotines negali būti pateisinamas, tačiau ne visais atvejais yra nusikalstamas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.  

Baudžiamąjį procesą trečiojo bylos kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė nuteistajam mirus. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtas asmuo ne tik žinojo, kad šeimynos globėjas priekabiauja prie globotinės, bet ir pats matė, kaip jis lytiškai santykiauja su mažamete ir apie šį sunkų nusikaltimą ilgą laiką – iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nepranešė teisėsaugos pareigūnams.  

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsigalioja iškart po jo paskelbimo.

 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

                      

Verbuoti vaikų globos namų auklėtines teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį – joks nusikaltimas. Taip nusprendė teismas,  patikėjęs šokiruojantį „tyrimą“ atlikusiu agronomu ir jam kuo jaunesnių nepilnamečių ieškojusia jauna moterimi – esą socialiai pažeidžiamos merginos pasiūlymų nepriėmė, be to, galimų linksmybių troškęs vyras pinigų nesumokėjo nei nepilnamečių ieškojusiai moteriai, nei su juo taip ir nesusitikusioms merginomis. 

„Jos buvo laisvos pasirinkti šį sprendimą, jų atžvilgiu nebuvo taikyta jokia prievarta“, — išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas nurodė, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vienoje stambioje trąšomis prekiaujančioje bendrovėje agronomu konsultantu dirbantis 63 metų Juozas M. ir 36 metų buvusi jo draugė Asta M. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie turėtų įtaką nukentėjusiąsias pakeisti savo nuomonę. 

Teismas tiek Juozą M., tiek Astą M. išteisino dėl visų jiems prekybos žmonėmis byloje pateiktų kaltinimų, susijusių su merginų verbavimu užsiimti prostitucija, pelnytis iš jos bei vaiko pardavimo, būtent dėl šių aplinkybių Delfi.it negali viešinti jų pavardžių. 

„Nėra pagrindo daryti išvadą, kad Astos M. pasiūlymas nukentėjusiosioms suteikti Juozui M. lytinio pobūdžio paslaugas, gaunant iš pastarojo už suteiktas paslaugas galimą piniginį atlygį, buvo nulemtas piktavališkų kaltinamųjų veiksmų, kuriais buvo apribotos nukentėjusiųjų pasirinkimo galimybės, suvaržyta jų laisvė, ar joms turėjo esminę įtaką sunki materialinė nukentėjusiųjų padėtis“, — pažymima nuosprendyje. 

Šis teismo verdiktas dar neįsiteisėjo — ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir teisme valstybinį kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, siūlantis Astai M. skirti 9 metų, o Juozui M. — 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. 

lšteisinamasis nuosprendis kaip reikiant šokiravo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI), kuris rūpinosi nukentėjusiosiomis, vadovę Kristiną Mišinienę: „Nepamenu jokiose prekybos žmonėmis bylose išteisinimų teismo salėje, man tai padvelkė senais laikais.“ 

Mergaitė norėjo „atstovėti“ už visas 

Ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečių merginų verbavimo teikti seksualines paslaugas buvo pradėtas, kai į pareigūnus kreipėsi vienų Žemaitijoje esančių vaikų globos namų vadovai — viena mergaitė psichologei papasakojo, kad laikinai toje pačioje įstaigoje su savo vaikais valdininkų sprendimu apgyvendinta Asta M. ieško jaunų mergaičių, kurios vyrui, prisistatančiam Sauliaus vardu, galėtų suteikti lytinių paslaugų. Už tai, kaip minėjo moteris, vyras sumokės apie 500 eurų, dar 200 eurų atiteks jai už tariamą tarpininkavimą. 

„Ši mergaitė yra kovotoja“, —apibūdindama šokiruojančią realybę atskleidusią merginą pareigūnams sakė psichologė. 

Ji prisiminė, kaip j jos darbo kabinetą atėjusi globos namų auklėtinė pradėjo pasakoti, kad labai jaudinasi dėl kartu gyvenančių mergaičių likimo. 

„Ji pasakė, kad dedasi baisūs dalykai, reikia gelbėti dvi mergaites, nes globos namuose gyvenanti Asta M. joms pateikė pasiūlymą santykiauti su vyresniu vyru, sakė, jog šį pasiūlymą ji pateikė ir jos jaunesniajai seseriai“, — psichologės teigimu, globos namų auklėtinė jaudinosi ne dėl savęs, o dėl kitų, ji norėjo „atstovėti” už visas. Ši mergaitė, kaip ir jos sesuo, globos namuose gyvena nuo vaikystės, čia ir užaugo. 

Anot kitos globos namų darbuotojos, kuri taip pat bendravo su auklėtine, mergaitė pasakojo, kad jos seseriai Asta M. ne tik pasiūlė užsidirbti pinigų, bet ir prašė surasti kitų jaunų merginų, geriausiai, jog šios būtų nepilnametės arba bent jomis apsimestų. 

„Su Asta susipažinau globos namuose — tada sėdėjau lauke, ji manęs pradėjo klausinėti, kaip čia atsidūriau, kur mano tėvai, klausė, kiek man ir seseriai yra metų, — vėliau jau pareigūnams pasakojo ši mergina, kuri tuo metu jau buvo sulaukusi pilnametystės. — Kitą kartą ji mane pamatė su seserimi, ją pasikvietė pas save vieną, netrukus ši grįžo j kambarį apsiverkusi, bet apie tai, kas nutiko, papasakojo ne iš karto, o kai papasakojo, man labai „perėjo per širdį”, mane taip „paėmė nervai“, jog norėjau nueiti ir Astą suspardyti. Bet sesuo prašė niekur neiti, susilaikiau, bet apie tai papasakojau auklėtojai.” 

Merginos nusprendė: nebūsime pažeidžiamos 

Mergina sakė, kad vėliau jos sesuo pasidalino telefono numeriu, kurį šiai davė Asta M., ji šiuo numeriu turėjo susisiekti su vyru, kuris troško lytinių santykių su kuo jaunesne mergina. 

„Mano sesuo yra naivi, lengvai prieinama, po jos papasakotos istorijos jaučiausi nesaugiai, net bijojau išeiti j lauką, kad kas nors nenutiktų, aš net kartais ir apsiverkdavau iš baimės, jog sesei gali kas nors atsitikti“, — prisipažino ji. 

Dar vėliau ji su kita globos namų auklėtine nutarė nueiti pasikalbėti su Asta M. ir įsitikinti, ar tikrai ši ieško jaunų mergaičių — jos pokalbį pabandė slapta įrašyti. 

„Asta mums pasakojo, kad tas vyras, vardu Saulius, turi verslą, jam yra virš 50 metų ir jis nori su nepilnamete, — pasakojo byloje taip pat nukentėjusiąja pripažinta mergina. — Klausėme, kodėl ji pati su juo neina, tada ji pasakė, jog šis ją pažįsta, žino, kad ji turi vaikų. Dar mums sakė, kad jeigu sutiksime, gausime 500 eurų, o ji gaus 200 eurų. Asta mums aiškino, kad mes neturime pinigų, nors iš tikrųjų mes gaudavome kišenpinigių, taip pat pinigų atsiųsdavo giminaičiai. Be to, ji mums pasiūlė paieškoti kitų mergaičių.“ 

Anot jos, Asta M. aiškino, kad „Saulius atvažiuos ir paims“, o joms reikės su juo „permiegoti mašinoje arba viešbutyje”. 

„Mes jai pasakėme, kad mums tokių dalykų nesiūlytų — ji turėjo suprasti, jog mes apie tai pasakysime auklėtojai, nebūsime pažeidžiamos, nors ir esame iš vaikų globos namų“, — mergina teigė kad po šio įvykio, kai apie tai papasakojo globos namų vadovams, Astai M. buvo nurodyta kuo greičiau išsikraustyti iš įstaigos. 

Tuo metu kita mergaitė prisipažino, kaip iš Astos M. sužinojo, kad tas vyresnis vyras yra gana turtingas, jis esą anksčiau bendravo su 16 metų mergaite iš Kauno: „Ji buvo iš turtingos šeimos, bet mylėdavosi su Sauliumi už pinigus.“ 

Susitikti su į senelius tinkančiu vyru Asta M. siūlė ir kitai merginai, ji jau buvo sulaukusi pilnametystės — ši mergina kartais prižiūrėdavo moters vaikus, taip pat juos parvesdavo iš vaikų darželio. 

Kartą mergina sulaukė pasiūlymo užsidirbti pinigų, tada dar nesuprato, koks tai bus darbas, bet kai jai ėmė rašyti vyras, ji netrukus suvokė, kas jos laukia. 

„Kai jis man pradėjo rašyti, supratau, kad kalbama apie lovos reikalus, — sakė taip pat nukentėjusiąja prekybos žmonėmis byloje pripažinta mergina. — Aš iš karto nutraukiau bendravimą tiek su Asta, tiek su tuo vyru, nors Astą pažinojau maždaug 4 metus.“ 

Ir kitų prašė surasti jaunesnių merginų 

Kai pareigūnai, sužinoję, kad globos namuose gyvenanti Asta M. galimai verbuoja nepilnametes teikti seksualines paslaugas, jie ėmė slapta klausytis moters ir vyro, kuriam esą buvo reikalingos kuo jaunesnės merginos, pokalbių telefonu, taip pat stebėjo jų susirašinėjimą SMS žinutėmis. Tada tyrėjai išsiaiškino, kad vadinamasis Saulius bendravo ir su kitomis jaunomis merginomis — viena jų per apklausą prisipažino, kad su vyru susipažino internetu, jis už bendravimą siūlė pinigų, taip pat rašė, jog ieško nepilnamečių merginų. 

„Jis man siūlė pinigų, jeigu jam atvesiu nepilnametę draugę“, — sakė viena liudytojų. Ji šio vyro telefono numerį buvo davusi savo draugei, kuri tuo metu turėjo finansinių problemų. 

„Ji sakė, kad tai vyro iš Kauno numeris, jis gali padėti su pinigais, — prisiminė kita liudytoja. — Dar ji sakė, kad pinigų gausiu, jeigu su juo permiegosiu.“ 

Kai mergina po kiek laiko jam parašė ir nurodė, kad jai yra 18 metų, vyras iš karto jai pasiūlė 200 eurų už lytinius santykius, tiesa, prieš tai paprašė atsiųsti dokumento nuotrauką, norėdamas įsitikinti, jog tai yra tikrasis jos amžius. 

„Man susidarė įspūdis, kad jis ne man vienai rašydavo, nes rašydamas laisvai rašė apie seksą, planuodavo mūsų susitikimą, taip pat sakydavo, jog merginos iš jo gauna daug pinigų“, — mergina pareigūnams prisipažino, kad su nepažįstamuoju taip ir nesusitiko, nes „nenorėjo, bijojo ir išsigando”. 

„Kai jis man pradėjo rašyti nešvankias žinutes, ėmė mane spausti kuo greičiau susitikti, aš jį užblokavau“, — liudytoja taip pat prisiminė, kad susirašinėjimų metu Saulius jai taip pat siūlęs surasti jaunesnių merginų, kurios taip pat norėtų su juo susitikti, už tai net žadėjo sumokėti pinigų. 

Pokalbiuose ir SMS žinutėse – apie merginų paiešką 

Tuo metu pareigūnams, kurie klausėsi Astos M. ir Sauliumi apsimetusio Juozo M. pokalbių telefonu, nekilo abejonių, jog jie bendrauja apie jaunas merginas, už pinigus galinčias suteikti lytinių paslaugų. 

„O tai čia tų panų nieko nėra, kad norėtų?” — vieno pokalbio metu Astos M. klausė Juozas M. 

„Ne, žinok, ką aš dabar <…>, dabar skersai žiūri“, — atsakė Asta M., greičiausiai moteris turėjo omeny vaikų globos namų auklėtines, kurioms buvo užsiminusi apie joms pinigų sumokėti galintį turtingą vyrą. 

Šio pokalbio metu buvo kalbama, kad esą vaikų globos namų auklėtinės turi lytinių santykių su kitais asmenimis. 

„Bet tai nenori, nei vienai nereikia pinigų, nieko? <…> Kai išvažiuoja, gauna, tai, bet vis tiek už seksą gauna <…>, bet jeigu jos daro tai už dyką, tai ko joms neužsidirbt, na, ir tau būtų, tai sakau taip iš, iš tolo vis tiek kuri gal viena atsiras, tai va <… . Sakau, yra variantų, į ateitį galim tikrai, ir ir daug čia tų pinigų skirt, bet sakau, turim protingai elgtis ir, ir, ir tikrai, tikrai tu rasti tų panų, nu juk dabar pavasaris, prasidės, tai ar dirbsi ar ką sutiksi, sakau, žiūrėk, kalbink, nu nei, nei to amžiaus nesakyk, vakare atvažiuosiu nu ten, pati supranti, nu negi ten…“ — kalbėjo Juozas M. 

Šio pokalbio metu jis suprato, kad vaikų globos namų auklėtinės apie siūlymus teikti lytines paslaugas už piniginį atlygį žadėjo pranešti policijai: „O šiaip tai tiesiog žiūrėk, dairykis, kiek tik eina, sakau taip, bet tik protingai, o tai, bet tai tos supyko, sakei, kokia ten man rašinėjo, kad policijai skųsis?” 

Kad Astai M. už merginų suradimą buvo siūlomi pinigai, pareigūnai užfiksavo ir perskaitę jai Juozo M. siųstas SMS žinutes: „Surask labai gerai, duosiu 1000—3000. O ateityje gali turėti daug eu, tik norėk daryti, ką aptarsim… tikrai“; „Jau rašiau, kad gali turėti daug eu, tik nebijok daryti, ką sutarsim.“ 

„Gal kalbinai kurią?“ — vienoje žinutėje klausė Juozas M. Ir netrukus sulaukė Astos M. atsakymo: „Taip, ką tik vieną namo parvežiau, sakė, trūksta pinigų.“ 

Tolesnio susirašinėjimo metu vyras moters klausinėjo apie merginą, jos amžių, išvaizdą, taip pat domėjosi, ar ši gali norėti susitikti, o jeigu sutiks susitikti, tuomet „sutark, bus eu ir tau, ir jai“, „bus ir tau eu, jei sutarsi“. 

Asta M.: nė viena mergina nesutiko 

Kad Juozas M. siūlė surasti merginų už piniginį atlygį, baudžiamojon atsakomybėn patraukta Asta M. pripažino iš dalies — moteris sakė, kad prieš tai su šiuo vyru palaikė labai artimus santykius, o kai dėl skyrybų su sutuoktiniu keitė gyvenamąją vietą, šis ir užsiminė, jog merginų ieško sau. 

„Iš pradžių nesutikau, bet jis vis manęs paklausdavo, ar ieškau, sakydavo, kad gausiu atlygį, tik nesakė, kokį, o merginoms žadėjo mokėti nuo 200 eurų“, — per apklausą nagrinėjant bylą teisme sakė moteris. 

Ji prisipažino, kad tuo metu, kai laikinai buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, vieną kartą jaunai merginai užsiminė, jog ši, esant norui, gali užsidirbti, nes „yra toks žmogus”. 

„Paskui jai nusiunčiau Sauliaus telefono numerį“, — moteris tikino, kad kitai merginai, nukentėjusiosios seseriai, išvis nieko nesiūlė, nes ši yra dar jaunesnė. 

„Su jokia nepilnamete mergina apie seksualines paslaugas nesu kalbėjusi, iš Juozo M. jokio užmokesčio nesu gavusi, nes nei viena mergina jam nesuteikė paslaugų“, — Asta M. tikino, kad jog nė vienai nukentėjusiajai nepadarė žalos. 

Juozas M.: norėjau sužinoti statistiką 

Tuo metu Juozas M. jam pateiktų kaltinimų nepripažino ir aiškino, jog puikiai supranta, kad yra kaltinamas „labai rimtais nusikaltimais“, o merginų paieškos esą tebuvo tik žaidimas: „Merginų paieškos buvo tik teoriniame lygmenyje net negalvojant kur nors važiuoti su jomis susitikti ar ką nors daryti, tiesiog man patiko taip bendrauti su Asta M.“. 

„Man buvo įdomu klausinėti Astą ir klausytis apie jos pažįstamų merginų elgesį, kuo jos gyvena, ką veikia, — kalbėjo agronomu konsultantu dirbantis Juozas M. — Nemanau, kad tai yra didelis nusikaltimas parašyti žinutes ir daugiau nieko nedaryti.“ 

Vyras neslėpė, kad televizijoje „Liuks TV“ buvo paskelbęs savo telefono numerį, todėl sulaukdavo daug žinučių, su merginomis susirašinėjo „be jokios blogos minties“, tačiau nė su viena jų nebuvo nuvažiavęs susitikti. Ir esą net neketino. 

„Esu suvalkietis ir mokėti pinigus už tokį dalyką nesiruošiau“, — vyras ne kartą pabrėžė, kad prieš nieką nenusikalto, nieko pirštu nepalietė, net negražiai su merginomis nekalbėjo. 

Tiesa, vyras pripažino, kad su Asta M. „buvo visokių pokalbių“, esą kartą ši pasakojo, kaip globos vaikų namų auklėtinės vakarais išvažiuoja nežinia kur ir grįžta paryčiais. 

„Tai mes apie tai ir kalbėjomės, kad, ko gero, jos išvažiuoja su vaikinais, o jeigu su jais išvažiuoja, tikriausiai žino, kas dedasi, bet tai yra absoliučiai jų reikalas“, — sakė Juozas M. 

Vyras teismui aiškino, kad „jaučiasi labai negerai“: „Pagal mano amžių netiktų tokiam būti, nes tikrai prašiau ieškoti merginų, tačiau surasti tikrai ne lytiniams santykiams, o tik įsivaizduoti statistiką, kas dedasi Lietuvoje. Nutiko taip, kad merginos pačios sutinka, pačios kažką daro, o paskui skundžiasi ir verkia.“ 

Teisme jis taip pat pabrėžė, kad nesutinka, jog verbavo jaunas merginas, nes esą tai tebuvo „buitinis pokalbis“, o jeigu „būtų kas tikro buvę“, tuomet jis esą pas kurią nors merginų būtų nuvažiavęs. 

Paklaustas, ką reiškia jo Astai M. išsiųsta žinutė „rask labai gerą, duosiu 1000 eurų, turėsi daugiau“, vyras aiškino, jog tai „irgi išėjo iš pokalbio“. 

„Turėjau omeny, kad ji gali turėti bet kokį vyrą ir pinigingą, ne mane, nes aš nesu milijonierius“, — tikino Juozas M. 

„Čia buvo absoliuti nesąmonė, blefas ar dar kas, su niekuo nebuvau susitikęs, tai ir parodo tikrąjį mano ketinimą — esu normalus žmogus, teisingos ir geros orientacijos, bet pripažįstu, kad per daug leidausi į tuos rašinėjimus“, — sakė vyras. 

Teisėjas: merginos neužsiiminėjo prostitucija 

Astos M. ir Juozo M. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nutarė juos abu išteisinti, nes, kaip pažymėjo teisėjas E. Antanauskas, pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu yra piktavališkas siūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti, tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą, o nukentėjusiomis pripažintos merginos nepriėmė Astos M. pasiūlymo ir atsisakė susitikti su Juozu M., taip pat atsisakė suteikti jam seksualinio pobūdžio paslaugas. 

Be to, teisėjo nuomone, prieš merginas nebuvo taikyti jokie prievartos veiksmai, o ir kaltinamieji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad merginos nuomonę pakeistų. 

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Juozas M. prašė Astos M. surasti nepilnametę merginą, tai esą teisėsaugai nurodė tik pati nepilnametė. 

Anot teisėjo, bylos medžiagoje nenustatyta, kad nukentėjusiosiomis pripažintos merginos užsiimti prostitucija, o Asta M. iš nukentėjusiųjų turėjo kokių nors pajamų ar sąvadavo prostitucijai, taip pat nenustatyta ir tai, kad ji galėjo nepilnametę merginą išnaudoti prostitucijai. 

„Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė neužsiiminėjo prostitucija, todėl kaltinamoji Asta M. negalėjo pelnytis iš asmens prostitucijos, kuris neužsiiminėjo prostitucija“, — išteisinamajame nuosprendyje rašė teisėjas. 

Kadangi, anot teismo, surinkti įrodymai nepatvirtina Astos M. ir Juozo M. kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, jie yra išteisinti, taip pat atmesti trijų nukentėjusiųjų merginų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo — visos jos patirtus išgyvenimus buvo įvertinusios po 5 tūkstančius eurų. 

Prokuroras: tai akivaizdus verbavimas 

Su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutinkantis valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras R. Ušinskas mano, kad šioje byloje tašką turėtų padėti Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam jis jau pateikė skundą. 

Pasak prokuroro, vyras ieškojo jaunų merginų, kurios jam suteikti seksualines paslaugas, savo draugės prašė tokias merginas surasti, už tai siūlė piniginį atlygį. 

„Moteris bendravo ir su pilnametėmis, ir nepilnamete, gyveno globos namuose, surado ne vieną merginą, bet nors ir paslaugos nebuvo suteiktos, tačiau moteris verbavo, kad būtų suteiktos“, — pažymėjo prokuroras. 

Jo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina kaltę — tai ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų pasakojimai, bet ir kaltinamųjų pokalbiai telefonu bei susirašinėjimai, apie kuriuos priimdamas nuosprendį teismas nepasisakė. 

„Teismas mano, kad tai nėra verbavimas, nors, mano nuomone, tai yra akivaizdus verbavimas — ir siūlymas važiuoti, siūlymas nuvežti, pasiūlymas palaukti, kol merginos suteiks seksualines paslaugas, ir pinigų siūlymas, ir domėjimasis ar joms nereikia pinigų, manau, tai yra akivaizdus verbavimas“, — pažymėjo apeliacinį skundą pateikęs R. Ušinskas. 

Anot jo, bylose dėl prekybos žmonėmis bylose yra formali nusikaltimo sudėtis, pasekmių atsiradimas nebūtinas. 

Nuosprendis sukels kančias būsimoms aukoms 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė stebėjosi teismo priimtu nuosprendžiu ir tikisi, kad apeliacinės instancijos teisėjai išgirs jaunų merginų pasakojimus ir visuomenei parodys, ar tai, ką darė išteisintieji, yra jaunų merginų verbavimas užsiimti prostitucija. 

„Niekam ne paslaptis, jog mūsų šalyje pradedamas minimalus skaičiaus ikiteisminių tyrimų dėl prekybos vaikais, — sakė K. Mišinienė. — Ar toks reiškinys iš viso nyksta, ar mes jo nesugebame identifikuoti — sunku vienareikšmiškai atsakyti, tačiau šios konkrečios bylos likimas Klaipėdos apygardos teisme taip pat yra vienas iš atsakymų. 

Teisėjas nenustatė šešiasdešimtmečio vyro veiksmuose — per kitą asmenį jis ieškojo jaunų, 17—21 m. merginų lytiniams santykiams už atlygį — „pakankamai rimto pobūdžio piktavališkumo, o vaiko pirkime, be aukos, nebuvo kitų liudininkų“. 

Nesinorėtų kritikuoti teisėjo turimų žinių apie nukentėjusiųjų pažeidžiamumą, tačiau sunku sulaikyti nuostabą, skaitant nuosprendyje samprotavimus apie tai, jog sunki materialinė padėtis, jaunas amžius, gyvenimas vaikų globos įstaigoje nebuvo tai, kas būtų įtikinę šį teisėją taikyti pažeidžiamumo apibrėžimą. 

O pats išteisintas prekeivis žmonėmis, teisme nerišliai samprotavęs apie savo norą tik įsivaizduoti, kokia yra „tų pasirašančių“ merginų statistika, kokie mastai, tiesioginiuose pokalbiuose su kita verbuotoja buvo daug atviresnis: „Bet tai nė viena nenori, nereikia joms pinigų, nieko?“, „sakau, yra variantų, į ateitį galim tikrai ir daug čia tų pinigų skirt, bet sakau, turim protingai elgtis ir, ir, ir tikrai , tikrai tu jų rasi tų panų.“ 

Apgailėtina figūra, apgailėtinas nuosprendis. Toks „žalios šviesos“ uždegimas gašliam prekeiviui žmonėmis tik sukels kančių būsimoms jo aukoms, o jų jis tikrai atras.“ 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

                       

Melais į Klaipėdą priviliotą ukrainietę trys uostamiesčio gyventojai privertė teikti seksualines paslaugas. Nusikaltėliai nubausti, o nukentėjusi moteris grįžo į Ukrainą. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė paaiškino, kokie prostitucijos aukų likimai, ir kaip atrodo prievarta, kurią jos išgyvena. 

Klaipėdoje gyvenantis 48 m. vyras ir 30-metė ukrainietė susitarė su trečia kaltinamąja, taip pat Klaipėdoje gyvenančia ukrainiete, kad surastų merginą, teiksiančią seksualines paslaugas klaipėdiečio surastiems klientams. 

Taip kita Ukrainos pilietė tapo nusikaltimo auka. O Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė patvirtino, kad vykstant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, suteneriai imasi siūlyti ukrainietėms „aukso kalnus“.

„Pigios ir karštos, su viskuo sutinkančios“ mirgėte mirga skelbimuose įvairiomis kalbomis, o besiseiliojantys sekso pirkėjai savo „chatuose” dalinasi adresais ir patyrimais“, – pastebėjo K. Mišinienė.

Kaip priviliojama į prostitucijos pinkles?  

Kaip rašoma Prokuratūros pranešime žiniasklaidai, ukrainietė atvyko į Lietuvą dėl melagingai siūlomo barmenės-administratorės darbo. O už moters įtikinimą atvykti trečiai kaltinamajai buvo sumokėta 200 eurų.

„Išvien veikę asmenys, pasinaudoję atvykusios moters pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, nurodė jai, kad ši neužims jai anksčiau žadėtų pareigų, o privalės teikti seksualines paslaugas“, – buvo rašoma pranešime žiniasklaidai. 

K. Mišinienėtvirtino, jog prostitucijos paslaugų pirkėjai nori vis naujų, sveikų moterų, todėl suteneriai imasi įvairių metodų privilioti aukas.  

„Tiek ukrainietė, kuri tikėjosi dirbti viešbutyje, tiek kolumbietė rūbų parduotuvėje, tiek tautietė iš Gargždų, atvykusi į Vilnių dirbti aukle – visos jos tiki tais pažadais, nesigilina į jų realumą“, – tvirtino specialistė.  

„Vienas suteneriams palaužti pavyksta sunkiai, naudojama ir fizinė, psichologinė prievarta, bauginimai, šantažas, o kitų nė nereikia labai spausti, jos sutinka su visais reikalavimais, galvodamos, kad užsiims prostitucija: „tik trumpam, atiduosiu visas skolas, užsidirbsiu ir bėgu iš čia“, – kodėl moterys sutinka su pasiūlymais užsiimti prostitucija paaiškino K. Mišinienė. 

Ukrainietė buvo išnaudojama 2022 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Nusikaltimas, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Ušinsko teigimu, buvo aptiktas naudojant policijos parengtas priemones, kurių neatskleidė.  

Atpildas nusikaltėliams  

Sausio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kad kaltinamieji pelnėsi iš kito žmogaus prostitucijos ir užsiėmė prekyba žmonėmis.   

Klaipėdiečiui paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ukrainietei – 3 metų ir 6 mėnesių. Už nusikalstamą veiklą iš jų bendrai buvo konfiskuota beveik 14 tūkstančių eurų.  

O trečiai kaltinamajai buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 2-ejiems metams. Taip pat, pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro R. Ušinsko, nubausti buvo ir klientai, mokėję už seksualines paslaugas.  

Prostitucijos aukų likimai ir išgyvenimai

R. Ušinskas paminėjo, kad nukentėjusioji dabar Ukrainoje ir dirba viešoje maitinimo įstaigoje. Tačiau su ja kontaktą palaikyti yra ypač sunku dėl geopolitinės situacijos.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovės vertinimu, moterys, patyrusios tokius „jas naikinančius išbandymus“, išgyvena neviltį, pasimetimą, blogą psichologinę savijautą. Tačiau, pasak pašnekovės, dažnai jos turi surasti išeiti bet kokia kaina dėl savo vaikų, tėvų ligų, skolų, smurtautojų persekiojimų ar karo.  

Ji pastebėjo, kad į prostitucijos nasrus patenka tiek lietuvės, tiek migrantės iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kazachstano, Venesuelos ir Kolumbijos. Apie lietuves ji pastebėjo, kad, prieš užsiimant prostitucija, moterys jau būna išgyvenusios smurtą artimoje aplinkoje, nedarbą, psichologines problemas, ligas ir priklausomybes.

Taip pat specialistė atkreipė dėmesį, jog egzistuoja stigma apie dvi prostitucijos rūšys: savanorišką ir priverstinę, kurios iš tiesų mažai kuo skiriasi. Pasak pašnekovės, abiejų aukas nusineša galinga smurto, nesibaigianti sekso pirkėjų, narkotikų bei alkoholio srovė.

„Mane stebina vis brukamas teiginys apie „elitines prostitutes”, atseit, toms tai viskas gerai, maudosi piniguose ir veikia, ką nori. Toks pigus verbuotojų triukas gali suklaidinti tik labai naivius asmenis, realiai tai sekso industrija sulaužo žmogų pakankamai greitai, negelbsti čia jokie „milijonai”, – tvirtino ji.   

Sistemos neveiksnumas  

K. Mišinienės manymu, Lietuvoje kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija yra prastai veikianti, nes nėra valstybinės sistemos, kuri padėtų nepakliūti į prostitucijos pinkles ir iš jų pasitraukti.

„Mūsų pamėgusioje moralizavimą šalyje išėjimo iš prostitucijos kartelė yra užkelta labai aukštai – duok gerus parodymus policijai, galbūt būsi pripažinta nukentėjusia nuo prekybos žmonėmis, lauk nežinia kiek to statuso, o tada galėsi prašyti kelių nevyriausybinių organizacijų (galbūt gausi iš pareigūnų jų kontaktus) laikino apgyvendinimo ir maisto paketo“, –sistemos spragas išvardijo ji.  

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro „Facebook“ įraše pranešta, kad pagrindinė platforma, per kurią buvo ieškoma moterų pirkėjų, buvo „Skelbiu.lt“.   

„Tenka tik apgailestauti, jog tiek sudėtingiausių mechanizmų prekybos žmonėmis pažabojimui pas mus yra sukurta, o štai su tomis platformomis niekas nenori prasidėti, neįveikiamos“, – buvo rašoma „Facebook“ paskyroje.
 

Dėmesio!                     

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                     

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.    

                      

 

 

Marijampoliečiai turbūt dar prisimena prieš metus socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad brandaus amžiaus vyras mūsų mieste užpuldinėja mergaites, jas liečia, atlieka tvirkinamuosius veiksmus. Išsigandę tėvai pradėjo dukras vežioti į mokyklas, stengdavosi jas pasiimti ir po pamokų. Laimė, policija gana greitai sulaikė šiais nusikaltimais įtariamą vyrą, na, o praėjusių metų gruodžio pabaigoje Marijampolės apylinkės teisme jam buvo paskelbtas nuosprendis. 

Trys išpuoliai 

Praėjusių metų sausį tėvai socialiniuose tinkluose ėmė dalintis informacija, kad Marijampolėje buvo užpultos pakeliui iš mokyklos į namus ėjusias jų nepilnametės dukros. Vieni į šią informaciją žiūrėjo nepatikliai, manydami, kad tai gali būti melagiena – negi tai vyksta mūsų mieste, kiti išsigandę stengėsi mergaičių į gatvę neišleisti vienų. 

Paaiškėjo, kad tai buvo tiesa. Iš Prienų rajono į Marijampolę atvykdavęs 51 metų vyriškis užpuolė tris nė šešiolikos neturinčias mergaites. Išpuoliai įvykdyti skirtingose miesto vietose, skirtingu laiku. 

Sausio pabaigoje patykojęs vieno miesto daugiabučio namo laiptinėje jis užpuolė šešiolikos dar neturinčią moksleivę. Paauglė pasakojo, kad nepažįstamas vyras namo laiptinėje prispaudė ją prie durų, o kitą ranka graibė jai krūtinę. Mergaitė išsprūdo ir pabėgo. 

Vasario 1 dieną į Marijampolę atvažiavusio vyro auka tapo keturiolikmetė mergaitė. Ją iškrypėlis nusižiūrėjo einančią gatve, sekė iš paskos. Mergaitei įėjus į namo laiptinę, įbėgo ir vyras. Sugriebęs auką už nugaros apkabino, prispaudė prie sienos, ėmė grabinėti krūtinę. Paauglei pradėjus spiegti, muistytis vyras jos nepaleido, bandė tempti tolyn. Mergaitė dar garsiau ėmė rėkti „Gelbėkite! Padėkite!“ Vyras atsitraukė, mergaitei dar pasakęs, kad neužmirštų užsidaryti laiptinės durų. Nukentėjusiajai atrodė, kad jis bandė vaidinti gerą žmogų. Verkdama mergaitė pradarė namų duris. Išgirdęs, kas atsitiko, namuose buvęs tėtis išbėgo vytis dukros užpuoliko, bet jo neberado.  

O iškrypėlis nenurimo. Netrukus jo auka tapo ir per keletą gatvių nuo pirmosios užpuolimo vietos gyvenanti vienuolikmetė. Mergaitę vyras iš pradžių irgi sekė, o paskui užpuolė laiptinėje. Viena ranka laikė, kita lietė jos kūną. Vienuolikmetei tai buvo tikras siaubas. Pradėjus mergaitei klykti vyriškis ją paleido. 

Sulaikytas tą pačią dieną 

Visų nukentėjusių mergaičių tėvai, sužinoję apie užpuolimus, iš karto skambino Bendruoju pagalbos telefonu. Informacija buvo perduota Marijampolės apskrities VPK pareigūnams. Šie nedelsdami ėmė veikti. Buvo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai ir atsektas įtariamasis, nustatyta, kaip jis atrodo. Dar tą pačią dieną po paskutinio skambučio pareigūnai Kauno gatvėje įtariamąjį sulaikė. 

Vyriškis elgėsi keistokai. Į pareigūno klausimą, ką veikė prie mergaitės, jis atsakė klausimu „Kurios?“ Paklaustas, kiek tų mergaičių buvo, paaiškino, kad per penkiasdešimtį metų daug. 

Apklausiamas kaip įtariamasis vyras pripažino, kad Marijampolėje minėtas mergaites buvo apkabinęs, nes norėjo bendrauti. Jo teigimu, apkabinimai padeda visuose santykiuose. 

Sulaikytojo tėvai pripažino, kad sūnus buvo keistas nuo vaikystės, turėjo sveikatos problemų, niekur nepritapdavo, bet jam labai sekėsi matematika. Tėvai vežiojo sūnų pas daktarus, sakė, kad jam nustatytas autizmas, bet kad sūnus serga šizofrenija neįtarė. 

Tėvai taip pat teigė, kad sūnus vienas gyvena sodo namelyje, nes vaikšto naktimis, eina į mišką stebėti žvaigždžių, o, anot tėvų, jiems reikia poilsio. Apie jo keliones į Marijampolę tėvai nežinojo, bet buvo žinoma, kad sūnus ieškojo moterų.  

Tai, kad vyras turi psichikos sutrikimų, yra nepakaltinamas, neguodžia nukentėjusiųjų mergaičių šeimų, nemažina sielvarto. Mažametės patyrė didžiulį išgąstį, psichologinį smurtą, joms sutriko sveikata, miegas, mergaitės bijo vienos eiti į mokyklą, į lauką. 

Juk jeigu ne operatyvus vyro sulaikymas, aukų galėjo būti ir daugiau. Niekas negarantuoja, kuo tokie užpuolimai galėjo baigtis. 

Galima sakyti, kad ši istorija palyginti dar laimingai baigėsi tik nukentėjusiųjų dėka. Mergaitės iš karto apie jas užpuolusį vyriškį papasakojo tėvams, šie kreipėsi į policiją, pareigūnai operatyviai sureagavo. 

Paskirtas priverstinis gydymas 

Atsižvelgus į byloje esančias ekspertizės išvadas, ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuota, kad įtariamasis dėl psichikos sutrikimų nesuprato ir nesupranta savo veiksmų, negalėjo ir negali jų valdyti. 

Ekspertai nustatė, kad vyras serga psichikos liga – šizofrenija. Ekspertė rekomendavo jam skirti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – stacionarinį gydymą psichiatrijos ligoninėje. 

Ekspertės teigimu, nėra tikslinga teisiamajam skirti kitokį gydymą, nes jis pavojingas visuomenei. Be to, gyvena vienas, negalima tikėti, kad jis reguliariai vartos gydytojų paskirtus vaistus. 

Teismas nutarė už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą nusikaltusiam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 

Kur nukentėjusiųjų teisė nebūti užpultoms? 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) taip pat vertino Marijampolės apylinkės teismo nutartį. 

„Rankose laikome smarkiai mus trikdančią Marijampolės apylinkės teismo nutartį, nors ir suprantame, kad labai kitokia ji negalėjo būti. 

Kalba eina apie sunkia psichine liga sergantį penkiasdešimtmetį, kuris praėjusių metų pradžioje atvykęs iš gretimo miestelio į Marijampolę vieną po kitos užpuolė iš mokyklos grįžtančias mergaites. Vydamasis iki pat jų namų durų, atliko tvirkinamuosius veiksmus su jomis. 

Galima tik įsivaizduoti, ką turėjo išgyventi nieko neįtariantys vaikai, užpulti iš nugaros, jausdami šio žmogaus rankas intymiose kūno vietose. 

Teisme paaiškėjo, jog žilaplaukis vyras yra nepakaltinamas ir negali būti teisiamas. 

Jis nėra gydęsis stacionare, kažkur yra kokia tai psichologė, kažkas jam išrašo vaistus, kurių jis negeria, nes tai „nuodai“. Gyvena vienas tėvų nupirktame bute, „labai nori moterų, nori su jomis bendrauti, bet jų neranda“. 

Šitoje vietoje mums jau pradeda šiauštis iš siaubo plaukai, nerimą sustiprina ir teisiamojo tėvų parodymai – „sūnus visada buvęs labai geras vaikas, jis tik ieško tokiu būdu moterų, tie mergaičių apkabinimai ir čiupinėjimai yra būdas užmegzti pažintį…“ 

Kai viena iš klykiančių mažamečių aukų sugeba prisišaukti pagalbą ir atvyksta pareigūnai, jiems užpuolikas ramiai paaiškina, kad „daug per gyvenimą mergaičių yra buvę“… 

Labai stipriai teisme apie šio žmogaus pavojingumą pasisakė ekspertė, atkreipusi dėmesį, jog tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones, nes pats teisiamasis gydytis atsisako, yra nusiteikęs prieš vaistus. 

Mes labai gerai suprantame, kad psichikos ligonių stigmatizavimas, jų, kaip siaubūnų, vaizdavimas – didelę žalą visai visuomenei darantys veiksmai. 

Bet kaip dėl šių giliai traumuotų mergaičių, nenorėjusių būti joms į senelius tikusio žmogaus „moterimis“? Kur yra jų teisė nesutikti tokio užpuoliko kelyje namo iš mokyklos?“ – komentavo KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė. 

Dėmesio!                    

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                    

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.   

                     

 

Kaune devynmetę pagrobusio Gedimino Filipavičiaus būklę tirs psichiatrai. Jei bus nustatyta, kad jis serga psichikos liga, išvengs baudžiamosios atsakomybės. Panašiai įvyko Marijampolėje.  

Marijampolės teismui išnagrinėjus mažamečių tvirkinimo bylą, paaiškėjo, kad kaltinamasis serga paprastąja šizofrenija.  

Pernai panašiu metu tarpusavyje nepažįstamos trys mergaitės ir jų šeimos išgyveno didžiulę dramą. Kelių dienų skirtumu visas mergaites, einančias po pamokų namo, užpuolė ir gąsdinančiomis glamonėmis apdovanojo nepažįstamas vyras.  

Per ikiteisminį tyrimą duoti mergaičių parodymai buvo beveik identiški. Visos trys skirtingo amžiaus mažametės pasakojo ėjusios iš mokyklos namo. Įėjusias į laiptinę arba laiptinėje jas puolė vyras. Tvirtai apkabinęs iš nugaros per drabužius lietė krūtinę, jo ranka leidosi ir žemyn.  

Mergaičių ginklu prieš užpuoliką tapo jų balsas – pagalbos šauksmas išgelbėjo mažametes, išsigandęs užpuolikas spruko. Visos mergaitės patvirtino, kad per užpuolimą buvo šviesu, visada iš mokyklos jos grįžta panašiu laiku.  

Po šio incidento mergaičių artimieji pastebėjo pokyčių – jos tapo baikštesnės, jautresnės, po įvykio bijojo išeiti į lauką, nenorėjo vienos eiti į mokyklą, skundėsi galvos skausmais. Vienai teko kreiptis pagalbos į psichologus, kurie mergaitės būseną įvardijo kaip stresinę.  

Teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės ir faktai, ko gero, menkai atspindi vaikų išgyvenimus ir tai, kas liko jų širdyse po patirto užpuolimo. Lieka tik įsivaizduoti, koks po minėtų įvykių buvo mergaičių kelias namo kitomis dienomis, kai kiekvieną žingsnį lydi baikštus žvilgčiojimas per petį – ar niekas neseka iš paskos, kai priėjusios namų laiptinę turi sukaupti drąsą žengti vieton, kur jų laukė užpuolikas.  

O ir kasdien po įvykio kamuojantys klausimai, kodėl taip nutiko, gal norėjo pagrobti ir išprievartauti, o gal dabar stebi ir ruošiasi kitam kartui ir jau nepabėgs joms surikus, savo planą įgyvendins iki galo.

Ieškojo moterų

“Nusikaltimus dažniau padaro psichikos ir elgesio sutrikimų neturintys asmenys.”

Nukentėjusioms ir jų šeimoms palengvėjo, kai policija pranešė, kad įtariamasis sulaikytas. Teisėsaugos laimėjimu paprastai laikoma, kai pasiseka surasti neteisėtą veiką įvykdžiusį asmenį. Tačiau šią istoriją vargu ar galima vadinti laimingai pasibaigusia.  

Jau buvo žinoma, kad kažkas su kaltinamuoju yra ne taip. Vis dėlto teismą jis patikino, kad supranta, kodėl čia atvyko. Trumpa atmintimi kaltinamojo taip pat nebuvo galima apkaltinti. Jis prisiminė visus tris vizitus į Marijampolę. Prisiminė atvykęs autobusu. Prisiminė ir mergaites.  

Pasakodamas epizodus su kiekviena iš nuskriaustųjų, neslėpė matęs, kad mergaitės jauno ir labai jauno amžiaus. Tik skirtingai, nei pasakojo mergaitės – kad vyras jas griebė, kaltinamasis aiškino palaukęs prie laiptinės arba laiptinėje mergaites apkabino, apglėbė ir uždėjo ranką ant krūtinės.  

Teismui vyras aiškino esą tokiais veiksmai norėjo parodyti, kad ieško moterų bendravimui. Mergaičių elgesį vertino, kaip jų nenorą bendrauti, todėl esą tiesiog nuėjo.  

Per sulaikymą vyras nesigynė domėjęsis nepilnametėmis. Paklaustas, kodėl lindo prie mergaitės, pasitikslino prie kurios, ir leido suprasti, kad per 50 metų jų buvo daug, aiškino, kad jam reikia vaikų, anūkų.  

Tvirkinamieji veiksmai Baudžiamajame kodekse neapibrėžti, nenustatyta, kas sudaro jų turinį. Tai išaiškina teismų praktika. Pagal ją, tvirkinamieji veiksmai paprastai yra mažamečiui demonstruojamas lytinis organas, vaiko nurengimas, jo glostymas, vaiko lytinių organų lietimas, taip pat lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas mažamečio akivaizdoje.  

Šią baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pasisakė, kad ištirti ir patikrinti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad kaltinamasis padarė uždraustus veiksmus, t. y. tvirkino jaunesnes nei šešiolikos metų mergaites.

Niekada nebuvo tirtas

Visos nukentėjusiosios pateikė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis netikėti. Mergaičių parodymus patvirtino ir kiti byloje buvę įrodymai.  

Tačiau teismo medicinos ekspertizės išvada ir ekspertų paaiškinimai neleido bylos baigti baudžiamuoju nuosprendžiu – kaltinamasis iki padarytos nusikalstamos veikos ir jos padarymo metu sirgo psichikos liga – paprastąja šizofrenija.  

Vadinasi, nei nusikalstamų veikų padarymo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti. Šios aplinkybės buvo pagrindas pripažinti, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamas, tokiu buvo ir bylos per bylos nagrinėjimą.  

Ekspertų verdiktas – kaltinamasis pavojingas visuomenei. Teismo sprendimu kaltinamajam buvo skirtas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.  

Teisme išvadas palaikiusi ekspertė pabrėžė, kad kaltinamasis dėl jo ligos gydytojų detaliai neištirtas, nes niekada nesigydęs stacionare. Be to, kaltinamojo artimieji paaiškino, kad jis nesutiko gydytis, todėl tiksli ligos diagnozė niekada nebuvo nustatyta.  

50-metį perkopusio kaltinamojo tėvai pasakojo, kad jis nuo mažens skyrėsi nuo kitų vaikų, turėjo sveikatos problemų, mokėsi labai gerai, ypač sekėsi matematika, tačiau nuo mažumės buvo „čiudnas“, niekur nepritapdavo. Tėvai vežė pas įvairius gydytojus. Kaltinamajam vaikystėje buvo diagnozuotas autizmas. Tačiau jokios kalbos apie šizofreniją nebuvo.  

Svarstydamas apie sūnaus elgesį, tėvas pasidalijo mintimi, kad apkabinti kitą žmogų jį vaikystėje mokė močiutė, galimai sūnui ir išliko asociacija, kad norint bendrauti reikia apkabinti.  

Vaistų negėrė  

Negalima sakyti, kad vaikų tvirkinimu kaltinamas vyras visai nebendravo su gydytojais. Teisme kalbėta apie tai, kad jis lankosi pas psichologus, bendrauja su gydytojais, tačiau, ekspertų vertinimu, to nepakanka manyti, kad jis nėra pavojingas visuomenei.  

Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis gyvena vienas, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis reguliariai vartoja vaistus. Juolab kad jis pats užsiminė, jog yra nusiteikęs prieš vaistų vartojimą, aiškino negeriantis vaistų, nes juose yra alkoholio.  

Taip pat neaišku, ar pakanka jo vizitų pas gydytojus ir psichologus. Kaltinamasis gyvena vienas, tad jis pats sprendžia, vykti pas gydytojus ar ne, todėl užtikrinti ambulatorinį kaltinamojo gydymą nėra jokių galimybių. Be to, ekspertė nurodė, kad jis gali būti pavojingas, nes galima ir šizofrenijos remisija.  

50-mečio kaltinamojo tėvai negalėjo tiksliai pasakyti, kada sūnus paskutinį kartą lankėsi pas gydytojus. Tėvas sakė, kad kadaise norėjo parūpinti sūnui nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jis negulė į ligoninę, todėl taip ir liko be jokių tyrimų ir jokia ligos diagnoze nebuvo nustatyta.  

Ši byla toli gražu ne vienintelė, kai per teisminį nagrinėjimą pripažįstama, kad nusikaltimą padaręs asmuo nepakaltinamas dėl psichikos ligos. Neretai paaiškėja, kad teisiamasis sirgo, tačiau nesigydė, kaip ir šiuo atveju, o priversti gydytis prieš žmogaus valią negali niekas. 

Šalies įstatymai numato, kad visos gydymo paslaugos teikiamos asmens informuotu sutikimu. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, tik jei iš paciento elgesio ir kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, jog jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.  

Dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo gydančioji įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuotas ir gydomas asmuo, turėtų kreiptis į teismą, kuris gydymą prireikus pratęstų.  

Gydymas tik sutikus  

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad, pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, dėl pilnamečio paciento psichikos būklės įvertinimo į sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją psichiatrą gali kreiptis pats pacientas, gydytojas, greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialistas, policijos ir socialinių paslaugų įstaigos atstovas, teismas, taip pat paciento sutuoktinis, partneris, o kai jo nėra – vienas iš paciento tėvų ar įtėvių arba vienas iš paciento pilnamečių vaikų, arba vienas iš paciento pilnamečių brolių, seserų, arba vienas iš paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienas iš paciento senelių.  

„Priverstinis hospitalizavimas sudaro tik 4 proc. visų atvejų. Ne visais atvejais tai yra agresijos atvejai. Neretai tai yra savižudybės grėsmės atvejai, kai žmogus grasina susižaloti“, – sako SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė.  

Kai dėl galimai segančio asmens kreipiasi kas nors iš artimųjų, tačiau grėsmės nei pacientui, nei aplinkiniams nėra, jis kviečiamas atvykti į psichikos sveikatos centrą būklei įvertinti. Tačiau tik jam sutikus gydytojas psichiatras atlieka jo psichikos būklės įvertinimą ir prireikus suteikia pagalbą.  

„Pagal psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, tik jeigu iš paciento elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas“, – civilinius pagrindus nurodė M. Oleškevičienė.  

Asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) arba ambulatorinis priverčiamasis stebėjimas. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas.  

Steigiamos komandos  

Visuomenė raginama nestigmatizuoti psichikos ligonių, primenamos psichikos liga sergančių žmonių teisės. Tačiau kaip paaiškinti mažametėms, kodėl psichikos liga sergantis ir nesigydantis, nors galbūt turėtų, asmuo pažeidė jų teises? Kaip gydymas turi pasiekti žmogų, jei jis nesupranta, kad jam reikia gydytis? Ar psichikos ligą turintis, tačiau nesigydantis asmuo turi nusikalsti, kad būtų gydomas?  

„Statistika rodo, kad nusikaltimus dažniau padaro psichikos ir elgesio sutrikimų neturintys asmenys: 2022 m. teismai už nusikaltimus nuteisė beveik 15 tūkst. asmenų, palyginti, tik 194 asmenis teismas 2022 m. siuntė į Rokiškio psichiatrijos ligoninę priverčiamam medicinos stebėjimui. Psichikos ir elgesio sutrikimas tik nedaugeliu atveju pasireiškia agresija ir polinkiu į nusikalstamas veikas“, – aiškino SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja M. Oleškevičienė.  

Anot patarėjos, požiūris, kad psichikos ir elgesio sutrikimų, tarp kurių yra ir nuotaikų, miego, valgymo, psichosomatiniai ir kt. sutrikimai, turintys asmenys visi turi būti gydomi, taip pat ir priverstinai, yra itin stigmatizuojantis ir rodantis žemą psichikos sveikatos raštingumą.  

SAM duomenimis, asmenų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais 2022 m. buvo beveik 341 tūkst., t. y. apie 12 proc. šalies gyventojų. Įvairias ambulatorines paslaugas gavo 397,7 tūkst. asmenų. Žinoma, tas pats asmuo galėjo gauti skirtingų tipų paslaugų tais pačiais metais arba skirtingose įstaigose, todėl gali dubliuotis. Stacionarinę pagalbą gavo apie 18 tūkst. asmenų.  

„Šiuo metu Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje steigiamos komandos, skirtos pacientams, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, turi ilgametę neigiamą patirtį psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, buvo priverstinai ar teismo sprendimu hospitalizuoti. Šie pacientai galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir prireikus mobiliąją pagalbą, kuri bus orientuota paciento sveikimo ir atsigavimo tikslams siekti“, – ieškomus sprendimus, kaip padėti psichikos ligomis sergantiems asmenims, minėjo M. Oleškevičienė.

Vengti diskriminacijos

“Tačiau kaip paaiškinti mažametėms, kodėl psichikos liga sergantis ir nesigydantis, nors galbūt turėtų, asmuo pažeidė jų teises.”

SAM informavo, kad 2023 m. gruodžio mėnesį buvo patvirtintas paslaugų teikimo aprašas, šiuo metu rengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, skirtas ES investicijų projektams inicijuoti. Iki 2027 m. siekiama įsteigti keturiolika komandų visose Lietuvos apskrityse.  

Nuo 2024 m. pradžios devyniuose psichikos sveikatos centruose (PSC) bus išbandytos ir išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams: sergantiems šizofrenija ir turintiems žemą funkcionavimo lygį ar žemą motyvaciją gydytis, patiriantiems savižudybės grėsmę, sergantiems sunkia depresijos forma, sergantiems vidutinio sunkumo depresijos forma arba organine depresija ir turintiems bet kokį kitą psichikos ir elgesio sutrikimą, pacientams, turintiems priklausomybę nuo alkoholio, gydomiems stacionare, siekiant užtikrinti, kad per 30 dienų po stacionarinio gydymo pacientas atvyks į PSC.  

„Dauguma mūsų gyvenime patiriame psichikos sveikatos sunkumų – manoma, kad bent vienas iš dviejų žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras“, – pastebėjo M. Oleškevičienė.  

Kiekvienas turime psichikos sveikatą ir patiriame jos natūralią dinamiką. Todėl svarbu ne tik kalbėti šia tema, bet ir tai daryti tinkamai, neskirstant žmonių pagal diagnozes ar negalią, kuriant priimančią ir psichikos sveikatai palankią kalbą, aplinką ir visuomenę, suprantant savo atsakomybes šiuose procesuose.  

„Net jei žmogus, padaręs nusikaltimą, turi diagnozuotų psichikos sveikatos sutrikimų – tai dar nereiškia, kad pats nusikaltimas su tuo susijęs. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad išskirtinai retais atvejais nusikaltimus galima sieti su patiriamu psichikos sveikatos sutrikimu“, – aiškino SAM patarėja.  

Ji pabrėžė, jog labai svarbu suprasti, kad nusikaltimo darymas nėra psichikos ligos išraiška, ir čia lygybes ženklo dėti negalima. Žmonės raginami gilinti žinias apie psichikos sveikatą, reaguoti žmogiškai, stengtis padėti ir vengti diskriminacijos – čia ypač svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo. Tik ar ši koncepcija priimtina psichikos liga sergančio vyro tvirkinimą patyrusių mergaičių šeimoms?

Dėmesio!                   

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                   

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

                    

Daugiau kaip 20 metų vienišiaus gyvenimą gyvenęs Raseinių rajono gyventojas iki šiol nekėlė jokių abejonių nei savo kaimynams, nei policijos pareigūnams, su kuriais 42 metų vyras net nebuvo susidūręs. Tačiau vieną dieną kriminalistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sulaukė pranešimo apie neteisėtą vyro veiklą – reaguodami į gautą informaciją jie atliko kratą vyro gyvenamojoje vietoje.

Netikėtas pareigūnų pasirodymas kaip reikiant sukėlė baimę pagal individualią veiklą dirbančiam Vaidui G. – jis iš pradžių net nesuprato, kodėl šiems ankstyvą rytą reikėjo pasibelsti į jo namus. Kad užsiima neteisėta veikla jis net nepagalvojo ir tada, kai policijos pareigūnai pareikalavo parodyti savo kompiuterį – į antrą namo aukštą nekviestus svečius nusivedęs vyras leido jį apžiūrėti, taip pat neprieštaravo, jog šie paimtų ir jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną.  

Ir tik tada, kai kriminalistai užsiminė, jog kompiuterinėje technikoje ieškos vaizdo įrašų ir nuotraukų su mažamečiais vaikais, Vaidas G. suprato, kad turės didelių nemalonumų dėl neteisėto disponavimo pornografinio turinio įrašais, kuriuos jau kurį laiką kaupė savo kompiuteryje.

Iš Vaido G. paimtą kompiuterį apžiūrėję pareigūnai rado daugiau kaip 600 pornografinių nuotraukų ir vaizdo įrašų, tačiau dėl jų vyrui neturėjo priekaištų, nes jų šis niekam nesiuntė, tačiau užkliuvo 19 nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti mažamečiai, nė 14 metų neturintys vaikai. Jie buvo nufotografuoti seksualinės prievartos metu.  

Kad šias nuotraukas vyras išsisaugojo savo kompiuteryje, Raseinių policijai pranešė JAV Nacionalinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras – atliekant stebėseną virtualioje erdvėje buvo pastebėta, kad vartotojas iš Lietuvos disponuoja nuotrauka, kurioje nenustatytas pedofilas su maždaug 10 metų mergaite atlieka seksualinės prievartos veiksmus.  

„Nuotraukoje matomas mergaitės veidas, greičiausiai ši nuotrauka išsaugota iš interneto“, – savo pranešime nurodė JAV įsikūrusio centro atstovai. Jie pareigūnams perdavė vartotojo IP adresą ir paprašė ištirti šį atvejį.  

Su gauta informacija susipažinę pareigūnai iš karto pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo pornografinio turinio dalykais.  

Nesitikėjo, kad išaiškins  

Vaido G. kompiuteryje rastas nuotraukas įvertinęs Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnybos ekspertas savo išvadoje nurodė, kad medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatyme pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio.  

Apklausos metu policijoje Vaidas G. pripažino, kad disponavo vaikų pornografijos vaizdais, teigė, jog juos atsisiųsdavo iš interneto, tačiau kodėl juos saugojo savo kompiuteryje, taip ir negalėjo paaiškinti, jis tik teisinosi, jog daugiau kaip 24 metus yra vienišas, draugę turėjo tik tada, kai jam buvo 18 metų.

„Esu uždaro būdo, vienišius, taip santykių su merginomis daugiau ir nepavyko užmegzti“, – policijos tyrėjams teisinosi jis.  

Būtent dėl to vyras nuolat lankydavosi įvairiose pornografiją platinančiose interneto svetainėse.  

„Jose rasdavau ir pornografinio turinio fotonuotraukų su vaikais, tas nuotraukas žiūrėdavau, o kai kurias atsisiųsdavau į savo kompiuterį, todėl jos ir liko jame“, – sakė Vaidas G.  

Kiek laiko siuntėsi pornografinius vaizdus, vyras negalėjo pasakyti, jis taip pat pat nurodė, jog „neturi kaip pasiteisinti dėl to, ką padarė“.  

„Galiu tik prisipažinti, kad atsisiuntęs šias nuotraukas ir į jas žiūrėdamas, jausdavau pasitenkinimą“, – savo išpažintimi pareigūnus šokiravo Raseinių rajono gyventojas.

Tiesa, jis tikino, kad apie šiuos slaptus pomėgius iki šiol niekam nebuvo prasitaręs, taip pat nuotraukų su prievartaujamais mažamečiais vaikais niekam nerodė, nesiuntė ir ar kokiais nors kitais būdais neplatino

„Žinojau, kad už tokių nuotraukų įgijimą ir laikymą yra baudžiamoji atsakomybė, tačiau apie pasekmes tuo metu negalvojau – nesitikėjau, kad tai bus išsiaiškinta“, – sakė Vaidas G.  

Policijoje jis pareiškė, kad planuoja keisti savo gyvenimo būdą, esą daugiau vaikų pornografija nesidomės, po atliktos kratos nusprendė daugiau gyvenime nevartoti alkoholinių gėrimų.  

„Dabar kompiuterį naudoju tik būtiniausiems reikalams“, – kalbėjo vyras.  

Jis nenorėjo, kad apie šią istoriją sužinoti miestelio, kuriame gyvena, gyventojai bei artimieji, todėl neprieštaravo, kad jam iškelta baudžiamoji byla būtų baigta teismui priimant baudžiamąjį įsakymą. Prokuratūra taip ir padarė – visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą perdavė teismui, kuris ją įvertinęs nusprendė, kad nekyla abejonių dėl Vaido G. kaltės, nes jis tikrai disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami mažamečiai vaikai.

Teismas pažymėjo, kad Vaidas G. pripažino kaltę, gailisi, anksčiau neteistas, todėl jam buvo skirta 5 tūkstančių eurų bauda, kurią šis privalo sumokėti per 10 mėnesių. Be to, nuspręsta iš jo konfiskuoti nusikaltimo įrankį – kompiuterį.  

Duomenys, kurie šokiruoja  

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau vis daugėja atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukas.  

Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, aukos nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė mano, kad apie grėsmes, į kurias gali pakliūti bet kuris vaikas, reikia kalbėti jau mokyklos suole.  

„Šiandien, mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – sakė K. Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę.“

K. Mišinienė pateikė sunkiai suvokiamus skaičius apie tai, kiek žmonių domisi vaikų pornografija: „Vaikų pornografija yra vienareikšmiškai vaikų seksualinio išnaudojimo forma, nors ir kaip pavieniai ar grupiniai „kolekcionieriai“ yra linkę teisintis – „aš tik žiūrėjau“, „užmečiau vieną akį“, „kažkas man atsiuntė“, tačiau tose pačiose JAV internete per dieną (!) pateikiama 116 tūkst. užklausų vaikų pornografijai“.  

Pasak jos, ne kiekvienas „kolekcionierius“ ieškos tiesioginio kontakto su vaiku, tačiau „ten, kitoje kameros pusėje, tvirkinami ir prievartaujami gyvi, tikri vaikai, kurie dažnai leidžiami iš rankų į rankas, kuriais nusikaltėliai „dalinasi“ tarpusavyje“.  

„Beprasmiška yra apeliuoti į vaikų pornografijos vartotojų sąžinę, čia kalbame apie asmenis (tiek vyrus, tiek moteris, beje), kurie tarsi grandinėmis yra prikaustyti prie virtualaus prievartavimo vaizdų, kuriems bausmė ir pagalba turėtų būti „viename pakete“, – sakė daugybei seksualinės prievartos aukų pagelbėjusio centro KOPŽI vadovė. – O ir ne tik teismo salėje reiktų baisėtis – vaikų pornografija mokytojo, kariškio, pareigūno darbiniame kompiuteryje?! Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes – nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“

Dėmesio!                  

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                  

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.