kopzi

Category: Straipsniai – 2022

  • „Beprecedentė byla ir kiekvieno pedofilo svajonė“: apdovanojimai, pavyzdinė šeima, o paslaptyje – prievarta prieš globotinius

    Panevėžio apygardos teismas lapkričio pabaigoje paskelbė nuosprendį sutuoktiniams, ilgus metus vadovavusiems vienai Aukštaitijos šeimynai, – globėjas pripažintas kaltu dėl vaikų išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Ši globėjų šeimyna buvo gavusi ne vieną apdovanojimą, pavyzdine ją laikė ir politikai, ir vaiko teisių srities specialistai. LRT.lt pašnekovė pabrėžia – tai beprecedentė byla, o situacija, kai tokius nusikaltimus darantis žmogus globoja vaikus, – „kiekvieno pedofilo svajonė“.

    Kaip skelbė prokuratūra, šeimynos globėjas buvo kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis prieš mažametes ir nepilnametes globotines, o jo sutuoktinė – piktnaudžiavimu globėjo teisėmis ar pareigomis. Kartu su jais buvo teisiamas dar vienas vyras, kaltintas nepranešimu apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą).

    Kaip teigia prokuratūra, byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios ir mažametės, seksualinę prievartą galimai patyrė 2009–2016 metais.

    Šeimynos globėjas pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį ir seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Nuo jo nukentėjo 3 šeimynos globotinės. Už tai vyrui skirta 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas jį išteisino dėl mažamečio asmens tvirkinimo.

    Iš viso apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl 5 nukentėjusiųjų.

    Šeimynos globėjams dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis teismas skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Trečiajam kaltinamajam skirta 1 tūkst. 318 eurų bauda.

    Tai – pirmosios instancijos nuosprendis, kuris šiuo metu apskųstas, todėl laukia bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme.

    Dėl nepilnamečių apsaugos tekste neskelbiamas miestas ir gyvenamoji vietovė.

    Beprecedentė byla

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pabrėžia – kalbame apie labai sunkius kaltinimus beprecedentėje byloje.

    „Šeimynos, kuri buvo laikoma pavyzdine, kurią lankė šalies prezidentai, vyskupai, merai, įkūrėjas buvo nuteistas dėl mažamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nepilnamečio asmens išžaginimo, jo žmona, vaikų globėja – dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis. Dar vienas asmuo, globėjos brolis, nubaustas dėl to, kad žinojo apie prievartą ir nepranešė apie ją“, – LRT.lt pažymi K. Mišinienė.

    Pasak KOPŽI vadovės, per savo daugiau negu 20 metų darbo praktiką ji nėra mačiusi tokio prabilusių aukų persekiojimo, jų menkinimo, tokios lavinos šmeižto ir patyčių.

    „Kas tada turėjo dėtis tuose „šiltuose“ namuose, kai tempiamos dieną ar naktį į rūsį mergaitės neturėjo jokio užtarimo ar palaikymo, visi „popierinių“ tikrintojų vizitai apsiribodavo kavutės gėrimu salone su globėja“, – tvirtina K. Mišinienė.

    Specialistė kritikuoja ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – pasak K. Mišinienės, „tarnybos darbuotojos tiek ataskaitose, tiek teisme nerausdamos tvirtino, kad mergaitės buvo mylimos, saugios, augo doros, dėkingos globėjams“.

    „Kiekvieno pedofilo svajonė“

    Kaip sako K. Mišinienė, „šio konkretaus atpažinto nusikaltimo metu prievartautojas buvo įkopęs į 7 dešimtį“.

    „Tikrai nemanau, kad tokio amžiaus veikėjas prabudo vieną rytą ir nusprendė, kad jį seksualiai jaudina mažametės. Ir štai vyrukas, kuris neabejotinai jaučia liguistą potraukį vaikams, tampa globėju!

    Dar daugiau, jo žmona nekreipia dėmesio į šį vyro „pomėgį“, matome, kaip aršiai ji reaguodavo, jeigu aukos bandydavo pasiskųsti jai, kokią patyčių, net smūgių krušą jos tuoj pat užsitraukdavo. Ar tokia situacija nėra kiekvieno pedofilo svajonė?“ – komentuoja KOPŽI vadovė.

    Pasak jos, kita šios svajonės sudedamoji dalis – neįtikėtinas aplinkos palaikymas: „Teneįsižeidžia vietinės organizacijos – vaikų gynimo, moterų pagalbos, – bet tie svarstymai apie „melages aukas“, žodžiai, kad „tas senukas yra angelas, aš jį pažįstu“ verčia abejoti tokių pareiškėjų profesionalumu, sąžiningumu, gebėjimu atpažinti smurtą prieš vaikus.“

    „Laikyčiausi nuomonės, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, (…) rajonas turėtų nuoširdžiai apsvarstyti, kas čia atsitiko, kodėl tiek metų pedofilas buvo laikomas pavyzdiniu globėju, o tie, kas turėjo jį atpažinti, ir šiandien nejaučia nė mažiausio sąžinės graužimo“, – akcentuoja K. Mišinienė.

    Vaikų verbavimas ir išnaudojimas – suaugusiųjų akivaizdoje

    KOPŽI vadovė taip pat kelia klausimą, ar šiandien, praėjus gana daug laiko nuo minimų nusikaltimų, jau turime efektyvią seksualinių nusikaltėlių atgrasymo sistemą.

    „Prašome pažymų apie neteistumą? Bet jeigu jie sugebėjo neužkliūti teisėsaugai, jų dokumentai bus „švarūs“. Turi išklausyti kursus, kurių metu yra įdėmiai vertinami? Juokų darbas, prisiminkime buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių, nuteistą dėl savo globotinių tvirkinimo. Jis konferencijas ir mokymus organizuodavo apie vaikų išnaudojimo atpažinimą“, – pažymi K. Mišinienė.

    Anot jos, šiuo metu turėtume galvoti ne apie tai, kad gali sugriūti teigiamas kitų globėjų įvaizdis: „Ištraukime galvas iš smėlio, įsivardinkime, kokių žinių, procedūrų šiandien mums trūksta, atsiverskime teismų bylas, kurios be gailesčio mums byloja – vaikų verbavimas, viliojimas, išnaudojimas vyksta suaugusiųjų akivaizdoje.“

    Kalbėdama apie galimybes užkardyti tokius nusikaltimus ateityje, KOPŽI vadovė išskiria seksualinių nusikaltėlių registro idėją, tačiau, priduria ji, valstybė tokius pasiūlymus atmeta ir aiškina tai būsiant pertekline priemone.

    „Gerai, jei yra kitų būdų, kaip tokius „prisiekusius“ pedofilus, kaip šios bylos veikėjas, sukontroliuoti, atgrasinti nuo jų geismų realizavimo, – laukiame jų.

    Vaikas globos sistemoje yra labai pažeidžiamas. Jis neturi, kur trauktis, net jei su juo blogai elgiamasi, jis jau puikiai žino suaugusiųjų išdavystės kainą, supranta, jog šių veiksmai ir žodžiai ne visada sutampa, tačiau, ištikus bėdai, suaugusieji gali labai greitai susivienyti prieš jį, vaiką“, – atkreipia dėmesį K. Mišinienė.

    Istorijos iškyla ne iš karto

    Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, seksualiai vaikus išnaudojantys asmenys žino galintys manipuliuoti vaiku ir jį pagąsdinti, todėl tokios istorijos į viešumą iškyla ne iš karto, o po daugkartinio išnaudojimo arba po kelerių metų.

    „Tada atrodo, kad kiti aplinkui žinojo ir tai slėpė. Vaikas galbūt bijojo, buvo prigąsdintas, nepasitikėjo, nesakė, jį saistė manipuliaciniai aspektai“, – portalui LRT.lt tvirtina E. Žiobienė.

    Ji priduria, kad kolegos iš užsienio valstybių taip pat sako, kad vaikus išnaudojantys žmonės siekia apsisaugoti, gali dirbti vaiko teisių apsaugos srityje ir ieško pažinčių.

    „Mes nežinome, kas tie žmonės privačioje erdvėje, mes nežinome, kaip jie elgiasi. (…) Tokius nusikaltimus darantis žmogus susidėlioja tą kelią, o mes liekame kvailio vietoje – ir žurnalistai, ir politikai, kurie galbūt vežė dovanas. Visi matė gerą darbą, o ar po tuo geru yra kažkokių kėslų ar blogų dalykų, nematome“, – akcentuoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

    Specialistai neatpažįsta seksualinio smurto

    E. Žiobienė pasakoja, kad neretai vaikai baiminasi pranešti apie patiriamą išnaudojimą, nerimauja dėl to, kaip tokiu atveju pasikeistų jų gyvenimas.

    „Jei vaikui ne pirmą kartą pakeista gyvenamoji vieta, jis taip pat labai atsargiai žiūri. Vienas berniukas (…) pasakė, kad jį globėjas išnaudoja, tada jis buvo perkeltas į globos namus.

    Jis vėliau sakė, kad tas žmogus juo labai rūpinosi, visada domėjosi, kaip sekasi mokykloje. Vaikas ilgisi santykio. Jis sakė, kad pakentėti galėtų. (…) Vaiku labai paprasta sumanipuliuoti“, – apgailestauja E. Žiobienė.

    Kalbėdama apie tai, ar ateityje galima užkardyti tokius vaikų išnaudojimus, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymi – kai ruošiami globėjai, reikėtų detalesnio psichologų darbo ir įvertinimo, tačiau nėra taip, kad „psichologas turi visraktį ir galėtų tai atpažinti“.

    „Net kalbant apie šeimynas ar globos namus, kuriuose yra buvę tokių atvejų, vaiko teisių specialistai ten lankėsi. Ir vaikai būtų galėję pranešti. Galimybių pranešti visada buvo, yra pasitikėjimo ir atpažįstamumo klausimas, matyt, gana sudėtinga buvo atpažinti“, – svarsto vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

    „Šaukštas deguto visą statinę sugadina“

    Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sutinka, kad pasirodžiusi negatyvi informacija apie globėjus paveikia ir kitų įvaizdį: „Šaukštas deguto visą statinę sugadina“, – sako ji.

    „Iš esmės bet kokia viena istorija duoda tam tikrą negatyvą visiems. Tai baisiausia ne tik globėjams, bet ir visai vaiko teisių apsaugos sistemai. Kažkas įžvelgia korupciją, užsivelia visa istorija, įtraukianti labai daug žmonių.

    Visuomenei atrodo, kad tai buvo savaime žinoma ir suprantama, kad tie žmonės tokie. Žmonėms atrodo, kad linkęs nusikalsti žmogus ar darantis tokio pobūdžio nusikaltimus kažkaip matomas, atpažįstamas. Tas žmogus toks pats kaip mes visi, taip pat atrodo ir elgiasi, ta nusikalstama veika daroma taip slaptai, kad niekas nemato ir nepastebi ilgai“, – teigia E. Žiobienė.

    Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Rūtos Karčiauskienės, nors itin skaudu, kad tokį nusikaltimą įvykdė visuomenėje labai gerai vertinti globėjai, svarbu suprasti, kad vieno ar kelių žmonių nusikalstamas elgesys nesumažina likusių globėjų darbo prasmės.

    „Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 4 tūkst. globėjų, kurie šilumą, rūpestį ir meilę dovanoja be tėvų globos likusiems vaikams. Tai didžiulio ryžto ir pašaukimo turinti misija, į kurią sudedami šilčiausi žmogaus jausmai ir begalė kantrybės“, – LRT.lt komentuoja R. Karčiauskienė.

    Kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą?

    Tarnybos atstovė sako, kad siekiant užtikrinti, jog globėjais taptų tik geriausių ketinimų turintys žmonės, jiems yra organizuojami specialūs mokymai, vertinamas žmonių pasirengimas ir motyvacija tapti globėjais, taip pat tikrinama, ar būsimi globėjai nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus.

    „Globėjų atranką ir vertinimą organizuojantys specialistai atsakingai vertina kiekvieną būsimą globėją, jo asmenines savybes ir siekia užtikrinti, kad vaikai būtų patikėti tik galintiems tinkamai jais pasirūpinti žmonėms“, – argumentuoja R. Karčiauskienė.

    Tarnybos atstovės teigimu, siekiant, kad vaiko teisių pažeidimų, o ypač nusikaltimų prieš vaikus būtų kuo mažiau, labai svarbus ir pokytis visuomenėje, todėl kiekvienam vertėtų būti atidesniam aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą.

    „Seksualinis smurtas yra vienas iš labiausiai vaiką žalojančių suaugusiojo veiksmų ir smurto formų, kuri sunkiausiai atpažįstama. Dėl masto, pasekmių ir dėl to, kad dažniausiai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, seksualinis smurtas prieš vaikus kelia didelį nerimą“, – teigia R. Karčiauskienė.

    Tarnybos atstovė taip pat aiškina, kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą. Kaip sako ji, vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, jei tapo uždaras, jam sunku sėdėti, staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau, nei reikia jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais.

    „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Įvairius patirto seksualinio smurto ženklus galima pamatyti per piešinius, rašinėlius, kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam.

    Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą“, – ragina R. Karčiauskienė.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-29, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1854335/beprecedente-byla-ir-kiekvieno-pedofilo-svajone-apdovanojimai-pavyzdine-seima-o-paslaptyje-prievarta-pries-globotinius

  • Nuosprendis už prekybą žmonėmis pasivijo po daugiau nei 10 metų

    Šiaulių apygardos teismo verdiktą išgirdo prekyba žmonėmis kaltintas Darius Mušinskas. Jis pripažintas kaltu. 50-metis vyras savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė neturėjęs tikslo pasipelnyti iš nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, D. Mušinskas, siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas organizuota grupe su K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir dar vienu vyru, kuriam byla nutraukta jam mirus, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti ir gabenti merginas dirbti prostitutėmis Airijoje bei pelnytis iš jų prostitucijos.

    Kiekvienas iš kaltinamųjų atliko tam tikrą užduotį – pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis, melagingai žadant, kad jos materialiai bus aprūpintos, verbavo ir gabeno nukentėjusiąsias į svetimą šalį.

    Kai 2011 metų pavasarį dvi merginos buvo įkalbėtos vykti į Airiją dirbti prostitutėmis, tada šioje šalyje gyvenusio D. Mušinsko bendrininkai paprašė, kad šis abiem merginoms nupirktų kelionės lėktuvu bilietus iš Rygos oro uosto į Dubliną. D. Mušinskas taip ir padarė.

    Tų pačių metų balandžio 28-ąją Joniškio rajone, Kalvių kaime, automobilis, gabenantis užverbuotas merginas į Rygos oro uostą, buvo sustabdytas Lietuvos pasieniečių, taip užkertant kelią tolimesniems planuotiems nusikalstamiems veiksmams.

    Šioje byloje 2013 metų liepą Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį K. L., už prekybą žmonėmis teismas jam paskyrė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. D. Mušinskas tada nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė. Vyras buvo sulaikytas praėjus daugiau nei 10 metų, iš Airijos į Lietuvą jis pargabentas 2021 metų lapkričio pabaigoje.

    Teisme D. Mušinskas teigė nesiekęs jokio pelno, neturėjęs minčių dirbti sąvadautoju ir pelnytis iš prostitucijos. Jis esą tik padėjo K. L. prašymu, nes, anot jo, lietuvių bendruomenėje visi vieni kitiems padeda.

    Pasak kaltinamojo, 2014 metais pirmą kartą išgirdęs, kad vyksta ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu – tada pas jį atvykę Airijos pareigūnai. Airijos pareigūnams sumelavęs, kad merginoms nupirkti bilietus paprašęs nežinomas asmuo. D. Mušinskas prisipažino ignoravęs iš Lietuvos gautą šaukimą, nes, jo žodžiais, Airijoje turėjo vaikus ir šeimą, iš baimės nevyko į Lietuvą, laukė, kol sueis senaties terminas.

    Bylą nagrinėjant teisme vyras tikino, kad pažįstamo K. L. prašymu, dviem merginoms, norinčioms dirbti prostitutėmis, nupirkęs bilietus į Airiją, suradęs butą, turėjęs jas pasitikti, apgyvendinti ir nupirkti rūbų bei kosmetikos, tačiau nepripažino žinojęs apie merginų verbavimą dėl jų sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės, iš jų darbo prostitutėmis ketinęs gauti kokios nors finansinės naudos. Šiuos jo teiginius paneigė byloje esantys įrodymai.

    Teismo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtino, jog D. Mušinskas ir nuteistasis K. L. gabeno nukentėjusiąsias į Airiją dirbti prostitutėmis, jas kontroliavo nuo išvykimo momento ir iš jų darbo siekė materialinės naudos. Tarp byloje esančių įrodymų – ir K. L. pokalbių telefonu Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys.

    Už padarytą nusikaltimą, įvertinęs kaltinamajam palankias aplinkybes, Šiaulių apygardos teismas D. Mušinskui paskyrė bausmę – laisvės atėmimą pusantrų metų. Nukentėjusiosioms iš jo priteista po 1 448 eurus neturtinei žalai atlyginti, Valstybės sienos apsaugos tarnybai už patirtas išlaidas dėl išduoto Europos arešto orderio įvykdymo – 2 306 eurus, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui už advokato atstovavimo patirtoms išlaidoms – 1 000 eurų.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-28, https://www.skrastas.lt/teisetvarka/nuosprendis-uz-prekyba-zmonemis-pasivijo-po-daugiau-nei-10-metu

  • Vienas flirtuoja, kitas lašina narkotikus, likę pasinaudoja automobilyje: ieškodami aukų prievartautojai naudoja kruopščias schemas

    Siekdami lengviau pasinaudoti aukomis, prievartautojai pasitelkia narkotines medžiagas, kurių įlašina į gėrimus. Paprastai žmonės nukenčia naktiniuose klubuose ar vakarėliuose, taip pat – pirmojo pasimatymo metu. Kaip pasakoja ekspertės, apsvaigintos prievartavimų aukos būna sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, nors patirtos prievartos siaubas lieka.

    Kaip aiškina asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė, išprievartavimo narkotikai yra medžiagos, kurios paveikia asmenį ir jis tampa neveiksnus, pažeidžiamas, jį lengva seksualiai išnaudoti arba išprievartauti.

    Anot ekspertės, narkotikai gali būti įvairūs – tai gali būti alkoholis, tačiau kai kurios narkotinės medžiagos skirtos tam, kad žmogus prarastų sąmonę, taptų mieguistas.

    „Gali būti sunku kalbėti, atsiranda nerišlumas, nebekontroliuojami raumenų judesiai, gali pykinti, sunku kvėpuoti“, – vardija asociacijos „Lygiai“ vadovė.

    Jos teigimu, narkotinės medžiagos neretai vartojamos kartu su alkoholiu, todėl tai gali būti sunkiau pastebėti: „Gali būti sunku pastebėti, todėl svarbu turėti aplinką, kuri padėtų, tai pastebėtų.“

    Svaigina vakarėliuose, pirmųjų pasimatymų metu

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad centras ne kartą teikė pagalbą, kai aukos buvo apsvaigintos vadinamuoju prievartavimo narkotiku gama-butirolaktonu.

    „Tokios medžiagos ištyrimas laboratorijoje, kaip supratome, yra sudėtingas, jos reikia specialiai ieškoti, paprasti testai jos nerodo. Visos nukentėjusios moterys buvo apsvaigintos nepažįstamų arba ką tik sutiktų asmenų, veiksmas vyko naktiniuose klubuose, uždaruose vakarėliuose, draugų susitikimuose arba per pirmąjį pasimatymą“, – teigia K. Mišinienė.

    Anot KOPŽI centro vadovės, sprendžiant pagal tai, kaip per apklausas elgėsi įtariamieji ir ką kalbėjo jų advokatai, būtų galima daryti išvadą, kad tai yra patyrę aukų medžiotojai, žinantys, kaip gintis, kokios yra įstatymų spragos ir, deja, beveik visada išsisukantys nuo atsakomybės.

    „Specifinių prievartautojų portretas“ ir nusikaltimų planavimas

    K. Mišinienės teigimu, prievartautojų taikiniais gali tapti visi asmenys, pakliuvę į nusikaltėlių akiratį: „Neatsargus elgesys naktiniuose klubuose, kitose švenčių, pasilinksminimo vietose, „akluose“ pasimatymuose gali palengvinti turintiems piktų kėslų prieigą prie nusižiūrėtų aukų.“

    Tačiau KOPŽI centro vadovė išskiria „specifinių prievartautojų portretą“ – ekspertė pažymi, kad savo veiksmams jie kruopščiai ruošiasi, yra išstudijavę pastato išplanavimą, žino, kur yra kameros ir kur jos nepasiekia.

    „Mes nustebtume sužinoję, kaip gerai jie yra apgalvoję visą veiksmų seką ir kaip tiksliai jie moka dozuoti pilamą nuodą. Jiems tai yra malonumo dalis – planuoti, įvykdyti ir išsisukti.

    Turėjome atvejį, kai keliese planavo ir vykdė nusižiūrėtos moters prievartavimą – vienas kvietė šokti ir flirtavo, kitas pylė narkotiką į gėrimą, likusieji mašinoje šalia klubo moterį išrengė ir prievartavo… Deja, nepavyko įrodyti, jog šie veiksmai buvo prieš jos valią“, – apgailestauja K. Mišinienė.

    Aplinkiniai aukai primeta kaltę

    Kalbėdama apie pavojus, R. Jureliavičiūtė pažymi, kad mūsų visuomenėje vis dar kaltinamas seksualinį smurtą patyręs asmuo – komentuojama, kokius rūbus auka vilkėjo, kaip elgėsi.

    „Natūralu, kad baruose, naktinio pasilinksminimo vietose žmogus yra pasipuošęs, gražiau atrodo, vartoja alkoholio. Tos aplinkybės standartiškai yra tarsi nepalankios aukai. Galbūt vaikinas ar mergina šoko kartu, bendravo ir po to kartu išėjo – sava valia ar nesava valia. Gali būti, kad ir išeina, bet mergina yra labiau apsvaigusi nei turėtų būti, galbūt poveikis tik prasidės“, – svarsto „Lygiai“ vadovė.

    Ji priduria, kad tokios aplinkybės sunkina situaciją ir pranešti apie nusikaltimą yra sudėtingiau nei įprastai. Tokiais atvejais paprastai lydi ir didesnis gėdos jausmas, žmogus gali neatsiminti visų detalių, patirtos prievartos ar atsiminti tai fragmentuotai.

    „Aplinkybės labai sunkinančios, gali būti jaučiamas gėdos jausmas, kai manai, kad galėjai kažkaip kitaip pasielgti. Žmonės netgi jaučia savigraužą, nes galbūt kartu buvai, kalbėjai, kartu išgėrei, šokai, o tada kažkas nutiko“, – sako R. Jureliavičiūtė.

    K. Mišinienė taip pat sutinka, kad gėdos jausmas neretai lydi seksualinių nusikaltimų aukas, o dažnai dar pastiprinamas ir aplinkinių primestos kaltės.

    „Mūsų aptariamais atvejais, kai nusikaltėlis nusižiūrėjo auką kokio pasilinksminimo metu, labai dažnai keliamas klausimas: „O kodėl tu ten ėjai?“ – pastebi pašnekovė.

    Siaubas išlieka, bet įvykio gali neatsiminti

    Kaip teigia K. Mišinienė, apsvaigintos prievartavimų aukos būna labai sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, juose dalyvavusių žmonių.

    „Patirtos prievartos siaubas yra likęs, kažkokie pėdsakai ant drabužių, kūno yra, bet tu negali prisiminti paties veiksmo – tai tikrai smarkiai žlugdanti situacija. Šalia buvę draugai gali tau sakyti, kad su tokiu vyruku išėjote kartu iš klubo, tačiau tu to nepameni…

    Tad ir kreiptis į teisėsaugą yra labai nedrąsu, aukai reikia daug palaikymo, kad ji išdrįstų apie tai prakalbėti. Iš kitos pusės, matome, kaip nesunku atgrasinti tokį žmogų nuo pranešimo, tą kartais ir daro nenorintys vargti teisėsaugininkai“, – kritikuoja K. Mišinienė.

    Kaip teigia asociacijos „Lygiai“ vadovė R. Jureliavičiūtė, prievartą patyręs ar apsvaigintas žmogus nėra kaltas, o aukai perkelti atsakomybės negalima, tačiau kai kurie žmonės gali pasinaudoti kitais ir bandyti apsvaiginti, tad baruose ar kitose vietose svarbu saugoti savo gėrimus ir jų niekur nepalikti.

    „Labai norėtųsi, kad žmogus žinotų, kad taip gali nutikti. Norėtųsi, kad žmogus turėtų informaciją, jog išprievartavimo narkotikai yra realus pavojus, kad taip gali nutikti. Jei jautiesi apsvaigęs, keistai, jauti, kad kažkas darosi, gal jauti padažnėjusį širdies ritmą, svarbu prašyti pagalbos, važiuoti namo, kad nepaliktų draugai vieno ar vienos“, – pabrėžia R. Jureliavičiūtė.

    Sunku įrodyti kaltę

    Pasak K. Mišinienės, vadinamasis sutikimo modelis leistų užtikrintai pažaboti narkotinių medžiagų „lašintojus“.

    „Turiu prisipažinti, mane nuoširdžiai stebina ir liūdina bent jau teisėsaugininkų priešinimasis, patyčios iš siūlomo sutikimo modelio – kas jau kas, bet jie puikiai žino, kiek nukentėjusių, patyrusių bjauriausius pažeminimus moterų lieka nepasiekusios teisingumo, nes negali įrodyti buvusios prievartos“, – sako KOPŽI centro vadovė.

    R. Jureliavičiūtė taip pat akcentuoja – bučiniai ar ėjimas kartu namo nereiškia sutikimo lytiniams santykiams: „Ne rūbai gali tave provokuoti ar prašyti kažką daryti. Negali taip būti – gali būti mano sąmoningas noras, nieko daugiau ir nieko mažiau. Tada labai aišku, kur ta riba.“

    „Jei galima įrodyti, kad žmogus buvo nesąmoningas, nesąmoningos būsenos arba buvo labai stipriai apnuodytas, jis negalėjo duoti sutikimo. Čia keičiasi situacija – jei žmogus yra nesąmoningos būsenos, jis negali duoti ir sutikimo. Sutikimas duodamas laisva valia, šviesiu protu“, – pažymi R. Jureliavičiūtė.

    Pasak jos, prievartą patiriantys žmonės ne visada gali pasipriešinti, ypač jei jie yra apsvaigę nuo narkotikų.

    „Reakcija gali būti visiškai kitokia – baimė. Teko matyti duomenis, kad dažniausia reakcija yra pasyvus prašymas to nedaryti, maldavimas sustoti. Tai irgi yra priešinimasis, labai aiškus nesutikimas, bet tai nėra fizinė kova“, – atkreipia dėmesį R. Jureliavičiūtė.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-22, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1837345/vienas-flirtuoja-kitas-lasina-narkotikus-like-pasinaudoja-automobilyje-ieskodami-auku-prievartautojai-naudoja-kruopscias-schemas

  • Neįtikėtina istorija: iš Pravieniškių trumpam paleistas kalinys nuėjo tiesiai pas savo auką

    Pravieniškių pataisos namuose už nepilnametės išnaudojimą prostitucijai kalintis vyras netikėtai išdygo prie aukos tėvų namų. Šia neseniai įvykusia istorija pasidalinusi prekybos žmonėmis aukas ginanti organizacija teigia, kad pataisos namai kalinį trumpam paleido į laisvę neinformavusi prieš jį liudijusios aukos. Kalėjimų departamento (KD) atstovė teigia, kad nuteistasis atitiko visus nustatytus kriterijus, kad būtų išleistas į trumpalaikes išvykas, be to, negauta pranešimų apie tai, kad jis būtų ką nors pažeidęs.

    Šią istoriją feisbuke paviešino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).

    Anot centro atstovų, mūsų šalyje yra labai nedaug prekybos vaikais bylų – vos viena kita per metus.

    „Sunkiau pamatoma, sudėtingas įrodymų rinkimas, aukos labai jaunos, visada šiose situacijose turime šeimos arba institucijų abejingumą, gynybiškumą. Todėl labai vertiname kiekvieną įsiteisėjusį apkaltinamąjį dėl prekybos vaikais nuosprendį, už jo stovi milžiniškas teisėsaugos, mūsų darbas“, – teigia KOPŽI.

    Todėl, anot centro, kai iš Šilutės apylinkių į Pravieniškių pataisos namus neskundžiama nutartimi buvo išgabentas patyręs recidyvistas, KOPŽI darbuotojai lengviau atsikvėpė.

    „Nuteistas 8 metams. Per tą laiką jo išnaudota ir pardavinėta mergaitė turėjo užmiršti nutikusį košmarą, pradėti naują gyvenimą. Staiga – išsigandęs nukentėjusiosios skambutis, kad jis vaikšto apie jos namus, bando susisiekti“, – rašoma centro paskyroje.

    Anot KOPŽI, paaiškėjo, kad įkalinimo įstaiga vykdo paleidimo savaitgaliams programą.

    „Ir ką pirmiausiai padaro toks atostogauti paleistas veikėjas? Prisigeria, vyksta į savo aukos tėvų namus, skambina mergaitei. Aiškinantis, kas čia įvyko, mums teko rimtai „užgulti“ Pravieniškių namų vadovų telefonus – žemesnioji grandis tik gūžčiojo pečiais ir siuntinėjo mus vieni nuo kitų – tikimės, kad prekeivis vaikais gaus pamoką“, – rašo jie.

    Centro atstovai klausia, ar aukos neturi net minimalių teisių.

    Be to, stebimasi, ar prieš paleidžiant tokį žmogų nebuvo galima bent įspėti prieš jį liudijusią nepilnametę.

    Buvo labai girtas

    KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė Delfi sakė nesuprantanti, kodėl nuteistasis buvo paleistas apie tai neįspėjus aukos.

    Anot pašnekovės, prie dabar jau pilnametystės sulaukusios aukos tėvų namų atvykęs nuteistasis ėmė ieškoti merginos.

    „Jis bandė ieškoti kontakto, tačiau jam nelabai pavyko, nes jis buvo labai girtas. Bet jis labai išgąsdino savo buvusią auką. Dabar ji yra nuolatinėje baimėje, ji buvo visiškai jo rankose, paklusni auka“, – pasakojo ji.

    KOPŽI komentare Delfi teigė, kad kai skatini aukas bendradarbiauti su teisėsauga, būti pilietiškomis, duoti parodymus, tampi atsakingas už jų saugumą.

    „Juk negalime elgtis taip, kad žmogus yra svarbus tik tiek, kiek yra naudingas tyrime, teisme. Juolab, jei kalbame apie nepilnamečius, tapusius tokio baisaus nusikaltimo, kaip prekyba vaikais, aukomis. Šioje išnaudojimo byloje, kuri buvo taip ilgai nagrinėta keliose instancijose, triumfavo teisingumas – taip atlygindamas nepilnametei už visas jos patirtas kančias, įvertindamas taip pat didelį tyrėjų ir prokuroro, mūsų, pagalbą teikiančios organizacijos darbą“, – teigia centras.

    Bausmė recidyvistui, sugalvojusiam gudrią nepilnametės išnaudojimo schemą, anot KOPŽI, paskirta didelė.

    „Mes tikrai esame už įvairias kalinių resocializacijos programas, suprantame, jog anksčiau ar vėliau jie sugrįš į visuomenę, gyvens mūsų visų kaimynystėje. Tačiau ar toks „atostogų“ paleidimas minimu atveju, kai apie jį neįspėjama prieš nusikaltėlį liudijusi jo nepilnametė auka, nerodo tokių programų sumanytojų atsainumo ir abejingumo? Nes ką padaro šis veikėjas, gavęs progą sugrįžti namo? Vyksta į aukos tėvų namus, prisigeria, bando kontaktuoti su nukentėjusiąja“, – teigiama komentare.

    Kitas KOPŽI jaudinantis momentas yra tai, jog centro darbuotojai suprato, kad pačiai nukentėjusiajai tiesiog nebuvo įmanoma gauti atsakymą iš pataisos namų darbuotojų apie tai, kas čia įvyko.

    „Kažkokie bereikšmiai atsakymai, siūlymai skambinti X, ten mus siunčia jau pas Y, taip ir sukomės ratu. Supratimą radome tik susisiekę su pačiais įstaigos vadovais – bet, sakykit, ar daug nusikaltimo aukų ryšis tokiems skambučiams?“, – teigiama KOPŽI komentare Delfi.

    Priglaudė gyventi kartu ir išnaudojo prostitucijai

    Vyras buvo nuteistas 2018 metais aštuoneriems metams, iš įkalinimo įstaigos jis turėtų būti paleistas 2026 metais.

    Nepilnametės išnaudojimo prostitucijai bylą kuravęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas Delfi teigė, kad apie tai, jog nuteistas vyriškis buvo atvykęs prie aukos namų, jo niekas neinformavo.

    „Galbūt jis jai nieko nepadarė ir dėl to manęs niekas neinformavo. Tačiau pažeidimas yra, nes jis tikrai neturėjo pas ją atsirasti“, – kalbėjo prokuroras.

    Pasak R. Ušinsko, nuteistasis buvo nepilnametės kaimynas, o pas jį eidavo ruošti pamokų.

    Situacija jos šeimoje nebuvo gera – asocialūs tėvai buvo bausti už nepilnametės nepriežiūrą.

    „Jam buvo netoli 50 metų, nepilnametei – 16 ar 17 metų. Jis ją priglaudė gyventi kartu, pamokas ruošti, skalbinius skalbti, o paskui gavosi, kaip gavosi. Vėliau jis buvo nuteistas už jos išnaudojimą prostitucijai“, – pasakojo jis.

    Kalėjimų departamentas: jis atitiko kriterijus

    KD atstovė spaudai I. Frolova-Milašienė Delfi atsiųstame atsakyme teigė, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuteisti ir bausmes atliekantys asmenys iš įkalinimo įstaigų yra išleidžiami į trumpalaikes išvykas namo, pas giminaičius ir panašiai.

    Tačiau jie turi atitikti daug kriterijų, pavyzdžiui, būti atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės laiko dalį, neturėti nuobaudų, jų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir panašiai.

    Ji pabrėžė, kad neatitinkantys kriterijų nuteistieji nėra išleidžiami.

    „Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija informavo, kad jūsų minimas nuteistasis atitinka visus kriterijus, kad būtų pagal Bausmių vykdymo kodekso 104 str. išleistas į trumpalaikes išvykas. Taip pat įkalinimo įstaiga informavo, kad negauta jokių policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų pranešimų apie šio bausmę atliekančio asmens galimai pažeistas trumpalaikės išvykos sąlygas“, – pabrėžė departamento atstovė.

    „Nei viena įkalinimo įstaiga ar Kalėjimų departamentas, išleisdami nuteistuosius į trumpalaikes išvykas, netaiko kažkokių programų ar išimčių. Visais atvejais vykdomas įstatymas – Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnis“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

    Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, pasak I. Frolovos-Milašienės, pastaruoju metu nėra užfiksavusi ir tokių atvejų, kad išleisti į trumpalaikes išvykas asmenys parvyktų neblaivūs arba iš policijos būtų gauta duomenų apie jų grasinimus.

    „Jeigu vis dėlto tokių faktų būta, reikėtų, kad piliečiai apie juos praneštų policijai. Pagal tą patį Bausmių vykdymo kodeksą pataisos įstaiga, išleisdama nuteistą asmenį į trumpalaikę išvyką, apie tai informuoja teritorinę policijos įstaigą“, – atsakyme teigė KD atstovė.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-21, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/neitiketina-istorija-is-pravieniskiu-trumpam-paleistas-kalinys-nuejo-tiesiai-pas-savo-auka.d?id=92088335

  • Mažametės žagintojas siunčiamas už grotų, iš temidės girnų sveika išlindo tik jo mama

    Lietuvos apeliacinis teismas šiandien padėjo tašką sukrečiančioje pakaunės istorijoje, kai penkiolikmetė pagimdė vaiką nuo šeštą dešimtį įpusėjusio kaltinamojo jos išžaginimu. Galiausiai prieš teismą dėl to stojo ne tik žagintojas, kuris buvo nukentėjusiosios mamos sugyventinis, bet ir šio mama.

    Dėjosi psichikos ligoniais

    Šią bylą narpliojo net du Kauno teismai. Iš pradžių – Kauno apylinkės, iš kurio, paaiškėjus, kad galbūt padarytas dar sunkesnis nusikaltimas nei manyta iš pradžių, ją perėmė Apygardos teismas.

    Toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios parodymų. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, jos vaikystę suluošinusiam garliaviškiui Arūnui Krivinskui buvo pareikštas naujas kaltinimas. Tiksliau – kaltinimas dėl nepilnametės išžaginimo buvo perkvalifikuotas į dar sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką jau gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

    Nukentėjusioji tada teisme prabilo apie tai, kad A.Krivinskas naudojosi ja seksualiai jau nuo trylikos metų. Ir tai būdavo ir ne po kartą per mėnesį.

    Kartu su A. Krivinsku prieš teismą stojo ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusi motina Elena Krivinskienė. Ši kaltinta dariusi poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas buvo pareikštas ir jos sūnui.

    Ši byla buvo įstrigusi minėtuose Kauno teismuose daugiau kaip pustrečių metų. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, A. Krivinskui kartu su valstybės jam skirtu advokatu buvo pavykę pasiekti, kad kaltinamajam išžaginimu būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso A. Krivinsko neišgelbėjo.

    Bandė tapti nepakaltinama ir A. Krivinsko motina. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

    Sunkios įtariamojo paieškos

    Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir nusikaltimus, kuriais kaltinti teisiamieji.

    Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į pareigūnus pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

    Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad penkiolikmetė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

    Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

    Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

    Šios istorijos finalo penkiolikmetės mama nesulaukė. Kaip ir anūko, kurio dokumentuose nėra tėvo duomenų, gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis A. Krivinskas. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su penkiolikmete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

    Vienas kartas nemelavo

    Iš pradžių A. Krivinskui buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti pačią paauglę. Ši atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

    Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie šio poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo.

    Tai įvyko kitame pakaunės miestelyje – ne Garliavoje, kuriame A. Krivinskas tuo metu gyveno.

    Minėti nukentėjusiosios parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to E. Krivinskienė ir buvo teisiama kartu su sūnumi, kuris be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo dar kaltintas ir jos tvirkinimu bei nesunkiu mažametės sveikatos sutrikdymu.

    Jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji, kuriai auginti vaiką padeda valstybė, pareiškė šio tėvui bei jo motinai ieškinius. Ji prašė priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo motinos – 5 tūkst. eurų. Be to, ji padavė A. Krivinską, kurio tėvystė nustatyta jau minėtu DNR tyrimu, į teismą dėl to, kad šis nemoka savo vaikui alimentų.

    Kaltės nepripažino

    Savo kaltės nepripažinę A. ir E. Krivinskai teismo sprendimo laukė laisvėje, nes nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

    Tokios pačios pozicijos jie laikėsi ir stoję prieš teismą. Labiau nei jo motina žiniasklaidos fotoobjektyvų vengęs A. Krivinskas ir toliau tikino, kad turėti lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. O jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų, teigė, kad neprisimena pokalbio su šia telefonu. Ir tikino, kad nieko nepilnametės neprašė, kaip ir neketino šios paveikti, nors ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, klausęsi ir įtariamųjų pokalbių telefonu, buvo radę ir minėto spaudimo nukentėjusiajai liudytojų.

    Per baigiamąsias šios už uždarų durų nagrinėtos bylos kalbas prokuroras pasiūlė A. Krivinskui devynerių metų įkalinimą. O E. Krivinskienei – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja bei įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

    A. Krivinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino, kad labai gailisi dėl savo elgesio ir prašė teismo jo „smarkiai“ nebausti. E. Krivinskienė per paskutinį žodį pakartojo, kad nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašė švelnesnės bausmės.

    Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė šių metų birželį paskelbė, kad E. Krivinskienę išteisina, neįrodžius, kad ši padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. O jos sūnų pripažino kaltu dėl visų nusikaltimų, kuriais šis kaltintas. A. Krivinskui skirtas aštuonerių metų įkalinimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant jį laisvėje. Tačiau nukentėjusiosios iš A. Krivinsko prašytas moralinis atlygis sumažintas penkis kartus, priteisiant jai 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. O prašymas priteisti ją ir iš E. Krivinskienės atmestas, šią išteisinus.

    Teisinės subtilybės

    Kauno apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė ir A. Krivinskas, ir prokuroras, prašęs išteisintą E. Krivinskienę pripažinti kalta padarius jai inkriminuotą nusikaltimą.

    Jų skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio kolegija šiandien paskelbė nutartį, kuria A. Krivinsko skundą atmetė, o tai reiškia, kad jis artimiausiu metu turi būti pasiųstas atlikti jam skirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės.

    Tuo tarpu nagrinėjant prokuroro skundą dėl E. Krivinskienės išteisinimo, Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir rado šiame Kauno apygardos teismo sprendime klaidų, ir pats šiandien paskelbė tokį patį sprendimą tik pagal kitą to paties Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio dalį. Ir šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra išteisintajai dar palankesnis, nes Kauno apygardos teismas ją išteisino, neįrodžius, kad ji padarė inkriminuojamą nusikaltimą, o Lietuvos apeliacinis teismas – kaip nepadariusią inkriminuoto nusikaltimo.

    Kadangi šis teismo procesas buvo neviešas, Lietuvos apeliacinis teismas tokio savo sprendimo motyvų nekomentuoja.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-15, https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/mazametes-zagintojas-siunciamas-uz-grotu-temides-girnu-sveika-islindo-tik-jo-mama-1106708

  • Nuo karo pabėgusi ukrainietė Tauragėje pakliuvo į išnaudotojų pinkles

    Nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms pagalbą teikiančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atkreipia dėmesį, kad po Rusijos sukelto karo Ukrainoje iš jos bėgančios moterys ir merginos susiduria su milžinišku pavojumi – jos įviliojamos į prostitucijos voratinklį. 

    Lapkričio mėnesį policija pranešė, kad pareigūnai atliko dvi operacijas, kurių metu sulaikyti asmenys, organizavę, vadovavę bei pelnęsi iš kitų asmenų prostitucijos.

    Uostamiesčio ir Tauragės pareigūnai vienos operacijos metu įžengė į butą Tauragėje ir jame, kaip pranešama, aptiko atlygintinas seksualines paslaugas vyrams teikiančią 23 metų Ukrainos pilietę. Kratos metu šiame bute rastos priemonės seksualinėms paslaugoms atlikti, galimai iš šios neteisėtos veikos uždirbti pinigai bei narkotikai.

    Kaip skelbia pareigūnai, tęsdami operaciją jie tą pačią dieną Tauragėje sulaikė ir šios nusikalstamos veikos organizatorius – 29-erių Ukrainos pilietę bei 47-erių anksčiau neteistą, vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje dirbantį klaipėdietį. Sulaikytųjų gyvenamosiose vietose Klaipėdoje aptikta daugiau nei 21 tūkst. eurų, kiti įkalčiai.

    Įtariama, kad 29 metų Ukrainos pilietė surado ir pasiūlė 23 metų savo tėvynainei atvykti į Lietuvą dirbti prostitute bei išnuomojo Klaipėdoje ir Tauragėje laikinas gyvenamąsias vietas. 47 metų klaipėdietis bendrininkavo dėdamas skelbimus dėl atlygintinų seksualinių paslaugų, bendravo su klientais, kuriuos nukreipdavo tam tikrais adresais. Pareigūnų duomenimis, pusė pinigų sumos, gautos iš klientų už suteiktas seksualines paslaugas, atitekdavo sąvadautojams.

    Kitos operacijos metu Klaipėdoje viename bute aptikta 20 metų mergina, kuri, įtariama, teikė seksualines paslaugas prisidengdama masažo salono veikla. Šiame bute aptikti 400 eurų. Tą pačią dieną buvo sulaikyta prostitucijos organizavimu įtariama moteris, pas kurią rasti 1 tūkst. eurų.

    Šioje byloje 20-ies ir 23-erių merginos pripažintos liudytojomis, informavo Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

    Kaip „Tauragės žinioms“ teigė KOPŽI vadovė K. Mišinienė, Tauragėje neretai yra identifikuojami prostitucijoje išnaudojami asmenys, atvykstantys iš didesnių Lietuvos miestų. „Beveik visada už „karštą naktį ir šaltą šampaną“ žadančių skelbimų stovi prostitucijos organizatoriai, visokios „madam“ ir „šeimininkai“, ieškantys problemų, sunkumų, turinčių paklusnių moterų ir mergaičių“, – komentavo ji.

    Pasak jos, nuo išnaudojimo kenčiantiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos susiduria su itin skaudžia problema – iš Ukrainos pabėgusios ir Lietuvoje saugumo ieškančios moterys ir merginos tampa išnaudotojų taikiniu.

    „Aš neturiu tikslių skaičių, tačiau mūsų nedidelėje šalyje į sekso industriją įtraukti gausūs būriai moterų iš Ukrainos. Neretai jos atviliojamos pažadais apie „lengvą, malonų darbą, užsidirbsi čia savo šeimai labai greitai“, tačiau prasivėręs prostitucijos akivaras moters jau nebepaleis, tiek pačiai psichologiškai matyti save kažkur kitur tampa sudėtinga, tiek suteneriams paleisti auką, kol ji neša jiems pelną, yra nenaudinga“, – teigė K. Mišinienė.

    Anot KOPŽI vadovės, vasario 24-osios Rusijos invazija į Ukrainą lėmė, kad vadinamieji prostitucijos taškai  Lietuvoje „išsipūtė“, perkamo sekso mėgėjai dabar turi dar daugiau pasirinkimo. „Bet sakykit, ar tai nėra mūsų bjauri veidmainystė? Užjausti bėgančius nuo karo, iškankintus, sutrikusius žmones ir mielai tuo pažeidžiamumu pasinaudoti, „pigiai“ smaginantis su „pašėlusiomis, pildančiomis kiekvieną tavo pageidavimą karštomis ukrainietėmis?“ – retoriškai klausė ji.

    K. Mišinienė teigė, kad kartais išnaudojamos moterys ir merginos, sučiumpamos pareigūnų teikiant seksualines paslaugas, nesulaukia pagalbos, o yra baudžiamos.

    „Moterys nubaudžiamos piniginėmis baudomis, dažnai jos gėdinamos ir moralizuojamos, su jomis bendraujantys teisėsaugininkai nemano, jog šioms moterims yra reikalinga kokia nors pagalba, juk jos čia „savo noru“. Įžvelgti moterų, taip pat ir vyrų prostitucijoje pažeidžiamumą kol kas yra sunkus iššūkis“, – sakė ji.

    Pašnekovė teigė, kad ši problema sprendžiama sunkiai.

    „Šiandien valstybė suinteresuota ne pagalbos teikimu moterims prostitucijoje, o baudų joms išrašinėjimu, sukūrė visas sąlygas tokiai dvigubai moralei atsirasti. Dar daugiau, jau girdime sutenerius vadinant verslininkais, o sekso pirkėjus – lankytojais, rėmėjais, smalsiais ėjusiais pro šalį vyrukais“, – problemas vardija K. Mišinienė.

    Tačiau KOPŽI vadovė gyrė Tauragės kriminalistus, kadangi jų dėka anksčiau buvo ištirtas prekybos vaikais atvejis, kai apsukrus „sutuoktinis“ pardavinėjo sekso pirkėjams savo nepilnametę žmoną. „Tiesa, pirmos instancijos teismas šį veikėją išteisino dėl prekybos žmonėmis, paliko jam lengvesnius kaltinimus, tačiau aukos advokatas, bylos prokuroras apskundė tokį nuosprendį kaip neteisingą, šiuos skundus Apeliacinis teismas priėmė, dalyvaujame kitame nagrinėjime, nesiruošiame nusileisti. Tokių dalykų negalima toleruoti“, – sakė ji.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-12-11, https://www.taurageszinios.lt/naujienos/teisetvarka/2022/12/nuo-karo-pabegusi-ukrainiete-taurageje-pakliuvo-i-isnaudotoju-pinkles

  • Itin opi problema Lietuvoje – užsieniečių išnaudojimas: papasakojo, ką jiems tenka patirti

    Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

    Pavasarį naujienų portalas tv3.lt aprašė vieno į Lietuvą atvykusio dirbti ukrainiečio istoriją. Oleksandras apie 3 mėnesius dirbęs vienoje šalies statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Daugiau skaitykite čia.

    Tokių kaip Oleksandras – ne vienas. Nors VDI praneša, kad ukrainiečių išnaudojimo darbe atvejų šiemet nenustatyta, patvirtinama, kad vien per šių metų pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisiją kreipėsi 82 ukrainiečiai. Daugiausiai kreipimųsi – dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Tarnybos nustatė ir nelegalaus darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų.

    Dar liūdnesnį vaizdą nupiešia ir pateikta kita statistika – per pirmą šių metų pusmetį nustatyti 279 nelegaliai dirbę asmenys. Iš jų 59 asmenys buvo atvykę iš Ukrainos.

    Sektorių mastas plečiasi

    Pavojaus signalais dėl nelegalaus darbo skambina ir NVO. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tv3.lt atvirauja, kad centro pagalbos linija dažnai sulaukia skambučių dėl darbinio išnaudojimo, kuris tam tikrais atvejais panašėja ir į prekybą žmonėmis – nesudarytos darbo sutartys arba jose neteisinga informacija, vėluoja arba iš viso neišmokami atlyginimai, darbdavys nuolat užgaulioja, žemina, grasina atleisti.

    Sektorių, kuriuose fiksuojami pranešimai dėl galimo išnaudojimo, mastas taip pat plečiasi.

    „Jei prieš kelis metus tokie skundai dažniausiai aidėjo iš transporto sektoriaus, tai dabar girdime juos ir iš statybų, aptarnavimo, žemės ūkio. Tikrai daug nuskriaustų, apvogtų žmonių yra tarp komandiruotų į mūsų šalį darbuotojų, žmogus apsukruolių iš įdarbinimo agentūrų kur nors Ukrainoje apiformintas kaip dirbantis, pavyzdžiui, mėsos apdirbimo fabrike Lenkijoje, nors realiai jis ten nėra net apsilankęs, jis dirba kur nors statybose pakaunėje“, – nurodo K. Mišinienė.

    Tačiau mūsų šalies įstaigos, tiriančios darbinį išnaudojimą tokiam darbuotojui, jei iškyla konfliktas, niekuo negali padėti – jo tarsi nėra Lietuvoje.

    Lengva pasinaudoti, nes nemoka kalbos, nežino įstatymų

    Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad užsieniečių išnaudojimas darbovietėse yra itin opi problema. Tokiais žmonėmis lengva pasinaudoti – jie nemoka kalbos, nežino įstatymų.

    „Jie nėra lygiaverčiai, nes ukrainiečiai yra socialiai jautri grupė – jie ne tie patys mūsų tautiečiai, žinantys, kad mums gali parašyti anonimiškai skundą, žinantys, kad į VDI gali paskambinti, ir kad jiems nieko už tai nebus. O su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais viskas yra kitaip. Jie visko absoliučiai bijo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo I. Ruginienė.

    I. Ruginienė patvirtina, kad dėl išnaudojimo darbe atvejų ukrainiečiai gali kreiptis tiek į VDI, tiek į LPSK: „Nesvarbu kokia kalba – tai gali padaryti tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai, tiek angliškai rašydamas. Bazinę konsultaciją mes tikrai suteiksime ir padarysime“.

    „Mes skatiname kreiptis, jeigu yra kažkas blogai. Buvo tokių atvejų, kad darbuotojas už du mėnesius 100 eurų darbo užmokestį gavo. To mes tikrai netoleruosime ir atsakomybės tokie darbdaviai tikrai sulauks“ , – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

    Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas dėl pažeidimų darbe besikreipiantis asmuo turi turėti įrodymus.

    „Būtų gerai ir vaizdo, ir garso įrašai, ir tam tikri dokumentai, kuriuos gali pas save pasilikti darbuotojas. Bet koks įrodymas yra labai svarbus ir prisideda prie sėkmės istorijos. Tai tokių galutinių išeigų gali būti įvairių“, – nurodo I. Ruginienė.

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie apibrėžia bet kokią draudžiamą veiklą prieš darbuotoją, susijusią su psichologiniu smurtu, priekabiavimu.

    „Negalima bet kaip elgtis siekiant pažeminti darbuotoją, paveikti jo orumą. Nustatytos ir tam tikros pareigos darbdaviams. Viena iš pagrindų, ką jau turėjo pasidaryti darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 50, tai pasitvirtinti psichologinio smurto darbe politiką. Taip pat numatyta visiems darbdaviams šviesti darbuotojus. Nusimatyti skundų pateikimo tvarkas, kaip tie skundai gali būti pateikiami dėl galimo psichologinio smurto, kaip jie tiriami ir panašiai. Tikimės, kad šie pakeitimai bus veiksmingi“, – nurodo Š. Orlavičius.

    Karo pabėgėliai – taikinys prekeiviams žmonėmis

    Signalų dėl į karo pabėgėlius nusitaikiusius prekeivius žmonėmis Lietuvoje sulaukta dar karo pradžioje – registracijos centruose buvo bandoma privilioti ir prikalbinti merginas užsiimti prostitucija, nelegaliu darbu.

    Tą patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir pabrėžė, kad klausimas yra aktualus.

    „Mes tik išgirdę pirmą informaciją apie tokius galimus atvejus iškart reagavome“, – tuomet kalbėjo ministrė.

    „Kaip žinia, prekeiviai žmonėmis, suteneriai visada ieško asmenų, kurie yra pažeidžiami, kurių išnaudojimas reikalautų nedidelių kaštų, o nauda būtų didelė. Tad karo pabėgėliai šiuo atveju gali būti tikrai parankūs: žmonės sutrikę, išgąsdinti, nusiminę, svetimoje šalyje jie nežino kalbos, įstatymų, pagalbos sistemos jiems nesuprantamos“, – tv3.lt sako K. Mišinienė.

    Seksualinio išnaudojimo tema, anot K. Mišinienės, Lietuvoje opi. Išnaudojimas prostitucijoje tiek iki karo, tiek dabar nėra plačiai nagrinėjamas: „Teisėsauga tebevykdo gėdingus „plaštakės“ reidus po įvairius nelegalius „taškus“, vėliau girdime apie tai, jog „ukrainietės prostitucijoje laimingos, jos gerai uždirba, jas aišku, nubaudėme, bet pagalbos joms nereikia“.

    Didžiausia rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis kyla moterims, vaikams, neįgaliems asmenims.

    „Realybėje matome moteris, labai jaunus žmones iš tokių vietovių, kaip Mariupolis, Doneckas įstrigusius kokio „geradario“ išnuomotame motelyje, neaišku kokiu būdu, be sutarčių jo ir įdarbintus valymo agentūrose, maisto gaminimo, paslaugų sferose, sunkiai dirbančius, tačiau nieko neuždirbančius. Labai skaudu matyti, kad tokie sukčiai naudojasi šių žmonių neviltimi, situacijos nesuvokimu, sugeba juos padaryti beveik priklausomus nuo savęs, mokina juos nepasitikėti mūsų valstybės teisėsauga, darbo inspekcija, socialinėmis tarnybomis.

    Ne kartą teko būti liudininke tokių situacijų, kai mūsų pareigūnai, tarnautojai norėtų padėti žmogui, šiam reikia tik pasakyti tiesą apie savo darbo, gyvenimo sąlygas, tačiau akivaizdžiai išnaudojamas žmogus gina nesąžiningą darbdavį, įdarbinimo agentūrą, slepia jų neteisėtus veiksmus, mat jam yra pažadėta, jog „būk kantrus, niekuo nepasitikėk, jei ne mes, tu čia iš viso gyventum gatvėje“, – apie liūdnas ukrainiečių patirtis kalba K. Mišinienė.

    Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtina, kad Ukrainos piliečiai dar iki karo buvo labiausiai išnaudojamų prekybai žmonėmis asmenų penketuke.

    Anot K. Mišinienės, nukentėjusiems nuo išnaudojimo galime padėti kiekvienas – patarimu, palaikymu, palydėjimu iki pagalbos tarnybų: „Nebijokime sugaišti truputį daugiau laiko, pasigilinkime į situaciją, pasinaudokime mums lengviau prieinamomis informacinėmis sistemomis. Kaip gali būti, jog didmiesčiuose tiek daug vienišų, neretai neviltyje egzistuojančių karo pabėgėlių, o mes jų tiesiog nematome, nieko apie juos nežinome?

    Net jeigu jie gyvena mūsų laiptinėse, mes vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, apsiperkame tose pačiose parduotuvėse… Kviesčiau tautiečius atminti, jog pabėgėlio duona yra labai neskalsi, dažnam reikia gal ne tiek dovanojamo daikto, kiek palaikymo, priėmimo į savo tarpą, „pastovėjimo“ už jį, kai piktavaliai asmenys kėsinasi pasinaudoti atblokštais į mūsų šalį migrantais“.

    Lietuva ruošiasi, kad atšalus orams, o rusams gadinant energetikos infrastruktūrą, gali padaugėti atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Statistikos departamento duomenimis, nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 70 tūkst. Ukrainos gyventojų.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-11-26, https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/itin-opi-problema-lietuvoje-uzsienieciu-isnaudojimas-papasakojo-ka-jiems-tenka-patirti-n1201324

  • „Laisvietė“ užregistravo pataisas dėl sekso be sutikimo: grėstų iki trejų metų nelaisvės

    Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį užregistravo didelį atgarsį viešumoje sukėlusias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma išplėsti prievartos lytiškai santykiauti apibrėžimą. Tai, pasak politikės, turėtų užtikrinti efektyvesnę seksualinių nusikaltimų aukų apsaugą.

    Šiuo metu, pagal BK, „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

    M. Danielė pasiūlė papildyti šią nuostatą bei numatyti bausmę areštu ar laisvės atėmimu ir tam, kuris privertė lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, jeigu nebuvo kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.

    „Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

    Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia. Sutikimas nelaikomas laisvanorišku, jeigu: jis gautas naudojant psichologinį ir (ar) ekonominį smurtą, naudojamasi asmens priklausomumu, yra klystama dėl kito dalyvaujančio asmens tapatybės, veiksmo pobūdžio ir paskirties, sutikimas kyla iš kieno nors kito, o ne pačio asmens, pasinaudojama netikėtumu ar apgaule“, – dėstoma pataisų aiškinamajame rašte.

    Tikisi, kad bus daugiau pranešančių apie prievartą

    Jame taip pat teigiama, kad šis sąrašas nelaikytinas išsamiu: „Teisminio nagrinėjimo metu gali būti nustatytos ir kitos aplinkybės.“

    M. Danielės įsitikinimu, priėmus šias BK pataisas, bus formuojama aiški valstybės pozicija, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami, tikimasi, kad atsiras daugiau apie įvykdytus seksualinius nusikaltimus pranešančių aukų, tuo pačiu – atsiras ir daugiau išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

    Taip pat viliamasi, kad pakeitimai stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.

    M. Danielės inicijuotas BK pataisas dėl lytinių santykių be sutikimo taip pat pasirašė ir jos kolegė Seimo Laisvės frakcijoje Ieva Pakarklytė, Seimo konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Arūnas Valinskas, Seimo socialdemokratai Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

    Ketvirtadienį M. Danielė kartu su ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais Seime surengė spaudos konferenciją pavadinimu „Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti“.

    Jos metu parlamentarė kalbėjo, kad Lietuva vis dar gyvena itin „didelėje smurto realybėje“, nors esą pasistūmėjome į priekį: sovietiniais laikais, smurtas prieš žmoną, prieš vaikus, pasak jos, buvo norma ir tik 2011 metais tai išgyvendinome iš savo teisės aktų.

    M. Danielė teigė, kad naratyvas „pati kalta“, požiūris, kad žmona kažką kažkam privalo duoti, kad seksualinis smurtas neegzistuoja, ar tai – juokinga, vis dar gajus.

    Pataisų oponentai pažymi, kad laisvanorišką sutikimą įrodyti sunku, tam esą reikėtų rašytinio sutikimo, liudininkų, notaro patvirtinimo.

    Be to, jų nuomone, siekiant, kad pranešančių apie patirtą seksualinį smurtą būtų daugiau, reikia daugiau švietimo ir informacijos, kad asmenys smurtą atpažintų, o ne keisti BK.

    Teisininkė: dabar pasakymas „ne“ nelaikomas aktyviu pasipriešinimu

    Spaudos konferencijoje M. Danielė teigė, kad, priėmus aptariamas BK pataisas, tiesiog būtų įrodinėjamas kitas aspektas.

    „Jeigu anksčiau teismai žiūrėjo, ar auka pakankamai aiškiai pasipriešino, reiškė nepritarimą, klykė, atliko kažkokius kitus veiksmus, tai dabar teismas aiškinasi, ar buvo duotas sutikimas tiems veiksmams, ar jis buvo visoje toje situacijoje ir ar jis buvo aiškus <…>. Keičiasi tik aspektas“, – tikino parlamentarė ir pabrėžė, kad nekaltumo prezumpcija su tuo nėra panaikinama.

    M. Danielė tvirtino, kad sutikimo būtinoji sąlyga yra laisva valia, tai yra jis turėjo būti duotas be spaudimo, be prašymų, be manipuliacijų, įkalbinėjimų, grasinimų ir taip toliau.

    „Turėjo būti sąlygos, kad tai būtų laisvas žmogaus apsisprendimas“, – pridūrė Seimo narė.

    „Pagal dabartinę teismų praktiką, siekiant įrodyti nesutikimą, reikia aktyvių pasipriešinimo veiksmų. Tai reiškia, kad pasakymas „ne, aš to nenoriu“, nėra laikomas aktyviu pasipriešinimu ir turime bylų, kuriose moterys sakė „ne, aš nenoriu“, bet buvo seksualiniai prievartaujamos, tačiau teismas to nenustatė, nes nebuvo pasipriešinta fiziškai, nebuvo rėkta, klykta.

    Dabar tokiu atveju [pakeitimai] leistų tokiose situacijose pripažinti, kad tai yra prievarta, nes tai daroma be asmens sutikimo, tačiau tam tikrais atvejais negali fiziškai pasipriešinti“, – pasakojo teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

    Švedijos patirtis, pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, rodo, kad po analogiškų pakeitimų drįstančių kreiptis dėl patirto seksualinio smurto padaugėjo.

    „Berods 12 Europos Sąjungos šalių nekaltumo prezumpcija tokiu pakeitimu nebuvo panaikinta, ji taip pat nėra naikinama ir Lietuvoje. Tai viso labo reiškia tam tikto požiūrio keitimą ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir visuomenei pasiunčiant žinutę, kad seksualiniam santykiui reikalingas sutikimas.

    To sutikimo reikėjo iki šiol, tiesiog praktika rodo, kad kitu atveju yra labai daug aukų kaltinimo“, – kalbėjo ji.

    Teigia, kad nekaltumo prezumpcija nenaikinama

    Teisininkė Rugilė Butkevičiūtė taip pat patikino, kad su BK pakeitimais nekaltumo prezumpcija niekur nedings.

    „Patvirtinus šias pataisas, padarius papildomus pakeitimus, tikrai nebus taip, kad kažkas paskambino, atėjo, pasakė ir tave uždarė į kalėjimą. Vyksta ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusis ar nukentėjusioji turi įrodyti, kad sutikimo nebuvo, kaltininkas turi įrodyti, kad sutikimas buvo“, – dėstė R. Butkevičiūtė.

    Ji neatmetė galimybės, kad įteisinus pakeitimus, bus melagingų pranešimų apie patirtą seksualinį smurtą, bet, anot teisininkės, tokių bus maža dalis, už tai numatyta atsakomybė.

    Apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant padėti nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, M. Danielė ir jos kolegė „laisviečių“ frakcijoje I. Pakarklytė pradėjo kalbėti dar Seimo rudens sesijos pradžioje. Seimo narių nuomone, Lietuvoje būtina atlikti ne tik BK pakeitimus, bet ir steigti specializuotus pagalbos centrus, parengti atitinkamus specialistus.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-11-24, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laisviete-uzregistravo-pataisas-del-sekso-be-sutikimo-grestu-iki-treju-metu-nelaisves.d?id=91830417

  • Danielė paaiškino, ką reikš lytiniai santykiai su sutikimu: išreiškiama žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu

    Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė ketvirtadienį įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, jomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.

    M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

    Jos teigimu, šiuo metu BK 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, jis apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.

    Pasak parlamentarės, įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

    Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

    Portalas LRT.lt primena, kad dar anksčiau Seimo Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė paskelbė apie pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto bei jo prevenciją.

    Danielė: jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas

    Kaip ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė M. Danielė, moterų teisės šiuo metu pažeidžiamos visame pasaulyje: „Jau kurį laiką stebime įvykius Irane, protestus Irane, matome, kaip moterys tiesiog žudomos. Ir smūgiai gatvėse, ir valdžios pradanginamos sportininkės, nuo kulkų žūstančios tiek paauglės, tiek garbaus amžiaus moterys.

    Afganistane jau metus vykdoma masinė smurto prieš moteris programa, moterys šalinamos iš visų visuomeninio gyvenimo sričių“.

    Parlamentarės teigimu, nors gali atrodyti, kad Lietuvoje nesusiduriame su jokiomis problemomis, o visos teisės tiek vyrams, tiek moterims yra užtikrintos, tačiau žmogaus teisių apsauga yra ilgas darbas.

    „Lietuva vis dar gyvena didelėje smurto realybėje – mūsų močiučių laikai prabėgo epochoje, kuomet smurtas prieš moteris buvo norma, smurtas namuose buvo norma. Mūsų mamos gyveno paslėpto smurto sovietinėje realybėje, mano pačios karta užaugo legalaus smurto prieš žmoną ir vaikus epochoje. Tik 2011 metais smurtą prieš žmoną ir vaikus išgyvendinome bent įstatyminėje bazėje“, – kalbėjo M. Danielė.

    Kaip pridūrė politikė, „pati kalta“ naratyvas pastarąjį mėnesį taip pat skambėjo visur – girdėjome pokštus, matėme požiūrį, kad seksualinis smurtas neegzistuoja arba yra kažkas juokingo, teigė M. Danielė.

    „Tokie juokeliai ir šmaikštumas liejosi per kraštus, buvo labai daug nustebino, kaip čia žmona neprivalo kažko kažkam duoti, o jos kūnas priklauso jai“, – sakė Laisvės frakcijos narė.

    Kalbėdama apie sutikimo modelį, Seimo narė išskyrė, kad sąrašas, kaip žmogų priversti lytiškai santykiauti, yra nebaigtinis, o pagrindinė būtinybė yra kito žmogaus laisvas ir aiškiai išreikštas sutikimas.

    „Jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas“, – pabrėžė M. Danielė.

    Anot jos, sutikimas gali būti išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris visada akivaizdus pagal konkrečią situaciją ar kontekstą.

    „Šis modelis reiškia, kad aiškinsimės nebe tai, ar auka kažkaip pasipriešino, ar buvo pasipriešinimo požymiai, tačiau ar buvo duotas sutikimas lytiškai santykiauti“, – tvirtino parlamentarė.

    M. Danielė taip pat teigė, kad tokią formuluotę jau turi nemažai Europos šalių, o įstatymas užtikrins geresnę apsaugą aukoms ir užtikrins, kad pradėsime spręsti nebaudžiamumo klausimą Lietuvoje.

    Ragina atsisakyti seksualinio prievartavimo ir išžaginimo skirstymo

    Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė konferencijos metu pabrėžė – seksas nėra pareiga, o lytiniai santykiai be sutikimo yra prievarta. Kalbėdama apie aptariamas pataisas, teisininkė pažymėjo, kad jas laiko dalinėmis, kadangi beveik 100 žmogaus teisių organizacijų mato didesnės reformos būtinybę.

    Tokios reformos esminiai punktai – pripažinti, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta, atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, skirti dėmesio kokybiškiems tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją.

    „Kalbant apie sutikimą, šiuo metu teisinis reguliavimas reikalauja aktyvių pasipriešinimo veiksmų, kad būtų įrodytas nukentėjusio asmens nesutikimas lytiniams santykiams, kad būtų pripažintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo faktas.

    Labai svarbu pažymėti, kad nukentėjusieji ne visada gali aiškiai išreikšti savo sutikimą dėl baimės, šoko ar kitų veiksnių, kuriuos nulemia organizmo atsakas į stresą“, – atkreipė dėmesį M. Guliakaitė-Danisevičienė.

    Kalbėdama apie būtinybę atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė paaiškino, kad įstatymuose išskirta, jog išžaginimo metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o seksualinio prievartavimo metu aistra tenkinama oralinio, analinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

    „Seksualinė prievarta baudžiama lengviau. Seksualinė prievarta prieš mažametį berniuką analiniu būdu yra laikoma mažiau pavojinga kaip prievartos būdas nei mažametės mergaitės išžaginimas vaginaliniu būdu. Siūlome atsisakyti tokio skirstymo“, – pabrėžė M. Guliakaitė-Danisevičienė.

    Pasak jos, šiuo metu esanti sistema atgraso kreiptis pagalbos, abejoja nukentėjusiųjų patirtimis ir reikalauja nukentėjusiųjų aktyviai priešintis, o ne smurtautojų įsitikinti, kad lytinis aktas vyksta abipusiu sutikimu.

    Pokyčiai niekaip nepablogins porų santykių

    Daugiau nei pusė nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų jį patiria nuo intymių partnerių ar kitų artimoje aplinkoje esančių asmenų, pažįstamų, pabrėžė Moterų informacijos centro projektų vadovė, Ribologija bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.

    Taigi, sakė ji, griauname mitą, kad seksualinis smurtas patiriamas tik tamsoje, skersgatviuose ir tik naudojant fizinį smurtą: „Lietuvoje moterims vis dar saugiau gatvėje nei namuose“.

    Kaip tvirtino R. Butkevičiūtė, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad seksas su vyru yra žmonos pareiga.

    „Iš tiesų seksas nėra pareiga – santykiuose ar santuokoje turite teisę atsisakyti intymių santykių, jei to norite. Sutikimo instituto įvedimas yra svarbus, nes seksualinio smurto siejimas su fizinės prievartos panaudojimu neveikia artimoje aplinkoje – čia smurtautojas naudoja ne tik fizinį smurtą. Dažniau turime atvejus, kai naudojama galia, kontrolė, be fizinio smurto moteris priverčiama turėti lytinių santykių“, – aiškino teisininkė.

    Pasak R. Butkevičiūtės, šiuo metu neveikiančios teisės normos skatina prievartautojų nebaudžiamumą, o nebaudžiamumas skatina kartoti savo elgesį.

    „Siūlomi pokyčiai niekaip nepablogins nei porų, nei sutuoktinių, šeimų santykių. Priešingai – mokantis komunikuoti ir klausyti partnerio poreikių nepakenksime, o tik sustiprinsime artumą ir intymius santykius“, – akcentavo Moterų informacijos centro projektų vadovė.

    Jei nebuvo verksmo, prievartauta moteris nėra auka?

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė stebėjosi, kad lietuvių reakcijos į siūlomą sutikimo modelį parodė, kad dalis pirmą kartą išgirdo, jog seksualiniams santykiams reikia sutikimo.

    „O aukų stovykloje yra visai kitokios nuotaikos – ten daug nevilties, nusivylimo, pykčių“, – apgailestavo KOPŽI vadovė.

    K. Mišinienė pasakojo, kad pareigūnai vis dar mano, jog seksualinės prievartos auka turi aktyviai priešintis. Ji pateikė pavyzdį iš vieno kurortinio miestelio, kurio klube vyras į kambarėlį parsivedė merginą ir, kaip vėliau pasakojo, „beveik visą naktį su ja smaginosi“.

    Paleista mergina išsikvietė policiją, tačiau pareigūnai pareiškė, kad jie nematė jokios prievartos požymių, nes mergina buvo santūri, rami ir neverkė, tvirtino K. Mišinienė.

    „Auka pasakojo, kad buvo taip išsigandusi, kad visus veiksmus, kurie buvo atliekami su ja, jautė taip, tarsi ten buvo ne jos kūnas. (…) Vėliau užfiksuotuose parodymuose patruliai dar kartą aiškina, kad aukos taip neatrodo kaip ji. Klausimas, kaip atrodo aukos, kaip elgiasi seksualinės prievartos aukos?

    Atsakymas – jos visada verkia. Kadangi nebuvo verksmo, ji ne auka. Remiantis atvykusių patrulių parodymu, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiandien šiai moteriai diagnozuotas potrauminio sutrikimo sindromas ir sunki depresija“, – dalijosi K. Mišinienė.

    Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui

    Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad seksualinės prievartos tema privalome kalbėti plačiau. Pasak B. Sabatauskaitės, Lietuvai reikalinga tiek teisinė, tiek pagalbos teikimo, tiek seksualinio smurto prevencijos reforma.

    „Seksualinis smurtas neatsiranda iš niekur. Jo priežastys slypi taip pat nuo vaikystės formuojamose lyčių nuostatose. Pokyčių galime siekti prioritetinį dėmesį skirdami taip pat ir prevencijos mechanizmams. Tam be galo svarbus lytiškumo ugdymas mokyklose, turime įgalinti švietimo sistemą keistis“, – teigė Lygių galimybių kontrolierė.

    B. Sabatauskaitė pasakojo, kad 2020–2021 metais Lygių galimybių tarnybos su partneriais atlikti moksleivių ir mokytojų nuomonės tyrimai parodė, kad stereotipinės nuostatos lyčių atžvilgiu yra giliai įsišaknijusios abiejose grupėse – tiek moksleivių, tiek mokytojų.

    Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad nuoseklus, nekaltinantis pokalbis ir švietimas gali šias nuostatas keisti.

    „Pavyzdžiui, 2020 metais net 43 proc. gimnazistų ir 33 proc. pedagogų pritarė teiginiui, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir elgesiu. Po metų prevencinių veiklų to paties paklausus pakartotinai, šie skaičiai sumažėjo iki 27 ir 29 proc.“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolierė.

    Pasak B. Sabatauskaitės, „turime daug kartų nepavargdami kartoti viešai – jei tu patyrei prievartą, tai nėra tavo kaltė“.

    „Kad ir kas ką sakytų – visiškai nesvarbu, kaip buvai apsirengusi ar apsirengęs, ar prieš tai flirtavai, ėjai į pasimatymą, sutikai kartu grįžti namo, bučiavaisi, galbūt sutikai ir su glamonėmis. Tai nėra savaiminis sutikimas visiems seksualinio pobūdžio veiksmams.

    Jei su kažkuo turėjai seksualinių santykių kartą, o kitą kartą patyrei prievartą, tai taip pat nėra tavo kaltė. Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui. Net jei esi santuokoje, sutikimas taip pat reikalingas“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolierė.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-11-24, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1828516/daniele-paaiskino-ka-reiks-lytiniai-santykiai-su-sutikimu-isreiskiama-zodziu-arba-isoriskai-pastebimu-nedviprasmisku-elgesiu

  • Teismo verdiktas sugriovė garbingą įvaizdį

    Garsiausiai Panevėžio rajono šeimynai, dešimtis svetimų vaikų globojusiems 71-erių Gražinai Grigaliūnienei ir ketveriais metais vyresniam jos vyrui Vidantui Grigaliūnui nepavyko teisme įrodyti, kad apie patirtą seksualinę prievartą prabilusios globotinės tiesiog bandė juos šantažuoti.

    Panevėžio apygardos teismas sutuoktinius bei G. Grigaliūnienės brolį nuteisė beveik dėl visų jiems inkriminuotų baisių nusikaltimų.

    Teismo sprendimu, V. Grigaliūnas siunčiamas už grotų šešeriems metams. Teismas pripažino, kad nuo jo nukentėjo trys globotinės.

    G. Grigaliūnienė už piktnaudžiavimą globėjos teisėmis nubausta laisvės apribojimu 9-iems mėnesiams bei privalės atsiprašyti jos vyro aukomis pripažintų penkių buvusių globotinių.

    Globėjos brolis Raimundas Rutkauskas, žinojęs, bet nutylėjęs apie šeimynoje vykusią dramą, sulaukė 1318 eurų baudos.

    Teismas patenkino ir nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius. R. Rutkauskas turės sumokėti 1000 eurų, o Grigaliūnai aukoms išmokėti privalės 16 tūkst. eurų.

    Išklausyti teismo verdikto atvyko visi trys kaltinamieji.

    Daug metų pavyzdžiu laikytus globėjus dėl pačių šlykščiausių nusikaltimų – mažamečių seksualinio prievartavimo, žaginimo – nuteisusio Panevėžio apygardos teismo sprendimas nėra galutinis.

    Per 20 dienų jis dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

    Pylėsi kaltinimų lavina

    Sunkiausi kaltinimai krito šeimynos tėvui.

    V. Grigaliūnas prieš teismą stojo dėl mažamečio ir nepilnamečio vaiko išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti nepilnametį, mažamečio seksualinio prievartavimo ir jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Tik dėl pastarojo kaltinimo jis išteisintas.

    Jo žmona G. Grigaliūnienė nuteista dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis, o jos brolis – dėl to, kad nepranešė apie nusikaltimą.

    Nukentėjusiomis šioje byloje buvo pripažintos šešios mergaitės ir merginos. Trys iš jų teisminio proceso metu dar nebuvo sulaukusios pilnametystės.

    Tamsus debesis ant šeimynos nusileido maždaug prieš pustrečių metų, kai į pareigūnus kreipėsi viena buvusi globotinė.

    Ji pranešė apie šeimynoje patirtą seksualinę prievartą. Pareigūnams pradėjus narplioti, kas gi iš tiesų dėjosi už šeimynos namų sienų, prakalbo ir daugiau merginų. Jos tyrėjams pasakojo apie kraupią patirtį, kai pačios jau nebegyveno šeimynoje.

    Tyrėjai nustatė ir teismui pateikė medžiagą, kad globotinės seksualiai buvo išnaudojamos 2009–2016 metais.

    Šeimynos tėvą, pateikus įtarimus, teismas buvo leidęs suimti 2-iems mėnesiams, bet viso termino nelaisvėje jis neišbuvo, nes nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Pastarasis skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaip ir jo sutuoktinei.

    Gynėsi tapę šmeižto aukomis

    Rezonansinę bylą teismas nagrinėjo uždaruose posėdžiuose, o nukentėjusiomis pripažintos merginos su prieš teismą stojusiais buvusiais savo globėjais nesusitiko.

    Teisme buvo apklausiami liudytojai – Grigaliūnų artimieji bei globotiniai, policijai pareiškimą dėl globėjų netinkamo elgesio parašiusios paauglės tėvas.

    Teisėsaugą pasiekus informacijai apie šeimynos tėvų galimus bjaurius nusikaltimus, joje gyveno 11 globotinių.

    Teismo sprendimu, vaikai iš šeimynos buvo paimti ir išvežti į globos įstaigą. Globėjų namuose pasiliko gyventi jau suaugę buvę globotiniai.

    Abu šeimynos tėvai visą laiką gynėsi, jog yra apšmeižti pas juos gyvenusios ir pinigų negavusios buvusios globotinės.

    „Nieko panašaus nebuvo. Melagystė viskas, viskas išgalvota, neteisybė nė vienas žodis, grynas melas“, – žiniasklaidai yra tvirtinęs V. Grigaliūnas.

    Jo žmona tikino, kad visi užgriuvę kaltinimai – tik dėl pinigų.

    „Joms reikia pagalbos, kas už jų stovi – aš nežinau. Jos nori pinigų“, – anksčiau kalbėjo G. Grigaliūnienė.

    Jos brolis žiniasklaidą yra tikinęs išvis nesupratęs, kodėl yra teisiamas.

    Garbingiausiųjų olimpe

    Iki skandalo dėl galimų seksualinių nusikaltimų šeimyna Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nebuvo užkliuvusi. Atvirkščiai – Grigaliūnai visada laikyti pavyzdžiu.

    Panevėžio rajono savivaldybė 2014-aisiais G. Grigaliūnienei suteikė rajono garbės pilietės vardą.

    Tokiu titulu įvertinami rajono gyventojai už ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje.

    Kartu su garbės piliečio regalijomis G. Grigaliūnienei buvo įteikta ir 10 tūkstančių litų piniginė premija.

    Dar anksčiau, 1997 m., G. Grigaliūnienė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu, o 2005 m. – Gerumo žvaigžde.

    Viena seniausiai Panevėžio rajone veikusi šeimyna ne kartą sulaukusi ypatingų svečių, ją yra aplankęs ir prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Publikuota: 2022-11-24, https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/teismo-verdiktas-sugriove-garbinga-ivaizdi/?fbclid=IwAR1J2AJvgfYHcHCLUn2qpzitK_wFzwje9NrzFu2RF-fLT3HVdgklf0jIGaQ